Pasakoja VERONIKA KRIKTAPONYT-JUODIEN

Urayta iluose

1990 m. liepos mn .

Dar 1940 m. atj rusai ms eim m persekioti kaip prezidento

Antano Smetonos gimines. Kada 1941 m. tet Julij ve

Sibir, mama nubgo pas j. Toks Kavaliauskas ir JQnas

Darakeviius, Smetoniens augintinis, neleido prieit prie tetos

ir grasino, kad ir j ive kartu.

Tada mes ir namuose nebenakvodavome, o kur nors ant dirvono,

kailinius susisuk. Kart guliu dirvoje prie akmens ir

jauiu, kad kakas uosto. Pakeliu akis - ogi didiulis vilkas.

Kaip suspiegsiu, tas tik atbulas atbulas ir nukiceno miko link.

Turjau brolius Antan, Juoz ir Simon. Juozas buvo Nepriklausomos

Lietuvos karininkas, turjo kapitono laipsn.

Antanas su Simonu laiksi apie namus, j monos buvo i

Jurgelioni kaimo, tai jie vis laik eidavo Jurgelionis.

Kart juos taip beeinant apsupo rusai. Simonas pabgo, o

Antan nuov pas uovius. Simonas nebeturjo kur dtis, tada

jis nujo br pas Juoz, pabuvo apie savait, o ten, taip pat

apsupimo metu, pateko rus nagus.

Juozas, i bunkerio ilinds, bgo pirmas ir uvo. Bunkeryje

buvo apie 30 vyr. I brio laikinai buvo pasitrauks toks Mikolinas,

tai j ir tar idavyste.

Partizanas Antanas Mikinis stovjo sargyboje, tik spjo praneti

buvusiems bunkeryje, kad jau apsupti.

iuo metu Antanas Mikinis, kils i Lno, gyvena Panevyje.

Brolis Juozas, gims 1912 m., buvo baigs karo mokykl ir

Kaune, aniuose, tarnavo pstinink pulke. Vokiei okupacijos

metu sdjo kaljime u vokieio sumuim . Jis vis vaiuodavo

Ukmerg "tak" reikalais, o ten turjo gerus pastamus

- Juoz Barzd, karo gydytoj Mikalausk Jeigu nori k

gauti, reikdavo degtins vetis.

Kart jis nujo restoran civilikai apsirengs . Atjo du vo-

217

kieiai ir atsisdo alia jo, o netrukus atjo kaimo diedukas ir,

nieko neklauss, atsisdo prie to paties staliuko. Juozas vokie,

i kalb mokjo. Vokieiai t dieduk pavadino lietuvika kiaule.

Tada Juozas t vokiet pakl su visa kde ir trenk ant ems.

Dar du puol, bet ir tuos partrenk. Kada ibgo lauk,

ten jau ir daugiau vokiei atsirado. Juoz sum ir tiesiai

kaljim Kaunan nuve.

Neinia, kuo bt viskas pasibaig, bet ir Kaune jis turjo

ger draug. Dar Ratikis tebebuvo, o Ratikis buvo veds ms

pusseser Elen Smetonait .

Kit dien, matom, atvaiuoja ms arkliu kakoks mogus,

o Juozo nra. Ibgom lauk, mm klausint, kur Juozas,

tai jis ir pasak, kad Juoz vokieiai pam. Papra jis tik

maisto paruoti. Mes prikimome mai kumpio, laini. V liau

jau i Juozo pradjome gauti laikelius - para, kad kartu

su komunistais sdi. Pradioje tie galvojo, kad j kaip nip met,

bet kai pamat, kad taip smarkiai sumutas, suprato, kad ne

savo noru pateko.

Po keleto mnesi j draugai itrauk i kaljimo. Gro

tvik, Uulnio vienkiem - Pabarnin, kur gyveno ms eima.

Namuose vis vokiei okupacijos laikotarp slapstsi, dien

niekur vieai nesirodydavo. Kartais ieidavo mik pamedioti.

Vien kart i1lrim, rankos jam u galvos, atsiveda namus jau

nuginkluot raudonieji partizanai. Pasirodo, ulipo ant j bemediodamas.

Mes isigandome. j paklaus, ar tas mogus

i it nam. Mes pasakme, kad taip. Visi kalbjo rusikai. Kadangi

vyriausias brolis Antanas gerai mokjo rus kalb, todl

laisvai susikalbjo.

