|
|
||||
|
Jonavos, Kėdainių ir Ukmergės savivaldybių merams buvusio sporto darbuotojo-trenerio Vytenio Aleksandraičio I N F O R M A C I J A dėl Jonavoje Joninių slėnyje sporto komplekso
plėtotės ir
Pirmiausiai, AČIŪ už Jonavos Joninių slėnyje puikią sportinio komplekso plėtotę, kuria susidomėjo ir Kėdainių savivaldybės vadovybė. Todėl ta proga parengiau per 80 nuorodų apimties Sporto vadybinės STUDIJOS štrichus dėl Joninių slėnio istorijos ir jos sąsajų su Rasų švenčių artefaktais graikų mitologinėje Hiperborėjoje (Kolos pusiasalyje ir Š. Karelijos seniausio planetoje Kalevalos epo vietovėmis), po kurią baidarėmis keliaudavo Azoto vandenininkai, tarp kurių vyriausių specialistų grupė, kurioje buvo ir Šviesios Atminties Bronislovas Lubys. Ši grupė baidarių žygiais ne kartą tapdavo Lietuvos Turizmo pirmenybių prizininkais ir net Sovietų Sąjungos čempionais. Per šią istoriją, sudėjęs dviejų fotomenininkų nuotraukas apie Greitojo nusileidimo dviračiais filosofiją, teikiu Joninių slėniui ir papildomą mintį tinklalapiu: http://kazlusporto.puslapiai.lt/joniniu-slenys/index.htm Nežiūrint, puikių pastangų pažangos labui, pranešu, jog yra labai rimtos problemos su kaimyniniame Ukmergės rajone Didvyrio Juozo Krikštaponio biografijos labai grubių iškraipymų, prie kurių prisidėta net Jonavos, Kėdainių ir Ukmergės savivaldybių. (Apie tai žemiau.) Problema yra tame, kad
URM ministrai (G. Landsbergis ir M. Adomėnas) kartu su JAV
ir Izraelio ambasadomis reikalauja iš Ukmergės miesto pašalinti J.
Krikštaponiui skirtą atminti akmenį, kaip, neva, "Holokausto
vykdytojui Baltarusijoje". Tačiau aš Ypatingajame NKVD-KGB archyve
atradau dokumentą, įrodantį, kad J. Krikštaponis toje
Baltarusijoje net negalėjo būti, nes, jis buvo
Gestapo suimtas ir kelis mėnesius kalinamas Kauno kalėjime, iš
kurio buvo visuomenės ir artimo giminaičio generolo Stasio Raštikio
rūpesčiu išlaisvintas. Pastarasis asmeniškai buvo bendravęs su Adolfu
Hitleriu, todėl galima manyti, kad tai ir galėjo lemti tam
išrūpinimui sėkmę. Dar įdomiau, kad J. Krikštaponis saistomas su kažkokiu leitenantu; 2/12 (Impulevičiaus) bataliono 2-os kuopos vadu J. KriŠtaponiu, sūnumi Karolio, kurio ne tik kitokia pavardė, bet ir kitoks tėvavardis (J. KriKštaponio tėvas Jonas buvo žinomas knygnešys), o pats J. KriKštaponis buvo kapitonas ir Raudonosios Armijos vyr. leitenantu. Be to, ir tas kitas tik leitenantas J. KriŠtaponis, Karolio sūnus taip pat Baltarusijoje galėjo ir nebūti, nes joje 1941 m. spalio mėnesio egzekucijų vykdymo metu jis jau nebuvo kuopos vadu - kuopai nuo spalio mėnesio vadovavo vyr. leitenantas Nikodemas Reikalas, sūnus Simono, gimęs 1907 m. ir vėliau gyvenęs JAV. Tai įrodo į Baltarusiją išvykai skirtas įsakymas Nr. 42, kuris pasirašytas buvo 1941 m. spalio 06 d. Šiam kapitono J. KriKštaponio saistymui su kažkokiu leitenantu J. KriŠtaponiu, matyt, KARDBLANŠĄ suteikė Prezidentas Valdas Adamkus, 2002-10-31 dekretu Nr. 1965 J. KriKštaponio pavardę pakeitęs į tokią pačią saistomąją J. KriŠtaponio, o po 5-ių metų 2007-01-05 dekretu Nr. 1K-849 "ištaiso" klaidą, prie tikros pavardės suteikdamas Didvyriui ir antrą klaidingąją pavardę, nors pagal jo gimimo metrikus ir jo tėvų santuokos liudijimą pavardė buvo tik KriKštaponio ir jo tėviškėje Užulėnyje "kriŠtaponių", atrodo, net nebuvo - jų yra gausiai kitose Aukštaitijos vietovėse. Todėl su šituo pavardės pakeitimu IŠKRAIPOMA ISTORIJA, nes pagal ES projektą "Bukonių krašto partizanų aukų paminėjimas ir įamžinimas" 2011-07-29LEADER-10-Jonava-01-011, rėmėjų Achemos, Jonavos ir Ukmergės savivaldybių bei Kėdainių spaustuvėje "Spausdvita" išleistoje 2012 m. knygoje PARTIZANINIS JUDĖJIMAS VIDURIO LIETUVOJE taip pat Didvyriui J. KriKštaponiui