|
|
|
|
Jonavos, Kėdainių ir
Ukmergės merams ir
Ukmergės Žydų bendruomenės
pirmininkui Artūrui Taicui
keliautojo-kraštotyrininko
Vytenio Aleksandraičio
tel: 864021719
PROJEKTAS
Greitai bus pabaigta
- prašome vėliau ateiti
NAUJAI SURINKTA
I N F O R M A C I J A
dėl
Didvyrio Juozo Krikštaponio nuslėptų svarbių biografijos
faktų, jo galimo apšmeižimo ir Šventosios upės mūšio
metu jo surengto pirmojo Partizanų sąskrydžio svarba
bei to mūšio nusikalstamas pobūdis per dabar Ukrainoje
vykstančio karo aktualiją
|
Sveikinu naujai išrinktus merus, savivaldybių Tarybas ir pagal
mano surinktus faktus linkiu peržiūrėti Centrinės Lietuvos
teritorijos antrosios sovietinės okupacijos pradžią.
Nors nesu istoriku, bet esu liudininkas nusikalstamo 1944
- 07 - 12-31 Šventosios upės mūšio liudininko pasakojimo
1970-tais metais ir nuo to laiko kelionėse bei sporte istorijos
domėjimosi dėka man pavyko įrodyti tikrą Jonavos įkūrimo datą,
kuri nuo 2000-tųjų metų pradėta kasmet minėti. Taip pat per
pirmąjį Sąjūdžio mitingą, vykusiame šalia miesto stadiono, man
pakritikavus sovietinį Jonavos žydų kapų sunaikinimą, tuojau pat
tie kapai nors dalinai tapo atkurti. Todėl tikiuosi, kad ir
Didvyrį Juozą Krikštaponį istorikai bei LRT nustos šmeižti, nes
atradau ir čia sudėjau jųjų atliktų grubių klaidų įrodymus.
Užsiėmiau šio Didvyrio tyrinėjimu, nes aš, kaip sporto pedagogas
nepatikėjau, jog žymus sportininkas (tris kartus Lietuvos
čempionas) iš garbingos Švietėjų šeimos (Juozo mamos dvi seserys
buvo mokytojos) ir pirmojo Lietuvos Prezidento sūnėną galima
būtų įtraukti į karinius nusikaltimus, kai jis pats buvo praėjęs
Karo teisės kursą. Todėl galima manyti, kad dėka Humanistinio
išsilavinimo J. Krikštaponis galėjo būt pasipiktinęs vykdomu
Holokaustu ir todėl tapo GESTAP-o suimtu, smarkiai sumuštu bei
Kauno kalėjime kelis mėnesius kalinamu. Todėl įrodymui ir skiriu
šią studiją, pradėdamas nuo Įvado:
1-oji tema:
ĮVADAS
Pirmiausiai, leiskite pasveikinti atskirai Ukmergės savivaldybę,
kurią pastoviai LRT šmeižia ir į tuos nekvalifikuotus šmeižtus
savivaldybės vadovybė sugebėjo atsilaikyti. O kad Didvyrio
aiškiai buvo falsifikuota biografija, - tai galutinai
paaiškėjo, kai atidengiau archyvų dokumentus šiuos:
1.
Pirmąjį Ypatingajame archyve aptikau (2021-08-28
nufotografavau), mokslininkų ignoruotą Didvyrio sesers
teiginį apie jos brolio suėmimo ir Kauno kalėjime kalinimo,
panašu, sąmoningai nuslėptą faktą
2014 m.
pažymoje
.
2.
O po to dar papildomai
2021-09-15 man paviešinus irgi toje
pažymoje
nuslėptą ir KGB tyrėjų nustatytą tikrąjį žudynių vykdytoją: 2-os
kuopos vadą Nikodemą Reikalą, tai šie anksčiau
nuslėptieji naujojoje
Pažymoje, skirtoje
Ukmergės konferencijai, stebuklingai atsiranda - atsiranda ir
dar kai kas svarbaus, dėl ko tą
Pažymą vertą rašyti iš
didžiosios raidės, skirtingai nei pirmąją, kurią vertą tik
kabutes dėti.
3.
Apie konferencijoje istorikų įtikinėjimus J. Krikštaponio
kaltumą
(Baltarusijoje buvimo)
įrodančius
dokumentus, saugomus Lietuvos centriniame valstybiniame archyve
(toliau LCVA) perfotografavau-paviešinau internete. Juos
studijuodamas,
įžiūrėjau ne tik visai neįrodančius
Didvyrio
buvimą Baltarusijoje,
bet atvirkščiai -
įrodančius A. Impulevičiaus pastangas falsifikuoti dokumentus su
tikslu GESTAP-ą apgauti ir iš kalėjimo J. Krikštaponį ištrakti,
matyt, generolo S. Raštikio įtakos dėka, ką Didvyrio sesuo
minėjo. Apie tai detaliau ... temoje ...
psl.
Todėl AČIŪ 2021-012-03 Ukmergės konferencijai, kuri davė progą
dviem pagrindiniams istorikams pasakyti dvi pagrindines
netiesas. Pirmoji netiesa buvo pasakyta dėl Jono Klimavičiaus,
kuris, neva, buvo
2-troje kuopoje, kai ištikrųjų jis istorijoje žinomas kaip
3-čios kuopos žinomo vado pavaduotojas, ir apsimetė sergąs,
kad J. Krikštaponį iš kalėjimo ištraukti. Apie tai detaliai ...
temoje ... psl.
O
antroji netiesa buvo
pasakyta tos Ukmergės konferencijos istoriko Mindaugo Pociaus
trečiame pranešime-atsakyme į klausimus, dėl liudijimų, kad
Krištaponis yra 2-os kuopos vadas, neva:
... Naujausiais
duomenimis yra 9 (devyni) skirtingų laikų apklausti
policininkai-liudininkai, mini Krikštaponio pavardę, kad
jis buvo kuopos vadas - dabar yra papildomas tyrimas padarytas.
Jeigu būtų koks vienas liudijimas, tai tada galima būtų abejoti.
Bet kai yra 3 (trys) - 9 (devyni). Nežinau, kokio dar reikia
didesnio, kad šitas žmogus vadovavo 2-ai kuopai?.
Pirmiausiai, jeigu
pareigūnas suserga, tai ar jis įsakymo tvarka šalinamas iš
užimamų pareigų, jei yra jam galimybė pasveikti ir vėl grįžti į
savo pareigas? O, juk, J. Krikštaponis atsidūrė svetimos
valstybės kalėjime (kaip svetimos valstybės belaisvis), kuri
išvaikė Lietuvos Laikinąją vyriausybę!
(toliau LLV), Tai nuo kada įsakymo tvarka bataliono vadas šalins
iš užimamų pareigų vadovą, kurį būtina iš kalėjimo išprašyti, ir
GESTAP-ui įrodyti, kad ir taip trūksta karininkų, ir kai tą
išprašymą vykdo generolas S. Raštikis, kaip buvęs Krašto
apsaugos ministras? Be, to, J. Krikštaponio kalinimas ar nebuvo
Karinė PASLAPTIS ir kariai ar galėjo žinoti, dėl kokių
priežasčių jųjų vadas kur nors "yra išvykęs"?
Todėl felčeris-karys
Juozas Vosylius, ir visi kariai: Stasys Arštikaitis, Motiejus
Migonis, Petras Andriuškevičius, Edvardas Guoga bei žinomas
buvęs N. Reikalo liudytojas Marius Kačiulis jau 1961 m. keičią į
Krištaponį. Be to, istorikas M. Pocius pasakė Ukmergės
konferencijoje netiesą, neva, tie apklausti "skirtingu laiku",
kai tas laikas yra tik nuo 1961 m. vasario iki 1962 m. vasario.
daugiausiai vasarą apklausas darant ir ne
9-ių, o tik
7-ių, nes 2 rodė Tamošiūną ir Reikalą vadovavus.
Jei tos apklausos buvo vykdomos tik metų tarpsnyje, tai jas
galėjo vykdyti tas pats tardytojas - tardytojų grupė, ar
neturėjusiųjų politinį tikslą apginti tikrąjį kaltininką N.
Reikalą ir apkaltinti Prezidento sūnėną?
Kodėl, 1961 metais ir dar po 20 m. 1982-ais m. M. Kačiulis
keičia 1948 m. parodymą?
Be to, jei kariai
buvo priimti į J. Krikštaponio kuopą, su juo buvo rugsėjo
mėnesį, o jei jo spalyje ir lapkrityje nematė, bet vis tiek
skaitėsi Krištaponio kuopoje, tai kokią
teisę turi
šioje situacijoje J. Krikštaponį nelaikyti jųjų kuopos vadu?
O kokią teisę turi istorikas M Pocius
apgaudinėti konferencijos dalyvius-klausytojus ir nuo jųjų
slėpti tame naujajame tyrime atrastų liudijusių tikrąjį žudynių
vadovą Nikodemą Reikalą? Juk tame naujame tyrime
Nikodemą Reikalą žudynėms vadovavusį ne tik Baltarusijoje, bet
ir Kauno VII-tame forte žydų žudynėms vadovavusį liudijo 1948 m.
Martynas Kačiulis, Stanislovas Gervinas, Baltrus Simanavičius,
kur tas naujas tyrimas yra užfiksuotas man 14-os psl. apimties
LGGRTC atsiųsto atsakymo
7-tame psl.
taip:

2 pav.:
Nikodemą Reikalą vadovavus žudynėms liudijimai. Galima
pasididinti.
AČIŪ istorikui Mindaugui Pociui, jo
Pažymos
10-11 psl. demaskavus Martyną Kačiulį, kuris iš Nikodemo
Reikalo į žuvusį Krištaponį liudijimą pavertė ar ne tikrojo
žudiko gelbėjimui nuo teisinės atsakomybės, kuris tada dar buvo
gyvas ir gyveno JAV?
Ačiū Mindaugui Pociui parodžius ir
Joną Arlauską net 1961 m. liudijusiam, kad kuopos vadu buvo n.
Reikalas. Tai jau žymiai patikimesni 7 liudininkai neliudija
Baltarusijoje buvus J. Krikštaponį ir liudija N. Reikalą bei J.
Krikštaponio pavaduotoją Tamošiūną. Tik kodėl M. Pocius
nepastebėjo Kauno VII-tame forte žydų žudynių paminėtino fakto
ir nepaminėjo tai savo Pažymoje? Negi tai nesvarbu, N.
Reikalui pakeičiant Kauno kalėjime sėdintį J. Krikštaponį?
Svarbiausia, reikia A Č I Ū tarti Lietuvos gyventojų
genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (toliau LGGRTC, arba
Centras),
kuris į mano pateiktus klausimus MOKSLIŠKAI atsakė net 14 psl.
apimties
2021-11-
Nr. 55R- atsakymus
ne tik čia aukščiau
2 pav.:
paminėtų liudininkų žymiai detalesnį pateikimą, bet ir
naujajame tyrime, kuriame tarp visų
naujai atrastų liudininkų, atradau DAR VISUOMENEI NEŽINOMUS k e t
v i r t ą IR p e n k t ą PATVIRTINIMUS, jog
J. Krikštaponis, kaip ir, NEGALĖJO
BŪTI Baltarusijoje, kurį čia žemiau 4 - 7 paveiksliukuose
(toliau tekste
pav.:
),
naujausią rodau pirmiau, o kitus 3-is jau žinomus patvirtinimus
žemiau:
4-7 pav.: dokumentų ištraukos,
kurių kiekvieną atskirai galima su pele bakstelėti ir įeiti į tų
dokumentų platesnius-išsamesnius vaizdus.
Kaip
4 pav.
matote, aukščiau M.
Pociaus paminėtame NAUJAME TYRIME iš 9-ių paminėtųjų aptiktame 1961-07-20
apklausos protokole Henrikas Salelionis aiškiai parodė,
kad 2-ai kuopai iš pradžių vadovavo ltn. Krištaponis, po jo -
ltn. Tamošiūnas, lygiai taip pat, kaip ir
5 pav.:
KGB sąraše nurodyta, jog 2-os kuopos vadas yra J.
Krištaponis, o nuo 1941 m. spalio mėnesio Nikodemas Reikalas.
Tą patį patvirtina ir Henrikas Salelionis.
Vadinasi,
KGB tyrėjai, tikriausiai, matydami GESTAP-o
dokumentuose apie J. Krikštaponio suėmimo ir kalinimo
Kauno kalėjime faktą, todėl jo išvykos nuo 1941 m. spalio 06 d.
į Baltarusiją nerodo - rodo ginklininką Nikodemą Reikalą,
kuris, matyt, su Vladu Tamošiūnu pakeitė į kalėjimą
atsidūrusį J. Krikštaponį, nes pastarasis buvo I-ojo būrio
vadas ir buvo, matyt, kaip kuopos vado pavaduotojas. Tas
5 pav.:
KGB
sudarytas Sąrašas paimtas iš L. R. Generalinės prokuratūros
2015-01-22 Nr. 17.2-841 rašto priedų, kuriame nurodoma, jog
dėl
J. Krikštaponio
kaltės, nesant
objektyvių duomenų, nėra teisinio pagrindo dėl jo
kreiptis į teismą. Spėju, kad tas KGB Sąrašas ir buvo tuo
kertiniu dokumentu atmesti kaltinimą, L. R. Generalinei
prokuratūrai net nežinant, kad J. Krikštaponis buvo nacių
kalinamas. Kaip tik, tame KGB Sąraše nesimato, kad
nuo1941 m. spalio mėnesio N. Reikalui tapus kuopos vadu,
galėjo būti du vadai, kaip teigė M. Pocius - tai man nesuvokiama,
kaip tarnavusiam karinėje tarnyboje. Du vadai (pakaitiniai) gali
būti tik tuo atveju, kai jie yra pavaduojantys,
pagrindiniam-įstatyminiam negalinčiam eiti savo tiesioginių
pareigų. Tašką M. Pociaus Krikštaponio-Reikalo kaitos teiginiui
deda dar vienas - PENKTASIS M. Pociaus paminėto naujojo
tyrimo Juozo Vėsos 1962 m. teiginys toks:

8 pav.:
Juozo Vėsos liudijimas, papildantis Henriko Salelionio teiginį
ir taip pat Stanislovo Gervino, lyg. ir
psichologinis prievartavimo bandymas 1948
m. N. Reikalo žudynėse paliudijimą po 14-os metų pakeisti į J.
Krikštaponį, kaip tai pakeitė Martynas Kačiulis.
Galima
pasididinti.
Kaip matome, ir čia, kaip pagal H. Stalelionį, kažkur
Krištaponis išnyksta, kai jo niekas kaitalioti neturėtų kaip
pastovų įstatyminį vadą. Taip. kad, gali patys kariai
nesuprasti, kada išnyko Krištaponis, kai jiems turėjo būt
tvirtinama, kad jie yra Krištaponio kuopos kariai, nors jojo
nebuvo Baltarusijoje. Bet, štai, še, Tau, jųjų (t. y.
Krištaponio) pavaduotoją Tamošiūną keičia N. Reikalas? Ar ne
todėl, kad Tamošiūnas, taip pat iš Ukmergės žemės, kaip ir
Krištaponis, nuo Siesarčio krantų Valtūnų kaimelio šalia
Šventosios, matyt, jam buvo nepriimtinas vadovavimas žudymui ir
gal galėjo apsimetinėti nemokantį tokioms operacijoms vadovauti?
Gal, todėl N. Reikalą skyrė kaip patyrusįjį žudymui vadovauti?
Tai, ar J. Vėsos liudijimas ne papildo Henriko Salelionio
teiginį, pridedant N. Reikalą?
Na, o su Stanislovu Gervinu, ne
tas pat daroma, ką ir su M. Kačiuliu, kad pakeisti žudiką dar
gyvą N. Reikalą į žuvusį J. Krištaponį? Kaip tada galima
vadovautis sovietinių organų "tyrimų" duomenimis?
Kad J. Krikštaponio nė nebūta Baltarusijoje, tą patį matome
6
pav.: ir iš Juozo sesers Veronikos
Krikštaponytės-Juodienės PASAKOJIMO LOGIKOS, kad brolio
suėmimas buvo vokiečių okupacijos pradžioje, kur po
kelių mėnesių kalinimo, grįžęs namo, slapstėsi VISĄ vokiečių
okupacijos laikotarpį. Jeigu jis būtų kalėjęs
po
demobilizacijos ... - nuo 1942 m. rugsėjo iki 1944 m. liepos ,
kaip 2021-12-03 konferencijos pagrindiniame pranešime, galimai.
klaidino
Mindaugas Pocius
, tai tada sesuo
būtų pasakiusi
pusę, arba dalį vokiečių okupacijos laikotarpį, arba, žodžio
VISĄ, visai nebūtų minėjusi, o tada J. Krikštaponis nebūtų
galėjęs 1944 m. liepos 20 d. nei suruošti Partizanų
sąskrydžio ir nebūtų
galėjęs suorganizuoti su
lėktuvu
iš Vokietijos ginklų parskraidinimo, nes tik
grįžusiam iš kalėjimo, ir, dar vienoje kameroje su komunistais
pasėdėjusiam, tikrai, vokiečiai ginklų nebūtų patikėję.
Bet, deja, kaip matome
7 pav.:, NKVD generolas
nuslėpti ką nors bandito karo meto veikloje, tikrai,
jokių motyvacijų
turėti negalėjo.
Juolab, matome, kad
NKVD generolas - keistai net net 7-is mėnesius delsė, matyt,
studijavo savo auką, kol atsiskaitė už J. Krikštaponio būrio
sunaikinimą. Juk, sovietinių
išvaduotojų
nuo nacių nukentėjusiojo ANTInacio SUNAIKINIMAS, tikrai,
politiškai nepuošė naikinimo ataskaitos, - todėl ar ne
galima paaiškinti net 7-ių mėnesių tempimą-ieškojimą, kad ką
nors surasti; ką veikė jųjų auka karo metu ir kaip ją
sunacinti?
(P.S.:
Ar ne
analogiškai dabar V. Putinas
sunacina visą ukraJinų Tautą?)
Ir jeigu nužudyto J. Krikštaponio NKVD-istai nustatė visus
karo tarnybos duomenis, tai, manau, kad A. Impulevičiaus
bataliono
nematyti dokumentų negalėjo - paprasčiausiai,
NKVD-istams,
matyt, nebuvo tikslo narstyti po bataliono įsakymus to
laikotarpio, kuriuo metu buvo kalinamas jųjų sunaikintasis?
Todėl nereikia stebėtis, kad komunistams ir jų pakalikams vėliau
pavyko Didvyrį sunacinti per tardymo protokolus. Ar ne dėl to,
Tautinio Atgimimo (tik ką mirusio M. Gorbačiovo Persitvarkymo-Перестройка)
laikotarpyje į Maskvą išvežama daug KGB dokumentų, dėl kurių
LTSR AT 1990-02-20 sesijoje
Romualdas Ozolas triukšmą kėlė? Ar tie GESTAP-o
dokumentai neiškeliavo į Maskvą?
Šią informaciją
teikiu per dabar vykstančio UkraJinoje
nusikalstamo karo sąsają su tokiu pat nusikalstamu
beprasmiškų žūčių 1944-07-12 - 28 mūšių prie
Šventosios upės, kurio vykimo metu liepos 20 d. Juozas
Krikštaponis surengė pirmąjį Partizanų sąskrydį. Dėl
jo ir verda aistros iki šių dienų, ar ne kaip informacinio karo
palikimas?
Todėl
dabar šios 22-iejų. temų STUDIJOS, pirmiau pristatau KONCEPCIJĄ
sutrumpintai ir nuo praeitų metų
tęsiu Jums antrą; jau pasikeitusią informaciją, dėl
Ukmergėje paminklinio akmens Didvyriui Juozui
KriKštaponiui, kurio kita jo pavardė
Krištaponis
yra vienas ir tas pats asmuo, nes jis kažkodėl buvo pakeitęs
tėvų duotą pavardę, viena raide ją susitrumpinęs ir su ja
buvo tapęs kelis kartus Lietuvos čempionu disko metimo ir
rutulio stūmimo rungtyse. Apie tai, kaip Virgilijus ir
Mykolas Aleknos tęsia garsių disko meistrų, kaip Algimanto
Baltušniko ir Juozo Krikštaponio tradicijas,
čia ... psl. paskutinėje 22-troje temoje. Šį
lengvaatlečio-metiko faktą patvirtino jo
bendražygis Mykolas Dirsė ir sesuo Veronika
Krikštaponytė-Juodiene, kuri atskirai
savo
Atsiminimuose teigė dar ir tai, jog brolis kelis
mėnesius Kauno kalėjime sėdėjo, o kai iš jo jį draugai ištraukė,
tai jos brolis namuose VISĄ VOKIEČIŲ OKUPACIJOS LAIKOTARPĮ
SLAPSTĖSI NUO VOKIEČIŲ.
Net
pagal
ISTORINĘ, PSICHOLOGINĘ IR LOGINĘ analizę
Lietuvos Didvyris negalėjo
būti
Baltarusijoje, nes GESTAP-as jį suėmė, tikriausiai,
Holokausto vykdymo metu, kuriuo jis
galėjo
būti pasipiktinęs Ukmergės žydų bendruomenės sunaikinimu
ir dėl visuomenės streso-šoko žudynių garsais Pašilių miške bei dėl
FRUSTRACIJOS būsenos - Ukmergės restorane savo veiksmų
nesukontroliavo, - ir sukonfliktavo su vokiečių karininkais,
gal, net su žydšaudžių vadovais? Kitaip paaiškinti to konflikto
priežastį iš psichologijos sampratos beveik neįmanoma, kad
karininkas su aukštuoju teisiniu išsilavinimu pradėtų fizinį
veiksmą naudoti ir nenuspėtų teisinių pasekmių. Tam turėjo būti
ypatinga psichologinė padėtis.
|
Net, tik ką, š. m. kovo 03 d. Kauno Viešojoje
bibliotekoje iš jauno istorijos mokslų daktaro
Simono Jazavitos pristatytos knygos
KOVOK!
Kazys Škirpa ir Lietuvos likimas Antrajame
pasauliniame kare,
kuri yra jo nesenai gintos disertacijos tęsinys,
yra daug naujų faktų apie Antrąjį pasaulinį
karą, liečiantį ir net Juozą Krikštaponį per jo
mamos sesers vyrą generolą Stasį Raštikį, apie
kurį knygoje taip pat daug rašoma. Kad ir tai,
jog
vokiečių
kariai sušaudė sutiktus sukilėlius... Štai
Alytuje buvo sušaudyti net 42 sukilimo dalyviais
tapę buvę LŠS nariai..
Galima manyti, kad apie tai Juozas Krikštaponis
privalėjo šį nacių nusikaltimą žinoti, nes jis
prieš tai tarnavo Varėnos poligone ir per
Lietuvos Laikinosios vyriausybės (toliau LLV )
Krašto apsaugos ministrą bei artimą giminaitį
Juozą Raštikį taip pat ar ne galėjo aptarinėti
šį netikėtą nacių nusikaltimą? Gal ir tai ir
buvo pagrindas formuotis J. Krikštaponio
psichologinei frustracijai - neapykantai
naujiems okupantams?
Kad ir toliau tame 218 psl. 3-čioje
tos knygos dalyje
K. Škirpos veiksmai Vokietijos okupacijos
metu, kuriame buvo paminėtas Birželio
sukilėlių sušaudymas, tai 152 psl. paminėta, jog
Paskutinėmis
dienomis prieš Vokietijos ir SSRS karą S.
Raštikis kartu su K. Škirpa ir ... dalyvavo
specialiuose mokymuose Berlyne įkurtame Kaizerio
Vilhelmo politiniame institute, kur buvo mokoma
apie
Naująją Europą, kurioje neliks jokių
tautinių vaidų, nereikės kariuomenių. S. Raštikį
liūdino, kad kritiškai kalbama apie mažas šalis,
ypač apie Baltijos valstybes. Apie tokią
Vokietijos nustatą J. Krikštaponis iš artimo
giminaičio-generolo negalėjo sužinoti ir todėl
po LLV išvaikymo neskubėti į savo bataliono
tarnybą Šančiuose ir daugiau būti namuose
netoli Ukmergės, kaip tai atsispindi jo sesers
Atsiminimuose? |
|

9 pav.:
Mokslininkas Simonas Jazavita pristato savo knygą.
Galima pasididinti. |
|
Be to, tos knygos 19 psl. Simonas Jazavita
pabrėžia, jog
Verta išskirti generolo Raštikio
atsiminimus. K. Škirpos pavaldinys, vėliau tapęs
viršininku, o 1941 m. birželį, ruošiantis
antisovietinei kovai, net savotišku konkurentu,
atsiminimuose daug dėmesio skyrėtoms pačioms
temoms, kaip ir K. Škirpa.. |
|
|
Toliau 35 psl. rašoma, kaip S. Raštikis tapo
vienas populiariausių figūrų Lietuvos
visuomenėje, nes kaip Kariuomenės vadas su
generaliniu štabo viršininku J. Černiumi 1937 m.
rašo raštą Krašto apsaugos ministrui Stasiui
Černiui apie galimą Lenkijos siekį Lietuvą
įtraukti į artimą sąjungą dėl galimo Vokietijos
puolimo prieš Lenkiją.
P.S.:
o kaip tik tuo metu - t. y. 1936 m.
Krištaponis tampa dvigubu Lietuvos čempionu
metimo ir rutulio stūmimo abejose rungtyse
aplenkdamas žymiausią Lenkijos ir Lietuvos
lengvaatletį didikų nuo Žalgirio mūšio palikuonį
Vladislovą Komarą
(jo sūnus tapo 1972 m. Miuncheno olimpiados
čempionu; taip pat rutulio stūmime, o su šio J.
Krištaponio varžovo sesute interviu aš
pravedžiau čia žemiau ... psl.).
Dar ir 1937 m. Krištaponis tapdamas vėl disko
metimo Lietuvos čempionu, aplenkė žymiausią
Lietuvoje garsiausią sportininką - geriausią
Lietuvos disko metiką, savo Rygiškių gimnazijoje
sporto vadovą ir Sporto rūmų bei jo asmeninį
Fizinio lavinimo teorijos dėstytoją Stasį
Šačkų. Be to, J. Krištaponis Lietuvos
vicečempionu buvo ir 1935 m. rutulio stūmime,
apstumdamas taip pat savo bendramokslį ir savo
Fizinio lavinimo teorijos dėstytoją - Lietuvos
Atgimimo legendą - Skriaudžių ansamblio įkūrėjo
sūnų Leoną Puskunigį, kuris vėliau
išgyveno Študhofo Dievų miške mirties stovyklos,
o po to GULAG-o kankinimus ir pagal asmeninę
metiko-lengvaatlečio sukauptą praktiką bei
teoriją - 1957 metais parengė pirmąją lietuvaitę
mūsų planetos rekordininkę ieties metime!
|

10 pav.
Kaip ir
knygos autoriaus palinkėjimas KOVOTI. Galima
pasididinti. |
|
|
|
Tai Birutę Zalagaitytę-Kaledienę,
su kuria ir su šiuo jos trenerio sūnumi Eigintu
aš taip pat interviu žemiau čia ... psl.
pateikiu. |
|
|
|
|
Jei pagal šios Simono Jazavitos knygos 61-63
psl. generolas S. Raštikis 1937 m. buvo Lietuvos
visuomenės elite, tai jojo artimas giminaitis J.
Krištaponis irgi buvo Lietuvos jaunimo elite.
Todėl, kaip Fizinio lavinimo teoriją
perimančiajam ir ją į Kariuomenės fizinio
lavinimo praktiką įnešančiajam - tokią veiklos
kryptį galėjo sveikinti ir labai palankiai
reaguoti net patsai Kariuomenės vadas generolas
S. Raštikis. Jam turėjo būti malonu, kad jo
žmonos sūnėnas kaip kariuomenės Fizinio lavinimo
instruktorius Lietuvos kariams yra
pavyzdys savo fiziniu išsivystymu. Todėl jiedu
galėjo artimiau bendrauti. Juolab, J.
Krištaponis buvo ir šuolyje su kartimi 1936 m.
Lietuvos čempionato III-čios vietos
prizininku ir todėl Juozas galėjo
bendrauti su minėtu žymiu Europoje šuolininku V.
Komaru, kurio ir tėvą kaip netoli gimtųjų vietos
Raguvėlės dvarininką galėjo pažinoti, kai
tame dvare lankėsi Juozo dėdė A.
Smetona. O, kaip tik 1939-05-08 S. Raštikį
Varšuvoje pasitiko aukščiausi Lenkijos
pareigūnai, o laikraštis
Ostatnie Wiadamosci vadino S. Raštikį artimu
širdžiai draugu. (Taip rašė 1939-05-09 Lietuvos
aidas.)
Prieš tai
Berlyne
A. Hitlerio 50-mečio šventėje apsilankęs ir ten
didelio dėmesio sulaukęs S. Raštikis, atsidūręs
fotoaparatų taikiklyje, simboliškai atkūrė
pusiausvyrą tarp Lenkijos ir Vokietijos..(S.
J. 62 psl.)
Bet nuo sovietų, praradus nepriklausomybę, ir
kai dėl Nepriklausomybės atkūrimo pastangų
Berlyne suimamas Kazys Škirpa, tai vietoje jo į
Lietuvą parskraidintas Stasys Raštikis. Ir jis
susiduria su situaciją, nuo kurios pradėjau
Simono Jazavitos
218-219 psl. paminėto Birželio sukilėlių
Alytuje sušaudymo, kur yra
grožybės toliau tokios:
... rugpjūčio 5 d LLV buvo išvaikyta ir
atimta viltis, kad Lietuva turės bent kokį
savarankiškumą...1941 m. rugpjūtis tampa tuo
atskaitos tašku, kai pradėti žudyti ne tik žydai
vyrai, bet ir moterys bei vaikai ...dalis LLV
narių siekė pagal galimybės padėti žydams, vien
jau bandydami sugražinti valstybingumo galimybę.
Rimčiausiai šioje situacijoje atrodo LLV krašto
apsaugos ministras S. Raštikis. Kaip tik pas jį,
kaip didžiausią autoritetą vokiečiams turintį
asmenį apsilankė Lietuvos žydų delegacija -
Lietuvos kariuomenės rabinas Smuelis Aba Sniegas
ir Lietuvos žydų karių sąjungos narys Jokūbas
Goldbergas. ... Jie prašė S. Raštikio užtarimo.
Ministras susirūpinęs nuėjo pas komendantą R.
von Poholį, tačiau ir šis negalėjo nieko padėti,
pasiūlė kreiptis į užnugario kariuomenės vadą K.
von Roquesą. S. Raštikio pastangos išsamiau
aprašytos jo atsiminimuose, tačiau jos buvo
nesėkmingos - ... vokiečių politika pasuko
priešingu keliu, negu buvo tikėtasi ir iš
vokiečių pusės žadėta.
Tokioje situacijoje tik visiškai
nenusimanantis Lietuvos vokiškosios okupacijos
istorijoje gali patikėti, kad labai artimas
generolui S. Raštikiui J.Krikštaponis galėjo
išvykti į Baltarusiją ir ten vadovauti žydų
žudymams, kai jis pats artimai bendravo laike
Lietuvos lengvosios atletikos čempionatų
mažiausiai su 20-čia žydų tautybės Lietuvos
čempionais bei nuolatiniais prizininkais. Todėl
J. Krikštaponis, kaip pridera Lietuvos
karininkui, ir neištvėrė dėl Ukmergėje vykdyto
Holokausto vaizdų ir restorane sukonfliktavo ar
tik ne su Holokausto vykdytojais?
|
|
Kad J. Krikštaponis
po to konflikto buvo GESTAP-o suimtu ir kelis mėnesius kalinamu
Kauno kalėjime, tai įrodo NKVD, o po to dalinai ir KGB
dokumentai, nenurodydami tik jo suėmimo laiko.
Todėl,
kas jau taip nori
kaltinti Lietuvos Didvyrį, lai iš Maskvos archyvų, ar iš kitur
... parveža GESTAP-o dokumentus su nurodytu suėmimo-kalinimo
laikotarpiu, kuriuos, matyt, NKVD bei KGB ir matė,
ir todėl J. Krikštaponio nė nerodė Baltarusijoje. Joje buvimą
pradėjo skleisti tik Kremliaus politikos sklaidos jėgos, kurios
aiškiai laukė, kol numirs paskutiniai Didvyrio biografijos
liudininkai; minėti: Partizanų ryšininkas-tautodailininkas
Mykolas
Dirsė (1924.02.02 - 2008.09.-) ir minėta Veronika
Krikštaponytė-Juodienė, kuri numirė 2011 m. vasario mėnesį,
o po mėnesio-dviejų 2011-04-09 tapo paskelbta tai, nuo ko
Didvyrio artimieji būtų šoką gavę, jei būtų gyvi. Kas ir
kaip tos, galimai melagingos žinios skleidėjai gali būti artimi
Kremliaus politikai - detaliau čia pateikta ... puslapyje.
O, kad tardymo protokoluose gali būt nesąmonės, tai ir buvo pats
paprasčiausias ir elementarus procesas kovoje prieš komunizmą
taisyklė: MELAGINGAI LIUDYTI - VERČIANT NEBŪTAS
k a l t e s MIRUSIESIEMS - ŽUVUSIESIEMS, KAD IŠVENGTI NAUJŲ
NETEKČIŲ. Taip darydami melagiai, tikrai negalvojo, kad gali
pakenkti mirusiojo-žuvusiojo atminimo paminklui, kai reikėjo nuo
teisinio persekiojimo gelbėti, kad, ir Nikodemą Reikalą;
dar tada JAV begyvenusį ir gal dar gyvą buvusį? Ar ne todėl
liudininkas M. Kačiulis iš karto pokaryje tą
amerikietį, rodęs žudynėms vadovavusį, o 1982 m., kai į Vilnių
apklausai atvyko JAV Specialiųjų tyrimų departamento atstovas
Šeras Juodžio byloje, ar ne N. Reikalo gelbėjimo tikslu
M. Kačiulis
keičia parodymą ir jau vietoje N. Reikalo žudynėse rodo
J. Krikštaponį? Ar ne naudingas ir KGB-istams - komunistams
buvo tas M. KAČIULIO REVERSAS, kad neliesti gyvo N. Reikalo,
greičiau bylai užbaigti ir politiškai apjuodinti fašistinės
Lietuvos Gynybos ministro S. Raštikio giminaitį bei Prezidento
A. Smetonos sūnėną J. Krikštaponį? Ir net 1962 m. Vilniaus
teisme mirties nuosprendžiu nuteistieji ar ne savo gyvybių
gelbėjimui žudynėse rodė žuvusįjį J. Krikštaponį? Gal jam net iš
keršto, kad J. Krikštaponis iš kalėjimo ištrauktas, negrįžo į
batalioną? Ar etiška tokius parodymus buvo rodyti
2021-12-03 Ukmergės konferencijai skirtoje Pažymoje? Kodėl
nesilaikoma įstatymo nesivadovauti okupacinių organų duomenimis?
Dar iškilo
įtarimas, ar Holokausto aukos nebuvo pervedamos į galimai
išgalvotus; J. Krikštaponiui inkriminuotus
masinius karo belaisvių naikinimus, kurie vyko liepos mėnesį,
kai dar A. Impulevičiaus batalionas Lietuvoje dar nebuvo
suformuotas, o vėliau masiniai naikinimai buvo atliekami visai
kitur - Minsko rytuose, nei tardymų protokoluose nurodoma jo
vakaruose? Čia, manau, reikia iš naujo tirti, nes neaišku, kas
ten privelta, akivaizdžiai maišant vietoves - nemokant
istoriniuose šaltiniuose atskirti Minsko miesto centro nuo
vietovės už Minsko, nemokant atskirti Civilius belaisvius nuo
Karo belaisvių. Todėl daugiau Ukmergės konferencijos klausytojų
klaidinimus pateikiu šioje studijoje.
Joje savo komentavimuose
rašau čia visur Didvyrio TIKRĄ pavardę pagal jo
tėvų santuokos registraciją ir jo
gimimo liudijime esančią, kuriuos abu
istorikai
nematė; ir todėl rašė nesąmonę Pažymoje, skirtoje 2021-12-03
Ukmergės konferencijai, kai galima buvo tai paprasčiau aiškinti.
Todėl
išsiunčiau kiek kitokią studiją ir Teisingumo ministerijai
daugiau teisiniais aspektais surinktą informaciją. O šią studiją
skiriu daugiau per Vidurio Lietuvos 1944 m. liepos mėnesio
istoriją, analogišką dabar vykstantiems mūšiams UkraJinoje.
Taigi, ši čia studiją:
apie Šventosios mūšį dėl Ukmergės-Jonavos-Kėdainių 1944 m.
LIEPOS išlaisvinimo ir nuo jo
Pasipriešinimo pradžios, Juozui Krikštaponiui surengus
1944-07-20 Partizanų sąskrydį; kurio tikslas buvo gelbėti mūsų
vyrus nuo sovietinio mobilizacinio genocido, koks vyko Lietuvos
centre prie Šventosios upės. |
|
|
|
Todėl aktualu dabartinį NUSIKALSTAMĄ karą UkraJinoje palyginti su prieš 79 metus
tokį pat sovietinį-nusikalstamą savo karių naikinimą Šventosios upės
mūšyje, vykusįame 1944 metais nuo liepos 12.:
iki liepos 25 d., įžengus į Ukmergę,
iki liepos 29 d., įžengus į Jonavą, ir
iki rugpjūčio 02 d., įžengus į Kėdainius.
Visam šiam artėjančiam 80-mečio
įvykiui teikiu Ukmergės-Jonavos-Kėdainių 1944 m.
LIEPOS II-osios sovietinės okupacijos problemos
studiją su garbingiausios Lietuvoje šeimos ir giminės atstovo
Juozo Krikštaponio APŠMEIŽIMO dokumentiniu įrodymu
...
psl., ...
pav., ir
... nuorodų apimtyje, kurios
turinys toks:
|
|
TURINYS
2. tema: |
Pirmiau;
NUSIKALSTAMO karo veiksmų būdus
matykime prie
Šventosios upės .. .. |
|
3. tema: |
Gediminas Ilgūnas
buvo KGB-istų sulaikytas
prie Šventosios mūšio vietos ir
to mūšio liudininko .... |
2 psl. |
4. tema: |
AČIŪ
monografijai Vepriai, atskleidusiai
mūšių
prie Šventosios
baisumus! |
5 psl. |
5. tema: |
....
IŠ NAUJO REIKIA TIRTI Juozo
KRIKŠTAPONIO BIOGRAFIJĄ
. .............. |
8 psl. |
6. tema: |
...Kodėl
Ukmergės konferencijos pranešime
prieštarauta jai skirtoje Pažymos
duomenims? |
10 psl. |
7. tema: |
NKVD ir KGB dokumentai atmeta J.
Krikšaponio
buvimą
Baltarusijoje |
12 psl. |
8. tema: |
A. Impulevičiaus įsakymas Nr. 42 dėl
išvykos neįrodo, jog
išvyko, nes
buvo tokių, kurie
neišvyko ir jiems tas 42 išvykimo
įsakymas buvo atšauktas |
10 psl. |
9. tema: |
Kodėl
istorikai nematė
neteisingus-melagingus Jono Klimavičiaus
raportus ir neteisėtą J. Krikštaponio tarpininkavimą?
............... ............ |
16 psl. |
10. tema: |
10 klausimų
J. Krikštaponio NETEISĖTAM
tarpininkavimui:
|
20 psl. |
11. tema: |
Kodėl istorikai
nematė
tame įsakyme Nr. 42
sudubliuotą kitą Joną Klimavičių,
kurio kito tokio Lietuvoje nebuvo?
|
22 psl. |
12. tema: |
Kodėl istorikas E. Rukšėnas nematė,
kad Jonas Klimavičius,
vaidinęs raportuose ligą ir liuosavimąsi,
bet taip ir nepasiliuosavo, o tarnavo
toliau vos ne metus? ...
.................... |
24 psl. |
13. tema: |
O laipsnį pakelti negalėjo už tai, kad
kalėjime atsidūrė kitos valstybės? ........ |
24 psl. |
14. tema: |
Juozo
Krikštaponio Humanistinis požiūris į
savo pavaldinius ir jo psichinio
sukrėtimo analizė ....
...........
....................................................................................................
|
29 psl. |
15. tema: |
Kur J. Krikštaponio paleidimo į
atsargą įrodymas
ir kodėl istorikas apgaudinėjama su
įrodinėjimo šaltiniais?
..........
......................................
............... |
30 psl. |
16. tema: |
IŠVADA archyvų dokumentų apžvalgai |
31 psl. |
17. tema: |
Didvyrio sesuo apie brolio kažkokį buvimą
Baltarusijoje ne tik neminėjo,
bet ir visą laiką namuose buvimą prie
vokiečių akcentavo
....
...........................................
................. |
32 psl. |
18. tema: |
Negi sovietai Holokaustą slėpė
ir tam karo
belaisvių masinį naikinimą
išgalvojo? |
36
psl. |
19. tema: |
Net
garsioje NKVD-istų knygoje apie jokį karo
belaisvių naikinimą net neužsimenama.
(taškas
......
|
39 psl. |
20 tema: |
Tai, kur Minsko mieste Krikštaponio
žudymo aukų palaikai ilsisi?
|
40 psl. |
21. tema: |
Užmiršti veikalai
TERORIZMAS IR KOMUNIZMAS suformavo
metodą ŽUDYTI SAVUS, kad tuo žudymu
kaltinti kitus priešus ir oponentus:
a) Kam buvo naudinga nužudyti A.
Dugino dukrą?
................................
42 psl.
b)
c)
d). |
42 psl. |
22. tema: |
Gera naujiena J.
Krikštaponis
buvo žymus lengvaatletis kelis kartus
Lietuvos čempionu disko metimo ir
rutulio stūmimo rungtyse, o taip pat jo
ir kitų rezistentų įtaka l. a. metimų
rungčių aukšto meistriškumo tradicijoms |
psl. |
22. tema: |
|
psl. |
23. tema: |
|
psl. |
24. tema: |
|
psl. |
|
|
|
|
Šios STUDIJOS TIKSLAS:
1.
Patikrinti ir patikslinti istorinius faktus.
2.
3-ims centrinėms Lietuvos savivaldybėms apginti nepelnytai
žiniasklaidoje, ypač, LRT šmeižiamą Ukmergės savivaldybę.
3.
Ukmergės savivaldybės gynimui paskatinti įtraukti
savivaldybių tarybą
4.
Siekti, kad savivaldybėse atsirastų minėtų Instituto ir
Centro veiklos kokybės kontrolė.
5.
Šios STUDIJOS UŽDAVINYS tolesnis J. Krikštaponio veiklos
ir centrinės Lietuvos antrosios sovietinės okupacijos
aplinkybių tyrimams, paskatinant šia problema užsiimti
kvalifikuotiems specialistams.
ŠIAI GINČYTINAI PROBLEMAI IŠSPRĘST SIŪLOMAS ARITMETINIS METODAS
APLINKYBĖMS VERTINTI PAGAL PATIRTĮ:
Jeigu greitu
laiku nebus sąlygų atkopijuoti Maskvos archyvuose saugomus
GESTAP-o dokumentus, bylojančius J. Krikštaponio suėmimą ir
kalinimą
kuriuos greičiausiai matė NKVD bei KGB ir jais vadovavosi,
nustatydami 1941 m. spalio mėnesiui mūsų Didvyrio ne 2/12 batalione tarnystę, o GESTAP-o
suėmimą ir kalinimą vokiečių okupacijos metais, o taip pat visų
bataliono 2-os kuopos narių apskaitoje, J. Krikštaponio nerodydami
Baltarusijoje, todėl SIŪLAU:
1.
Žymiai kokybiškiau ištirti čia pateiktus pastebėjimus ir
jų visas čia pateiktas ir dar ateityje atrastas ar pataisytas
istorines aplinkybes, kurias EKSPERIMENTUI įvertinti
balais-taškais, nustatant jų ribas pagal reikšmingumą.
2.
Sudaryti komisiją, kuri vertintų visus rodiklius
konkursine tvarka.
3.
Komisijos narių rezultatus susumuoti, vertinti įvairiai
pagal matematinius statistikos žinomus metodus.
4.
Tokio konkurso principus galima pasiskolinti iš kai kurių
konkursinių sporto šakų, kaip gimnastika, dailusis čiuožimas ir
kitos ...
5.
Ypatingąja patirtimi siūlyčiau pasinaudoti buvusiąja
Keliautojų sporto šakos (Turizmo čempionatų - pirmenybių)
apskaitos patirtimi. Joje būdavo vertinamos keliavimo sąlygos,
maršrutų sudėtingumai, logiškumai, ... ir. Ypatingą reikšmę
turėjo kraštotyrinės-pažintinės veiklos įvertinimas.
6.
Manyčiau, kad galima būtų pakalbinti Lietuvos Šviesuolį
Keliautojų Sąjungos prezidentą Algimantą Jucevičių, kurį
čia šioje studijoje paminėjau.
7.
Iš Keliautojų sąjungos sukauptų sportinių kelionių
atskaitų bei protokolų, gal, galima būtų susidaryti šios
sukauptos patirties vaizdą, tą viską ženkliai ištobulinus.
P.S.:
visame tekste šalies pavadinimą
UkraJina
rašau
su didžiąja raide
J,
tam, kad
iškelti teisingos šalies
rašysenos problemą;
pagal ukraJinų kalbą jau mūsų 51-uoju Kalbos komisijos nutarimu:
vietoje Kijevas, leista vartoti naujai Kyjivas.
Todėl laikas keisti ne tik sostinės, bet ir visos šalies
pavadinime teisingesnę rašyseną, atsisakant šią šalį niekinti
pagal didžiarusiškąsias šovinistines paniekinimų manieras. Todėl
jau laikas ne niekinti šią šalį, kaip, neva, esančios
pakraštyje-paribyje (на окраине), o
turėtų būti šalis siejama ne su Rusijos imperijos
pakraščiu-nuošale,
o su Kraštu-ŠALIMI - Valstybe, t.y.
ukr.:Краина (KraJina) ir t.t. Be,
to, yra dar ir nuomonė, kad, gal, reiktų rašyti ne tik raidę J,
bet ir raidę Y, rašant, UkraJYna, nes ukraJinai taria šį
skiemenį labai ilgai.
Net ir UkraJinos
lenkai taip pat tardavo ilgai - taip man mano močiutė sakydavo,
kuri buvo gimusi Kremenčiuge ir jame mano tėvą ten pagimdžiusi,
dar mažą parvežė į Lietuvą ir senelis jį - 4-metį nuvedė į
Vileišio aikštę žiūrėti-klausytis Pirmąją Dainų šventę. Nuo jos
jis taip sužavėjo dainavimu, kad chorus nuo ankstyvos vaikystės
pradėjo lankyt. Po to VDU, o po to KPI Akademiniame chore, kuris
vėliau "Jaunyste" pasivadino, o dar vėliau iš choro veteranų jis
organizavo "Antrosios Jaunystės" veteranų chorą, kuris vėliau
tapo ir KTU choru. Todėl jis kaip Lietuvos Automobilių sporto
įkūrėjas ir Eismo saugumo psichologijos dėstomojo dalyko
sukūrėjas, savo Zaporožiečiu išvažinėjo Gimtąją UkraJYną, nes ją
prisiminė nuo vaikystės, kai nuo šlaito į Dnieprą žiūrėdavo ir
dainuodavo susirinkę vaikai su tėvais.
Todėl ta
pačia proga, tą patį teigiu ir dėl pačios ukraJYnų tautos
pavadinimo, nes nereikia tyčiotis iš ukraJinų, kaip, neva, juos
vadinant kažkokiais ukrainiečiais,
kaip kokiais PASIENIEČIAIS.
Juk mus, lietuvius nevadina
lietuviečiais,
arba mūsų kaimynus
latviječiais,
estiečiais,
gudiečiais,
baltarusiečiais,
lenkiečiais,
o toli esančius ne rusiškai pravardžiuoti
kiniečiais,
o reiktų vadinti kinais, taip, kaip ir japonais ar
korėjais.
2 PS.: šios
studijos pagrindinės mintys išryškintos šifru ir
spalvomis, o su Jonava
susiję paminėjimai pažymėti
rudu fonu.
|
|
|
|
2-tra tema: Pirmiau;
neteisėto karo veiksmų būdus matykime prie
Šventosios |
|