Mums visiems liep ieit i gryios, o jie, sived vid Juoz,

apie kak ilgai nekjosi. Ivirm jiems vakarien, ikrenom

pirt, kad tik greiiau isinedint. Gerai prisiput ir isimazgoj,

jie pareikalavo, kad juos Antanas nuvet Pagirius.

Vliau Antanas pasakojo, kad viduje tada sived Juoz tie

ruskeliai kalbino primygtinai eit su jais kartu mik partizanaut,

bet Juozas atsisak to "malonumo" ir pradjo slapstytis

ne tik nuo vokiei, bet jau ir nuo it - raudonj bandit.

V liau vis dar usukdavo ms namus tie raudonieji, bet jau

kiti. Tarp j lietuvikai kalbanio n vieno nebuvo. Broliui Anta-

218

nui paliko rat, kuriame buvo parayta, kad i eima rm raudonuosius

'partizanus, bet Antanas i karto t rat sudegino.

Netoli prezidento buvusio dvaro krmuose gyveno itie raudonieji.

Ten mons labai sksdavosi, kad su jais jie elgsi iauriai,

apiplinjo, vog, nesi i nam, kas tik jiems patiko. Ypa

nukentjo ms pusbrolis Jonas Smetona, prezidento brolio

nus.

Jon vliau, 1944 m., jie sutvark tokiu bdu: pavar veti

malk Taujnus i miko; nuve jis malkas ir negro. Taujnuose

jau stovjo NKVD garnizonas. Namikiams tik prane,

kad jis susirgo ir mir kaljime. Ir mona, ir vaikai tuo patikjo,

o i ties j tie enkavedistai, buv raudonieji partizanai, nuud.

mons mat, kai j vedsi, apsirengs buvo juodo milo fren-

~iumi... >

Lygiai taip pat jie norjo padaryti ir su mano broliais, bet a

j neleidau, pati vaiavau. Nuvaiavau t sandl, prisikroviau

malk ir vaiuoju Taujnus. Pasikinkiau geresn arkl

Mums tie komjaunuoliai pasak:

- Nuveit malkas ir vaiuokit namo.

Nuve imetm malkas, jau vaiuosim namo, o ant kelio

stovi enkavedistai ir liepia vaiuoti Taujn dvaran. Supratau,

kad ta pati versija, kaip su Smetonos Jonu. A vaiuoju ir inau,

kad ebatorikiuose yra toks keliukas on Vienas enkavedistas

mus praleidia priek, kiek pavaiavau ir - tuo keliuku

namo. Paskui mane dar toks apskurs diedukas, taip pat

Cebatoriki kaim ... Girdiu tik upakalyje rkia: "Stoj! Stoj!"

Bet a arkl uraginau gerai ir taip laimingai grau namus.

inoma, kad mus ta\p pat bt ten pribaig, kaip ir Smetonos

Jon. Kam gi jie mus var dar t dvar?

Brolis Juozas besislapstydamas sulauk rus. Kada pamat,

kad jie jau visai arti, sukviet vien viet apylinki vyrus: Ant

n Smeton, Jon Bujok, Broni Mikin, - apie 100 vyr.

Dar prie vokiei jis slapta susitikinjo su buvusiais Lietuvos

kariuomens karininkais, tarnavusiais armijoje vyrais ir jau organizavo

ginkluot pasiprieinim prie bolevikus.

Vyr tai daug susirinko, o kovot ir isilaikyt tokiai masei ne

t ip jau paprasta, visgi ir maitintis, apsirengt reikia. Tada Juo-

219

zas pasil tiems, kuri nelieia armija, grti namus ir registruotis.

Tokiu bdu jo bryje liko tik 30 vyr.

Juozas, inau, palaik ry ir su aliu Velniu per ryinink

Vlad Pran, kur greit sugavo rusai ir ive front. I ten jis

jau nebegro.

Juozo bunkeris buvo netoli eigulio Jukos nam. Daugelis

tar Juk-idavyste. Kadangi jis buvo eigulys, gerai inojo t

tak bunker, be to, pas Juk vis laik slapstsi anie raudonieji

banditai. Kart mes su eponyte nusinem pas j laini

ir norjom gauti muilo akmens. Tai kaip pradjo lst i vis kamp

visokie tipai pairt, kas per "vrys" tuos lainius atne.

eponytei dar dav gabaliuk to akmens, o a diaugiausi, kad

sveika kudai ineiau.

Po brolio Juozo uvimo nedaug jau beliko vyr bryje, tada

vadovavim perm leitenantas Danielius Vaitelis-Briedis.

Pas Vaitel nujo Lelijavas ir Vilis (vokietis nuo Klaipdos).