pakeista pavardė į "KriŠtaponio" ir pakeista - neteisingai paminėta žuvusiojo Didvyrio vardu pavadinta Partizanų rinktinė. Tos knygos autorius Vaclovas Slivinskas man teigė, kad, skirtingi šaltiniai turėjo skirtingas pavardes ir, tikriausiai, vieną-vienodą pavardę rašyti galėjo liepti redaktorius. Negi įtakos tam pavardės iškraipymui turėjo minėti Prezidento dekretai? Dėl galimai Didvyrio J. Krikštaponio ir visos Ukmergės savivaldybės šmeižimo informavau visas mūsų šalies institucijas ir net minėtas ambasadas, o Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC-ui) bei Visuomeniniam transliuotojui LRT; pateikiau 21-ą klausimą, dėl kurio dar atsakymo nėra, nors Vyriausybė įpareigojo atsakyti ir jau praėjo daugiau kaip mėnuo. Tuos klausimus galima perskaityti adresu: P.S.: prašau nenustebti, kad ši tema įdėta į J. Gagarino nužudymui tirti skirtą mano skyrių, nes aš 1968-03-27 per kovinį budėjimą su radaru fiksavau kosmonauto A. Leonovo 2013-06-11 paskelbtą tada dar badomąjį naikintuvą-Žudiką Su-15 (taip jis pasaulyje buvo vadinamas dėl 2-jų keleivinių lainerių sunaikinimo), kuris pro J. Gagarino ir jo instruktoriaus MiG-15 ekipažą DEBESYSE praskriejo tik 10-15 metrų atstumu; ir su savo sutelkto oro mase žuvusiųjų mokomąjį naikintuvą MiG-15UTI įvedė į suktuką, kuriame minėtieji ir žuvo. Kad esu šio įvykio liudininkas, informavau K. Gagarino dukras, Kosmoso muziejų ir Rusijos ambasadą Lietuvoje, nes interneto dėka tame Su-15 naikintuve atradau bortinį radarą ir autopilotą, kurių abiejų sąveikoje tas Su-15 ir sugebėjo automatiniu rėžimu praskrieti taip tiksliai tokio mažo atstumo skirtumu pagal automatinės Zenitinės raketos veikimo technologiją. O kadangi V. Putino išslaptintoje katastrofos aplinkybių "tyrimo"-SLĖPIMO ataskaitoje to naikintuvo-Žudiko praskridimas pro žuvusiųjų vietą ir jųjų žuvimo 10:36 laiku įrašytas 21000 m tuometiniu pasaulinio rekordo aukščiu, kurio eilinis serijinis lėktuvas pasiekti tada dar negalėjo, o aš, kaip tik, tuo metu dirbęs su radaru-aukštimačiu, ne tik tokiame aukštyje, bet ir aplamai tame sektoriuje jokio lėktuvo nefiksavau, nors intensyviai narsčiau-ieškojau to Su - 15-tojo; dingusio iš mūsų radarų matomumo, kai pagal A. Leonovą, šis "chuliganas", pažeisdamas skrydžio numatytą rėžimą skrieti virš virš 10,5 km aukštyje, netikėtai nėrė žemyn tik iki 400 m aukščio ir po to šovė į debesis, kad pro J. Gagariną praskrieti. O kaip J. Gagarinas į tuos debesis buvo įvarytas, ir kaip viskas buvo atlikta, kad iš suktuko jis nesugebėtų išeiti - tai atskira tema, prie kurios dar dirbu, rašydamas žymiausiems aviacijos ekspertams-istorikams: Markui Soloninui ir Vadimui Lukoševičiui, kurie abu tarpusavyje YouTube-je susipliekė dėl 2010-03-10 Smolenske Lecho Kačinskio lėktuvo susprogdinimo, apie kurį aš irgi pradėjau rašyti. Tad, dar tik vėliau teiksiu MAK-Millerio komisijos "tyrimo" aspektus tokius pačius, kaip ir LGGRTC "pažymos" dėl "J. Krikštaponio Baltarusijoje" "įrodinėjimų", kaip ir su J.Gagarino-L.Kačinskio "žuvimų" "tyrimų", slepiant akivaizdžius dirbtinių-falsifikuotų "aviokatastrofų" faktus. Dėl jųjų vien už paklausimą pastarasis (V. P. Lukoševičius) mane soc. F.b. tinkle užblokavo, - apie tai užsiminu Joninių slėnio pabaigos papildymuose. Tai tokios pasaulinio lygio tragedijų "tyrimų" sąsajos su Ukmergėje iškilusia problema, kuri yra ir visos Lietuvos problema, kai tyrimuose sovietiškai ignoruojamas Holizmas - visuminis požiūris ir "tyrinėjami" iš konteksto išimti tik politiškai naudingi-užsakyti duomenys. Tuo ir pasižymėjo "teisingumo" stalinistinė metodika, ... Ar savivaldybėms nereikia susirūpinti, kad apginti nepagrįstai puolamą Ukmergės savivaldybę? Vytenis Aleksandraitis.
|
||||
