Pasakoja VERONIKA KRIKÐTAPONYTË-JUODIENË Uþraðyta Ðiluose 1990 m. liepos mën . Dar 1940 m. atëjæ rusai mûsø ðeimà ëmë persekioti kaip prezidento Antano Smetonos gimines. Kada 1941 m. tetà Julijà veþë á Sibirà, mama nubëgo pas jà. Toks Kavaliauskas ir· JQnas Daraðkevièius, Smetonienës augintinis, neleido prieit prie tetos ir grasino, kad ir jà iðveð kartu. Tada mes ir namuose nebenakvodavome, o kur nors ant dirvono, á kailinius susisukæ. Kartà guliu dirvoje prie akmens ir jauèiu, kad kaþkas uosto. Pakeliu akis - ogi didþiulis vilkas. Kaip suspiegsiu, tas tik atbulas atbulas ir nukiceno miðko link. Turëjau brolius Antanà, Juozà ir Simonà. Juozas buvo Nepriklausomos Lietuvos karininkas, turëjo kapitono laipsná. Antanas su Simonu laikësi apie namus, jø þmonos buvo ið Jurgelioniø kaimo, tai jie visà laikà eidavo á Jurgelionis. Kartà juos taip beeinant apsupo rusai. Simonas pabëgo, o Antanà nuðovë pas uoðvius. Simonas nebeturëjo kur dëtis, tada jis nuëjo á bûrá pas Juozà, pabuvo apie savaitæ, o ten, taip pat apsupimo metu, pateko á rusø nagus. Juozas, ið bunkerio iðlindæs, bëgo pirmas ir þuvo. Bunkeryje buvo apie 30 vyrø. Ið bûrio laikinai buvo pasitraukæs toks Mikoliûnas, tai já ir átarë iðdavyste. Partizanas Antanas Miðkinis stovëjo sargyboje, tik spëjo praneðti buvusiems bunkeryje, kad jau apsupti. Ðiuo metu Antanas Miðkinis, kilæs ið Lëno, gyvena Panevëþyje. Brolis Juozas, gimæs 1912 m., buvo baigæs karo mokyklà ir Kaune, Ðanèiuose, tarnavo pëstininkø pulke. Vokieèiø okupacijos metu sëdëjo kalëjime uþ vokieèio sumuðimà . Jis vis vaþiuodavo á Ukmergæ "taðkø" reikalais, o ten turëjo gerus paþástamus - Juozà Barzdà, karo gydytojà Mikalauskà· Jeigu nori kà gauti, reikdavo degtinës veþtis. Kartà jis nuëjo á restoranà civiliðkai apsirengæs . Atëjo du vo- 217 kieèiai ir atsisëdo ðalia jo, o netrukus atëjo kaimo diedukas ir, nieko neklausæs, atsisëdo prie to paties staliuko. Juozas vokie, èiø kalbà mokëjo. Vokieèiai tà diedukà pavadino lietuviðka kiaule. Tada Juozas tà vokietá pakëlë su visa këde ir trenkë ant þemës. Dar du puolë, bet ir tuos partrenkë. Kada iðbëgo á laukà, ten jau ir daugiau vokieèiø atsirado. Juozà suëmë ir tiesiai á kalëjimà Kaunan nuveþë. Neþinia, kuo bûtø viskas pasibaigæ, bet ir Kaune jis turëjo gerø draugø. Dar Raðtikis tebebuvo, o Raðtikis buvo vedæs mûsø pusseseræ Elenà Smetonaitæ . Kità dienà, matom, atvaþiuoja mûsø arkliu kaþkoks þmogus, o Juozo nëra. Iðbëgom á laukà, ëmëm klausinët, kur Juozas, tai jis ir pasakë, kad Juozà vokieèiai paëmë. Papraðë jis tik maisto paruoðti. Mes prikimðome maiðà kumpio, laðiniø. V ëliau jau ið Juozo pradëjome gauti laiðkelius - paraðë, kad kartu su komunistais sëdi. Pradþioje tie galvojo, kad já kaip ðnipà ámetë, bet kai pamatë, kad taip smarkiai sumuðtas, suprato, kad ne savo noru pateko. Po keleto mënesiø já draugai iðtraukë ið kalëjimo. Gráþo á tëviðkæ, Uþulënio vienkiemá - Pabarniná, kur gyveno mûsø ðeima. Namuose visà