D ė m e s i o ,  -  ŠI TEMA Partizanų ir Istorijos F.b. GRUPĖSE YRA DRAUDŽIAMA – F. b. automatai blokuoja dar moderatoriams nepaskelbus.

1. pav.: Šį koliažą galima pasidinti

 Blokuojamas šis pranešimas, ar ne todėl, kad Putino FSB ar Lukošenkos KGB gina Erikos Švenčionienės MELĄ apie savo senelį – Tauro apygardos vadą Joną Petrą Aleščiką-„Rymantą, ...“?

   Jos melo patikrinimui man teko telefonu susisiekti su jos mamą ir dėdę – žymaus Partizanų vado dukra ir sūnumi, kuris ir rūpinosi savo tėvo įamžinimu. Jie man pasakė, kad su Lietuvą išduodančia dukra ir dukterėčia seniai nebendrauja.

Galiu įtarti, kad mano telefoninis pokalbis buvo pasiklausytas, nes kai parašiau visą studiją apie anūkės melą ir jos suklaidinimo technologiją bei apie dar dvi anūkes Lietuvos žymių žmonių – iš karto KELIOLIKOS SEKUNDŽIŲ INTERVALE GAVAU Facebook-o PRANEŠIMĄ „apie bendruomenės taisyklių pažeidimą“, nors Istorijos grupės moderatorė to pranešimo dar nepaskelbė. Todėl akivaizdu – kad Facebook-o AUTOMATAI IŠ ANKSTO ŽINOJO APIE MANO RUOŠIAMĄ PRANEŠIMĄ. Reik manyti, kad E. Švenčionenę ginantys programišiai stebėjo mano darbą kompiuteryje, nes „apskųsti“ to pranešimo niekas negalėjo, nes jis nebuvo publikuotas. Tokius bandymus dariau 5-is kart ir 5-is pranešimus iš kart gaudavau.

Keista, bet šią temą savo sienoje paskelbiau – automatai neužblokavo. Todėl galite ir unikalių asmenų komentarus paskaityti ČIA - https://www.facebook.com/photo?fbid=8300507106656248&set=a.153490474691326

       D ė m e s i o , REIKIA TYRIMO IR PAGALBOS ATSIPEIKĖJIMUI, nes prieš Lietuvą dirbanti Erika Švenčionienė yra žymaus Partizano - Tauro apygardos vado Jono Petro ALEŠČIKO ANŪKĖ ir todėl su ja specialios struktūros galėjo padirbėti. Galima tai įtarti, nes pas ją yra sutrikusi sąmonė. Tai įrodo savęs reklamavimo videoįraše (jo nuoroda yra žemiau) savo senelio pristatymas kaip kokio „stribo“ ar Lietuvos „išdaviko“, kurį, neva, „partizanai sušaudė bunkeryje“, ir toliau ji aiškina kad jos senelis „kovojo ne už tokią Lietuvą, ...“, nors Enciklopedijoje rašoma, kad jis žuvo susirėmime su MGB kariais ir Garliavos stribų rinktine.

Todėl paskyriau nemažai laiko su ja aiškinimuisi, ir paaiškėjo, kad ponios Erikos SĄMONĖ LABAI APTEMDYTA, nes ji nepažino savo mamos ir dėdės NUOTRAUKOJE, kurią matote mano koliaže ją mažą 2-jų metukų, o dėdę 5-ių metų amžiaus. Ponia Erika man pasakė, kad tai „ne jos mama ir ne jos dėdė“ ir paprašė į jos šeimos-giminės gyvenimą nesikišti.

Bet, kadangi anūkė akivaizdžiai pradėjo šmeižti savo senelį, o jos senelis turi visuomeninį interesą, todėl man teko visą nuotrauką parodyti su Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos tyrimo centro (toliau LGGRTC) sudarytu šio Partizano aprašymu ir su jos senelės vaizdu. Jos čia koliaže nerodau.

Be to, ponia Erika man paaiškino, jog, neva, jos „senelė, nėščia su jos mama“ važiavo į pasimatymą ir gavo žinią, kad BROLIS SUSIRGO. Toks buvo užkoduotas pranešimas apie jos vyro žūtį. Tačiau Tauro apygardos vadas Jonas Petras Aleščikas-„Rymantas, ...“ žuvo 1948 m. Jonučiuose tik netoli savo bunkerio, o Erikos mama yra gimusi 1946 m. vasario mėnesį ir jo vaikų nuotrauka buvo padaryta, kai jų tėvelis dar buvo gyvas - ta nuotrauka buvo skirta jam atminčiai nuo vaikų nuvežti.