Kodl t partizan pavadino Lelijavu? Jis jo per pat front

ir ia, pas mus, ilus atbgo net pamlynavs, labai pavargs,

dl to j ir pavadino - Lelijavas. Kils nuo Kdaini, bet pasiliko

ms krate su partizanais.

1948 m. iemos metu pas Juod ilus ujo Vilis, Lelijavas,

Vaitelis ir papra pakinkyt arkl. Staiga pakilo raudona raketa,

po to pasipyl baltos. ViI is su Lelijavu link kaimyno pabgo

apie 100 m ir krito, o Vaitelis per kit namo pus ibgo. Nubgo

pas Kartan, ten pasikink arkl ir nuvaiavo pas Vaiin.

... eimoje mes buvome devyni vaikai: keturi mai mir, li~

kome penki patys stipriausi.

Jau pagjus Juozuk pasim pusseser Dvilaitien, progimnazijos

mokytoja, Raguv ir laik j. Dvilaitien mokytojavo

Kaiiadoryse, Jonavoje.

Dvilaitien augino dukr Lil. Nepasidomjo, su kuo dukra

susipaino - su partizanu ar su vagim. Labai grai mergait

buvo. Buvo pradjusi mokytis balerina, nes Lils sesuo buvo

itekjusi u Imbraso, baleto okjo. Tas pastebjo Lils gabumus

okiui ir buvo pasims j baleto mokykl. Kada prasid-

220

jo karas, Lils sesuo mir viu, o Imbrasas pasitrauk su vokieiais.

Lil susidraugavo su kakokiu Gintuku nuo Taujn. Graus

berniukas, moksi gerai, bet va - susidjo su tokiais draugais,

viliojo t brel ir Lil, jo per mones ir plikavo, save

pasivadin "luotos" partija, apsimet partIzanais.

Dabar suprask, kas ten i j kaltas. Lils motina. keik Gintuk,

o Gintuko motina keik Lil

A Lil palikau dar visai ma. Tik pamenu, kai pas Dvilaitien

ueidavo skrebai, Lil, ulipusi ant spintos, dainuodavo:

"Suydjo visas kratas dinai..."

Pas Petr Belevii slptuvje buvome sulind kartu su sesers

vaikais. Mama gro pas seser Raguv su ankais, a galvoju

taip: jeigu mans nepaims, kaip nors iliksiu gyva. Vyriausias

brolis Antanas buvo jau aretuotas. Enkavedistai reikalavo,

kad jis i duot brol Juoz, o jei neiduos - vis eimyn

ive. Kada brolis Anta~as gro namus, mes jau buvome i

nam pasitrauk ir pas Petr Belevii ibuvome iki spalio keturioliktosios.

Jis dirbo eiguliu ir gyveno Mikini vienkiemyje,

mike tarp Lno ir Briedvalkio. . .

Nakt a igirdau, kad kakas liauioja apie sienas. JeI I

miko, galvoju, - eis, bet paliauiojo paliauiojo ir dingo. P?

kiek laiko sekmadien, per Vis vent dien, atjo trys rusaI.

A j kalbos n kiek nesupratau, n vieno odio, ar jie ten mane

graiai vadino, ar ne, a neinau. Ne per daug mia~ ~alv,

nes inojau, kad nuo likimo nepabgsiu, kitaip nebus. LIepe ma!'

neieit. Krmuose, matosi, dmai rksta, - supratau, kad kazkas

saugo. Nutariau: lauku eisiu banyi. Apsirengiau. Ir vl

prisistat tie "pirliai". Paved iki krykels, kur susikryiuoja

vienas kelias nuo Uulnio, o kitas Taujnus nuo Lno. Pamaiau,

kad prie krykels sdi dar apie 20 vyr. Visi kaimynai

surinkti, kai kurie i j buv komunistliai ir itie, toks Kriauinas,

eponiai, Pranys, kitas Pranys. Nuved mus Taujnus.

Juos patard ir paleido. Kai juos tard, mane tik prakaitas

pyl: girdjosi spardymas tarytum arklidje. Ta:dymo ~am~a~

rys buvo toks siaurutis kaip koridoriukas. Dauzo, dauzo, - ~~I

parkrinta, apipila vandeniu ir ivelka. Kitos dienos ryte atejo

221

vien monos, kit seserys, ir juos paleido, o mane paliko iki

ketvirtadienio. Savieji man dav kas megztin, kas sijon, nes

jaut, kad mans nebepaleis.