11 pav.:
Trostyanets-o "pergalės"
(40-tosios armijos) aikštėje ant postamento paminklas tankui yra
50°28'53.04" Š 34°58'00.41" E. Galima šią nuotrauką
pasididinti.
Šios
nuotraukos prasmė yra ta, kad perdėta
ПОБЕДОБЕСИЕ
su iškreiptu Kremliaus melo
istorija,
privedė prie eilinėsdidžiaRUSIŠJOSIOS
ŠOVINISTINĖS-fašistinės-nacistinės,
ir ČeKis-tinės Z ir O raidžių beprotystės.
Todėl ši
tema buvo pradėta nuo Vakarų civilizacijos Laisvės pasaulio
pripažintos :
gegužės 8-tos
iki Vidurio Lietuvos II-osios okupacijos karinių
nusikaltimų mūšių metu |
Nusikalstamam karui UkraJinoje
demaskavimo tikslu, siūlau atverti 1944 m. liepos
mėnesio antrosios sovietinės invazijos į
Jonavos-Ukmergės, o po to į Kėdainių apylinkes
įsiveržimo būdą, nesiskaitant su savų kareivių
gyvybėmis. Tai aktualu dabar, kai UkraJinos okupuotose
teritorijose irgi vyko prievartinė mobilizacija kovai
prieš savo Tėvynę, - tai įvardinti reikia irgi genocidu,
kaip nusikalstamus kovos veiksmus, kurio dėka sovietų
armija iki Berlyno atėjo su vokiečių/sovietų karių
nuostolių santykiu 1/10. Tai čia
tokia ПОБЕДА?
Tokių
veiksmų braižas vyko ir prie Šventosios upės prieš 79
metus, kur Ukmergė-Jonavos savivaldybių (Veprių-Upninkų
seniūnijų) žemėse gali gulėti net per prievartą
mobilizuotų į sovietinę kariuomenę mūsų tautiečių
palaikai, kuriems
neliko vietos
nei
Jonavos ir nei Ukmergės
sovietinių karių kapinėse. O jose gali gulėti net
Raudonojo teroro aukos, kurios yra užmaskuotos "pergalės
įsiūčio" (победoбесии)
ekstazės. Tos ekstazės pasekmę parodau kairėje vaizdeliu
Trostinece, dėl ko tokie sovietiniai-"rusiški" (maskoliniai)
militaristiniai paminklai visur naikinami, kaip po
Gegužės 8-tosios ir po
Pralaimėjimo dienos;, prasidėjusios nuo gegužės
10-tosios, išsakytos
Marko Solonino, jam pabrėžus, jog po tos dienos
prasidėjo pralaimėjimai visuose sovietų okupuotose Rytų
Europos ir, ypatingai, Baltijos-UkraJinos šalyse bei
Kinijoje, Korėjoje, ...
|
|
Todėl
tęsiu problemą dėl KAIMYNINĖS Ukmergės SAVIVALDYBĖS
gynimo; paminklų politikos
klausimu, prašant skubiai sustabdyti nuo sovietinių okupantų žuvusiajam
ir nuo vokiškųjų okupantų nukentėjusiajam Didvyriui Juozui Krikštaponiui
paminklinio akmens nukėlimo klausimo svarstymą, nes jam
inkriminuotuose, tiksliau, gal
falsifikuotose
karo nusikaltimuose
dalyvauti negalėjo, nes buvo GESTAP-o suimtu ir Kauno
kalėjime kalintas, o mūsų mokslininkų kažkodėl tas faktas buvo
ignoruotas. Juolab, mūsų Didvyris, galėjo būt suimtu pačių Holokausto Ukmergėje
vykdytojų. Taigi, tolimesniam
moraliniam K.
Krikštaponio
kaltinimui būtina Maskvos archyvuose atrasti GESTAP-o
dokumentus, nurodančius J. Krikštaponio suėmimo-kalinimo laikotarpį. Kol
jie neatrasti, būtina jo suėmimo-kalinimo laiką tik hipotetiškai
spėlioti pagal istorinę-psichologinę logiką. Todėl apie jo
biografijoje visus kitus - NAUJAI ATRASTUS FAKTUS ir labai aiškių
NKVD-KGB falsifikacijų simptomus teikiu po mūšių prie Šventosios
apžvalgos. Joje panašu,
kad Niurnbergo procese vokiečių apkaltinimo tikslu dėl Lenkijos
kariuomenės belaisvių sušaudymo Katynėje, J. Krikštaponio "byloje"
atsiranda galimai išgalvoti "karo belaisvių naikinimo faktai", juos,
tikriausiai, sąmoningai supainiojus su civilių kalinių naikinimu
(Holokaustu) Minsko centre (dabar Marytės Melninkaitės gatvės srityje)
ir supainiojus su karo belaisvių stovyklos Štalag-352 vietove, buvusia už
Minsko miesto. Jį iš vokiečių sovietai išvadavo liepos 3 d.,
o
prie Šventosios sovietų armija atsidūrė jau liepos 12 d.
Taigi, buvusios KGB falsifikacijos gali turėti tąsas ir
dabartinės Rusijos FSB bei Baltarusijos (po kurią dviračiu dvi
tyrinėjimo ekspedicijas rengiau) per pastarosios šalies KGB vykdomus kažkokius
Kibernetinių atakų poveikius net Jonavos žiniasklaidos F. b. socialinio tinklo paskyrose.
Juk Rusijos Jonavai poveikis užkoduotas nuo Jonavos įkūrėjų Kosakovskių
tarnavimo Rusijai, už ką vienas Vilniuje - kitas Varšuvoje buvo pakarti.
Todėl apie to poveikių simptomų tąsą rodau šios studijos pabaigoje.
 |
Bet,
pirmiausiai, ATKREIPIU DĖMESĮ Į SOVIETINIŲ KARIŲ KAPUOSE galimas beprasmiškų žūčių
AUKAS, kurias ir toliau Rusija tęsia nusikalstamą prievartinį
karių varymą į kautynes, prieš savo tautiečius.
Todėl ir siūlau skubiai atkreipti dėmesį į Jonavos sovietinių karių kapų
nedideliame plotelyje-šlaitelyje palaidotus net 1524 karius.
Manau, kad jų daugiausiai
žuvo, kur tai, ties Upninkais, forsuojant Šventosios upę. Pagal
vieno liudininko pasakojimą, kiek pamenu - žuvusius-plaukiančius ir
sugaudė, matyt, prie geležinkelio tilto? O prie Upninkų - Veprių
ir dabar, pagal duomenis, gali gulėti, tikriausiai, daug dar
nepalaiduotų - reik tai patikslinti. Nežinomieji žuvusieji tik gyventojų
pakasti žūties vietose, arba visai sudūliję per karščius ar negali būti
tik į kariuomenę per prievartą paimti, kad ir gudai ar lietuviai dar
buvę be atpažinimo-identifikavimo ženklų? Gal ir nelaidojo lietuvius
politiniais motyvais? |
|
3-čia tema:
Gediminas
Ilgūnas buvo KGB-istų
sulaikytas
prie
Šventosios mūšio vietos
ir to mūšio liudininko ...
|
|
Mat, Jonavos garbės piliečio: disidento-tyrinėtojo Gedimino Ilgūno
po 1965-1966 m. m.
įkurto Turistų klubo ir tuoj pat LKP Jonavos RK bei KGB uždrausto, kai
man 1969 m. pabaigoje teko jį atkūrinėti; - tada sportiniu-kraštotyriniu
tikslu
teko man kalbėtis su Domininkavos vienkiemio trobelėje gyvenusiu tų
beprasmiškų žūčių liudininku
(to vienkiemio žemėje
vėliau buvo pastatyta Statybos tresto poilsiavietė su garsiu X-as
praminimu), kurio jautrus su ašaromis pasakojimas apie
masišką-beprasmišką karių žūtį mane labai stebino. Mat, tada buvau tik grįžęs
iš 3-jų metų karinės tarnybos, kurioje buvau mokytu net Vietnamo karo
taktikos, dėl ko šio liudininko pasakojimas mane net šokiravo.
Todėl iš
smalsumo bandžiau aiškintis su žymiu karo veteranu -
Jonavos rajono partijos komiteto II-uoju
sekretoriumi Filipu Žabinu, kuris
man ir atskleidė «ЗАГРЯД
отряд»-ų liūdną paslaptį, šaudant savus karius.
Vėliau (po 5-ių metų) tasai rajono partijos sekretorius buvo keistai pažemintas pareigose,
nukeliant jį į Elevatoriaus
(grūdų bazės) direktoriaus pareigas. O po mano pokalbiu su tuo II-uoju
партсек-u
ir įvyko žemiau aprašytas įvykis: |
 |
13-pav.:
Buvusio Domininkavos
vienkiemio vieta atžymėta raudonu kvadratu. Būtent, su šio
prieškariniu "smetoniško" žemėlapio kopijomis teko slaptai
naudotis per treniruotes bėgimo azimutu įgūdžiams
tobulinti. .
Galima
pasididinti |
|
|
Gal,
neatsitiktinai tada, kai to KGB uždraustojo
Jonavos klubo atkūrimo proceso didelis padėjėjas
Jonavos valdžios įtikinėtojas; dabar žinomas kaip Šviesuolio
vardu nominuotas Algimantas Jucevičius 1970
m. vasarą: šalia minėto Domininkavos vienkiemio; prie Matelių
rėvos ir priešais Jurkonių kaimą rengė Kauno miesto turistų
sąskrydį, pakviesdamas į susitikimą žymiausią tuo metu Lietuvoje
keliautoją ir tyrinėjimų ekspedicijų organizatorių Gediminą
Ilgūną, tada pastarasis ir tapo KGB sulaikytu šalia to
Domininkavos
vienkiemio, ir jam tada buvo praneštas oficialus draudimas
dalyvauti visuose viešuose renginiuose. Jis apie tai Sąjūdžio
laikais Taurostos laikraštyje rašė.
Panašu, kad tas KGB-istų G. Ilgūno sulaikymas ir galėjo būt
susietas su Šventosios upės šturmu, nes dabar, dėliojant
1969-1970 m. m. to Klubo atkūrimo detales; su mano
Kraštotyros kėlimo klausimais, keltais Jonavos Balse 1969 m.
pabaigoje.
Todėl tas KGB įsikišimas prie Šventosios tada
mums buvo
nesuprantamas, nes G. Ilgūno garsi kelionė-ekspedicija Lietuvos
tremtinio ir žymaus pasaulyje geografo - Sibiro tyrinėtojo Jono
Čerskio keliais buvo tuo metu Mokslų akademijos aprobuotu ir
Tarybų Lietuvos
kino žurnaluose per televiziją demonstruotu. |
|
Keista, bet tuos mano straipsnius; skirtus
jaunimui-komjaunimui ir apie Kraštotyra mintis dabar
galima pamatyti tik Mažvydo bibliotekoje, nes iš Jonavos
bibliotekų buvo visi išimti laikraščio J. B. numeriai.
Apie tai žemiau. |
P.S.:
Š. m. gegužės 7-8 d. d.
Upninkuose vyko minėtos Mokslų akademijos ir minėto
Lietuvos Šviesuoliu nunominuoto
Algimanto Jucevičiaus organizuojamas pėsčiųjų 49-tas
maratonas. Jam
pateikiau
istorinį fotoreportažą su šios problemos analizę per aplinkos
pažinimo filosofiją Upninkų seniūnijos perspektyvoje.
Taigi, KGB uždraustojo Jonavos Turistų klubo
vienas iš atkūrimo pagalbininku ir buvo Algimantas
Jucevičiaus, kuris jaunystėje su Keliautojų sportu buvo ir
Orientavimosi sporto pradininku - jo organizatoriumi,
dirbo sportinio Turizmo srityje, visai Lietuvai iniciavo masinių
slidžių "Snaigės" žygius, kurie pagal gyventojų ir dalyvių
skaičių masiškiausi buvo Jonavoje, kurioje tie žygiai iki šių
dienų išliko. Kai Nepriklausomybę atkūrėme, tada Algimantas
iniciavo Keliautojų sąjungą ir jos prezidentu buvo išrinktas
Gediminas Ilgūnas, o po jo mirties sąjungos vadovu liko
A. Jucevičius. O nuo 1967 m. jojo vadovaujamas Kauno Turistų
klubas, kuris čia dešinėje
14 pav.
matomoje vietoje 1970 m. buvo surengęs aukščiau paminėtą turistų
sąskrydį, į kurį G. Ilgūnui KGB buvo uždrausta ateiti, ezopiškai
Kauno tiesos laikraščio keliautojams skirtame skyrelyje
populiarino šūkį: |
|
|
|
K E L I A U K , P A Ž I N K , N E N U R I M K ! |
|

15. pav.:
Apačioje Jonavos
Balso redaktoriaus M. Vikerto 1965 m. nuotrauka miesto
centre profesinės mokyklos statybos, su kurios
direktoriumi 1969 m. sutariau Turistų klubo atkūrimo
(įkūrimo) konferenciją. Galima
pasididinti. |
Šitas šūkis seniems komunistams
atrodė "pavojingu". Mat, turizmu labiausiai domėjosi ir
tremtinių dalią patyrusieji. Tarp pačių
aktyviausių Jonavos turistų-orientacininkų buvo ir iš
Sibiro grįžusiųjų, kaip Algimantas Gaižauskas,
Adomas Bizokas, Olga Kairytė-Charitonova,
Julius Pakštas, o mūsų Klube švietėju
buvo rezistencijos dalyvis Edmundas
Simonavičius-Simanaitis, kuris būdavo kviečiamas ir
kaip gidas į Azoto Jaunųjų specialistų organizuojamas
išvykas. Šių Šviesios Atminties paminėtųjų
turistų-tremtinių dėka sportinė-turistinė veikla
buvo ypatingai turininga ir prasminga, puoselėjanti
Viltį sulaukti Laisvę.
Tiesa,
apie tą paminėtą G. Ilgūnui dalyvauti renginiuose
draudimą 1969 m. pabaigoje aš žinojau - mane Jonavos
rajono partijos Propagandos ir agitacijos skyriaus
instruktorė buvo įspėjusi, bet tą NETEISĖTĄ draudimą
buvau aš pažeidęs, kai G. Ilgūną pakviečiau į to Turistų
klubo įkūrimo konferenciją, kad jis parodytų savo
sukurtus ir Lietuvos Mokslų akademijos aprobuotus
minėtus kino filmus. Tie kino filmai buvo parodyti
miesto profesinėje mokykloje priešais Jonavos Balso
redakciją, kurioje ir buvo profesionali kino filmų
demonstravimo aparatūra. (Dabar tame pastate, kur buvo
Švietimo centras, o dabar tik ką naujai sukurta Švietimo
pagalbos tarnyba, tikėkime, paspartins pokyčius, būtinus
Demokratinės valstybės ateities kūrime.)
Tada aš iš karto
po dienos-kitos tapau pašalintu iš rajono Komjaunimo
instruktoriaus pareigų (apie tai
G. Ilgūnas rašė pratarmėje knygos apie Sąjūdį
Jonavoje), todėl neįvykdžiau žemiau parodytų numatytų
rajono Jaunųjų specialistų tarybos įkūrimo užmojų. Dar
įdomiau, kad čia pat iš visų Jonavos
bibliotekų-skaityklų buvo išimti visi Jonavos Balso
laikraščio numeriai, kuriuose aš aprašinėjau apie
naujovišką jaunimo pažintinę-turistinę ir sveikos
gyvensenos - sportinę veiklą.
Todėl dabar Jonavos Viešosios bibliotekos
Kraštotyros skyriuje 1969 metų Jonavos
Balsas įrištoje knygoje yra paskutinis tik
1969-09-08 laikraščio numeris, kuriame ir buvo
mano straipsnis, skatinantis įkurti rajono Jaunųjų
specialistų tarybą. Šią idėją kėlė inžinierius
Romas Gudunavičius, kuris vėliau tapo mokslų
daktaru, kūręs kalbų vertimo programą elektroninėmis
mašinomis, kuriomis dabar GOOGLE-vertėju visi
naudojamės. Jo žmona iki šių dienų dirba Švietimo
srityje, o sūnus buvo geriausiu rajono slidininku. Apie
Romualdą rašoma
Enciklopedijoje,
Vikipedijoje, lietuviai
pasauliui,
Unijapedijoje ir labai plačiai apie profesorių
Antaną Romualdą kaip pedagogą mokslinio
darbo patirties perdavime aprašė Dunojaus profesorius
Johann Günther
ir kiti mokslininkai. Taigi, dėl Jaunųjų
specialistų mano straipsnio pabaigos pavyzdį žiūrėkite
žemiau:
|
|
 |
16 pav.:
1969-09-18 straipsnis Jonavos Balse apie Jaunųjų
specialistų veiklą Galima
pasididinti. |
16 pav.:
matote
mano straipsnyje rajono JST steigimo pasiūlymą, kuris, pasirodo,
tapo pavojingu komunizmo idėjoms, nes komjaunimo organizacijoms
pagal TSKP planus turėjo tada didelis %-tas
būti vadovaujančių bemokslių komunistų, kurių tarp išsilavinusių
jaunųjų specialistų KP narių nebuvo, nes tik bemokslius galima
buvo komunizmo idėjomis sužavėti. O tai ir buvo paslėpta
komunizmo žlugimo viena iš priežasčių. Tuo įsitikinau 3,5
mėnesio laikotarpyje, "padirbėjęs" Pilkuose rūmuose (dabar ten
Viešoji biblioteka), kuriuose tik Turistų klubo atkūrimu teko
rūpintis, o dėl numatytos JST net jokios kalbos man neleido
sakyti, kaip komunizmui nenumatyto-svetimo darinio, privedusio
prie "Prahos pavasario" proceso, pradėjusio griauti nusikalstamą
komunizmą. |
|
Šios Blogio imperijos žlugimo
priežastis buvo užkoduota komunistų nesirūpinimu visuomene, kuri net
negerbė savo karių žūties vietos joje net jokio atminties ženklo
nepaliko, kad prie Upninkų buvo svarbus mūšis, pareikalavęs daug aukų. Tada ir
paaiškėjo, jog didelis aukų skaičius buvo slepiamas. Ne mažas
palaiduotų aukų
skaičius yra ir Ukmergės sovietų karių kapinėse
Pašilėje, - joje ilsisi per 1600 karių iš 262-oje šaulių divizijos, kurie
Ukmergę iš vokiečių perėmė 1944 metų liepos 25-ąją. Apie tai
Ukmergės
žiniose 2011 m. gegužės 9 d. rašė Vilma NEMUNAITIENĖ.
Ta tematika
2022/04/24
rašė ir Loreta EŽERSKYTĖ.
Žymiai mažiau sovietinių karių palaiduota Šėtos kapinėse jose
Kultūros vertybių
registras
mini 236 (96 žinomos
pavardės), o 2013 m. žuvusiųjų sąrašas papildytu 342 pavardėmis su
keista - metais vėlesne 1945 m. žuvimo data. Ar tai nebus pasipildę
nuo mūšų su
mūsų Partizanais kritusieji - Lietuvos priešai? Todėl jokio jų
garbinimo negali būti - tik žmogiškai vardan artimųjų skausmo
galima
laikyti mūsų žemėje, ar gal, net pasiūlyti perlaiduoti į jų gimtines,
jei yra palikuonių? Tokie perlaidojimai Baltarusijoje į Rusiją
propaguojami. Jei dabar Karo ukraJinoje nebūtų, gal ir mums galima būtų
šios Humanistinės iniciatyvos imtis? Tik gaila, kad Kėdainių soviet.
karių skaičius nei
internete
ir nei
registre
nenurodytas.
4-ta tema:
AČIŪ
monografijai
Vepriai, atskleidusiai
mūšių
prie Šventosios
baisumus! |
|
 |
Reikia
pagirti Ukmergės savivaldybę, kuri išleido monografiją apie Veprių
miestelį, kurioje yra nemažai ir man buvusio pažįstamo
kraštotyrininko-skulptoriaus bei mokytojo, jau a. a. Jono Žentelio
bei kitų pastebėjimai apie karo - sovietinės armijos puolimo keistus
veiksmus, atspindinčius
Raudonojo teroro metodus, kur teigiama, jog: |
|
|

19. pav.
Šią monografiją galima
pasididinti.
|
Dar
285 psl.
rašoma: "Frontą
išgyvenę žmonės
Antanas
Morkūnas, Leonas
Novikas ir kiti
pasakojo, ...
kad Pauplių
lauke žuvusiųjų
sovietinių karių
galėjo būti
daugiau kaip
šimtas. Juos
rado ir
užkasdavo
kareiviai ir
vietiniai
žmonės. 1944 m.
liepos mėnuo
buvo karštas.
Naktinių mūšių
metu žuvę
kareivių kūnai
greitai iro."
Šių mūšių data
fiksuojama
žemiau
20. pav. |
 |
|
Kadangi Jonavos ir
Ukmergės istorijai yra labai svarbus tų mūšių
paminėjimas, galintis liudyti, kad
laukuose gali
būt palaiduoti ir lietuviai, tik per prievartą paimti į
sovietinę kariuomenę
(žemiau tai bus J.
Krikštaponio sesers patvirtinimas), todėl šios labai
svarbios žinią žemiau pateikiu ryškesnę monografijos 163
psl. to paminėjimo
21 pav. nuotrauką:
Todėl būtina atkreipti dėmesį, jog Jonavos ir Ukmergės
sovietinių karių kapinėse, nors ir labai daug palaidota
karių, bet net Veprių monografijoje paminėti Upninkų,
Pauplių ir už Gelvonų palaidojimai liudija nenormaliai
didelę sovietinių karių žūtį, o taip pat
nenormaliai ŽIAURŲ ir, net, galimai NUSIKALSTAMĄ su
ELGESĮ SU SAVO KARIAIS, kurį būtina priminti UkraJinoje
tokį pat nusikalstamą karo vedimo praktiką. |
|
|
Kai vietiniai gyventojai
užkasinėjo žuvusius, jų
pasiklausti,
kokių tautybių -
negalėjo. Mirusieji
visad tyli.
Ar ši tyla nebylojo, kad ir lietuvių ar
mums artimų kaimyninių tautybių galėjo būti tarp
nežinomųjų žuvusiųjų? Ar tie nežinomieji bet
kur pakąsti neįrodo, Raudonojo nusikaltimo
slėpimą
Pagal
analogišką mano aukščiau
aprašytą 1969-1970 m. m.
Domininkavos
vienkiemio gyventojo man
klaikaus pasakojimo
liudijimą, irgi
panašiai, taip pat
šioje monografijoje
minimas
nuo vokiečių
kulkosvaidžio kulkų
verdantis Šventosios
upės vanduo, o į tą
vandenį žuvimui buvo
varomi sovietų kariai,
nuo kurių kraujo ir tapo
net raudonas upės
vanduo.
Panašios
kautynės vyko ir dabartinės Ukmergės žemėje, aprašant
taip:
Iš
vokiečių ... lauko nebuvo galimybės surinkti žuvusiųjų, suteikti
pagalbos sužeistiesiems, jie kančiose ir kaitroje mirė nesulaukę
pagalbos.
Užkasami buvo daugiausia tose vietose, kur krito. Daugiausia abipus
Gelvonų-Veprių vieškelio, kurio grioviais šliaužė iki pakildami atakon.
O
ataka reiškė žūtį.
Apie 1961 metais buvo platinamas Praniukų-Veprių
vieškelis. Buvo atkasta daug kareivių kaulų, batų su kojų kaulais juose.
Mat, laidojama buvo vos prakasant negilę duobę.
(Vepriai,
J. Žentelio str. 285 psl.
padidinta))
Taigi, kaip matome, tas netikėtas
1961 m. sovietinių karių palaikų aptikimo faktas įrodo, jog nebuvo
iškilmingo žuvusiųjų karių laidojimo ceremonijų - nebuvo net padoraus
atsisveikinimo su žuvusiais. Toks su kariais nesiskaitymo
faktas gali byloti, jog šie žuvusieji galėjo būt tik ką paimti į
kariuomenę - neturėję savo kovos draugų. Tai ar pagal tikimybę
nebus
panašu, jog gali būti lietuvių ar gudų tautybių žuvusieji?
Taigi, pagal galimybes, ar negalima iki liepos mėnesio kuo skubiausiai
patikrinti Ukmergės ir Jonavos 1961 m. rajoninę spaudą ir įsitikinti, ar
nebuvo minimas Praniukų-Veprių vieškelio platinimo faktas bei jo
radiniai, o taip pat, ar vyko karių perlaidojimai ir kur buvo
perlaiduota? Jei nebus spaudoje aptiktas tas paminėjimas, tai ar nebus
galima traktuoti, kad ir Atšilimo laikotarpiu galėjo būt slepiamas su
kariais nesiskaitymo faktas?
Kai dėl
Vilniaus kovos vyko liepos 10-14 d. d., mano pažįstamas kraštotyrininkas
a. a. Jonas Žentelis, pas kurį man ne kartą teko būti Veprių
istorijos klausimais, šios monografijos straipsnyje
1944
metų liepos mūšiai Veprių apylinkėse,
pamini, kad sovietų
kariuomenė per Žuvintės upelį prie Šventosios priartėjo liepos 12 d., t.
y., net 4-iom dienom anksčiau, nei prasidėjo mūšiai ties Upninkais.
Taip, kad jeigu Minskas buvo išvaduotas liepos 3 d., tai liepos 12 d.
sovietų pasirodymas prie Šventosios parodo gana greitą fronto slinkimą,
kuris kaip tik užstrigo prie šio slėnio, kaip labai patogaus gynybos
atžvilgiu, kurį, mano supratimu, ar ne galima buvo išnaudoti šią
gamtinę LIETUVIŠKĄJĄ MONARHEIMO LINIJĄ pasipriešinimui ir prieš
pirmąją 1940 m. per sovietinę okupaciją, jeigu , jei šalia Jonavos į
Gaižiūnų poligoną nebūtų įsileistas
Trojos
arklys
- ribotas sovietinis kontingentas? (Čia retorinis klausimas.)
Kaip
tik, sprunkantys vokiečiai; priešais Žuvintės upelį rytiniame
Kazlaučiznos kaimo pakraštyje iki Ramoniškių griovos, nuo kurios piečiau
iš patogių pozicijų šaudė į bandančius priartėti prie upės sovietų
karius. Toje vietoje man asmeniškai tekdavo prisidėti prie
turistinių sąskrydžių: trijų rajonų moksleivių ir Chemikų respublikinio
orientavimosi, baidarių slalomo bei jųjų rali varžybų organizavimo; (net
iki Pasaulio lietuvių žaidynių ralio), kur vokiečių lėktuvas
subombardavo sovietų tiltą ir kur upe plaukė daug žuvusiųjų kareivių. Jų
kūnai, srovės užnešti ant
seklumos ir užkliuvę už akmenų, netrumpai plūduriavo vandeny.
(Vepriai,
J.
Žentelio str. 283 psl..) Bet, toje skaudžių žūčių vietoje mes
sovietmetyje, organizuodami varžybas, net nenumanėme, kad tos
žiauriausios kautynės galėjo būti ir žymiai aukščiau, nei 1969-1970 m.
m. man pasakojo gyventojas iš Domininkavos vienkiemio (vėliau
ten X-so
atsiradusio vietoje.) Kodėl
nežinojome, man dabar pačiam įdomu, kodėl iki galo nepavyko
išsiaiškinti? Nors komunistinio ateizmo laike nebūdavo statomi kryželiai
žuvusiesiems pagerbti, bet kodėl nebuvo ir su penkiakampe žvaigždute
paminkliukų?
Iš atsiminimų aišku,
kad žuvo karių daugiau, nei palaiduota Jonavos-Ukmergės kapinėse, nors
ir jose perdėm didelis palaiduotųjų skaičius.
Net Baltijos kelio išvakarėse mūsų darytoje ekspedicijoje po Kareliją,
kurią aprašinėjau Jonavos Balse "Baltųjų
naktų tamsos" serialu, tada mus šokiravo miškuose atrandami
sovietų-suomių Žiemos karo dalyvių raudonarmiečių karių griaučiai su
ginklu rankose. O šioje Veprių monografijoje užfiksuoti nesiskaitymai su
žuvusiais ir jųjų net mėnesį nelaidojant, ar sulaidojimas be jokios
pagarbos; bet kur, -
sulaidoti,
ten, kur krito", net neatžymint tų palaidojimų vietų, - ar tai ne rodo
RAUDONOJO TERORO simptomą? Ar tokia PRIEVARTINĘ MOBILIZACIJĄ, gal, net
neparuošus karių kovos veiksmams ir kovos draugams neduodant, net
atsisveikinti - tai ar ne panašu į naujokų sąmoningą žudymą, kad jų
nereikėtų ruošti-mokyti?
Ar
tie Veprių-Upininkų apylinkėse išmėtyti kauleliai nėra mūsų lietuvių ar
gudų - mūsų tautiečių?
Kai monografijos čia aukščiau pateikti žodžiai: ATAKA REIŠKĖ ŽŪTĮ - tai,
negi, "nėra" atviro genocido formos įrodymas? Ar ne kokio
СМЕРШ"-o
dalinių dėka kariai buvo varomi į tą žūtį? Koks skirtumas, kai viešai
sušaudomas, nenorintis kariauti, ar jis nužudomas beprasmėje atakoje?
Kada istoriškai-teisiškai bus įvertintas bendras vokiečių/sovietų
žuvusių karių 1/10 santykis? |
|
Ar ne šių masinių netekčių slėpimo
tikslu dabar vėl Rusija kartoja beprasmį karą su šūkiu
можем повторить!?
Ar dabar UkraJinos
užpuolimas nėra to Raudonojo teroro pasekmė?
Juk
jis buvo demaskuotas Vokietijos socialdemokratų vadovo Karlo
Kautskio
veikale TERORIZMAS IR KOMUNIZMAS, pasmerkus Didįjį Spalio
perversmą. Ar tai nėra to pasmerkimo užmarštis, per tokiu pat
pavadinimu žydo Leibo Bronšteino (Levo Trockio)
brošiūrėlėje, įteisinto Raudonojo teroro ir Stalino išdievintos
antikautskiškosios pozicijos pasekmė?
Antikautskiškosios
nuostatos dėka
ir
bolševikinio-stalininio
kerštu
socialdemokratijai
dėka rinkimuose
į Vokietijos
Reichą Stalinas
per Kominterną
uždraudžia
komunistams su
soc.dem.-ais
sudaryti
koaliciją ir ar
ne sąmoningai
šitaip Stalinas
sudarė prielaidą
A. Hitleriui
iškovoti
absoliučią balsų
daugumą?
Negi A. Hitleris Stalinui
nebuvo"
naudingu pasaulio užkariavime, įteisintame sovietiniame
herbe
per mūsų planetos gaublio įkišimą bei per šūkio "visų šalių
proletarai, vienykitės!"
įrašymą? |
|
|
O Lenkijos karo
belaisvių masinis sušaudymas, palei Vokietiją visų šalių okupacija (jų
tarpe ir Lietuvos) ir iš jų birželio viduryje pradėti trėmimai, bei
kariuomenės koncentravimas palei Vokietijos sieną - negi tai ir dabar
tai "neįrodo" rengimosi pastarąją užpulti? Ar ne todėl V. Putinas tik ką
susirūpino II-ojo pasaulinio karo tikros istorijos aiškėjimu? O
industrializacijos tikslu sąmoningai sukeltas masinis badas visoje
Sovietų Sąjungoje ir, ypač, Badmaris UkraJinoje, Kryme, kad už maistą iš
žmonių atimti tauraus metalo dirbinius, jungtuvių žiedus, už kuriuos
buvo perkami įrengimai industrijai - tai "nėra" komunistinio-leninio
nusikaltimo simptomo, davusio pradžią stalinizmo terorui? Šalia
Jonavos į Gaižiūnų poligoną "riboto kontingento" įvedimas ir tuo
metu prie Karo muziejaus mitinge
Antano Smetonos Stalino imperija pavadinta "drauginga
valstybe" - kaip tai dabar istoriškai turėtų būti vertintina? Kaip
galima "drauginga valstybe" vadinti tą, kuri numarino savų piliečių
daugiau, nei jų žuvo II-ojo pasaulinio karo metu, kartu su Holokaustu?
Ar pastarasis "nėra" komunistinio nusikaltimo pasekmė? Kaip gali būti
"drauginga valstybė", sąmoningai numarinusi tiek savų piliečių? Ką VSD
tuo metu veikė, jei Prezidento neinformavo apie sąmoningai sukeltus
Badmarius? Ar apie tai Lietuvos spauda ką nors rašė? Ar šio karo
UkraJinoje priežastis nebus dėl viso to įteigto Raudonojo TERORO
pasekmė?
Apibendrindamas SIŪLAU papildomai ištirti PAKARTOTINĄ SOVIETINĖS ARMIJOS
LIEPOS MĖNESIO ĮSIVERŽIMĄ - visą tai NUODUGNIAU ARCHYVUOSE
IŠTIRTI MŪŠIŲ POBŪDĮ IR NETEKTIS; su tikslu atskleidžiant tolimesnio
nusikalstamo karo vedimo metodus UkraJinoje, o taip pat mūsų
Partizanų žūtis Vyčio apygardos vado
Juozo Krikštaponio Ukmergėje žūties aplinkybes, kurios buvo
paniekintos šiam Didvyriui skirtoje
Ukmergės konferencijoje iš VU dėstytojui-docentui Neriaus Šepečio pusės,
Didvyrį išvadinus nusikaltėliu-kolaborantu
tik todėl, kad jis sugebėjo įtikinti hitlerininkus, kad kaimą su
žmonėmis deginti nereikia įrodė žmonių nekaltumą. Todėl:
|
5-ta tema:
IŠ NAUJO REIKIA TIRTI
Juozo KRIKŠTAPONIO BIOGRAFIJĄ
Tai reikalauja toje konferencijoje kai kurių istorikų
pademonstruotas viešas nenoras tirti naujai aiškėjančias
aplinkybes, jog J. Krikštaponis
bendravo su pasitraukti pasiruošusiais vokiečiais ne
kolaboravimo tikslu, kaip Ukmergės konferencijoje docentas
N. Šepetys isteriją sukėlė, o ginklų gavimo tikslu, kuriuos
su lėktuvėliu parsiskraidino iš Vokietijos, ką apie tai
minėjo jo
sesuo ir tautodailininkas
M. Dirsė.
Kai Didvyrio sesuo buvo dar gyva,
kraštotyrininkas Romas Kaunietis 1990 m. liepą Šiluose į
magnetofoną įrašė jos žodžius tokius:

|

24 pav.:
Restauruotas Juozo
Krikštaponio portretas - restauravimo autorius fotodailininkas
Juozas Valiušaitis.
Galima
pasididinti ir iš labai RAIŠKAUS PORTRETO pastudijuoti net
akių struktūrą. |
23
pav.: Sesers Atsiminimų ištrauka, į magnetofoninę juostą
įrašyta 1990 m. liepos mėnesį Šiluose (netoli Užulėnio Panevėžio
rajono pakraštyje) žymaus Panevėžio kraštotyrininko
Romo Kauniečio. Kalba netaisyta - neredaguota; rašyta nuo
magnetofono ar diktafono. |
Kaip matome, SESUO AKCENTUOJA SLAPSTYMĄSI
net vokiečių
okupacijos
metais, nes,
matyt, ir prieš
artėjančius
sovietus
pasipriešinimo
organizavimas,
tikriausiai,
buvo slaptas -
besitraukiančių
vokiečių, gal,
neaprobuotas?
Matyt, su jais
nesutiko pasipriešinimo koncepcija - vokiečiai norėjo gyventojus-vyrus
mobilizuoti Vokietijos gynybai, o lietuviai savo Gimtinės? Kad
nusikalstamai buvo gaudomi vyrai į frontą - tai patvirtino ir šio
Didvyrio sesers Veronikos Krikštaponytės-Juodienės paminėtu
Partizanų ryšininko fronte tokiu pat žuvimu, kaip daugelis žuvo šalia
Veprių-Upininkų-Upininkėlių. Žuvo, nes buvo tik ryšininkas, o ne miške
besislapstąs kovotoju ir nuo žūties fronte už
svetimą valstybę-okupantę išsisukti nesislapstant nebuvo įmanoma.
Todėl dabar okupuotos pietų UkraJinos gyventojų likimas laukia toks
pats, kai stepių landšafte miškų nėra, o miškeliai visi okupantų užimti
- jie ten apsikasę nuo Kijevo puolimo.
Todėl
dabar savivaldos lygiu galime UkraJinai padėti per nusikalstamo II-o
pasaulinio karo vyksmų išryškintas detales, kurias būtina skelbti
pasauliui apie ukraJinų gaudymą į karą prieš savo Tautą. Ar
tai ne baisiausias nusikaltimas, prilygstantis tos tautos genocidui?
Sesers paminėtas
Žalias
velnias
buvo gerai žinomas sovietmetyje Upininkų-Musininkų ir Kernavės
apylinkėse (dabar seniūnijose) - apie jį mums-sportininkams Gamtoje
(orientacininkams) ir keliautojams, keliavusiems Kernavės-Jonavos
maršrutuose, apie "Žalią velnią" vietiniai gyventojai minėdavo ir net
pasakodavo. Todėl tada komunistinei propagandai nuslėpti rezistencijos
nepavyko, nors, ir kaip buvo stengtasi. |