Kadangi ponia Erika sutriko ir negalėjo nieko paaiškinti apie jos pasakojamas nesąmones, todėl man teko kreiptis į jos mamą, gyvenančią D. Britanijoje ir į jos dėdę vilnietį.

Pasirodo, jiedu su Erika jau seniai nebendrauja dėl dukterėčios ir dukros darbo prieš Lietuvą; Rusijos V. Putino bei A. Lukašenko rėžimo labui, su kuriuo ji asmeniškai viešai bendravo.

Dar yra svarbu, kad MOTINA LABAI PERGYVENA DĖL DUKROS NUSISTATYMO prieš Lietuvą ir TIE PERGYVENIMAI GALI LABAI PAKENKTI MAMOS SVEIKATAI. Ji man pasakė, kad ir net jos mama – jos dukros senelė tokių nesąmonių nekalbėjo anūkei, kokias ji dabar prisigalvoja.

O, gal, jai kažkas įteigė per kokį psichotropinį ar neurolingvistinį KGB ir FSB struktūrų poveikį? Jeigu ji nežino savo mamos gimimo metų ir šitaip painioja jos senelio žuvimo laikmetį, tai, tikrai, kažkas su ponios Erikos atmintimi ar ne gali būti kažkas padaryta, panaudojant nedraugiškų Lietuvai užsienio struktūrų ir net NKVD-KGB specialiąsias technologijas?

Šių technologijų panaudojimą ar ne gali byloti ir tai, kad ponia Erika Švenčionienė NEKENČIA KAPITALIZMO, ir dieviną komunistinę sovietinę praeitį?

Jeigu ji nekenčia kapitalizmo, tai „kokio Perkūno“ važinėja į labiausiai pasaulyje kapitalistinę-oligarchinę Maskoliją ir jų oligarchiniam V. Putino rėžimui atidirbinėja, dėkodama jiems, kad žudomi tikri rusai - rusėnai-ukraJinai?

Jeigu nekenčia kapitalizmo, tai kodėl į Š. Korėją nevažiuoja – tik ten išliko NUSIKALSTAMO LENINIZMO „socializmo“ parodija, nes ir pati Kinija, kuri šiuo vykdo savo XX-tą partijos suvažiavimą, palaipsniui pereina į rinkos kapitalistinį ekonomikos modelį.

Pavyzdžiui, E. Švenčionienės vadovo A. Paleckio leksikoje ištįsai, kažkokie „nacių-nacizmo“ terminai liejasi iš jo burnos, nors jau V. Putinas persirgo kovos „prieš nacizmą“ ligą ir jau atsirado kažkokio „satanizmo“ haliucinaciją.

O paveikta Erika Švenčionienė, kaip ANŪKĖ žymaus Partizano; yra jau ne pirma pakenkta. Jos perdirbinėjimu užsiima buvęs kandidatas į Lietuvos prezidentus Kazimieras Juraitis, kuris ir užvedė ponią Eriką, kad ji nesąmonę kalbėtų apie savo senelį, štai, ŠIOJE interviu - https://www.facebook.com/minfoLietuva/videos/369173155412898

Kaip matome, ponia Erika, kalbėdama jaudinasi, todėl rankose visai ne prie nieko sukinėja akinius. O Kazimieras Juraitis, skatinantis jai tuos paistalus apie senelį-Partizaną pasakoti, tą patį darė ir su Tomu Stanislovu, filmuodamas; ir taip VANDALIZMĄ SKATINDAMAS irgi prieš Jono Noreikos – Generolo Vėtros įamžinimą, daužant jam skirtą atminimo lentą.

Vandalizmą prieš Lietuvos Didvyrį atlikinėjo, nežiūrint to, kad Jonas Noreika buvo Antinacinio judėjimo organizatoriumi, organizavęs net žydų-vaikų gelbėjimo operaciją ir organizavęs lietuvių mobilizacijos į Wermachtą sužlugdymą bei SS legiono sužlugdymą (Lietuva net beveik, vienintelė Europoje tapo, šio legiono neturėjusi) ir už tai Jonas Noreika buvo atsidūręs Študhofe (Dievų miško) mirties stovykloje.

