Lietuvos Teisingumo ministrei Ewelinai Dobrowolskai, Teisingumo ministerijos darbuotojams, Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungai, Ukmergės merui, Karo istorikams: Valdui Rakučiui, Nagliui Puteikiui, LRT ir Ukmergės merui

kraštotyrininko-keliautojo ir Jonavoje
 buvusio Sąjūdžio tarybos nario
Vytenio Aleksandraičio
tel: 86402119

K O M P L E K S I N Ė
I N F O R M A C I J A

apie istoriją per dabartinę Rusijos agresiją, dėl kurios vertėtų pristabdyti galimai klaidingą kaltinimą Didvyriui Juozui Krikštaponiui, nes pavyko aptikti naujų faktų visumą, - jos prašyčiau ne ignoruoti

          Pirmiausiai, sveikinu su vakarykšte Mokslo žinių diena!

    Įžangai pagražinu tik ką paminėtos UkraJinos Nepriklausomybės skelbimo vaizdeliu; mums visiems svarbiu; po lemtingo ГКЧП Rugpjūčio pučo žlugimo. Būtų gerai, kad ir toliau tęstųsi, tokie žlugimai  piktų jėgų, gėriui stiprybę įgaunant per Žinių Harmonijos Visumą. 

. Tai ta proga plačiu spektru per Holistinį (VISUMINĮ) principą, narpliojant Sinerginių ryšių voratinklį, teikiu čia plačią  25-ių psl. apimties, su  69-iais paveikslėliais ir 168-ių nuorodų (nuorodos nuotraukoms pasididinimui į šį skaičių neįeina) studiją, suskirsčius į 12-ą temų, kurių išdėstymo turinys po trumpos šios naujienos pristatymo:   


1 oav.: UkraJinos Nepriklausomybės paskelbimo momentas. Galima pasididinti

   Taigi, praūžus „Amnesty International“ skandalui apie  nuo agresorės besiginančios šalies iškraipytą vertinimą ir dėl tikrų karo nusikaltimų nutylėjimų - atkreipiu tų karo nusikaltimų sąsajas su 1944 m. liepos karo veiksmais vidurio Lietuvoje bei dėl  joje Pasipriešinimo organizatoriaus Lietuvos Didvyrį Juozą Krikštaponį išteisinančių naujų faktų pastebėjimo, su prašymu stabdyti Didvyriui kaltinimus, iki kol nebus  Maskvos archyvuose, ar kitur  surasti GESTAP-o dokumentai, nurodantys jo suėmimo laikotarpį. Mat, pagal ISTORINĘ, PSICHOLOGINĘ IR LOGINĘ analizę, labai panašu, kad Juozą Krikštaponį GESTAP-as Ukmergės restorane suėmė, greičiausiai, Holokausto įkarščio metu. Nuo sveiku protu nesuvokiamų žudynių, neatlaikius streso ir šoko, galėjo įvykti elementari frustracija. Ar konfliktas negalėjo net su žydšaudžių vadovais įvykti?  Todėl Kauno kalėjime atsidūrė kameroje kartu su komunistais. Juk jųjų suėmimai buvo vykdomi vokiečių okupacijos pradžioje. Būtent, tą periodą praktiškai parodo ir Didvyrio sesers pasakojimo pobūdis, užrašytas Atsiminimuose. .

   Kaip tik šis Didvyrio suėmimo faktas Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau LGGRTC) 2014-12-27 „pažymoje“, skirtoje Lietuvos Generalinėje prokuratūrai - buvo nuslėptas, nors NKVD generolas Kapralovas J. Krikštaponio suėmimą konstatavo, ir tą patį teigė jojo sesuo savo Atsiminimuose. Be to, Didvyrio „buvimą Baltarusijoje“  nei artimieji ir nei NKVD-KGB dokumentuose net neminėjo. Pastaroji 2/12 bataliono 2-os kuopos Sąraše tos kupos vadą J. Krikštaponį rodo tik 1941 m. rugsėjį, o jau  išvykos į Baltarusiją metu nuo spalio mėnesio 2-os kuopos vadu ne J. Krikštaponis, o  Nikodemas Reikalas buvo rodomas. Galima manyti, kad NKVD ir KGB matė tuos GESTAP-o dokumentus ir todėl vietoje J. Krikštaponio, jo vadovautos kuopos sąraše Baltarusijoje buvusį-vadovavusį parodė Nikodemą Reikalą, kuris vėliau gyveno JAV ir, gal, jo nuo atsakomybės už nusikaltimus apsaugojimui, „liudininkai“ visas „kaltes“, ar negalėjo versti mirusiajam-žuvusiajam? Tai ir darė „liudininkas“ M. Kačiulis, pokaryje rodydamas vadovų žudynėms vadovavusį N. Reikalą, o 1982 m., kai iš JAV atvažiavo Specialiųjų tyrimų departamento atstovas ... Šeras, tas tas pats M. Kačiulis KEIČIA PARODYMĄ ir jau rodo J. Krikštaponį „vadovavusį“ ar ne tam, kad nuo atsakomybės nuimti dar gal gyvą buvusį N. Reikalą? Gal ir KGB buvo suinteresuota nekabinti gyvojo, kad nesujauktų kaltinimus. ir, gal`,  buvo POLITIŠKAI NAUDINGA „kaltę“ permesti Gynybos ministro S. Raštikio giminaičiui ir Prezidento  A. Smetonos sūnėnui? Negi „nenaudinga“ tai buvo komunistinei propagandai?

   Svarbiausia, net mokslininkų E. Rukšėno ir M. Pociaus :LCVA archyve nurodomieji dokumentai dėl „J. Krikštaponio buvimo Baltarusijoje“ ne tik neįrodo, nes  visaip interpretuoti juos galima, bet ir atvirkščiai - kai kurie dokumentai gali net liudyti jųjų  panaudojimą GESTAP-ui apgauti, kad J. Krikštaponį „iš kalėjimo ištraukti“, kaip tuos du žodžius jo sesuo Atsiminimuose paminėjo apie jo draugus tai padariusius. Tai, būtent, vienas, kuris savo raportuose ne tiesą rašė, vaidino „susirgimą“ ir „liuosavimąsi“ iš tarnybos, bet to nepadarė ir toliau tarnavo „sirgdamas“, vos ne metus. Jis ir buvo, matyt, draugu, nes mokėsi toje pačioje Jono Rygiškio Marijampolės gimnazijoje, kurioje mokėsi ir J. Krikštaponis ir, matyt, pas J. Krikštaponį į Kauno kalėjimą važiavo, kurį pats gerai žinojo, nes jame sėdėjo. Juolab, J. Klimavičius ir iš J. Krikštaponio išplėšė neteisėto „tarpininkavimo“ parašą, nes ne J. Krikštaponio pavaldiniu J. Klimavičius buvo, - o buvo 3-čios kuopos vado pavaduotoju ir, matyt, „ne kvailo-apsukraus būta?“, - tai rodo raštvedyboje jo ranka ir plunksna registracijose naudota, o taip pat tokį patį raportą jis ir vokiškai melagingą rašoma mašinėle ta pačia atspausdina, o, galimai, nuvažiavęs į Kauną - sėkmingai grįžta į Minską - ten-atgal važinėjimui pilnai užtenka laiko, kol bataliono vadas A. Impulevičiaus užvizuoja net 4-ių dienų intervale, dar ir apsimesdamas, - žymiausios pasaulyje lapkričio 7-tosios dienos „nežinantis“, nors tos dienos garbei Minske buvo surengtos masinės komunistų skerdynės-žudynės su žydų pogromais.
     Dar svarbiau, jog  A. Impulevičius dar ir savo garsųjį 1941-10-06 įsakymą Nr. 42 išvykai į Baltarusiją, panašu, kad falsifikuoja -  prirašo nebūtą karininką su ta pačia pavarde ir tuo pačiu vardu, nors tokio Lietuvoje nebūta - nerodo jojo ne tik garsioji-žinomoji Lietuvos kariuomenės karininkų knyga, bet ir nei LGGRTC TDA bataliono karininkų sudarytame nei sąraše nėra antrojo tokio sudubliuoto nei vieno studento magistriniame darbe tokio „dublio“ irgi nėra. Todėl atrodo, kad LGGRTC mokslininkai nė nežino savo sudaryto karininkų sąrašo, jei vadovavosi nebūtu Lietuvoje karininku ir 2021-12-03 Ukmergės konferencijos klausytojus klaidino. Visą tai su nuorodomis žemiau patrikta.

     Todėl tvirtinasi Didvyrio sesers teiginiai apie brolio „ištraukimą“, jog ir A. Impulevičius, pagal seserį, buvo irgi jos brolio draugu  prie kurio ir giminaitis-generolas S. Raštikis, pagal seserį, tai viską koordinavo, kad brolį ištraukti.
     Bijau, kad gali būti ir tai, kad sovietai galėjo Holokaustą slėpti ir vietoje jo perversti į „karo belaisvių masinius žudymus“ , kurie, tikrai, buvo visai kitu laiku ir kitose vietose, nei J. Krikštaponio „kaltinime“ - prie Minsko aplinkybių reiks dar daug padirbėti, nes ten daug kas neaišku, Tą viską detaliai  su nuotraukomis smulkiau aprašau čia, parodydamas ir dėl Minske karo belaisvių sveiko proto neatitinkančius teiginius, grubiai maišant Civilių belaisvių su Karo belaisvių visiškai skirtingas stovyklas ir maišant jų vietas, neskiriant prasmės mieste, nuo už miesto.  Manau, kad jau tik kalbėti vaikai tai jau suvokia, todėl istorikams, baigusiems aukštąjį išsilavinimą, reikia jau suvokti, arba aš kažko nesuprantu. Todėl viską dėstau Mokslo žinių pradžiai, ir kviečiu studijuoti bendrai.

     O dėl „kaltinimų“ J. Krikštaponiui organizavimo, didelę įtaką, atrodo, istorikams turi ir Teisingumo ministerijos darbuotojas Donatas Glodenis, dėl kurio veiksmų šio rašto pavadinimo pabaigoje esu kol kas priverstas prašyti NEIGNORUOTI VISŲ TŲ FAKTŲ VISUMOS. Tas ignoravimas ir ignoravimo organizavimas ne manau, kad tai suderinama su darbu Teisingumo ministerijoje ir Demokratinėje visuomenėje neturėtų būti. Todėl kviečiu atsikratyti Kremliaus metodų viešose diskusijose ir net mąstyme.
    Svarbiausia, J. Krikštaponio temoje sovietiniuose tardymų-apklausų protokoluose kaltinamieji jį „nusikaltimuose“ minėjo kaip savo žuvusįjį kolegą-draugą ar ne tam, kad nuo savęs kaltę nusimesti? Ar tokių „liudijimų“ patikimumą psichologai ir kriminologai analizavo-tyrinėjo?  Juolab šią problemą sąsajomis su UkraJinoje dabar vykstančiu karu sieju bei svariais hipotetiniais įrodymais čia teikiu viską tokiu išdėstymu:

1.         Pažiūra į karo UkraJinoje pobūdį  gali labai priklausyti nuo požiūrio į II-ąjį pasaulinį karą. ..............................2 psl.

2.          Kaip galima Didvyrio kalinimo laikotarpį kategoriškai teigti be jokių įrodymų – net neatradus kalinimo-suėmimo dokumentų? .................................................................................................................................................   4 psl.

3.         Kodėl buvo laukta, kol Didvyrio artimieji - jo biografijos liudininkai išmirs, ir ar tas laukimas nėra inicijuotas Rusijos ...?

4.          Kodėl valstybinių įstaigų istorikai klaidino Ukmergės konferencijos dalyvius? ..............................................  7 psl.

5.         J. Krikštaponio sesers paminėtos draugų ir S. Raštikio pastangos; brolį iš kalėjimo ištraukti, - ar neatsispindi LCVA archyvo dokumentuose?

6.         Ir kiti LCVA archyvo dokumentai net neįrodo „J. Krikštaponio Baltarusijoje“, nes juos visaip galima interpretuoti. ... 11 psl.

7.         Didvyrio sesuo apie brolio „buvimą Baltarusijoje“ ne tik neminėjo,  bet ir visą laiką namuose jo buvimą  prie vokiečių akcentavo.  ................................................................................................................................................... 13 psl.

8.         Hipotezės klausimai sovietinės „istorijos“ iškraipymų ir didelių nusikaltimų fone. .........................................   14 psl.

9.         Ar galima pasitikėti sovietinių „tyrimų“ teiginiais apie J. Krikštaponį, kai net J. Gagarino ir L. Kačinskio avio katastrofų „tyrimo“-SLĖPIMO aplinkybių komisijos viską klastojo? ............................................................... 17 psl.

10.     Užmiršti  veikalai TERORIZMAS IR KOMUNIZMAS suformavo metodą ŽUDYTI SAVUS, kad tuo žudymu kaltinti kitus – priešus ir oponentus (su Rusijos A. Dugino dukros nužudymo analize) ....................................... 18 psl.

11.     Ar Holokaustas nebus paverstas į „masinį karo belaisvių naikinimą“? O, kad J. Gagarinas sąmoningai buvo nužudytas - irgi stebina? ................................................................................................................................................  20 psl.

12.     Gera naujiena – J. Krikštaponis buvo žymus lengvaatletis – kelis kart Lietuvos čempionu disko metimo ir rutulio stūmimo rungtyse ........................................................................................................................................... 23 psl.

-2-

     Dabar svarbiausia aktualija yra  karas UkraJinoje (viduryje šio žodžio raidę „J“ rašau, pagal ukraJinų tautos tartį, dėmesiui atkreipti ir ...), kurio patirtimi reikia ir mums ruoštis gynybai, jeigu ... Todėl siūlyčiau apgalvoti, kaip Teisingumo ministerijos darbuotojai karo metu elgsis, ir ar jie tą patį darys, ką iškrėtė Amnesty International? Apgalvojimui teikiu galimai atliktą Kibernetinę ataką soc. tinklo Facebook paskyroje Teisingumo ministerijos darbuotojo Donato Glodenio, iš kurio dingo šis mano komentaras:


  2 pav.: galimai Kiber. atakos dėka dingęs mano komentaras -1

 

  
 

    Šis komentaras dar buvo, kol po 2,5 val. nepateikiau garsaus JAV ekonomikos-politikos analitiko ir žvalgybininko Jurij-aus Švec-o  samprotavimus, - tai tuoj pat tapau užblokuotu Donato Glodenio paskyroje ir dingo du mano komentarai, kai minėto žvalgybos ir ekonomikos analitiko eilinę Nr, 287 paskaitos nuorodą pateikiau antrame savo komentare šiame:

 
 
 
   
     
 

 2 pav. ir 3 pav.:: Čia aukščiau pateiktos NUOTRAUKOS dviejų komentarų, kurie, atrodo, iš karto išnyko, kai įdėjau nuorodą su Jurij-aus ŠVEC-o paskaitą Nr. .:82. Lygiai toks pats poveikis įvyko (išsitrynė visi mano komentarai ir tapau užblokuotu), kai dar karo UkraJinoje pradžioje buvau  vienam asmeniui pateikęs irgi Jurij-aus ŠVEC-o paskaitą. Ir, kadangi, tada vienas asmuo ir čia dabar Donatas Glodenis, tikrai, nėra prorusiškai nusiteikę, kad trintų Rusijos nusikaltimus demaskuojančius komentarus, todėl panašu labiau į Kibernetinę ataką ir todėl teikiu analizei studiją su Donato Glodenio temos kopijos įdomesnius pastebėjimus su pastabomis.

  
   
 

   Šiais dviem ištrintai komentarai ir pradedu teorinį dėstymą:

 1-oji tema:  Pažiūra į karo UkraJinoje pobūdį  gali labai priklausyti  nuo požiūrio į II-ąjį pasaulinį karą.

    Tuos savo ištrintus komentarus 2 pav.: ir 3 pav.:: spėjau nufotografuoti, nes pastovai fotografuoju, kur yra rizika, kad gali įvykti Rusijos programišių veika, ar prorusiškai nusiteikusieji pradės komunistiškai - KGB-istiškai užsiiminėti  cenzūra. Juk karo nusikaltimai turi gilias istorines sąsajas, kuriomis pradėjau domėtis nuo 1968 m., per Kraštotyros draugiją Jonavos Balse keldamas problemą, kodėl visai neminimas  buvo 1944 m. liepos mėn. mūšis prie Šventosios, prie kurios aptikau liudininką. Jis matė, kaip sovietiniai kariai buvo varomi į nuo kulkų verdančią Šventąją, ir kaip jie visi lavonais pradėjo plaukti - kiti per tuos lavonus lipti ir taip pat tapdami lavonais, o upė tapo raudona nuo jųjų kraujo. Tada už pernelyg didelį domėjimąsi man teko atsisveikinti komjaunime su jaunimine-entuziastine veikla, o iš visų bibliotekų buvo išimti Jonavos Balso numeriai, kuriuose rašiau jaunimui straipsnius (jų ir dabar nėra Jonavoje - juos tik Mažvydo bibliotekoje galima pamatyti), o to mūšio domėjimosi metu, kai vyko Kauno miesto Turistų sąskrydis,  Jonavos Garbės pilietis, žymus tada keliautojas-kraštotyrininkas ir rašytojas Gediminas ILGŪNAS 1970 m. pavasarį tapo KGB suimtas prie to mūšio liudininko (Domininkavos) vienkiemio - jam buvo uždrausta rodytis tarp turistų, nors kinofilmą apie jojo ekspediciją tremtinio ir Sibiro-Kolymos tyrinėtojo Jono Čerskio takais rodė kinožurnalai bei televizija. Apie visą tai dar ruošiu STUDIJĄ.

  O, štai, čia aukščiau pirmame mano ištrintame komentare; kaip tik, minimo šio Nepriklausomybės signataro ir Šviesios Atminties Gedimino Ilgūno duktė Ugnė ..., Donato Glodenio diskusijoje pateikė Jungtinių Tautų karo nusikaltimų eksperto Marc-o Garlasco nuorodą, iš kurio aišku, kad Amnesty International neteisi, ir kad UkraJina nepažeidė gynybos įstatymų. 

         Tą patį ir aš teigiau tuose dviejuose ištrintuose komentaruose, ir, manau, kad neapsirikau, nes rugpjūčio 14 d. pranešta, jog Amnesty I. peržiūrės savo prieštaringai vertinamą ataskaitą apie UkraJinos karinę praktiką, o Zelenskio ofiso patarėjas Michailas Podoliakas paminėjo, kad ta organizacija bus paduota į teismą. Mano supratimu, jei ši Žmogaus teisių organizacija, tikrai, norėjo gero UkraJinos žmonėms, o ne Rusijos propagandai atidirbti, tai tas pranešimas turėjo būti slaptas su grifu "Slaptai", taip, kaip visi raštai karo metu būna tik slapti, kuriuos žemiau parodau čia. Žiauriausia, kad besiginanti šalis tapo viešai išniekinta, kai josios belaisviai tapo  susprogdinti ir kai per Zaporožės AE prasideda visai Europai šantažas.

-3-

   Čia dešinėje pateikiu Teisingumo ministerijos darbuotojo Donato Glodenio komentarą, kurioje jis dėsto, jog jam „neteko skaityti“, jog mokyklos naudojamos kariniais tikslais. O aš kaip tik jam tame pirmame dingusiame komentare pabrėžiau, kad mokyklos ir darželiai yra labai puikiai įrengti ir geriausiai tinka kariniams štabams, nes jose nuo sovietmečio puikios slėptuvės branduoliniams smūgiams atlaikyti.  

   Tai, panašu, kad Donatas Glodenis nė nematė mano parašyto komentaro, iš ko galima spręsti, kad ne jis, gal, jį ištrynė.
 