25
pav.: dailininkas ir J. Krikštaponio kovų bendražygis Mykolas
Dirsė (1927-2008) |
O dabar
- UkraJinoje karo metu ypatingai aktuali yra Juozo Krikštaponio
tikroji, o ne komunistų - NKVD-istų - KGB-istų falsifikuotoji
biografija. Todėl, manyčiau, būtina remtis, pirmiausiai,
duomenimis, fiksuotais kraštotyrininkų ir kovų
bendražygių, kokiu buvo J. Krikštaponio gimtajame Užulinyje
gyvenęs tautodailininkas Mykolas Dirsė. Juo labiau, jis
buvo jaunystėje J. Krikštaponio vadovaujamo Vyčio apygardos
Partizanų ryšininku, o po to politiniu
kaliniu, o grįžęs, tapo žinomu
dailininku. Jo darbai
nuo 2009 m. lapkričio 25 d. iki 2010 m. sausio 31
d.
buvo
eksponuoti net Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimo centro (toliau LGGRTC)
muziejuje.
Taigi, kaip
matome, LGGRTC
gerai žinomo
Mykolo Dirsės
pasakojime
buvimo "apie
Baltarusijoje"
taip pat
net nėra jokios
užuominos
kraštotyrininkės
Audronės
Astrauskaitės
XXI-o amžiaus
tinklalapyje
kuris buvo
paskelbtos 2009
m. lapkričio 25
d.. Jame
pasakojimo
detalės skiriasi
nuo sesers
pasakojimo labai
nežymiai:
|

26 pav.: Po dailininko-ryšininko Mykolo Dirsės mirties parodos
atidaryme. Iš dešinės: Romas Petras Šaulys, disidente sesė
Nijolė Sadūnaitė, Mykolo Dirsės dukra Audronė Dirsytė-Vinogradovienė.
Galima
pasididinti.
|
 |
27
pav.: iš
XXI-mo amžiaus publikacijos ištrauka, kurią VISĄ
galima paskaityti ČIA.
Atkreiptinas dėmesys, jog
J. Krikštaponis 1944 m. liepos 20 d. rengia PIRMĄJĮ Partizanų
SĄSKRYDĮ dar, kai prie Šventosios upės vyksta žiaurus mūšis
ir kai į Ukmergę sovietai įžengs tik po 5-ių dienų!
Be to,
matome, vėl ANTRĄ KARTĄ MINIMAS J. Krikštaponio SLAPSTYMASIS SAVO
NAMUOSE VOKIEČIŲ OKUPACIJOS LAIKAIS. Ar tai ne akivaizdu, kad vykusiame
1942-05-27. gyventojų surašyme jis save galėjo ir nerodyti -
galėjo, paprasčiausiai, pasislėpti nuo surašinėtojų?
Todėl jojo neegzistavimas Užulėnio kaimo gyventojų surašymo statistikoje
ar gali būti "įrodymu, kad tuo metu buvo Baltarusijoje",
kai pagal sesers ir M. Dirsės nurodyta
slapstymosi pradžia labiau panaši nuo 1942 m. pradžios? Ar
slapstymosi motyvu ne galėjo būti nenoru grįžti į A. Impulevičiaus
vadovaujamą batalioną, kuris užsiiminėjo karinių nusikaltimų vykdymu
(apie juos Ukmergės konferencijoje užsiminė Vytautas Čeponis,
kuriam už tai buvo uždrausta kalbėti), ir apie tuos nusikaltimus J.
Krikštaponiui galėjo informuoti sesers atsiminimuose paminėtas jo
artimas giminaitis
generolas Stasys Raštikis,
kuris su jo draugais, pagal, seserį, ir padėjo jį ištraukti iš kalėjimo.
Kaip generolas tai atliko, galima spėlioti pagal LCVA esančius
dokumentus, kuriuos žemiau parodysiu. Bet, pirmiau, kitoje (11 psl.
6-toje temoje) priminsiu mokslininkų ignoruotus NKVD ir KGB neginčijamus
dokumentus, parodančius, kad J. Krikštaponis galėjo nebūti
Baltarusijoje, bet ir net Ukmergės 2021-12-03 konferencijoje duomenų
ignoravimą:
|
6-ta tema: Kodėl
Ukmergės
konferencijos
pranešime
prieštarauta jai
skirtoje Pažymos
duomenims? |
|
Kartoju:
skirtingai nuo
2014-12-27
LGGRTC prielaidų pažymoje,
šiai 2021-12-03
Ukmergės
mokslinei
konferencijai
skirtą
Pažymą rašau iš
didžiosios
raidės, nes
josios autorius
LII(Lii)
mokslininkas
Mindaugas Pocius
tos
Pažymos
pabaigoje:
11 psl.
pabrėžė
PRIEŠTARINGĄ
INFORMACIJĄ, jog
J. Krikštaponio
...
sesuo Veronika
Krikštaponytė-Juodienė
atsiminimuose
teigė, kad
brolis Juozas
visą nacių
okupacijos
laikotarpį
slapstėsi nuo
vokiečių ir ...
kelis mėnesius
kalėjo Kauno
kalėjime
(Aukštaitijos
partizanų.....,
p. 217 225).
Archyviniai
duomenys rodo,
kad jis iš tiesų
buvo suimtas
gestapo ir tris
mėnesius
kalintas Kauno
kalėjime
(LSSR
vidaus reikalų
liaudies
komisaro gen.
mjr. P.
Kapralovo 1945
08 29 pažyma
SSRS NKVD-NKGB
įgaliotiniui
Lietuvoje gen.
ltn. I.
Tkačenkai ...,
LYA,
f. K-21, ap. 1,
b. 49, l. 199).
Sesuo buvo
įsitikinusi, kad
jį išgelbėjo
įtakingų asmenų
laidavimas, iš
jų ir generolo
Stasio Raštikio,
su kuriuo buvo
susijęs šeimos
ryšiais..
Taigi,
tai praeitų metų
pabaigos
Ukmergės
konferencijoje
buvo pateikta
iki tolei nuo
2014-12-27
LGGRTC
pažymoje,
slėpti
J.
Krikštaponio
suėmimo-kalinimo
faktai,
kurie ir
gali
liudyti
ar kelti
klausimus,
jog
Didvyris
NE
Baltarusijoje
žudynėms
vadovavo, o
Kauno kalėjime
tuo metu, gal,
buvo kalinamas?
Be to, M.
Pocius savo
Pažymos 5 psl.
pirmą kartą
pamini iki tolei
minėtoje
prielaidų pažymoje
nuslėptą
Nikodemą Reikalą,
kuris išvykoje į
Baltarusiją,
galimai, ir
pavadavo
gestapininkų
suimtąjį ir
Kauno kalėjime
kalinamąjį J.
Krikštaponį,
kurį šį veiksmą
įrodo KGB
sudarytas 2/12
bataliono 2-os
kuopos Sąrašas,
čia pateiktas
žemiau šios
studijos
6-tos temos ...
psl.
Dar svarbiau yra
tai, jog M.
Pocius toje
Pažymoje pabrėžė
pačią
svarbiausią
problemą - tai
sovietinių
parodymų
patikimumo
faktą taip:
|
Kaip
matome,
iš karto
po karo
M.
Kačiulis
žudynių
vadovą
mini
N.
Reikalą,
kai
pagal
atminties
fiziologinę
būseną
ankstesnis
liudijimas
turėtų
būti
patikimesnis.
Bet,
net, po
38-ių
metų
toks
kardinalus
liudijimo
pasikeitimas
ar ne
byloja
kažką ne
taip?
Juolab. M. Pocius ir minėtos Pažymos 10-11 psl.
rašo. og
2-osios
kuopos
policininkai
Baltrus
Simonavičius,
Stanislovas
Gervinas,
Martynas
Kačiulis,
1948 m.
vasarą
tardymo
metu
parodė,
kad
1941 m.
spalio
pabaigoje
ir
lapkričio
mėnesiais
2-ajai
kuopai
vadovavo
ltn.
Nikodemas
Reikalas
(P.S.:
pabraukta
mano),
kuris
vadovavo
kuopai
Slucko,
Klecko,
Minsko
ir
Borisovo
žydų
getų
kalinių
žudynėse.
Išvardindami
visus
jiems
žinomus
2-ojo
bataliono
karininkus,
B.
Simonavičius,
S.
Gervinas
ir M.
Kačiulis
1948 m.
kažkodėl
nenurodė
J.
Krikštaponio
(Krištaponio)
pavardės,
tačiau
liudijo,
kad N.
Reikalas
dalyvavo
tik šių
keturių
miestų
žydų
žudynėse.
Apie tai
rašė ir
a. a.
A.
Ališauskas,
kad iš
karto po
karo
tardymuose-apklausose
niekas
J.
Krikštaponio
neminėjo.
Taigi,
kaip
matome,
tą patį
ir M.
Pocius
šioje
Pažymoje
pabrėžia
parodymų
kaitą ir
rašo,
kad
reikia
tirti.
Todėl
per
konferencijos
pagrindinį
pranešimą
kardinaliai
istoriko-mokslininko
M.
Pociaus
pasikeitusi
pozicija
šokiravo
ir net
žiniasklaidos
atstovus,
kurie
pabrėžė
net taip

30 pav.: 2021-12-03 Ukmergės konferencijoje M. Pocius J. Krikštaponio kalinimą 1944 m. liepos mėnesiui net priskyrė. Galima pasididinti. |
Čia jau visai įdomu darosi, kai istorinius duomenis, patvirtintus istoriniais dokumentais; su nuoroda Pažymoje ir artimųjų Atsiminimus istorikas-mokslininkas vadina "gandu". Gal tokį kategorišką teiginį taip suprato žurnalistas? Todėl verta ir net reiktų, pirmiau, viską perskaityti, ką žiniasklaidos priemonė POZICIJA apie Ukmergės konferenciją rašo, o po to, net būtina išklausyti konferencijos pranešimą ir, ypač, to pranešimo paskutiniąją dalį apie gandus. Joje šiek tiek kitaip buvo pasakyta:
Viešai skleidžiami gandai, kad Krikštaponis negalėjo dalyvauti žudynėse, nes 3 mėnesius buvo kalinamas GESTAP-o, - neturi pagrindo, nes jis kalėjo jau demobilizuotas ... - nuo 1942 m. rugsėjo iki 1944 m. liepos . |
|
:
Čia tokį
keistą 2
m.
kalinimo
tarpsnį
šiam
istorikuiiš
Maskvos
archyvų
pranešė?
Tai
tada,
kodėl
tiksliai
nenurodė
tą 3-jų
mėnesių
kalinimo
laikotarpį?
Nutempus
net iki
1944
m.
liepos
mėnesio
kalinimą,
kodėl
ignoruojama
ir
logika
ir
istorinė
situacija?
Juk,
1944 m.
liepos
10 d. J.
Krikštaponis
surengė
Partizanų
sąskrydį
ir
lėktuvėliu
iš
Vokietijos
organizavo
ginklų
parskraidinimą.
Kaip
vokiečiai
būtų
ginklus
patikėję
tik-tik
iš
kalėjimo
išleistam
ir dar
su
komunistais
vienoje
kameroje
pasėdėjusiam?
Ir,
išvis,
kokie
komunistai
1944 m.
kalėjime
galėjo
būti?
Juk
valymai
nuo
komunistų
vyko ar
ne 1941
m.
labiausiai?
Dar keisčiau. Iš kur istorikas ištraukė J.
Krikštaponio
kažkokią
demobilizaciją?
Ar kas
matė
demobilizacijos
įsakymą?
Pirmojoje
2014-12-27
LGGRTC
pažymoje
buvo tik
prielaidos
dėl
demobilizacijos,
padarius
išvadą,
kad
buvo
demobilizuotas,
nes
nerasta
jokių
dokumentų-įsakymų
apie
demobilizaciją
ar
pervedimą
į kitą
karinę
struktūrą,
o šioje
LII(Lii)
Pažymoje
buvo
pateikta
kažkokia
falsifikaciją,
apie
kurią
čia 32
psl.
14-toje
temoje
įrodau
pastarosios
Pažymos
skaitytojų
apgaudinėjimą
kažkokį.
Be to
sesers
pasakojime
yra
detalė
pabrėžta,
kad
brolis
buvo
CIVILIŠKAI
apsirengęs
suėmimo
metu. Ar
būtų
sesuo
civilinę
aprangą
minėjusi,
jei jis
jau būtų
demobilizuotas?
Apie tai
čia 34
psl.
16-toje
temoje
nagrinėjimas
sesers
pasakojimas.
Žemiau
nuo
7-tos
iki
11-tos
temose
LCVA
archyvo
dokumentais
parodau,
kokiais
J.
Krikštaponis
galėjo
būt
ištrauktas
iš
kalėjimo
jo
karinės
tarnybos
metu
Savo kalboje M. Pocius minėdamas, kad pagal prokuratūrą negali pradėti iki teisminio tyrimo, ... ką kalbant mirusius asmenis, o pagal M. Pocių, baudžiamoji teisė leidžia Todėl kyla klausimas: Kodėl apie J. Krikštaponio buvimą Baltarusijoje pradėta kalbėti tik tada, kai visi jo artimieji numirė?
Kiek žinau, kažkur Nepriklausomybės pradžioje J. Krikštaponio sesuo Veronika Krikštaponytė-Juodienė su savo dukra Artemida Juodyte-Vyčiene buvo iškviestos į Seimą apdovanojimui, bet Seimo salėje jųjų kažkas atsiprašė ir pranešė, kad apdovanojimo nebus ir nepaaiškino jokios priežasties. Tada dukra savo mamą tik lydėjo, nes ji buvo jau padoraus amžiaus, o jųjų iškvietimas į Seimą ir po to atsiprašymas tapo kažkokia patyčia iš nukentėjusios sovietmetyje politinės kalinės ir Didvyrio sesers. Kiek man žinoma, apie brolio-dėdės buvimo Baltarusijoje pasakų tada jos net negirdėjo - jos tada dar nebuvo skleidžiamos. Kitaip, sesuo būtų kėlusi triukšmą.
Būtent, tylėjimą ir apie laukimą, kol sesuo numirs, tos konferencijos pagrindiniame pranešime M. Pocius ir patvirtino, pasakydamas taip:
Pirmasis publikacijoje istorinio J. Krikštaponio istorinio įvardinimo problemą 2011 metais paskelbė Evaldas Balčiūnas.
Šio žymaus publicisto-antifašisto publikacija kaip tik ir pasirodė po mėnesio - 2-jų, kai 2011 metais vasario mėnesį numirė minėta Veronika Krikštaponytė-Vyčienė - paskutinė savo brolio biografijos liudininkė. Prieš tai 2008 metais J. Krikštaponio gimtajame kaime numirė Partizanų ryšininkas ir tautodailininkas Mykolas Dirsė. Todėl tos M. Pociaus paminėtą publikacijos datą apibraukiau geltonai čia žemiau:

31 pav.:
2021-12-03
Ukmergės
konferencijos
pranešime
paminėta
pirmoji 2011 m. Evaldo Balčiūno publikacija,
kurią galima pasididinti.
Kaip
matosi,
čia
31 pav.
ir
32 pav.
bolševikinės
pakraipos
ANARCHIJOS
tinklalapyje
(pagal
istoriją
po D.
Spalio
perversmo
anarchistų
judėjimas
mažai
kuo
skyrėsi
nuo
bolševikų-žudikų)
todėl
šis
unikalus
anarchistinis-antifašistinis,
grynai,
politinio
pobūdžio
tinklalapis
su šiuo
pirmuoju
J.
Krikštaponiu
Baltarusijoje
paminėjimu
ar
negalėjo
būti
inspiruotas
Didvyrio
sesers
išėjimu
į
Anapilį?

32 pav.:
Pirmą
kartą
apie
J.
Krikštaponį
Baltarusijoje
publikacija
buvo
paskelbta
ne bet
kokiame,
o
bolševikinės
pakraipos
anarchija.lt
tinklalapyje.
Todėl
terminas
bolševikai
ar dar
buvo
1941 m.
naudojamas?
Todėl ir
klaustukas
padėtas.
Galima
prasiplėsti-pasididinti. |
Labai įdomios E. Balčiūno publikacijos ir jo dviejuose socialinio Facebook tinklo paskyrose, kur viename iš jų matome atvirą gėrėjimąsi 1940 m. Lietuvos sovietine okupacija, kitame profilyje jam patinka komunistų veikla tarpukario Lietuvoje, o jis pats, kaip matosi 33 pav.: ir 34 pav. Lietuvoje organizuoja revoliucinę-anarchistinę veiklą Todėl, nieko nuostabaus, kad žymų miškininką-profesorių Povilą Matulionį pastebį tik kaip 1905 m. revoliucijos dalyviu, nors, šio gamtos mokslininko nuopelnai Lietuvai yra, tikrai, toli gražu ne revoliuciniai. . |

33 pav.: E. Balčiūnas savo Facebook soc. tinklo portrete gėrisi kažkokio protesto ar piketo metu priešais policijos pareigūną. Galima pasididinti. |
|

34 pav.: E. Balčiūnas, matyt, anarchistų kažkokį renginį prisimena. Galima pasididinti.
|
Be dalyvavimų karštuose Rytų Lietuvos pasienio krizinės situacijos vietinių gyventojų nepasitenkinimo akcijose dėl drastiškų valdžios veiksmų pabėgėlių užplūdimo metu (Evaldas Balčiūnas, tikrai, nėra Rytų Lietuvos gyventoju ir šio anarchisto dalyvavimas ar ne gali būti kurstitojiško pobūdžio?), bet jojo surinkta pirmosios sovietinės 1940 m. okupacijos laikraščių iškarpų kolekcija yra labai unikali istorijai. Manyčiau, tokias iškarpas reiktų tinklalapyje kaupti, kad galima būtų matyti visą iškarpų visumą, nes socialiniame tinkle medžiaga IŠTRAUKTA IŠ KONTEKSTO būna labai iškreipta ir tokius iš kontekstų ištraukimus mėgsta labai komunistinė ir dabar RAŠISTINĖ (rusiškojo fašizmo, arba istoriko Marko Solonino vadinama ČeKistinė) PROPAGANDA. Todėl 1940 metų sovietinės okupacijos "grožybėmis" labai lengvai manipuliuoja paleckininkai, kurie lengvai pritraukia iškreiptai istoriją matančius tokius, kaip V. Lakstučio "pasakų" gerbėjus. Todėl nuoširdžiai ponui Evaldui patarčiau iškarpas sisteminti, kad ir mano pavyzdžiu, kaip surinkau gorbačiovinės "perestroikos" ir Tautinio Atgimimo laikotarpio Jonavos Balso numerius į SĄMONĖS KAITOS skyrių.
Nors šio bolševikinio anarchisto yra didelis politinis angažuotumas, kuris kelia jo tyrinėjamų studijų moksliškumo lygio abejonę, bet malonu, kad Evaldas Balčiūnas fiksuoja Holokausto problemas, kuris sovietmetyje buvo politizuotas ir slėptas - žudomi žydai buvo vadinamitarybiniais piliečiais. Todėl AČIŪ Evaldui, užfiksavusiam sovietinį paminklą; kaip Holokausto slėpimo įrodymą, iš kurio neatsakytų klausimų šios studijos gale dar vieną hipotezės apmetimus parodysiu. Taip pat, studijos gale Prieduose pateikiu E. Balčiūno kai kurių įdomesnių įškarpų nuorodas.
Bet, gražinu mintį prie Mindaugo Pociaus pranešimo, kuriame jis pamini kažkokį teisininką Donatą Glodenį, apie kurį pasakė, jog jis pastebėjo, kad pats Centras gali kreiptis į Administracinį teismą dėl kario savanorio statuso panaikinimo, tačiau to nepadarė ir klausimas buvo užšaldytas.
Toks kažkokio teisininko siūlomas Baudžiamosios teisės ir josios Kriminologijoje specializavimosi ignoravimas, ir vietoje pastarosios; tik Administracinės teisės iškėlimas aukščiau virš Baudžiamosios teisės - ar ta nebus panašus veiksmas, tai ką dabar kaimynystėje praktikuoja diktatorius A. Lukašenka?
Todėl tuo pačiu kiek kitokią studiją išsiunčiau ir Teisingumo ministrei, atskleisdamas veikas, neatitinkančias istorijos mokslui.

35 pav.: pirmas iš kairės buvęs Baltarusijos vidaus reikalų ministras generolas Zacharčenko, kuris atsisakė pažeidinėti konstituciją ir todėl dingo be žinios bei tapo nužudytu. Galima pasididinti. |
Pastarasis, kaip tik, tik administratoriškai, ignoruodamas Baudžiamąją ir Civilinę teisę, pradėjo Baltarusijoje atlikinėti savivales. Joms pasipriešino Vidaus reikalų ministras generolas Jurijus Nikolajevičius Zacharenko, kuris, nors, ir būdamas A. Lukašenkos politiniu bendražygiu, bet konstituciją pažeidinėti atsisakė - atsisakė net reikalaujamus mirties nuosprendžius be teismo vykdyti. Todėl J. N. Zacharenko 1999 m. gegužės 07 d. dingo be žinios ir tik po 20-ties metų šio generolo dukra Elena Zacharenko 2020-02-07 laikraščio Neue Ciurker Zeitung redakcijoje susitiko su jos tėvo pagrobimo-nužudymo gaujos dalyviu Ranee Garavskiu. Jis nurodė, kokioje uždaroje karinėje teritorijoje pakasė Elenos tėvą |
Šį Baltarusijos pavyzdį pateikiu todėl, kad ignoruojant teisės mokslo pagrindus, galima nesunkiai nusiristi nusiristi iki Rytų kaimynų lygio ir dar todėl, kad J. Krikštaponis kaltinamas buvimu Baltarusijoje, apie kurią artimieji nieko neminėjo. Todėl save gerbiantiems istorikams būtina buvo nuodugniau tirti Didvyrio biografiją. Todėl pranešėjo Mindaugo Pociaus kažkokio teisininko paminėjimas gavosi švelnus konferencijos dalyvių ir jos klausytojų apgaudinėjimas, nes Donatas Glodenis, dirbantis Teisingumo ministerijoje, kiek yra žinoma, nėra baigęs jokių teisės mokslų, nes jis yra tik religijų specialistas, baigęs du aukštuosius religinius ar regilijotyrinius (neaišku) mokslus - internete apie jį rašo, jog baigė Lietuvos krikščioniško fondo aukštąją mokyklą, kur įgijo evangeliškosios teologijos bakalauro laipsnį. 2004 m. baigė VU Religijos studijų ir tyrimų centro magistratūrą. Minima ir VU sociologijos doktorantūra. Rašoma, kad yra knygų Religija Lietuvoje (1999 m.) ir šiuolaikinis religingumas (2000 m.) bendraautorius, paskelbė kelioliką straipsnių šiuolaikinio religingumo tema Lietuvoje bei tarptautiniuose leidiniuose, reguliariai dalyvauja tarptautinėse šiuolaikinio religingumo tyrinėtojų konferencijose. Be to, Donatas Glodenis, neaišku, pagrįstai, ar ne, ir kritikuojamas dėl kažkokio sektantiško? požiūrio religijoje.
Tačiau, manau, religija ir istorijos mokslas nieko bendro negali turėti. Todėl nerimą kelia Donato Glodenio kuriama kažkokia J. Krikštaponio kaltės sekta, kurioje atmetami bet kokie archyvuose esantys dokumentai, bylojantys kai ką kitą - apie juos ne tik nediskutuojama, buvo, bet ir imtasi buvo ne civilizuotų represijų, kurias patyriau Donato Glodenio moderuojamoje F.b. socialinio tinklo grupėje. Juolab, šis Teisingumo ministerijos darbuotojas bandė populiarinti proputiniškosios propagandos skandalingąją žmogaus teisių Amnesty International organizaciją ir jo temoje įvyko, galimai, kažkokia EILINĖ Kibernetinė ataka su komentaru ištrynimu ir manęs užblokavimu, kai paaiškinau net GYNYBOS būtinumą karinėms struktūroms naudotis visuomeniniais pastatais, kaip geriausiai įrengtais apsaugai nuo sprogimų, turinčius puikius rūsius slėptuvėms bei puikią kovotojams relaksacijos vietą po mūšių jų pamainų keitime. Todėl arba Rusijos propagandiniam Kibernetiniam veikimui, arba, galimai, Teisingumo ministerijos ciniškam prieš UkraJinos gynybą nusistatymui išsiaiškinti, pateikiu dėl Amnesty International vykdytos diskusijos analizę. O, kadangi, ruošiantis ir Lietuvoje tokiems pat gynyboms veiksmams, jei Lietuva būtų užpulta, tai pats laikas pradėti aiškintis, ar Teisingumo ministerijos šis darbuotojas netrukdys gynybos veiksmams, teikdamas rusiškosios propagandos trafaretus ir ar ne vys karines struktūras iš miesto į užmiestį, kad priešas laisvai galėtų įžengti į miestą ir savivaldybėse kelti pergalių vėliavas? Todėl teko su šia analize informuoti Teisingumo ministrę, pabrėžiant ir šios studijos visą esmę.
7-ta
tema: NKVD
ir KGB
dokumentai
atmeta
J. Krikštaponio
buvimą
Baltarusijoje
Pirmiausiai,
nesuprantama,
kodėl 2014 m.
LGGRTC buvo
ignoruotas šiai
įstaigai
priklausančiame
Ypatingajame
archyve saugomas
atsakingojo už
J. Krikštaponio
būrio
sunaikinimą NKVD
generolo
Kapralovo
raštelis
(записка),
skirtas
aukštesniam
generolui
Tkačenkai?
Kodėl čia
18 pav.:
nuotraukoje
žaliai pabrauktasis NKVD generolo
Kapralovo minimas J. Krikštaponio vyr
leitenanto laipsnis
2/12 batalione
neužskaitomas ir
už kokius
"nuopelnus"
sovietai jam pakelia
laipsnį? O gal
jie sužemina
jo sesers minimą
1939 m. broliui
suteiktą
kapitono
laipsnį? Ar
prasidėjus 1939
m.
antram
pasauliniu
karui, mūsų
Prezidentui buvo
laiko
pasirašinėti
laipsnių
suteikimo
dokumentus?
Juk iš to
raštelio teksto
aišku, kad šis
NKVD generolas
buvo atsakingas
už Juozo
Krikštaponio
būrio
sunaikinimą ir
jame rašo
ataskaitą, ką
sunaikino. Tai
kodėl LGGRTC
neatkreipė
dėmesio, kad
NKVD generolas
paminėjo, jog
J. Krikštaponis
(Krištaponis)
GESTAP-o buvo
suimtas ir
kalinamas Kauno
kalėjime?
Juk, tą patį
teigė ir
Didvyrio sesuo
bei J.
Krikštaponio
būrio ryšininkas
Mykolas Dirsė!
Kaip galima ignoruoti net
3-jų šaltinių
parodymus?
Kaip galima
ignoruoti, kad
NKVD generolas
tame raštelyje
net nemini, nei
"J. Krikštaponio
Baltarusijoje",
nei jo tarnystės
batalione?
O žaliai
pabrauktas
J.
Krikštaponio
sovietinis
vyr.
leitenanto
laipsnis.
Kodėl
jis 2/12
batalione
neužskaitomas
ir už
kokius
nuopelnus
sovietai
pakelia
laipsnį?
O gal
jie
sužemina
jo
sesers
minimą
1939 m.
broliui
suteiktą
kapitono
laipsnį?
Prasidėjus
1939 m.
II-ajam
pasauliniam
karui,
mūsų
Prezidentui
ar buvo
laiko
pasirašinėti
laipsnių
suteikimo
dokumentus?
Ar negali būti taip, kad dėl antrą kartą suteikiamo
kapitono
laipsnio,
J.
Krikštaponis
keičia
pavardę
į
KriŠtaponį
ir todėl
jis taip
pasirašinėja?
Kodėl
nekreipiamas
dėmesys
į to
raštelio
keistą
datą?
Ar net
1945 m.
rugpjūčio
mėn. 29
dienos
toks
vėlyvas
(tik po
7,5
mėnesio)
atsiskaitymas
už
atliktą
karinę
operaciją
nerodo,
jog buvo
neskubama
pranešti
ir buvo
atliekamas
kruopštus
tyrimas
dėl J.
Krikštaponio
biografijos?
Ar tai
nerodo,
kad į
JAV
pasitraukusio
Lietuvos
prezidento
Antano
Smetonos
gimtinėje
ir tarp
jo
giminių
galėjo
būt
atliekamas
nuodugnus
tyrimas
ir tarp
A.
Impulevičiaus
bataliono
dokumentų?
Juk, jei NKVD generolas mini GESTAP-o suėmimo faktą ir po to Kauno kalėjime kalinimą, tai jis, gal, tai rašo ne pagal apklausiamųjų-tardomųjų
pasakojimus, o vadovaudamasis suėmimo protokolu ir kalinimo dokumentu? Ir kodėl, išvis, tą faktą paminėjo - ar tai jau labai
svarbi operatyvinė informacija okupacinei vyresnybei, kad buvo vokiečių suimtas? Kaip galėjo NKVD tarnyba "praleisti" A. Impulevičiaus batalione J. Krikštaponio
tarnystę kai jame buvo tik apie 30 karininkų? Juk generolas pamini ir net kalinimo laiką - tris mėnesius! (Sesuo mini kelių mėnesių laikotarpį, o M. Dirsė net iki pusės metų.) Ar ne panašu, kad NKVD turėjo politinę užduotį sukompromituoti Lietuvos Prezidentą su jo sūnėno "Baltarusijoje nusikaltimais", bet jie buvo atmesti, atradus GESTAP-o ir Kauno kalėjimo dokumentus? Ar ne todėl NKVD generolas nenurodo suėmimo-kalinimo datos, nes kalinimas neigė jo "buvimą Baltarusijoje"?
O, štai,
vėlesnio (1981 m.) periodo KGB
dokumentas (išvykstančiųjų į
Baltarusiją 2/12 bataliono II-os
kuopos sąrašas) ne tą patį
patvirtina, kad J.
Krikštaponio net nebūta
Baltarusijoje?
Juk, kaip tik; tai II-ai kuopai
rugsėjo mėnesį vadovauti pradėjo
J. Krikštaponis (Krištaponis),
bet pagal įsakymą Nr. 42
išvykimui nuo 1941 m. spalio
6-tos dienos į
Minską-Slucką-Borisovą Sąraše
aiškiai rašomas, kad nuo spalio
mėnesio šios II-os kuopos vadu
rodomas vyr. leitenantas
Nikodemas Reikalas,
sūnus Simono, 1907 gimimo
metų ir nustatytas JAV. |

39 pav.: raudonais pažymėjimais, kurią galima pasididinti.
|
|
Šokiruoja Juozui Krikštaponiui ((Krištaponiui)
parašytas ne Jono, bet Karolio
tėvavardis, dėl kurio aš maniau, kad tai
kitas asmuo, bet pagal žemiau parodytą
Pakėlimo lapą, pasirašytą A.
Impulevičiaus, nurodyta šiam J. Krištaponiui,
- ta pati gimimo vieta ir ta pati gimimo
data kaip ir atmeta kito asmens
abejonę, ir iškelia pavardės
keitimo klausimus.
Kaip matome, tas KGB sudarytas
Sąrašas yra kaip ir
juodraštinio-darbinio pobūdžio su
raštvedybine-spausdinimo kito
tėvavardžio klaida, nepasitikslinus, nes
"nužudytas bandoje" KGB-istus, gal,
mažiau domino, nei kitų kuopos narių
likimai, kurie skrupulingai buvo
surašomi? |
|
|
Tame Sąraše mane domino ir iš tarnybos dezertyravę asmenys, galimai, artimi J. Krikštaponiui, kaip jojo žemiečiai, nes buvo manyta, kad pastarasis ir galėjo įtakoti tuos dezertyravimus.
Bet, šiame dokumente J.
Krikštaponis neigiamas kaip kuopos
vadas spalio mėnesyje išvykos į
Baltarusiją laikotarpiui. Todėl tenka kruopščiau apsistoti
ties tokiu keistu parašymu. Juk, jei būtų pažemintas pareigose, tai vis tik būtų nurodytos jo kitokios pareigos. Juk karininkas be pareigų ar galėjo vykti į komandiruotę?
|
|
Yra istorikų, kaip E. Rukšėnas,
G. Miknevičius, teigiančių, kad
"NKVD-KGB dokumentais pasitikėti
negalima" - pastarasis man telefonu
teigė, o pirmasis net raštu mano temos
komentare parašė. (P. S. : kai po jo
teiginio pateikiau tą patį
suėmimo-kalinimo faktą ir nuo NKVD
nukentėjusios politinės kalinės J.
Krikštaponio sesers Veronikos
Krikštaponytės-Juodienės ištrauką,
paklausdamas, "ar nuo sovietų
nukentėjusios tas pats teiginys taip pat
nepatikimas", tai
mokslininkas E.
Rukšėnas man iš karto dingo iš eterio,
lyg būtų koks kibernetinis poveikis,
o visa su juo "diskusija" socialiniame
tinkle nutrūko
specialiai J.
Krikštaponiui skirtoje temoje.)
Tokį keistą mokslinio ginčo keistą
kibernetinį poveikį
teko primygtinai informuoti ir abejus
direktorius, nes LGGRTC vadovas sekė
savo mokslininko tą "diskusiją" toje
mano temoje.
Taigi, negi negalima tyrinėti jų
teiginių? Kodėl
negalima pasitikėti ir kokią
motyvaciją okupantai galėjo turėti
norą nuslėpti
J. Krikštaponio
nusikaltimus?
Ar ne paprasčiau, jog
NKVD ir KGB matė J. Krikštaponio
suėmimo-kalinimo dokumentus, todėl jojo
Baltarusijoje ir nerodė?
Juk, aiškiai šiame KGB sudarytame Sąrašo
pagrindu įrašytas A. Impulevičiaus
įsakymas Nr. 42; su jojo data, ir
skliausteliuose nurodytas archyvinis
1444 šifras su to įsakymo archyviniu
susegimo 159 žymėjimu. Taigi, LCVA
(Lietuvos Centriniame valstybiniame
archyve) atsiverskime šį A.
Impulevičiaus Nr. 42 įsakymą su 159
pažymėjimu: |
|
|
8-ta tema: A. Impulevičiaus įsakymas Nr. 42 dėl išvykos neįrodo, jog išvyko, nes buvo tokių, kurie neišvyko ir jiems tas 42 išvykimo įsakymas buvo atšauktas |
|
 |
Kaip matome
41 pav.:, tas KGB
sudarytas Sąrašas, vadovautasi
šiuo 159-tojo įsegimo A.
Impulevičiaus 42-uoju
įsakymu, kuris tame KGB Sąraše
nurodomas, bet KGB
specialistams, matyt, neįrodė J.
Krikštaponio "išvykimo", nes
akivaizdu, jog įsakymas buvo
rašomas PRIEŠ IŠVYKĄ Šančiuose,
o ne traukinyje. Todėl tame
įsakyme
42 pav.,
43 pav.:
ir
44 pav. paminėtos pavardės ar gali būti
kaip
neginčytina tiesa, kai dėl
kokių nors priežasčių galėjo ir
neišvykti paminėtieji?
|
Taigi, kaip matote 23 pav. mano raudonai pabrauktus žodžius 2-ame paragrafe parašymą būsimajame laike, kad
Šiandien
05:00 val. Kauno komendanto įsakymu su bataliono daliniais IŠVYKS komandiruotėn į ...,
tai 4-tame paragrafe kažkodėl jau būtajame kartiniame laike parašoma, jog Žemiau išvardintieji karininkai š. m. spalių mėn. 6 d. 05:00 val. IŠVYKO komandiruotėn į
.... Tai,
kur logika, kai įsakymas rašomas Šančiuose ir naudojamas būtasis kartinis laikas?
Kodėl įsakyme
nėra
liepiamosios
nuosakos, arba
kitokios formos
rašymo, kaip
įsakau, kad
išvyktų, ar
panašiai? Kodėl
tame pačiame
įsakyme
skirtingi
veiksmažodžių
laikai? Ar
būtasis kartinis
laiko veiksmas
yra patikimas,
kai čia pat tame
pačiame įsakyme
buvo pavartotas
to paties
IŠVYKIMO veiksmo
būsimasis
laikas? Kodėl
istorikas
Mindaugas Pocius
pažymoje rašo,
jog išvyko,
kai teiginys su
skirtingais
laikais jau
įrodo, kad
įsakyme turėjo
būti tik
būsimojo laiko
veiksmažodis
IŠVYKS?
Gal tokia būtojo
kartinio laiko
forma buvo
reikalinga
finansiniam
atsiskaitymui?
Neaiškumai su tuo 42-uoju
įsakymu ir
toliau žiūrint į
paskelbtus
karininkus,
žemiau
44 pav.
parodytame to
42-įsakymo
kitame-antrame
puslapyje:
|
|
|
Čia
44 pav.
matote taip pat ir
kareivių išvažiavimui
naudojamą būtąjį kartinį
laiką IŠVYKO, o
nuotraukoje raudonai
mano pabrauktos pavardės
yra žymios su visa šia
nagrinėjama tema.
Raudoni klaustukai
padėti prie dviejų
vienodą pavardę ir
vienodą vardą turinčių
Jonų
Klimavičių?"
paminėjimo. Ar gali būti
toks
atsitiktinumas ir
kodėl
tada nenaudojamas
tėvavardžio rašymas,
esant dviem tapatiems
asmenims?
Jiedu skiriasi tik
skirtingomis kopomis.
Matome, kad 3-čios
kuopos vadu yra
kapitonas Juozas
Ūselis (tas, kuris
po garsiojo 1962 m.
teismo nuosprendžio
Vilniuje buvo iš karto
sušaudytas), tai kiti
jojo pavaldiniai yra 3
leitenantai ir vienas
jaunesnysis leitenantas.
Bet į antrąją kuopą
pažiūrėjus, nėra keista,
kad, kad tiek kuopos
vadas, tiek ir kiti 4
karininkai yra vienodo
leitenanto laipsnio?
Juk, ir pirmoje kuopoje
nėra tokios
lygiavos,
nes iš 5-ių karininkų
net 3 yra jaunesni
leitenantai, o 2
leitenantai yra vienas
kuopos vadas, o kitas
jojo pavaduotojas, nes
sąraše po vado ir
sąrašas ne pagal
alfabetą sudarytas -
akivaizdžiai, matyt,
pagal pareigybes. O
II-oje
kuopoje vien leitenantai
nerodo, kad ši kuopa
galėjo būt skubotai
sudaryta? Ne keista, kad
kuopos vadas J.
Krikštaponis-"Krištaponis?"
yra tik "leitenantas",
kai NKVD generolas
Kapralovas jį nurodo
vyr. leitenantu, ir
karinis stažas šio
kuopos vado buvo tada
didelis? O dėl
dviejų
Klimavičių
ar negali būti
čia kokia klaida,
sudubliuojant
Jonus Klimavičius? Apie tai kiek
žemiau pateiksiu
pribloškiančią
sensaciją. |
|
Jau nuvykus į Minską, po 3-jų dienų,
čia apačioje
45 pav. matote rašomą
įsakymą Nr. 43 priskirti ATLYGINIMUI VEDUSIŲ PRIEDUI
gauti, kuriame matome ir Juozą Krikštaponį (Krištaponį)
ir pastaboje paminimi karininkų raportai bei dokumentai,
kuriais remiantis priskiriami atlyginimai. Be to, to
įsakymu pagrindu pažymimas Kauno Komendantūros
telefonograma Nr. 4.
|
|
Taigi, ar šio atlyginimo priedo apiforminimas gali būti J. Krikštaponio
įrodymu, kaip išvykimo į Minską
faktu?
O, jeigu jis buvo prieš pat išvykimą
GESTAP-o sulaikytas ir bataliono
vadovybė to įvykio dar nežino, ar žino, dėl ko
karininkas neišvyko, tai ar gali būti
tam pagrindas nerašyti šio įsakymo dėl
priedo, jeigu yra Komendantūros
telefonograma ir kiti dokumentai
pateikti?
O, jeigu ir žinojo apie jojo suėmimą,
tai, ką, po ištraukimo iš kalėjimo jis
turės tarnauti be to priedo?
Daug
neaiškumų su J.
Krikštaponio žmona, kada
jie išsiskyrė? Ir
jeigu
J.Krikštaponis į Minską
neatvyko, ar galima
nerašyti atlyginimo
priedui gauti įsakymą,
jei netikėtai karininkas
neatvyksta į tarnybą ar
neišvyksta į
komandiruotę ir jeigu
neišvykimo priežastis
dar nežinoma? Ir,
išvis, ar bataliono
kanceliarija gali
žinoti, visas Rikiuotės
smulkmenas, jei nėra
žinoma karininko
neatvykimo priežastis?
Negi kanceliarija
stabdys to priedo gavimą
ir kitam karininkui, jei
vienas iš jų kol kas
dingęs be žinios?
Pavyzdžiui, jei
karininkas vėliau
praneš, kad susirgo, tai
ar galima tada įsakymą
rašyti atbuline data?
Ar bataliono
kanceliarija turi
įgaliojimus stabdyti
Komendantūros
telefonogramą ir
vestuvių apiforminimo
įvykusį faktą dėl
nežinomo neatvykimo į
tarnybą priežasties?
Be to, vedusiųjų
batalione ir daugiau
turėtų būti. Ir jie bei
šitos abejonės išryškėjo
nuo išvykimo po savaitės
sekančiu įsakymu Nr. 44
nuo spalių mėn. 13
dienos sekančiai
 |
Tai,
štai,
46 pav.
įsakymu Nr.. 44 A. Impulevičius
naikina (atitaiso) prieš savaitę
rašytą garsųjį įsakymą Nr. 42.
To įsakymo naikinimo-atitaisymo
pagrindas yra j. ltn.
Jono Stankaičio raportas Nr.
338 su gydytojų pažyma. O
kokį
raportą
J. Krikštaponis iš GESTAP-o ar
Kauno kalėjimo galėjo parašyti? Ir,
išvis,
kodėl A. Impulevičius turi
naikinti savo karininką, jei jis
per kažkokį nesusipratimą
restorane pateko į ne Lietuvos -
į vokiečių teisėsaugos rankas ir
dėl jojo išlaisvinimo daromos
pastangos, kaip minėjo jo sesuo
savo Atsiminime?
Prašome tame įsakyme Nr. 44
žemiau pažiūrėti:

Čia
47 pav.
nusišalinimui nuo
tarnybos konstatavimui buvo
dieną prieš išvyką spalių mėn. 5
d. sauvaliai pasišalinimas nuo
kažkokio uždavinio vykdymo ir į
Minską neatvykimo faktas
konstatuojamas dar ir raportu
Nr. 340 |
. |
Taigi, A. Impulevičiaus
įvykdyti įsakymo Nr. 42
atitaisymai ar
neįrodo,
kad ir daugiau galėjo
būti neišvykusiųjų,
kurių neišvykimo
priežastys galėjo būt
nenustatytos? Juk, kaip
matome,
bataliono vadas išvykimo
atšaukimą rašo tik esant
aiškiai priežasčiai.
Kad ir SAUVALINIS
pasišalinimas yra
akivaizdžiai užfiksuotas
neginčytinu faktu,
patvirtintu kuopos vado
raportu Nr. 340. O kokiu
"faktu" kas galėjo
konstatuoti J.
Krikštaponio galimą
neatvykimą kaip
sauvalinį,
jei neatvykimo
priežastis ar nebuvo
žinoma, arba buvo
žinomas suėmimas ir buvo
planuojamas jo iš
kalėjimo išėmimas? O jei ir iš
kokių nors nuogirdų
žinoma buvo, kad J.
Krikštaponis į GESTAP-ą
ir į kalėjimą pateko, ar
iš nuogirdų bataliono
vadas turi
teisę
teisę jam naikinti
išvykimo įsakymą Nr.42
be jokio raštiško
pagrindo ir kokią
teisę turi jo žmoną
palikti be pragyvenimo
šaltinio dėl kažkokios
neaiškios sulaikymo
priežasties; net
svetimos šalies
institucijų?
Ir, jeigu, koks nors karininkas dingsta,
neatvyksta į tarnybą ir neišvyksta į
komandiruotę, tai, gal, po kokios
svaitės, per Ukmergę ir su namiškiais
pavyksta išsiaiškinti dėl J.
Krikštaponio sulaikymo ir kalinimo
atvejo? Tai tada bataliono vadovybė
kokius veiksmus turi imtis, kad kažkokiu
būdu iš vokiečių išlaisvinti karininką?
9-ta tema:
Kodėl
istorikai
nematė
neteisingus-melagingus Jono
Klimavičiaus raportus ir neteisėtą
J. Krikštaponio
tarpininkavimą?
Toliau
LCVA archyve nagrinėjant
bataliono susegtus dokumentus,
iš kart vėl iškyla klausimas su
keistai sudubliuotu Jonu
Klimavičiumi
skirtingose
kopose?.
Ar ne keista, kad tą patį vardą
ir pavardę turi
2
asmenys
ir kodėl jie neišskiriami
skirtingais tėvavardžiais? Negi
todėl,
kad ir
tėvavardžiai vienodi?
Prašome pažiūrėti, kokį raportą
vienas iš Klimavičių? parašė:

48 pav.:
keistas ir daug klausimų
keliantis Jono
Klimavičiaus
raportas. Galima
pasididinti |
Stebina,
kad
lygiai toks pats Jono
Klimavičiaus raportas buvo
atspausdintas ir vokiškai.
(P.S.: daugiau raportų rašytų ir
vokiečių kalba; t. y. - rašytų
dviem kalbomis šioje LCVA
archyvo A. Impulevičiaus
bataliono byloje nepastebėjau)
Labai keistas
ir J. Klimavičiui sveikatos
pablogėjimas,
kai vyksta į tarnybą
komunizmą
naikinti,
kaip tai raporte Nr.
8-tame nurodo, - ir, še
tau,
- vėl pablogėjo, nors
jau ne kameroje, o
tarnyboje.
Aišku, kai nervai buvo pažeisti, tai, jeigu mūšiuose
reikėjo būti, matyti
mirtį vėl, tai
atsinaujinti sveikatos
pažeida, aišku, galėjo.
Tik, ar ne per
didelis mirtininko
laikymas po
nuosprendžio, net
neįvykdant mirties
nuosprendį? Juk
žinoma, kad buvęs
pokario archyvų
direktoriumi, o
prieškario sovietmečio
tardytoju
E. Rozauskas rūpinosi
leidimu visus kalinius
sušaudyti, bet negavęs
leidimo, turėjo
organizuoti
pavojingiausių kalinių
išgabenimą link
Baltarusijos. Juk
pavojingi Rainiuose,
Panevėžyje, Rumšiškėse
ir kitur bei Červenėje
buvo sunaikinti.
Kodėl sovietai J. Klimavičiui
neįvykdo mirties
nuosprendžio ir net
neišveža link Červėnės,
o palieka kalėjime, ir
kodėl tik po dviejų
dienų birželio 24 d.
išlaisvinamas?
Juk, birželio 22 d.
ryte, prasidėjus karui
ir Birželio sukilimui,
kaliniai iš Kauno
kalėjimo autobusais
išvežami iš birželio 22
d. į birželio 23 d.
laikotarpyje.
Kaip čia gavosi, kad
mirtininką paliko,
neišvežę į Minską-Červenę?
Prasekime, ką
2021 liepos 2 d. rašo
Gintaras Kučinskas
Tremtinyje Nr. 25 (1431) 6-7
psl. rašė:
Birželio 22 d. 20 val. iš
Kauno pabėgo aukščiausi sovietų
valdžios pareigūnai, o birželio
23-iosios naktį, 1 val., išvyko
ir NKVD vadovybė, kurios žinioje
buvo kalėjimai. Kartu ji
išsigabeno ir kelias dešimtis
kalinių. ... Netrukus kolona
su kaliniais jų buvo apie 90
pajudėjo ir birželio
23-čiąją auštant pasiekė
Jonavą.
... Kolona su kaliniais Minską
pasiekė birželio 23-čiąją jau
sutemus ir ....
Tai kaip čia buvo, kad sovietai
pasitraukė iš Kauno birželio 23
dienos pradžioje ir kaliniai
Kauno kalėjime dar parą
be sargybos
buvo laikomi
net iki birželio 24 d.?
Kaip ne
keista, nors A. Impulevičiaus
batalionas visiškai nėra susijęs
su šmeižiamuoju Didvyriu Jonu
Noreika - Generolu Vėtra, bet,
ar ne jojo šmeižimo tikslu jo
anūkė
Silvia Foti savo
tinklalapyje demonstruoja VDU
studento Andrejaus
Stoliarovaso magistrinį
darbą?
Tai, kaip tik tame studento A.
Stoliarovo; darbe Vytauto
Didžiojo Universiteto vardu yra
minėto LIETUVIŲ PAGALBINĖS
POLICIJOS (APSAUGOS) 12-ojo
BATALIONO 1941-1944 METAIS
karininkų sąraše-sąvade (to
darbo priedo Nr.289 psl.)
18-tuoju numeriu esančiame apie
Joną Klimavičių yra rašoma taip:

49 pav.:
ištrauka iš A.
Stoliarovo magistrinio
darbo. Galima
pasididinti.
Tai tada,
kodėl Jonas
Klimavičius
aukščiau
48 pav.
parodytame savo raporte meluoja
ir mirties
nuosprendžio
laukimo 31-os
dienos
laikotarpį
didina iki
47-ių,
nutylėdamas
mirties
nuosprendžio
panaikinimą ir
bausmės
pakeitimą į
10-ties metų
lagerio? Ar po
mirties
nuosprendžio
panaikinimo
negalėjo savo
sveikatą
taisyti? Jeigu
tarnyboje jo
sveikata
pablogėjo,
tai
kodėl į
atsargą
paleidžiamas tik
po metų? Kaip
matome, A.
Stoliarovas Joną
Klimavičių rodo
kaip 3-iosios
kuopos vado
pavaduotoją.
Tai tada praeitų
metų gruodžio 03
d. Ukmergės
konferencijoje
dėl J.
Krikštaponio
biografijos jau
čia minėtas
mokslininkas
E. Rukšėnas,
kuris atsiprašė
išvarytą
liudininką A.
Čeponį (tai
pagarba šiam
mokslininkui),
bet toliau APGAVO VISUS KONFERENCIJOS KLAUSYTOJUS, PASAKYDAMAS, jog, neva, 2-oje kuopoje buvo toks Jonas Klimavičius.?
Jisai prašė Krištaponio, kad tarpininkautų išėjimui iš tarnybos.... Taigi, raudoną
klaustuką aš padėjau, nes minimas Jonas Klimavičius
buvo ne 2-troje kuopoje, o buvo 3-čios kuopos vado Jono Ūselio
pavaduotoju, kuris 1962 m. Vilniaus teismu buvo nuteistas mirties nuosprendžiu ir tas nuosprendis buvo įvykdytas. Apie tą Joną Klimavičių yra aprašyta minėtoje
karininkų enciklopedijoje ir taip pat minėtame Centro straipsnyje, kuriame jokio kito iš 2-osios kuopos J. Klimavičiaus NĖRA. Galima perklausyti,
kodėl akcentavo
J. Krikštaponio
tarpininkavimą
Jono
Klimavičiaus
atleidimui nuo
tarnybos, jei
susirgęs
J. Klimavičius
net nebuvo J.
Krikštaponio
pavaldiniu? |

50 pav. Ukmergės
2021-12-02
konferencijos iš
anksto atrinktų
pašnekovų
diskusijose
51 pav.
matote LGGRTC
mokslininką E.
Rukšėną, savo
kalbą pradėjęs
nuo A. Čeponio
atsiprašymo.. |
 |
Ar nebuvo Ukmergės
konferencijos dalyvių ir
klausytojų
apgaudinėjimas su tuo J.
Krikštaponio
tarpininkavimu
kitos kuopos
pavaduotoju?
Kokią
teisę
J. Krikštaponis turėjo
tarpininkauti
ne savo pavaldiniui?
Tai, jei
3-čiai
kuopai
vadovavo
Juozas
Ūselis,
kuris
1962 m.
spalio
20 d.
Vilniuje
buvo
nuteistas
mirties
nuosprendžiu
ir tas
nuosprendis
iš kart
buvo
įvykdytas,
tai,
tada,
kodėl
tarpininkauja
ne
tiesioginis
kuopos
vadas J.
Ūselis,
o, visai
ne prie
nieko, -
iš kitos
kuopos
J.
Krikštaponis-Krištaponis?
Kaip
matome,
E.
Rukšėnas,
konferencijoje,
paminėdamas
mane
(tik
neteisingu
vardu
mane
minėdamas),
pradeda
įrodinėti,
jog
J.
Krikštaponis
buvo
Baltarusijoje,
išvardindamas
LCVA
archyvo
dokumentus
ir
minėdamas
šį
tarpininkavimą.
Kodėl
istorijos
mokslui
neiškyla
klausimai
su tokiu
tarpininkavimu
ne savo
pavaldiniui?
O gal, studentas A.
Stoliarovas
suklydo, gal, tai
kitas J. Klimavičius,
2-trai kuopai
priklausantis?
Tik, kažkodėl ne tik A.
Stoliarovas,
išvardindamas bataliono
karininkus, kaip matome
čia žemiau
53 pav.,
leitenantą Joną
Klimavičių rodo tik
vieną ir rodo, kaip
3-čios kuopos vado
pavaduotoją. Tą patį
rodo ir LGGRTC
52 pav.
žemiau:
Taigi,
iš
52 pav.
LGGRTC
pateiktame
TDA
bataliono
karininkų
sąraše
matome
irgi tik
vieną
žaliai
pabrauktą
Joną
Klimavičių,
kuris
taip pat
aiškiai
įrašytas
kaip
3-čios
kuopos
pavaduotojas.
Tame
SĄRAŠE,
SUDARYTAME
PAGAL
ALFABETĄ,
kitas
Klimavičius
yra
kapitonas
Viktoras.
Iš
Klimavičių
tik jį
internete
ir
aptikau
kaip
4-tojo
bataliono
vadą,
kuris su
pulkininku
Jonu
Semaška
1942 m.
balandį
buvo
išsiųstas
į
Vinicos
sritį.
Labai
įdomu,
kad ir
kapitonas
Viktoras
Klimavičius,
kaip ir
jo
bendrapavardis
mūsų čia
nagrinėjamas
leitenantas
Jonas
buvo abu
laikomi
sovietų
kalėjime
iki
Birželio
sukilimo!
Kodėl
LGGRTC
nemini
jo, o
rašo jo
išlaisvinimą
"karo
pradžioje"?
Kodėl
nėra
nurodytos
išlaisvinimo
dienos
ir kas,
konkrečiai,
išlaisvino?
Gal
patys
kaliniai
išsilaisvino?
Kokia
bausme
buvo
nuteistas
kapitonas
V.
Klimavičius,
ir, ar
normalu,
kad
žemesnio
rango
leitenantas
J.
Klimavičius
galėjo
iš
sovietų
gauti
aukštesnę
bausmę;
net iki
mirties
nuosprendžio?
Ar
negalėjo
būti
taip,
kad abu
vienodai
galėjo
būti
mirtininkais
iki
gegužės
mėnesio,
o po to
perteisti,
sušvelninus
bausmę?
Kodėl
vienam
reikėjo
komisuotis
dėl ligos, o
kitas
normaliai
tęsė
tarnybą?
Ir
kodėl nebuvo iš kart išleistas
į
atsargą
dėl
ligos, o
tik po
metų
išleistas?
Ar tai negalėjo būti kokia
nors
simuliacija?
Kodėl
nepatyrinėtos
tų
abiejų
Klimavičių
kalinimo
aplinkybės,
kodėl
tik
studentas
A.
Stoliarovas
tai
galėjo
patyrinėti?
Todėl
labai
keista,
kad
LGGRTC
mokslininkas
E.
RUKŠĖNAS
NET
NEŽINO
SAVO
DARBOVIETĖJE
SUDARYTO
KARININKŲ
SĄRAŠO,
ir
Ukmergės
konferencijoje
klaidino
klausytojus
su J. Krikštaponio
(Krištaponiui)
tarpininkavimu
Jonui
Klimavičiui,
net
nepaminėdamas,
kad toks
ne tos
kuopos
vado
tarpininkavimas
buvo
neteisėtas.
Kad
šio J.
Klimavičiaus
raporto
paskirtis yra
vokiškajai
organizacijai
įrodymas: lygiai
tokio pat teksto
vokiškai
atspausdinto
teksto raportas. Daugiau
tokių analogiškų
dvikalbių
raportų to
archyvo segtuve
nepastebėjau,
nors visus
dokumentus
peržiūrėjau.
Vokiški raportai
yra tarp
dokumentų, bet
tai, matyt, su
vokiškų tautybių
asmenimis,
matyt, jie yra
susiję (taip
manau, bet
nestudijavau), o
dvigubų dviem
kalbomis
dokumentų
nepastebėjau. Be
to, tas
vokiškasis J.
Klimavičiaus
raporto
egzempliorius
yra labai prasto
skaitomumo, su
išsidėvėjusia
juoda kalke
spausdintas ir
keliais
egzemplioriais,
archyvui palikus
paskutinįjį
labai neaiškų
egzempliorių.
Todėl nuotrauką
šio dokumento
padariau labai
kontrastingą;

... pav.: EKSPERTIZEI
galima pasididinti....
pav.:
Paryškintas (sukontrastintas)
J. Klimavičiaus
raportas, kurį
galima pamatyti
ir ORIGINALŲ mažo
kontrastingumo
labai didelės
raiškos
nuotrauką.
Matote RUDU
STORU PIEŠTUKU
skaičių 399
tai archyvinį
dokumentų
susegimo
eiliškumo
numerį, kai pats
lietuvių kalba
J. Klimavičiaus
raporto numeris
yra 398, o
vėlesnis
(paskutinis) J.
Klimavičiaus
išvykimo į Kauną
liuosuotis
raportas turi
kažkodėl 397-tą
numerį.
Kad tame tekste
pasaka, tai
matosi plika
akimi, jau
pažiūrėjusį
skaičius -
minimas mirties
nuosprendžio
laukimo dienų
skaičiaus,
kadangi J.
Klimavičius
raporte mini
Sovietų karo
Tribunolo
balandžio mėn.
11 d. nubaudimą
mirties
nuosprendžiu,
tai iki jojo
birželio 24 d.
pagal kalendorių
išlaisvinimo
laukimo mirties
nuosprendžio
gaunasi ne 47,
o 74 dienos.
Tai, panašu, kad
mašininkė ar
kanceliarijos
raštininkas (o
gal, ir pats J.
Klimavičius?) supainiojo
spausdinimo
mašinėlės
klavišus
skaičių 7-ių ir
4-ių, sukeičiant
vietomis?
Tačiau,
pasirodo, pagal
minėtą Lietuvos
karininkų ...
knygą, jis
mirtininku buvo
šiek tiek mažiau
tik 32 dienas,
nes gegužės 13
d. jam buvo
pakeista bausmė
į 10 m lagerio.
O tai J.
Klimavičius
raporte
nutylėjo, nes po
perteisimo iki
išlaisvinimo
turėjo net 41-ą
dieną savo
sveikatai
pataisyti,
džiaugiantis,
kad mirties
nuosprendžio
nebus. Juolab,
jis rašo, kad po
Kalėjimo
Raudonojo
kryžiaus buvo
išsiųstas į
Birštoną
pataisyti
sveikatos.
Todėl tarnyboje
sveikatos
pablogėjimas
keistai atrodo.
Todėl
labai
keista,
kad
LGGRTC
istorikas
nepatyrinėjo
to
tarpininkavimo
dokumento
ypatybių.
Tas
tarpininkavimas
buvo
atliktas
ant Jono
Klimavičiaus
raporto
kitos
pusės,
nes dėl
popieriaus
taupymo
raportai
buvo
pusės
lapo
formoje.
Todėl
Juozui
Klimavičiui
atspausdinto
raporto
pusės
lapo
kita
pusė
atrodė
taip:
|
|
10-ta
tema:
10
klausimų
J.
Krikštaponio
NETEISĖTAM
tarpininkavimui
1.
Įdomu, kodėl,
išvis, spausdinama?
2.
Ar sunku savo ranka
parašyti
Tarpininkauju, ir po
šiuo žodžiu pasirašyti
bei čia pat, PAŽIŪRĖJUS
Į REGISTRACIJOS ŽURNALĄ,
nurašyti tarpininkavimo
numerį bei jo
datą?
3.
Kodėl buvo reikalinga
tokia sudėtinga
procedūra?
4.
Ką byloja toks vokiškasis
PEDANTIŠKUMAS ir dar
to paties raporto
kopija vokiečių kalba?
(P.S.:
atsiprašau, kad LCVA
archyve neatkreipiau
dėmesio, ar ant
vokiškojo to raporto
dublikato kitos pusės
buvo toks pats
suderinimo-tarpininkavimo
įrašas, ar ne buvo?)
5.
Kodėl toks
pedantiškumas
netaikomas bataliono
vadui A. Impulevičiui,
kuriam nėra jokio
atspausdinto intarpo
pasirašymui ir jis viską
savo ranka užpildo?
6.
Kodėl bataliono vadas A.
Impulevičius pasirašo
net po 4-ių - 3-jų
dienų, po J.
Krikštaponio-KriŠtaponio
tarpininkavimo?
7.
Kaip čia A.
Impulevičiaus pasirašymo
data sutapo su labai
svarbia lapkričio
7-osios Didžiojo Spalio
perversmo diena, kurios
garbei Minske buvo
atliekamos masinės
komunistų žudynės? Ar
tokią dieną bataliono
vadui galėjo būti laiko
prieiti prie
kanceliarinių reikalų?
Juk lapkričio 7 d. 1941
m. buvo penktadienį -
išeiginių tame tarpe
nebuvo, ir kodėl buvo
atidėtas pasirašymas,
net paskutinei savaitės
dienai?
8.
Kodėl A. Impulevičius
suklydo ir pirmiau
parašė šeštadienio
lapkričio 8-osis datą?
Ar tokią žymiąją, kaip
lapkričio 7-tosios -
Didžiojo
bolševizmo-komunizmo
nusikaltimo dieną galima
buvo ją neįsiminti ir
suklysti?
9.
Gal dėl kokių nors
nežinomų priežasčių net
iki lapkričio 8-tosios
to raporto galutinio
pasirašymo uždelsimas
buvo nepriimtinas? |
|
|
Kadangi žodis
Minskas, atspausdintas, o ne ranka parašytas, tai ar gali būti įrodymu, kad tas neteisėto tarpininkavimo raportas
J. Krikštaponiui-Krištaponiui pakištas pasirašyti Minske"?
O, gal, vis tik, Kauno kalėjimo kameroje
pasirašė?
|
Svarbiausia yra tai, kad iš karto, tik pažiūrėjus į Jono Klimavičiaus Raporto antrąją pusę, iš karto į akis krenta viskas labai nenatūraliaitarpininkauta.
Aišku, kai negyvenus tarpukaryje, tai tokia raštvedyba, taupant popierių, kažkaip, jau 2-trame tūkstantmetyje nelabai įsivaizduojama. Toks vaizdas, kad kitoje lapelio pusėje, kažką norėta nuslėpti.? Klaustukas, nes nesu tarpukario raštvedybos ekspertu. |
|
10.
Gal
šis
APGAULINGAS-NETEISĖTAS
tarpininkavimas buvo
skirtas GESTAP-ui
apgauti ir tas
tarpininkavimo parašas
buvo paimtas Kauno
kalėjimo kameroje ir po
to sugražintas tas
raportas į Minską?
Kuo kitu galima
paaiškinti 3-jų - 4-ių
dienų delsimą po J.
Krikštaponio
tarpininkavimo? Negi
negalima per tas 3-4
dienas suvažinėti iš
Minsko į Kauną ir atgal?
Toks kontraversiškas
klausimas iškyla, nes
akivaizdžiai J.
Krikštaponis pasirašo ne
kanceliarijoje. |
Atsiprašau, bet net 3-is - 4-ias dienas delsti bataliono vadui ir nesirašyti po tarpininkavimo, kad išleisti negaluojantį - tokio nežmoniškumo net sovietinėje kariuomenėje tarp kariškių man neteko matyti |
|
Juk data ir numeris to
tarpininkavimo
įrašomas kita (storiau
rašančia) plunksna ir,
akivaizdžiai, net kita -
ne J. Krikštaponio
ranka. Jojo braižą galima palyginti su jojo ranka rašytoje
Atestacijos ištraukoje
ir palyginant šiuo
neteisėto
tarpininkavimo
įrašais. Prieš
palyginimą, verta
palyginti J.
Krikštaponio-"Krištaponio"
parašus jo raporto ir
tarpininkavimo":
|
|
Juk data ir numeris to
tarpininkavimo
įrašomas kita (storiau rašančia) plunksna ir, akivaizdžiai, net kita - ne J. Krikštaponio ranka. Jojo braižą galima palyginti su jojo ranka rašytoje
Atestacijos ištraukoje
ir palyginant šiuo neteisėto
tarpininkavimo įrašais. Prieš palyginimą, verta palyginti J. Krikštaponio-"Krištaponio" parašus jo raporto ir tarpininkavimo":
|
|
Matome, kad J. Krikštaponis-Krištaponis skaičių
4 rašo į kitą-normaliai priimtiną pusę, o skaičius 2 visiškai ne panašus į raštvedžio ar paties J. Klimavičiaus neteisėto tarpininkavimo užpildymus. |

59 pav.:
Jono
Klimavičiaus
raporto
registracija.
Galima
pasididinti. |
|
Kaip, matome, Jono Klimavičiaus raporto registracijos datą; - tą patį skaičių
4 irgi su stora plunksna ir irgi pakrypusį į priešingą pusę, nei įprasta rašant (tokį patį charakteringą pakrypimą į priešingą pusę turi ir skaičius 8), todėl akivaizdu, kad tie vienodos rašysenos skaičiai, sutampantys su tarpininkavimo registracija yra rašyti raštvedžio, arba, paties Jono Klimavičiaus, kurio taip pat rašysenos pakrypimas yra į tą pačią-priešingą pusę, nei įprasta ir skaičius 4 taip pat yra į priešingą pusę pakrypęs;
jojo ranka rašytame raporte, kuriame nurodo, jog lapkričio 14 d. iš Minsko J. Klimavičius grįžo PASILIUOSAVIMUI. Bet, kodėl jis
tik po metų 1942 m. rugsėjo 30 d. buvo paleistas į atsargą?
Pastarojo rankraščio nelyginu, nes ir taip akivaizdžiai labai panašus, su tokiu pat keistu pakrypimu į priešingą pusę. |
|
|
11-ta tema: Kodėl istorikai nematė tame įsakyme Nr. 42 sudubliuotą kitą Joną Klimavičių,
kurio kito tokio Lietuvoje nebuvo?
Iš Jono
Klimavičiaus
raporto Nr. 8,
rašomo, kaip
II-jo Apsaugos
bataliono (bn.)
Kovotojo
(kovot.)
Karininko (Kar.)
matosi, kad jis
nenurodo savo
pareigų, todėl
galima manyti,
kad tai ne J.
Ūselio
3-čios kuopos
pavaduotojas, o
be pareigų
Juozui
Krikštaponiui
priklausantis.
Tačiau, ar
pasiliuosavimui
prašymą
rašančiajam
būtina nurodyti
atsakingąją
kuopos vado
pavaduotojo
pareigybę?
Juolab, kai
magistrantas
Andrejus
Stolerovas
ir, ypač,
LGGRTC rodo
tik vieną Joną
Klimavičių.
|

60 pav.:
Du Jonai
Klimavičiai
įsakyme Nr.42.
Šio šifro
raidžių
ištyrimui galima
pasididinti
ir pamatyti visą
įsakymo Nr. 42
II-ąji puslapį. |
|
Todėl ar
negalima manyti,
kad prieš išvyką
į Baltarusiją A.
Impulevičiui
buvo žinomas J.
Krikštaponio
sulaikymas ir
jau buvo
numatytas jo iš
kalėjimo
išėmimas per
Jono
Klimavičiaus
legendą, jo
pavardę šiame
įsakyme Nr. 42
sudubliavus?
O šią pavardę šiame įsakyme; su
politiniu tikslu (Prezidento A. Smetonos sūnėno apkaltinimui)
negalėjo
okupantų NKVD vyr. tardytojas, o po to archyvų direktorius
Eusiejus Rozauskas
prispausdinti pavardę, atradęs tą pačią spausdinimo mašinėlę, ir perspausdinti to įsakymo II-ą puslapį? |
Šis E.
Rozauskas;
kaip autorius
knygos
MASINĖS
ŽUDYNĖS ...
ir atsakingas
už tų masinių
žudynių:
nuo
Rainių iki
Červėnės
iniciavimą bei
už NKVD tardymų
persistengimą-sauvaliavimą
net Vorkutos
GULAG-e 9-iems
metams
atsidūręs, o po
to net 16 metų
kaip Archyvų
valdybos
viršininku iki
1973 metų
pabuvęs, negi
vėl
piktnaudžiauti
negalėjo?
Dar labiau
keista, jog
jau pagal
mirusį
žurnalistą A.
Ališauską
iš karto
pokaryje
tardomieji-apklausiamieji
J. Krikštaponio
nerodė, o jau po
kokių 15-35 metų
prisiminė ir
tie
liudininkai
Baltarusijoje
žudynių vykdyme
pradėjo minėti
J. Krikštaponį.
Ar dėl to
nekyla
įtarimo?

61 pav.:
Alfonsas
Vietrinas.
Galima
pasididinti. |
Juolab, šio NKVD-isto
nesąžiningumo
faktas
yra
fiksuotas,
kai iš
geriausio
mano l.
a.
dėstytojo
-
geriausio
Lietuvos
tarpukario-pokario
bėgiko
Alfonso
Vietrino;
šis E.
Rozauskas
per
kratą
atėmė-nusavino
svarbų
prizą,
iškovotą
Vokietijoje.
Apie tai
šis
garbus
sportininkas
man
papasakojo,
kai jį
apie
1975-79
m. m.
buvome
pakvietę
į
Azoto
sporto
kolektyvo
susirinkimą.
Kvietėme
šį garbų
sporto
veteraną,
nes ir
pokaryje
pagal
sovietinę
įvestą
sportinę
kvalifikaciją
A.
Vietrinas
buvo
tapęs
pirmuoju
sporto
meistru
Lietuvoje
ir buvo
pokario
sporto
legenda.
Tada; po
oficialaus
sporto
kolektyvo
ataskaitinio
susirinkimo-susitikimo;
mums,
Azoto
sporto
organizatoriams
su
įmonės
sporto
metodininku
- to
susitikimo
iniciatoriumi
Edmundu
Narvydu,
dar
atskirai
pabendravome
- mums
labai
rūpėjo
sužinoti
ką nors
apie
tarpukario
Lietuvos
sportą,
kuris
sovietmetyje
buvo
kruopščiai
slepiamas.
Tada šis
Lietuvos
bėgimo
legenda,
kai aš
jįjį
lydėjau
iki
autobuso,
ir
prasitarė
man
"apie
kažkokį
žydelį-tardytoją,
nusavinusį
karo
metu
Vokietijoje
jojo
iškovotus
prizus.
|
|
Pratęsiant
apie šio
1940-1941
m. m.
istorinio
tarpsnio
sovietinę
ypatingą
cenzūrą,
kuri
perestroikoje
buvo
pavadinta
baltomis
dėmėmis,
man
baigiamajam
mokslinio
komunizmo
egzaminui
ir
diplominiam
darbui
Pertvarkos
ir
Tautinio
Atgimimo
kūno
kultūros
problemos
Jonavoje,
teko
Jonavos
Balse
parašyti
poleminį
straipsnį
"Ar
Baltos
dėmės
baltos?".
Šiam
ezopiniam
dėstymui
per
stalinizmą;
laipsniškai
planavau
ir
NUSIKALSTAMĄ
LENINIZMĄ
parodyti
per
aukščiau
paminėtą
Karlo
Kautskio
veikalą
TERORIZMAS
IR
KOMUNIZMAS,
šiuo
metu
Lietuvoje
nepelnytai
pamirštą |
|
Taigi, kai už čia paminėtas žudynes Červenėje, kuriose atsitiktinai gyvas išlikęs pulkininkas
Jonas Petruitis, jas iš kart aprašė, tuoj pat išleidęs knygą; "Kaip jie mus sušaudė", - tai už tos knygos turėjimą palėpėje, kurią atrado stribai, čia jau minėtas
Jonavos garbės pilietis Gediminas Ilgūnas ir jo tėvas tapo iš karto suimti, ir abu atsidūrė GULAG-e. Apie tokį likimą nuo tos rastos knygos, G. Ilgūnas paminėjo savo knygoje
ŠAKNYS. Tai, jeigu taip kruopščiai sovietai slėpė šias ir kitas žudynes, ar nuo jų dėmesiui nutraukti, negalėjo ir kitokios manipuliacijos būti atliekamos?
Tai, ar
patikimi archyvai, kai jiems vadovavo tų žudynių iniciatorius?
12-ta tema: Kodėl istorikas E. Rukšėnas nematė,
kad Jonas Klimavičius,
vaidinęs raportuose ligą ir liuosavimąsi,
bet taip ir nepasiliuosavo,
o tarnavo toliau?
Įdomu, ką veikė Lietuvos Istorijos instituto [LII (Lii)] ir LGGRTC mokslininkai:
Mindaugas Pocius bei
Alfredas Rukšėnas, kaltindami J. Krikštaponį ir įsakyme Nr. 42 nematydami du Jonus Klimavičius?
|
Negi, negalima buvo
pasitikrinti gerai
žinomoje knygoje
LIETUVOS ... KARININKAI,
..., kuri buvo ruošta
daugiai, nei 16 metų ir
leista jau ne vienu
leidiniu?
Taigi, pasinaudojau
Lietuvos Nacionalinės
Martyno Mažvydo
bibliotekoje esančia
knyga
Lietuvos
kariuomenės karininkai,
1918-1953
/
[redakcinė komisija:
pirmininkė Birutė
Kulnytė
[et al.].
Vilnius : Lietuvos
nacionalinis muziejus,
2001-. t. : iliustr.,
faks. ; 29 cm.
(Lietuvos nacionalinio
muziejaus biblioteka).
ISBN 9955-415-11-8 (įr.)
T. 4. 2004. 414, [2]
p. ISBN 9955-415-38-X
Šioje
knygoje, kuri
sudaryta,
pateikiant
karininkus pagal
alfabetą,
aptikti tik du
Jonai
Klimavičiai,
iš kurių
pirmasis 240-241
psl. rodomas su
nuotrauka ir
gimęs 1909 m.
balandžio 12
Pavembrių kaime,
Vilkaviškio
valsčiuje. Jis
už dalyvavimą
1934-06-07
voldemarininkų
maište
areštuotas ir
išsiųstas į karo
kalėjimą, o
1934-07-10
grįžo, slaptu
įsakymu
paleistas iš
kariuomenės į
pėstininkų
karininkų
atsargą, išvyko
Vilkaviškio aps.
komendanto
žinion. Nuo
1937-10-24 IŠS
34 M. Jankaus
būrio, o nuo
1939-12-22
Finansų m-jos
kuopos šaulys.
Daugiau jokių
žinių apie jį
neduota ir A.
Impulevičiaus
batalione
nerodomas.
Pastarajame
batalione kaip 3-čios
kuopos pavaduotoju
rodomas be nuotraukos
tik kitas Jonas
Klimavičius,
gimęs 1907-08-29
Marijampolėje,
baigęs
Marijampolės
Rygiškių Jono
gimnazijoje,
kurią baigė ir
Juozas
Krikštaponis.
Galima
daryti prielaidą, kad
jie abu galėjo būti
pažįstami ir net
draugais, kuriuos, ir
minėjo pastarojo sesuo,
padėjusiais brolį iš
kalėjimo išlaisvinti?
Negi J. Krikštaponis
pagal pažintį
1941-07-04 neteisėtai
kitos kuopos
pavaduotojui
tarpininkautų atleidimui
nuo nuo tarnybos, kai
Jonas Klimavičius, po
minėto iš Minsko į Kauną
nuvykimo 1941-11-14
Raporto Nr. 9 dėl
pasiliuosavimo,
pagal čia dešinėje
62 pav.
pateiktos L. k.
k. knygos, aiškiai
matome,
kad nebuvo atleistu, ir
į atsargą išėjo
vos ne po metų
1942-09-30, taip, kaip
čia aukščiau rodo
studentas A.
Stoliarovas.Ar
galėjo Kauno
komendantūra
neužskaityti to
Jono Klimavičiaus pasiliuosavimo,
kai buvo pristatytas dar
ir gydytojo pažymėjimas?
|
|
Iš viso šito darytina
išvada, jog A.
Impulevičiaus įsakyme
Nr. 42 minėtų LII (Lii)
ir LGGRTC mokslininkų
nepastebėti
du Jonai Klimavičiai
gali būti sudubliuoti su
tikslais:,
arba NKVD-KGB dėka
apkaltinti J.
Krikštaponį,
arba apgauti GESTAP-ą,
kad per J. Klimavičiaus
susirgimą J.
Krikštaponį ištraukti iš
Kauno kalėjimo.
Juk, pagal jojo sesers
atsiminimus iš kalėjimo
išlaisvinimui padėjo jo
draugai ir jojo
giminaitis generolas
Stasys Raštikis:

63pav.: J.
Krikštaponio
sesers Veronikos
Krikštaponytės
Juodienės
atsiminimų
originalas,
užrašytas 1990
m. liepos mėn.
Šiluose. Galima
pasididinti.
Visą Atsiminimą
galima
perskaityti ČIA. |
Todėl, manau,
tyrinėjimo
klausimus reikia
pateikti
galvojant
logiškai ir
teisiškai:
1.
Ar galima
tikėti, kad
išlaisvintas tik
už generolo
gražias akis,
kuris pažinojo
asmeniškai A.
Hitlerį?
2.
Negi
vokiečiai,
būdami
pedantais, iš
kalėjimo
išleistų be
jokio oficialaus
pagrindo?
3.
Ar
negalėjo būti
taip, kad
įtakingas
generolas, kokį
nors ne tikrą
dokumentą
pateikė?
4.
O
sesers paminėtu
vienu iš DRAUGU
negalėjo būti iš
tos pačios
Rygiškių Jono
gimnazijos
bendramokslis
Jonas
Klimavičius?
5.
Tai,
gal, tas
pagrindas ir
buvo, kad reikia
J. Krikštaponiui
ne kalėjime
sėdėti už menką
incidentą, o į
susirgusio J.
Klimavičiaus
pareigas perimti
ir vadovauti
2-trai kuopai?
|
|
6.
Ar
negalėjo A.
Impulevičius iš
anksto aptarti
su J.
Klimavičiumi jo
susirgimą ir
todėl antrą Joną
Klimavičių tai
2-trai kuopai
prispausdina?
7.
Ar ne
todėl J.
Klimavičius savo
raporte; dėl
susirgimo,
nenurodo savo
pareigybės?
8.
O toks
pats J.
Klimavičiaus
raportas Nr. 8,
išverstas į
vokiečių kalbą
negi neįrodo
jo paskirtį
vokiečių
kažkokiai
tarnybai? Kodėl
daugiau tokių
lietuviškų ir
vokiškų raportų
dviem kalbomis
nesimato?
9.
Ar kitas
Nr. 9 1941 m. lapkričio
16 d. J. Klimavičiaus
ranka Kaune rašytas
raportas Ryšių
karininkui dėl pasiliuosavimo
jo FIKTYVUMĄ neįrodo,
kai leitenantas
jau atliko pasiliuosavimą
ir pagal istorinius
šaltinius toliau
sirgdamas tarnauja vos
dar ne metus?
10.
Kas dar tą pasiliuosavimą
galėjo sutrukdyti, jei
ne išgalvotas
susirgimas, dar net
gydytojo pažyma
patvirtintas?
11.
Ar tą gydytojo
pažymą ne galėjo
parašyti J. Krikštaponio
sesers minimas Karo
gydytojas Kazimieras
Mikalauskas? (apie jį
žemiau skaityti.)
12.
Ar, aplamai,
negali būti abejotinu
tas bataliono vadui
informavimas
iš Kauno į Minską?
13.
Ar tas - kitas J.
Klimavičiaus raportas
Nr. 9; iš Kauno rašytas,
negalėjo būti rašytas
tam, kad paslėpti kitą
Joną K14.
O J.
Krikštaponiui-Krištaponiui
ar negalėjo būt antrą
kartą pakeltas į
kapitono laipsnį, gal,
irgi, kad lengviau iš
kalėjimo išimti?
Juk J. Krikštaponio sesuo Veronika Krikštaponytė-Juodienė savo Atsiminimuose (čia aukščiau
63 pav ) įsitikinusi, kad su jos broliu nežinia, kuo būtų viskas pasibaigę, ir ji mini, kad Kaune jis turėjo gerųdraugųiš kalėjimo padėjo ištraukti jo draugai ir generolas S. Raštikis. |
|
13-ta tema: O laipsnį pakelti negalėjo už tai, kad kalėjime atsidūrė kitos valstybės?
Malonu, kad tą J. Krikštaponiui LAIPSNIO PAKĖLIMĄ 2021 m. spalio 22 d. penktadienį 17:26
soc. tinklo
Facebook-o
mano
temoje
LGGRTC mokslininkas
Alfredas Rukšėnas
parašė taip:
|
O tai buvo labai svarbus įrodymas, kurio visuomenėje ir žiniasklaidoje klaidžiojo abejonės dėl
skirtingų
asmenų, dėl kurių ir aš pats kėliau klausimus savo 21-ieno klausimo rašte, skirtame LGGRTC. |
Todėl
AČIŪ
minėtam
Genocido
tyrimo
centrui
už
dalyvavimą
socialinių
tinklų
diskusijose.
Malonu,
kad į
mokslininko
A.
Rukšėno
komentarą
dėmesį
atkreipė
to
Centro
direktorius
mokslų
daktaras
Arūnas
BUBNYS
ir
mokslininkas
Mindaugas
Miknevičius: |
|
|
Tačiau, buvo keista, jog Facebook-o nustatymai apie tą A. Rukšėno komentarą man nepranešė ir aš jį tik atsitiktinai pamačiau; lygiai po mėnesio: lapkričio 22 d., apie ką pirmadienį 07:36 apie tai
komentare pranešiau. Todėl iki tų metų gruodžio 03 d. Ukmergėje vykusios konferencijos, likus nedaug laiko, pasirengti nebuvo įmanoma. Juolab, šiai Ukmergės konferencijai skirtoje Pažymoje dėl J. Krikštaponio karinio laipsnio pakėlimo
Mindaugas Pocius
rašė taip: |
O, jeigu Juozas Krikštaponis tuo metu Kauno kalėjime sėdėjo, tai tada kaip jis galėjo
nepriekaištingą tarnybą atlikti? O toji nepriekaištinga tarnyba negi negali būti užskaityta okupantų kalėjime atsidūrus, kai nauji okupantai uždraudžia Lietuvos Laikinosios vyriausybės (LLV) veiklą? Juolab, į kalėjimą patenka ne bet koks karininkas, o LLV Krašto apsaugos ministro ir buvusio šalies Prezidento artimas giminaitis!
Kodėl Mindaugas Pocius Pažymoje neparodo-nutyli tikrą A. Impulevičiaus motyvą, o prigalvoja savo?
Kodėl Alfredas Rukšėnas aukščiau iš kart visą A. Impulevičiaus motyvą parašo, o M. Pocius
savo
Pažymoje tą svarbų išsilavinimo motyvą kodėl nuslepia? Juk A. Impulevičiaus parašas yra yra po teksto šio: |
 |
67 pav.:
Juozui
Krikštaponiui-Krištaponiui
kapitono
laipsniui
pakelti
Pakėlimo
lapo
pabaiga.
Detaliam
šifro ir
rankraščio
tyrimui
galima
dar
labiau
pasididinti. |
|
Ar ne GESTAP-ui apgauti čia tas BENDRO išsilavinimo įrašas parašytas? Juk Karo mokykla neruošė karo teisininkų. Tai kur tuos 5-is semestrus (net 2,5 metų!) ir kokiame teisių fakultete ir dar teisių skyriuje galėjo Kaune klausytis? Kodėl tiesiogiai neprašė kad Vytauto Didžiojo universitete (toliau VDU)? Ar ne panašu, kad negalima būtų nustatyti, kad tai abejotina? Atkurtame VDU Teisių fakultetas buvo, bet kad dar tokio pat pavadinimo būtų ir skyrius, čia jau kažkas neaišku? Jei būtų parašyta, kad VDU klausėsi, tai GESTAP-as būtų patikrinęs ir ... O kai nekonkrečiai, tai ar ne buvo žaista, kad naujas vokiškasis okupantas nesusigaudys? Negi, tikrai, J. Krikštaponis irgi ruošėsi būti Karo teisininku, taip, kaip ir Jonas Noreika (Generolas Vėtra). teisę VDU besimokydamas?
Toks įspūdis, kad nors mano ir giriama iš didžiosios raidės Mindaugo Pociaus Pažyma, bet negi istorikas ją paskubomis rašė po mano sukelto vėjo dėl nuslėpto Didvyrio kalinimo fakto nacių okupacijos laike? Kaip galima rašyti, kad, neva, laipsnis suteiktas už gerą tarnybą, kai tokio įrašo nėra - yra visai kitas įrašas?
Toks vaizdas, kad istorikas nematė šito Pakėlimo lapo, o jam gal kas paliepė taip parašyti? KAD ISTORIKAI NĖRA MATĘ DOKUMENTŲ IR JUOS APRAŠINĖJA VISAI KITAIP, NEI JIE ATRODO. - TAI BUS IR DAR VIENAS LABAI SVARBUS FAKTAS. Jeigu istorikas M. Pocius būtų vartęs visus Pakėlimo lapus, tai būtų pastebėjęs, jog prierašai už gerą tarnybą būna daugiausiai neturintiems reikiamo išsilavinimo. O jeigu yra tas išsilavinimas, tai tarnyba paprastai būna gera dėka paties išsilavinimo.
Be to, tie Pakėlimo lapai yra standartiniai ir tuose Pakėlimo lapuose, net, NĖRA TARNYBOS KOKYBĖS GRAFOS numatytos: |
|

|
69 pav.: šiame Pakėlimo lapo gimimo laiko ir vietos grafoje įrašas liudija, jog Juozas Krikštaponis ir čia "Krištaponis" yra vienas ir tas pats asmuo, neaišku, dėl ko susitrumpinęs pavardę? Juozo pavardės susitrumpinimą aptikau ir Lietuvos lengvosios atletikos čempionatų protokoluose, kurie įrodo. kad sutrumpina pavardė buvo Juozui pateikta paauglystėje, gavus pasą, nes jojo gimimo liudijimas ir tėvų santuokos liudijimas su lietuviškos atmainos pavarde nuo žodžio krikšto, o ne slaviško-lenkiško nuo KriŠtofo-KšiŠtofo Detalesniam tyrimui galima pasididinti visą Pakėlimo lapą. |
|
Kaip matome, šiame Juozui Krištaponiui Pakėlimo lape, pagal archyve į bylą susegimo lapo Nr. 45 (rašalu mėlynai įrašytame) tinkamumą laipsniui pakelti A. Impulevičius parašą deda po surašytais duomenimis, kaip Aukštojo-karinio-juridinio mokslo išsilavinimu ir pagal Vyresniškumą turimą laipsnį nuo 1936 m. gruodžio mėn. 1 d.
Tai stebėtinai ilgas laikotarpis (pagal J. Krikštaponio kaimyno Mykolo Dirsės ir sesers atsiminimus jos broliui buvo suteiktas kapitono laipsnis 1939 m., todėl čia ne panašų į antrąjį suteikimą, dėl ko, matyt, pakeičiama pavardė? - tai hipotezė) ir todėl tinkamumas 1941-XII-18 laipsnio pakėlimo argumentas akivaizdus - kitų komentarų net nereikalaujantis. Juolab, visi iki vieno A. Impulevičiaus pasirašyti Pakėlimo lapai yra gruodžio 18 d., matyt, prieš Kalėdas kaip tradicija. Iš įrašų matosi, jog laipsniai keliami, paprastai metų pabaigoje.
Taigi, suėjus
laikui,
bataliono vadas
ar galėjo
neteikti
laipsnio
pakėlimą
asmeniui,
laikinai
negalėjusiam
atlikti savo
pareigų dėl
kokių nors
pateisinamų
priežasčių, kaip
susirgimo ar
patekus į
nelaisvę
svetimos
valstybės
institucijai?
|
Ar istorikas gali tik biurokratiškai žiūrėti į tą Pakėlimo lapą, kurio tarnybos vietos grafoje yra parašyta
Kuopos Vadas nuo 1941 m. rugpjūčio mėn. 1 d. ir atmetinėti 1941 m. gruodžio mėnesyje vokiečių kalinimą?
Negi tas laipsnio pakėlimas kartu su Jono Klimavičiaus susirgimu negalėjo įtakoti greitesniam J. Krikštaponio išėmimui iš kalėjimo?
|
Aišku, istoriko Mindaugo Pociaus parašyme:
paprastai, laipsnis pakeliamas už gerą pavestų užduočių vykdymą ir nepriekaištingą tarnybą teiginys yra teisingas.
|
Bet, jei
trūksta
išsilavinimo,
o
dominuoja
tik
tarnybos
kokybė,
tai,
paprastai,
atskirai
Vadas
papildo
motyvą,
kaip,
pavyzdžiui,
leitenantui
Kemzūrai
Zenonui
(įsegimas
Nr. 44).
Jam apie
išsilavinimą
parašyta,
jog yra
baigęs
Karo
mokyklą
ir tik
jos
laida
nurodyta,
nedetalizuojant,
ką
konkrečiai,
mokėsi.
|