Taigi, šis vandalizmas ar ne dar labiau paskatina kitą ANŪKĘ – tai Jono Noreikos anūkę Silvią Fotį prieš savo senelį šmeižto kampaniją dar labiau gilinti? Ji mane ir užblokavo kartu su savo garsiuoju sėbru Grant Gochinu, kuris man į draugus įsiprašė net du kartus, bet kai parodžiau jam, kaip anūkė Rusijos propagandai šauniai atidirbo Putino propagandinėje laidoje, kurioje Vilniaus meras R. Šimašius tapo išgirtu, tai jiedu su anūke 15 sek. intervalu mane abu iškart užblokavo Facebook-o paskyroje.

O tai ir yra įrodymas, kad ši Lietuvos Didvyrio anūkė nėra savarankiška ir jąja manipuliuoja, pirmiausiai, Grant Gochinas, kuris Lryto laikraščio interviu buvo primelavęs dėl savo senelių, pirmo pasaulinio karo metu, neva, nukentėjusių „nuo lietuvių pogromų“, kurių tokių net nebuvo – buvo tik masinis Gegužės 05 d. iš Kauno gubernijos masinis žydų trėmimas kaip „nepatikimų piliečių-šnipų“ (tokie užrašai ant vagonų buvo) ir šis žydų trėmimas slepiamas Lietuvos istorijoje. O tas trėmimas Caro imperijos atliktas ir tapo pavyzdžiu Stalino imperijai, kuri pakarojo visų tautų trėmimus, nes ruošėsi pulti hitlerinę Vokietiją. Ir apie tai dar istorikų visai nenagrinėjama.

Todėl nuo KGB ir Rusijos FSB ir TREČIA ANŪKĖ buvo nukentėjusi, tai generolo S. Raštikio anūkė – duktė vyresniosios generolo dukros, kurios abi gyveno Jonavoje ir pirmosios-vyresniosios generolo dukros dukrą aš gerai pažinojau. Ji ištekėjo už mano pusiauauklėtinio – mano sporto kolegos, su kuriuo ji buvo tapusi Baltijos šalių baidarių rali čempionais. (Šios rungties varžybas aš rengiau ir Pasaulio lietuvių žaidynėms.)

 Na, o kai Nepriklausomybės pradžioje šio generolo anūkės vyras išvyko į Rusiją (aš ją vėliau pradėjau vadinti Maskolija, kaip mano senelio senelis -1831 m. suklėlis šią laukinę šalį vadindavo), ta tas generolo S. Raštikio anūkės vyras iš karto dingo be žinios. Jo motina ieškojo per gubernatorius, bet ji taip ir numirė, nesužinojusi nieko apie savo dingusį sūnų. O jojo žmona (generolo anūkė) spaudoje pranešė, kad jos vyras „žuvo Rusijoje“.

Bet, visai neseniai aš sužinojau, kad tas mano sporto kolega (aš su juo Lietuvos DR draugijos orientavimosi sporto čempionatą rengiau – jam žemėlapį sudarinėjome ir jį į Kazanę ėmiau atstovauti Lietuvos DR rinktinę mano treniruojamą) NETIKĖTAI PRISIKĖLĖ IŠ NUMIRUSIŲJŲ – gyvena Pamaskvėje, pasikeitęs tapatybę.

Tai šokiruoja, kad šis buvęs labai dvasingas (su juo dažnai moralės temomis diskutuodavome, kai jis buvo studentu ir po to dirbo Azoto meistru Remonto ceche) ir todėl netikiu, kad jis galėjo savo noru atlikti tokią niekšybę savo žmonai (generolo anūkei), jai palikdamas du naujagimius vaikus. Manau, kad TOKIĄ NIEKŠYBĘ GALIMA BUVO ATLIKTI TIK SPEC. STRUKTŪRŲ DĖKA, kurių pagalba net gubernatoriai „nesugebėjo dingusio“ atrasti.

Žinoma, kad KGB turėjo savo metoduose paveikinėti vaikus ir ypač, anūkus-anūkes žymių Lietuvos valstybės veikėjų, juos bandant net įtraukti kaip KGB agentus.

„Ar tai buvo daroma ir su šia generolo anūke?“ - galima tik spėlioti.