vokieèiø okupacijos laikotarpá slapstësi, dienà niekur vieðai nesirodydavo. Kartais iðeidavo á miðkà pamedþioti. Vienà kartà þi1lrim, rankos jam uþ galvos, atsiveda á namus jau nuginkluotà raudonieji partizanai. Pasirodo, uþlipo ant jø bemedþiodamas. Mes iðsigandome. Áëjæ paklausë, ar tas þmogus ið ðitø namø. Mes pasakëme, kad taip. Visi kalbëjo rusiðkai. Kadangi vyriausias brolis Antanas gerai mokëjo rusø kalbà, todël laisvai susikalbëjo. Mums visiems liepë iðeit ið gryèios, o jie, ásivedæ á vidø Juozà, apie kaþkà ilgai ðnekëjosi. Iðvirëm jiems vakarienæ, iðkûrenom pirtá, kad tik greièiau iðsineðdintø. Gerai prisiputæ ir iðsimazgojæ, jie pareikalavo, kad juos Antanas nuveþtø á Pagirius. Vëliau Antanas pasakojo, kad viduje tada ásivedæ Juozà tie ruskeliai kalbino primygtinai eit su jais kartu á miðkà partizanaut, bet Juozas atsisakë to "malonumo" ir pradëjo slapstytis ne tik nuo vokieèiø, bet jau ir nuo ðitø - raudonøjø banditø. V ëliau vis dar uþsukdavo á mûsø namus tie raudonieji, bet jau kiti. Tarp jø lietuviðkai kalbanèio në vieno nebuvo. Broliui Anta- 218 nui paliko raðtà, kuriame buvo paraðyta, kad ði ðeima rëmë raudonuosius 'partizanus, bet Antanas ið karto tà raðtà sudegino. Netoli prezidento buvusio dvaro krûmuose gyveno ðitie raudonieji. Ten þmonës labai skøsdavosi, kad su jais jie elgësi þiauriai, apiplëðinëjo, vogë, neðësi ið namø, kas tik jiems patiko. Ypaè nukentëjo mûsø pusbrolis Jonas Smetona, prezidento brolio ûnus. Jonà vëliau, 1944 m., jie sutvarkë tokiu bûdu: pavarë veþti malkø á Taujënus ið miðko; nuveþë jis malkas ir negráþo. Taujënuose jau stovëjo NKVD garnizonas. Namiðkiams tik praneðë, kad jis susirgo ir mirë kalëjime. Ir þmona, ir vaikai tuo patikëjo, o ið tiesø já tie enkavedistai, buvæ raudonieji partizanai, nuþudë. Þmonës matë, kai já vedësi, apsirengæs buvo juodo milo fren- ~iumi... > Lygiai taip pat jie norëjo padaryti ir su mano broliais, bet að jø neleidau, pati vaþiavau. Nuvaþiavau á tà sandëlá, prisikroviau malkø ir vaþiuoju á Taujënus. Pasikinkiau geresná arklá· Mums tie komjaunuoliai pasakë: - Nuveðit malkas ir vaþiuokit namo. Nuveþæ iðmetëm malkas, jau vaþiuosim namo, o ant kelio stovi enkavedistai ir liepia vaþiuoti Taujënø dvaran. Supratau, kad ta pati versija, kaip su Smetonos Jonu. Að vaþiuoju ir þinau, kad Èebatoriðkiuose yra toks keliukas á ðonà· Vienas enkavedistas mus praleidþia á prieká, kiek pavaþiavau ir - tuo keliuku namo. Paskui mane dar toks apskuræs diedukas, taip pat á Cebatoriðkiø kaimà ... Girdþiu tik uþpakalyje rëkia: "Stoj! Stoj!" Bet að arklá uþraginau gerai ir taip laimingai gráþau á namus. Þinoma, kad mus ta\p pat bûtø ten pribaigæ, kaip ir Smetonos Jonà. Kam gi jie mus varë dar á tà dvarà? Brolis Juozas besislapstydamas sulaukë rusø. Kada pamatë, kad jie jau visai arti, sukvietë á vienà vietà apylinkiø vyrus: Ant nà Smetonà, Jonà Bujokà, Broniø Miðkiná, - apie 100 vyrø. Dar prie vokieèiø jis slapta susitikinëjo su