70 pav.:
Atskiras
A.
Impulevičiaus
įrašas
Zenonui
Kemzūrai.
Rankraščio
tyrimui,
galima
žymiai
pasididinti.
, o taip
pat
galima
visą
Pakėlimo
lapą
pamatyti.
|
|
Bet A. Impulevičius
įraše
motyve
pabrėžė
tarnybos
kokybę
išskirtinai
detalizuodamas
čia
viršuje
70 pav.:
Kaip
matome,
Zenonas
Kemzūra,
taip,
kaip ir
Juozas
Krikštaponis,
buvo
kuopos
vadas,
vadovavęs
1-ajai
kuopai.
Ir
skirtingai
nei J.
Krikštaponiui.
bataliono
vadas
nerado
ko nors
vertingo
dėl
išsilavinimo,
todėl
pabrėžia
tarnybos
kokybę,
nors tai
nėra
numatyta
grafa.
Taip,
kad,
normaliai,
kariuomenėje,
manyčiau,
kad
geros
kokybės
tarnyba
neturėtų
dominuoti,
o turėtų
dominuoti
SUGEBĖJIMAI
tarnyboje.
(Tai aš
iš
asmeninės
sovietinėje
kariuomenėje
patirties,
kad į
perdėm
besistengiančius
gerai
tarnauti
net
pašaipos
būdavo
su
taikliu
rusišku
выслуживаться
pašiepimu.
Šiaip,
gerus
sugebėjimus
karinėje
tarnystėje
turėjo
ukraJinų
kariai,
kuriems
maskoliai
labai
pavydėdavo
ir todėl
labai хохол-ais
pravardžiuodavo.)
Be
to,
Zenonas
Kemzūra
liudijo
J.
Krikštaponį
žudynėms
vadovavus.
Kokie jo
motyvai
buvo
KGB-istams
galimai
netiesą
sakyti?
Ar tik
gyvo N.
Reikalo
gelbėjimui
nuo
persekiojimo,
ar ir
savo
gyvybės
išgelbėjimo
tikslu?
Juk,
turėjo
jausti,
kad 1962
m.
Vilniaus
teisme
jam
gresia
sušaudymas.
Be to,
ar savo
kolegai
pasmerktasis
negalėjo
jausti
ir
pavydą
kokį,
kad net
kalėjime
sėdinčiam
J.
Krištaponiui
net
antrą
kartą
suteikiamas
kapitono
laipsnis?
Ir.
aplamai,
ar ne
išsilavinimo
stygius
lėmė,
kad buvo
įtrauktu
į
Karinius
nusikaltimus?
Be to,
Zenono
Kemzūros
Suimtųjų
po karo
bataliono
karių
sąraše.
Tai,
negi,
savo
noru-
NE
SUIMTAS
1962 m.
dalyvavo
Vilniaus
teisme,
kuriame
buvo
nuteistas
sušaudyti
ir Į
SAVO
MIRTIES
NUOSPRENDŽIO
ĮVYKDYMO
VIETĄ
savo
noru -
NE
SUIMTAS
ATĖJO,
kad būtų
sušaudytas?
Tai
kokio
lygio
LGGRTC
tyrimas
pravestas
pagrindinio
J.
Krikštaponio
kaltintojo?
Taigi,
sekančiai
(45-tajam
įsegtam)
Juozui
Krikštaponiui
viskas
atvirkščiai,
- motyvu
A.
Impulevičius
parašo
lakoniškai
tik
vienu
žodžiu
"vertas
...",
nes
išsilavinimo
grafoje
išskirtinai
yra
pabrėžta
Karo
Mokyklos
laida ir
kažkoks
papildomas,
lyg, ir
Karo
teisės
išsilavinimas.
Tik, ne
aišku.
Kur? Ar
pačioje
Karo
mokykloje,
teisių
fakultetas
ir
teisių
skyrius,
ar
Vytauto
Didžiojo
universitete?
Taigi
Juozui
Krikštaponiui
įrašas
toks:
|
|

71
pav.:
mokslų išėjimo
įrašas Juozui
Krikštaponiui-"Krištaponiui"
jo Pakėlimo lapo
grafoje. Raidžių
šifro analizei
galima dar
labiau
pasididinti. |
Tokia iš eilės
susegtų 44 ir 45
Pakėlimo lapų
eilė
neparyškina
J. Krikštaponio
išsilavinimo
vertę ir
leitenanto
didelį stažą
būti vertu būti
pakeltam į
kapitono
laipsnį? Ar toks
susegimas
negalėjo būt
ruošiamas kokiai
nors inspekcijai
iš GESTAP-o, kad
įrodyti J.
Krikštaponio iš
kalėjimo
išleidimo
svarbą? (P.S.:
gaila, Zenonas
Kemzūra visai
nerodomas
LGGRTC
sudarytame
sąraše,
todėl negalima
patyrinėti.)
Peržiūrėjus
visus
Pakėlimo lapus,
krenta į akis
didžiausias J.
Krikštaponio
išsilavinimas.
Paprastai, prie
bendro mokslo
a)
skirsnyje
rašoma, kiek
klasių yra
baigta, ar kokią
bendro lavinimo
mokyklą yra
baigę
karininkai. O,
čia J.
Krikštaponiui
vietoje
gimnazijos,
įrašytas, dar
papildomas
mokslas,
išklausius net
5-is semestrus
teisių
fakultete,
teisių
skyriaus. Tai,
ar nebus, kur
tai, 2,5 metų
kursas?
Skliausteliuose
pažymėtas
miestas
(Kaune)
ar ne reiškia,
kad Lietuvoje
buvo du
universitetai -
vienas Vilniuje,
kitas Kaune?
Tai, negi. J.
Krikštaponis
baigęs du
aukštuosius
mokslus, arba ne
pilnai baigtas
antrasis
papildomas
teisinis
aukštasis
išsilavinimas?
Ar daug buvo
karininkų
Lietuvoje dar
papildomai ir su
teisiniu
išsilavinimu?
(tarp šio
bataliono visų
pateiktų
pasirašyti
Pakėlimų lapuose
tokių
nepastebėjau.)
Tai, iš principo, ar
dar su papildomu
teisiniu
išsilavinimu
karininkas
galėjo toleruoti
civilių
gyventojų
naikinimą? Gal,
būtent, tokie
pamatyti
vaizdai; šoko
būsenoje ir
iššaukė
nekontroliuojamą
frustracijos
veiksmą Ukmergės
restorane? Ar
karinę garbę
turinčiam
karininkui bei
papildomos
teisinės žinios;
be jų praktinių
taikymų
patirties,
pamačius
absurdiškiausias
žudynės
(Holokaustą),
gal, net dar
ir teorijoje
nenagrinėtas, -
negalėjo
psichologiškai
lengviau
privesti prie
šoko būsenos
jaunąjį
specialistą, nei
patyrusį
teisininką?
Be to,
KARINIO IR
TEISINIO
IŠSILAVINIMO
pabrėžimas
galėjo būt, gal,
planuotas
GESTAP-ui
įtikinti apie J.
Krikštaponio
svarbą ir
karininko
ypatingą vertę?
Tokio
ypatingojo
UNIVERSITETINIO
išsilavinimo
tarp kitų
Pakėlimų lapų,
kažkaip
nepastebėjau.
Grįžtant, prie
istoriko M.
Pociaus
paminėtų
stropiai
atliekamų
pareigų atlikimo
karinių laipsnių
pakėlime,
tokiems
pasižymėjusiems
nusipelniusiems
buvo atskirai
rašomi laisvos
formos raportai: |
|
 |
72 psl. stropiai atliekančiajam savo pareigas pakėlimo laipsnio pavyzdys. Galima raiškesnį originalą pamatyti. |
Čia ši tema būtina ANALIZEI, DĖL GALIMYBĖS ĮTRAUKTI KUOPOS VADĄ Į KARO NUSIKALTIMUS. Ar turėjo tokią psichologinę galimybę J. Krikštaponis?, |
|
74 pav.: leitenanto J. Krikštaponio-Krištaponio RANKA PARAŠYTA Atestacijos ištrauka jaunesniajam leitenantui Juozui Grabauskui, kuriam majoras A. Impulevičius rašo: Tinka pakelti į J. ltn. laipsnį. Į Baltarusiją vyko jau ne kaip 2-os kuopos karininkas, o nuo 1941-11-16 paskirtas bataliono vertėju. Galima pasididinti. |
|
Aišku, šis psichologinio tipo tyrimas yra labai paviršutiniškas ir jįjį būtina derinti su kitomis karininko savybėmis. Tai toks Holistinio (VISUMINIO) tyrimo reikalavimas - reikia tirti kardinaliai priešingai, nei oponentai Didvyriui kaltę nustatė priešingu Holistiniam požiūriui pagal komunistinį-stalinistinį Redukcionizmą, NUSIKALSTAMAI TIK IŠ KONTEKSTO TRAUKIANT UŽSAKOMUOSIUS DUOMENIS be jųjų gilios analizės.
Pavyzdžiui, žemiau 75 pav.: matome laipsnio pakėlimo motyvams rašant tai, kad per du tarnybos mėnesius sveikata nenusiskundė ir atrodo, kad nuovargis pirmosiomis įtempto darbo dienomis jam nepakenkė ir .... Toks su aspirantais keistas eksperimentas iki rizikos kariūnui sugadinti sveikatą (jį nulaužti), keistai atrodo. Juolab, kuopos vadas rašo dar negarantuodamas, tik žodžiu atrodo. Jei tai būtų karo veiksmai ar apmokymai-manevrai, tai įtampa sveikatai norma gali būti, nes ypatingomis sąlygomis psichika mobilizuoja organizmo visas galias. Bet eilinio darbo metu toks vado rašymas atrodo keistai, lyg nebūtų Karo gydytojo priežiūros, o vadas neturintis elementarių karių organizmo fiziologijos pagrindų. Pažymėjimas, jog moralė gera ir jokių moralinių prasižengimų ... nepastebėjau. - tokie vado įvertinimai?, man, kaip buvusiam net chruščiovinėje ne prastos - techninės tarnybos rūšies kariuomenėje, labai keistai atrodo, lyg, šio vado pavaldiniams būtų būdinga daryti pražangas ir kuopa būtų, lyg, ne aukštos moralės. |
Stebina, kad nenurodomi karininkui būtini vadovavimo sugebėjimai, karinės technikos (automobilių) valdymo-žinojimo kokybė ir ... (P. S.: kai aš tarnavau prie sudėtingos karinės elektroninės technikos, tai mažiau gabūs technikoje buvo atrenkami į Ūkio dalį prie automobilių. Bet ...? )
Siūlau palyginti šios auto kuopos
vado ir Juozo Krikštaponio rašytoje Atestacijoje vertinimo kriterijus, kaip rimtas, labai taktiškas, darbštus, teisingas. Be to pareigų auto kopoje atlikimas sąžiningai ir tiksliai ir J. Krikštaponio kuopoje pareigas atlieka labai gerai. Ar pastarajame nesijaučia Humanistinis požiūris į pavaldinius, o pirmojo Autoritarinis? Juolab, J. Krikštaponis pabrėžia savo pavaldinio savybę, kad jam pavestais žmonėmis domisi. Tai ar nesijaučia skirtingas požiūris į savo pavaldinius ir jųjų skirtingas vertinimas - vieno per pozityvo iškėlimą - kito per tarp negatyvo balansą? Iš šio vienintelio vertinimo jaučiasi J. Krikštaponio inteligentiškas požiūris į žmogų, paveldėjus ar ne per jo mamos linijos ir jos sesers - žymios pedagogės iš Smetonų giminės įtaka? |
Pavyzdžiui, sąžiningumo ir teisingumo charakteristikos yra diametraliai priešingos. Sąžiningumas gali būt vertinamas tik žemos moralės kolektyve, ir kariuomenėje nesąžiningumo būti net neturėtų. O, štai, TEISINGUMAS yra aukštesnio lygmens vertinimas, skirtas, ypač, vadui - būsimam karininkui, nes teisingumui būtinas ir sugebėjimas-pasirengimas vertinti teisingai - lygiai, kaip teisingai spręsti uždavinius. Prie šios TEISINGUMO savybės domėtis pavestais žmonėmis ir reikalauti tai daryti jauniems karininkams - reikalauti iš karininkų teisingumo - tai aukščiausia kategorija su raiškiai įvaldytais J. Krikštaponio Humanistinės pedagogikos pagrindais, matyt, gautais Rygiškių Jono gimnazijoje.
Be to, J. KRIKŠTAPONIS PEDAGOGINIUS PAGRINDUS GAVO ir Sporto RŪMŲ Fizinio LAVINIMO TEORIJOJE, ją pajungdamas savo aukšto meistriškumo siekiui. Todėl, karininkas išsiugdęs teisingumo jausmą, vargu, ar bus priverstas prie mirties nuosprendžių vykdymų be jokių teismo sprendimų ir dar civiliams - pagyvenusiems, moterims bei vaikams. Tai kertasi su krikščioniška morale. Su tokia krikščioniška teisingumo jausmo morale karininkas priverstas vadovauti masinėms žmoniių-žydų žudynėms turėtų pats nusižudyti, ką tai ir padarė po pirmųjų žudynių B. Kirkila, liepos 12 dieną nusižudydamas, nes jo šeima tapo ištremta į Sibirą. Apie tai yra paminėta š. m. kovo 15 d. istorijos mokslų daktaro Simono JAZAVITOS pristatytoje knygoje, skirtoje apie K. Škirpą skyriuje apie Antisemitizmą 143 psl., kuriame paminėjo Centro mokslininko Alfredo Rukšėno tirtas motyvacijas stojančiųjų į savisaugos batalionus. Ten ir apie majorą Antaną Impulevičių bei kitus įtrauktus į žydų žudynes, kurie prieš tai buvo NKVD suimti dėl tarnybos Lietuvos tarpukario kariuomenėje ir fiziškai kankinti. Kad tai galėjo pažeisti psichiką, iliustruoja A. Impulevičiaus 1941 m. liepos 28 d. raštas naujam Kauno komendantui voldemarininkui Stasiui Kviecinskui. Jame šis prašosi išleidžiamas penkių savaičių atostogų dėl pairusių nervų. Kankinimus patyrę ir artimuosius praradę asmenys dažnai lengvai pasiduodavo Vokietijos pareigūnų manipuliacijoms.. |
Deja, J. Krikštaponis tokių nukentėjimų neturėjo - suimtu-kankinamu nebuvo ir iš giminių tik dėdę su teta bei pusseserės - S. Raštikio žmonos 3 mažos dukrytės į Sibirą (Altajų) tapo išvežtos. Bet, kad dėl to Juozo psichika pažeista taptų - greičiau atvirkščiai - nervai tikriausiai Juozui pakriko dėl nacių nusikaltimo Alytuje, jiems sušaudžius 46 Birželio sukilėlius - Lietuvos Šaulių sąjungos narius, kuriuos J. Krikštaponis galėjo žinoti, kai Dzūkijoje tarnavęs sukilimo-karo išvakarėse. Dar skaudesnis jam turėjo tapti ir LLV išvaikymas, sužlugdęs prasidėjusių žydų žudynių sustabdymą, dėl ko pats įtakingiausias LLV narys generolas S. Raštikis per galvą vertėsi, "ant sąžinės lipdamas" aukščiausiems Vokietijos Lietuvoje pareigūnams (Apie tai S. Jazavitos knygos 218-219 psl. - ta pati nuoroda su mažesniu didinimu.)
Apie generolo pastangas žydų žudynėms stabdyti Juozas Krikštaponis privalėjo puikiausiai žinoti ir pergyventi, nes turėjo guosti savo pusseserę - praradusią 3 dukrytes ir savo tėvus bei per, tuo pačiu, generolo guodimą. |
|

75a pav.: su močiute Smetoniene (Prezidento brolio žmona) S. Raštikio dukrytės Meilutė ir Laimutė, kurios abi Jonavoje gyveno, kurią pirmąją kaip gydytoją-pediatrę Sąjūdžio kūrimosi metu šiek tiek pažinojau, o vyresniosios tik ką prieš mėnesį-du mirusios bei visuomenei ne praneštos Laimutės dukrą Romą Kateivaitę net labai gerai pažinojau; kaip KGB uždrausto ir mano atkurto Jonavos Turistų klubo instruktorę, kuri, galimai, nuo KGB-FSB Rusijos įtakos nukentėjo, apie ką LGGRTC laiško ... psl. detaliau informuoju |
Iš S, Raštikio apie tragišką Lietuvos politinę situaciją J. Krikštaponis ir privalėjo turėti informacijos, tiek. kiek niekas kitas iš karininkų-leitenanto lygio net negalėjo nutuokti. Todėl dėl žymiausios Lietuvoje šeimos-giminės atstovo J. Krikštaponio išvykimo į Baltarusiją ir ten, neva, net žmonių žudymais užsiiminėjusiu gali įtikėti tik nesveikos fantazijos - raudonojo mąstymo propagandistai, kurie gali būti labai klastingi ir visiškai nemąstantys - ignoruojantys Holistinė (VISUMINĮ) mąstymą, būtiną tikrai tiesai-tikrovei suvokti. |
|
14-ta tema: Kur J. Krikštaponio paleidimo į atsargą įrodymas ir
kodėl istorikas apgaudinėjama su įrodinėjimo šaltiniais?
To
įrodymo
nebuvo
net nuo
2014 m.
LGGRTC
pažymoje,
kurioje
buvo
vien tik
PRIELAIDOS,
nes joje
buvo E.
Rukšėno
pažymima,
kad į
atsargą
dokumentų
buvo
nerasta,
todėl
daroma
prielaida,
jog
paleistas
į
atsargą
....
Bet, kai
iš J.
Krikštaponis
buvo
paleistas
iš
kalėjimo
ir kai
jis
negrįžo
į
tarnybą
-
nenuvažiavo
į
Baltarusiją,
tai
kokie
gali
būti
įsakymai
į
atsargą?
Galite
pasigrožėti,
kas
Ukmergės
2021-12-03
konferencijai
Lietuvos
Istorijos
instituto
[LII (Lii)]
Pažymoje
(Mindaugo
Pociaus
buvo
pateiktas
šaltinis.
|
 |
77 pav.: Lietuvos Centrinio valstybinio archyvo (LCVA) bylos antspaudas su 75 pav.: nurodyto 930 fondo, 2 K aprašo ir 255 bylos antspaudas, atitinkantis 75 pav.: nurodytu Pažymoje |
|
PRIMENU: kadangi praėjusioje 2014-12-27 LGGRTC
tik prielaidų pažymoje Alfredo Rukšėno apie paleidimą į atsargą buvo įrodinėjama tuo, kad J. Krištaponio 1942 m. antroje pusėje iš 2/12 bataliono paleidimas į atsargą konstatuojamas tik tuo, kad nebuvo rasta jokie dokumentų apie paleidimą. . |
Tai naujojoje LII (Lii) Pažymoje (aš ją jau iš didžiosios raidės pradėjau rašyti, nes joje jau buvo paskelbtas J. Krikštaponio suėmimas-kalinimo faktas, jį pavaduojantis N. Reikalas paminėtas ir kiti prieštaringi faktai), o taip pat, jau tapo paskelbtas ir net to paleidimo į atsargą ar pasibaigimo tarnybos istorinis šaltinis LCVA, f. 930, ap. 2K; (pabrauktas raudonai) Bet apie jį toje Pažymoje net nebuvo nieko cituojama. Todėl ir toliau buvo neaišku, nes tos Pažymos 11 psl. parašyta, jog Kapitono J. Krikštaponio (Krištaponio) tarnyba 2-ajame batalione pasibaigė 1942 m. pirmoje pusėje, arba perkeliant jį į tarnybą 242-E batalione..
Ir vėl ne konkretumas. Koks gali būti pažymose rašymas arba? Jeigu taip rašoma, tai kodėl nenurodoma ko trūksta žiniai, kad nereikėtų rašyti arba? Praėjusioje pažymoje A. Rukšėnas nors nurodė priežastį, kad nerasta dokumentų.
Visiškai neaišku, KAIP PAŽYMOSE GALIMA SPĖLIOTI - PRIELAIDAS TEIGTI , nenustatant tikslią karinės tarnybos baigtį? Dar gražiau, kad minėtoje Pažymoje M. Pocius rašo toliau taip:
J. Krikštaponis (Krištaponis) 1942 m. rugsėjo 30 d. iš 252-E bataliono paleistas į atsargą.
Neaiški ir prasmė, nes pirmame sakinyje yra žodis arba, o antrame sakinyje arba perbraukiamas ir nepaaiškinama kodėl dviprasmybė, lyg, ir nepanaikinta. Todėl 77a pav.: nuotraukoje teikiu, ką Alfredas Rukšėnas 2014 m. rašė, nes jo PDF-as nesikopijuoja, o kad jo citatų neiškraipyti, siūlau pažvelgti, į jo gan sąžiningą aiškinimą šį:
77a pav.: 2014 m. LGGRTC A. Rukšėno rašytos pažymos pabaigos epizodas.
Manau, jog šios pažymos 77a pav.: pabaigoje pagrindinė mintis, kad KONKREČIŲ ŽINIŲ NĖRA apie J. Krikštaponio tarnybos pabaigą; sąžiningiausio A. Rukšėno prisipažinimo dėka ir stovi iki šiolei Ukmergėje paminklinis akmuo Didvyriui,
nes tik pagal paleidimo į atsargą PRIELAIDĄ paminklinio akmens nukelti negalvoja. Paminklui nukelti ne prielaidos, o tikslūs-neginčytini faktai reikalingi. O apie J. Krikštaponį žinių nėra iki gruodžio 31 d. vien todėl, kad jis iki Naujų metų, tikrai iš Kauno kalėjimo nebuvo paleistas, o po paleidimo į batalioną jam negrįžusiam, tai kokios žinios apie jo paleidimą į atsargą gali būti?
Bet, kas per M. Pociaus nuorodoje pateiktą dėl demobilizacijos? Kaip demobilizacijai negali būti įsakymo? Tokių nesąmonių būti negali.
Todėl man teko nuvažiuoti į tą Lietuvos Centrinį valstybinį archyvą (LCVA) ir užsakius tą 78a pav.:
nurodytą bylą teko atversti:
|
|
78 pav.: Pažymoje nurodyta byla 255 ir joje įrašas, kada pradėta bei kada pabaigta. Tas įrašas dar žemiau paryškintas. |
Deja, ją atidarius, teko nusivilti, nes nieko joje negalima buvo suprasti. Joje dokumentai buvo visiškai net ne to laikotarpio. KLAUSTUKUI TAŠKĄ PADĖJO tos čia kairėje 78 pav.: matomoje 255 byloje esančių dokumentų: nuo 1922-06-18 iki 1929 metų terminai:
Apie šį LII (Lii) akibrokštą soc. tinklo
Facebook savo temoje buvau
diskutavęs, nes oponentui buvo apie mūsų Didvyrį kolaboranto nuostata, jog jis naciams tarnavo, nors nuo nacių buvo nukentėjęs, tikriausiai, to menamo tarnavimo metu.
Ir šį, galimai, nuo 1941 m. rugsėjo pabaigos - spalio pirmosiomis dienomis J. Krikštaponio suėmimo laikotarpį stiprina šis J. Krikštaponio į atsargą paleidimo dokumentų stygius. |
Kaip gali būti jis paleidžiamas iš tarnybos, jei jis buvo PALEISTAS IŠ Kauno KALĖJIMO, iš kurio pagal namiškių prisiminimus, grįžo namo, o ne į tarnybą? Tai, kokie gali būti paleidimo į atsargą dokumentai? iminimus ir slapstėsi jos brolis savo namuose nuo vokiečių per visą jų okupacijos periodą? Apie tai čia žemiau bus detaliai aptarta. Negi, tai geriausią būdą istorikas M. Pocius atrado, vietoje to, kad ieškoti tikrų J. Krikštaponio paleidimo į atsargą įrodymo, pačioje 2014 -12-27 A. Rukšėno silpniausio įrodinėjimo vietoje pradėjus apgaudinėti Pažymos skaitytojus su menamais - ne tikrais šaltiniais?
Juk, jau čia pateikiau A. Impulevičiaus įsakymo Nr. 42 ir Nr. 43 apie J. Krikštaponį nepatikimumą pagal įsakymo Nr. 44 paneigimą ir tame pačiame Nr. 42 įsakyme sudubliuota Juozo Klimavičiaus pavarde, atskleidusia to J. Klimavičiaus Nr. 8 ir Nr. 9 raportuose rašant, akivaizdžiai netiesą. Kaip gali būti patikimi dokumentai, kai jie neatitinka dėstomos tikrovės? |
|
|
Išvada: Kokie 1922-1929 metų byloje
gali būti būsimųjų 1942 metų duomenys? Ką galima atrasti joje apie 30-mečio J. Krikštaponio būsimos 1942 m. karinės tarnybos pabaigą byloje, kai tam 30-mečiui buvo tik nuo 9-ių iki 17-os metų?

|
79 pav.: Byla pradėta 1922 m. birželio 12 d., o pabaigta 1929 m., kai Juozui Krikštaponiui buvo nuo 9-ių iki 17-os metų. |
|
|
|
16-ta
tema:
IŠVADA
archyvų
dokumentų
apžvalgai.
Archyvų
dokumentuose
nepastebėti
ir nuo
visuomenės
nuslėpti
čia
išvardinti
aspektai
reikalauja
kruopštesnius
atlikinėti
tyrimus
ir
svarbiausius
dokumentus
viešinti.
Toliau
būtina
iš naujo
KRITIŠKAI
tirti
Ypatingojo
archyvo
apklausų-tardymų
protokolus
ir juose
tirti
psichologinius-kriminologinius
galimų
netikrų
ar
netikslių
parodymų
prielaidas,
ką ir
paminėjo
savo
Pažymoje
Mindaugas
Pocius
Daug istorinės
vertės yra
karinių laipsnių
kėlimo
dokumentuose.
Visi Pakėlimo
lapai ir
raportai
laipsnių
pakėlimams
sudėti į
Kauno
komendantūros
ryšių karininko
archyvinį
aplankalą-bylą
Nr. 9
Pakėlimo į
aukštesniuosius
laipsnius.
Keturis Pakėlimo
lapus 2-iem
egzemplioriais
1941 m. gruodžio
18 d. A.
Impulevičius
pateikia Ryšių
karininkui
Raportu Nr. 48.
Tolimesnių
tyrimų ir
įdomumo dėlei
pateikiu
laipsnių kėlimų
dokumentų
VAIZDUS
mėlynuose
nuorodose šiems
asmenims:
42 įseg.:
kapit.
Levinas
Jono, s.
Dominiko,
1897-02-15
Rygoje,
Ūkio
viršinink,
B. Vado
teisėmis,
6 klases
gimnazijos,
baigęs
rusų
Karo
mokyklą
1917 m.
Irkutcke,
baig
Aukšt.
Karininkų
kursus V
laidą,
dalyvavo
1920 m.
kovose
su
lenkais,
gali būt
pakeltas
į majoro
laipsnį
43 -įseg.Balsevičius
Petras,
s.
Povilo
1914-08-20
Panevėžio
mieste,
Vyr.
Bataliono
sanit.
gydytojas,
Bataliono
vado
teisėmis
nuo
1941-09-02,
baigęs
VDU
medic.
fak. ir
kariūnų
aspirantų
kursus.
(nėra
LGGRTC)
50 įseg.
vokiečių
kalba
Dagys
Anatolijus,
Povilas,
1909-10-22
Biržų
Daubiškiai
53 įseg.
vokiškai
užpildyta
Mituzas
Julius,
Jenas,
1911-04-22
Šiaulių
Žagarė
54 įseg.
ltn.
Repšys
Albinas,
sūn
Antano,
1909-06-27
Utenos
a.
Užpalių
valšč.
Kišūnų
km.,
Ūkio
viršininko
(kuopos
vado
teisėmis)
nuo
1941-09-15,
baigęs 8
kl.
gimnaz,
Karo m-la
XIV
laida.
Dalyvavo
kovose:
Pabėgdamas
iš
Raudon.
Armijos
su
šarvuočiu
atsišaudė
ir
vėliau
šarvuotį
su įgula
perdavė
vokiečių
vadovybei.
(Meižys)
55 įseg.
Jaun.
leitenantas
Mažeika
Vincas,
s. Jono,
1911-01-28
Panevežio
aps.,
Krekenavos
v.,
Užliaušių
km,
Transporto
būrio
vadas,
Liet.
Univers,
I-mo,
kurs,
Ekon.sk.
XIX
laida
Karo
m-los
Priešlėkt
ir
prieššarvot.
aps.
kurs.
59 įseg.
11 Rez.
Pol. Bat.
vadui
Raportas
I-jų,
pakelti
iš
majoro į
pulkininko
laipsnį
Impulevičių
Antaną
60 įseg.
kap.
Narbutas
Vacys,
s.
Vacio,
1901-10-03
K.a.
Garliavos
v.
Sakalų
vnk.,
I-jų
L.A.D.
Štavo
ūkio sk.
intendantas,
baigęs 4
kl. gimn
ir suaug
gimn. už
visą
gimnziją
7 egz.,
Liet,
Karo
m-los IV
laidą.
Dalyvavo
partizaniniame
veikime
nuo 1941
m.
birželio
28 d.
(LGGRTC
sąraše
nėra)
|
|
15-ta
tema: Didvyrio sesuo apie brolio kažkokį
buvimą
Baltarusijoje
ne tik
neminėjo,
bet ir
visą
laiką
namuose
buvimą
prie
vokiečių
akcentavo.
Šios problemos
nagrinėjimui, kol neturime J.
Krikštaponio suėmimo laikotarpį
nustatančių GESTAP-o dokumentų, kurie,
galimai, išvežti į Maskvą, todėl
manyčiau, būtina pagal Holizmo VISUMINĮ
principą detaliai studijuoti jo sesers
pasakojimo logiką:
Pagal čia dešinėje
81 pav.
netaisytą - tiesiai nuo diktafono įrašytą Didvyrio sesers pasakojimą ar negali susidaryti vaizdas, kad šios kuopos vadas J. Krikštaponis (Krištaponis) prieš išvyką į Baltarusiją, galėjo būti laikinai atleistu nuo tarnybos derliaus nuėmimui ir prievolių pristatymui? |

81 pav.: J. Krištaponio sesers pasakojimo detalė apie vokiečių okupacijos pradžią ( į diktafoną 1990 m. liepą Šiluose įrašyta kraštotyrininko Romo Kauniečio).
Šią nuotrauką galima pasididinti.
O šį pasakojimą
VISĄ
galima paskaityti
ČIA.
|