Mat, apie 1966 m. KGB uždraudė Jonavos Turistų klubą, kurį buvo įkūręs žymus keliautojas-kraštotyrininkas-rašytojas ir Nepriklausomybės signataras bei Jonavos Garbės pilietis Gediminas ILGŪNAS. Bet, man grįžus iš armijos, reikėjo sportuoti-organizuoti sportinę keliavimo bei kraštotyrinę veiklą, todėl 1969 m. pabaigoje man pavyko tą KGB uždraustą klubą atkurti. Už tai tapau išmestu iš Komjaunimo komiteto instruktoriaus pareigų (apie tai G. Ilgūnas rašė knygos „Jonavoje Sąjūdis ...“ pratarmėje), bet tame Klube; per tuos 20 metų, vystydami sportą Gamtoje ir keliaudami po Sovietų Sąjungos unikaliausias vietas, puikiai panižome tikrą sovietijos esmę. Juolab, Keliautojų ir Orientavimosi sportą labai pamėgo tremtiniai ir jų vaikai, tik grįžę iš Sibiro.

Todėl labai nustebome, kad į mūsų klubą buvo atsiųsta labai jauna instruktorė, lyg mūsų veiklos priežiūrai, kurios nei trenerio nežinojome, nei nežinojome, kuo ji buvo pasižymėjusi turizme, kuri vaikystėje, atrodo, nebuvo nei keliavusi nei sportavusi, jei neklystų, nes visus Jonavos Turizmo būrelių vaikus gerai žinojau, o instruktorės nepažinau. Tai ji ir buvo ta generolo anūkė, apie kurią, kad ji generolo anūkė, sužinojau tik prieš kelis mėnesius.

Tiesa, jau Tautiniam Atgimimui prasidėjus, kai ši instruktorė išėjo į dekretą, išgirdau, kad ji giminiuojasi su generolu S. Raštikiu, bet, nepagalvojau, kad ji gali būti net generolo šeimos narė. Ir kai dingo be žinios Rusijoje josios vyras, tada jei būčiau žinojęs, kad ji generolo anūkė, tikrai, BŪČIAU SUPRATĘS SPEC. STRUKTŪRŲ KERŠTĄ JAI KAŽKOKĮ PASPĘSTĄ, nes generolas S. Raštikis buvo pats svarbiausias Lietuvos valstybės veikėju, dalyvavęs karalienės Elžbietos II-osios inauguracijoje, bendravęs ir su A. Hitleriu bei su K. Stalinu , ir su V. Molotovu bei su Ribentropu.

Todėl, tikrai, būčiau mūsų Valstybės struktūras informavęs-spaudęs ir Judėjimą dingusio žmogaus paieškai sutelkęs, nes tai būtų ne kriminalinis, o politinis žmogaus dingimas.

Tik dabar, analizuojant per laiko perspektyvą, kai dabar matosi, kad prie Sąjūdžio labai prisidėjo visi mūsų Klubo keliautojai, sportininkai ir kraštotyrininkai, tai, manau, kad KGB galėjo susirūpinti mūsų veikla ir josios kontrole. Dabar į tai nekaip negalima išsiaiškinti, nes Lietuvos Keliautojų sąjungos organizatorius (Jonavos Turistų klubo atkūrimo mano didžiausias pagalbininkas) ir Šviesuolio vardu nominuotas Algimantas Jucevicius bei jojo pavaduotojas – atsakingas sekretorius Rimantas Gogelis ne kaip iš dokumentų dabar negali pasakyti, kas rekomendavo šią instruktorę ir ne aišku, ar ji buvo baigusi kokių nors instruktorių kursus, kurie tuo metu buvo labai madingi.

Įtarimų, kad KGB tada į mūsų Klubo veiklą galėjo įsikišti ir per mano trenerį – Šviesiosios Atminties klubo pirmininką, buvusį partinį ir tik jo dėka, manau, klubo instruktorės pareigoms galėjo ir tapti pas mus ši generolo anūkė, gal, net nežinant jai, kad jąja susidomėjo struktūros? Kad ir per kokią jos draugę užverbuotą ar negalėjo ...?