buvusiais Lietuvos kariuomenës karininkais, tarnavusiais armijoje vyrais ir jau organizavo ginkluotà pasiprieðinimà prieð bolðevikus. Vyrø tai daug susirinko, o kovot ir iðsilaikyt tokiai masei ne t ip jau paprasta, visgi ir maitintis, apsirengt reikia. Tada Juo- 219 zas pasiûlë tiems, kuriø nelieèia armija, gráþti á namus ir registruotis. Tokiu bûdu jo bûryje liko tik 30 vyrø. · Juozas, þinau, palaikë ryðá ir su Þaliu Velniu per ryðininkà Vladà Praná, kurá greit sugavo rusai ir iðveþë á frontà. Ið ten jis jau nebegráþo. Juozo bunkeris buvo netoli eigulio Juðkos namø. Daugelis átarë Juðkà-iðdavyste. Kadangi jis buvo eigulys, gerai þinojo tà takà á bunkerá, be to, pas Juðkà visà laikà slapstësi anie raudonieji banditai. Kartà mes su Èeponyte nusineðëm pas já laðiniø ir norëjom gauti muilo akmens. Tai kaip pradëjo lást ið visø kampø visokie tipai paþiûrët, kas per "þvërys" tuos laðinius atneðë. Èeponytei dar davë gabaliukà to akmens, o að dþiaugiausi, kad sveika kudaðiø iðneðiau. Po brolio Juozo þuvimo nedaug jau beliko vyrø bûryje, tada vadovavimà perëmë leitenantas Danielius Vaitelis-Briedis. Pas Vaitelá nuëjo Lelijavas ir Vilis (vokietis nuo Klaipëdos). Kodël tà partizanà pavadino Lelijavu? Jis ëjo per patá frontà ir èia, pas mus, á Ðilus atbëgo net pamëlynavæs, labai pavargæs, dël to já ir pavadino - Lelijavas. Kilæs nuo Këdainiø, bet pasiliko mûsø kraðte su partizanais. 1948 m. þiemos metu pas Juodá á Ðilus uþëjo Vilis, Lelijavas, Vaitelis ir papraðë pakinkyt arklá. Staiga pakilo raudona raketa, po to pasipylë baltos. ViI is su Lelijavu link kaimyno pabëgo apie 100 m ir krito, o Vaitelis per kità namo pusæ iðbëgo. Nubëgo pas Kartanà, ten pasikinkë arklá ir nuvaþiavo pas Vaièiûnà. ... Ðeimoje mes buvome devyni vaikai: keturi maþi mirë, li~ kome penki patys stipriausi. Jau paûgëjusá Juozukà pasiëmë pusseserë Dvilaitienë, progimnazijos mokytoja, á Raguvà ir laikë já. Dvilaitienë mokytojavo Kaiðiadoryse, Jonavoje. Dvilaitienë augino dukrà Lilæ. Nepasidomëjo, su kuo dukra susipaþino - su partizanu ar su vagim. Labai graþi mergaitë buvo. Buvo pradëjusi mokytis balerina, nes Lilës sesuo buvo iðtekëjusi uþ Imbraso, baleto ðokëjo. Tas pastebëjo Lilës gabumus ðokiui ir buvo pasiëmæs jà á baleto mokyklà. Kada prasidë- 220 jo karas, Lilës sesuo mirë vëþiu, o Imbrasas pasitraukë su vokieèiais. Lilë susidraugavo su kaþkokiu Gintuku nuo Taujënø. Graþus berniukas, mokësi gerai, bet va - susidëjo su tokiais draugais, áviliojo á tà bûrelá ir Lilæ, ëjo per þmones ir plëðikavo, save pasivadinæ "Ðluotos" partija, apsimetæ partIzanais. Dabar suprask, kas ten ið jø kaltas. Lilës motina. keikë Gintukà, o Gintuko motina keikë Lilæ· Að Lilæ palikau dar visai maþà. Tik pamenu, kai pas Dvilaitienæ uþeidavo skrebai, Lilë, uþlipusi ant spintos, dainuodavo: "Suþydëjo visas kraðtas ðûdinai..." Pas Petrà Belevièiø slëptuvëje buvome sulindæ kartu su sesers vaikais. Mama gráþo pas seserá á Raguvà su anûkais, að