82 pav.: |
Ar tą
savo tarnybą
negalėjo vykdyti
Ukmergėje,
pastoviai
važinėdamas į
karinį miestelį
pas kažkokį
karininką ir
labai gerai
žinomą Karo
gydytoją
Kazimierą
Mikalauską?
Juk pastarasis,
sesers
paminėtas,
gyveno šalia
kareivinių Liepų
alėjoje
(taip vadinasi
knyga apie šį
žymų Ukmergės
gydytoją), kurio
namas po šiai
dienai yra dabar
A. Smetonos
gatvėje.
Juk, J.
Krikštaponis su
K. Mikalausku
kartu
tarnavo
Pėstininkų
pulke. Po
sovietų
okupacijos jiedu
tarnavo Varėnos
poligone, vienas
būdamas
atsakingu už
karių fizinį
pasirengimą, o
kitas atsakingu
už jųjų
sveikatą. Todėl
jiedu galėjo
glaudžiai
bendradarbiauti
tarnybos
reikalais ir
kartu galėjo
dezertyruoti iš
Raudonosios
armijos, nes
gydytojas po
karo kaip buvęs
dezertyras, buvo
patekęs Podolske
į lagerį.
Pokaryje yra
gandų, kad jis
padėjo ir
Partizanams, jo
žmona
sovietmetyje
buvo puiki
mokytoja, o jam
atminti 1990 m.
parke prie
ligoninės
(Vytauto 105)
atidengtas
paminklinis
akmuo. Yra
žinia, kad 1941
m. birželyje K.
Mikalauskas su
sovietiniu pulku
traukėsi į
Rusiją, bet,
bet, radęs
progą, atsiskyrė
ir grįžo į
Ukmergę.
Tai, kaip matome: J. Krikštaponio sesers paminėtu "gerai
pažįstamu karo
gydytoju
Mikalausku"
jos brolis
galėjo bendrauti
greičiau
vokiečių
okupacijos
pradžioje, kai
jiedu grįžo iš
dezertyravimo.
Juk, gydytojas
Ukmergėje turėjo
namą ir kažkur
vokiečių atėjimo
metu būti
ilgokai kitur,
vargu, ar
galėjo? Juolab,
tas namas ne jo,
o jo
žmonos.
|
|
|
|
O kas galėtų būti sesers, minimu kažkoks
karininkas Juozas Barzda? Mat, Barzdų pavardės Ukmergės krašte yra labai populiarios ir tuo
karininku
ar negalėjo būti bet koks puskarininkis, ar net ...? Juk gydytoją K. Mikalauską sesuo, grįžusi iš įkalinimo-tremties; turėjo gerai žinoti, kaip
žymų Ukmergės sovietmečio gydytoją. Todėl greitoje kalboje jo vardo nepaminėjo, o
karininko
pavardę su vardu greičiausiai ukmergiečiams gerai žinomą kokį verslininką-spekuliantą paminėjo, nes pasakoja apie "taškų reikalą"
su degtinės būtinumu, norint ką nors gauti. Todėl galima spėlioti, kad vardą įsiminė, nes vardas kaip brolio, o pavardė Barzda yra gerai įsimintina.
Be to, čia
taškų reikalu
ar negali būti uždėtos prievolės paminėjimu? Todėl
galima spėlioti, kad tai gali būti ir Kaune gyvenęs generolas
Juozas Barzda-Bradauskas, kuris, kaip tik Ukmergės kareivines yra statęs, o vokiečių okupacijos pradžioje yra dirbęs ekonominėse bendrovėse? Tai ar negalėjo jis į Ukmergę vykti kokių komandiruočių reikalu? Jei brolis pabendravo su generolu, tai ar namuose negalėjo kažką nepilnai užsiminti? Ir kam reikia šnekamojoje-greitojoje kalboje minėti dar antrą sulietuvintą rusišką Barzdos pavardės atmainą nuo žodžio борода?
O dokumentuose fiksuotas J. Krikštaponio, kaip komisijos nario valgyklų klausimu negali būt visumoje prie bendro paminėto
taškų reikalų? Taigi, nuo Ukmergės kareivinių ir galėjo J. Krikštaponis palaikyti telefoninį ryšį su Kaune-Šančiuose dislokuotu savo batalionu? |
Keista, kad ISTORIKAI
NEKREIPIA DĖMESIO Į
ISTORINĮ KONTEKSTĄ viso
šio pasakojimo:
1.
Juk kalėjime
minimi komunistai
vienoje kameroje. Kada
jų tikimybė didesnė bus,
- okupacijos pradžioje,
prasidėjus jų valymams,
ar jau tiems valymams
pasibaigus?
2.
. Kokios galėjo
būti elitinės
karininkijos
(pasitraukusio iš
Lietuvos Prezidento A.
Smetonos artimų giminių)
po Lietuvos Laikinosios
vyriausybės (LLV)
išvaikymo? Ar tai
negalėjo mažiau
motyvuoti karinės
tarnybos kokybei ir
labiau motyvuoti daugiau
prie ūkio darbų būvimu?
3.
Kodėl
nekreipiamas dėmesys į
Ukmergės RESTORANE
INCIDENTO PSICHOLOGIJĄ,
ir jos sąsajų su labai
svarbiais-skaudžiausiais
istoriniais įvykiais?
a) Kodėl
išsilavinęs karininkas
neperspėja kaimo diedelį,
kad šalia užsieniečių
restorane; sėdantis prie
stalo, reikia nusiimti
sermėgą?
b)
Kodėl karo teisės
specialistas NEnumatė iš
anksto pasekmes prieš
okupantus restorane
fizinio veiksmo
panaudojimą?
c) Toks neadekvatus
jau ne jauno karininko
veiksmas negali byloti
FRUSTRACIJOS būseną; dėl
kokio nors visuomenėje
patirto šoko?
d) Ar šis visuomenės
patirtas šokas negalėjo
būti laike vykdomo
Holokausto akcijų?
Jos vyko per kelis
sykius, iš kurių
didžiausia buvo rugsėjo
05 d., sušaudžius net
4,5 tūkstančių žydų.
Kita akcija vyko rugsėjo
18 d. Negi rugsėjo 05 d.
iš Holokausto vykdymo
vietos iki Smėlių
(Ukmergės priemiesčio)
2,8 km atstumu
nesigirdėjo 4,5
tūkstančio asmenų
sušaudymų kanonada ir
naikinamų žmonių klyksmų
garsai? Kokia turėjo
būti visuomenės būsena,
girdint tuos garsus?
g) Tai, gal tame
restorane pietavo tų
žudymų akcijų
organizatoriai? Ar
vėlesniame (1942-1943 m.
m.) periode ne bus
mažesnė tikimybė
vokiečių kariškiams
lankytis restorane, kai
sovietiniais
diversantais Ukmergės
apskritis nebuvo
pasižymėjusi, o kovos
vyko daugiau į rytus nuo
Ukmergės? Ar tame
vėlesniame periode
galėjo būti analogiška
situacija frustracijai
susidaryti, kai po
patirto šoko ADAPTACIJA
psichikoje vyksta, o
vokiečių fronto
užstrigimas prie Maskvos
ir vėliau prie
Staliningrado, ar gali
iššaukti tokią
neadekvačią reakciją?
4.
Kodėl sesuo
30 pav.
pabrėžia, kad brolis nuėjo
į restoraną CIVILIŠKAI
apsirengęs? Ar ši
detalė neatskleidžia,
kad tuo metu brolis buvo
karinėje tarnyboje ir
dažnai tada nešiojo
karinę aprangą, o tada,
atsitiktinai, nuėjo į
restoraną su civile
apranga? Ar sesuo
nenorėjo savo šia
svarbia detale pabrėžti,
kad jei brolis būtų su
karine uniforma, to
konflikto restorane
nebūtų buvę, arba, jis
būtų buvęs švelnesnis?
Ar civilinės
aprangos paminėjimas
neįrodo,
jog J. Krikštaponis
karinę tarnybą
atlikinėjo namuose?
Po LLV išvaikymo ar
negalėjo kristi
motyvacija ir ar
negalėjo karininkai būt
išleisti atostogų; prieš
išvyką į komandiruotę,
prieš išvyką kovoms į
Baltarusiją?
5.
O į restoraną diedelio
su sermėga
atėjimas ar ne byloja,
kad tai buvo jau ne
vasaros karščiai ir dar
ne žiema, kai restoranas
dar nespėjo įrengti
rūbinės? Ar tai ne
panašu į rugsėjo
pabaigą, prieš numatomą
išvyką į Baltarusiją?
6.
Kodėl J.
Krikštaponio gimtajame
Užulėnyje gyvenęs
Partizanų ryšininkas ir
tautodailininkas
Mykolas Dirsė
mini, kad, grįžęs iš
kalėjimo, Vokiečių
okupacijos laikotarpį
Juozas slapstėsi savo
namuose", o
sesuo
Virginija
Krikštaponytė-Juodienė
prie vokiečių
okupacijos laikotarpio
prideda žodį visą?
Pagal M. Dirsę XXI
amžiuje, po grįžimo iš
kalėjimo, pamini
slapstymąsi prie
vokiečių, o po to
pabrėžia, jog
Kai buvo aišku, kad
vokiečiai karą
pralaimės, Juozo ėmė
ieškoti raudonieji
partizanai. Iš šio
sakinio ir sesers
pasakojimo akivaizdu,
kad J. Krikštaponis
slapstėsi iš kart iš
kalėjimo sugrįžęs, dieną
niekur viešai
nesirodydavo ir
paminėjo išėjimus į
mišką medžioti. Ten
kartą ir sutiko
raudonuosius
partizanus. Galima
daryti prielaidą, kad
tas susitikimas su jais
buvo ankstesnis, o po
to, kai buvo aiškus
vokiečiams
pralaimėjimas,
raudonieji įsidrąsino ir
pradėjo ieškoti dar
papildomai? Tas
vokiečiams pralaimėjimas
buvo aiškus tik 1943 m.
vasario-liepos
mėnesiuose po
Staliningrado-Kursko
mūšių pralaimėjimų.
Ar tai ne akivaizdu, jog
Krikštaponis buvo
išlaisvintas iki
vokiečių pralaimėjimų?
Ir, svarbiausia, BROLIO
SLAPSTYMĄSI NUO VOKIEČIŲ
sesuo patvirtiną
primygtinai žemiau
82 pav.
parodytame jos
pasakojime:
 |
Aišku, po su vokiečiais
konflikto, gal bijojo
kokio nors dar keršto iš
jųjų? Bet po pusmečio
ar po kelių mėnesių
(pagal Kapralovą po
3-jų) ar tie patys
Ukmergės restorano
konflikto dalyviai
galėjo užklysti į
Užulėnį-Pabarninį ir ar
jie galėjo žinoti brolio
gyvenamą vietą? Negi
vokiečiams kitų problemų
nebuvo, kaip ...? O gal
reikėjo vokiečių vengti
tik dėl to, kad
reikėjo slėptis, ar ne
nuo nusikalstamos
Baltarusijoje A.
Impulevičiaus bataliono
tarnybos? Apie
jos nusikalstamą pobūdį
ar negalėjo Juozui
Krikštaponiui informuoti
jo giminaitis ir
generolas Stasys
Raštikis?
7.
Jeigu vėliau
(1942-1944 m. m.) būtų
suimtas J. Krikštaponis,
kaip Ukmergės
konferencijoje teigė
istorikas Mindaugas
Pocius, tai jis tik
ką pasėdėjęs vienoje
kalėjimo kameroje su
komunistais, ar būtų iš
kart galėjęs organizuoti
pasiruošimą
antisovietiniam
pasipriešinimui?
Ar tada būtų patikėję
vokiečiai ginklus tam,
kuris tik-tik iš
kalėjimo būtų išėjęs?
P.S.: kadangi J.
Krikštaponis buvo aukšto
lygio
lengvaatletis-metikas
(rutulio stūmikas ir
disko metikas), tai aš
kaip aktyviai
užsiiminėjęs lengvąja
atletika, bendravęs su
lengvaatlečiais-metikais
ir studijavęs Sporto
psichologiją bei daug
metų dirbęs Sporto
pedagogu-treneriu,
atkreipiu dėmesį, jog
metikams, ypač didesnio
ūgio, kokiu, atrodo,
buvo J. Krikštaponis,
nėra būdinga fiziškai
konfliktuoti - fiziniai
veiksmai labiau būdingi
dvikovinėms sporto šakų
atstovams. Todėl
Ukmergės restorane
konflikto priežastis
turėtų būti FRUSTRACIJA
dėl ypatingo kažkokios
visuomenės šoko būsenos,
ar tik, ne paminėto
Holokausto?
Tik dėl
alkoholio pasekmės
restorane galima irgi
paabejoti, nes ne
dvikovinių ir ne
žaidybinių -
individualių sporto šakų
sporto šakų atstovams,
kurių veiklos yra
išmatuojami sportiniai
rezultatai, todėl irgi
nėra būdinga nesveikai
gyventi, nes pasekmės
nesveiko veiksmo iš kart
matosi išmatuojamu
rezultatu. Todėl
piktnaudžiauti alkoholiu
individualistams mažiau
būdinga. Tuo labiau, kad
J. Krikštaponis buvo
Sporto
pedagogas-instruktorius.
Nebent, alkoholis buvo
pavartotas dėl minėtos
šoko būsenos? Gal, dėl
jos J.
Krikštaponis ir
išvažiavo arkliu į
Ukmergę, CIVILIŠKAI
apsirengęs? |
|
|
|
Aš LCVA archyve prie
A. Impulevičiaus bylos atradau šio generolo ir jo
vairuotojo egzistavimo dokumentą.
Tai, kaip tik, ar generolas su tuo vairuotoju, arba vienas generolas
negalėjo Minskas-Kaunas-Minskas maršrutu suvažinėti su tuo leitenanto
Jono Klimavičiaus "legenda"-RAPORTU apie jo "susirgimą", bei J.
Krikštaponio "tarpininkavimo" parašą paimti Kauno kalėjimo kameroje?
Juk J. Krikštaponis
(kažkodėl jis save vardino "Krištaponiu")
"tarpininkauti" teisės neturėjo,
nes Jonas Klimavičius, kuris buvo nuteistas mirties nuosprendžiu, o po
to ..., nebuvo J. Krikštaponio pavaldiniu, nes pastarasis buvo
o pavaduotoju 3-čios kuopos vado ... Ūselio - to, kuris 1962 m. po
teismo nuosprendžio Vilniuje buvo sušaudytas.
Todėl, ar ne akivaizdu, kad šis "tarpininkavimo" parašas, greičiausiai,
buvo paimtas Kauno kalėjime ir
tas "tarpininkavimas"
bei J. Krikštaponiui, galimai, antrą kartą
kapitono laipsnio suteikimas
(sesers ir M. Dirsės atsiminimuose kažkodėl kapitono laipsnio
suteikimas minimas 1939 m.)
ne galėjo būt skirti GESTAP-ui apgauti - iš kalėjimo ištraukti?
Juk, tas Jono Klimavičiaus raportas buvo atspausdintas ir vokiečių kalba.
Daugiau toje A. Impulevičiaus bataliono byloje panašių tų
panašių dokumentų lietuviška ir vokiškai (dviem kalbomis) raportų
neaptikau. Mačiau tik viena kalba - vokiškus dokumentus, bet jų buvo
nedaug.
Taigi, kito motyvo slapstytis nuo vokiečių, kaip nuo tarnybos A.
Impulevičiaus batalione - sunku sugalvoti. Tarnybos vengti galėjo
ir po Lietuvos Laikinosios vyriausybės (LLV) panaikinimo - ją atlikinėti
tik formaliai per Ukmergėje buvusį karinį dalinį, apie ką sesuo
paminėjo bendravimą su kažkokiu karininku Juozu Barzda (tokių
pavardžių Ukmergės apylinkėse net tarp tremtinių yra daug) ir karo
gydytoju Mikalausku
(jis gyveno Liepų alėjoje - dabar A. Smetonos gatvėje šalia
kareivinių), su kuriuo Varėnos poligone tarnavo ir kurie, Raudonajai
armijai traukiantis, abu dizertyravo. Po karo šis gydytojas už
dizertyravimą buvo laikomas šalia Maskvos ir po to sovietmetyje buvo
žymiu Ukmergės gydytoju, daug padėjusiu Partizanams, o 1990 m. jam
atminti akmuo pastatytas šalia jojo ligoninės. Jo žmona buvo puiki
mokytoja. O J. Krikštaponio buvimas namuose ne galėjo būt ir su A.
Impulevičiaus batalionu suderintas-numatytas ir derliaus nuėmimo darbams
savo ūkyje? O detalesnį apie Kauno kalėjime pasirašymo ant Klimavičiaus
raporto simptomus ir apie kitus neišvykimo į Baltarusiją galimus
įrodymus iš LCVA archyvo dokumentų pateikiau aukščiau.
Kaip
matome, liepos 20 d. už Lėno
kapinių pirmasis partizanų sąskrydis vyko dar prie vokiečių, kai
iš jų sovietai Ukmergę perėmė po 5-ių dienų liepos 25 d.
Labai svarbi ir J. Krikštaponio
būryje lakūno bei ginklų iš Vokietijos parskraidinimo detalė,
įrodanti ir paneigianti vokiečių okupacijos antroje pusėje J.
Krikštaponio kalinimo Kauno kalėjime laikmetį kaip mažiau tikėtiną, nes
vokiečiai tik ką su kalėjimo vienoje kameroje su komunistais
pasėdėjusiu, tikrai, ginklų nebūtų patikėję. Be to ir komunistų
vienoje kameroje paminėjimas labiau panašus į okupacijos pradžią, kai
tame laikotarpyje vyko intensyvus jų valymas-suiminėjimas.
Vėlesnis laikotarpis dėl komunistų suėmimo ar nebus mažiau tikėtinas?
Istorikai nuodugniau komunistų suėminėjimų skaičiaus dinamiką gali
pateikti?
Dar blogiau, kad minėtas VU docentas N. Šepetys
nekreipia dėmesio į tai, kad J. Krikštaponis buvo aukštą mokslą baigęs
karininkas ir buvo karo teisininkas, kurio šios žinios ir galėjo įtakoti
savo kaimynų išgelbėjimui nuo Antrojo Pirčiupio likimo. Labai liūdna,
kad toje konferencijoje buvo pasityčiota ir iš to įvykio liudininko
net niekas nebandė aiškintis, kuriuo metu tas įvykis įvyko. Tai buvo
aišku, kad liudininkas gali sugriauti J. Krikštaponiui metamus
kaltinimus. Todėl sveiku protu nesuvokiama, kai istorikai juo
nesusidomėjo. Negi lauks, kai jo neliks? Juk, lygiai taip pat įvyko, kai
Krikštaponis viešai buvo apkaltintas po dviejų mėnesių, kai jo sesuo
numirė. Ar tai atsitiktinumas?
Nekreiptas dėmesys buvo ir į šio Didvyrio bei jo vadovaujamos
grupės sunaikinimo aplinkybes, kurias atskleidė už tą
sunaikinimą atsakingas NKVD generolas Kapralovas,
paminėdamas, kad J. Krikštaponį GESTAPas buvo suėmęs ir Kauno
kalėjime kalinęs. Tuo labiau, kad LGGRTC žinojo šį
generolo raštelį,
bet jį slėpė nuo visuomenės, kol
aš jo nepaviešinau.
Kodėl mokslininkai ignoravo
Didvyrio
sesers Atsiminimuose minimą jos brolio suėmimą ir kalinimą
Kauno kalėjime minimą?
|
|
Dar svarbiau, jog net
KGB juodraštinis 2/12 bataliono II-os kuopos sąrašas
patvirtina, jog J. Krikštaponis kuopos vadu buvo tik rugsėjo mėnesį, o
spalio mėnesį iš jo kuopos vadovavimą Nikodemas Reikalas, kurį po karo
M. Kačiulis ir liudijo, kad tąsai žudynėms vadovavo.
Tai, negi
neaišku
kodėl 1982 m. apklausoje šis liudininkas
keičia parodymus
ir kaltę verčia žuvusiajam J. Krikštaponiui, kai tą apklausą vedė iš JAV
atvykęs ... Šeras? Ar ne tam, kad N. Reikalą, gyvenantį JAV
išgelbėti nuo teisinio persekiojimo? Ar ne tuo tikslu ir kiti melagingai
liudijo apklausiamieji?
Tai, ar šie: NKVD generolo Kapralovo raštelis ir KGB juodraštis
neįrodo, jog KGB matė GESTAP-o dokumentus apie J. Krikštaponio suėmimą
ir todėl jo nerodė Baltarusijoje buvusį?
Juk net Romualdas Ozolas buvusiojoje dar sovietinėje AT sesijoje
kėlė
KGB naikinamų dokumentų ir jų išvežimo į Maskvą faktus.
Todėl
sIŪLAU
nutraukti Didvyriui paminklinio akmens Ukmergėje svarstymą, kol iš
Maskvos nebus atvežti GESTAP-o dokumentai apie J.Krikštaponio
suėmimą-kalinimą, ar kitur nebus jie atrasti.
Juk, akivaizdu, kad J. Krikštaponis galėjo būti GESTAP-o suimtu
ir kalinamu už pasipiktinimą dėl Ukmergėje vykdyto Holokausto apie
tai gali byloti šios aplinkybės: |
|
|
|
|
1.
Holokausto Ukmergėje
žudymo akcijos buvo vykdomos 1941
m. rugpjūčio 1, 8, 19 d., rugsėjo 5, 18, 26 d. iš kurių rugsėjo 05 d.
buvo didžiausia; per 4,5 tūkstančių sunaikinus žydų. Akivaizdu, kad
šūviai ir klyksmai žudomųjų per 3 km atstumo turėjo būti girdimi
Ukmergės bent priemiestyje Smėliuose ir ... Tai Turėjo šokiruoti
visuomenę.
2.
Konfliktas J. Krikštaponio Ukmergės restorane galėjo vykti su šių
žudynių vykdytojais po egzekucijų vykdymų, nes kitokių vokiečių
karininkų būvimas restorane gali būti mažiau tikėtinu.
3.
Pagal J. Krikštaponio sesers pasakojimo detales, kad senelis atsisėdo
prie stalo su sermėga, ar nerodo tai, kad jau ne vasara buvo ir ne
žiema, o pereinamasis periodas, kai restorane neveikia rūbinė ir žmogus
neturėjo kur pasikabinti viršutinio apdaro?
4.
Jeigu užsieniečiai davė pastabą, senelį pavadinus lietuviška kiaule,
tai J. Krikštaponis kaip aukšto išsilavinimo karininkas negalėjo duoti
seneliui pastabą, kad reikia sermėgą pasikabinti?
5.
Kodėl neadekvačiai J. Krikšaponio sureaguota buvo prieš vokiečius? Negi
Karo teisininkui nebuvo aišku, kad fizinis kontaktas su okupantas jam
baigsis jo suėmimu?
6.
Ar tai neįrodo FRUSTRACIJOS būsenos po vykdytų egzekucijų?
7.
Ar tokia frustracija galėjo vykti vėliau; po psichologinės ADAPTACIJOS
t. y. 1942 m. pradžioje, vokiečiams Pamaskvėje užstrigus, ar 1942 m.
pabaigoje po Staliningrado mūšio pralaimėjimo?
8.
Dar vėliau tam konfliktui įvykti, išvis, atmestina, nes, sovietams
artėjant prie Lietuvos, jokio tarpusavio konflikto ne tik negalėjo būti,
bet ir jei tik-tik J. Krikštaponis būtų grįžęs iš kalėjimo, ir pasėdėjęs
su komunistais vienoje kameroje, tikrai, vokiečiai jam ginklų nebūtų
palikę ir su juo nebūtų bendravę.
9.
Pagal sesers pasakojime paminėtą vienoje kameroje su komunistais
sėdėjimo faktas gali byloti tik okupacijos pradžią, kai masiškai buvo
suiminėjami komunistai. Vėlesnis komunistų kalėjime kalinimo
faktas mažiau tikėtinas.
10.
Visa sesers
Atsiminimų chronologija, kraštotyrininko Romo Kauniečio
užrašyta 1990 m. liepos mėnesyje Šiluose, (netoli J. Krikštaponio
gimtojo Užulėnio), negi taip pat
ne
byloja,
kad brolio suėmimas-kalinimas buvo okupacijos pradžioje?
Na, o Lietuvos Centriniame valstybiniame
archyve (LCVA) E. Rukšėno
minimi pastoviai dokumentai ir dabar mano nufotografuoti (čia aukščiau
paskelbti), neįrodo, net, atvirkščiai, - gali byloti J. Krikštaponio
nebuvimo Baltarusijoje faktą primygtinai APIBENDRINIMUI pateikiu šiais
požymiais:
1.
A. Impulevičiaus 1941 m. spalių 6 d. įsakyme Nr.42 žodis išvyko
raštvedybiškai klaidingas, nes įsakymas rašytas Kaune-Šančiuose, o ne
traukinyje.
2.
Kad išvykimą neįrodo šis įsakymas tai įrodo A. Impulevičiaus po
kelių dienų kitas 45-tas įsakymas leitenantui Stankaičiui, naikinant
ankstesnį 42-antrą išvykimo įsakymą, nes jis neišvyko, nes pateikė
raportą dėl susirgimo.
3.
Kokį raportą iš GESTAP-o ar Kauno kalėjimo galėjo pateikti J.
Krikštaponis ir ar jis galėjo norėti pranešti apie suėmimą?
4.
Dėl J. Krikštaponio lapkričio 04 d. padėtas ant susirgusio J.
Klimaičio
raporto padėtas tarpininkavimo parašas neįrodo, kad pasirašyta,
Baltarusijoje, nes yra labai daug požymių, kad tas parašas greičiau
padėtas Kauno kalėjimo kameroje, artimam jo giminaičiui generolui S.
Raštikiui tarpininkaujant (apie tai sesuo J. Krikštaponio minėjo),
kuris net A. Hitlerį asmeniškai pažinojo. Visus požymius išdėsčiau
nuotraukų įrodymais. Kad šalia A. Impulevičiaus galėjo būti šis
generolas, radau ir jo vairuotojo raportą tarp visų dokumentų tame
segtuve ir atradau, A. Impulevičiaus minėtame įsakyme Nr. 42 du Jonus
Klimavičius, kurio antrojo nerodo istoriniai šaltiniai apie tokio
egzistavimą.
5.
Aplamai, J. Krikštaponis J. Klimavičiui TARPININKAUTI TEISĖS
NETURĖJO, NES J. Klimavičius BUVO NE J. KRIKŠTAPONIO PAVALDINYS, o
3-čios kuopos Ūselio pavaduotoju. Vadinasi, šis J. Krikštaponio
tarpininkavimas buvo greičiau GESTAP-ui apgauti, nes tas raportas
buvo rašytas ir vokiečių kalba. Kitų dokumentų dviem kalbomis
rašytu LCVA 255 byloje ne mačiau. Jei mačiau vokiškai rašytus
dokumentus, tai tų pačių lietuviškai rašytų nepastebėjau.
6.
Pakėlimo lapas kapitono laipsnio suteikimo J. Krikštaponiui,
minėtas E. Rukšėno, NEĮRODO
TARNYBOS
ATLIKIMO Baltarusijoje fakto,
nes
nurodomas
tik J. Krikštaponio išsilavinimo motyvas, o tų Pakėlimų lapų,
A. Impulevičiaus pasirašytų 1941 gruodžio 18 d., yra daug ir jų
pasirašymas yra masinis šv. Kalėdų progai. Taip, kad jei
karininkas koks sirgo ar dėl kitų priežasčių nebuvo paskutinius 2
mėnesius tarnyboje, tai negi, laikui atėjus, nebus pakeliamas
laipsniu? Juolab, jei J. Krikštaponis buvo okupantų suimtas, tai tas
laipsnio pakėlimas ar ne galėjo įtakoti lengvesniam išlaisvinimui iš
kalėjimo?
7.
O neteisingai rašytas
Jono Klimavičiaus raportas Nr. 8 ir po savaitės jo paties Kaune Nr. 9
dėl pasiliuosavimo parašytas, ar nebuvo rašytas su tikslu
apgauti GESTAP-ą, nurašant išgalvotą kitą Joną Klimavičių iš 2-os
kuopos?
8.
Nors labai
mažai tikėtina, bet; visų aplinkybių tyrimui, ar negalima įtarti ir E.
Rozausko ar (...?) galimybę, sufalsifikuoti prirašyti 2/12 bataliono
įsakymo Nr. 42 antrajame puslapyje antrąjį Joną Klimavičių?
12-toji tema: Gera
naujiena
J.
Krikštaponis
buvo žymus
lengvaatletis
kelis kartus
Lietuvos
čempionu
disko metimo ir
rutulio stūmimo
rungtyse
Čia, pagal žymaus disko metiko - rutulio stūmiko ir
Lietuvos
DIDVYRIO
Juozo
Krikštaponio
pavyzdį
AUKŠTI
SPORTINIAI
PASIKIMAI
SKIRIAMI Gynybos
tikslams - MŪSŲ
BROLIAMS
APGINTI;
kenčiantiems
kare prieš
išprotėjusius
BARBARUS - prieš
mūsų bendrą
priešą nuo
neatmenamų
laikų.

65 pav.:
Galima
atminčiai
pasididinti
Pamenu,
kai
dviračiu
buvau
nuvažiavęs
į
Londono
Olimpiadą
ir iš
ten
fotoreportažus
su
aprašymais
platinau
- tada
teko
stebėti,
kaip
mūsų
Prezidentė
geriausiam
visų
laikų
Lietuvos
disko
metikui
Virgilijui
Aleknai
įteikė
sidabrinį
diską su
įrašu:
Kai
laimite
Jūs
- laimi
visa
Lietuva
Galima
ir VISĄ
pokalbįpažiūrėti
bei
paskaityti-pastudijuoti...
|
Metikų
rungtys
Lietuvoje
yra
labai
populiarios
-
Lietuvos
metikai
ne kartą
garsino
Lietuvą
pasaulyje
- jąją
garsino
ir
Juozas
Krikštaponis.
Kai jis
žuvo,
tai jojo
įkurtai
Vyčio -
Krikštaponio
apygardai
Partizanų
apygardai
vadovavo Jonas
Baltušnikas-Vienuolis,
kuris
irgi
žuvo, o
jojo sūnėnas Algimantas
Baltušnikas tapo
garsiausiu
Lietuvos
ir net
Sovietų
Sąjungos
disko
metiku.
Jis buvo
puikus
pedagogas
-
1962-65
m. m.
man
dėstė
kūno
kultūrą
Kauno
politechnikume,
jam
vadovaujant
pirmą
kartą
varžybose
dalyvavau,
tapdamas
prizininku.
Nors jam
KGB
neleido
olimpiadoje
dalyvauti
dėl jo
tėvo-Partizano,
bet
jis jo
atminimui
restauravo
bunkerį.
Todėl J.
Krikštaponio
idėjos
ir
toliau
plinta - abu Aleknos:
Virgilijus ir Mykolas ne
tik
eilinį
kartą
išgarsino
Lietuvą,
bet tėvas
savo
prizą-sidabrinį
diską,
Lietuvos
Prezidentės
padovanotą
parduoda
aukcione,
kad už
tuos
pinigus
paramą
suteikti
UkraJinos
Patriotams,
ginantiems
savo
šalį. |

66 pav.: Galima pasididinti
Iš šių protokolų akivaizdu, jog J. Krikštaponis pradėjo save vadinti Krištaponiu,
Nors aš asmeniškai ir kiti manėme pagal a. a. Ališauską, kad, neva, KrKštaponis ir KriŠtaponis gali būti skirtingi asmenys, todėl aš savo pirmojoje publikacijoje kėliau klausimą, J. Krikštaponis ar negali būt pakištas po kitu asmeniu?, nes internetinėje erdvėje visuomenei niekas nebuvo aišku. Tik artėjant 2021-03 Ukmergės konferencijai, mano temoje LGGRTC mokslininkui paminėjus A. Impuliavičiaus teiktą Pakėlimo lapą, - buvusios abejonės atkrito, kad tai tas patsasmuo.
Pagal rezultatą, matome, jog J. Krikštaponis buvo tuo metu aukšto lygio disko metiku, kuris pakeitė dar aukštesnio lygio legendinį lengvaatletį-dešimkovininką ir Europos krepšinio čempioną Stasį Šačkų, kurį man teko šiek tiek pažinoti, kai jis pastoviai ateidavo į Dariaus ir Girėno stadioną, kuriame mes treniruodavomės. Teko ir varžybose man dalyvauti, kai jis buvo vyriausiu teisėju. Tik po Nepriklausomybės pasiekimo, man teko sužinoti, jog jis buvo ne tik vienas pirmųjų diplomuotu kūno kultūros ir sporto specialistu, bet ir Kūno kultūros rūmų pirmuoju dėstytoju bei vėliau tapusiu Birželio sukilėliu ir po karo Vorkutos lageryje atkalėjusiu 10 metų.
Taigi, J. Krištaponis Lietuvos čempionu buvo 3 kartus, o prizininku dar 3-is kartus rutulio stūmimo rungtyje. Atkreiptina, kad po J. Krikštaponio už dviejų metų disko metime čempionu tapo Leonas Puskunigis, kuris buvo atsidūręs Študhofo mirties stovykloje, o po to ir GU:LAGe trumpam, o kai tapo treneriu, tai jojo auklėtinį Birutė Zalugaitytė - (vėliau Kaledienė) tapo Ieties metimo pasaulio rekordininkė ir Romos olimpiados prizininke. Po to Leonas pasekė savo tėvo - Veiverių kanklių ansamblio įkūrėjo keliu ir pradėjo jam vadovauti, kuris Sąjūdžio laikais tapo Tautinio Atgimimo šaukliu..

67 pav.: Galima pasididinti
PABAIGAI apie mūsų dvigubą ar, net, gal, trigubą Didvyrį Juozą Krikštaponį, irgi pradėjusį garsinti Lietuvos sportą (buvo Baltijos šalių vicečempionu, kuris galėjo siekti net ir Helsinkio olimpiadoje aukšto rezultato, jeigu nebūtų žuvęs nuo mūsų pastovių priešų klastingos kulkos, kurių klastą mūsų Tauta patiria jau kelis šimtus metų. nuo tų laikų, kai buvo laimėta Žalgirio mūšyje. Tada Vakaruose prasidėjo civilizacijos-kultūros vystymasis, bet, deja, Rytuose civilizacija sustagnavo. Todėl dėl didelio kultūros skirtumo, bendro kalbos su laukiniais rasti negalima, kai jiems kūryba yra svetimas dalykas, kai jiems nuo Čingis Chano laikų į kraują įaugę skriausti-pavergti silpnesnes nacijas. O jei tos nacvijos NENORI VERGAUTI LAUKINIAMS, tai už priešinimąsi žudymai ne svetimi. Apie tai yra pastebėję ir Karlas Marksas, kuris buvo didžiausiu rusafobu, kuris nepripažino iš Kijevo Rusios pasigrobusių net ne savo šalies pavadinimą. Todėl šis Kapitalo teorijos kūrėjas turėtų karste vartytis, kaip iš jo mokslo išsityčiojo Leninas ir ... Jo dėka viskas tapo sunaikinta, ką bandė Maskolijos elitas kurti - pačius kūrybingiausius komunizmas ir nusikalstamas leninizmas išžudė - badu išmarino, kad ant Raudomojo teroro durtuvų pasmeigti net marksizmą, įvedus į jį TERORIZMO sudievinimą, tiksliau, suvelninimą ir velnią šventuoju pavertus.
Todėl, ant visų tautų, tuo pačiu ir ant lietuvių su teroru ir patyčios buvo pasiųstos - atsikeršyta kaimo šviesuomenės atstovui J. Krikštaponiui - atsikeršyta už jo tėvo knygnešystės veiklą, - atsikeršyta už tai, kad lietuviai atsisakė susirusinti. Todėl ypatingai dabar keršijama mūsų broliams nuo LDK laikų buvusiems RUSĖNAMS, pavergus kaimynus gudus, o ukraJinus nepalenkus, nepaklupdžius - dabar už tai A. Dugino ideologo aklas pasekėjas jau su ukraJino kaukole prakalbas sako.
Šių ypatingai klastingų žudynių ir kitokių klastočių akivaizdoje, reik įdėmiai žiūrėti, kas mūsų istorijoje priklastota. Tam or panaudojau paskutinią SPORTO temą, nes pagal Sporto psichologiją, kai žmogus užsiėmęs savo kūrybiniu pomėgiu (sportas taip pat savęs tobulinimo kūryba), tokiems savo mintyse nėra vietos nusikalstamoms Velnio sėklos taršalams.
Todėl Juozas Krikštaponis buvo net trigubu Didvyriu, siekęs garsinti Lietuvą ir neapsikentęs ne su vienu priešu-okupantu - nebijojo nuo jųjų nukentėti ir net žūti. Todėl, manau, kad tokio DIDŽIAVYRIO būdo (net aukšto pagal ūgį ir pagal fizinę jėgą - tokiems skriausti silpnesnius nebūdinga. Tai sako psichologijos praktika - josios pedagoginiai stebėjimai, jei ne klystu. O jei ką ir ne taip, ką nors parašiau, tai čia NE PASKUTINIS žodis - viskas, kas šiame rašte surikiuota, tai dar reikė rikiuoti ir perrikiuoti daug kartų, kol išsigrynins sukaupta informacija pagal HARMONIJOS sąskambius su VISUMINIAIS Sinerginiais Holizmo ryšiais.
|
|
|
|
|
17-ta tema: Negi sovietai Holokaustą slėpė ir tam karo belaisvių masinį naikinimą išgalvojo?
Kitų svarbių įrodymų Baltarusijoje buvimo LCVA neaptikau, o kelis
kartus daugiau požymių ir ypač, tai, kad J. Krikštaponiui primetamo
1941 m. spalio viduryje belaisvių masinio naikinimo net tokio tada,
aplamai, atrodo, nebuvo, nes toks naikinimas buvo liepos mėnesį, kai dar
Lietuvoje A. Impulevičiaus batalionas net nebuvo suformuotas. Šios
klastotės atpažinimui užtenka tik pradinį išsilavinimą turėti ir mokėti
du įvykius skirtingus Civilių kalinių žudymą Minske nemaišyti su už
Minsko karo belaisvių, kai Karo belaisvių ir civilių kalinių stovyklos
yra skirtingi objektai ir juos suplakti į tą patį yra net kvaila, kai
viena stovykla yra mieste, o kita už miesto. Todėl labai prašau
pažvelgti į
Istorijos instituto pažymą, sudarytą Mindaugo Pociaus, skirtą
praeitų metų pabaigos Ukmergės konferencijai ir dėl jo "teiginių" prašau
iš nuostabos "nenukristi nuo kėdės", štai, dėl parašymų šių:
Pirmiausiai, čia
83 pav.
pateikiau mažiau šokiruojantį teiginį, dėl
kurio dar galima ginčytis, jei bus atrasti
įrodymai. Bet,
koks 1944 m. liepos mėnesio gali būti
aktas,
kai Minskas buvo išvaduotas tik liepos 03 d.? Šiai dienai
diktatorius A. Lukašenka paskelbė "nepriklausomybės" dienos šventę. Ką
galėjo komisija iš karto per savaitę-kitą
ištirti,
kai už Minsko link Vilniaus buvo frontas su mūšiais? Iš kur pajėgos
tokiai greitai komisijai ir ar buvo
ekshumacijos
atlikinėtos it kur jos atlikinėtos?
Klausiu, nes mačiau internete žymų Minsko kraštotyrininką Olegą
Usačiovą rašant, kad ta 1944 m, liepos mėn. NKVD komisijos išvados
nekokybiškos, nes labai
skubėjo
Niurnbergo procesui
- tokius jo žodžius mačiau, nors jie man keisti buvo. Ar 1944 m. liepą
kas nors planavo Niurnbergo procesą? Gal po ta fraze jis turėjo
kitą mintį, neleidžiamą rašyti-sakyti? Deja, dabar šio kraštotyrininko
darbai internete jau neprieinami. Dėl diktatoriaus persekiojimų,
laisvesnės minties tinklaraščiai nustojo veikti!
Vienas iš svarbiausiųjų
uždraustas
Senas ir naujas Minskas, kuriame aš labai daug rinkausi medžiagos:
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
 |
84 pav.: interviu su 2012 m. uždrausto
Senas ir naujas Minskas tinklalapio redaktoriumi,
Minsko muziejaus pavaduotoju ir žymiu kraštotyrininku
|
Kaip matote
84 pav.,
Olegas Usačiovas belaisvių stovyklas tyrinėjo Masiukovšinoje (už
Minsko į vakarus) ir Puškino kareivinėse (Minske nuo centro į šiaurę). O
dar aukščiau
83
pav.
LII (Lii) mokslininkas Mindaugas Pocius savo Pažymoje iš daugelių
karo belaisvių stovyklų (Stalag) Nr. 352 mini, konkrečiai,
belaisvių
stovyklos Nr. 352 (miško stovykla, Minsko priemiestis) kalinius.
Galiu patikslinti M. Pocių, kad šios stovyklos pavadinimą Miško reiktų
rašyti iš didžiosios, nes ji buvo vadinama
Лесное, o iš vokiečių lietuviškai tariasi Štalag-352. O šita
Štalag-352 Miško stovykla šalia Masiukovščinos, apie kurią rašė net
daugelis žymių autorių ir kiek duota žinių
Vikipedijoje, 1941 m. spalio mėnesį masinio karo belaisvių naikinimo
niekas nemini, nes masinis belaisvių naikinimas-valymas, sunaikinus per
10 tūkstančių belaisvių, vyko liepos mėnesį Drozdų kaime, šalia
kurio dabar A. Lukašenkos apartamentai, o tada ten, nuo kurt-tai 1930-tų
metų buvo NKVD vasarvietės, ir jas, matyt, GESTAP-as naudojo kaip
vadavietės būstinę belaisvių filtracijai atlikti. Taip, kad iš Drozdų
kaimo visus rugpjūčio pabaigoje likusius pervarius į jau įrengtą Miško
stovyklą, ir vėl naikinti 8 tūkstančius karo belaisvių - nėra jokios
logikos. Juk 8 tūkstančiai, tai jau didelis kiekis ir sunaikintiems
turėtų būti kažkur paminklai pastatyti, jei buvo vykdoma ekshumacija? Be
to, ir ir toje Miško stovykloje tik 9,5 tūkstančiai vietos buvo ir iš
kur paimtas tas, dar 8 tūkstančiai? Gal
ta NKVD 1944 m. Liepos komisija spalio mėn. naikinimus supainiojo su
liepos mėnesyje atlikta filtracija?
Šalia šios Miško stovyklos dabar A. Lukašenkos 52-trasis archeologų
batalionas atlikinėja - organizuoja net perlaidojimus identifikuotų
kalinių, bet juos visus aptinka sava mirtimi mirusius nuo epidemijų.
Sušaudytų kol kas ne vieno neaptiko Aptikti šiuo metu sušaudytieji yra
Uručje vietovėje į šiaurės Rytus nuo Minsko. (P.S.:
netoli tos vietos vyko vienos pirmųjų
automobilių lenktynės ir jas mano tėvas stebėjo, kad po to Kačerginėje
panašias organizuoti.)
Bet, tai visiškai kita vieta, nei kur liudininkai paisto apie J.
Krikštaponio vadovavimą žudynėms, nuo minėtos belaisvių stovyklos vartų
0,5 km atstume, kur dabar daugiaaukščiai Minsko miesto namai ir
jie ant kaulų, tikrai, negalėjo būt pastatyti.
Tai, ar gali būti patikima NKVD komisija jau vien dėl Katynėje lenkų
karo belaisvių naikinimo ir bandant melagingai vokiečius apkaltinti
Niurnbergo procese?
Ar tai nebus
nekokybiško nagrinėjimo simptomas?
Taigi, minėtoje Pažymoje
nurodytas "per 8 tūkstančių sušaudytų" ar nekelia įtarimą dar ir dėl
logikos? Jei jau vyko filtracija, tai kam ją iš naujo reikėjo vykdyti,
be reikalo pervarinėjant pasmerktuosius?
Be to, prašau pažvelgti į
paskutinė 8 psl. pastraipą, kurioje minimas CIVILIŲ belaisvių stovykloje
egzekucijos
|
vykdymas. Taigi:

85 pav.: M.
Pociaus pažymos pirmoji "grožybė. Galima pasididinti.
Taigi, kaip matome, savo knygoje garsūs 1941 m. masinių
žudynių organizatoriai (Raudonojo teroro vykdytojai, kurie turėtų būt
atsakingi nuo Rainių iki Červenės žudynių iniciatoriais) Šiaulių NKVD
viršininkas Boleslovas Baranauskas ir žymus tardytojas Eusiejus
Rozauskas kaip autoriai knygos
Masinės žudynės Lietuvoje,
kiek teko ją vartyti, tai joje mačiau tik žudymų ataskaitas iš vokiečių
kalbos verstas.
Taigi, kaip matome, tos Pažymos 8 psl. pabaigoje ir 9 psl.
pradžioje MINIMOS DVI SKIRTINGOS STOVYKLOS - civilių ir karo belaisvių,
o taip pat esančios Minske ir už Minsko, toje Pažymoje nepaminėtoje
Maciukovščinoje. Taigi, žiūrėkime, kaip vokiečių 11-tojo bataliono ...
operatyvine ataskaita LII(Lii) Pažymoje sumanipuliuojama: |

86. pav.:
M. Pociaus dar
didesnė "grožybė", skirtingas paminėtas stovyklas <
tapatinant į tą pačią,
rašant "atitinka". Galima pasididinti.
Kaip matome,
Pažymos (kartoju, kad pastarąją pažymą rašau iš didžiosios raidės, nes
ji atskleidė prieštaravimus) autorius Minsko CIVILIŲ kalinių stovyklą
cituoja, kuri yra, matyt, žinomiausia pasaulyje Minsko gete,
esančiame miesto centre ir dabar vadinamoje Marytės Melnikaitės gatvėje
- ten vokiečiai vykdė egzekucijas, o už Minsko VISAI KITOKIA STOVYKLA IR
KITUR ESANTI - KAIP GALI " a t i t i k t i " ? Kaip tokią nesąmonę
rašantis Pažymos autorius ne pagalvojo, ką rašo?
Ar tokių nesąmonių nenusirašytų net pradinės klasės mokinukas?
CIVILIUS KALINIUS NUO KARO BELAISVIŲ SKIRTI TURĖTŲ IR
VAIKAI.
Be to, neaišku, į kokią "buvusią" pievą išvesti pasmerktieji? Iš kur
keičiantis parodymus, prieš tai po karo žudynėms vadovaujantį nurodantis
N. Reikalą, o 1982 m., jau pakeitęs į Krištaponį, "liudininkas" S.
Kačiulis
žino:
pievų pokyčius?
Kaip jis
nustatė, kad
buvusi pieva? Kas
po pievos vėliau pasidarė - miškas užaugo ar miesto statybos prasidėjo?
Negi S. Kačiulis prieš 1982 m. apklausą pakartotinai buvo toje vietoje?
Juk jis ten turėjo matyti monumentą ir amžinąją ugnį, kuri Mašerovo
valdymo laikais buvo įrengta nukankintiems karo belaisviams.
17-ta tema: Net garsioje NKVD-istų knygoje apie jokį karo belaisvių naikinimą net neužsimenama. (taškas)
Todėl pabandykime pasiaiškinti su
M. Pociaus cituojamuoju tiesioginiu šaltiniu - grsiąja B. Batanausko, E.
Rozausko, Rukšėno knyga "Masinės žudynės ..." Josios
308-309 psl.
pateikiami dokumentai atvykimui į Baltarusiją, o šiek tiek
raiškesniame atskirai tik
309 psl. pateiktas
Vyriausiojo tvarkos policijos generolo majoro ir SS brigadfiurerio
Jedicke-s OPERATYVINIS PRANEŠIMAS, datuotas 1941 spalio 21 d
Minske, pateikdamas apie ypatingos užduoties vykdymą Minske, tame
puslapyje pateikdamas bendrąją padėtį. Toliau
310-311 psl.
matome pateiktą karinę struktūrą ir pranešimai apie veiklą, kaip 1941
spalio 14 d.
išvalė
Smolevičių vietovę, likvidavus 1300 žmonių, toliau spalio 15 d. gražinta
rimtis apie Lagoiską, išvardinant vietoves su žemėlapiais ir pakarimo
egzekuoliau to 312 psljos nuotrauka.
Toliau Mindaugo
Pociaus LII(Lii) Pažymos 9-tame psl.
64. pav. ir
65. pav.
čia mano pateiktose nuotraukose matome du kartus minimą
tos knygos
312 psl., į kurį galimą pažvelgti. Taigi, tame puslapyje
pasakojama, kaip Lagoiske buvo sušaudyti 6 partizanai ir vienas
komunistas, Plekčenkuose - 52 žydai ir 2 partizanai,
...
Toliau to 312 psl. sunkokai nuotraukoje
įžiūrimoje antroje pastraipoje rašoma taip:
Dvi lietuvių apsaugos dalių kuopos, vadovaujamos nuovados karininko buvo pasiųstos ištuštinti civilinių belaisvių stovyklą Minske ir likvidavo 625 komunistus
Ši 312 psl. antroji pastraipa atrodo taip:
Kaip matome, aiškiai parašyta, kad CIVILINIŲ belaisvių Jeigu knygoje būtų ir klaida, sumaišius karo belaisvius su civiliniais, tai jau logika pati prašo abejoti,: iš kur karo belaisvių stovykloje gali būti komunistų tiek daug? Tarp eilinių kareivių (o "Štalag-352" nėra skirtas karininkams - karininkams būdavo skirti DULAG-ai) greičiau galėjo būti komjaunuoliai, o ne komunistai.
Toliau tame 312 psl. rašoma apie pernakvojimą Lagoiske, spalio 16 d. buvo apieškotos kitos išvardintos vietovės. 1941 m. spalio 17 d. I-oji lietuvių apsaugos kuopa buvo priskirta prie slaptosios lauko policijos, kuri iškrėtę Kalkovo kaimą (apie 20 km į pietryčius nuo Minsko). apklausė gyventojus, bet akcija nedavė rezultatų. Tačiau o 312 psl. viduryje yra antroji Mindaugo Pociaus paminėtoji citata apie 1941 m. spalio 18 d. išsiųstus būrius:
1. Viena apsaugos dalių kuopa ištuštino civilinių belaisvių stovyklą Minske ir likvidavo 1150 komunistų.
Šita antroji M. Pociaus citata; paminėtoji 312 psl., neryškioje to puslapio nuotraukoje su mano raudonai pabraukytais žodžiais atrodo taip:
 |
88 pav.: antroji N. Pociaus citata iš 312 psl. . |
Pirmiausiai, ATSIPRAŠAU už šios garsiosios NKVD-istų knygos neryškias nuotraukas, nes man teko paskubomis Biržų pilyje (Jurgio Bielinio vardo bibliotekoje) per laidotuves paskubomis fotografuoti, kai buvo prastas apšvietimas.
Tačiau, kaip matote, garsūs NKVD-istai, atrodo, nesuklydo, nes jie irgi cituoja ar verčia iš vokiečių kalbos žudymo organizatorių ataskaitą. Joje žudikai taip pat, atrodo, negalėjo supainioti Karo belaisvių stovyklas su Civilių stovyklomis, nes karo specialistai, ir, dar, karo metu, kad suklystų - tai neįmanoma. Įmanoma suklysti tik istorikams, netarnavusiems karinėje tarnyboje ir nemokantiems atskirti kariškių nuo civilių.
Juolab, Karo belaisvių stovykloje po atviru dangumi Drozdų kaime (kiek į šiaurę nuo Štalg-352 stovyklos, kurios dar liepos mėnesį nebuvo) FILTRACIJA NUO KOMUNISTŲ, politrukų, ir, kažkodėl, nuo žydų buvo vykdoma liepos mėnesį. Todėl SPALIO MĖNESĮ PAKARTOTINA FILTRACIJA NUO KOMUNISTŲ NEKAIP NEGALĖJO VYKTI ir Krikštaponį masiniu karo belaisvių žudymu kaltinti galėjo tik bepročiai - tokiais NKVDI-istai B. Baranauskas ir E. Rozauskas nebuvo, todėl jųjų knygoje nekaip neradau jokios užuominos apie jokius masinius Karo belaisvių naikinimus neteko nieko panašaus pastebėti. |
|
18-ta tema: Tai, kur Minsko mieste Krikštaponio žudymo aukų palaikai ilsisi?
Tai, kaip ir išsiaiškinome, kad J. Krikštaponis galėjo Minske ir nebūti - jo buvimui Minske įrodymui reikia iš Maskvos archyvų atvežti GESTAPO dokumentų kopijas, todėl žodžius: Krikštaponio žudymo aukščiau pavadinimo klausime dedu į kabutes. Nors ir nelogiška, kad 1941 m. spalio mėnesyje žudomi Karo belaisviai buvo, bet žodį BELAISVIAI palieku be kabučių, nes iš aukščiau pateiktos knygos buvo ir Civiliai belaisviai, kuriems neteisėtai buvo apribota laisvė be jokio teismo sprendimo, ką dabar daro Rusija su UkraJYnos piliečiais. Jeigu teismo sprendimu būtų apribota laisvė, tai tokie belaisviai KALINIAIS vadintųsi, jeigu neklystų. Bet Karo belaisviai kaliniais negali vadintis, nes jų laisvės joks teismas suvaržyti negali - jų laisvę suvaržo tik karo veiksmai.
Na, o Mindaugo Pociaus ir Edvardo Rukšėno minimoje Minsko Miško Karo belaisvių stovykloje ar galėjo būti laikomi civiliai asmenys ir po to jie naikinami? Ar būdavo praktika Karo belaisvių stovyklose laikyti ir civilius? Kažkaip keista, kai Minsko centre buvo getas ir minima minėtoje knygoje Civilinių belaisvių stovyklą, todėl nelogiška buvo gabenti už Minsko į Miško stovyklą. Bet, aplamai, M. Pociaus ir E. Rukšėno minimos masinės žudynės šalia tos Miško Štalag-352 stovyklos Maciukovščinoje ar galėjo būti? Tuo tikslu siūlau panagrinėti tos stovyklos aplinką: |
 |
89 pav.:
Maciukovščinoje iš Lesnoje (Miško) karo stovyklos paverstoje belaisvių stovyklos garsūs vartai. Vokiečiai stovyklų vartams skirdavo, paprastai, didelį dėmesį - prisiminkime Osvencime vartus. O šie Maciukovščinoje vartai pagal čia dešinėje
90 pav. parodyta žemėlapį turėtų būti kairiajame žemėlapio krašte, jeigu neapsirinka dabartiniai gidai. Galima pasididinti.
|
|
Jeigu J. Krikštaponį kaltinantys "liudininkas/liud...-kai" mini stovyklos VARTUS, tai tada kaip tik ir yra vieninteliai garsiausi Štalag-352 vartai, o nuo jųjų 0,5 km atstume, pagal M. Kačiulio pakeistus parodymus, neva, buvo žudynės belaisvių, tai šiuo metu dabar tame atstume yra miestas su daugiaaukščiais namais.
Todėl jų pamatams iškąsti ir požeminėms komunikacijoms prakloti, ekskavatoriais būtų nužudytųjų kaulai išversti. Tai būtų didžiausia Minsko sensacija, kai ekshumacija būtų atradusi sušaudymo kulkas |
|
|
Todėl sovietinis Minskas, ar tuo labiau, dabartinis Lukošenkos rėžimas būtų propagandos tikslais pasinaudoję ir paminklus, dar, papildomus nužudytiems pastatę.
Bet, deja, tokių paminklų Minskas Maciukovščinoje dar nematė. Ten amžinoji ugnis nukankintiems, bet, jokiu būdu, ne sušaudytiems.
Jei, pagal M. Kačiulį, duobėse naikino, tai tokių duobių begalė yra priešais šią Štalag-352 stovyklą ir visiškai palei Maciukovščinos geležinkelio stotelės buvusiame kaime Glinišče, jo pavadinimą į lietuvių kalbą išvertus Molynėje, nes ten plytinėms molio karjerų buvo daug, kurį veždavo kiek į šiauriau esantį kaimą Кирпичное (Plytinė), tai, gal, ir nestebintų? Bet, deja, tose duobėse ir laidojo nelaiminguosius-mirusius. Juos veždavo iš LAZARETO. Ir tuose karjeruose sulaidota per 80 tūkstantis dėl epidemijų žuvusiųjų-mirusiųjų. Jiems paminklas yra kaip tik čia aukščiau 90 pav. dešinėje karo laikmečio vokiško žemėlapio centre esančiame kvadratinio pavidalo miškelyje. |