 
 

    Jeigu ne jis pasikarščiavo ir ne jis mane blokavo, tai tegu man praneša. Jei, tikrai, Kibernetinė ataka  čia suveikė, tai tada kuo skubiausiai būtina IT specialistams pranešti. Aliarmo kelti negaliu, kol pats temos ir disputo autorius nepatvirtins tik spėjamos Kibernetinės atakos egzistavimą. Kad ištirti, ar nėra pavojingo reiškinio dėl Kibernetinės atakos, todėl teko nukopijuoti (nufotografuoti) visą diskusiją, ir kam įdomu, galima tą J. Glodenio temos diskusiją pastudijuoti, nes jei toliau bus toks Amnesty International pobūdžio „supratimas“ į savo šalies gynybą, tai toks ministerijos darbuotojas gali tik trukdyti, bet ir, net kenkti savo šalies gynybai.

   Žodžiu, būtų gerai, kad Žmonių (civilių) gyventojų priemonės gyvybei apsaugoti gynybos metu būtų ne iš konteksto, o Holistiškai (visuminiu) principu planuojamos, nes šiuolaikiniai vaikų darželių-lopšelių bei pradinių mokyklų sudėtingiausi korpusai ir tarp jų praėjimų „H“ arba „П“ pavidalo kompleksai yra labiausiai tinkami ir artilerijai paslėpti. Kai ji šaudo, tikrai, karo metu vaikų negali būti, nes jie visam gyvenimui apkurstų. Juk tuose mokyklų-darželių rūsiuose reikia kariams ir pailsėti kokybiškai gynybinės ROTACIJOS metu, kad po trumpos relaksacijos, vėl eiti į apkasus, kad savo draugus pervargusius pakeisti. Juk, nepailsėsi apkase, kai jis pastoviai apšaudomas ir reikia atsišaudinėti. Tai Teisingumo ministerijos specialistas turėtų suprasti, jog jei gynėjai bus tik kareivinėse, tai priešo užimtuose miestuose genocidas bus dar didesnis - aukų bus dar daugiau. Negi Buča nepamokė? Kaip ponas Donatas į šią Bučoje tragediją sureagavo, tai tuoj pat ištrynė mano komentarą šį: 


4 pav.:

  
 

   Kad ponas Donatas 4 pav.: parodytą komentarą ištrynė, tai jis pats man asmeniškai atrašė - patvirtino ištrynimą. Mat, jo; gana, senokai paskelbtoje temoje, kai  jam aprašiau savo surinktų tyrimų apibendrinantį epizodą, tai tuoj pat jam asmeniškai pranešiau, pirmiausiai, jam padėkodamas, kad jis puikų karinio nusikaltimo įrodymą pateikė, man dar nematytą.

   Nors su juo man teko nemažai ginčytis karo ir pokario klausimais jo paties Facebook soc. tinklo sukurtoje Partizanų istorijos  grupėje, bet, kadangi ponas Donatas pats tyrinėja Partizanų istoriją, tai tikėjausi, kad jis irgi man padėkos už atrastas LCVA archyve staigmenas, net iki A. Impulevičiaus įsakymo falsifikavimo ir šių naujai atrastų duomenų suformuotą Hipotezę, - tai jo pareiškimas, kad jis tą komentarą ištrynė, mane švelniai tariant, pribloškė.

  Pirmiausiai, pribloškė, kaip Teisingumo ministerijos specialisto keistas požiūris į UkraJinoje vykstančius karinius nusikaltimus, dėl kurių Lietuva jau dalyvauja Hagos teisme.  Todėl šokiruoja, kad Teisingumo ministerijos darbuotojui NERŪPI KARINIŲ NUSIKALTIMŲ PRIEŽASTIS, suformuota jau nuo II-ojo pasaulinio karo nusikalstamos vedimo taktikos bei strategijos, imant per prievartą nenorinčius kariauti ir juos tuoj pat; neapmokytus žudant beprasmėse atakose, kokia vyko prie Šventosios upės. Juolab, kad ir dabar Pietų UkraJinoje ir ypač, Donbase („LuganDone“) toks pat nusikaltimas vykdomas.

    Šokiravo, kad Teisingumo ministerijos darbuotojas dar ir keistą „priežastį, matomą “ 5 pav.:  sugalvojęs, kad tą mano komentarą panaikino, man asmeniškai atrašydamas taip:


5 pav.:

  
 
 

       Tai ar Teisingumo ministerija yra skirta tam, kad nieko teisinančio negalima būtų rašyti? Kodėl J. Krikštaponis turi būti „kaltas“ už tai, kad organizavo Pasipriešinimą sovietiniam kariniam nusikaltimui? Juk mano komentaro kontekstas kaip tik ir buvo KARINIAI NUSIKALTIMAI, nuo kurio J. Krikštaponis gelbėja vyrus, organizuodamas jųjų pasislėpimą miške. Paminėjau jojo suorganizuotą pirmąjį Partizanų sąskrydį, kuris įvyko liepos 10 d. ar 20 d. (reiks dar tikslinti)

      Tai, tada, kaip suprasti Lietuvos ministerijos darbuotojo poziciją, kai jojo tema yra UkraJinoje nusikaltimai, o aš pabrėžiu, kad nuo tokių pat nusikaltimų J. Krikštaponis organizuoja Pasipriešinimą, tai tada Lietuvos ministerijos darbuotojas ar ne to Pasipriešinimo organizavimą laiko „nusikaltimu“, pavadinęs jį „išteisinimu“?

  Svarbiausia, aš ne tik viešai, bet ir asmeniškai, pirmiausiai, padėkojau ponui Donatui už svarbią nuorodą. Deja, Teisingumo ministerijos pareigūnui Religijų klausimams, baigusiam du religijų aukštuosius mokslus, matyt,  padėkos alergiją kelia? Juk tame asmeniniame ponui Donatui Glodeniui pranešime 2021-12-23 18:06 pasveikinau su šventomis Kalėdomis. Jame pabrėžiau, kad Istorija kaip MOKSLAS SU RELIGIJA NETURI NIEKO BENDRO, nes mokslas pastoviai keičia pažiūras, pagal naujų, atsirandančių žinių-faktų kiekį. Bet, ponas Donato paklausus: „Ar ne taip?“ - jis nieko neatsakė. Todėl kyla klausimas, ar šis pareigūnas yra religijotyrininkas, ar tik kažkokios religinės sektos - J. Krikštaponio „kaltės“ sektos kūrėju? Jei būtų religijotyrininku, būtų kažką, gal, atsakęs?

-4-

     Tokios kaip ir kažkokios „sektos?“ „J. Krikštaponio kaltei“ įtikėti ir tos „kaltės“ nuostatų puoselėtoją Donatą Glodenį paskelbė 2021-12-03 Ukmergės konferencijos pagrindinis pranešėjas Mindaugas Pocius, kuris   6 pav.: paminėjo „teisininką“ Donatą Glodenį. Todėl iškilo klausimas:

Ar ponas Donatas  be religinio, kitą - dar ir teisinį išsilavinimą turi?

 Mat, M. Pocius dėl J. Krikštaponio D. Glodenio minties pasakė taip:
 „ D.G. ...pastebėjo, kad pats Centras gali kreiptis į Administracinį teismą dėl kario savanorio statuso panaikinimo, tačiau to nepadarė ir klausimas buvo užšaldytas.“


  6 pav.: Mindaugas Pocius konferencijoje mini Donatą Glodenį. Galima pasididinti.
 
 

     Tai negi Teisingumo ministerijos darbuotojas nori ignoruoti Baudžiamąją teisę ir josios Kriminologiją, o vietoje pastarųjų; tik Administracinės teisę iškelti  virš Baudžiamosios teisės? Kaip Administracinė teisė gali apseiti be Kriminologijos ir jos tyrimų-išvadų? Ar tai ne panašu į tai, ką kaimynystėje praktikuoja diktatorius A. Lukašenka?  

   Kaip jis tai konkrečiai daro, tokio veiksmo kraupias pasekmes aprašau  dar tik ruošiamos studijos 5-tos temos 15 psl. Juolab, kad Generalinė prokuratūra aiškiai rašė, jog NEBUVO PATEIKTA OBJEKTYVIŲ DUOMENŲ, dėl ko nebuvo teisinių pagrindų, o „teisininkui“ iš Teisingumo ministerijos nereikia teisinių pagrindų?

  Jau vien todėl, kad toje konferencijoje, neaišku kodėl, buvo paminėtas kaip „teisininkas“ Donatas Glodenis J. Krikštaponio biografijos nagrinėjimo-svarstymo konferencijoje, kuri dar turėtų būti tęsiama, kaip žadėjo Ukmergės meras (apie jį čia rašau dar žemiau)  todėl nagrinėjant šios labai svarbios Lietuvai istorinės asmenybės biografiją ir galimus klystkelius joje, manau, verta tų klaidų priežastyse plačiau ir šį Teisingumo ministerijos darbuotoją matyti. Juo labiau, kad toje Ukmergės konferencijoje Mindaugas Pocius pranešime pasakė „grožybę“ ir tokią:

      „Viešai  skleidžiami gandai, kad Krikštaponis negalėjo dalyvauti žudynėse, nes 3 mėnesius buvo kalinamas GESTAP-o, - neturi pagrindo, nes jis kalėjo jau demobilizuotas ... - nuo 1942 m. rugsėjo  iki 1944 m. liepos .“

 

2-oji tema: .      Kaip galima Didvyrio kalinimo laikotarpį kategoriškai teigti be jokių įrodymų – net neatradus kalinimo-suėmimo dokumentų?

   Ir kadangi toje konferencijoje šis pagrindinis J. Krikštaponio biografijos nagrinėjimo istorikas visai nieko savo tam teiginiui pagrįsti jokio „įrodymo“ nepateikė, tai todėl paprašyčiau nesistebėti dėl tolimesnių mano keliamų klausimų. Juolab, čia tokį keistą 2 m. kalinimo tarpsnį šiam istorikui negi „iš Maskvos archyvų pranešė“? Tai tada, kodėl  tiksliai nenurodė tą 3-jų mėnesių kalinimo laikotarpį ir kodėl 3 mėnesių kalinimo laikotarpis pavirto, net, vos ne į 2-jų metų kalinimo tikimybę? Tą kalinimą nutempus net iki „1944 m.  liepos mėnesio “, kodėl ignoruojama ir logika ir istorinė situacija? Juk, 1944 m. liepos 20 d. J. Krikštaponis  surengė Partizanų sąskrydį ir lėktuvėliu iš Vokietijos organizavo ginklų parskraidinimą. Kaip vokiečiai būtų ginklus „patikėję tik-tik iš kalėjimo išleistam“ ir dar su komunistais vienoje kameroje pasėdėjusiam? Ir, išvis, kokie „komunistai “ 1944 m. kalėjime galėjo būti? Juk valymai nuo komunistų vyko ar ne 1941 m. labiausiai? 
       Dar keisčiau. Iš kur istorikas ištraukė J. Krikštaponio kažkokią „demobilizaciją“? Ar kas matė demobilizacijos įsakymą? Pirmojoje 2014-12-27 LGGRTC „pažymoje“ buvo tik prielaidos dėl „demobilizacijos“, padarius „išvadą“, kad „buvo demobilizuotas“, nes nerasta jokių dokumentų-įsakymų apie demobilizaciją ar pervedimą į kitą karinę struktūrą, o vėlesnėje tai Ukmergės konferencijai skirtoje Istorijos instituto [toliau LII(Lii)] Pažymoje buvo pateikta kažkokia falsifikaciją, apie kurią minėtos studijos  32 psl.  14-toje temoje įrodau pastarosios Pažymos skaitytojų apgaudinėjimą kažkokį.
     Be to sesers pasakojime, kurią 1991 m. Šiluose (netoli Užulėnio -J. Krikštaponio gimtinės) užfiksavo žymus Panevėžio kraštotyrininkas Romas Kaunietis, yra detalė pabrėžta, kad brolis buvo CIVILIŠKAI apsirengęs suėmimo metu. Ar būtų sesuo civilinę aprangą minėjusi, jei jis jau būtų „demobilizuotas“? Kas po demobilizacijos nešioja karines aprangas? Tai kam sesei minėti civilinę brolio aprangą, jei tai būtų buvęs „po demobilizacijos“, po kurios jis visą laiką būtų vaikščiojęs civiliškai apsirengęs? Apie tai minėtos studijos 34 psl. 16-toje temoje nagrinėju detaliau sesers pasakojimą

 

3-čioji tema: Kodėl buvo laukta, kol Didvyrio artimieji - jo biografijos liudininkai išmirs, ir ar tas laukimas nėra inicijuotas Rusijos ...?

    Savo kalboje M. Pocius minėdamas, dėl ko prokuratūra negali pradėti ikiteisminio tyrimo, kalbant apie mirusius asmenis, o pagal M. Pocių, „baudžiamoji teisė leidžia “.

    Todėl kyla klausimas: Kodėl apie J. Krikštaponio „buvimą Baltarusijoje“ pradėta kalbėti tik tada, kai visi jo artimieji numirė?

   Būtent, tylėjimą ir apie laukimą, kol sesuo numirs, tos konferencijos pagrindiniame pranešime M. Pocius ir patvirtino, pasakydamas taip:

  „Pirmasis publikacijoje istorinio J. Krikštaponio istorinio įvardinimo problemą 2011 metais paskelbė Evaldas Balčiūnas.“

    Šio žymaus publicisto-antifašisto 2011-04-11 publikacija kaip tik ir pasirodė po 2-jų mėnesių, kai 2011 metais vasario mėnesį numirė minėta Veronika Krikštaponytė-Juodenė - paskutinė savo brolio biografijos liudininkė. Prieš tai 2008 metais  J. Krikštaponio gimtajame kaime numirė Partizanų ryšininkas ir tautodailininkas Mykolas Dirsė., kuris savo tapybos darbus buvo eksponavęs LGGRTC parodoje. O, kaip tik, tas garsusis Evaldas Balčiūnas, kuris yra Lietuvoje bolševikinės pakraipos Anarchizmo pradininku bei savo F. b. paskyroje gėrisi 1940 m. sovietines okupacijos laikotarpiu, ir minėtoje Donato Glodenio temoje 7pav.: dėl Amnesty International parašė taip pat pritariantį šiai organizacijai pagiriamąjį komentarą tokį:


7pav.:

  
 

     Nepasakyčiau, kad A.I. „parodė pavyzdį“, bet šis Evaldo Balčiūno komentaras  pas Donatą Glodenį šioje nagrinėjamoje temoje, -  ar ne įrodo, kad Lietuva yra nedidelė ir, kad lietuviai vieni su kitais gali būti labai susiję?
     Kaip tik, po Evaldo 2011-04-09 PIRMOSIOS publikacijos apie J. Krikštaponį, Rusijos žiniasklaidos ir buvo surengtas apie 2015 m. piketas Ukmergėje - jos organizatoriumi 2017-12-11 Gimtoji žemė (Ukmergės,  redaktorė Loreta Ežerskytė) minėjo garsųjį Giedrių Grabauską kaip piketo organizatorių, kuris šiuo metu Rusijoje ar ne politinį prieglobstį pasiprašė? Kalbama, kad tame pikete ir ponas Evaldas dalyvavo, kurį už jo kraštotyrinius darbus Holokausto temomis galima būtų pagirti, jei ne būtų jo asmeninio išankstinio prokomonistinio politinio angažuotumo. Apie jį 2015 m. diena.lt   rašė: „Anarchizmo istoriku, judėjimo „Antifa“ aktyvistų, valkatavimo ir elgetavimo ekspertu prisistatantis šiaulietis Evaldas Balčiūnas savo straipsnyje tvirtina, kad J. Noreika – žydšaudys. Į straipsnį tuojau sureagavo Rusijos, Izraelio spauda.“
           Čia ir yra pats didžiausias Evaldo Balčiūno melas apie Joną Noreiką, nes nei Šiaulių administracijos viršininkas, ir, nei, net pats jojo tiesioginis viršininkas-komisaras Hans-as GEWECKE - nėra; niekaip, susiję su žydų naikinimu, nes pastarasis su gestapu konfrontavo-prieštaravo žmonių naikinimui, ir, todėl jis buvo amerikiečių  išteisintu. O  iš atsiminimų apie J. Noreiką yra užfiksuotas jo siekis gelbėti žydus - tai patvirtina jo pavyzdiniuose įsakymuose siekis išsaugoti turtą nuo karo pabėgusių ir į getą perkeltųjų žydų. Tuose jo įsakymuose aiškiai buvo surašyta, kaip reikia savivaldybių lygiu organizuoti pabėgėlių turto apsaugą ir iš kokių lėšų mokėti to turto saugotojams. (apie tai rašiau 1-oje temoje: „Prasidėjus masinėms žydų žudynėms, kokių veiksmų reikėjo imtis  Lietuvos Laikinosios vyriausybės (toliau LLV) administracijai?“) Todėl šie J. Noreikos įsakymai galėtų būti pavyzdiniai dabar UkraJinoje vykstančio karo fone, nes kai 1915 m. gegužės 03 d. caro vyriausybės visi žydai buvo ištremti iš pafrontės zonos (iš Kauno gubernijos ir iš ... nuo Juodosios jūros iki Suomių įlankos), apie tai daug kur internete rašoma, kad jųjų turtas buvo labai išgrobstytas. Todėl teisininko Jono Noreikos siekis išsaugoti pabėgusiųjų turtą, manau, turėtų būt istorikų patyrinėtas ir ...

-5-

       Liūdniausia, kad su tuo savo melu Evaldas Balčiūnas palaikė vandalizmo aktą prieš J. Noreikos atminimą, ir man tada su juo diskutuojant - jam aiškinant, kur jis klysta, jam pritrūkus argumentų - E. Balčiūnas mane užblokavo. Tai vėliau tą patį padarė ir tą vandalizmą labai propagavęs Audrius Nakas. Taigi, savo oponentų blokavimai tapo Kremliaus melo skleidėjų pagrindiniu įrankiu, įrodančiu, kad jie yra neteisūs ir todėl naudoja KGB-istinį CENZŪRAVIMĄ - blokavimą ir taip tampa oponentų nepaneigiamų komentarų trynėjais. .
      Todėl nenustebau, kad Teisingumo ministerijos darbuotojas Donatas Glodenis J. Krikštaponio temoje mane blokavo, taip, kaip tai padarė mane į draugus du kartus besikvietęs garsusis Grant Gochin-as kartu su savo drauge - Jono Noreikos anūke Silvia Foti (jiedu mane užblokavo tuo pačiu laiku, ir tai įrodo, kad anūkė nėra savarankiška savo sprendimuose), nes diskusijose oponentų blokavimas - tai prisipažinimas, kad  pristigo argumentų, arba dar blogiau - ...  Mat, šiedu mane užblokavo, kai jiems parodžiau nuorodą, kaip du JAV piliečiai šauniai atidirbo priešiškos valstybės Rusijos propagandos naudai. 