Tas keturias dienas mane vis auksi t "koridoriuk", dau

autuv buomis. O sienos vini prikalintos. Kai a atsitrenkiu

sienas, tai ir tas vinis. Jauiu, kad nuo kraujo drabuiai

jau sudrko. A nesuprantu, kam jie mane dauo, kalba tai

rusikai. Po to vienas i j, civiliniais drabuiais, klausia:

- Ar inai, kas a esu?

- Neinau, nepastu, - atsakiau.

- A esu Subatis. Tavo brolis mano telyi nuov ir mon.

Jis m jau lietuvikai plsti mane ir klausinti, k a inau

apie partizanus. A gyniausi, bet jis pagrasino, kad rytoj bus

dar kitaip.

Kit dien jau neauk, paauk treiadien. Pastat kampe,

o jie sdi ir neka. Jau ketvirta diena nei valgiusi, nei grusi.

Stovjau stovjau ir pargriuvau. Tik kada duris atidar, tada

atsipeikjau. iriu, jau kareiviai stovi, pasiruo mane itempt

u koj, bet a atsikliau ir pati ijau.

gal savaits jie pam i Baleli Kartan, invalid, be koj,

buvus Lietuvos savanor, j mu, kankino ir vandeniu liejo.

A visk girdjau .

Po to mudu su Kartanu sodino sunkveim. Du kareiviai

atsisdo i on. Mes tik spjome susipaint, toliau mums kalbtis

udraud. Nuve Ukmerg, j saugum, o mane milicij.

A buvau apsiavusi gerais batais, Smetonien (prezidento

mona) man juos buvo dovanojusi. Milicininkai vis pasiiri,

pasiiri tuos batus. Supratau, kad jie labai jiems patinka.

Vien vakar varo mane kit kambar ir liepia gulto Prie

pat dabokls langus, matau, banyia, mons eina melstis, o

man taip skauda ird, taip gelia krtin, - a neguiu, bet milicininkas

grietai perspja, kad guliau. Nusiaviau batus, tada

ivar koridori, pastat prie sienos, po keleto minui vl

var atgal t pai kamer. Dairausi - bat gi mano nebra!

Turjau pasimusi tokius prastus tvo veltinius, tai tais apsiaviau,

nors ir be kalio, o ruduo, lauke lapia. veda pas mane

aukto gio grai moter su deimties mnesi vaikeliu ant

rank. Supratau, kad ji rus kalb gerai moka. Netrukus atva-

222

iuoja su geleine bda maina, kur kalinius veioja, grda

mus j ir vea. A nesiorientuoju, kur vea, o ji pradjo dejuoti:

- Dieve, kur mus vea? yd kapus suaudyti.

A sakau - tegu audo. inoma, jos motinik jausm a gi

nesupratau. Ji sako:

- Mano dar du vaikai saugumo kaljime. .

Atve mus saugumo kaljim Ukmergje. ia radome udaryt

dar daugiau moter, madaug septynias.

Ta moteris su vaikeliu ant rank buvo Ona Misinien, garsiojo

partizan vado alio Velnio mona. Jos snelis Vytukas

visas geltonas, sulyss. Maistas motinai ir jam - ta pati juoda

pamazgin sriuba.

Jos dar du vaikuiai buvo atveti ir udaryti kaljim, bet

kitoi. kameroj. Kart tas senis, kuris kaliniams veiojo sriub,

pasak Misinienei, kad jos vaikus ives pasivaikioti, tai mes

viena atsistojom prie dur, kad per "vilkiuk" "nadziratelius"

nepastebt, o ji stovi prie lango i~ laukia: ka?a vai~~s i~ve~.

Kai tik pamat, m verkt ir parknto ant zemes. MaCIau lr as,

koki 6-7 metuk du vaikiukai. iema, altis, o jie su plonyiais

kostiumukais. Pavediojo tuos vaikelius, paskiau pradjo

j vest tardym Po to udar karcer su vaiku ir prigrasino:

"mes i tavo vaik padarysim enkavedistus".

Po kurio laiko paleido j su slyga, kad ateis vyras.

Prie Misino nam, matyt, vis laik buvo ist,:tytos pasalos,

enkavedistai lauk ateinant paties Misino - Zalio Velnio .

Po kurio laiko ir atjo alias Velnias su savo vyrais, vyko susilaudymas.

Misinien uvo, o Misinas pabgo.

Visa tai mums papasakojo Elena Paulauskait i Musnink.

Ji taip pat buvo aretuota ir mesta pas mus kamer Vliau. i

Musnink buvo aretuota Kupinait, ir ta t pat pasakOJO.