91 pav.: belaisviai iš lazareto mirusius veždavo laiduoti. Galima pasididinti.
|
o šiuo metu šalia stovyklos vykdomi ekshumavimo-archeologinių tyrinėjimų darbai ir sušaudytų paieškų grupė šalia stovyklos dar nerado |
Taip, kad pagal liudijimus Krikštaponis žudė, ten
daugiaaukščiai stovi ir jų pamatams ekskavatoriai kaulus būtų išvertę,
ir į belaisvių stovyklos Štalag-352 istoriją tas faktas būtų įtrauktas.
Bet, deja, ekshumacijos masinių naikinimų; daugiausiai civilių, vyksta
visai kitose vietose apie visą tai detaliau aprašysiu vėliau,
nes šių tyrimų užbaigimui labai sutrukdė UkraJinoje prasidėjęs karas,
kurio vyksmo aprašymus sisteminu
būsimiems Karo mokslo tyrinėjimams, sutelkus visus pastebėjimus
Facebook-o vienoje temoje, kurioje pateikiau per 300 komentarų ir jų
Atsakymuose pagal žymių asmenų išsakytųjų-komentuotojų autorių eilę.
Be to, ir čia
aukščiau M.
Pociaus
pavaizduotoje
Pažymoje du Kačiuliai
atsirado, vienas
M. Kačiulis, o
kitas S.
Kačiulis? Kodėl
pastarojo nėra
nuorodos į
apklausos
protokolus?
Kodėl neduodama
nuoroda į
naujai
atsiradusį S.
Kačiulį? Kodėl
jie nei vienas
nebuvo suimti
sovietų po karo
- kodėl jų nėra LGGRTC
sudarytame
suimtųjų sąraše?
Kodėl ir
daugiau yra liudininkų,
kurie nebuvo
suimti?
Negi jie buvo
tik žudynių stebėtojais?
Visai ne aišku,
kaip keitęs
parodymus M.
Kačiulis
nustatė, kad
varė sušaudymui
į buvusią
pievą? Tai po
žudynių jis buvo
ir matė vietovės
pasikeitimus?
Kas dabar
vietoje pievos?
Gal miestas, gal
namai? Juk 0,5
km nuo
Štalag-352 Miško
stovyklos
Maciukovščinoje
kaip tik ir yra
miestas. Tai
kaip miestas
gali stovėti ant
sušaudytųjų
kaulų?
Kaip juos
neišvertė su
ekskavatoriais?
Kaip galima
oficialius
kaltinimus
teikti,
nenustačius
nužudytųjų ir jų
ekshumacijas
neatlikus, kai
yra įtarimas,
kad gali būti
šios Karo
belaisvių
žudynės spalio
viduryje
išgalvotos?
Abejonę kelia
tai, kad
internete šios
belaisvių Miško
stovyklos
istorijoje
niekur nerašoma
apie belaisvių
masinius
žudymus. Tie
masiniai žudymai
vyko liepos
mėnesy, šalia
dabartinių A.
Lukašenkos
vasaros poilsio
apartamentų -
tada buvusios
NKVD vasarvietės
Drozdų kaime,
kuri yra visuose
1930-tųjų metų
žemėlapiuose.
Tada dar
Lietuvoje net
nebuvo
suformuotas A.
Impulevičiaus
batalionas. Ten
sušaudyta -
išfiltruota
per 10
tūkstančių
belaisvių ir jų
kaulus dažnai
atkasa su
bulvėmis. Ten
dabar mokinių
dėka yra kuklus
memorialas
įrengtas.
O, kad po
šių
išfiltravimų,
pervarius
belaisvius į
stovyklą ir juos
vėl naikinti,
kažkaip
nelogiška. Kiek
yra žinoma, kad
žudynės spalio
mėnesyje vyko
visai kitoje
vietoje - tai
šiaurinėje
Minsko miesto
dalyje taip
vadinamuose
Puškino
kareivinėse,
Čeliuskinkiečių
parke, Uručje,
Karnič (Karniz)
Boloto ir kitose
už Minsko į
rytus vietovėse.
Be to, visai
šalia Puškino
kareivinių yra
net
paminklas
sušaudytiems
karo belaisviams!
O kodėl tokio
analogiško
sušaudytiems
nėra Miško
stovykloje?
Vienas labai
mieste idelis
belaisvių
žudymas vyko,
kai jiems buvo
duotas
įpareigojimas
susirasti
aprangą civilę
ir civiliškai
apsirengusius
pažadėjo
išleisti į laisvę.
O, kai
belaisviai
gavo-susikūrė
tas aprangas,
tai tuos visus
sušaudė, kaip
užsislėpusius
komunistus, nes
tik komunistai,
pagal vokiečius,
galėjo turėti
pasislėpę
aprangas
civiles.
Žodžiu,
reikia šiuo
klausimu atlikti
tyrimą, nes NKVD
sukurptos 1944
m. liepos
komisijos
išvados gali
būti
nepatikimos, nes
tik liepos 03 d.
buvo Minskas
išvaduotas, ir
per 2-3 savaites
kažką komisija,
kaži. ar ką
galėjo? Radau
įrodymus, kad ji
labai skubėjo
Niurnbergo
procesui, ir
labai daug
netikslumų
privėlė. Tuos
netikslumus
reikia tyrinėti
per dabar
52-trojo
archeologų
bataliono
atliekamas
ekshumacijas,
kuriose šiuo
metu palei
minėtą Miško
stovyklą atranda
tik mirusiųjų
palaiduotus
palaikus -
sušaudytų dar
kol kas
neaptiko.
Sušaudytųjų
masinė kapavietė
tik ką atrasta
Uručje miške.
Tyrimui dabar
naudoju ne tik
prieškario
karinius
žemėlapius, bet
ir Liuftvafės
aero nuotraukas,
o taip pat 1964
m. ir
1972 m.
Pentagono
Žvalgybines
kosmoso
nuotraukas ir
dabartines
kosmoso
nuotraukas.
Plačiau apie
Karo belaisvių
naikinimo Minske
apžvalgą prašome
skaityti mano studijoje
|
Visą čia dėl Minsko dar nebaigta - tą problemą atskirai dar reikė
tyrinėti. |
10-tojo
tema:
Užmiršti
veikalai
TERORIZMAS
IR
KOMUNIZMAS
suformavo metodą ŽUDYTI SAVUS,
kad tuo
žudymu
kaltinti
kitus
priešus
ir
oponentus
O
netikėjimas,
jog
Rusija
vasario
24 d.
puls Ukrajiną,
ar nėra
susijęs su
nenoru matyti
sovietinio-ČEKISTINIO
pasirengimo
pulti Vokietiją?
Kodėl nekreipta
dėmesio, kad
Rusija
valstybinei
dienai pasiliko
komunistinę-teroristinę
vasario 23-čiąją
dieną tą pačią,
skirtą tam
pačiam
terorizmui
atlikti? Juk tos
vyrų dienos
įkūrėju buvo
žydas Leinas
Bronšteinas
(Levas Trockis),
kuris, atrodo, atsisakė
savo žydiškumo vardan terorizmo
plėtros.
Svarbiausia,
kai
Karlo Markso
raštų leidėjas ir
Fridricho
Engelso bičiulis
bei
pravardžiuojamas
Marksizmo
Romos
popiežiumi
Vokietijos
socdemų
vadovas
Karlas
Kautskis
pasmerkė
Leniną
dėl
Spalio
perversmo
įvykdymo,. |

92 pav.:
Galima
pasididinti |

93
pav.:
Galima
pasididinti
|
Tam
Spalio pervermui
pasmerkti
parašęs
veikalą
TERORIZMAS
IR
KOMUNIZMAS,
(žiūr.:
92 pav.:
:)
tai
tokio
pat
pavadinimo
minėto
Levo
Trockio
brošiūra
(žiūr.:
93 pav.:
),
skirta Antikautskiškai
pozicijai,
tapo
Raudonojo
teroro
įteisinimu.
Tąsai Leibas
Bronšteinas
- Levas
Trockis
ir rašė
šią
brošiūrą
tos
įkurtosios
Raudonosios
armijos
štabe -
šarvuotame
traukinyje,
nuo
kurio
pradėjo
vadovauti
tam
Raudonajam
terorui.
Šį Levo
Trockio
Raudonojo
teroro
įteisinimą
labai
išdievino
net pats
Stalinas,
kuris
irgi
pasinaudojo
teroru,
kad
Meksikoje
ledkirčiu
Levui
Trockiui
galvą
praskelti
pusiau..
Būtų
gerai,
kad šių
abiejų
kūrinių
svarbą
komunizmo
nusikaltimų
nagrinėjime
remtis
kaip
NUSIKALTIMO
ŠALTINIO
įrodymu.
Pavyzdžiui,
Birželio
sukilimui
atminti
Literatūros
muziejuje
knygos
pristatymo
aprašyme
pateikiau
tų
dviejų
knygų
paaiškinimą.
Tas
metodas,
labai
ginčytinas
iš
abiejų
pusių;
skirtingai
nusiteikusiųjų
- jau
žinomas
seniai.
Ir,
štai,
Pamaskvėje,
Možaisko
plente
susprogdinta
automobiliu
važiavusi
mergina.
Šiuo
teroro
aktu iš
karto
apkaltinama
Ukrajina,
be jokių
dar
duomenų.
Ir, kai
tik tas
teroristinis
išpuolis
kaip tik
sutapo,
su
Mariupolio
teatre
ruošiamu
Azovo
kovotojų
teismo
farsu,
neteisėtai
kovotojus
teisiant,
kaip
teroristus.
Todėl
tas
PUTINIZMO
ideologo
Aleksejaus
DUGINO
dukros
nužudymas
ir jos
laidotuvių
šou kaip
tik tam
teismo
farsui
ar
netapo
reikalingu?
Tik kam
daugiau
-
UkraJinai
ar
Rusijai
reikalingas
buvo tos
merginos
nužudymas?
O ta
teroristė
negali
būt
nužudyta
ir kaip
Lietuva
susijusi
su
Rusijos
dezinformacijos
sklaida
šios
temos
pabaigoje.
a)
potemė:
Kam buvo
naudinga
nužudyti
A.
Dugino
dukrą?

73
pav.:
|
Tokio
KOMUNISTINIO
TERORO
ne tik
Bučos
gatvėse
aukos
buvo
žudytos,
bet ir
Jelenovkoje
susprogdinti
Azovo
belaisviai
buvo ar
ne tam,
kad jųjų
susprogdinimu
kaltinti
UkraJiną?
Tas pat
ir su
Aleksandro
Dugino
dukra,
kuri
nužudyta-susprogdinta
ar ne
tam,
kad, net
ir Romos
katalikų
Popiežių
apgauti?
Bet, ar ne persistengta, padirbant
žudikės
karinį
pažymėjimą
(žiūr.:
73
pav.:),
lyg,
būtų
duomenų
bazėje
saugomai
kariniai
pažymėjimai?
Todėl to
pažymėjimo
falsifikacija
tiko tik
visiškai
neprotaujantiems,
kuriuo
tokiu
tapo net
pats
Popiežius,
pamatęs
žudynių
ideologo
dukros
žūti,
bet
užsimerkęs
į
pastarojo
teorijų
pasekmes.
Todėl šalia
žudikės
į tą
patį
karinį
dalinį
priimta
ir
Rusijos
propagandistė
Margarita
Simonian-jai
toks pat
(73 pav.:) pažymėjimas
įteiktas.
O
apšmeižtoji
ukraJinė,
kaip
Azovo
kovotoja,
įvažiuoti
į Rusiją
neturėjo
teisės,
nes
josios
duomenys
buvo
pateikti
paieškai.
Apie tai
pranešė
garsiojo
Bellingcat
direktorius
Christo
Gozevas,
kuris
pasaulyje
išgarsėjo
paruoštu
eteryje
A.
Navalno
pokalbiu
su
pastarojo
nuodytoju
Konstantinu
Kudriavcevu
(pastarojo
telef:
+79165307823),
kuris
papasakojo,
kaip
Novičiok-o
nuodais
tepė A.
Navalno
apatinės
kelnaites.
O bombai po mašiną pakišti, ar reikia apsigyventi toje
pačioje
laiptinėje
su
būsimąja
auka,
kur vien
vaizdo
registratoriai
akyliausi?
Ir kas
per
viešbutis
toje
laiptinėje
žymių
žmonių
name?
Todėl
teroristė
ir
apsigyvena
aukos
name,
kad būtų
atpažinta
net
pačios
aukos
mamos
tos
laiptinės
lifte! |

73
pav. ir 74-a pav.:
Viršuje
teroristės
PAŽYMĖJIMO
savininkėsir
žymiausios
Rusijos
propagandistės
Margarotos
Simonian
ištrauką
parašytą
soc.
tinkle
galima
pamatyti
iš
originalo,
pasididinant-prasiplečiant. |
Taigi,
teroro
atlikimas
keistai
labai
viešas,
visur
demonstruojantis.
Tuoj
pat; po
merginos
susprogdinimo
ir
teroristei
įvažiavus
į
Estiją,
pagrindinė
Rusijos
propagandistė
Margarita
Simonian
savo
soc.
tinkle
užuominą,
parašo,
čia
kairėje
matomą.
Tai, ar
ši
propagandistė
oficialiai
nepatvirtino
apie
Rusijos
atsakomybę
teroristiniio
akte
Solsberyje?
Ten
išaiškintieji
Rusijos
FSB
teroristai
teisinosi,
neva,
tik jo
apylinkėse
bokštais
pasigrožėti
buvę. O
dabar,
tų pačių
teroristų
žodžiais
M.
Simonian
pagrasina
Estijai,
kad irgi
Rusijoje
atsiras
profesionalai
norintys
pasigrožėti
Talino
bokštais.
|
O
stebint
Rusijos
propagandos
viešinamą
visą
teroro
chronologiją,
aiškiai
matosi,
jog
TERORAS
ATLIEKAMAS
TAIP,
KAD KUO
LENGVIAUSIAI
GALIMA
BŪTŲ
ĮKLIŪTI.
Terorui
atlikti
parinkta
moteris,
turinti
problemų
ir su
galva -
turėjusi
jos
traumą.
O,
svarbiausia,
teroriste
parinkta
iš
paties
okupuoto
Mariupolio,
kad tuoj
pat po
teroro
atlikimo
Rusijos
žurnalistai
galėtų
bendrauti
su
teroristės
ne tik
kaimynais
artimaisiais,
bet ir
su
josios
tėvu,
kuris į
kamerą
patvirtino,
JOG
DUKRA
MOKĖSI
DIRBTI
SU
SPROGMENIMIS,
Ar tai
ne
primena
Hulivudo
serialus?
|

75 pav.: Bogdan Cyganenko prie kažkokio aptarnavimo langelio. Galima prasiplėsti vaizdą |
Toliau, dar gražiau - atsirado tos teroristės - greičiau ARTISTĖS ir bendras Bogdan Cyganenko irgi iš Donecko, gyvenantis pačiame Donecko kažkokios gatvės name su numeriu 21. Dabar nusiskutęs barzdą, todėl Rusijos propagandinės 1 televizijos žurnalistams kaimynai vos atpažino, prieš mėnesį į Rusiją išvažiavusį.
Ten jis su ta artiste kartu važiavo ir net vairavo, ir padėjo bombą gaminti kažkokiame garažiuke, kuriame tyrėjai tyrimus jau atliko, matyt, sprogstamosios medžiagos cheminę analizę nustatinėjo?
Ir kokią konspiraciją gali atlikti tas barzdos nusiskutimas? Nuo ko reikia slėptis Rusijoje, kas joje gali atpažinti? Ar ne geriau įvažiavus į Rusiją. ir po operacijos tą barzdą nusiskųsti? Keista, bet neaišku, kam reikėjo automobilio numerius kaitalioti? Tam, kad greičiau įkliūti, ar pademonstruoti tai, kad Ukrajina atsilikusi šalis ir nežinanti , jog Rusijoje visur registratoriai? Tai tada visai ne aišku, kam REIKĖJO DEMONSTRUOTIS NUMERIŲ KEITIMU ir juos parsisiuntinėti per paštą? |
|

76 pav.: Tris dienas prieš terorą teroristės-artistės bendras Bogdan Cyganenko atsiima pašte iš Kazachijos padirbtus automobilio numerius. Galima pasididinti ir taip pat tą vaizdą prasiplėsti
|
Nuo čia
dar
taisoma
- gretai
pabaigsime
Numerius automobilių išdavinėja transporto priežiūros įmonės, ir numerių siuntimas paštu gali iš karto tapti įtartinu - apie tokio numerio siuntą negi patys pašto darbuotojai negali pranešti, kur reikia? Negi, į tokias įstaigas, kaip paštus ir kitas, vaikščiota, kad demonstruotis-filmuotis? Ne geriau su tais su kitais numeriais jau įvažiuoti, kur nors pasislėpus? Jei numerį keiti, tai, gal ir automobilį reik perdažyti staiga? Bet, tas reikalingumas nesupra
O pokalbis su tos artistės mama, pasakojančia kitaip - įspūdis, kad gina dukrą. |
|
O
laidotuvių
viešumo
lygis su
visu
staigiu
demaskavimu
kažkaip
panašu į
televizinių
serialų
scenarijus
- net
nieko
originalesnio
nesimato.
Bet,
Rusijos
propagandos
naudotojai
net
nesusimąsto,
kad
nužudytosios
N.
Duginos
automobilių
stovėjimo
aikštelė
niekam
neprieinama
ir yra
su
vaizdo
registratoriais.
Tai
kokio
perkūno
tai
teroristei-artistei
reikia
gyventi
aukos
aplinkoje?
Tam, kad
atsirastų
daugiau
liudininkų,
kurie
jąją
įsimintų?
Kodėl
toji
artistė
nesusimąstė,
kad po
jaunos
kaimynės
netikėtos
žūties,
visi
pradės
atmintyje
ieškoti
buvusių
pašalinių
laiptinėje?
Ir ką
ten
galima
sekti
toje
laiptinėje?
Nebent,
periskopinį
kokį
registratorių
įtaisius?
Bet,
išnuomotame
bute
...? O
iš karto
paskui
auką
pastoviai
išbėgant,
kaip tai
atrodo?
Slaptosios
policijos.
paprastai
iš tolo
stebėdavo.
Dabar
automobilis
sekimui
labiau
tinka.
Be to
artistės
vaidmenį
atlikusios
koks
buvo
skirtas
vaidmuo
dukrai-paauglei?
Tokioje
teroristinėje
operacijoje
ar
normali
mama
aukotų
savo
dukros
ateitimi,
kai
visur
registratoriai
kiekvieną
žingsnį
seka ir
vaiko
veidas
neužtušuotas?
Ar dabar
tam
vaikui
negresia
pavojus
gyvybei,
šitaip
vaiką
išviešinus?
Ar Vaikų
teisių
tarptautinės
organizacijos
Rusijai
bylą
neturėtų
iškelti?
Kas bus,
jei ta
artistė
net
nežinojo
apie
ruošiamą
susprogdinimą?
Ar ne
gali
būti,
kad
moteris
su vaiku
buvo
Maskvoje
visai
kitu
reikalu?
Aš irgi
tokių
metų
buvau
pirmą
kartą
Maskvoje
tiek pat
laiko,
kaip ir
toji su
... Gal
vaikui
dovana
buvo
prieš
vasaros
atostogų
pabaigą?
Gal kas
tuos
važinėjimus-filmavimus
derino
ir
moteris
negalėjo
tūrėti
kitus
tikslus?
Nesitiki
tos
artistės
kitas -
ne
filmavimosi
vaidmuo
todėl,
kad
jeigu
minėtieji
du
asmenys
su vaiku
teroristinę
grupę
sudarė,
kaip
pateikiama
propagandasklaidoje,
tai, vis
tiek,
kažkas
ne taip
toje
beprotystėje.
Visi demokratiškai nusiteikusieji stebisi greitu
išaiškinimu,
kai
Politkovskajos,
bei
kitos
garsios
politinių
žmogžudystės
dar
neišaiškintos.
Bet, nereikia pamiršti, kad pastaruoju metu įvyko
vaizdo
registratorių
revoliucija.
Kokie
pokyčiai
dabar
Rusijoje
- tai
Rusijoje
gyvenantys
lai
... Ar
vaizdų
davikliai
tikrai
visur
yra, kad
ta
artistė
užkliuvo
visur,
ar jai
iš
anksto
maršrutas
buvo
paplanuotas
per
išskirtinius
vaizdo
registratorius?
Tik kažkaip tų vaizdo registratorių
pristigo
ar
neveikė
poeto
Puškino
senelės
Zacharovo
sodyboje,
kur vyko
rusų
nacionaliniai
renginiai
Tradicija.
Nors iš
tos
stovėjimo
aikštelės
buvo
parodyta,
kaip
moteris
praeina
trumpą
gabaliuką,
lyg su
dešinę
ranką
lyg
laikydama
kišenėje
ar lyg
kokį
moterišką
rankinuką
..., -
taip
diktorius
nori
įtikinti
žiūrovą. |
|

78 pav.: Paskutinė 37-toji vaizdo įrašo dalis.
Galima prasiplėsti-pasididinti.
Bet švarkelį galėjo užsidėti, nes, matyt, ne šilta - vėjas šakas judina. Todėl prielaida dar nne įrodymas.
|
TURĖJO BŪTI VISOS AIKŠTELĖS ĮRAŠAS, bet, kažkodėl nėra jo ir nėra vaizdo, kaip prieina prie aukos automobilio. Čia kairėje 1-mame kadre matosi policija su policininkais, kurie saugo tuščius automobilius. |
.79 pav.: Rusijos.Estijos.pasienyje.po.teroro.akto
per.naktį..nuvažiavusioji.,dar,.Rusijos.
kol.kas.puseje..arškinėliai.violet..gali. būti.tie.patys,.o.plaukai.ne.palaidi,.o.į.kuodą susukti..Galima.prasiplėsti...pasididinti-
|
|
Todėl šiai
artistei, prisifilmavusiai vaizdo kamerose visose, yra alibi, nes nėra vaizdo, kaip prie aukos automobilio priėjo. Matyt, todėl, šiuo tyrimu tik FSB užsiiminėjo, nors privalėjo MVD teroristiniais aktus nustatinėti.
Todėl FSB nėra patikima, nes ji pati terorais užsiiminėjanti yra, prisiminus sprogdintus namus su gyventojais ir, kai 1999-09-24 FSB buvo nutverta Rezanėje, kai ji po 12-os aukštų namo pakišo bombą su sprogdikliu, kurio taimlerį sustabdė ir išgelbėjo 240-ties gyventojų gyvybes autobuso vairuotojas Aleksejus Kartofelnikovas, gyvenęs tame pačiame name, ir kai policija tuoj pat pagavo teroristus, kuriais ir buvo FSB darbuotojai, atseit, vykdę ... pratybas.
|
Aišku,
V.
Putinui
įsikišus,
maišai
su
trotilu
buvo
pavadinti
maišais
su
cukrumi,
o šitą
nusikaltimą
pasmerkęs
FSB
darbuotojas
Aleksandras
Litvinenka,
kuris
privalėjo
nužudyti
daug
veikėjų
ir
įtakingą
biznismeną
Borisą
Beriozovskį
-
už šių
visų FSB
nusikaltimų
atskleidimą
buvo
mirtinai
apnuodytas
polonijumi
Londono
bare,.esančiame
51
30'38''
š. pl 0
09'03''
v. ilg.
Taip pat
gyvybę
prarado
Anna
Politkovskaja,
kuri
pasakė,
kad Tai
mūsų
spec.
tarnybos,
bet
čečėnų
rankomis.
Visuomenėje
buvo
reikalingas
SPROGIMAS
atitinkamų
nusistatymų,
kad
reikia
pradėti
karą..
Ji
pasakė
apie
emocijų
sukėlimą
ir, kad
prieš
rinkimus
iš
Putino
reikėjo
padaryti
aukštąreitinginį
padarą.
Ar ne
dėl šių
žodžių
ir ne
dėl
VISUOMENĖS
ĮBAUGINIMO
ji savo
namo
lifte
buvo
rasta
negyva
ir šalia
jos
lavono
pistoletas
su
duslintuvu,
kuriais
tada
disponuodavo
tik spec.
tarnybos?
O kiek
dar
politinių
žmogžudysčių
vyko
Rusijoje
tada!
Nužudytas
net
Lietuvoje
nežinomas
jos
išgelbėtojas,
kurio
dėka
Rugpjūčio
pučas
pralaimėjo
- tai
Sergejus
Belozercevas
- AT
deputatas
nuo
Karelijos,
kurią
ekspedicijoje
tyrinėjome
- apie
tai
žurnale
Mokslas
ir
Gyvenimas
jį
minėjau
- jam
skambinėdavau
per
Sausio
įvykius,
nes jis
buvo
komisijos
pirmininku
ir buvo
nužudytosios
Galinos
Starovoitovos
mokslo
bei
politikos
kolega.
Prieš
Rugpjūčio
pučą
vakare
jis per
visasąjunginę
televiziją
pakėlė
triukšmą,
kad
tankai į
Maskvą
važiuoja.
Todėl
Demokratijos
puoselėtojai
pasirengė,
kaip
tankus
sustabdyti
- jiems
į
vikšrus
vamzdžius-rąstus
sukišti
ir
tankistus
į savo
gretas
perimti.
Jis ir
jau
tik ką
dabar
mirusį
Michailą
Gorbačiovą
kaltino,
pučui
leidus
įvykti.
Todėl
Sergejus
be
sąmonės
Kazanės
geležinkelio
stotyje
atsidūrė
ant
bėgių ir
netyčia
geležinkeliečių
buvo
nutrauktas,
prieš
traukiniui
atvažiuojant
atbulam
-
mašinistui
net
nematant.
Todėl
jis A
taryboje
pakėlė
svarstymą
dėl
prieš jį
pasikėsinimo
vykdymo.
Toliau į
politiką
nėjo -
buvo
universiteto
dėstytoju,
o
antrojo
Maidano
Kijeve
išvakarėse
pamaskvės
Koroliove
mirtinai
subadomas.
Manau,
kad tai
prevencijai,
kad
Krymo
referendumo
pavyzdžiu,
tokie
pat
referendumai
neprasidėtų
Kurilų
salose,
Kaliningrade
ir
Karelijoje,
nuo
kurios
jis ir
buvo
rinktas.
O ten
mes
ekspedicijoje
(Baltijos
kelio
išvakarių
metu)
fiksavome,
kaip
vietos
gyventojai.
kurių
didžioji
dauguma
ne
karelai
- labai
pavydėjo
už
sienos
žymiai
geriau
gyvenantiems
suomiams.
Taigi,
čia
nuotraukose
aukščiau
mano
parodytos
teroristės-artistės
vaizdų,
tai
siūlyčiau
susimąstyti
dėl
šios -
Natalijos
Vovk
ir
josios
paauglės-dukros
gyvybių,
nes
Rusijos
tarnybos
jos;
kaip
LIUDININKĖS
- gali
gyvos
nepalikti,
nes ji
gali
paliudyti,
kas ją į
tokią
kvailystę
įvėlė,
kas
įvėlė į
UkraJinai
ne tik
nereikalingą,
bet ir
labai
kenksmingą
nusikalstamą
veiką?
Tokių
kvailų
operacijų
daryti
neįmanoma
- net
motyvacijos
joms
susiformuoti
sąlygų
beveik
nėra.
Juolab -
A.
Dugino
duktė
net
pasauliui
nebuvo
žinoma,
o jos
tėvo
kenksmingas
UkraJinai
euroazijines
idėjas
matė
daugiau
filologiją
studijuojantys.
Net,
jeigu ir
buvo
nusiteikusi
atlikti
savo
šaliai
labai
kenksmingą
terorą,
tai per
klaidą
paieškomoji
ne tik į
Rusiją
įsileista
- net
nesuimta,
prieš
įvažiuojant
į
Rusiją,
bet ir,
net
iš
Rusijos
į Estiją
išleista
paieškomoji
po
teroristinio
akto!
Kodėl
po po
tokio
baisaus
įvykio
Rusijos
sienos
apsauga
nebuvo į
kovinę
parengtį
įvesta?
Kodėl,
taip
kvailiausiai
ši
artistė
pasirinko
pačią
jai
pavojingiausią
Rusijos
sienos
kirtimą
į
Estiją?
Kodėl ji
nepasirinko
labiau
saugų ir
žymiai
artimesnį
išvykimą
per
Baltarusiją?
Juk
politinės
įtampos
tarp
Baltarusijos
ir
Rusijos
nėra, o
nuo
teroro
vietos
ant
Možaisko
plento -
toliau
per
Možaiską-Smolenską
į Oršą
pats
geriausias
ir
trumpiausias
kelias
iki
Rusijos
sienos -
tik 342
km nuo
įvykio
vietos.
Taip,
kad apie
1-mą
val.
nakties
Krasnoje
Gorka,
gal, net
iš
mašinos
nereiktų
išlipinėti?
Per 3-4
val.,
dar
naktį
spec.
tarnyboms
iššifruoti
rusiško
nacionalinio
renginio
automobilius
Puškino
senelės
sodyboje,
manau,
būtų
neįmanoma
įtartinus
automobilius
skelbti
be
konkretaus
įtarimo
-
sustiprintam
operatyviniam
darbui
pajėgos
metamos
tik
darbo
dienai
prasidėjus.
Todėl iš
Rusijos
į Estiją
pervažiuojant
net
12:02:28,
pasienio
pareigūnai
jau
turėjo
klausti,
ką
veikė N.
Volk
festivalio
koncerte
Tradicija?,
turėjo
liepti
išlipti
pasiaiškinti.
Juk FSB
apie N.
Šaban
pasauliui
pranešė
jau po
1,5-os
paros.
Tai į
nedraugišką
Estiją
pervažiuojančią
negalėjo
patikrinti,
turėdami
pirmuosius
duomenis?
Be to,
kodėl
toji
artistė
nepagalvojo,
kad dėl
pervažiavimo
į
Estiją,
ji tai
šaliai
nemalonumų
gali
sukelti?
Juk ir
per
Baltarusiją
geresni
keliai į
Latviją-Estiją.
O į
UkraJiną
ar į
Lenkiją
jai ne
tiesiau
buvo?
Kam,
išvis,
tas,
kablys
buvo
reikalingas
per
Estiją,
kai nuo
Maskvos
net
gerų-tiesioginių
kelių
nėra?
Jei per
Krasnaja
Gorką
būtų
važiavusi,
tai ir
vaizdo
kameroje
būtų
buvusi
mažiau,
o naktį
veidas
neryškus,
gal net
Rusija
nebūtų
sužinojusi
apie
teroristės
išvykimą?
Taigi,
mažai
galvojančiai
Natalijai
Vovk
pavojus
yra
didelis
ir tą
pavojų
laukia
žiniasklaida.
Todėl
Austrijos
neaiškus
laikraštpalaikis
pranešė
apie
Natalijos
Vovk
mirtį
(neva,
rasta su
17
durtinių
žaizdų
ir
rašteliu
rankoje),
o jos
12-metė
dukra
dingo be
pėdsakų
, į tą
sensaciją
žiniasklaida
sujudo
ir tą
netikėtumą
susilpnino
Austrijos
Vidaus
reikalų
ministerija,
pranešusi,
jog toks
nusikaltimas
nežinomas.
Paaiškėjo
ir to
melo
priežastis
- tai
2-jų
metų
senumo
nuotrauka
apie
maskvietės
nužudymą
prieš
sužadėtuves.
Bet, vis
tiek gandas
sklido,
ir
nuodugniai
paaiškino
t.me/rbc_news/56971,
o taip
pat ir
news.ru.
Neatmestina
tikimybė,
kad šios
teroristės-artistės
parengimui
ir
teroro
vykdymo
eigos
kontrolę,
be
Rusijos
FSB,
galėjo
prisidėti
kas nors
slapta
ir iš
UkraJinos
VSD;
esantys
toje
įstaigoje
kaip
Rusijos
FSB
agentai.
Juk tų
agentų
dėka V.
Putinas
tikėjosi
3-čioje
spec.
operacijos
dienoje
Kijevo
valdžią
pakeisti.
Tokių
agentų
dėka,
tos spec.
operacijos
išvakarėse
ir visas
pasienis
su Krymu
buvo
išminuotas,
ir todėl
Rusijos
okupantai
akimirksniu
okupavo
visą
pietų
UkraJiną.
Ir
Mariupolyje
didvyriškai
kovoje
Azovo
kovotojai
pralaimėjo
per
išdavystę
to,
kuris
okupantams
parodė
Azovsalio
gamyklos
slaptų
požemių
labirintą
visą.
|

80 pav.: Anatolij-aus Šarij-aus KERINTI ŠYPSENA su patyčių priemaiša labai efektingas Kremliaus propagandoje metodas paveikti klausytoją. Galima pasididinti.
Verta paskaityti Tyrimų žurnalistės Jūratė Damulytės Publikuotos 2022 05 25, analitinį straipsnį; kaip už Tėvynės (UkraJinos) išdavystę kaltanamąjam Lietuva globą suteikė. Ten net tik apie A. Šarij-aus Ispanijoje iš Kremliaus už propagandą užsidirbtus rūmus milijono eurų vertės prie pat Viduržiemio jūros kranto. kuris jau teisėsaugos akiratyje. |
Todėl Natalijos Vovk išsaugojimas labai svarbus Rusijos FSB agentūros tinklui išaiškinti per tuos, kurie galėjo ruošti arba, bent, sumotyvuoti Kremliaus politikai labai naudingą teroristinį aktą. Lygiai taip pat į Lietuvą iš Ispanijos galėtų būt atgabentas Anatolij-us Šarij-us, kuris, kaip jau KiJyve suimtasis Medvečiukas, buvo Rusijos 5-osios kolonos kūrėju, taip ir A. Šarij-us, kurio partija jau uždrausta ar pristabdyta, UkraJinoje karo metu, jei neapsirinku, už mokesčių slėpimą nuo Lietuvos, gavus uždarbį iš Kremliaus, galėtų būt iš Lietuvos perduotas UkraJinai, kurio parodymai galėtų atskleisti irgi visą agentų voratinklį. Taip yra įsitikinęs žymus Rusijos Žmogaus teisių veikėjas Markas Feigynas, kuris per A. Šarij-aus skundus kažkokius, Rusijoje prarado teisę advokatauti politinėse bylose. Todėl M. Feigyno ir A. Šarij-aus ginčas ir net teismas Vilniuje įvyko, o tolimesni veiksmai bus labai įdomūs - UkraJinoje Rusijos agentūros išaiškinimas labai priklauso ir nuo Lietuvos..
Taip, kad A. Dugino dukros nužudymą atliko Ukrajinos spec. tarnybos - pirmasis skleisti tą nesąmonę pradėjo Lietuvoje politinį prieglobstį gavęs Anatolij-us Šarij-us. Todėl už šią dezinformaciją ar neturėtų prisiimti ir kažkas Lietuvoje? Dar 2014 metais man buvo nesuprantama, kaip jis net iš Lietuvos skleidė nesąmones, dėl MH17 lainerio numušimo, kai jis atrasdavo įrodymus apie UkraJinos raketinį įtaisą, galėjusį numušti lainerį. Kalbėdavo įtikinamai, bet, man, kai Oro gynyboje tarnavusiam, tokie jo paistalai buvo nesuprantami, tik vien dėl to, kaip taip galima nepagrįstų sliekų ant asfalto ieškoti prieš savo gimtąją UkraJiną? Svarbiausiai, supratau, kad jis nėra idiotas, nes pamačiau nesąmonių įtikinėjimo aukšta ekvilibristiką pas jį išlavintą.
Tai, lygiai taip pat jis irgi, tuoj po Darijos Duginos žūties, pradėjo apie kažkokius sutapimus paistyti, lyg, lyg šitie sutapimai negalėtų būti atvirkštiniai? Juolab, kodėl apie folosofą A. Duginą negalima buvo kalbėti, kai Azovo belaisviai klastingai tapo susprogdinti, o Bučos žudynėms ar ne ta pati A. Dugino filosofija buvo panaudota?
Todėl nematau pas A. Šarij-ų, kad svarstytų, kas A. Duginui už rankos paėmė ir neleido jam sėstis šalia dukros? Gal tas ir žinojo apie bombą po dukros sėdynę? Buvo kalbos, kad lavonas sudegęs automobilio gaisre, bet šokiravo laidotuvėse karste Darijos nuostabus veidas, kurios nuotrauka paskelbta, keliant daug neatsakytų klausimų pačioje Rusijoje.. Paaiškėjo, kad sprogimo banga jos kūną per pramuštą automobilio stogą, išmetė kūną su nutrauktomis galūnėmis. Bet, žmonės kalbėjo ir apie mašinoje lavoną sudegusį. Tai, vadinasi, dar antras žmogus žuvo ir slepiama? Apie tai diskutavo 3 kart Saratovo Dūmos deputatu ir didžiausias V. Putino kritikas Večiaslav-as Maljcev-as su garsiuoju advokatu Mark-u Feigin-u. Aišku, manau, kad tai, gal. Darijos kitos kūno nutrauktos dalys degė automobilyje? Tokios versijos nemačiau.
Bet, toliau Anatolij-us Šarij-us 2-ame filme jau klausia.KAS SUSPROGDINO Duginą? Jam viskas aišku - ... O 3-čiame filme Kijevas neturi nieko bendro, žadina žiūrovo mąstymą taip, kad būtų mąstoma atvirkščiai. 4-tame filme Anatolij-us Šarij-us jau pristato N. Vovk artimuosius ir kaimynus. Nei kiek nuo A. Šarij-aus propagandiniame meistriškume neatsilieka ir jo žmona Oljga. Svarbiausia, šiame teroristiniame akte apie MEDIAEKSPERTĄ A. Šarij-aus UkraJinos kaltės pagrindimą mini-cituoja ir kitos Rusijos žiniasklaidos priemonės, kaip vieną pirmųjų UkraJiną demaskavusįjį |
|
|
Taigi, A.
Šarijaus melai
prasidėjo, kai
Lietuva jam
suteikė politinį
prieglobstį.
Tada jis iš
Lietuvos po
Malazijos Boingo
MH17
maršruto Donbase
numušimo ir
operatyvaus iš
Kursko raketinės
bazės raketinio
įtaiso BUK-M1 į
katastrofos zoną
įvežimo-išvežimo
demaskavimo,
tada jis labai
meistriškai
atliko savo
UkraJinos
apšmeižimo
akciją, parinkęs
labai panašias
iš UkraJinos Oro
gynybos sistemos
pratybų
nuotraukas su
labai panašiu
vilkiku, bet vis
tik ne tokiu.
Tada, kai A.
Šarijaus melas
pradėjo
plaukioti, tai
2014 m. gruodžio
18 d.
Комсомольская
правда
išgarsino
Antolijų Šarijų,
kuris, atseit,
buvo
priverstas
pasitraukti į
vieną iš ES
šalių
(Lietuvos,
konspiracijos
tikslu
Rusijos
Komjaunimo tiesa
Lietuvos
nenurodo), bet
jau Kremliaus
propagandos
žurnalistai
specialistai
UkraJiną kaltino
ir su šturmuotuvu
ir su A.
Šarijaus
312-tuoju
raketiniu
įtaisu,
nusispjaunant,
kad
vilkikas visai
ne toks, gerai
įsižiūrėjus į
palyginimus.
Todėl A. Šarijus,
kai kūrė savo
BALIONŲ PARTIJĄ,
kuri eisenose
reklamavo
raudonus
balionus (pagal
jo pavardę
ШАP -
balionas), tai
A. Šarijaus
šlykštūs melai
(FEIK-ai) buvo
demaskuojami
kaip sprogę
balionai.
Ar ne todėl I.
Girkinas-Strelkovas
tapo iš kart
nuimtu?
Juk, gal, tokia
pati spec.
operacija
UkraJinos
užėmimui tada
turėjo įvykti!?
Taigi,
UkraJinoje
karo fone, grįžtu
prie J. Gagarino
išsamiau:

63
pav.:
Galima
pasididinti
ir ašarą
pamatyti |
Dėl
nepatikimų
sovietinių
tyrimų
duomenų (todėl
įstatymai
ir
neleidžia
naudotis
okupacinių
organų
duomenimis
- yra
reikalavimas
iš naujo
tyrimus
atlikti)
turiu
gerą
pavyzdį
dėl J.
Gagarino
SĄMONINGO
nužudymo, kurį
aš ir
nustačiau,
nes esu
to
įvykio
liudininkas ir
todėl
pašvenčiau
daug
metų,
kad
internete
aptikti
šokiruojančių
nusikaltimų
seką. |
Mat,
1968-03-27 per
kovinio budėjimo
darbą
savo
radare pamečiau
pirmąjį
mūsų planetos
kosmonautą Jurijų
Gagariną, -
bent, mus taip
apkaltino iš
Maskvos centro
generolai. Tada
jojo žuvimo metu
fiksavome
beprotišką apie
1700 km/val.
greitį, kurį
galėjo išvystyti
tik naujai
kuriami ir
bandomieji
naujos kartos
naikintuvai.
Todėl negalėjome
suprasti, kas
pirmąjį mūsų
planetos
kosmonautą įkišo
į bandomąjį
naikintuvą. Tai
buvo pedagoginis
nusikaltimas -
tas pats, ką
mokomąjį
automobilį
įrengti
lenktyniniame
automobilyje.
Tokį pavyzdį
teikiu, nes mano
tėvas kūrė
Lietuvoje
automobilių
sportą ir aš jam
dar vaiku
būdamas, tai
padėjau.
Bet į
savo vietas mano
smegenyse visus
klaustukus
sudėliojo
pirmasis į
atvirą kosmosą
išėjęs Aleksejus
Leonovas,
kuris 2013-06-11
paskelbė, kad
pro J. Gagariną
praskrido ir jį
į suktuką
mirtiną įvedė
bandomasis
naikintuvas
Su-15, kurį,
pasirodo, aš ir
fiksavau radaru,
didžiuliu
greičiu (apie
1700 km/val.)
skridusį. Todėl
aš
J. Gagarino
dukroms
išplėstinę
studija rašiau,
o dabar
nustačiau, kad atsitiktinumo tame
praskridime būti
negalėjo, nes
tas naikintuvas
turėjo radarą ir
autopilotą ir
todėl J.
Gagarinas buvo
SĄMONINGAI
nužudytas,
imituojant katastrofą,
lygiai taip,
pat, kaip ir
2010-04-10
Smolenske su Lecho
Kačinskio delegacija,
kuri,
akivaizdžiai,
buvo
susprogdinta.
KARTOJU: Tai aš pasakiau
tą pačią dieną,
kaip pažvelgiau
iš kosmoso į
katastrofos
vietą. Juk,
lėktuvas ne
krištolinė
vaza ir ne į
uolą
atsitrenkė, kad
į šipulius
subyrėjo nuo 15
m. aukščio į
minkštą-pelkėtą
mišką Kur
lėktuvo į tą
žemę įsirėžimo
brūkšnys,
užpildytas
vandeniu? Juk J.
Gagarino žuvimo
vietoje, sniegui
nutirpus, toje
išmuštoje
duobėje tvenkinukas
pasidarė. O
kur toks pailgas
tvenkinukas
Smolenske?
Lygiai tas
pats ir su MH17
lainerio
katastrofa. Net
beždžionę sodink
prie radaro - jį
irgi atskirs
didžiausią
lainerį nuo
karinio-transportinio
lėktuvo, kuris
ir aukščio tokio
nepasieks, ir
greičio taip pat
neišvystys
tokio, kokį
laineris
išvysto. Todėl
netyčia
numušti
neįmanoma dar ir
todėl, kad
raketos į
keleivinį
lėktuvą
automatika
neleis paleisti
- tą automatiką
reikia
sąmoningai
atjungti ir
raketą pasiųsti
į aukštį, kokio
kariniai
lėktuvai net
negali pasiekti.
Žodžiu, reikėjo
kažkokį
keleivinį
numušti, kad
UkraJiną
apkaltinti, bet
ne tą keleivinį
numušė, nes ir
raketinis
įtaisas be
komplekso
tinkamas tik
keleiviniams -
ne kariniams
lėktuvams
numušinėti. Net,
seržantą
raketinio įtaiso
atradau, kuris
patvirtino tą
automatiką
esančią. Apie
visą, kaip
tarnavęs Oro
gynyboje, todėl
tuos faktus
surinkau.
Tad kyla
klausimas:

.....pav.:
|
|
-
64
pav.:
Naikintuvo
Su-15
praskridimo
10-15 m. atstumu
pro
J.Gagarino-V.Seriogino
MiG-15UTI
ekipažą ir
suspausto oro
gūsiu pastarąjį
ekipažą įvedimo
į suktuką
principinė
schema
nubraižyta jo
draugo-dailininko
ir pirmojo
pasaulyje į
atvirą kosmosą
išėjusio
Aleksejau
Leonovo.
Koliaže viršuje
J.Gagarino
portretas
Londono Mokslo
muziejaus
Kosmoso
skyriuje. TEKSTĄ
matote iš
katastrofos
aplinkybių
tyrimo-SLĖPIMO
komisijos
atskaitos,
kurioje
meluojama, kur
klaustukai
geltoni ir
meluojamas
21000 m aukštis,
kurio aš ne tik
su savo
aukštimačiu
nefiksavau, bet
ir jokio lėktuvo
virš 9 km
aukščio
nemačiau. Jeigu
būčiau kažką
fiksavęs tame
dingimo-žūties
sektoriuje, tada
būtume iš
džiaugsmo
pranešę, kad
atradome
Gagariną,
- bet tokio
įvykio būti
negalėjo,
Vadinasi, tas
Su-15 skrido tuo
metu žemiau, nei
9 km aukščio ir
mums už 300 km
atstumo iki mūsų
radarų antenų
buvo žemiau 9 km
aukščio
horizonto. Be to
melas ir dėl 21
km
aukščio, nes nei
Su-11 ir nei
Su-15 tokio
aukščio negalėjo
pasiekti, jei
jie nebuvo
ruošti atskirai
pasaulio
rekordui. Tada
horizontalaus
skrydžio
pasaulio
rekordas buvo
21170 m.
pastatytas
Vladimiro
Iljušino,
kurio tėvas
Sergejus buvo
žymus avio
konstruktorius
(jo vardu
garsūs sunkieji
IL-ai gaminami),
Todėl Vladimiras. pagal Vakarų
(buržuazinių)
žurnalistų-rašytojų
gandus yra
pirmuoju
kosmonautu,
kosmose, atseit,
buvęs savaitę
anksčiau, nei J.
Gagarinas,
todėl jis ir
įtrauktas į
Gineso rekordų
knygą kaip
pormais
kosmonautas),
bet nesėkmingai,
praradęs sąmonę
Kinijoje
nusileido,
susidaužęs, ir
todėl sovietai,
atseit, nuslėpė
skrydį. Bet,
kadangi V. S.
Iljušinas buvo
geriausias
lakūnas-bandytojas,
išbandęs net
Su-15 su
radarais ir
aukštimačiu,
todėl buvo jis
žymiausio avio
konstruktoriaus
Pavelo
Osipovičiaus
SUCHOJ-aus
(gimusio 1894 m.
Vilniaus
gubernijos
Glubokij
miestelyje)
pavaduotoju
bandymų
reikalams, Todėl
neatmestina, kad
Vladimiras
Sergejivičius,
galėjo turėti
motyvų į Aną
pasaulį
pazsiųsti J.
Gagariną, kaip
nebuvusį
kosmose (yra ir
tokių sam.
teorijų),
bet, ATSIPRAŠAU,
PRAŠAU kritiškai
vertinti, ką čia
apie asmenis
perrašiau,
nes aš tik
konkrečiai
nužudymo sritį
tyrinėju,
kurioje kažką
nusimanau ir ...
Galima šį
koliažą
pasididinti.
Taip pat
toliau galima
paskaityti "Pirmasis
kosmonautas"
Vladimiras
Iljušinas.
- ten labai daug
medžiagos
pamąstymui.
NUŽUDYMO
TECHNOLOGIJA
Taigi, š.
m. (2022 m.)
kovo 27 d. 10:32
sukako 54 m.,
kaip
SĄMONINGAI
NUŽUDYTAS J.
GAGARINAS
O jojo
NUŽUDYMO t e c h
n o l o g i j a
SUSIJUSI su
UkraJinos
UŽPUOLIMU,
o taip pat su
Malaizijos
lainerio MH17
maršruto
SĄMONINGU
numušimu bei su
2010-04-10
Smolenske
Lenkijos
prezidento Lecho
KAČINSKIO
DELEGACIJOS
SUSPROGDINIMU
dviem
sprogimais.
Visą tai
atlikta pagal
išdirbtą J.
Gagarino
nužudymo
technologiją,
imituojant
katastrofą.
Kadangi buvau jo
nužudymo
liudininkas;
pagal kosmonauto
Aleksejaus
Leonovo atrastą
žuvimo
priežastį: 10-15
m atstumu pro
J.Gagarino-V.Seriogino MiG-15UTI
ekipažo
praskridusio
bandomojo
naikintuvo-žudiko
Su-15, tai, kaip
tik aš laike
kovinio budėjimo
tada ir fiksavau
savo radaru šį
žudiką-naikintuvą
Su-15, kurio
greitį mes
išmatavome net
1700 km/val.
Tada mus
Mordvijoje šalia
Baraševo kaimo
karinio dalinio
71537
(pagal šaukinį
Kurgan tų
technikos
pozicijų tada
slapta vieta dabar
iš palydovų
matoma kaip
apleista taigoje
laukymė,
kurios koordinatės: 54°30'51"N
42°48'26"E) tai
tame
radarų poligone
mus dirbusius
Maskvos
generolai
apkaltino
pametus J.
Gagariną. Tada
mes nekaip
negalėjome
suprasti, kokie
bepročiai
pirmąjį mūsų
planetos
kosmonautą įkišo
į bandomąjį
naikintuvą,
vystantį tokį
didelį greitį.
Net su sveiku
protu buvo
nesuvokiama,
kaip galima
pamiršusį
skraidymo
įgūdžius kišti į
bandomąjį naujai
kuriamą
naikintuvą ir,
aplamai, pagal
kokią
pedagogiką
gali būti
mokomasis
skrydis su
instruktoriumi
bandomajame
lėktuve? Tai
lygiai tas pats,
ką besimokantį
važinėti su
automobiliu,
kišti su
instruktoriumi į
sportinį-lenktyninį
automobilį. Man,
užaugusiam
Lietuvos
automobilių
sporto įkūrėjo
šeimoje, toks
mano radaru
fiksuotas
fantastinis
greitis kėlė
sąmyšį. Todėl
mano močiūtės
sesuo-maskvietė,
prie NKVD
viršininko
Ježovo
JEŽOVŠČINOS
laikotarpyje
praradusi savo
vyrą, kuris
rengė Stalino
nuvertimą dėl
UkraJinoje
sukelto
sąmoningo
BADMARIO ir
susidraugavimu
su Hitleriu ir
..., man pasakė,
kad J. Gagarinas
nužudytas.
Todėl po
45-ių metų, kai
2013-06-11 A.
Leonovas
paskelbė
pasauliui dėto
naikintuvo-žudiko
Su-15-tojo
atliktą
chuliganizmą -
https://www.youtube.com/watch?v=5hOSugz644k...
(tą pranešimą ir
Kauno diena kitą
dieną paskelbė -
https://kauno.diena.lt/.../atskleista-tikroji-mislingos-j...
), todėl man iš
karto pasidarė
aišku, kad aš
savo radaru
pamečiau ne J.
Gagariną, o tą
tada bandomąjį
naujos kartos
naikintuvą-
žudiką
Su-15-tąjį,
kuris vėliau
pasaulyje taip
ir buvo pramintu
dėl dviejų
keleivinių
lainerių
numušimo
(Karelijoje ir
Sachaline),
kuris privalėjo
skrieti virš
10,5 km aukščio,
ir kuris, pagal
A. Leonovą,
NETEISĖTAI nėrė
žemyn iki 450 m
aukščio (tada aš
ir pamečiau
radare), o po to
šovė į debesis
ir juose
praskrido pro J.
Gagariną,
skridusį tik 4,2
km aukštyje.
Tada ir
paaiškėjo, kad
mus
apkaltinusieji
iš Maskvos
vadavietės
generolai
nežinojo, kad
mūsų planeta
nėra plokščia,
ir, kad aš iš
300 km atstumo
tik 4,2 km
aukštyje J.
Gagarino matyti
negalėjau. Tai
nustačiau pagal
radarų technines
galimybes, pagal
skaičiavimus ir
mūsų planetos
matavimus su
kompiuterine
programa taip:
1.)
http://kazlusporto.puslapiai.lt/.../planet-sekt-gagar-0.jpg
2.)
http://kazlusporto.puslapiai.lt/.../planet-sekt-gagar-2.jpg
3.)
http://kazlusporto.puslapiai.lt/.../planet-sekt-gagar-1.jpg
Aišku,
prieš tai du
kartus rašiau J.
Gagarino dukroms
ir prašydamas
perduoti savo
parodymus A.
Leonovui -
http://kazlusporto.puslapiai.lt/.../gag.../index-rusijai.htm
Deja,
iš jųjų atsakymo
negavau, nes
joms, matyt,
buvo svarbiau V.
Putino už Krymo
užgrobimo
pateisinimo
akcijose
dalyvauti, nes
vyresnioji dukra
tapo Kremliaus
istorinio
komplekso
direktore.
Na, o man,
mokančiam
internetu
naudotis,
atlikau tyrimą,
surinkęs
duomenis tokius
-
http://kazlusporto.puslapiai.lt/.../gagarino.../index.htm
AČIŪ
technikos mokslų
daktarui
Aleksandrui
Želanikovui,
iš kurio
dokumentinio
kinofilmo
https://youtu.be/KwqMkdQtsHo?t=1235
ir konkrečiai iš
tos ataskaitos
https://youtu.be/KwqMkdQtsHo?t=1271
nufotografavau
IŠSLAPTNTĄ
katastrofos
aplinkybių
tyrimo-SLĖPIMO
ataskaitą, kurią
matote koliažo -
https://www.facebook.com/photo.php?fbid=2741475809226100&set=pb.100000911233614.-2207520000..&type=3
viršaus dešinėje
paskutinėje
nurodytoje
eilutėje
nurodytas 2100
m. aukštis tada
buvusio tada
PASAULIO REKORDO
AUKŠTIS
ATASKAITOJE
PAMELUOTAS ne
tik, kad į tokį
aukštį pagal
technines
oficialiais
charakteristikas
negalėjo išlėkti
specialiai
rekordui
neruoštas
standartinis
naikintuvas, bet
ir AŠ SU
AUKŠTIMAČIU
APLAMAI TAME
SEKTORIUJE
NERADAU JOKIO
LĖKTUVO, nors
labai ieškojau
pamesto J.
Gagarino ir tas
paieškas už mano
nugaros stebėjo
mano pamainos
viršininkas
operatyvinis
budėtojas vyr.
leitenantas (...
jo pavardės
prisiminti
negaliu), nes
tokiame aukštyje
tikrai turėjome
matyti - nes tas
hotozonto lugis
apie 9 km turėjo
būti.
Taigi,
kadangi
nematėme, tai
vadinasi, tas
ataskaitoje
minimas lakūnas
Krečetovas
turėjo skrieti,
kažkur, J.
Gagarino
aukštyje ir
todėl mes jo
matyti
negalėjome
būtume matę, jei
būtų skriejęs
kur tai aukščiau
9 km aukščio.
Vadinasi,
tuo pačiu laiku
ir per tą pačią
vietą praskridęs
Krečetovas ir
buvo
kaltininkas. Iš
tos katastrofos
"tyrimo"-SLĖPIMO
aplinkybių
ataskaitos, kuri
jau išslaptinta
ir kurią
nufotografavau,
nustačiau, kad
tame Su-15
naikintuve
skrido
lakūnas-bandytojas
Vladimiras
Anfimičius
KREČETOVAS (apie
tai nei Rusija
ir nei pasaulis
dar nežino),
kuris skrido
automatiniu
rėžimu kaip
keleivis, o po
to 1977 m.,
panašu, kad ir
jis pats tapo
nužudytu,
sukūrus jam 3-is
keistus
"atsitiktinumus"
taktiniame
bombonešyje
Su-24, su kuriuo
jis ir žuvo,
http://www.testpilot.ru/memo/70/krechetov.htm
, nes tuo metu
kvailioti tas
taktinis
bombonešis
negalėjo, nes
jau 2 metai,
kaip buvo
gaminamas, o į
katapultą buvo
įkištas kaištis,
kad jis su savo
kėde neišlėktų
katapulto metu.
TĄ PATĮ DABAR
UkraJinoje
DAROMA, KAD
LAKŪNAI PO
LĖKTUVŲ NUMUŠIMO
Į NELAISVĘ
NEPATEKTŲ ir per
žurnalistų
konferencijas
nesmerktų karo.
Todėl TOJE
ATASKAITOJE
MELUOJAMA, nes
V. A.
KREČETOVAS
PRASKRIDO PRO J,
GAGARINO ŽUVIMO
VIETĄ JO ŽUVIMO
METU, ir
kad jis nebūtų
kaltininku, jo
praskridimo
aukštį užkėlė
iki pasaulio
rekordo aukščio
lygio, kurį
galėjo pasiekti
tik specialiai
rekordui ruoštas
naikintuvas, o
ne serijiniu
būdu gaminamas
"Su-11", kuris
dar ir
melagingai
įrašytas. Melas,
nes Su-11 buvo
labai avaringu
naikintuvu ir
todėl tada jau
kaip 2 metai jis
buvo išimtas iš
gamybos ir joks
"bandomasis
skrydis" su juo,
kaip toje
ataskaitoje
parašyta - būti
negalėjo.
To
"Su-11"
melaginga markė
į ataskaita
įrašyta, matyt,
todėl, kad,
V. A. Krečetovas
skrido su naujai
tada bandomuoju
Su - 15-tuoju,
nes Su-11
neturėjo galingo
bortinio radaro
"Орёл-Д" ir
autopiloto
АП-28-1т, kokį
turėjo Su -
15-tasis, ir,
kurių abiejų
sąveikoje pro J.
Gagariną tik 10
m atstumu
praskrieti ir
tegalėjo
debesyse, taip,
kaip praskrenda
zenitinės
raketos,
turinčios ir
radarą ir
automatinę
valdymo galvutę.
Kad šis
bandytojas-lakūnas
bandė ne
"Su-11", kaip
ataskaitoje
pameluota, o
bandė Su-15,
įrodymas jo
pomirtinėje
biografijoje,
kurioje nurodyta
jo karjera nuo
Su - 15-tojo
modelių gaminių
bandomųjų
prasidėjo, kurią
galite aukščiau
nuorodoje
paskaityti ir
per Googlę
susirasti.
PAMELUOTA
ATASKAITOJE ir
tai, kad tas.
neva,
nesąmoningai
didelis 21000
aukštis "buvo
nustatytas
lokatoriumi
П-35" - tai ir
YRA PATS
KVAILIAUSIAS
MELAS, nes
radaras П-35
(Chrustalj) yra
tolimatis, o ne
aukštimatis ir
SU TOLIMAČIAIS
NIEKAS AUKŠČIŲ
NENUSTATINĖJO
tada - aš tuo
metu dirbau su
aukštimačiu
ПРВ-10
("Konus"-u),
arba senutėle
"Кама" - visų
smulkmenų
atsiminti
negaliu.
Pats
didžiausias
melas buvo
skleidžiamas dar
gyvam A.
Leonovui esant,
kad, neva, "ore
Su - 15-tojo
nebuvo", kai J.
Gagarinas
skrido. O tik A.
Leonovui
numirus, man
pavyko
nufotografuoti
tos ataskaitos
"grožybes",
kurias L.
Brežnevas ir
užslaptino, kad
vaikai iš jos
nesijuoktų.
O
J. Gagarino SĄMONINGĄ nužudymą įrodo, visa seka katastrofai
sudaryti sąlygų
šių:
1. Tai, kad po
mokomuoju
naikintuvu buvo
pakabinti
papildomi bakai,
kad pastovumą
mažesnį lėktuvas
turėtų ir, kad
lengviau į
suktuką įeitų,
ir, kad iš jojo
sunkiau išeitų.
(Išvis, su
papildomais
bakais pagal
mokymo programą
mokiniui net
negalima buvo
kabinti, nes J.
Gagarinas nors
atlikinėti
turėjo
nesudėtingus
elementus, bet
pastovumą
mažinantys bakai
kabinami tik
tolimesniems
pervarymams ir
pagal mokinio
įgūdžius, manau,
kad buvo
nusikaltimas
mokymo eigoje
padarytas - čia
reik dar
tyrinėti mokymo
programas)
2. Kad jo
instruktorius
V. Serioginas,
kuris žuvo su J.
Gagarinu kartu,
buvo pasodintas
į perdirbtą
"mokomąjį"
naikintuvą,
kuriame
instruktoriaus
kabinoje buvo
išimta
vairolazdė, kad
instruktorius
nepadėtų savo
mokiniui išeiti
iš suktuko.
Tai buvo atlikta
su pretekstu,
darant lėktuvą
KATAPULTŲ
ATLIKIMAMS ir
todėl vairolazdė
gali maišyti
pastoviems
katapultų
atlikimams.
Todėl
KATAPULTINIO
LĖKTUVO
NAUDOJIMĄ
MOKYMUI bei jo
kontrolei YRA
LABAI GRUBUS IR
NUSIKALSTAMAS
PAŽEIDIMAS.
3. Kad
instruktorius V.
Serioginas
mokiniui J.
Gagarinui
nepadėtų išeiti
iš suktuko, jis
prieš skrydį
buvo labai
supykdytas,
nes skrydžiui su
J. Gagarinu buvo
išprievartautas
atlikti
papildomai
nereikalingą
skrydį, nes
pulkininko V.
Seriogino
instruktoriai
buvo jau
išmokinę J.
Gagariną
skraidyti ir jis
tą dieną turėjo
savarankiškai su
vienviečiu
MiG-17
praskrieti. Be,
to, kvailas
nurodymas V.
Serioginui buvo
tikrinti
įgūdžius, kai
instruktorių
pulko vadas net
asmeniškai
nemokino J.
Gagarino ir tas
tikrinimas buvo
bergždžias, kai
instruktorių
vadovas net
nežinojo net J.
Gagarino
asmeninių
įgūdžių savybių
tai irgi į
jokius
pedagogikos
mokymo įgūdžių
ir jų kontrolės
teorijos
reikalavimus net
nesiderina.
Todėl prieš tą
skrydį vyko
labai didelis
konfliktas šio
pulkininko su
generolu ...
Kuznecovu.
Panašu, kad
instruktorių
vadas buvo
įkištas tam, kad
jis buvo žymiai
vyresnis (II-ojo
pasaulinio karo
dalyvis), dar su
sveikatos
negalavimais ir
jau mažai
skraidantis-
praradęs
skraidymų
įgūdžius, kad
dėl šių trūkumų
nesugebėtų
išgelbėti
numatomą
nužudyti J.
Gagariną.
Skraidantys
instruktoriai
skraidymo
įgūdžius turėjo
geresnius, todėl
jie be
vairolazdės net
nebūtų sėdę į
lėktuvą. O,
kadangi pulko
vadas buvo
barnių buvo
labai
susinervinęs dėl
kvailo generolo
nurodymo, tai,
matyt, ir
buvo siekta
supykdyti, kad
savo kabinoje
nepastebėtų
išimtos
vairolazdės.
4. Kad
įskrietų J.
Gagarinas į
debesis,
kurių frontas
artėjo, tam buvo
uždelstas jo
skrydis ir
uždelstas
metereologinio
lėktuvo skrydis,
kuris nusileido
tik J. Gagarinui
pradėjus skrydį.
Ir taip J.
Gagarinas su
instruktoriumi
nesužinojo, kad
artėja debesų
frontas. Tai
didžiausias
nusižengimas
skrydžių
vykdymo, nes
aš radaru visad
pravesdavau
metereologinius
lėktuvus, po
kurių
informacijos
pateikimo
prasidėdavo
mokomieji
skrydžiai.
5. Tik į debesis
J. Gagarinas
įskridęs, tuoj
pat per radijo
ryšį pasiprašo
leidimo grįžti į
Čkalovsko
aerodromą, ir
čia pat
debesyse pro jį
praskrenda
minėtas Su-15
naikintuvas-žudikas su galimai V. Krečetovu autopilotiniame rėžime. Kad nuo žemės
niekas
nepastebėtų to
chuliganizmo,
tam ir buvo
reikalingi
debesys.
6. Kad radaru
nebūtų įmanoma
pastebėti to
chuliganizmo,
buvo panaudotas
pirmasis
Su-15-tojo
modelis, kuris
jau galėjo kaip
raketa skrieti
stačiai į viršų.
Su tuo modeliu
ir kitais tokie
VERTIKALŪS
skrydžiai pirmą
kartą buvo 1967
m. gegužę
pademonstruoti
aviacijos
šventėje,
skirtoje Spalio
perversmo
50-čiui pažymėti
Domodedovo
aerodrome. Todėl
IŠ PO APAČIOS
STAČIAI Į VIRŠŲ
ATSKRIDUSIO IR
PRASKRIDUSIO
CHULIGANO RADARE
PASTEBĖTI LABAI
SUNKU.
7. Tokį
chuliganizmą
galima
atpažinti-aptikti
tik tik
fotoregistratoriumi,
visą laiką
fotografuojant
nuo radaro
intdikatoriaus
ir išryškinus
fotojuostą bei
įvairiais
kontrastais bei
ryškumais
nuotraukas
atlikus.
Tam tikslui ir
buvo mano
etatas, kaip
štabo fotografo
ypatingiems ir
kosmoso
skrydžiams,
kuriame
turėjau atlikti
žūstančio
kosmonauto V.
Komarovo
fiksaciją, bet
keistai mano
fotoaparatas
buvo tada
sugadintas.
Lygiai taip pat
ir Čkalovsko
aerodrome J.
GAGARINO ŽUVIMO
METU
FOTOREGISTRATORIUS
NEVEIKĖ. Ar
tai ne
sąmoningai?
8. Tokį iš
apačios kitą
priartėjantį
lėktuvą kažkiek
lengviau galima
pastebėti ir
aukštimačiu,
kuriuo aš
pastoviai
dirbdavau. Bet,
Čkalovsko
aerodrome ir
AUKŠTIMATIS
NEVEIKĖ net
nusikalstamai,
nes skrydžius
vykdyti be jo
net pavojinga.
Aš net
neįsivaizduoju,
kaip galima
dirbti tolimačiu
ir kas 5-ias
minutes
neperdavinėti
aukščio
parametrų
kiekvieno
lėktuvo?
Tai labai grubus
pažeidimas darbe
su radaru,
neduodant
pastoviai
skrendančių
objektų aukščio.
Negi neveikė
aukštimatis tik
tam, kad juo
negalima būtų
pastebėti minėto
chuligano
Su-15-tojo?
9. Kad po
katastrofos
negalima būtų
nustatyti
staigaus lėktuvo
kritimo, ar ne
sąmoningai buvo
Gagarino lėktuve
į savirašį
aukščio
registratoriaus
parametrų
prietaisą
neužtaisytas
diagraminis
popierius?
10. Kad nuo J.
Gagarino
staigaus kritimo
žemyn ir slėgio
keitimosi jis
trumpam prarastų
sąmonę, ar ne
tuo tikslu ir
buvo šalia jo
pusiau
atidarytas
ventiliacijos
vožtuvas?
11. Ar ne šio
nusikaltimo
slėpimui -
Lietuvos
skaitytojams
kvailinti, laike
tos katastrofos
50-mečio mūsų
DELFI
perspausdina
Kremliaus melo
straipsnį su
arti 100-mečio
(išgyvenusio iki
102 metų ir iki
tiek dirbusio)
to
naikintuvo-žudiko
skrydžių
parametrų
tyrėjo-mokslininko
Arsenijaus
Mironovo
juokingus
paistalus - to
Su-15 neigėjo
išsigalvojimus?
Jie pranyko tik
jam mirus,
pusmečiu
anksčiau nei A.
Leonovas.
ATRADAU IR MOTYVACIJĄ, DĖL KO REIKĖJO PAŠALINTI J. GAGARINĄ.
Tai sužinojau iš
pačios J.
Gagarino žmonos,
kuri irgi jau
mirusi - jos
atsiminime
pažymėta, kad
prieš žūtį jos
vyras ruošė
pranešimą
JUNESCO
konferencijai.
Galite
pasigrožėti
kaip DELFI
atliko Kremliaus
užsakymą,
pateikdama
atsakingojo
matyt, už
nužudymą
mokslininko
pačius
kvailiausius
prieštaravimus -
https://www.delfi.lt/.../ekspertas-atskleide-gagarino...
Ieškant
motyvus
nužudyti, toks
vaizdas, kad
žmona J.
Gagarino galėjo
nujausti dėl jos
vyro nužudymo ir
buvo paskelbusi,
jog ji prieš
žūtį matė, kaip
jis rašė
pranešimą
JUNESCO
konferencijai.
Mano supratimu,
ši konferencija
turėjo būti
Kosmonautikos
dienai balandžio
12-tajai.
Deja, kitą
dieną
(balandžio
13-tą) TURĖJO
PRASIDĖTI
III-iasis
pasaulinis KARAS - 8-niomis termobranduolinėmis raketomis turėjo būti sunaikinta
Izraelio
valstybė, tas
raketas paleidus
iš povandeninio
laivo
Viduržiemio
jūroje.
Bet,
deja, kol laivas
apiplaukė Europą
ir į Viduržiemio
jūrą įplaukė,
numatyto
signalas raketų
leidimui iš
Maskvos
nesulaukė. Dabar
mokslininkai
mano, kad
Izraelio
sunaikinimui
sutrukdė
prasidėję Prahos
pavasario
įvykiai, kurie
antrą kartą
išgelbėjo
Izraelio tautą.
Pirmą kartą
Čekoslovakija
gelbėjo Izraelio
kūrimosi metu,
jai pasiutusi
reaktyvinius
karo lėktuvus.
Panašius
signalus ir mes
tada panašiu
laiku buvome
gavę apie, neva,
prasidedantį
III-čią
pasaulinį karą.
Apie šį III-čią
pasaulinį-termobranduolinį
Kremliaus
planuotą karą
smulkiau
su nuorodomis
dėsčiau žemiau
minėtam
Vadimui
Lukoševičiui,
o taip pat
jam asmeniškai
rašiau, bet
jam studijos
nebaigiau, nes
jis viešai
pradėjo
prieštarauti
Markui Soloninui
dėl 2010-04-10
Smolenske Lecho
Kačinskio
lėktuvo
susprogdinimo
-apie tai irgi
dar studiją
turėsiu
pratęsti. Be to,
kaip aš
nutraukiau
III-čio
pasaulinio karo
karinį stovį su
atsuktuvu,
pareguliavęs
radaro imtuvą,
aprašau tai savo
pusiaujumoristinėje
TRILOGIJOJE apie
lenktynes į
Mėnulį, nes
tarnavau netoli
slapčiausio
pasaulyje miesto
Arzamas-16,
kuriame buvo
kuriamas ir
gaminamas
termobranduolinis
ginklas. Tas
įvykis ir įvyko
vasario
mėnesyje, prieš
tą planuojam
III-čią
pasaulinį karą.
Tą TRILOGIJĄ,
rašiau
Facebook-e, kuri
tapo sunaikinta,
matyt,
sovietiniams
karininkams mano
rašinį
apskundus.
Gerai, kad jį
buvau tekstą
išsaugojęs ir
tai paskelbiau
internete -
http://kazlusporto.puslapiai.lt/.../index-soviet-arm....,
nes aš
aprašinėjau
keistą radarų
imtuvų
išreguliavimo
atliktą
provokaciją
Ypatingosios
padėties
paskelbimo metu,
kuris gavosi net
labai komiškas.
O visą
Viduržemio jūros
krizę aprašiau
rusiškai ČIA -
http://kazlusporto.puslapiai.lt/.../index-sergeew-iu...
Kaip matote, čia
pirmąją
laiško-studijos
dalį buvau
parašęs
žymiausiam
pasaulyje
aviacijos
katastrofų
ekspertui
Vadim-ui
Lukoshevich-iui
(jis F.b. yra),
kuris dėl MH17
katastrofos rašo
knygas, dėl šio
numušto
Malaizijos
lainerio "ant
ausų stato" savo
viršininkus iš
Kremliaus
Gynybos
ministerijos ir
yra dėl MH17
Hagos teismo
Amsterdame
vykstančio
teismo patarėju.
Jis taip pat yra
pagrindiniu
Rusijos Kosmoso
istorikų. Todėl
aš jam detaliai
viską aprašiau,
ką internete
aptikau dėl J.
Gagarino žūties.
Bet, deja,
tą darbą turėjau
nutraukti-nebaigti,
nes jis (Vadimas
Lukoševičius
- jis DELFI
buvo teigęs dėl
į Minską Reynar
lėktuvo
nuvarymo)
žymiausiam
istorikui ir
aviacijos
konstruktoriui
Markui
Soloninui
paprieštaravo
dėl Lenkijos
prezidento
Lecho Kačinskio
lėktuvo
susprogdinimo.
Ogi,
J. GAGARINO
NUŽUDYMO
ORGANIZAVIMAS
ANALOGIŠKAS
L. KAČINSKIO
Smolenske
2010-04-10
SUSPROGDINIMUI
ir pagal tą
pačią metodiką
visuomenei
apkvailinti. Juolab, J. Gagarino nužudymo organizavimas yra atliktas "Suchoj"
firmoje, kurioje
ir
dirbo-mokslinius
eksperimentus
atlikinėjo
minėtas Vadim-as
Lukoshevich-ius.
Todėl jis MANE
UŽBLOKAVO F. b.
sic tinkle), kai
pateikiau jam
nepatogius
techninius-Kriminologinius
klausimus. To jo
užblokavimo
psichologinius
aspektus
aprašiau
specialiojoje
Rusijos
aviacijos
specialistų
grupėje PLF101,
skirtoje
nagrinėti
Smolenske L.
Kačinskio
lėktuvo
susprogdinimui.
-
https://www.facebook.com/groups/plf101/?multi_permalinks=826155878047065¬if_id=1648364754328810¬if_t=feedback_reaction_generic&ref=notif
(Skaitykite ne
tik pristatymą,
bet ir mano
komentaruose
"diskusijos"
pavyzdžius, dėl
ko ekspertas
mane užblokavo).
Šio žymaus
mokslininko
nenoriu
kvailinti -
aš gerbiu jojo
indėlį Rusijos
nusikaltimui
MH17 numušime
išaiškinimui.
Bet jis sako,
kad "Rusija
visur kalta
negali būti". O
aš manau, kad
tai ne Rusijos,
o NUSIKALSTAMO
LENINIZMO
problema,
kurį ypatingai
puoselėja
LukoFAŠISTINIS
mūsų kaimynų
rėžimas ir to
rėžimo niekas
nenori
demaskuoti - jo
labui priiminėja
neteisėtus
migrantus, juos
nesiunčia atgal,
nors daug jų
nori grįžti
atgal, ir nenori
demaskuoti
LukoFAŠISTINIO
rėžimo pinkles,
siunčiant tuos
migrantus į mūsų
šalį - joje
statant
butaforines
tvoras šalia
gyvenviečių ir
siekiant
Valstybę su
savivaldybėmis
supriešinti, jau
neskaitant II-o
pasaulinio karo
istorinių
Kremliaus
propagandos
klastočių
pinklėse
labirintai
ištisi, kuriais,
kas nori
pasinaudoti -
dar patylėsiu.
Bet, kas
darosi dabartyje
- tai yra labai
glaudžiai susiję
su J. Gagarino
nužudymo
aplinkybėmis.
Juk tai ne
kažkokia "konspiralogija",
o tikra
Kriminalogija,
kurioje būtina
fiksuoti Fizikos
- LOGIKOS ir
kitų mokslo
sričių
ignoravimus
minėtų
katastrofų
"tyrimuose".
Todėl tuos
tyrimus VIEŠAI
VISUOMENĖ turi
tirti, dėl ko
visuomenės dėka
ir buvo
sėkmingai
išaiškintas MH17
maršruto
lainerio
numušimo
nusikaltimas. Aš
jį kaip Oro
gynybos
specialistas
galiu
konstatuoti, kad
laineris "per
apsirikimą"
numuštas
negalėjo būti.
Bet čia jau
atskira kalba,
kuri yra labai
persipynusi su
J. Gagarino
nužudymo
organizavimo
pinklėmis, apie
kurias čia visas
neišdėstysiu
suprantamai.
Taigi, šią temą
tuoj pratęsiu su
dabar vykstančio
karo UkraJinoje
problemomis.
Juolab,
2022-03-27 prieš
mane F. b.
paskyroje buvo
įvykdyta eilinė
Kibernetinė
ataka, kai dingo
iš mano profilio
atsiminimai apie
2012 m liepos 29
d. Londone
Mokslo muziejaus
Kosmonautikos
skyriuje mano
prisiminimas
nufotografuotas.
Dingo, kai aš jį
skaičiau, o po
to nuėjus, jo
mano profilyje
nebeliko.
Atradau tik su
kita paskyra
atėjęs. Žodžiu,
darau išvadą,
jog, kažkas
žino, kad aš J.
Gagarino žūties
dieną turėjau
rašyti
prisiminti J.
Gagarino
žuvimą ir
kažką padarė,
kad laikinai
išnyktų profilis.
P.S.: Šią temą dar plėsti reiktų su rimtesniais tyrinėjimais
|
|
|
|
|
|
|
Tai tiek. Daugiau galima paskaityti LAIŠKĄ TRIMS MERAMS
Pagarbiai.
Vytenis ALEKSANDRAITIS
tel: 86402119
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Todėl revizuojant sovietinės istorijos naratyvus dėl
rezistencijos, aiškėja visiška priešingybė su Didvyriu
Juozu Krikštaponiu, kuris buvo ir nuo vokiečių-okupantų
nukentėjęs, ir šis faktas kažkodėl buvo slepiamas nuo
visuomenės. Kada konkrečiai jis prie vokiečių buvo kalinamas
Kauno kalėjime, mano įsitikinimui, reikia GESTAP-o
sulaikymo-kalinimo protokolus ieškoti Maskvoje. Juos,
tikriausiai, NKVD ir KGB matė, - todėl savo raštuose J.
Krikštaponio Baltarusijoje nerodė, nes, matyt, tuo metu
kalinamas buvo. Tą kalinimą patvirtina ir jo sesers bei
kaimyno-ryšininko atsiminimai, o taip istorinių aplinkybių
psichologinė logikos visuma veda į prielaidą, jog Ukmergės
restorane
konfliktas išsižiebė dėl frustracijos, pasibaisėjus Holokausto
vaizdais.
Kaip ne keista, net; tą patį galima ir archyvuose įžvelgti
į tuos dokumentus, kurie 2021-12-03 istorikų Ukmergės
konferencijoje buvo paminėti.
Bet, deja, pasirodo, tie dokumentai; ne tik neįrodo J.
Krikštaponio buvimo Baltarusijoje, bet atvirkščiai - jie kelia
hipotezę: tų dokumentų panaudojimą; iš kalėjimo
ištraukimui atlikti.
Juos šioje mano studijoje pamatysite ir aiktelėsite!
Be to, dokumentuose ir istoriniuose šaltiniuose yra tokių
staigmenų, kad, ne tik, sovietinį Holokausto slėpimą-pavertimą į
"tarybinių piliečių" naikinimą, bet ir pavertimą
į karo belaisvių naikinimą čia
pamatysite, kurio 1941 m. spalio viduryje galėjo net nebūti,
nes belaisvių filtracija vyko liepos mėnesy, kai A.
Impulevičiaus batalionas Lietuvoje buvo dar nesuformuotas.
Tai prikurti NKVD galėjo su tikslu: Katynėje Lenkijos
kariuomenės sušaudymu kaltinti vokiečius, o toliau: su susikurtu
naratyvu,
karo
belaisvių žudymas
galėjo būti sovietams politiškai naudingesniu nei Holokaustas.
(Čia tik hipotezė, pagal kurią kryptis tolimesniems tyrimams)
Todėl J. Krikštaponiui inkriminuojamuose žudymo vietose,
statant Minsko miesto daugiaaukščius - 8-ių tūkstančių
nužudytųjų kaulai turėjo būti ekskavatoriais išversti ir
paminklai sušaudytiems pastatyti.
Bet, tokių paminklų nėra ir nėra Štalag-352 istorijoje
jokių užuominų apie tas J. Krikštaponiui inkriminuojamas karo
belaisvių spalio masines žudynes.
Yra net liudininko prieštaravimas, nes per okupantų
apklausas-tardymus buvo taisyklė meluoti nebūtas kaltes
versti mirusiems-žuvusiems, kad naujų netekčių išvengti -
išvengti dar gyvųjų kaltininkų patraukimą atsakomybėn. Todėl
neaišku, kodėl ši taisyklė istorikų
ignoruojama?
Kad ir LGGRTC, panašu, kad slėpė nuo visuomenės, arba
sąmoningai
nematė NKVD-KGB dokumentus
apie Didvyrio suėmimą-kalinimą
prie vokiečių bei jo
netarnavimo Baltarusijoje paminėjimus ir 2014-12-19 Generalinei
prokuratūrai (toliau GP) paistė TIK PRIELAIDŲ pažymą. Todėl
pastarąją kabutėse rašau čia tekste, nes 2015 m GP atmetė Centro
aptakius
kaltinimus.
.
O kai man teko tuos NKVD-KGB dokumentus paviešinti, tai
tada Lietuvos Istorijos institutas (toliau LII(Lii), arba
Institutas) savo Pažymoje, paruoštoje 2022-12-03 Ukmergės
konferencijai, jau, nors vieną (NKVD) dokumentą ir Didvyrio
sesers paminėjimus paminėjo, kaip prieštaringas žinias. Todėl
tą Pažymą privalu rašyti jau iš didžiosios raidės, kuri keičia
Didvyrio biografijos tyrimo situaciją.
Bet, gaila, labiausiai nepagrįstų prielaidų pripaistytą J.
Krikštaponio iš karinės tarnybos išėjimo į atsargą sritį ta
Pažymą be jokio įrodinėjimo paminėjo kaip faktą, nurodydama
archyve pačią nesąmoningiausią nuorodą
LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 255
į bylą, kai Didvyriui buvo tik
10-17 metų. (Ką, tiek metų būdamas karinę tarnybą baigė, o
po to laikrodžius atsuko?)-
|
|
|
|
|
|
. |
|
|