     Taigi, tos Kremliaus melo ir komunistinei propagandai 2015 m. diena.lt tą patį ir apie Evaldo Balčiūno bendrą Giedrių Grabauską rašė ten pat taip:
   „Vienas iš Socialistinio liaudies fronto ir organizacijos „Pasaulis be nacizmo“ aktyvistų Giedrius Grabauskas spalio pradžioje rašė: „...Lietuva ir vėl atsidūrė svarbioje kryžkelėje. Turime apsispręsti: ar garbinti nacistinius nusikaltėlius – visus tuos „vėtras“, „velnius“, „vampyrus“, „vaidevučius“ ir panašius personažus? Ar pagerbti tikrus didvyrius – darbo žmonių teises gynusius bei prieš fašizmą kovojusius L. Girą, A. Venclovą, J. Vildžiūną, V. Vildžiūną, J. Vitą, I. Dembą, D. Todesą, A. Bulotą, V. Montvilą, J. Garelį, K. Didžiulį, M. Melnikaitę, A. Šiaučiūnaitę, I. Meskupą, J. Baltušį ir kitus patriotus?“ (Giedrius Grabauskas, 2015 10 13 „Laisvas laikraštis“).“

    Prašyčiau atkreipti dėmesį į Giedriaus Grabausko reikalavimą Lietuvos „didvyriais“ vadinti tokius, kaip sadistą, NKVD-istą - tardytoją Danielių Todesą, kankinusį monsinjorą Svarinską, kitą NKVD-istą  - MGB-istą, pogrindininką,  ir 1954-1960 rajoninių spaustuvių tresto direktorių Idziką Dembą, represinių struktūrų tarnautoją, nuo 1940 m. NKVD Vilniaus m. valdybos v-ką, 1941 m. birželį Lietuvos žmonių trėmimo Vilniaus apskrityje operatyvinio trejeto narį ir Partizanų vado generolo Jono Žemaičio suėmimo organizatorių Joną Vildžiūną, pastarojo pusbrolį-pogrindininką, veikusį ir mano Jonavos valsčiuje, o nuo 1940-1941 Ukmergės saugumo ir kriminalinės policijos ir NKVD apyg. v-ką, o nuo 1946 m. Ž.Ū. ministrą Vladą Vildžiūną, už komunistinę propagandą Lietuvos kariuomenėje 1920 m. nuteistą myriop, bet pabėgusį į Rusiją ir baigusį komunistinį universitetą, ir nuo 1940 m Vilniaus vygd. k-to p-ką, nuo 1941 m. liepos mėn. Vilniuje pogrindžio organizatorių, o 1943 m. vasarą gestap-o nužudytą  Juozą Vitą,  pastarojo vok. okupac. bendražygį iš Putriškių  1907 gimimo, arba iš tų pačių Putriškių pirmojo tėvą 1872 gim. m. veikėjus Antanus Bulotus: vyresnįjį rašytojos Julijos Žemaitės globotoją-masoną ir Rus. imperijos Dūmos narį, socialistą, į A. Voldemarą pasikėsintoją, J. Žemaitės raštų leidėją bei 1941-0816 Paneriuose sušaudytą, o jojo sūnų irgi teisininką bei irgį į A. Valdemarą pasikėsintoją - Ispanijoje pilietinio karo dalyvį, o po karo MA, VPI ir VU dėstytoją, Teisės katedros vedėją. Tad, neaišku, katrą G. Grabauskas turėjo mintyje? Pastarieji du ne tokie baisūs, kaip išvardinti NKVD-istai „didvyriai“.

    Todėl nieko nuostabaus, kad apie šį nusipelniusių komunistinių teroristų garbintoją Giedrių Grabauską š. m. birželio 09 d. l.rytas straipsnio pavadinimu informavo Lietuvą, kad „Paskelbta prokremliško Kauno veikėjo paieška: pabėgo į Rusiją, ten sėdo į vienas roges su invaziją į Ukrainą šlovinančiais šovinistais“  nes jis per Rossija 1“ žinių laidą „Vesti“ Partizanų vadai buvo išvadinti nusikaltėliais ir taikių žmonių žudikais– partizanų lyderiai buvo paversti nusikaltėliais, mėginta juos susieti su naciais, apkaltinti plėšikavimu, nekaltų žmonių žudymu.

   Todėl  mūsų pareigūnai įžvelgė akivaizdžius neapykantos skatinimo prieš partizanus, kaip žmonių grupę įtarimus.  Detaliai specialistams galima per vertėją pastudijuoti Rusijos propagandinius būdus  Aiškiai piktinamasi, kad „Miško broliai“ Lietuvoje gavo apdovanojimus už kovą prieš SSRS“ Metodologiškai prieinama „išvada“, jog, „pagerbti tie, kurie nekovojo prieš Hitlerį, dažniau jo pusėje buvę“. Tik, kažkodėl Kremlius nesusimąsto, kad. būtent, Stalino dėka Hitleris rinkimuose į Reichstagą gavo didžiąją balsų daugumą, nes kerštui prieš Karlą Kautskį (Vokietijos socialdemokratų pirmininką), kuris pasmerkė Leniną, įvykdžiusį Didįjį Spalio perversmą, ir tam pasmerkimui parašė veikalą TERORIZMAS IR KOMUNIZMAS, tai, matyt, todėl (čia mano hipotezė) Stalinas per Kominterną neleido komunistams jungtis su socialdemokratais ir todėl Hitleris gavo absoliučią balsų persvarą. Taip, kad ir dabar Rusija UkraJinoje tą Karlo Kautskio demaskuotą terorizmą naudoja savo politikoje kaip Kremliaus pagrindą.  Todėl nereikia stebėtis Giedriaus Grabausko žodžiais šiais:
„Tai buvo žmonės, ne tik iš pradžių susiję su vokiečių žvalgyba, su tais fašistais. Jie plėšė, žudė ir, žinoma, turėjo ryšių su Amerikos žvalgyba“.  Kaip, sakant, vokiečių ir Amerikos žvalgybos suplakimas - tai pagrindinis istorijos iškraipymo metodas.
   
    Istorijos kraipymo pavyzdžių matome ir pas Evaldą Balčiūną, - kad ir,  jojo redaguojamame anarchija.lt tinklalapyje apie bolševikinio anarchizmo pradininką Nestorą Machno iš Guliaipolės, apie kurį 8 pav.:  pristatyme, štai, ką E. B. anarchijos tinklalapis apie Lietuvą rašo:

 
 8 pav.: Evaldo Balčiūno anarchija.lt„pogromus“. Kas apie juos Lietuvoje kur nors girdėjo? vienas iš pavyzdžių apie Lietuvos   Galima pasididinti.

   Bet, visgi, tuo metu prieš tokius šovinistus buvo nusistatęs - įspėjo apie antisemitizmo pavojų Kazys Škirpa, kai buvo Vilniaus m. komendanto pavaduotoju ir faktiniu komendantu Tada K. ŠKIRPA  "Socialistų konferencija ir Lietuvos Socialistų Liaudies Demokratų partijos  (jis tada priklausė tai partijai) savaitraštyje "Lietuvos ūkininkas" 1918 m. lapkričio 23 d. Nr.1, psl. 8-9  prieštaraudamas siaurai „srovinei“ galvosenai rašė, kad „Valstybę gali sutverti ne vien kokia nors politinė bei socialistinė srovė, bet  visa tauta, visi krašto piliečiai, susijungę vardan bendro tikslo“. Jis tame straipsnyje pabrėžė, kad „revoliucinė Lietuvos Taryba, sudaryta iš vienų socialistinių partijų, negali būti viso krašto atstovybe, nes ji remsis vien tik proletariato“ ir tai pavojinga - taip tą K Škirpos straipsnį 2019-02-08 komentavo Vidmantas Valiušaitis. Ką toliau K. Škirpa rašė, galima pamatyti čia žemiau to straipsnio dalies nuotraukoje  10 pav.: :


  9 pav.:Šios nuotraukos galima BUVO  VISĄ J.Škirpos STRAIPSNĮ  perskaityti, bet dabar, kažkodėl panaikinta prieiga prie straipsnio vaizdo, kuris vadinosi:"Socialistų konferencija ir Liet. Soc. Liaud. Dem. Partija 
 laikraštyje "Lietuvos ūkininkas" 1918 m. lapkričio 23 d. Nr.1, psl 8-9 

 Taigi, K. Škirpa prieštaraudamas prieš vien socialistų valdžią, panašią į bolševikinę Vinco Kapsuko ir Zigmo Angariečio (būsimos LitBel-o vyriausybės iniciatorių) veiksmų politiką, įspėjo apie galimus puolimus ant žydų (jų pogromus), kurių caro laikais ne tik Rusijos imperijoje ir jos Lenkijoje būta. Todėl K. Škirpa atspėjo įvykius, nes, jam Gedimino pilyje pirmą kart iškėlus Lietuvos trispalvę vėliavą, tuoj pat teko pasitraukti iš bolševikų užimto Vilniaus.

      Taigi, po K. Škirpos prieš antisemitizmo, kaip blogio nusistatymo, jojo išpranašautas puolimas prieš žydus įvyko; kai 1919 m. balandžio 19 d. įžengė lenkų legionieriai, iš miesto išstūmusi Raudonąją armiją, tuo be jokio teismo prasidėjus su bolševikų valdžia susijusių asmenų sušaudymams ir tada prasidėjo 3-is dienas trukęs pogromas, kuriame buvo nužudyta apie 60 žydų. ...

-6-

   Taip, kad DAUGIAU Lietuvoje POGROMŲ NEBUVO ir su Vilniaus pogromu Lietuva ir lietuviai nėra niekaip susiję.  O kiek žydų išvengė to pogromo, kurie sukluso į Kazio Škirpos rašytai problemai? Kur istorikų tyrimai? Kur dar vyko E. Balčiūno minimi kokie „pogromai“ Lietuvoje tada?

   Taip, kad dėl E. Balčiūno paminėtos Guliaipolės - tai šiuo metu 10 pav.: ten praeina fronto liniją. Į tą anarchizmo lopšio Guliaipolę labai kėsinosi 2014 m. nusikaltėlis Igoris Girkinas-„Strelkovas“. Ir šiuo metu ČEKISTINIŲ RAŠISTŲ „išvaduotojų“ yra labai apšaudoma pati Guliaipolė ir iš jos trinamas Anarchizmo paveldas, gyvenvietėse paliekant išdegintą žemę.


10 pav.:


Dabartinė fronto linija šalia Guliaipole miesto. Galima pasididinti. Į šį virtualų UkraJinoje fronto padėties žemėlapį galima pamatyti per  https://liveuamap.com/- jame reiktų įeidinėti dažniau, kad suprasti, kas , kur ir kaip vystosi karo zonoje.   

   Kaip matome; visur dabartis siejasi su praeitimi ir dabartyje toms praeities blogybėms išvengti, - ir reikalinga, kiek galima tiksliau istoriją nagrinėti, be jokių išankstinių nusistatymų.

    Todėl, ar ne panašu, kad pagal anarcho-bolševik-komunist-inį politinį išankstinį nusistatymą,  Evaldas Balčiūnas, negi, turėdamas tikslą apšmeižti Lietuvos Prezidento Antano Smetonos sūnėną Juozą Krikštaponį, vartydamas LCVA archyve A. Impulevičiaus 1941-10-06 įsakymą Nr. 42, ir pamatęs jame J. Krištaponio (tiksliau Krikštaponio - kodėl Didvyris tarpukaryje susitrumpino pavardę, tai dar reiks tirti), tą pavardę ištraukė iš konteksto, net nepagalvodamas, kodėl yra dar šalia du karininkai su vienoda pavarde ir vienodu vardu? Ar tai gali būti „atsitiktinumas“ reiktų labai paabejoti.
    Bent, aš, į tokius „atsitiktinumus“ žiūriu skeptiškai, kaip pro J. Gagariną 10-15 atstumu „atsitiktinai“ praskridusį kitą lėktuvą, ar „atsitiktines“ kitas „katastrofas“, tiksliau, apie jųjų imitacijas čia pabaigoje pateikiu šokiruojančius faktus.

Taip, kad Evaldas Balčiūnas kodėl „nepamato“ du Jonus Klimavičius A. Impulevičiaus įsakyme? Kodėl jojo draugas ir Teisingumo ministerijos darbuotojas Donatas Glodenis iš kart ištriną tą nuotrauką? Ją žemiau, čia vėl parodau:


11 pav.:

     Tai, kodėl Donatas Glodenis už tą 11 pav.: A. Impulevičiaus įsakyme Nr. 42, galimai, klastotės įrodymo nuotrauką man nepadėkojo, o iš kart ištrynė?

-7-

  Čia  aukščiau tame 11 pav.: įsakyme fotošopu raudonai pabraukti (prašau nepagalvoti, kad originalas braukytas) žymesni karininkai; pagal tą Nr. 42 įsakymą 1941-10-06 TURĖJĘ išvykti į Baltarusiją. Žodį „turėję “paryškinu, nes įsakyme raštvedybiškai parašyta neteisingai-nelogiškai. Tai ne tik istorikai, bet ir nuo gatvės paprasti skaitytojai privalo pamatyti neaiškumą.

   Juolab, neaiškumą toliau papildo du Klimavičiai Jonai.

   Taigi,  kaip taip gali „sutapti“ir mažame batalione iš 27-ių karininkų gali būti du asmenys, turintys vienodas pavardes ir vardus vienodus? Ar tai ne įdomu?

  Todėl Lietuvoje yra išleista garsioji knyga-enciklopedija, „Lietuvos karininkai...“, joje ČIA; DEŠINĖJE, kaip tik, ir 2 pav.:  matote du Klimavičius Jonus: Vieną su nuotrauka žymų pučistą-valdemarininką, už ką kalėjo ir po kalinimo SLAPTU ĮSAKYMU  buvo paleistas į atsargą. Kitas be nuotraukos; dar įdomesnė asmenybė, apie kurią detaliau žemiau pateiksiu dar įdomesnių apie jį faktų, nei čia toje knygoje parašyta.

  Taigi, vėl grįžkime prie Donato Glodenio tos aukščiau nuotraukos ištrynimo fakto bei jojo užslėptų motyvacijų trinti - slėpti naują sensacingą žinią.

    Negi tai „ne į temą“, kaip parašė man asmeniškai D. Glodenis, kai pas jį tema buvo apie karo nusikaltimus dabar Bučoje ir, štai, nuotraukoje tame 1941-10-06 kaip Ūselis Juozas ir nepabrauktas raudonai Zelba Pranas, kurie Vilniuje 1962 m. buvo nuteisti mirties nuosprendžiu ir jiems tas nuosprendis įvykdytas už dalyvavimą irgi, karo nusikaltime, žudant civilius asmenis (žydus; t. y. „tarybinius piliečius“)

   Tai kodėl Partizanų ir pokarį tyrinėjantis Donatas Glodenis nesusidomėjo analogiškais kariniais nusikaltimais ir tuoj pat ištrynė tą nuotrauką su komentaru, neparašęs net savo komentaro? Ar tai jau ne panašu į komunistinės cenzūros įprotį, viską naikinti, kas neaišku, kas nauja? Kodėl, jokio net įspėjimo neparašė? Ar tai civilizuota ir demokratiška? 

 

 

4-toji tema: Kodėl valstybinių įstaigų istorikai klaidino
 Ukmergės konferencijos dalyvius?  

  Malonu, kad LGGRTC istorikas, J. Krikštaponio biografijos pirmasis tyrėjas E. RUKŠĖNAS 13 pav.: minėtoje 2021-12-03 Ukmergės konferencijoje ATSIPRAŠO J. Krikštaponį vaikystėje pažinojusio liudininko  J. Čeponio, kuriam nebuvo leista konferencijoje liudyti.

 

   Bet, toliau E. Rukšėnas, pabrėžia dėl dvejopų Juozo KriKštaponio ir KriŠtaponio pavardžių, kurios iki konferencijos kėlė sumaištį, nes yra aptarinėjamojo ir kunigo išrašytas gimimo liudijimas, ir jojo tėvų santuokos registracijos, atliktos caro vietininko.


12 pav.: Čia iš knygos „Lietuvos karininkai ...“  du Jonai Klimavičiai aprašyti. Galima juos pasididinti.

 

13 pav.:

       Šią J. Krikštapomio tėvų santuokos registraciją caro laikų galima atrasti  yra e-pavelde -   tuose dokumentuose aiškiai matosi, kad KriKštaponio pavardėje yra raidė K, ir todėl tai konferencijai parašytoje Mindaugo Pociaus Pažymos didžiojoje dalyje įrodinėjimas, kad pavardė „turi būti kitokia“, nei dokumentai rodo, susidaro įspūdis, kad istorikai, gal, nematė, ar ..., todėl toks istorikų gimimo-santuokos dokumentų ignoravimas buvo nesuprantamas. 

      Tačiau, kai E. Rukšėnas mano F.b. temoje paminėjo J. KriŠtaponiui Pakėlimo laipsnio dokumentą, kuriame buvo įrašyta gimimo data ir vieta - tai dėl kitokios pavardės klausimas atpuolė. Juolab, kad aš čia žemiau pateiksiu dar istorikams nežinomus J. Krikštaponio (KriŠtaponiu save vadinusiu) ir Lietuvos lengvosios atletikos čempionatų prizininkų protokolus, kuriuose irgi pakeista pavardė. Todėl kitokios pavardės problema  jau tapo tik nereikšminga detale.  

   Bet, toje E. Rukšėno kalboje VISU ĮDOMUMU TAPO Lietuvos Centriniame valstybiniame archyve (toliau LCVA, arba Centras) dokumentų pasakojimas-atpasakojimas.

   Nors jis kelis kartus, mane minėdamas ir mane iš Vytenio į Vytautą „perkrikštijęs“ :) , pradėjo NEIGTI  J. Krikštaponio NEIŠVYKIMĄ, aiškindamas tai, kad Nikodemo Reikalo nėra minėtame 1941-10-06 A. Impulevičiaus  Nr. 42 įsakyme. (P.S.: tas  „argumentas“ atrodė neįtikinamu ,nes M. Pociaus Pažymoje Nikodemas Reikalas jau buvo minimas kaip žudynių vadovas, neva, „kartu su J. Krikšaponiu pasikeičiant“, tačiau toks „pasikeitimas“ karinėje struktūroje. bent, man, tarnavusiam, kad ir sovietinėje kariuomenėje - nesuprantamas. Todėl, J. Krikštaponiui neišvykus, kad kuopos vado pareigoms „negalėjo“ būt  panaudotas ginklininkas, dar turintis dokumentuose įrašytą kuopos vado teisę - tai jau konferencijos klausytojams dėstymai tapo kažkaip nesuprantami. Dėl visų kitų aiškinimų, tuoj pateiksiu žemiau, kaip tai konkrečiai kitaip atrodo, kai matai savo akimis tuos archyvo dokumentus.
        Tačiau, dar įdomiau tapo, kaip apie čia aukščiau minimą Joną Klimavičių pradėjo E. Rukšėnas aiškinti, kad, neva, „antroje kopoje buvo toks Jonas Klimavičius, kuris prašė J. Krikštaponio, kad jis tarpininkautų, kad nori jis išeiti iš tarnybos ...“.
      Čia E. Rukšėnas ir sukėlė intrigą, nes jis visiškai kitaip pasakė, nei M. Pocius parašė  Ukmergės 2021-12-03 konferencijai Pažymoje, kurioje pirmą kartą buvo pripažintas NKVD generolo Kapralovo paminėjimas, dėl kurio nutylėjimo lygiai prieš metus rugpjūčio 28 d. teko man  atskleisti-paviešinti to generolo nuslėpimo faktą, kuris ir buvo atsakingas už J. Krikštaponio būrio sunaikinimą ir minėtoje LGGRTC 2014-12-19 „pažymoje“ buvo nuslėptas.  Ir nuslėptas buvo, nes, matyt, Lietuvos Generalinę prokuratūrą norėtą apgauti, kuriai buvo rašoma toji „pažyma“, ar ne todėl, kad tas generolas apie J. Krikštaponio suėmimą-kalinimą  minėjo GESTAP-o laikais?  Ir, štai, ką M. Pocius pateikė tai Ukmergės konferencijai! Tai visiška priešingybė M. Pociaus rašyme dėl , neva, kažkokio „J. Krikštaponio rašto“, ką dabar, drebančiu balsu, E. Rukšėnas pasakė visi priešingai kitaip, nei, štai 14 pav.:, ką M. Pocius rašė:


14 pav.: Lietuvos Istorijos instituto, [toliau LII(Lii)] Pažymoje pirmą kartą paminėtas NKVD generolas Kapralovas. Bet, ar teisingai rašoma, kas raudonai pabraukta? Galima pasididinti