Matyt, kad tikrai taip ir buvo. . .

Kai sdjome Ukmergs kaljime, ileisdavo mus taI klem?

pa luoti, tai skalbykl. Vien kart atjo .mergino~ .ir pasak~,

kad "iandien bus baisus tardymas, nes l zon atejo LenskIs

(ydas)".

Mes po 1I0tbojaus" sugulm, jau ir sumigom, tik girdim, kad

223

spynas su didiausiu triukmu rakina. Visos kaip ant adat,

pakilom ir sdim ant nar. eina ir paaukia mane. Merginos

kaip seserys prioko - viena milo sijon, kita vl k, - mane

apmturiavo kuo storiau. Ir pati apsirengiau, k turjau. Veda,

veda, o treias korpusas Ukmergje buvo mirtinink. Atved

it~ korpus~. Baims n kiek nejauiu, n trupinlio. Galvoju,

kaIp bus, taIp, kad ir umu, visai nebaisu.

Atved tardymo kabinet; sdi vertjas - Lietuvos ruskelis,

o kitas - grynas rusas.

- inai, a su tavo broliu Juozu mokina usi, - sako itas vertjas.

Man jis labai panaus yd. Galvoju: negi Marijon gimnazijoje

ydas mokinosi? Bet vis tiek a su juo kalbu velniai, kad

tik neeisiau . Daugiau apie brol jis nieko mans neklausinjo,

m kalbti bendrom temom. Rusikai vertjas vis veria.

Su broliu tas tarytum visai nesisieja. nekjo nekjo ir nutilo.

A vis stoviu, sstis mans neprao. Gal valand taip. Tik kaip

oks tas tardytojas kaip gyvats geltas ir kaip ims mane dauyt

gumine lazda - kur tik pakliuvo. Dav dav, taip sudau,

bet a dar iaip taip savo kojomis grau kamer. Likimo draugs

supuol, m guosti mane. Bandau nusirengti, - k gi benusirengsi,

kad a visa sutinsi ir ipampusi kaip obuolys. Draugs

m ardyt drabuius. Kada nureng, baisu paiai buvo

save pasii}1rt, visa mlyna. Galva itinusi, krtin net juoda.

Ir u k jis mane mu? Kalbos a jo nesupratau. Kas jam nepatiko?

Tik vliau suinojau, kad tas vertjas ydas jam vert taip,

kaip jiems reikalinga buvo. .

Kit dien net pajudti nebegaljau, kaip sukaustyta. Od

taip tempia, taip tempia, rodosi, kad neilaikys ir trks . Kalins

papra, kad priirtojas pakvies t gydytoj. Nekvieia .

Tada jos m reikalauti, kad ateit korpusinis. Tai buvo jau treia

diena po mano ketviriavimo . Korpusinis atsiunt gydytoj

Tas atjs tik iri mane ir epsi. m karpyt sumutas

vietas, ten, kur jau pradjo gest msa, aizdas m kiti vat,

kadangi sumuimo vietos pradjo pliuoti .

Igijau, taip ir nesupratusi, ko jiems i mans reikjo, ko jie

klausinjo ...

224

Dar Ukmergs kaljime tardymo metu ant tardytojo ruso

r nkos pastebjau brolio Juozo laikrod. Supratau, kad brolis

tikrai uvs, o tardytojas, matyt, norjo pasiirti, kaip a tai

r guosiu. Man prie tai buvo prane, kad brolis uvo. Labai

vrkiau.

Kada uvo brolis Juozas, tuo metu uvo 14 partizan, o 16

bgo. Tuo metu sugavo gyvus Broni Kuliav, Jon lev

uo Pagiri, ir mus kartu teis.

Mano byloje joki liudinink nebuvo. Teis Pabaltijo karitribunolas.

Gavau 10 met kaljimo. Kada perskait nuospndi,

a net nusikvatojau, nes vis laik maniau, kad suauys,

kadangi byloje visur buvo parayta, kad a su autuvu po

miikus vaiktinjau, ko net svajoti neteko. A teisjo paklauiau:

"Kas ten mike gyvena, jei po t mik su autuvu vaiki

jau?"

Po teismo metus ibuvau ilutje, po to atve vl Vilni.

i sa, Ras persiuntimo punkte teko susitikti su akmanu, prezidento

Antano Smetonos adjutantu. Po to ive Krasnojarsko

krat, Kemerovo srit. Dirbau mikuose. Atsdjau visus

10 met .

Pasakoja STASYS GRITNAS