Manau, kad reiktų pasiaiškinti su mūsų KGB rajono pirmininku, kuriuo buvo Vladimiras Mažuolis, sūnus Broniaus, kuris buvo už mane 8 metais jaunesnis (http://www.kgbveikla.lt/lt/mazuolis-vladimiras-broniaus ) ir mums-sąjūdininkams jis imponavo, kad jis labai maloniai su mumis bendravo - buvo inteligentiškas ir turėjo pedagoginę patirtį. Kai ГКЧП Rugpjūčio pučas pralaimėjo ir kai, mes-jonaviečai su Seimo gynėjais sugrįžome iš Vilniaus, tai tuojau pat jam į rajono KGB komitetą paskambinau ir paklausiau jojo, kaip jis jaučiasi, kai visi pučistai skrenda į Farosą pas Gorbačiovą.

Taigi, gyžtant prie generolo S. Raštikio anūkės, apie kurios mamą Laimutę ir tetą Meilutę – Jonavos garsiąją pediatrę rašytoja Aurelija Savickienė sudarė knygą „RAUDONOJI LEMTIS generolo dukros“, nuo Rusijos, tiksliau, nuo Maskolijos (reikia taip šią šalį vėl pradėti vadinti) gali ir toliau grėsti šiai anūkei, ir, net josios vaikams, nes iš V. Putino visokių beprotiškų provokacijų galima susilaukti. Tai įrodo Erikos Švenčioninės ir Silvijos Foti paistalai-šmeižtai – to paties žlungantis V. Putino rėžimas, negi, "ne gali" užsimanyti to paties? Todėl prezidento Antano Smetonos brolio anūkei ir Raštikyčių pusseserei pranešiau apie tai ir sužinojau š jos, kad generolo anūkė net nieko nenori žinoti, kad jos vyras atsirado – jai jis tapo niekuo.

Bet ar neįtartina čia viskas šiame įvykyje?

Todėl sudomino mane ir ši J. P. Aleščiko žūtis, ir; dar, todėl, kad jis Tauro apygardai pradėjo vadovauti, kai žuvo jos buvęs vadas Antanas Baltūsis-Žvejys, kurio sūnėnas Feliksas Baltūsis buvo mano kursiokas ir sporto draugas baidarių lenktynėse bei jų slalome.

O, būtent, A. Baltusį-Žveją kartu su A. Smetonos sūnėno ir generolo Raštikio giminaičiu Didvyriu Juozu Krikštaponiu 2011-04-09 pirmą kartą apšmeižė artimas Erikai Švenčionienei bolševikinio Anarchizmo Lietuvoje pradininkas „valkataujančiu-elgetaujančiu istoriku“ pravardžiuojamas Evaldas Balčiūnas, pavertęs juos abu „žydšaudžiais“, nors pirmasis tik Maidaneko stovyklos išorinei apsaugoje tarnavo, o antrasis buvo GESTP-o suimtu ir kalintu kalėjime, matyt, už pasipiktinimą Holokausto vykdymu ir už tai Ukmergės restorane, gal, su žydšaudžių vadovais-vokiečiais sukonfliktavęs? Todėl Kauno kalėjime kelis mėnesius sėdėjo ir jokioje „Baltarusijoje“ jis galėjo nebūti?

Todėl būtina nutraukti visas aistras dėl jam keliamo paminklinio akmens Ukmergėje. Tas aistras labiausiai ir pirmiausiai pradėjo kelti Erikos Švenčionienės bendras politinėje veikloje, buvęs paleckininkų vadovas ... Grabauskas, organizavęs, (atrodo, su minėtu E. Balčiūnu?) Ukmergėje piketą, kuris šiuo metu Rusijoje politinį prieglobstį pasiprašė, nes jam Baudžiamoji byla yra iškelta dėl Partizanų, kaip grupės šmeižimo per Rusijos propagandinę televiziją. Taigi, iš Grabausko kaip ir „estafetę perėmė“ visą prieš Partizanus perėmęs koordinuoti šmeižimo kampanijas Teisingumo ministerijos darbuotojas Donatas Glodenis (apie tai Teisingumo ministrei jau rašiau - http://kazlusporto.puslapiai.lt/.../index-teising-minist.htm ), kurio senelis kaip komunistus remiantis, buvo žuvęs pokaryje – apie tai jis giriasi savo bloge.