-8-

    Mat, kaip M. Pocius, parašo, jog, neva, LCVA archyve yra „Kuopos vado ltn. Krištaponio raštas“ (1941-11-04), tai, aišku, be jokių klausimų, kad J. Krikšaponis privalėjo būti Baltarusijoje, nes, ką, jau ką - iš Kauno kalėjimo kameros, tai, tikrai, jokių tarnybinių raštų rašyti negalėtų, juolab, sėdėdamas vienoje kameroje su komunistais. Todėl į Ukmergės konferenciją važiuota su mintimi, kad J. Krikštaponio rašyto rašto paneigti neįmanoma, jei jis datuotas 1941 m. lapkričio mėnesiui. Todėl labai knietėjo turinį to rašto sužinoti, nes aiškiai matosi, kad Pažymoje kažkas nuslėpta, jei Pažymoje minimas   „kuopos vado raštas“, bet jo turinys neaiškus.
        Todėl konferencijoje E. Rukšėno parašymas, kad „Jonas Klimavičius prašė J. Krikštaponio, kad jis tarpininkautų ...“, tai pasidarė panašu, kad ne J. Krikštaponio, o Jono Klimavičiaus turėtų būti kažkoks raštas. Bet, vėl,  kaip gali pavaldinys savo kuopos  vado  kažko prašyti, jei jis pagal istorinių-psichologinių ir loginių faktų VISUMĄ turėtų Kauno kalėjime sėdėti?
     Ir vėl , kaip matome, prieštaravimai Pažymoje ir E. Rukšėno pasakojime, nes pastarasis „prašo Krikšaponio“, o M. Pocius rašo, jog „raštas bataliono vadui“. Logiškai galvojant, tai raštai, paprastai, rašomi aukščiausiajam ..., o ne tarpiniam ...
     Be. to, šokiruoja, kad konferencijoje E. Rukšėnas paminėjo, kad, neva, „antroje kuopoje buvo toks ...“
     Bet, jis toje minėtoje  NKVD generolo atskleidimo temoje man du kartus liepė studijuoti apie Tautinio darbo apsaugos bataliono karininkus, bet, kažkodėl, panašu, jog pats to savo darbovietės sudaryto veikalo, matyt, nepastudijavo, nes tame karininkų sąraše Jonas Klimavičius nurodytas, priklausęs ne „2-trai“, o 3-čiai kuopai:
15 pav.: Kam sunku įskaityti, galima pasididinti

    Tai, kaip matome 15 pav.: , Jonas Klimavičius rodomas 3-čios kuopos vado pavaduotoju. Tame sąraše, sudarytame pagal alfabetą - KITO Jono KLIMAVIČIAUS NĖRA. Yra tik Viktoras Klimavičius, kuris pagal E. Rukšėno pasakojimą konferencijoje, buvo suimtu, kalinamu ir karo pradžioje išlaisvintu. Lyg, ir panašu, pagal konferencijos pasakotoją, bet šiam apie jokį „mirties nusprendžiu nuteisimą“ nerašoma. Be to, tas Klimavičius yra ne Jonas, o Viktoras ir ne leitenantas, o kapitonas - tai, akivaizdžiai, kitas karininkas, su visai, kitokiu tarnybiniu aprašymu. Be, to, paprašysiu atkreipti dėmesį į E. Rukšėno kalboje minimą „Lietuvos karininkų ...“ knygą, kurioje jis pabrėžia, kad Lietuvoje tokio karininko nėra su Juozo Krikštaponio pavarde, nes jis nenurodytas toje knygoje. Bet, kodėl E. Rukšėnas nepažiūri į tą pačią knygą ir dėl kito Jono Klimavičiaus?
       Tai, vėl, kaip matome - toje knygoje tarp dviejų Jonų Klimavičių vienas teistas-kalintas valdemarininkas, kaip pučo dalyvis ir nuo 1937 m. į atsargą paleistas, ir visai neminimas, ką veikė po 1937 m., o kitas, kaip tik, pagal E. Rukšėno pasakojimą, labai atitinkantis SU MIRTIES NUOSPRENDŽIU NUTEISIMO paminėjimo faktu ir taip pat 3-čiosios kuopos vado pavaduotojas pateiktas.

       Todėl kyla klausimas:
       Kodėl LGGRTC darbuotojas klaidino (apgaudinėjo) konferencijos dalyvius su Jonu KLIMAVIČIUMI, neva, buvusiu „2-ojoje kuopoje“, jeigu iš tikrųjų jis buvo 3-čios kuopos vado pavaduotoju? Juk tai nurodoma E. Rukšėno paminėtoje knygoje „Lietuvos karininkai“ ir jo Centre paruoštame straipsnyje apie TDA batalioną?   Negi LGGRTC tyrėjas „nežino“, kas parašyta jo Centro sudarytuose duomenyse ir konferencijoje jo paminėtoje knygoje apie karininkus?

     Tai, jeigu nebuvo Lietuvoje trečio karininko Jono Klimavičiaus, galėjusio būti TDA batalione, tai tada kaip tąsai Karininkų knygoje ir LGGRTC straipsnyje nurodytas 3-čios kuopos pavaduotoja Jono Klimavičius galėjo prašyti J. Krikštaponiui .„tarpininkauti“, jei jis nebuvo jojo pavaldiniu? Kaip galima tarpininkauti ne savo pavaldiniui? Kodėl istorikams neiškyla toks pats elementariausias klausimas?

    Kadangi šioje Ukmergės konferencijoje iškilo pastarais klausimas ir skirtingų teiginių kolizija dėl kažkokio ar „Krikštaponio rašto“, ar „rašto J. Krtikštaponiui“, todėl buvau priverstas važiuoti į LCVA archyvą ir pažvelgti. ką istorikai ne taip teigia ir ką ne viską pasako - ką slepia?
    Taigi, prašau pažvelgti, ką nufotografavau:


    16 pav.: Jono Klimavičiaus Raportas bataliono vadui. Galima pasididinti

 

     Tai, kaip matome 19  pav.:  ir  16 pav.: , raštas bataliono vadui, o ne „J. Krikštaponiui“, nes rašto kreipinyje trumpinys „Bn.“; sudarytas iš žodžio „Batalion“, parašius pirmąją ir paskutiniąją raidę. Matyt, tokia buvo raštvedybos tvarka. Aišku, tokie svarbūs raštai derinami ir su žemesnių instancijų vadovais, todėl nurodomas suderinimas „per 2-os kuopos vadą“. Keistą, kad „popieriaus taupymui?“ kuopos vado suderinimo parašas yra tik kitoje pusėje, kurio nuotrauką parodau žemiau.
      Bet, svarbiausiai, iš karto ar ne aiškėja Lietuvos Istorijos instituto [LII(Lii)] istoriko M. Pociaus klaidinimo siekis? Juk jis savo Pažymoje parašė, kad, neva „Kuopos vado ltn. Krištaponio 1941 m. lapkričio 4 d. raštas 2-ojo PPT bataliono vadui. LCVA f. R-1444, ap1, b 18, 1. 398“ - o tai NETIESA, nes paskutinįjį M. Pociaus nurodytą skaičių „398“ matome ir aukščiau nuotraukoje: ruda spalva parašytą; kaip archyvo registracijos dokumento lapo numeravimą, dar ir su ta pačia data; rašytą  KLIMAVIČIAUS Jono, o ne „J. Krištaponio“ - pastarasis  tik kitoje pusėje tarpininkavimui pasirašė (parašą „padėjo“, kaip liaudyje sakoma). O, tai, jau kardinaliai visiškai kita esmė aplinkybėse, nes tą parašą iš J. Krikštaponio išgauti galima buvo ir, jam sėdint Kauno kalėjimo kameroje - šią versiją sustiprina visas vaizdas to parašo aplinkybių, kurios bus išdėstytos žemiau. Todėl nėra jokio įrodymo, kad J. Krikštaponis pasirašė Minske, nes; toliau pamatysime, kad iki šio rašto patenkinimo, suvažinėjimui iš Minsko iki Kauno ir atgal, 3-jų dienų laiko pakanka pilnai.    

  Tai, ar ne visuomenės dėmesiui nutraukti M. Pocius savo  Pažymoje suklaidino skaitytojus, sumaišęs rašto autorystę?

-9-

 

5-toji tema:  J. Krikštaponio sesers paminėtos draugų ir S. Raštikio pastangos; brolį iš kalėjimo ištraukti, - ar neatsispindi LCVA archyvo dokumentuose?

       Šiam klausimui atsakyti, pirmiau reiktų aukščiau nuotraukoje Jono Klimavčiaus raporto turinį panagrinėti. Jame  matome, kad Jonas KLIMAVIČIUS RAŠO NETIESĄ, jog mirtininku, neva,   „47“ dienas buvo, kai iš tikrųjų jis mirtininku  buvo tik 32 dienas. Kodėl profesionalūs istorikai to nemato? Net  studentas Andrejaus Stoliarovas magistriniame darbe  17 pav.: surikiavo taip:


 17 pav.:

    Net pirmą žvilgsnį užmetus į     16 pav.:  J. Klimavičiaus raportą, įtartina tai, kad pasigydęs-reabilitavęsis Birštone, ir išvykęs į tarnybą, paima ir „suserga“, būdamas tarnyboje. O, kai paaiškėja, kad dar buvo jam panaikintas mirties nuosprendis ir visą mėnesį iki išlaisvinimo, jis tik tas 30 dienų turėjo džiaugtis, kad nebus vykdomas mirties nuosprendis. Tai, kaip jis galėjo karinėje tarnyboje „susirgti“, jei jis jau kalėjime galėjo gydytis? Nebent, NKVD jam nepranešė? Bet, vis tiek, 10 m lagerio bausmė, ar ne turėjo būt jam pranešta?
       Tai, negi, Jonas Klimavičius „apgaudinėjo“ bataliono vadą A. Impulevičių ir savo bendradarbius? Ir, išvis, ar įmanoma apgauti savus, kai daugelis kartu galėjo kalėti (kaip čia aukščiau pateiktas bendratarnybis kapitonas Viktoras Klimavičius) ir vienas kitą žino? O, gal. norėta vokiečius apgauti? Negi jie dėl tokios smulkmenos tikrintų NKVD-istinius rusiškus dokumentus? Kodėl lygiai toks pats J. Klimavičiaus raportas ir vokiškai buvo atspausdintas?

 
18 pav.: J. Klimavičiaus raportas VOKIEČIŲ kalba. Galima įeiti į padidintą originalą

      Kaip, ne keista, daugiau šiame LCVA archyve dvigubų dokumentų (dviem kalbomis tų pačių) nemačiau. Jei buvo įsegti vokiečių kalbai dokumentai, tai šalia jųjų lietuviškų tokių pačių nemačiau. O čia, kaip 18 pav.:  matome, įsegtas 399 yra vokiškai spausdintas, o  aukščiau matomas tas pats raportas 398-tuoju įsegimo numeriu yra vienas šalia kito įsegtas. Tai, akivaizdu, kad šis J. Klimavičiaus „susirgimo“ raportas buvo skirtas ir vokiškai įstaigai. Tai, tas vokiškai rašytas ar ne GESTAP-ui buvo skirtas, kad iš kalėjimo išprašyti J. Krikštaponį? Juk, jei  susirgusį karininką reikia išleisti iš kariuomenės, tai ar „ne rimtas“ pretekstas prašyti iš kalėjimo išleisti už nieką per nesusipratimą susikivirčijusį restorane be jokio tikslo nuo tarnybos atitraukiant?

   Jeigu, ši versija „netinkama“, tai pagal sesers Atsiminimus, ką kitą iš kalėjimo ištraukimui galėjo pateikti jo draugai ir giminaitis-generolas Raštikis? Ar vokiečiai tik „už  gražias akis“ galėjo iš kalėjimo išleisti bet ką, nors S. Raštikis asmeniškai ir A. Hitlerį pažinojo? Negi, patys vokiečiai „negalėjo“ pasiūlyti kokį nors sugalvoti popierinį pateisinimą? Tai, ar nesančio-išgalvoto Lietuvoje karininko „susirgimas“ negalėjo tikti vokiškos tvarkos biurokratijai?

  Tos vokiškos biurokratijos įgyvendinimui, Jonas Klimavičius rašo 19  pav.:  raportą, kaip, neva, kažkoks „Kvotų“ karininkas:


 19  pav.:   Jono.Klimavičiaus rankraščiui  nustatyti galima pasididinti

   Rankraštį Jono Klimavičiaus siūlau tyrinėti, nes, panašu, kad jis savo ranka pildė ir J. Krikštaponio taip vadinamą „tarpininkavimą“: Aišku, kad tam NETEISĖTAM „tarpininkavimui“ gauti iš J. Krikštaponio, Jonas Klimavičius negalėjo save rodyti kaip 3-čios kuopos vado pavaduotoją.  Tai, tada peršasi versija, kad ar negalėjo būti žinomas J. Krikštaponio suėmimas gerokai prieš išvyką į Baltarusiją ir šį generolo S. Raštikio giminaičio suėmimą ar negalėjo jau žinoti A. Impulevičius? Gal jis dėl to  ir prirašo nesantį Lietuvoje kitą Joną Klimavičių ir tada jį priskiria 2-ai kuopai ir jam numato „pripaišyti“-pagražinti-iškraipyti 3-čios kuopos pavaduotojo sovietinį Kauno kalėjime kalinimo istoriją, nuslepiant tai, kad jam buvo mirties nuosprendis panaikintas į 10 metų kalinimą?

-10-

   Ar ne todėl į tą patį Kauno kalėjimą, kurį gerai žino, ir veža tą savo raportą pats Jonas Klimavičius? Juk, jis, būdamas 3-čios kuopos vado pavaduotoju, tikrai, turi mokėti ir net mašinėle spausdinti. Ar ne todėl jis keistai kitoje savo raporto pusėje suspausdina tarpininkavimo trafaretą šį:


 20 pav.: Parašo autentiškumui patikrinti-palyginti, galima pasididinti

    Matome, Krikštaponis pasirašinėja ne savo tėvų pavarde, ją pasitrumpinęs, kažkodėl. O visas tas „tarpininkavimas“ vykdomas labai keistai kitoje Raporto pusėje. Tai labai keista, ir panašių tokių kitoje rašto pusėje „tarpininkavimų“ tarp kitų dokumentų nepastebėjau. Čia, lai raštvedybos istorijos specialistai pakomentuoja, nes jau pokario raštvedžiai, kurių klausinėjau, tokios „nesąmonės“, kaip jie pavadino, - nėra matę, Aš irgi buvau du kartus raštvedybą sovietmetyje ir Nepriklausomybės pradžioje mokęsis, bet:, irgi, tokio keisto atvejo, kad kitoje lapo pusėje rezoliucijos būtų dedamos - nepamenu.


 21 pav.: Tokiam keisto „tarpininkavimo“ aplinkybėms ištirti, galima pasididinti.

    Tam NETEISĖTAM „ t a r p i n i n k a v i m u i “ dar keisčiau ir vietos labai daug skiriama, lyg būtų tos „tarpininkavimo“ procedūros kažkokia stresinė situacija. Keista, kad pats  bataliono vadas A. Impulevičius viską pildo savo ranka, o kuopos vadas yra „didelis ponas?“ ir jam viskas trafaretiškai surašoma spausdinimo mašinėle. Net NETEISĖTO (ne savo pavaldiniui) „tarpininkavimo“ data rašoma KITA ranka ir kita plunksna. Pagal rašyseną, kai raidės pakrypusios į priešingą įprastajai - į kairę pusę (gal tai kairiarankio rašysena?), tai tokią labai charakteringą rašysena turi pats Jonas Klimavičius.  Kas čia rudu pieštuku, galimai, archyvaro „pripeckiota“ - tyrinėti siūlau specialistams

    Tai tada kyla klausimas:
     Kodėl pats kuopos vadas nuo registracijos žurnalo negali numerį nurašyti ir su parašu, bent, datos savo ranka negali parašyti ir  „negali“ parašyti pasirašymo vietos?? Ar tai nėra panašu, kad parašas iš J. „Krištaponio“ buvo išgautas ne Minske?
   
     Juolab, kodėl A. Impulevičius pasirašo net po 3-jų ar net 4-ių dienų?

     Kodėl A. Impulevičius taiso savo datą? Gal, paaiškėjo, kad daugiau 3-jų dienų negalima delsti su tarpininkavimu? Ar galėjo A. Impulevičius „apsirikti“  ir „nežinoti“ garsiausios ir liūdniausios pasaulyje MASINIŲ ŽUDYNIŲ planetoje pradžios ideologinės lapkričio 7-tosios dienos, kai josios „garbei“ (kerštui) Minske buvo masiškai žudomi komunistai?

 Ar ne panašu, kad iki 4-ių dienų buvo sugaišta dėl važinėjimo į Kauno kalėjimą ir atgal? Gal, koks nenumatytas kliuvinys įvyko dėl patekimo į kalėjimą pasimatymui su K. Krikštaponiu?  Tada lapkričio 07 d buvo penktadienis.  O, kadangi A. Impulevičius savo ranka parašo žodį „Minskas“, tai po J. Krikštaponio atspausdintas tas pats žodis, mano supratimu, nėra įrodymu dėl  „J. Krikštaponio buvimo Minske“. Kiti dokumentai žinomi irgi neįrodo, kurie bus čia žemiau pateikti


4 p
 

   Be to, ar į Kauno kalėjimą ne važiavo pats Jonas Klimavičius? Juk jis gerai jį žino - jame kalėjo ir su vokiečiais ar ne jam buvo geriausiai bendrauti? Juk jam mirties nuosprendis buvo NKVD teiktas už benradarbiavimą su vokiečiais. Tai. gal, J. Klimavičius mokėjovokiškai kalbėti ir rašyti ir jis ta mašinėle spausdino vokiškai?  Tai, ar jis į Kauną ar neveža tą vokiškai tą patį atspausdintą savo Raportą, bendravimui su vokiečiais? Štai, jo rankraščiui pastudijuoti, - žiūrėkime kitą jo raportą:


23 pav.: Jono Klimavičiaus rankraščiui pastudijuoti, galima pasididinti

-11-

    Čia, kaip matome, raštvedžių nurodytas įsakymas kažkoks. Matosi, šis, galimai, IŠGALVOTAS Jonas KLIMAVIČIUS NURAŠOMAS PER TARIAMĄ „ p a s i l i u o s a v i m ą “ (šį prieškario terminą naudodavo mano senelis šnekamojoje kalboje) IR TIKRASIS Jonas KLIMAVIČIUS TOLIAU TARNAUJA BATALIONE iki 1942 m. rugsėjo 30-tos dienos - nuo tos dienos paleistas į atsargą. Tą datą mini visi istoriniai šaltiniai, internete skelbiami, išskyrus LGGRTC sudarytas straipsnis apie TDA batalioną, kuriame Jonas Klimavičius rodomas tik kaip 3-čios kuopos pavaduotojas. Daugiau apie jį žinių, kažkodėl Centras neduoda ir nerodo jokio kito Jono Klimavičiaus iš „2-osios kuopos“. Todėl, kyla klausimas, kodėl 2021-12-03 Ukmergės konferencijoje istorikai klaidino dalyvius su tuo tariamu-NETEISĖTU „tarpininkavimu“, jei žinojo, kad kito Jono Klimavičiaus nerasta? Kaip galėjo 3-čios kuopos pavaduotojas apsimesti į „2-os kuopos Kvot. Kar.“, jei jis buvo J. Ūselio pavaduotoju - žinomo asmens pavaduotoju?! Jeigu, galimai, ta „pasaka“ su NETEISĖTU J. Krikštaponio „tarpininkavimu“ ir tariamu „pasiliuosavimu“ buvo skirta GESTAP-ui apgauti, tai, gal savos Lietuvos visuomenės nereikia apgaudinėti?   

    Taigi, kaip matome, ar Jonas Klimavičius nebus J. KRIKŠTAPONIO VIENAS IŠ DRAUGŲ, kurį sesuo  Veronika Krikštaponytė-Juodienė minėjo, jos brolį padėjusį iš kalėjimo ištraukti? Štai, palyginkime Juozą Krikštaponį ir Joną Klimavičių:


24 pav.:

    Čia viršutinė apie Juozą Krikštaponį (Krištaponį) iš LGGRTC straipsnio, o Jonas Klimavičius iš Lietuvos kariuomenės karininkų knygos. Šiuose duomenyse matome, kad Juozas už Joną yra jaunesnis tik 4,5 metų ir mokėsi vienoje-toje pačioje Marijampolė Rygiškių Jono gimnazijoje su, matyt, 4-ių  klasių skirtumu ir Karo mokyklą baigė taip pat su 4-ių metų skirtumu. Bet, 1941 m. rugsėjo pradžioje vienam tapus kuopos pavaduotoju, o jaunesniam Juozui kitos kuopos vadu, per tos pačios gimnazijos baigimą ir per sportą lengvojoje atletikoje, kuri buvo labai populiari Mariampolėje, galėjo užsimegzti ir draugystė.