galvoju taip: jeigu manæs nepaims, kaip nors iðliksiu gyva. Vyriausias brolis Antanas buvo jau areðtuotas. Enkavedistai reikalavo, kad jis ið duotø brolá Juozà, o jei neiðduos - visà ðeimynà iðveð. Kada brolis Anta~as gráþo á namus, mes jau buvome ið namø pasitraukæ ir pas Petrà Belevièiø iðbuvome iki spalio keturioliktosios. Jis dirbo eiguliu ir gyveno Miðkiniø vienkiemyje, miðke tarp Lëno ir Briedþvalkio. . . Naktá að iðgirdau, kad kaþkas ðliauþioja apie sienas. JeI IÐ miðko, galvoju, - áeis, bet paðliauþiojo paðliauþiojo ir dingo. P? kiek laiko sekmadiená, per Visø ðventø dienà, atëjo trys rusaI. Að jø kalbos në kiek nesupratau, në vieno þodþio, ar jie ten mane graþiai vadino, ar ne, að neþinau. Ne per daug ëmia~ á ~alvà, nes þinojau, kad nuo likimo nepabëgsiu, kitaip nebus. LIepe ma!' neiðeit. Krûmuose, matosi, dûmai rûksta, - supratau, kad kazkas saugo. Nutariau: lauku eisiu á baþnyèià. Apsirengiau. Ir vël prisistatë tie "pirðliai". Pavedë iki kryþkelës, kur susikryþiuoja vienas kelias nuo Uþulënio, o kitas á Taujënus nuo Lëno. Pamaèiau, kad prie kryþkelës sëdi dar apie 20 vyrø. Visi kaimynai surinkti, kai kurie ið jø buvæ komunistëliai ir ðitie, toks Kriauèiûnas, Èeponiai, Pranys, kitas Pranys. Nuvedë mus á Taujënus. Juos patardë ir paleido. Kai juos tardë, mane tik prakaitas pylë: girdëjosi spardymas tarytum arklidëje. Ta:dymo ~am~a~ rys buvo toks siaurutis kaip koridoriukas. Dauzo, dauzo, - ~~I parkrinta, apipila vandeniu ir iðvelka. Kitos dienos ryte atejo 221 vienø þmonos, kitø seserys, ir juos paleido, o mane paliko iki ketvirtadienio. Savieji man davë kas megztiná, kas sijonà, nes jautë, kad manæs nebepaleis. Tas keturias dienas mane vis ðaukësi á tà "koridoriukà", dauþë ðautuvø buoþëmis. O sienos viniø prikalinëtos. Kai að atsitrenkiu á sienas, tai ir á tas vinis. Jauèiu, kad nuo kraujo drabuþiai jau sudrëko. Að nesuprantu, kam jie mane dauþo, kalba tai rusiðkai. Po to vienas ið jø, civiliniais drabuþiais, klausia: - Ar þinai, kas að esu? - Neþinau, nepaþástu, - atsakiau. - Að esu Subatis. Tavo brolis mano telyèià nuðovë ir þmonà. Jis ëmë jau lietuviðkai plûsti mane ir klausinëti, kà að þinau apie partizanus. Að gyniausi, bet jis pagrasino, kad rytoj bus dar kitaip. Kità dienà jau neðaukë, paðaukë treèiadiená. Pastatë kampe, o jie sëdi ir ðneka. Jau ketvirta diena nei valgiusi, nei gërusi. Stovëjau stovëjau ir pargriuvau. Tik kada duris atidarë, tada atsipeikëjau. Þiûriu, jau kareiviai stovi, pasiruoðæ mane iðtempt uþ kojø, bet að atsikëliau ir pati iðëjau. Á galà savaitës jie paëmë ið Baleliø Kartanà, invalidà, be kojø, buvusá Lietuvos savanorá, já muðë, kankino ir vandeniu liejo. Að viskà girdëjau . Po to mudu su Kartanu ásodino á sunkveþimá. Du kareiviai atsisëdo ið ðonø. Mes tik spëjome susipaþint, toliau mums kalbëtis uþdraudë. Nuveþë á Ukmergæ, já á saugumà, o mane á milicijà. Að buvau apsiavusi gerais batais, Smetonienë (prezidento þmona) man juos buvo