Kaip ne keista, dėl J. Krikštaponio to Grabausko pasekėjais tapo LRT ir URM ministras su pavaduotoju, įdomu, kieno užsakymus uoliai vykdydami dėl Ukmergėje paminklinio akmens pašalinimo? Tą patį siūlo ir LGGRTC bei Lietuvos Istorijos institutas, net nebandydami nuvažiuoti į Maskvos archyvus ir atvežti GESTAP-o dokumentų kopijas, parodančias, kada buvo suimtas J. Krikštaponis ir kiek jis buvo laiko kalintas. Kad jis buvo kalintas, aš Ypatingajame archyve atradau dokumentą, kuris buvo slepiamas. Tik jame nėra nurodytos kalinimo datos. O iš KGB archyvų buvo išvežti svarbūs dokumentai – apie tai 1990 m. R. Ozolas kėlė triukšmą dar sovietinėje AT Sausio sesijoje - https://www.youtube.com/watch?v=ahl-wC-NgxQ...

O, pažvelgus dar ir į LCVA archyvo dokumentus, kuriais istorikai remiasi apie J. Krikštapinio „buvimą Baltarusijoje“ – aš atvirkščiai, - juose įžvelgiau įrodymą, kad tie dokumentai buvo skirti GESTAP-ui apgauti ir J. Krikštaponį iš kalėjimo ištraukti. Todėl, galimai, A. Impulevičius falsifikuoja savo garsųjį 1941-10-06 įsakymą Nr. 42, jame prirašydamas dar vieną Joną Klimavičių (juos du sukurpdamas, nors kito tokio Lietuvos karininkų enciklopedijoje nėra) ir jam sugalvoją „susirgimą“ bei „pasiliuosavimą“, kad iš kalėjimo ištraukimui pretekstą, matyt, sugalvoti? Tai mano Hipotezė, bet, liūdna, kad aš ne istorikas ir niekad nesu dirbęs su archyvų dokumentais. Bet vis tiek juose atradau visokių keistenybių, kurias dar pateiksiu vėliau, o šiek tiek aprašiau Teisingumo ministrei aukščiau pateiktoje nuorodoje.

Šiai iš kalėjimo ištraukimo operacijai, pagal J. Krikštaponio sesers Atsiminimus, vadovavo generolas S. Rakštikis. Jojo dienoraštį gali turėti kaip tik mano čia minėta jojo anūkė (apie tai ji gyrėsi 2010 m. spaudoje), o jame gal ir galima atrasti to įvykio laikotarpį?

Todėl reiktų atrasti tą jojo anūkę, kuri yra išvykus kažkur į Vakarus ir jokių ženklų dar neatradau.

O, šiaip, baigiant šį visą pasakojimą, man užkliuvo tos su Erika Švenčioniene interviu logotipas su Rusijos ir Baltarusijos vėliavomis. Ten padėjau raudoną klaustuką. Tai, ar tai ne įrodymas, kad viso šio interviu „pasakos“ yra skirtos tų valstybių politikai?

Štai, prieš kelionę į Donbasą, Erika Švenčionienė per interviu Kazimierui Juraičiui 2022-09-19 pasakė, kad „važiuoja į karo zoną kaip žurnalistė“, pasakė, kad į Minską važiuos per Lenkiją, kad nebūtų sulaikyta Lietuvos pareigūnų - https://www.youtube.com/watch?v=ctTb8Dqew-A... , o jau po 3-jų dienų iš Maskolijos jau prisistato, kaip NETEISĖTO „referendumo“ STEBĖTOJA - https://www.youtube.com/watch?v=4sXJad8iz_Q... Vadinasi, ATLIKO APGAVYSTĘ, prisidengdama „žurnalistės“ statusu, atliko „referendumo stebėjimo“ aktą? Tai, gal, ir pasirašė ant to SUKLASTOTO „referendumo“ akto? Iš kur jame 99% - 98% dalyvių? Kas sudarė sąrašus, kai didžiausia žmonių dauguma pasitraukė iš karo zonos (net Lietuvoje iš ten yra atvykusių), kiti etniškai išvalyti-išžudyti? Ar galima „referendumą“ stebėti, kai nesutinkantys su okupacija išžudomi? Ir, išvis, kaip galima atlikinėti referendumus, kai dar nėra ekshumuotos masinių žudynių kapinės? Kas ekshumavo 2014 m. žudynių vietas Donbase?