25 pav.:

     Prie tų draugų buvo ir sesers paminėtas karo gydytojas Mykalauskas su kuriuo per 1941-41 m. m. sovietinę okupaciją kartu tarnavo Varėnos poligone - vienas buvo už karių fizinį išsivystymą, kitas už karių sveikatą. Jie abu buvo iš Ukmergės ir prasidėjus karui, abu dezertyravo iš sovietų.  Ir, kadangi, gydytojas Mykalauskas gyveno šalia kareivinių „Liepų alėjoje“ (taip vadinasi knyga apie šį žymų Ukmergės gydytoją), kurio namas po šiai dienai yra dabar A. Smetonos gatvėje, tai yra labai didelė tikimybė, kad, po dezertyravimogyveno šalia kareivinių „Liepų alėjoje“ (taip vadinasi knyga apie šį žymų Ukmergės gydytoją), kurio namas po šiai dienai yra dabar A. Smetonos gatvėje. Be to, tas namas Liepų gatvėje buvo gydytojo žmonos nuosavybė, todėl logiškai galvojant, po dezertyravimo Karo gydytojas turėji iškarto grįžti į Ukmergę ir sesers pasakojimo epizodai turėtų būt priskiriami vokiečių okupacijos pradžiai, jai pasaojant, kad jos brolis pastovia važinėjo į Ukmergę iki jojo konflikto restorane ir suėmimo.      Juk, J. Krikštaponis su  gydytojas   Juk, J. Krikštaponis su K

   Juolab tas gydytojo Mikalausko namas Liepų gatvėje buvo šalia kareivinių, kuriose turėjo būti telefonas (jį gal galėjo turėti ir minėtas gydytojas), J. Krikštaponiui pasiskambinėti į Kauną, nes prieš išvyką į Baltarusiją, reik manyti, „tarnybą“ atlikinėjo namuose ir tose kareivinėse, - gal buvo paleistas atostogų derliui nusiimti? O, gal, po Lietuvos Laikinosios vyriausybė (LLV) išvaikymo, krito ir motyvacijos tarnauti Kaune? 
      Taigi, Jonui Klimavičiui dėl jojo „susirgimo“, kaip matosi iš jo pirmojo Raporto, buvo pristatyta ir gydytojų pažyma. Todėl, negi archyvuose negalima atrasti tą pažymą? Gal ji to paties gydytojo Mikalausko ž gero J. Krikšaponio draugo - žymiausio Ukmergės gydytojo Jonui Klimavičiui buvo parašyta? Juk, sesuo minėjo brolio draugus daugiskaitoje, kurį padėjo „iš kalėjimo ištraukti“. Juk ištraukė „ne už rakos“ paėmę, o kažką apiforminę, gal?
 

   6-toji tema: Ir kiti LCVA archyvo dokumentai net neįrodo „J. Krikštaponio Baltarusijoje“, nes ...:

   Neįrodo, nes  tuos dokumentus galima visaip interpretuoti. Pirmiausiai, J. Krikštaponio pavardės egzistavimas A. Impulevičiaus 1941-10-06 įsakyme Nr. 42 negali būti „įrodymu“, jog „išvyko“, nes buvo tokių kariškių, kurie neišvyko ir tą neišvykimą atšaukė, kai gavo svarbius dokumentais įrodymus dėl neišvykimo priežasties.

   O kokį galima  „dokumentą“ pateikti J. Krikštaponis iš suėmimo  ir kalinimo vietos? Ir kodėl A. Impulevičius turėjo „neįtraukti“ į įsakymą, jei planavo kaip nors ištraukti iš kalėjimo? Pavyzdžiui:


26 pav.:

    Tas KGB sudarytas Sąrašas, vadovaujasi šiuo 159-tojo įsegimo A. Impulevičiaus  42-uoju įsakymu, kuris tame KGB Sąraše nurodomas, bet KGB specialistams, matyt, neįrodė J. Krikštaponio "išvykimo", nes akivaizdu, jog įsakymas buvo rašomas PRIEŠ IŠVYKĄ Šančiuose, o ne traukinyje. Todėl tame įsakyme 26 pav., 27 pav.:   ir 28 pav. paminėtos pavardės ar gali būti kaip „neginčytina tiesa“, kai dėl kokių nors priežasčių galėjo ir neišvykti paminėtieji?

-12-

27  pav.: A. Impulevičiaus įsakymo Nr. 42 paragrafai nuo 2 iki 4 su karininkų sąrašo pradžia. Galima pasididinti.

    Taigi, kaip matote 27  pav.:  mano raudonai pabrauktus žodžius 2-ame paragrafe parašymą būsimajame laike, kad„Šiandien 05:00 val. Kauno komendanto įsakymu su bataliono daliniais „IŠVYKS komandiruotėn į ...“, tai 4-tame paragrafe kažkodėl jau būtajame kartiniame laike parašoma, jog „Žemiau išvardintieji karininkai š. m. spalių mėn. 6 d. 05:00  val. IŠVYKO komandiruotėn į  ...“. Tai, kur „logika“, kai įsakymas rašomas Šančiuose ir naudojamas būtasis kartinis laikas?

28 pav.:  minėto 42-o įsakymo pirmas lapas, kurį galima pasididinti.

      Kodėl įsakyme nėra liepiamosios nuosakos, arba kitokios formos rašymo, kaip „įsakau, kad išvyktų“, ar panašiai? Kodėl tame pačiame įsakyme skirtingi veiksmažodžių laikai? Ar  būtasis kartinis laiko veiksmas yra patikimas, kai čia pat tame pačiame įsakyme buvo pavartotas to paties IŠVYKIMO veiksmo būsimasis laikas? Kodėl istorikas Mindaugas Pocius pažymoje rašo, jog „išvyko“, kai teiginys su skirtingais laikais jau įrodo, kad įsakyme turėjo būti tik būsimojo laiko veiksmažodis IŠVYKS?   Gal tokia būtojo kartinio laiko forma buvo reikalinga finansiniam atsiskaitymui? 
         Neaiškumai su tuo 42-uoju įsakymu ir toliau žiūrint į paskelbtus karininkus 28 pav. parodytame to 42-įsakymo kitame-antrame puslapyje:

   Jau nuvykus į Minską, po 3-jų dienų, čia apačioje 30 pav. matote rašomą įsakymą Nr. 43 priskirti ATLYGINIMUI VEDUSIŲ PRIEDUI gauti, kuriame matome ir Juozą Krikštaponį („Krištaponį“) ir pastaboje paminimi karininkų raportai bei dokumentai, kuriais remiantis priskiriami atlyginimai. Be to, to įsakymu pagrindu pažymimas Kauno Komendantūros telefonograma Nr. 4.


30 pav.:

     Taigi, ar šio 30 pav.: atlyginimo priedo apiforminimas gali būti J. Krikštaponio„įrodymu“, kaip  „išvykimo į Minską faktu“?

    O, jeigu jis buvo prieš pat išvykimą GESTAP-o sulaikytas ir bataliono vadovybė to įvykio dar nežino, ar žino, dėl ko karininkas neišvyko, tai ar gali būti tam pagrindas nerašyti šio įsakymo dėl priedo, jeigu yra Komendantūros telefonograma ir kiti dokumentai pateikti? O, jeigu ir žinojo apie jojo suėmimą, tai, ką, po ištraukimo iš kalėjimo jis turės tarnauti be to priedo?

    Daug neaiškumų su J. Krikštaponio žmona, kada jie išsiskyrė? Ir jeigu J.Krikštaponis į Minską neatvyko, ar galima nerašyti atlyginimo priedui gauti įsakymą, jei netikėtai karininkas neatvyksta į tarnybą ar neišvyksta į komandiruotę ir jeigu neišvykimo priežastis dar nežinoma? Ir, išvis, ar bataliono kanceliarija gali žinoti, visas Rikiuotės smulkmenas, jei nėra žinoma karininko neatvykimo priežastis? Negi kanceliarija stabdys to priedo gavimą ir kitam karininkui, jei vienas iš jų kol kas dingęs be žinios? Pavyzdžiui, jei karininkas vėliau praneš, kad susirgo, tai ar galima tada įsakymą rašyti atbuline data? Ar bataliono kanceliarija turi įgaliojimus stabdyti Komendantūros telefonogramą ir vestuvių apiforminimo įvykusį faktą dėl nežinomo neatvykimo į tarnybą priežasties? Be to, vedusiųjų batalione ir daugiau turėtų būti. Ir jie bei šitos abejonės išryškėjo nuo išvykimo po savaitės sekančiu įsakymu Nr. 44 nuo spalių mėn. 13 dienos sekančiai:


31 pav.:

-13-

    Tai, štai, 31 pav. įsakymu Nr.. 44 A. Impulevičius naikina (atitaiso) prieš savaitę rašytą garsųjį įsakymą Nr. 42. To įsakymo naikinimo-atitaisymo pagrindas yra j. ltn. Jono Stankaičio raportas Nr. 338 su gydytojų pažyma. O kokį „raportą“ J. Krikštaponis iš GESTAP-o ar Kauno kalėjimo galėjo parašyti? Ir, išvis, kodėl A. Impulevičius turi naikinti savo karininką, jei jis per kažkokį nesusipratimą restorane pateko į ne Lietuvos - į vokiečių teisėsaugos rankas ir dėl jojo išlaisvinimo daromos pastangos, kaip minėjo jo sesuo savo Atsiminime?
         Prašome tame įsakyme Nr. 44 žemiau pažiūrėti:


33 pav.:

   Čia 33 pav. nusišalinimui nuo tarnybos konstatavimui buvo dieną prieš išvyką spalių mėn. 5 d. sauvaliai pasišalinimas nuo kažkokio uždavinio vykdymo ir į Minską neatvykimo faktas konstatuojamas dar ir raportu Nr. 340

   Taigi, A. Impulevičiaus įvykdyti įsakymo Nr. 42 atitaisymai ar „neįrodo“, kad ir daugiau galėjo būti neišvykusiųjų, kurių neišvykimo priežastys galėjo būt nenustatytos? Juk, kaip matome, bataliono vadas išvykimo atšaukimą rašo tik esant aiškiai priežasčiai. Kad ir SAUVALINIS pasišalinimas yra akivaizdžiai užfiksuotas neginčytinu faktu, patvirtintu kuopos vado raportu Nr. 340. O kokiu "faktu" kas galėjo konstatuoti J. Krikštaponio galimą neatvykimą kaip „sauvalinį“, jei neatvykimo priežastis ar nebuvo žinoma, arba buvo žinomas suėmimas ir buvo planuojamas jo iš kalėjimo išėmimas? O jei ir iš kokių nors nuogirdų žinoma buvo, kad J. Krikštaponis į GESTAP-ą ir į kalėjimą pateko, ar iš nuogirdų bataliono vadas turi „ teisę“ teisę  jam naikinti išvykimo įsakymą Nr.42 be jokio raštiško pagrindo ir kokią „teisę“ turi jo žmoną palikti be pragyvenimo šaltinio dėl kažkokios neaiškios sulaikymo priežasties; net svetimos šalies institucijų?

       Ir, jeigu, koks nors karininkas dingsta, neatvyksta į tarnybą ir neišvyksta į komandiruotę, tai, gal, po kokios savaitės, per Ukmergę ir su namiškiais pavyksta išsiaiškinti dėl  J. Krikštaponio sulaikymo ir kalinimo atvejo? Tai tada bataliono vadovybė kokius veiksmus turi imtis, kad kažkokiu būdu iš vokiečių išlaisvinti karininką? 

 

7-toji tema:    Didvyrio sesuo apie brolio  „buvimą Baltarusijoje“  ne tik neminėjo,  bet ir visą laiką namuose buvimą   prie vokiečių akcentavo.

   Pagal čia apačioje 34 pav. netaisytą - tiesiai nuo diktafono įrašytą Didvyrio sesers pasakojimą ar negali susidaryti vaizdas, kad šios kuopos vadas J. Krikštaponis („Krištaponis“) prieš išvyką į Baltarusiją, galėjo būti laikinai atleistu nuo tarnybos derliaus nuėmimui ir prievolių pristatymui?


34 pav.:  J. Krištaponio sesers pasakojimo detalė apie vokiečių okupacijos pradžią ( į diktafoną 1990 m. liepą Šiluose įrašyta kraštotyrininko Romo Kauniečio). Šią nuotrauką galima pasididinti. O šį pasakojimą VISĄ galima paskaityti ČIA. 

   Ar tą savo „tarnybą“  negalėjo vykdyti Ukmergėje, pastoviai važinėdamas į karinį miestelį  pas kažkokį  karininką ir labai gerai žinomą Karo gydytojąKazimierą Mikalauską? Juk pastarasis, sesers paminėtas, gyveno šalia kareivinių „Liepų alėjoje“ (Apie ta rašyta čia 5-toje temoje).
          Kadangi jiedu, kaip jau minėta, Varėnos poligone tarnavo, todėl  jiedu galėjo glaudžiai bendradarbiauti tarnybos reikalais ir kartu galėjo dezertyruoti iš Raudonosios armijos, nes gydytojas po karo kaip buvęs dezertyras, buvo patekęs Podolske į lagerį. Pokaryje yra gandų, kad jis padėjo ir Partizanams, jo žmona sovietmetyje buvo puiki mokytoja, o jam atminti 1990 m. parke prie ligoninės (Vytauto 105) atidengtas paminklinis akmuo. Yra žinia, kad 1941 m. birželyje K. Mikalauskas su sovietiniu pulku traukėsi į Rusiją, bet, bet, radęs progą, atsiskyrė ir grįžo į Ukmergę.
     Tai, kaip matome: J. Krikštaponio sesers paminėtu "gerai pažįstamu karo gydytoju Mikalausku" jos brolis galėjo bendrauti greičiau vokiečių okupacijos pradžioje, kai jiedu grįžo iš dezertyravimo. Juk, gydytojas Ukmergėje turėjo namą ir kažkur vokiečių atėjimo metu būti ilgokai kitur, vargu, ar galėjo? Juolab, tas namas ne jo, o jo žmonos.


  O kas galėtų būti sesers, minimu kažkoks „karininkas Juozas Barzda“?  Mat, Barzdų pavardės Ukmergės krašte yra labai populiarios ir tuo „karininku“ ar negalėjo būti bet koks puskarininkis, ar net ...? Juk gydytoją K. Mikalauską sesuo, grįžusi iš įkalinimo-tremties; turėjo gerai žinoti, kaip žymų Ukmergės sovietmečio gydytoją. Todėl greitoje kalboje jo vardo nepaminėjo, o „karininko“ pavardę su vardu greičiausiai ukmergiečiams gerai žinomą kokį verslininką-„spekuliantą“ paminėjo, nes pasakoja apie "taškų reikalą" su degtinės būtinumu, norint ką nors gauti. Todėl galima spėlioti, kad vardą įsiminė, nes vardas kaip brolio, o pavardė Barzda yra gerai įsimintina.
     Be to, čia „taškų reikalu“ ar negali būti uždėtos prievolės paminėjimu? Todėl galima spėlioti, kad tai gali būti ir Kaune gyvenęs generolas Juozas Barzda-Bradauskas, kuris, kaip tik Ukmergės kareivines yra statęs, o vokiečių okupacijos pradžioje yra dirbęs ekonominėse bendrovėse? Tai ar negalėjo jis į Ukmergę vykti kokių komandiruočių reikalu? Jei brolis pabendravo su generolu, tai ar namuose negalėjo kažką nepilnai užsiminti? Ir kam reikia šnekamojoje-greitojoje kalboje minėti dar antrą sulietuvintą rusišką Barzdos pavardės atmainą nuo žodžio  „борода“? O dokumentuose  fiksuotas J. Krikštaponio, kaip komisijos nario valgyklų klausimu negali būt visumoje prie bendro paminėto „taškų reikalų“? Taigi, nuo Ukmergės kareivinių ir galėjo J. Krikštaponis palaikyti telefoninį ryšį su Kaune-Šančiuose dislokuotu savo batalionu?

Keista, kad ISTORIKAI NEKREIPIA DĖMESIO Į ISTORINĮ KONTEKSTĄ viso šio pasakojimo:

1.      Juk kalėjime minimi komunistai vienoje kameroje. Kada jų tikimybė didesnė bus, - okupacijos pradžioje, prasidėjus jų valymams, ar jau tiems valymams pasibaigus?

2.      . Kokios galėjo būti elitinės karininkijos (pasitraukusio iš Lietuvos Prezidento A. Smetonos artimų giminių) po Lietuvos Laikinosios vyriausybės (LLV) išvaikymo? Ar tai negalėjo mažiau motyvuoti karinės tarnybos kokybei ir labiau motyvuoti daugiau prie ūkio darbų būvimu?

3.       Kodėl nekreipiamas dėmesys į Ukmergės RESTORANE INCIDENTO PSICHOLOGIJĄ, ir jos sąsajų su labai svarbiais-skaudžiausiais istoriniais įvykiais?
           a) Kodėl išsilavinęs karininkas neperspėja kaimo „diedelį“, kad šalia užsieniečių restorane; sėdantis prie stalo, reikia nusiimti sermėgą?

         b) Kodėl karo teisės specialistas NEnumatė iš anksto pasekmes prieš okupantus restorane fizinio veiksmo panaudojimą? 
        c) Toks neadekvatus jau ne jauno karininko veiksmas negali byloti FRUSTRACIJOS būseną; dėl kokio nors visuomenėje patirto šoko? 

-14-


        d) Ar šis visuomenės patirtas šokas negalėjo būti laike vykdomo Holokausto akcijų? Jos vyko per kelis sykius, iš kurių didžiausia buvo rugsėjo 05 d., sušaudžius net 4,5 tūkstančių žydų. Kita akcija vyko rugsėjo 18 d. Negi rugsėjo 05 d. iš Holokausto vykdymo vietos iki Smėlių (Ukmergės priemiesčio) 2,8 km atstumu „nesigirdėjo“ 4,5 tūkstančio asmenų sušaudymų kanonada ir naikinamų žmonių klyksmų garsai? Kokia turėjo būti visuomenės būsena, girdint tuos garsus?

       g) Tai, gal tame restorane pietavo tų žudymų akcijų organizatoriai? Ar vėlesniame (1942-1943 m. m.) periode ne bus mažesnė tikimybė vokiečių kariškiams lankytis restorane, kai sovietiniais diversantais Ukmergės apskritis nebuvo pasižymėjusi, o kovos vyko daugiau į rytus nuo Ukmergės? Ar tame vėlesniame periode galėjo būti analogiška situacija frustracijai susidaryti, kai po patirto šoko ADAPTACIJA psichikoje vyksta, o vokiečių fronto užstrigimas prie Maskvos ir vėliau prie Staliningrado, ar gali iššaukti tokią neadekvačią reakciją?

4.      Kodėl sesuo 30 pav. pabrėžia, kad brolis „nuėjo į restoraną CIVILIŠKAI apsirengęs“? Ar ši detalė neatskleidžia, kad tuo metu brolis buvo karinėje tarnyboje ir dažnai tada nešiojo karinę aprangą, o tada, atsitiktinai, nuėjo į restoraną su civile apranga? Ar sesuo nenorėjo savo šia svarbia detale pabrėžti, kad jei brolis būtų su karine uniforma, to konflikto restorane nebūtų buvę, arba, jis būtų buvęs švelnesnis? Ar civilinės aprangos paminėjimas „neįrodo“, jog J. Krikštaponis „karinę tarnybą“ atlikinėjo namuose? Po LLV išvaikymo ar negalėjo kristi motyvacija ir ar negalėjo karininkai būt išleisti atostogų; prieš išvyką į komandiruotę, prieš išvyką kovoms į Baltarusiją?