dovanojusi. Milicininkai vis pasiþiûri, pasiþiûri á tuos batus. Supratau, kad jie labai jiems patinka. Vienà vakarà ávaro mane á kità kambará ir liepia gulto Prieð pat daboklës langus, matau, baþnyèia, þmonës eina melstis, o man taip skauda ðirdá, taip gelia krûtinæ, - að neguiu, bet milicininkas grieþtai perspëja, kad gulèiau. Nusiaviau batus, tada iðvarë á koridoriø, pastatë prie sienos, po keleto minuèiø vël ávarë atgal á tà paèià kamerà. Dairausi - batø gi mano nebëra! Turëjau pasiëmusi tokius prastus tëvo veltinius, tai tais apsiaviau, nors ir be kalioðø, o ruduo, lauke ðlapia. Áveda pas mane aukðto ûgio graþià moterá su deðimties mënesiø vaikeliu ant rankø. Supratau, kad ji rusø kalbà gerai moka. Netrukus atva- 222 þiuoja su geleþine bûda maðina, kur kalinius veþioja, ágrûda mus á jà ir veþa. Að nesiorientuoju, kur veþa, o ji pradëjo dejuoti: - Dieve, kur mus veþa? Á þydø kapus suðaudyti. Að sakau - tegu ðaudo. Þinoma, jos motiniðkø jausmø að gi nesupratau. Ji sako: - Mano dar du vaikai saugumo kalëjime. . Atveþë mus á saugumo kalëjimà Ukmergëje. Èia radome uþdarytø dar daugiau moterø, maþdaug septynias. Ta moteris su vaikeliu ant rankø buvo Ona Misiûnienë, garsiojo partizanø vado Þalio Velnio þmona. Jos sûnelis Vytukas visas geltonas, sulysæs. Maistas motinai ir jam - ta pati juoda pamazginë sriuba. Jos dar du vaikuèiai buvo atveþti ir uþdaryti á kalëjimà, bet kitoi. kameroj. Kartà tas senis, kuris kaliniams veþiojo sriubà, pasakë Misiûnienei, kad jos vaikus iðves pasivaikðèioti, tai mes viena atsistojom prie durø, kad per "vilkiukà" "nadziratelius" nepastebëtø, o ji stovi prie lango i~ laukia: ka?a vai~~s i~ve~. Kai tik pamatë, ëmë verkt ir parknto ant zemes. MaCIau lr as, kokiø 6-7 metukø du vaikiukai. Þiema, ðaltis, o jie su plonyèiais kostiumukais. Pavedþiojo tuos vaikelius, paskiau pradëjo jà vest á tardymà· Po to uþdarë á karcerá su vaiku ir prigrasino: "mes ið tavo vaikø padarysim enkavedistus". Po kurio laiko paleido jà su sàlyga, kad ateis vyras. Prie Misiûno namø, matyt, visà laikà buvo iðst,:tytos pasalos, enkavedistai laukë ateinant paties Misiûno - Zalio Velnio . Po kurio laiko ir atëjo Þalias Velnias su savo vyrais, ávyko susilaudymas. Misiûnienë þuvo, o Misiûnas pabëgo. Visa tai mums papasakojo Elena Paulauskaitë ið Musninkø. Ji taip pat buvo areðtuota ir ámesta pas mus á kamerà· Vëliau. ið Musninkø buvo areðtuota Kupèiûnaitë, ir ta tà patá pasakOJO. Matyt, kad tikrai taip ir buvo. . . Kai sëdëjome Ukmergës kalëjime, iðleisdavo mus taI klem? pa ðluoti, tai á skalbyklà. Vienà kartà atëjo .mergino~ .ir pasak~, kad "ðiandien bus baisus tardymas, nes l zonà atejo LenskIs (þydas)". Mes po 1I0tbojaus" sugulëm, jau ir sumigom, tik girdim, kad 223 spynas su didþiausiu triukðmu rakina. Visos kaip ant adatø, pakilom ir sëdim ant narø. Áeina ir paðaukia mane. Merginos kaip seserys priðoko - viena milo sijonà, kita vël kà, - mane apmûturiavo kuo storiau. Ir pati