Dar, svarbiausiai, ponia Erika PRISIPAŽINO, KAD DARO POLITINĮ NUSIKALTIMĄ, važiuodama iš Demokratinės šalies, kur nedraudžiama žodžio laisvė į šalį, kur draudžiama žodžio laisvė - https://youtu.be/4sXJad8iz_Q?t=143

Tai, kodėl Erika Švenčionienė neatliko savo „žurnalistinės“ pareigos ir kaip stebėtoja neužprotestavo FALSIFIKUOTO „referendumo“? Kaip gali būti 99% - 98% dalyvių, kai daugiau nei pusę gyventojų yra pasitraukę? Žinau į Kauną iš Luhansko atvykusius, kurie dabar prarado nekilnojamą turtą. Tai, gal poniai Erikai reiks jiems finansiškai kompensuoti, už okupacijos „įteisinimą“ tuo padėtu parašu ant FALSIFIKACIJOS protokolo? Kur šios „žurnalistės“ įspūdžiai – kodėl juos nepateikia? Kiek, gi galima apgaudinėti visus? Ir, išvis, už kokius pinigus važiavo – kas apmokėjo kelionę?

Tai, pasakykite, ar tai nepanašu į psichinį poveikį, kai nežino, ką daro? Jei gyvena sovietinėse iliuzijose, tai kur tas žadėtasis „komunizmas“, vardan kurio buvo žudomi žmonės ir kurio pastatymo programa buvo paskelbtas 1961 m. TSKP XXII-suvažiavime? Ar ne vardan to „komunizmo“ padugnės išdavinėjo Partizanų slaptavietes, ir ne vardan to „komunizmo“ buvo nužudytas Erikos senelis?

Tarp, kitko, man teko, atrodo būti toje sodyboje po Erikos senelio nužudymo, kurta po metų-kitų. Man tada buvo apie 5 metai ir mane senelis vežė su dviračiu iš Garliavos į Jonučius, aplankyti prosenelės- jo mamos kapą. Ten jis pirmiau buvo užsukęs į vienkiemį labai panašų, šalia kurio Vyčio kryžiaus gatvėje yra dabar Erikos seneliui atminti memorialas. Pamenu, mano senelis kažkur, tame vienkiemyje padavė vaistus, nes buvo Garliavos vaistininku.

Svarbiausia, tai, kad šio Didvyrio galimai apšmeižimo istoriją pradėtas buvo ne bet kada, o sulaukus, kada numirs du paskutiniai Juozo Krikštaponio biografijos liudininkai: tautodailininkas ir buvęs J. Krikštaponio būrio ryšininkas Mykolas Dirsė (mirė 2008 m.) bei J. Krikštaponio sesuo Veronika Krikštaponytė-Juodienė (mirė 2011 m. vasarį), TAI PO 1,5 MĖNESIO balandžio 09 d. Lietuvos bolševikinių Anarchistų minėtas vadas paskelbė Didvyrį "žydšaudžiu" ir taip priverčia istorikus tai patvirtinti pagal galimai falsifikuotus "liudininkų" parodymus. Juolab, tie "liudininkai" privalėjo meluoti - versti kaltes mirusiajam-žuvusiajam. Tokia buvo rezistencijoje taisyklė, kad išvengti naujų netekčių.

Taigi šis visas VORATINKLIS galėtų būt išpintu, jei tyrėjai pripažintų Holistinį (VISUMINĮ) tyrimo būdą, kuris, ar ne stalinizmo laikotarpyje buvo uždraustu?

Juk, Holizmo metodas yra perpintas taip vadinamais Sinerginiais ryšiais.

Taip ir čia, kai žuvo Vyčio apygardos vadas J. Krikštaponis - tai jojo įkurtai Vyčio - Krikštaponio apygardai Partizanų apygardai vadovavo Jonas Baltušnikas-Vienuolis, kuris irgi žuvo, o jojo sūnėnas Algimantas Baltušnikas tapo garsiausiu Lietuvos ir net Sovietų Sąjungos disko metiku. Jis buvo puikus pedagogas - 1962-65 m. m. man dėstė kūno kultūrą Kauno politechnikume, jam vadovaujant pirmą kartą varžybose dalyvavau, tapdamas prizininku, kartu su minėtu Feliksu Baltūsiu - kurio žuvusį dėdę A. Baltūsį-Žveją pakeitė Erikos senelis J. P. Aleščikas-Rymantas.

Tai, ar ne gali Erika atsitokėti? Juk, jeigu Erika Švenčionienė su Kazimieru Jūraičiu sukūrė „Geros kaimynystės ...“, tai, gal, geri kaimynai negali toleruoti sąmoningai vykdomas žmogžudystes? Gal reikia tam atsipeikėjimo procesui padėti – padėti Erikai susivokti?