5.      O į restoraną „diedelio su sermėga“ atėjimas ar ne byloja, kad tai buvo jau ne vasaros karščiai ir dar ne žiema, kai restoranas dar nespėjo įrengti rūbinės? Ar tai ne panašu į rugsėjo pabaigą, prieš numatomą išvyką į Baltarusiją?

6.      Kodėl  J. Krikštaponio gimtajame Užulėnyje gyvenęs Partizanų ryšininkas ir tautodailininkas Mykolas Dirsė mini, kad, grįžęs iš kalėjimo, „Vokiečių okupacijos laikotarpį Juozas slapstėsi savo namuose", o sesuo Virginija Krikštaponytė-Juodienė prie vokiečių okupacijos laikotarpio prideda žodį „visą“? Pagal M. Dirsę XXI amžiuje, po grįžimo iš kalėjimo, pamini slapstymąsi prie vokiečių, o po to pabrėžia, jog „Kai buvo aišku, kad vokiečiai karą pralaimės, Juozo ėmė ieškoti raudonieji partizanai“. Iš šio sakinio ir sesers pasakojimo akivaizdu, kad J. Krikštaponis slapstėsi iš kart iš kalėjimo sugrįžęs, „dieną niekur viešai nesirodydavo“ ir paminėjo išėjimus į mišką medžioti. Ten kartą ir sutiko „raudonuosius partizanus“. Galima daryti prielaidą, kad tas susitikimas su jais buvo ankstesnis, o po to, kai buvo aiškus vokiečiams pralaimėjimas, raudonieji įsidrąsino ir pradėjo ieškoti dar papildomai? Tas vokiečiams pralaimėjimas buvo aiškus tik 1943 m. vasario-liepos mėnesiuose po Staliningrado-Kursko mūšių pralaimėjimų. Ar tai ne akivaizdu, jog Krikštaponis buvo išlaisvintas iki vokiečių pralaimėjimų? Ir, svarbiausia, BROLIO SLAPSTYMĄSI NUO VOKIEČIŲ sesuo patvirtino primygtinai jau čia rodytu vaizdu.

   O, gal čia viskas ir slypi, kad J. Krikštaponio „tarnystė“ A. Impulevičiaus batalione buvo paskelbta, sulaukus, kada numirs jojo sesuo - minėtų Atsiminimų autorė? Juk ji aiškiai juose 1991 m. liepą įrašė (į magnetafoninę ar diktafono juostą kraštotyrininkui Romui Kauniečiui), kad:


35 pav.:

      Matome, kad SESERS PASAKOJIME NURODYTAS SUĖMIMAS VOKIEČIŲ OKUPACIJOS PRADŽIOJE IR SUGRĮŽUS IŠ KALĖJIMO SLAPSTYMASIS VISĄ VOKIEČIŲ LAIKOTARPĮ. Todėl Ukmergė 2021-12-03 konferencijos pagrindiniame pranešime Mindaugo Pociaus pasakymas, kad  viešai  skleidžiami gandai, kad Krikštaponis negalėjo dalyvauti žudynėse, nes 3 mėnesius buvo kalinamas GESTAP-o, - neturi pagrindo, nes jis kalėjo jau demobilizuotas ... - nuo 1942 m. rugsėjo  iki 1944 m. liepos .“ - visiškai prieštarauja ir sesers pasakojimu ir net istorinei  logikai, nes vokiečiai turėjo pamiršti, kad jis sėdėjo jųjų kalėjime ir sėdėjo dar su komunistais. Tik grįžusiam iš kalėjimo, ginklų Partizaniniam pasipriešinimui nebūtų patikėję. Svarbiausia, sesuo pasakojimo pradžioje pabrėžia slapstymąsi, bet jei nepasako, nuo ko brolis slapstėsi, tai kitame pasakojimo epizode sesuo pabrėžia SLAPSTYMĄSI NUO VOKIEČIŲ:  


36 pav.:

     Todėl 36 pav.: SLAPSTYMOSI NUO VOKIEČIŲ, pabrėžimas leidžia manyti, kad giminaičio-generolo S. Raštikio ir draugų (matyt, Jono Klimavičiaus, su kuriuo mokėsi Rygiškių Jono Marijampolės gimnazijoje) iš kalėjimo buvo ištrauktas tam, kad reikėtų iš kalėjimo važiuoti į Baltarusiją tarnauti dėl neva, „susirgusio“-„susirgimą“ suvaidinusio to paties Jono Klimavičiaus, dėl ko A. Impulevičius, matyt, tame Nr. 42 įsakyme prigalvoja-prirašo dar vieną J. Klimavičių ir tą mistinį-nesantį ar išgalvotą kitą „Joną Klimavičių“ nurašo per jo „pasiliuosavimą“, kuris, iš tikrųjų, kaip matome čia aukščiau parodytoje nuotraukoje iš knygos „Lietuvos karininkai...“ ir iš Andrejaus Stoliarovo magistrinio darbo, į atsargą paleidžiamas tik beveik po metų - t.y. 1942-09-30. Vadinasi, sustabdomas jojo „paliuosavimas“, nes J. Krikštaponis iš kalėjimo negrįžta į batalioną, o parvažiuoja namo, arba, tiesiog, per tą  suvaidintą „pasiliuosavimą“,   nurašomas nesantis - išgalvotas kitas „Jonas Klimavičius“.    

 

8-toji tema: Hipotezės klausimai sovietinės „istorijos“ iškraipymų ir didelių nusikaltimų fone


       Logiškai galvojant, iš kalėjimo nusilpusį J. Krikštaponį iš kart į karinę tarnybą neturėjo gražinti, nes sunkesnio svorio sportininkui (aukšto lygio disko metikui - rutulio stūmikui - kelis kart Lietuvos čempionui žemiau čempionatų rezultatus jo pateikiu) kalėjimo davinys turėjo būt per mažas ir, kadangi, pagal sesers paaiškinimus, papildomas maistas iš namų negalėjo būt jam pristatomas dėl vienoje kameroje kalinimo su komunistais, todėl atostogos nuo tarnybos galėjo būt pradžioje ir oficialios.

-15-

        Tokiai Hipotezei kyla tokie klausimai:

1.      Po to slapstytis, matyt, nuo vokiečių reikėjo, dar, ar ne tam, kad nereikėtų važiuoti į Baltarusiją tarnauti jiems, atliekant karinius nusikaltimus?

2.      Apie A. Impulevičiaus bataliono įtraukimą  į tuos  nusikaltimus ar ne galėjo sužinoti iš  paties savo artimo giminaičio-generolo S. Raštikio, kuris buvo prieš žydų naikinimą - prisidėjo prie reikalavimo nutraukti egzekucijas? Ar šis žymiausias visų laikų Lietuvos generolas – 2 kartus Lietuvos gynybos ministras bei bendravęs su A. Hitleriu, Stalinu, Molotovu, Ribentropu ir dalyvavęs dabartinės D. Britanijos karalienės karūnacijoje, „negalėjo“ įtakoti savo žmonos pusbroliui, kad jis ne vyktų į Baltarusijoje vykdomas žudynes? Ar ne iš kalėjimo grįžus, apie kažkokias J. Krikštaponio pasakytas „baisias žudynes“ paminėjo minėtoje  2021-12-03 Ukmergės konferencijoje liudininkas ... Čeponis, kurio liudijimus nutraukė Istorijos instituto [LII(Lii)] direktorius Alvydas Nikžentaitis? Kada tas liudininkas bus rimtai apklaustas, ar bus VĖL laukiama, kada jis numirs? (P.S.: aš asmeniškai gerai pažinojau generolo S. Raštikio anūkę Romą Kateivaitę, kuri buvo ištekėjusi už pusiau mano auklėtinio, Sergejaus Charitonovo, kurį treniravau-konsultavau ir bendradarbiavau sportinių žemėlapių sudaryme – varžybų organizavime, kai jis buvo KPI studentu. Tada jis su Roma tapo Pabaltijo čempionu baidarių rali varžybose, o Nepriklausomybės pradžioje jis išvyko į Rusiją ir ten dingo be žinios. Jo mama, kurią gerai pažinojau, per ...? gubernatorių iki savo mirties, atrodo, nieko nesužinojo apie savo sūnų, o R. Kateivaitė 2010 m.  žiniasklaidoje paskelbė, kad jos vyras Rusijoje žuvo. Bet prieš porą-trejetą mėnesių aš sužinojau, kad jis yra pasikeitęs tapatybę ir gyvena kažkur Pamaskvėje.  Manyčiau, kad šį akibrokštą reikia tirti, ar tai negali būti kokia nors Ruūsijos FSB spec. operacija prieš mūsų valstybinį-istorinį paveldą? Tai rašau, nes labai niekšiškai pasielgusį nuo vaikystės pažinojau, su juo daug moralės temomis diskutuodavau, kurias jis pats jas užvedinėdavo. Todėl įtariu, kad tokiam poelgiui galėjo būti kažkokia įtaka jam iš išorės padaryta ir dar toliau daroma. kad ...?)   

3.       Kokią kitą priežastį galima sugalvoti dėl slapstymosi nuo vokiečių?

4.      Ir, jeigu. pagal M. Pocių, buvo „kalinamas po demobilizacijos“, tai, kokio „perkūno“, jam slapstytis reikėjo nuo tų vokiečių, „jiems atitarnavus Baltarusijoje“?

5.      Nebent, po 52-iejų dezertyravusiųjų, iš kurių jojo 2-os kuopos KGB sudaryto Sąrašo 1-mame psl. iš 12-os nurodytų narių yra 2 dezertyravę, iš kurių  net kuopos pavaduotojas viršila Panuškis Augustinas, kuris nurodomas kaip J. Krikštaponio „žemiečiu“ (iš „Ukmergės“ rajono „Raudondvario“ apylinkės, kurios tokios Ukmergės krašte nėra), tačiau nurodytas Kaniukų kaimas yra arčiausias tik Utenos krašte ir Kauno miesto Raudondvario plente kaip Žemutiniai  ir Aukštieji Kaniūkai?

6.      Bet, „grįžusiam iš Baltarusijos“ J. Krikštaponio draugai ir generolas S. Raštikis (pastarasis net pažinojęs asmeniškai A. Hitlerį - per jo jubiliejų su juo net bendravęs), ar būtų padėję kuopos vadui; nusižengusiam už tokį masinį dezertyravimą, ir, dar, papildomai už Ukmergės restorano ekscesą?

7.      Ar iš kart nebūtų sušaudytu ar, geriausiu atveju, nebūtų jis čia pat  iškeliavęs papildomai dar 47-tuoju Lietuvos įkaitu šalia Dievų miško į Štuthofo mirties stovyklą, jei būtų  „įkliuvęs po dezertyravimo“ eksceso, kaip kiti kai kurie galvoja-samprotauja po  a. a. A. Ališausko straipsnio paskelbtų duomenų?

8.      Jeigu „po Baltarusijos “ būtų jam reikėję slapstytis nuo vokiečių, ar jis tada būtų Ukmergės restorane demonstravęsis prieš juos?

9.      Juk J. Krikštaponis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą (pagal A. Impulevičių išklausęs 5 semestrų kursą Teisės fakultete; Teisės skyriuje Kaune, gal VDU? ), tai ar negalėjo numatyti juridines pasekmes Ukmergės restorane?

10.  Kodėl J. Krikštaponis prie pietų stalo restorane nepasiūlė senuoliui nusiimti sermėgą, o NEADEKVAČIAI puolė vokiečius už pastabą dėl kaimiečio nekultūringumo?

11.  Ar tokia išsilavinusio karininko neadekvati reakcija prieš išvaduotojus nuo bolševikų nebyloja FRUSTRACIJOS būsenos simptomą ?

12.  Tokiai frustracijos būsenai susidaryti negalėjo įtakoti Ukmergės BENDRUOMENĖS ŠOKO-STRESO BŪSENA PO ŽYDŲ SUŠAUDYMO, kai buvo naikinami žmonės nuo rugpjūčio iki rugsėjo 18 d., ir, kai rugsėjo 05 d. buvo naikinama net 4,5 tūkstančių žmonių?

13.  Ar tokio masinio egzekucijos šūvių ir žmonių klyksmai „nesigirdėjo“ už 2,8 km Ukmergės priemestyje - Smėliuose?  

14.  Tame restorane ar negalėjo pietauti ir egzekucijų vykdytojai?

15.   Prie tos J. Krikštaponio frustracijos būsenos ar negalėjo prisidėti nusivylimas „išvaduotojais“, kai tapo išvaikyta Lietuvos Laikinoji vyriausybė ir tą nusivylimą perduoti J. Krikštaponiui jo labai artimas giminaitis; net pats LLV narys - Krašto apsaugos ministras S. Raštikis?

16.  Ar čia minimo istoriko M. Pociaus nurodytu nors šiek tiek „vėlesniu periodu,“ nuo minėtų pergyvenimų, prasidėjus elementariai paaiškinamiems psichologijos dėsniais  ADAPTACIJOS procesams, o nuo komunizmo „gelbėtojams-išvaduotojams“, 1941 m. pabaigoje -1942 m.  pradžioje jau įstrigus Pamaskvėje,  o  dar po kelių mėnesių frontui sustojus prie Staliningrado, - tokioje būsenoje  ar „ne būtų“ mažesnės galimybės tarp lietuvio ir vokiečio NEADEKVAČIOS REAKCIJOS konfliktui kilti Ukmergės restorane?

17.   Ar vėliau „dažnai-dažniau“ tame restorane galėjo pietauti vokiečių kariškiai, nei okupacijos pradžioje: nuo komunistų valymo ir Holokausto vykdymo periodu? 

18.   Tame Ukmergės restorane sermėgos detalės paminėjimas, negi, „ne byloja“ ne vasaros karščio, o PEREINAMĄJĮ RUDENS PERIODĄ, kai restoranas nebuvo pasiruošęs nurenginėti klientus - rūbininko tada, gal, dar nebuvo?

19.     Jeigu pagal M. Pocių  J. Krikštaponio buvo „suėmimas-kalinimas nuo 1942 m. rugsėjo iki 1944 m. liepos“, tai tada kaip atitinka jo sesers pasakymas apie slapstymąsi nuo vokiečių „VISĄ vokiečių okupacijos laikotarpį“, jei jis būtų buvęs, toli gražu, ne „visas“ vokiečių okupacijos laikotarpis, o tik jo mažutė dalelė?

20.   Ar Didvyrio sesuo ir jojo Partizanų ryšininkas-tautodailininkas iš gimtojo J. Krikštaponio Užulėnio kaimo Mykolas Dirsė galėjo „išsigalvoti-slėpti“ J. Krikštaponio „buvimą Baltarusijoje“, jeigu 2021-12-03 Ukmergės konferencijos pranešime pats M. Pocius aiškiai pabrėžė , kad   „Pirmasis publikacijoje istorinio J. Krikštaponio įvardinimo problemą 2011 metais paskelbė Evaldas Balčiūnas.“?

21.  Kodėl Evaldas Balčiūnas, kaip istorijos tyrėjas, sau nekėlė šiuos ar panašius abejonių-kontrolinius klausimus - kodėl laukė, kol paskutinė J. Krikštaponio biografijos liudininkė - Didvyrio sesuo numirs ir kodėl po jos mirties; praėjus tik 2-iems, mėnesiams, paskelbė tai, ko J. Krikštaponio artimieji net nežinojo? Kodėl E. Balčiūnas nepasiaiškino po 2009 m lapkričio 25 d.   kraštotyrininkės Audronės Astrauskaitės XXI-o amžiaus tinklalapyje straipsnio, kuriame nebuvo jokių užuominų apie Baltarusiją? Ar negalima būtų pasiaiškinti su ponu Evaldu Balčiūnu, kas jį motyvavo tą delsimą, ar kas ir kada sumotyvavo tai paskelbti po paskutinės liudininkės mirties? Kaip tai yra susiję su garsiuoju prokremliniu visų piketų organizatoriumi Giedriumi Grabausku ir jojo tolimesne šmeižikiška veika prieš Partizanų grupę? Kaip E. Balčiūno propaguojama Lietuvos Anarchistų (komunistinės pakraipos?) politinė srovė yra susijusi su taip vadinama „paleckininkų“ partija ir ...?

            Visą tai apibendrinus, labai keistai atrodo Anarchijos puoselėtojo E. Balčiūno ne reagavimas į V. Krikštaponytės-Juodienės ir M. Dirsės žiniasklaidoje atsiminimų 2009 m. ir ankstesnes publikacijas apie Didvyrį prisiminimus ir generolo S. Raštikio įtakos GESTAP-ui iš Kauno kalėjimo išlaisvinime paminėjimo:

-16-

36 pav.: Čia Veronikos Krikštaponytės-Juodienės ištrauka iš Atsiminimų, kuriuos 1991 m. liepą Šiluose į magnetofoninę juostą (dar nekoreguotus-originalaus pasakojimo) įrašė Panevėžio kraštotyrininkas Romas Kaunietis - kurių galima paskaityti VISĄ atsiminimą.

    Todėl Evaldo Balčiūno, kaip „tyrėjo“  keista metodologija pasireiškė jau su Jono Noreikos - Generolo Vėtros „duomenų“ paskelbimu, kaip „žydšaudžiu“. Juk ir  E Balčiūno bendramintis dėl „J. Noreikos-žydšaudžio“ Grant Gochinas, kai davė interviu Lietuvos Rytui, tai jis irgi žurnalistams, matyt, pirmiau prisistatė kaip istorijos „tyrėjas“ ir todėl labai nekorektiškai ne tik apgavo L. ryto redakciją, bet ir Didvyrio apšmeižimu, pasityčiojo net ir iš mūsų tautos, pasakęs, kad, neva, J. Krikštaponis „davė įsakymus šaudyti žydus“ ir, neva, mūsų „valdžia viešai pagerbia žudikus“. (žiūr.: 37 pav.:  ) Todėl žurnalistai padarė apmaudžią klaidą, nes pagal mokyklinę Lietuvos istorijos programą turėjo žinoti ir suvokti, kad Lietuvos apskričių viršininkai buvo ne vokiečių, o Lietuvos Laikinosios vyriausybės paskirti ir jų pareigybės buvo civilinės (ne karinės ir ne policinės), todėl jokių įsakymų „žmonėms naikinti“ duoti negalėjo.


37 pav.: L.Ryte pokalbyje su Grant Gochinu. jo  vieno iš daugelio pasakytų melo pavyzdys, kurį galima pasididinti.

        Taigi, kaip Evaldas Bačiūnas, iš žiniasklaidos galėjo matyti, kad J. Krikštaponis NAMUOSE VISĄ VOKIEČIŲ OKUPACIJOS LAIKOTARPĮ SLAPSTĖSI - tada jau seniai galima buvo pasitikrinti per GOOGLĘ ir atidžiau tyrimą atlikti.  Tai lygiai taip pat ir Grant Gochinas galėjo nenusišnekėti dėl savo senelių, pasakydamas tame interviu L. Rytui, kad, neva, jo seneliai iš I-mo pasaulinio karo metu pabėgo iš Lietuvos „dėl pogromų“. Todėl gerai, kad L. Rytas tuoj pat panaikino šį „pokalbį“ su melagiu Grant Gochinu, nes net pats Evaldas Balčiūnas žino, jog I-mo pasaulinio karo metu; jau čia aukščiau paminėto 1915 m. gegužės 05 d. iš Kauno gubernijos ir iš visos pafrontės zonos nuo Juodosios jūros iki Suomių įlankos VISI ŽYDAI BUVO IŠTREMTI - apie tuos trėmimus ir rašė Evaldas Balčiūnas, už ką reikia jį pagirti, nes lietuviškai google visai nieko neaptinka apie tai, nors rusiškų straipsnių apie tuos Kauno gubernijos laikus straipsnių pakankamai, kaip: Евреи между царем и кайзером - Независимое военное обозренее,  ir apie „priverstą iškeldinimą“Вынужденные переселения из западных окраин России в bei kiti straipsniai, kurių rusų kalba apstu. 