apsirengiau, kà turëjau. Veda, veda, o treèias korpusas Ukmergëje buvo mirtininkø. Atvedë á ðit~ korpus~. Baimës në kiek nejauèiu, në trupinëlio. Galvoju, kaIp bus, taIp, kad ir uþmuð, visai nebaisu. Atvedë á tardymo kabinetà; sëdi vertëjas - Lietuvos ruskelis, o kitas - grynas rusas. - Þinai, að su tavo broliu Juozu mokina usi, - sako ðitas vertëjas. Man jis labai panaðus á þydà. Galvoju: negi Marijonø gimnazijoje þydas mokinosi? Bet vis tiek að su juo kalbu ðvelniai, kad tik neáþeisèiau . Daugiau apie brolá jis nieko manæs neklausinëjo, ëmë kalbëti bendrom temom. Rusiðkai vertëjas vis verèia. Su broliu tas tarytum visai nesisieja. Ðnekëjo ðnekëjo ir nutilo. Að vis stoviu, sëstis manæs nepraðo. Gal valandà taip. Tik kaip ðoks tas tardytojas kaip gyvatës ágeltas ir kaip ims mane dauþyt gumine lazda - kur tik pakliuvo. Davë davë, taip sudauþë, bet að dar ðiaip taip savo kojomis gráþau á kamerà. Likimo draugës supuolë, ëmë guosti mane. Bandau nusirengti, - kà gi benusirengsi, kad að visa sutinøsi ir iðpampusi kaip obuolys. Draugës ëmë ardyt drabuþius. Kada nurengë, baisu paèiai buvo á save pasiþi}1rët, visa mëlyna. Galva iðtinusi, krûtinë net juoda. Ir uþ kà jis mane muðë? Kalbos að jo nesupratau. Kas jam nepatiko? Tik vëliau suþinojau, kad tas vertëjas þydas jam vertë taip, kaip jiems reikalinga buvo. . Kità dienà net pajudëti nebegalëjau, kaip sukaustyta. Odà taip tempia, taip tempia, rodosi, kad neiðlaikys ir trûks . Kalinës papraðë, kad priþiûrëtojas pakvies tø gydytojà. Nekvieèia . Tada jos ëmë reikalauti, kad ateitø korpusinis. Tai buvo jau treèia diena po mano ketvirèiavimo . Korpusinis atsiuntë gydytojà · Tas atëjæs tik þiûri á mane ir èepsi. Ëmë karpyt sumuðtas vietas, ten, kur jau pradëjo gest mësa, á þaizdas ëmë kiðti vatà, kadangi sumuðimo vietos pradëjo pûliuoti . Iðgijau, taip ir nesupratusi, ko jiems ið manæs reikëjo, ko jie klausinëjo ... 224 Dar Ukmergës kalëjime tardymo metu ant tardytojo ruso r nkos pastebëjau brolio Juozo laikrodá. Supratau, kad brolis tikrai þuvæs, o tardytojas, matyt, norëjo pasiþiûrëti, kaip að á tai r guosiu. Man prieð tai buvo praneðæ, kad brolis þuvo. Labai vrkiau. Kada þuvo brolis Juozas, tuo metu þuvo 14 partizanø, o 16 bëgo. Tuo metu sugavo gyvus Broniø Kuliavà, Jonà Ðlevà uo Pagiriø, ir mus kartu teisë. Mano byloje jokiø liudininkø nebuvo. Teisë Pabaltijo karitribunolas. Gavau 10 metø kalëjimo. Kada perskaitë nuospndi, að net nusikvatojau, nes visà laikà maniau, kad suðauys, kadangi byloje visur buvo paraðyta, kad að su ðautuvu po miikus vaikðtinëjau, ko net svajoti neteko. Að teisëjo paklauiau: "Kas ten miðke gyvena, jei po tà miðkà su ðautuvu vaikði jau?" Po teismo metus iðbuvau Ðilutëje, po to atveþë vël á Vilniø. i sa, Rasø persiuntimo punkte teko susitikti su Ðakmanu, prezidento Antano Smetonos adjutantu. Po to iðveþë á Krasnojarsko kraðtà, Kemerovo sritá. Dirbau miðkuose. Atsëdëjau visus 10 metø . Pasakoja STASYS GRITËNAS
|
|||