    Todėl nesuprantamas ŽYDŲ IŠTRĖMIMO SLĖPIMAS, nes caro valdžios atlikta masinė patyčia prieš žydus; kaip prieš „nepatikimus piliečius“ pagal  didžiarusiškąją šovinistinę dvasią, kurios tuo masinio trėmimo metodu toliau pasinaudojo Stalino imperija 1941 m. birželio viduryje, į Sibirą ištrėmė esančių  palei Vokietiją visų tautų (tame tarpe ir Lietuvos) elitą, irgi, „kaip nepatikimą“ gyventojų dalį, įrodydama, jog VĖL karui; jau atsakomajam ruoštasi pulti Vokietiją. Ir tą Stalino planą sužlugdė Barbarosa ...  

   Deja, apie tai„Lietuvos partizanų istorija (reloaded)“ grupėje, kuriai moderuoja, kaip matote čia nuotraukoje dešinėje minimas  Teisingumo ministerijos darbuotojas Religijų klausimams.  Jo grupėje reikia TIKĖTI TIK Kremliaus sovietinės „istorijos“ naratyvais, ir draudžiami pas jį dabar Rusijos persekiojimų ir iš Rusijos pasitraukusiųjų net Vladimiro Rezuno - „Viktoro Suvorovo“ LEDLAUŽIO ar Marko Solonnino dėstomi faktai.  
   Paaiškinu: Čia dešinėje 39 pav.:  matote po mano komentaru, kurio aš iš M. Solonino knygos, Briedžio leidyklos paruoštos, įdėjau 1941-06-22 šalia Vilniaus Kirtimų aerodrome  subombarduotų ir bombų apgadintų sovietinių karinių lėktuvų vaizdelį, kuriems „buvo nuiminėjami varikliai remontui - jųjų rengimui liepos pradžioje pulti Vokietiją“ - man tai asmeniškai apie 1978-1980 m. m. pasakojo to Kirtimų aerodromo sovietinis lakūnas, kurio bombonešis ankstų rytą tapo subombarduotu. Jis man pasakojo gana atsargiai,  nors jis buvo vyriausiu teisėju visasąjunginių varžybų, vykusių Čeliabinske, į kurias vežiau savo auklėtinius.
    
      Todėl labai keistas Teisingumo ministerijos  pareigūno Religijų klausimams požiūris į II-o pasaulinio karo istoriją, juolab, kai aš pats buvau sutikęs M. Solonino knygoje minimų įvykių dalyvį. Taip, kad J. Krikštaponio biografijos kokybiškai aptarinėti nebuvo įmanoma, kai Religinio pobūdžio du aukštuosius mokslus baigęs specialistas ignoruoja HOLISTINĮ (visuminį) procesų tyrinėjimą ir apie pateikiamą faktą „rakina“ - IŠJUNGIA GALIMYBĘ KOMENTUOTI labai svarbų ir Kremliaus politikai labai skausmingą istorinį momentą.


39 pav.: Galima  pasidinti, o taip pat pamatyti komentaro pristatymą bei visą diskusijos UŽRAKINIMO situaciją
 

 
    O, kad sovietai dar apie 3-4 metus iki II-o pasaulinio karo pradžios rengėsi karui su Vokietija - tam karui su Vokietija rengė sovietinių piliečių sąmonę, tai tada pasauliui nebuvo paslaptis, nes 1937-1938 m. m. buvo pastatyta visa eilė propagandinių kino filmų, tokių; kaip «Если завтра война» ir kitokių, kuriuos mums-kareiviams-naujokams 1966 m. rodė taip vadinamame „karantine“. Iš jų buvo aišku, kad, nors ir ruošėsi sovietai kariauti su Vokietija, bet karo pradžioje triuškinantis sovietų pralaimėjimas ir jų nubloškimas iki Maskvos-Staliningrado - buvo šokiruojantis ir keistas tas Barbarosos „planas“ PELEI KATINĄ UŽPULTI. Todėl, žiūrint į EuroAzijos dalį ir lyginat Stalino bei Hitelerio imperijų dydžius, man; net, vaikui buvo aišku, kodėl „pelė užpuolė katiną“ - apie tai mokiniams per pamokas turėtų būt nagrinėjamas 1941-06-21 A. Hitlerio laiškas B. Musoliniui - todėl D. Glodeniui nekiltų noro prieštarauti ir trukdyti aptarinėti istorines temas. To laiško paskutinis sakinys yra - „... nusprendžiau padaryti galą veidmainiškiems Kremliaus veiksmams.“ O dabar Kremliaus veiksmai „nėra“ veidmainiški? Juk tada tie Kremliaus veiksmai ir buvo, kad sovietai turėjo tikslą visą pasaulį užkariauti, - man apie tai buvo aišku; dar mokyklos nepradėjus lankyti, kai senelis mano tėvui padovanojo mūsų Žemės planetos gaublį, kurį tokį patį pastoviai mačiau sovietiniame herbe, kuriame man mama perskaitė ir išvertė žodžius „Visų šalių, proletarai, vienykitės!“. Nors tada dar skaityti nemokėjau, bet šio parašymo tokias pat raides su šauktuku mačiau ant kiekvieno laikraščio viršaus. Lygiai tą patį matome jau mes visi ir dabar Rusijos UkraJiną užpuolimo priežastyje.

     O šio dabartinio karo UkraJinoje aktualijos, kaip tik, ir slypi jo tikrojoje priežastyje, kad V. Putinas, matyt, įtikėjęs į Aleksandro Dugino„filosofines“-FAŠISTINES sapaliones, tarp mažiau išsilavinusių masių pradėjo kaitinti ČeKistinę-rašistinę (fašistinę) isteriją, kuri, kaip tik ir remiasi per II-ojo pasaulinio („didžiojo tėvynės“) karo istorinį iškraipymą. Tiems iškraipymams demaskuoti po V. Rezuno-"Viktoro Suvorovo" pateiktų hipotezių, jas dokumentais iš archyvų ir pagrindė Markas Soloninas, nes, M-Gorbačiovo - B. Jelcino laikais archyvai atsivėrė. Ir, nors šiuo metu, nuo išprotėjusio V. Putino M. Soloninui teko palikti Rusiją ir todėl iš Kijyvo prieigų jis intensyviai komentuoja apie dabartinio karo padėtį per savo, kaip II-o pasaulinio karo istoriko prizmę. Jis vakar UkraJinos Nepriklausomybei laidą surengė, kurią žiūrint, galima kygiagrečiai prisiminti Rugpjūčio pučo žlugimą. 
       Bet, keista, toje D. Glodenio grupėje, aptarinėjant J. Krikštaponio biografijos ypatybes, susidūriau ir su M. Solonino kritiku. Todėl tos diskusijos tame paskutiniame komentare buvau  priverstas pabrėžti, kad apie 1937 m. sovietų planuojamą karą su Vokietija žinojau iš minėto kinofilmo 1966 m., kai Markui Soloninui buvo dar tik 7 metukai. Tą planavimą žinojo visi Sovietų Sąjungos piliečiai, nes jie tais propagandiniais filmais buvo psichologiškai rengiami karui su Vokietija. 
    Todėl D. Glodenio ignoravimas dėl sovietų rengimosi karui su Vokietija atrodo, kaip pačios elementariausios visuomenės atminties ignoravimu. Juolab, kad Vokietija gali„pulti“ sovietus - buvo nelogiška, kai ji buvo žymiai mažesnė už Stalino dėka atkurtą buvusią Rusijos imperiją. Buvo dar ir Napoleono Rusijoje gera pralaimėjimo pamoka ir A. Hitleris ją turėjo analizuoti. Be to, 1941 m. Vokietijos ekonomikos vystymosi-augimo tempai buvo milžiniški, o komunistinės vergijos santvarka tik vėžlio tempu „vystėsi“ - todėl A. Hitleriui reikėjo atidėlioti sovietų puolimą.
    Taip, kad buvo aišku, jog Barbarosos planas, matyt, turėjo būt per kažkokią prievartą išprovokuotas ir neaiškus - taip sovietmetyje mums; Vakarų radijo laidas slapta besiklausantiems, viskas keistai ir nesuprantamai atrodė, kol NEPRAŠVITO Suvorovo-Solonino įrodymai, staigiai „sustatę visus taškus ant raidžių i“.     

-17-

 9-toji tema: Ar galima pasitikėti sovietinių „tyrimų“ teiginiais apie J. Krikštaponį,
 kai net J. Gagarino ir L. Kačinskio avio katastrofų
 „tyrimo“-SLĖPIMO aplinkybių komisijos viską klastojo?

     Tuo labiau, kad toje D. Glodenio temoje man teko įrodinėti, jog į istoriją reikia techniškai žiūrėti, nes istorija yra mokslas, o M. Soloninas yra technikas-inžinierius ir todėl į istoriją žiūri ir per technikos-mokslo vystymosi prizmę. Todėl teko man pateikti 2010-04-10 Smolenske Lecho Kačinskio lėktuvo susprogdinimo įrodymą ir per šio sudvejinto aviacijos-istorijos specialisto įtikinamus fizikos dėsnių paaiškinimus buvo prieita Lenkijos kariuomenės belaisvių sušaudymo motyvo - tai to paties planuojamo hitlerinės Vokietijos užpuolimo. Kartoju - tam planui įgyvendinti trukdė ne tik lenkų kariai-belaisviai, bet ir palei Vokietijos pakraščius visų  tautų elitas, kurį 1941 m. birželio vidury pradėta į Sibirą išvežinėti. O šio sovietų besirengimo užpulti Vokietiją demaskavimas, pradėjo griauti V. Putino diktatūros stiprinimo planus. Todėl Rusijoje vėl subrendo  būtinybė paneigti NKVD nusikaltimus ir vokiečius vėl apkaltinti - šios klastos ėmėsi dabar garsusis deputatas Anatolijus Vasermanas, kuris irgi eina A. Dugino keliu. Juolab, dėl L. Kačinskio lėktuvo katastrofos kaltę prisiėmė NKVD-KGB veteranai.- Smolensko stalinistai Peržiūrėjus šią nuorodą, galima įeiti į prieš 12 metų tada pradėtą demonstruoti 10 dalių kinofilmą PUTINO SISTEMA., kuriame ... 

      Apie tuos Smolensko stalinistus aš įdėjau nuorodą Orientavimosi sporto forumo mano sukurtoje Katynės tragedijos lygiagrečių temos 3-čio  puslapio pabaigoje, parašius 2010-05-22, 06:23 ...
      Taip, kadangi, man katastrofos dieną ir kitą dieną; žiūrint iš kosmoso, supratau, kad ...


 40 pav.:
... supratau ir, patikėkite, - LĖKTUVAS NĖRA KRIŠTOLINĖ VAZA ir ne į uolą atsitrenkė - ne į kietą, o į minkštą gruntą turėjo siauru kampu įsirėžti, įbrėždamas pailgą kraterį, iš karto šlapiame miške užsipildžiusiu vandeniu. Kur visą tai? Matome 40 pav.: tik ŠOKINĖJANČIĄ detalę, kuri kitą  dieną neteisėtai pernešt, kad „sudužimą“ falsifikuoti ir ataskaitoje akis apdumti „tyrėjams“.

   Kaip, matome, ir tada Rusijos-Lenkijos MAK-Milerio komisija falsifikavo pagal J. Gagarino „žūties“ falsifikavimo metodą (apie jį čia prieduose skaitykite), nes nežinojo, kad tada jau vaizdai iš kosmoso pasidarė net viso pasaulio  vaikams prieinami. Tada nuo 2000-ųjų metų tais vaizdais pradėjau piešti sportinius žemėlapius ir todėl aš toje katastrofoje ir pasigedau lėktuvu išmušto kraterio tokio, koks buvo J. Gagarino lėktuvo 1969-03-27 išmuštas, ir po to, pašalui nuėjus. - vandeniu užsipildė taduobė, kai jo žmona balandžio 12 d - Kosmonautikos dieną su gėlėm prie jo žūties vietos  41 pav.:  atėjo: 


 41 pav.: Čia 1968-03-27 J. Gagarinas įsirėžė, kai aš radaru jo žudiką-naikintuvą Su-15-jąjį Vladimiro Anfimevičiaus Krečetovo valdomą fiksavau, kurį ir pamečiau savo radaro indikatoriuje, kai jis nėrė į žemę, p po to įdebesis šovė, kad pro J. Gagariną praskrieti 10-15 m atstumu ir jį į suktuką mirtiną įsukti. Galiama pasididinti.


42 pav.: Taip Lecho Kačinskio delegacijos  TU-154 turėjo į žemę rėžtis. įvykti. Bet, kur žemėje pėdsakas to„įsirėžimo“? Galima pasididinti.

   Taigi, iš 2010-04-10 Smolenske katastrofos nuotraukų aiškiai matėsi, kad lėktuvas žemės nepasiekė - jos savo liemeniu net visai nepalietė, kaip 42 pav.: ttrėjo būti), o ore subyrėjo, tik savo uodegos sparnu griovuką mažą įbrėždamas, kuris po sprogimo buvo atmestas atgal. . Nuo smūgio į žemę žmonės ir lėktuvo dalys pagal INERCIJOS Fizikos dėsnį turėjo tik į priekį lėkti, o ne atgal.  Atgal sudraskytų žmonių fragmentų lėkimas ir įrodo, kad sprogimo jėga juos nunešė į priešingą inercijos jėgai pusę. Todėl GIF. vaizde ir matote perneštą galinį sparną į jo įsirėžimo žemėn vietą, kad užmaskuoti sprogimo įrodymą - kuris komisijos falsifikaciją įrodo tas GIF-e šokinėjantis perneštasis galas.

   Todėl tais 2010 -aisiais Žalgirio mūšio 600-mečio metais, su dviračiu į Griunvaldą važiavau, o po to aplink Baltijos jūrą pedalus sukau, dar nusukdamas ir prie Atlanto į Trontheime vykusį pasaulio Orientavimosi sporto čempionatą. O, kadangi tame Griunvaldo lauke jau po mūšio iškilmingos inscenizacijos, poilsiui besirengiantį, mane „atsitiktinai“ atrado Donaldo Tusko (tas kuris nužudytą Lechą Kačinskįpakeitė ir po to ES vadovavo) geras pažįstamas, pagal kurio nurodymą ar prašymą (nepamenu), kaip jis man pasigyrė, buvo Smolensko aerodrome katastrofos metu, - tada jis man ir tapo įtartinu, kaip jis mane tame lauke „atsitiktinai“, atrado, kai aukščiau pateiktame O-forume buvau sukūręs diskusijų temą apie tą katastrofą ir jų tyrimų imitacijų-falsifikacijų metodus.
    Mat, aš tame 3-čiame  puslapyje (jo pabaigoje) ir parašiau, jog „... Rusijoje terorizmas klesti kiekviename žingsnyje - sprogdinami traukiniai ir metro. (P.S.: Volgodonske, Buinakske ir Maskvoje bei Riazanėje  1999 m susprogdintus tada nedrįsau minėti, nes apie jų sprogimų mįsles tik po 4-ių metų 2014 m. pradėta kalbėti)  Todėl nereikia stebėtis, kad atsirado jėgos prisiimančios Lenkijos delegacijos nužudymą.  “  (Primenu apie Lenkijos delegacijos nužudymo prisipažinimo nuorodą)

-18-

   Tas; juodomis-paryškintomis raidėmis ir buvo mano paskutinis komentaras  prieš minėtą ekspediciją dviračiu 44 pav.:  , kurią reklamavau, po tuo sakiniu parašydamas su nuoroda  parašęs: „Sekite kelionę-ekspediciją dviračiu "Lietuvos žemėlapio 400-mečio vietomis"“ (P.S.: vėliau, kai į Lietuvą grįžau, tai kai žiemą važiavau dviračiu važiavau po Baltarusiją, tai tada pakeičiau nuorodą ir ji dabar tokia yra)     Todėl nenustebau, kad per GOOGLĘ mane ir  atrado tame mūšio lauke tas „tuskininkas“, kuris labai įsižeidė, kai jam pasakiau žodį  „Katynė-2“, pradėjęs man įrodinėti, kad  „atsitiktinė katastrofą - nelaimingas įvykis“. Todėl iš karto, supratau, kodėl jis mane atrado tame mūšio lauke.

     Todėl teko su juo nutraukti pokalbį ir nesiryžau jo klausinėti, „ar negirdėjo prieš lėktuvo kritimą du sprogimus? “, apie kuriuos teko skaityti kitų liudininkų pasakojimus. Supratau, kad jis ne šiaip sau tame Smolensko aerodrome buvo, nes visi padorūs lenkai buvo Katynės miške - Lenkijos kariuomenės sušaudymo vietoje - ten meldėsi ir laukė Prezidento delegacijos atskrendančios. 


44 pav.:  Žalgirio mūšio lauke šalia Griunvaldo. Galima pasididinti.

  O mėgėjas aerodrome būti negalėjo, nes nebuvo numatytas delegacijos pasitikimas ir nebūtų „mėgėjo“ su ta delegacija paėmę į maldų nužudytiems vietą. Todėl supratau, kad jis yra kažkokių spec. struktūrų veikėju ir nutraukiau kalbą apie Smolenską, nes nenorėjau, kad man kelionėje irgi taip pat nutiktų, kaip Lechui Kačinskiui. Bet, deja,  - nepavyko išvengti, nes, persikėlus per Baltijos jūrą į Švediją, artėjant Gioteburgo, nuo kalno man lekiant autostrada apie 50 km/val. greičiu, teko verstis per galvą netikėtai ir be sąmonės atsidurti ligoninėje -  GYVYBĘ MAN TIK ŠALMAS IŠGELBĖJO.   (Taip pavadinau vieną straipsnelį iš savo kelionės aplink Baltijos jūrą įspūdžių, kurie prasideda nuo kelionės pabaigos.)

   Įtariu, jog tam vertimuisi per galvą galėjo padėti ir tai, kad O-forumui rašiau komentarą, jau keldamasis per Baltiją kelte ir persikėlęs į Ystadą, ten iš Magdonaldo išsiunčiau O-forumui mano tą paskutinį komentarą, kuriame paminėjau tą Griunvalo mūšio lauke sutiktą tą keistą žmogelį, apie kurį vėliau pažadėjau aprašyti. Todėl, gal, po dienos-kitos ir persiverčiau per galvą su dviračiu autostradoje prie Gioteburgo?

 Taigi, grįžtu prie Teisingumo ministerijos minimo čia darbuotojo problemos, nes išsilavinusio jauno žmogaus prosovietinis-prokumunistinis  istorijoje nusiteikimas atsispindi jojo vadovaujamoje socialinio Facebook tinklo grupėje, kurią labai keistai (net ne lietuviškai) „...Partizanų istorija (reloaded)“ pavadino. Pažiūrėjus į prie pavadinime į prie Lietuvos partizanų istorijos pridėtą skliausteliuose anglišką  ir vyresniems nelabai suprantamą KOMPIUTERINĮ TERMINĄ, tai jau labai panašu į EZOPIKOS elementą, kurį sovietmetyje naudodavo inteligentija užslėptam Pasipriešinimui prieš sovietinę propagandą. Todėl Lietuvos partizanų istorijos PERKROVIMO terminas labai daug ką pasako ir tai labai atsiskleidė toje grupėje po D. Glodenio paskelbtu Ukmergės mero Rolando Janicko straipsniu, skirtam po 3-jų dienų Ukmergėje numatytai čia minėtai J. Krikštaponio biografijos svarstymo konferencijai.  Tai, būtent, šioje D. Glodenio grupėje, kurioje beveik niekas nekomentuoja, po šiuo straipsniu įvyko rekordinis - net 113-os komentarų diskusijos aktualumo sprogimas:

 45 pav.:

       Aišku, prie 45 pav.: šių 113-os komentarų diskusijos teko ženkliai ir man prisidėti, dėl ko ir tapau, matyt, aš „kaltininku“, kad gana ilgoka diskusija šios grupės vadovo tapo išjungta. Bet, tos grupės nariams ESU DĖKINGAS, kad jie savo pastabomis davė daug minčių apie Pokario istorijos problemą. Todėl, verta tą diskusiją pastudijuoti - į ją įeiti ir tuos 133 komentarus  galima pamatyti Donato Glodenio pateiktoje 4-toje temoje.  

      Pirmiausiai, tai Ukmergės mero Rolando JANICKO dėka įvyko ši puiki konferencija, kurią aptarinėti galima visus metus, nes yra pateiktas kelių valandų trukmės vaizdo įrašas, kurį čia dabar su nuorodomis komentuoju.


46 pav.:

      Čia aukščiau 46 pav.: nuotraukoje matomas labai puikaus pokalbininko ir aktyvaus Aukštaitijos Pokario istorijos tyrėjo Laimono Abariaus įdomus komentaras, kurį papildau, jog PRIEŠO Nr. 2 DĖKA J. KRIKŠTAPONIS GAVO GINKLŲ KOVAI PRIEŠ PRIEŠĄ Nr. 1. Be to, priešas Nr. 1  Lietuvą okupavęs buvo 57 metus, neskaitant 143 metus po 1795 m. III-čiojo ATR  padalinimo, o priešas Nr. 2  per abu pasaulinius karus Lietuvą okupacijoje išlaikė tik apie 5-is metus. Taigi, Lietuva lygiai 200 metų po Rusijos padu išbuvo. Gal todėl 1939 m. prie Karo muziejaus A. Smetona mitinge Stalino imperija pavadino „drauginga“ valstybe?  

     Taigi, toje D. Glodenio inicijuotoje diskusijoje iš tų 113-os komentarų, mano buvo 32 komentarai, kurie buvo labai išsamūs su nuorodomis ir su nuotraukų vaizdiniais įrodymais. Toje diskusijoje labiausiai ESU DĖKINGAS žymiam LGGRTC tyrėjui ir Specialiųjų tyrimų skyriaus viršininkui Ryčiui Narvydui, kuris man davinėjo labai taiklias-profesionalias pastabas.

-18-

   Bet, kaip matote nuotraukoje raudonai pažymėtą sakinį, kad Donatas Glodenis išjungė galimybę komentuoti šį įrašą.- išjungė diskusijas apie J. Krikštaponį, nes pateikiau įrodymą, kad Sovietų Sąjungą rengėsi užpulti Vokietiją. Tai ar galima toliau nagrinėti Lietuvos Partizanų istoriją, kai ignoruojamas sovietų rengimasis klastingai Vokietiją užpulti? Kaip galima ignoruoti, kai ši klasta buvo, demaskuota rašytojo „Viktoro Suvorovo“-V. Rezuno ir karo istoriko Marko Solonino? Tai, gal ignoruosime ir trėmimus 1941 m. birželio vidurio? Dėl ko buvo ištremtas elitas visų tautų, esančių palei Vokietiją, jei tai nebuvo pasirengimas pastarąją užpulti? Dėl ko Lenkijos kariuomenė buvo sušaudyta, jei nebuvo bijota, kad ji stosis savo kaimynės-Vokietijos pusei, jei ji būtų užpulta? Ar ne dėl to Katynėje pakartotiną ekshumaciją atliko sovietai, kad nuslėpti rengimąsi Vokietiją  užpulti?   Dėl ko toji Raudonoji armija iš Sibiro ir net nuo Amūro patraukė palei Vokietiją; lygiai taip pat, kaip ir prie UkraJinos iki š. m. vasario 24-tos dienos? Kodėl visiems kariams buvo išduoti rusų-vokiečių kalbininkai ir  visiems kariniams junginiams Vokietijos žemėlapiai smulkių teritorijų?

    O netikėjimas, jog Rusija vasario 24 d. puls Ukrajiną, ar nėra susijęs su nenoru matyti sovietinio-ČEKISTINIO pasirengimo pulti Vokietiją? Kodėl nekreipta dėmesio, kad Rusija valstybinei dienai pasiliko komunistinę-teroristinę vasario 23-čiąją dieną tą pačią, skirtą tam pačiam terorizmui atlikti? Juk tos „vyrų dienos“ įkūrėju buvo žydas Leinas Bronšteinas (Levas Trockis), kuris, atrodo, atsisakė savo žydiškumo vardan terorizmo plėtros.
     

    Svarbiausia, kai Karlo Markso raštų leidėjas ir Fridricho Engelso bičiulis bei pravardžiuojamas  „Marksizmo Romos popiežiumi“ Vokietijos socdemų vadovas Karlas Kautskis pasmerkė Leniną dėl Spalio perversmo įvykdymo, parašęs veikalą TERORIZMAS IR KOMUNIZMAS, (žiūr.: 47 pav.: :) tai tokio pat pavadinimo minėto Levo Trockio brošiūra (žiūr.: 48 pav.: ), skirta Antikautskiškai pozicijai, tapo Raudonojo teroro įteisinimu.  Tąsai Leibas Bronšteinas - Levas Trockis ir rašė šią brošiūrą tos įkurtosios Raudonosios armijos štabe - šarvuotame traukinyje, nuo kurio pradėjo vadovauti tam Raudonajam terorui. Šį Levo Trockio Raudonojo teroro įteisinimą labai išdievino net pats Stalinas, kuris irgi pasinaudojo teroru, kad Meksikoje ledkirčiu Levui Trockiui  galvą praskelti pusiau..


47 pav.: Galima pasididinti


48 pav.: Galima pasididinti
 

 

10-tojo tema:    Užmiršti  veikalai TERORIZMAS IR KOMUNIZMAS
 suformavo metodą ŽUDYTI SAVUS,
  kad tuo žudymu kaltinti kitus – priešus ir oponentus

      Tas metodas, labai ginčytinas iš abiejų pusių; skirtingai nusiteikusiųjų - jau žinomas seniai. Ir, štai, Pamaskvėje, Možaisko plente susprogdinta automobiliu važiavusi mergina. Šiuo teroro aktu iš karto apkaltinama Ukrajina, be jokių dar duomenų. Ir, kai tik tas teroristinis išpuolis kaip tik „sutapo“, su Mariupolio teatre ruošiamu Azovo kovotojų teismo farsu, neteisėtai kovotojus teisiant, kaip „teroristus“. Todėl tas PUTINIZMO ideologo Aleksejaus DUGINO dukros nužudymas ir jos laidotuvių šou kaip tik tam teismo farsui ar netapo reikalingu? Tik kam daugiau - UkraJinai ar Rusijai reikalingas buvo tos merginos nužudymas?  O ta „teroristė“ negali būt nužudyta ir kaip Lietuva susijusi su Rusijos dezinformacijos sklaida šios temos pabaigoje.               
 

50 pav.:
 

   Tokio KOMUNISTINIO TERORO ne tik Bučos gatvėse aukos buvo žudytos, bet ir Jelenovkoje susprogdinti Azovo belaisviai buvo ar ne tam, kad jųjų susprogdinimu kaltinti UkraJiną? Tas pat ir su  Aleksandro Dugino dukra, kuri nužudyta-susprogdinta ar ne tam, kad, net ir Romos katalikų Popiežių apgauti?
    Bet, ar ne persistengta, padirbant „žudikės“ karinį pažymėjimą (žiūr.: 50 pav.:), lyg, būtų „duomenų bazėje“  saugomai kariniai pažymėjimai? Todėl to „pažymėjimo“ falsifikacija tiko tik visiškai neprotaujantiems, kuriuo tokiu tapo net pats Popiežius, pamatęs žudynių ideologo dukros žūti, bet užsimerkęs į pastarojo teorijų pasekmes.
     Todėl šalia „žudikės“ į tą patį karinį dalinį „priimta“ ir  Rusijos propagandistė Margarita Simonian-jai toks pat (50 pav.:) pažymėjimas įteiktas. O apšmeižtoji ukraJinė, kaip Azovo kovotoja, įvažiuoti į Rusiją neturėjo teisės, nes josios duomenys buvo pateikti paieškai. Apie tai pranešė garsiojo „Bellingcat“ direktorius Christo Gozevas, kuris pasaulyje išgarsėjo paruoštu eteryje A. Navalno pokalbiu su pastarojo nuodytoju Konstantinu Kudriavcevu (pastarojo telef: +79165307823), kuris papasakojo, kaip  Novičiok-o nuodais  tepė A. Navalno apatinės kelnaites.
    O bombai po mašiną pakišti, ar reikia apsigyventi toje pačioje laiptinėje su būsimąja auka, kur vien vaizdo registratoriai akyliausi? Ir kas per „viešbutis“ toje laiptinėje žymių žmonių name? Todėl teroristė ir apsigyvena aukos name, kad būtų atpažinta net pačios aukos mamos tos laiptinės  lifte!

  50 pav. ir 50-a pav.: Viršuje „teroristės“ PAŽYMĖJIMO „savininkės“ir žymiausios Rusijos propagandistės Margarotos Simonian ištrauką parašytą soc. tinkle galima pamatyti iš originalo, pasididinant-prasiplečiant.

    Taigi, teroro atlikimas keistai labai viešas, visur demonstruojantis. Tuoj pat; po merginos susprogdinimo ir  teroristei įvažiavus į Estiją, pagrindinė Rusijos propagandistė Margarita Simonian  savo soc. tinkle užuominą, parašo, čia kairėje matomą.

   Tai, ar ši propagandistė oficialiai nepatvirtino apie Rusijos atsakomybę teroristiniio akte Solsberyje? Ten   išaiškintieji Rusijos FSB teroristai teisinosi, neva, tik jo „apylinkėse bokštais pasigrožėti“ buvę. O dabar, tų pačių teroristų žodžiais M. Simonian pagrasina Estijai, kad irgi Rusijoje „atsiras profesionalai norintys pasigrožėti Talino bokštais“.  

      O stebint Rusijos propagandos viešinamą visą teroro chronologiją, aiškiai matosi, jog TERORAS ATLIEKAMAS TAIP, KAD KUO LENGVIAUSIAI GALIMA BŪTŲ ĮKLIŪTI. Terorui atlikti parinkta moteris, turinti problemų ir su galva - turėjusi jos traumą. O, svarbiausia, teroriste parinkta iš paties okupuoto Mariupolio, kad tuoj pat po teroro atlikimo Rusijos žurnalistai galėtų bendrauti  su teroristės ne tik kaimynais artimaisiais, bet ir su josios tėvu, kuris į kamerą patvirtino, JOG DUKRA MOKĖSI DIRBTI SU SPROGMENIMIS, Ar tai ne primena Hulivudo serialus?


51 pav.: Bogdan Cyganenko prie kažkokio aptarnavimo langelio. Galima prasiplėsti vaizdą

      Toliau, dar „gražiau“ - atsirado tos „teroristės“ - greičiau ARTISTĖS ir bendras Bogdan Cyganenko irgi iš Donecko, gyvenantis pačiame Donecko kažkokios gatvės name su numeriu 21. Dabar nusiskutęs barzdą, todėl Rusijos propagandinės „1“ televizijos žurnalistams kaimynai vos atpažino, prieš mėnesį į Rusiją išvažiavusį.
   Ten jis su ta „artiste“ kartu važiavo ir net vairavo, ir padėjo bombą gaminti kažkokiame garažiuke, kuriame tyrėjai tyrimus jau atliko, matyt, sprogstamosios medžiagos cheminę analizę nustatinėjo?
   
   Ir kokią „konspiraciją“ gali atlikti tas barzdos nusiskutimas? Nuo ko reikia slėptis Rusijoje, kas joje gali atpažinti? Ar ne geriau įvažiavus į Rusiją. ir po operacijos tą barzdą nusiskųsti?

   Keista, bet neaišku, kam reikėjo automobilio numerius kaitalioti? Tam, kad greičiau įkliūti, ar pademonstruoti tai, kad „Ukrajina atsilikusi šalis“ ir „nežinanti “, jog Rusijoje visur registratoriai? Tai tada visai ne aišku, kan REIKĖJO DEMONSTRUOTIS NUMERIŲ KEITIMU ir juos parsisiuntinėti per paštą? Numerius automobilių  išdavinėja transporto priežiūros įmonės, ir numerių siuntimas paštu gali iš karto tapti įtartinu - apie tokio numerio siuntą negi patys pašto darbuotojai negali pranešti, kur reikia? Negi, į tokias įstaigas, kaip paštus ir kitas, vaikščiota, kad demonstruotis-filmuotis? Ne geriau su tais su kitais numeriais jau įvažiuoti, kur nors pasislėpus? Jei numerį keiti, tai, gal ir automobilį reik perdažyti staiga? Bet, tas „reikalingumas“ nesuprantamas. 

     O pokalbis  su tos „artistės“  mama, pasakojančia kitaip - įspūdis, kad gina dukrą.


52 pav.: Tris dienas prieš terorą „teroristės“-artistės bendras Bogdan Cyganenko atsiima pašte iš Kazachijos padirbtus automobilio numerius. Galima pasididinti ir taip pat tą vaizdą prasiplėsti

-19-

     O laidotuvių viešumo lygis su visu staigiu „demaskavimu“  kažkaip panašu į televizinių serialų scenarijus - net nieko originalesnio nesimato. Bet, Rusijos propagandos naudotojai net nesusimąsto, kad nužudytosios N. Duginos automobilių stovėjimo aikštelė niekam neprieinama ir yra su vaizdo registratoriais. Tai kokio „perkūno“ tai „teroristei“-artistei reikia gyventi aukos aplinkoje? Tam, kad atsirastų daugiau liudininkų, kurie jąją įsimintų?  Kodėl toji „artistė“ nesusimąstė, kad po jaunos kaimynės netikėtos žūties, visi pradės atmintyje ieškoti buvusių pašalinių laiptinėje? Ir ką ten galima „sekti“ toje laiptinėje? Nebent, periskopinį kokį registratorių įtaisius? Bet, išnuomotame bute ...? O iš karto paskui auką pastoviai išbėgant, kaip tai atrodo? Slaptosios policijos. paprastai iš tolo stebėdavo. Dabar automobilis sekimui labiau tinka. Be to „artistės“ vaidmenį atlikusios koks buvo skirtas „vaidmuo“ dukrai-paauglei?  Tokioje teroristinėje operacijoje ar normali mama aukotų savo dukros ateitimi, kai visur registratoriai kiekvieną žingsnį seka ir vaiko veidas neužtušuotas? Ar dabar tam vaikui negresia pavojus gyvybei, šitaip vaiką išviešinus? Ar Vaikų teisių tarptautinės organizacijos Rusijai bylą neturėtų iškelti? Kas bus, jei ta „artistė“ net nežinojo apie ruošiamą susprogdinimą? Ar ne gali būti, kad moteris su vaiku buvo Maskvoje visai kitu reikalu? Aš irgi tokių metų buvau pirmą kartą Maskvoje tiek pat laiko, kaip ir toji su ... Gal vaikui dovana buvo prieš vasaros atostogų pabaigą? Gal kas tuos važinėjimus-filmavimus derino ir moteris negalėjo tūrėti kitus tikslus? Nesitiki tos „artistės“ kitas - „ne“ filmavimosi vaidmuo todėl, kad jeigu minėtieji du asmenys su vaiku „teroristinę grupę“ „sudarė“, kaip pateikiama propagandasklaidoje, tai, vis tiek, kažkas ne taip toje beprotystėje.  
      Visi demokratiškai nusiteikusieji stebisi greitu išaiškinimu, kai Politkovskajos, bei kitos garsios politinių žmogžudystės dar neišaiškintos.
      Bet, nereikia pamiršti, kad pastaruoju metu įvyko vaizdo registratorių revoliucija. Kokie pokyčiai dabar Rusijoje - tai Rusijoje gyvenantys lai  ... Ar vaizdų davikliai tikrai visur yra, kad  ta „artistė“ užkliuvo visur, ar jai iš anksto maršrutas buvo paplanuotas per išskirtinius vaizdo registratorius?
       Tik kažkaip tų vaizdo registratorių pristigo ar neveikė poeto Puškino senelės Zacharovo sodyboje, kur vyko rusų nacionaliniai renginiai „Tradicija“. Nors iš tos stovėjimo aikštelės buvo parodyta, kaip moteris praeina trumpą gabaliuką, lyg su  „dešinę ranką lyg laikydama“ kišenėje ar lyg  kokį moterišką rankinuką ..., - taip diktorius nori įtikinti žiūrovą.

53 pav.: 24-toji filmo sekundės dalis. Galima pasididinti.
 54 pav.: 29-toji filmo sekundė dalis. Galima prasiplėsti


55 pav.: Galima pasididinti
Bet iš skurdaus įrašo, tik prielaidą galima daryti tik todėl, kad švarkelis viską „slepia“, bet jis gali ir nieko neslėpti, o tai „artistei“ tik gal liepta čia tarp mašinų „pasifigūruoti“? 

 

  56 pav.: Paskutinė 37-toji vaizdo įrašo dalis.
 Galima prasiplėsti-pasididinti.
 Bet švarkelį galėjo užsidėti, nes, matyt, ne šilta - vėjas šakas judina. Todėl prielaida dar ne įrodymas.

TURĖJO BŪTI VISOS AIKŠTELĖS ĮRAŠAS, bet, kažkodėl nėra jo ir nėra vaizdo, kaip prieina prie aukos automobilio. Čia kairėje 1-mame kadre matosi policija su policininkais, kurie saugo tuščius automobilius. Todėl šiai „artistei“, prisifilmavusiai vaizdo kamerose visose, yra alibi, nes nėra vaizdo, kaip prie aukos automobilio priėjo. Matyt, todėl, šiuo „tyrimu“ tik FSB užsiiminėjo, nors privalėjo MVD teroristiniais aktus nustatinėti. Todėl FSB nėra patikima, nes ji pati terorais užsiiminėjanti yra, prisiminus sprogdintus namus su gyventojais ir, kai 1999-09-24  FSB buvo nutverta Rezanėje, kai ji po 12-os aukštų namo pakišo bombą su sprogdikliu, kurio  taimlerį sustabdė ir išgelbėjo 240-ties gyventojų gyvybes autobuso vairuotojas Aleksejus Kartofelnikovas, gyvenęs tame pačiame name, ir kai policija tuoj pat pagavo teroristus, kuriais ir buvo FSB darbuotojai, atseit, vykdę ... „pratybas“. 


.57  pav.: Rusijos.Estijos.pasienyje.po.teroro.akto
per.naktį..nuvažiavusioji.,dar,.Rusijos.
kol.kas.puseje..arškinėliai.violet..gali. būti.tie.patys,.o.plaukai.ne.palaidi,.o.į.kuodą susukti..Galima.prasiplėsti...pasididinti-

      Aišku, V. Putinui įsikišus, maišai su trotilu buvo pavadinti „maišais su cukrumi“, o šitą nusikaltimą pasmerkęs FSB darbuotojas Aleksandras Litvinenka, kuris privalėjo nužudyti daug veikėjų ir įtakingą biznismeną Borisą Beriozovskį -  už šių visų FSB nusikaltimų atskleidimą buvo mirtinai apnuodytas polonijumi Londono bare,.esančiame 51 30'38'' š. pl 0 09'03'' v. ilg. Taip pat gyvybę prarado Anna Politkovskaja, kuri pasakė, kad „Tai mūsų spec. tarnybos, bet čečėnų rankomis. Visuomenėje buvo reikalingas SPROGIMAS atitinkamų nusistatymų, kad reikia pradėti karą.“. Ji pasakė apie emocijų sukėlimą ir, kad prieš rinkimus „iš Putino reikėjo padaryti aukštąreitinginį padarą“. Ar ne dėl šių žodžių ir ne dėl VISUOMENĖS ĮBAUGINIMO ji savo namo lifte buvo rasta negyva ir šalia jos lavono pistoletas su duslintuvu, kuriais tada disponuodavo tik spec. tarnybos? O kiek dar politinių žmogžudysčių vyko Rusijoje tada! Nužudytas net Lietuvoje nežinomas jos išgelbėtojas, kurio dėka Rugpjūčio pučas pralaimėjo - tai Sergejus Belozercevas - AT deputatas nuo Karelijos, kurią ekspedicijoje tyrinėjome - apie tai žurnale Mokslas ir Gyvenimas jį minėjau - jam skambinėdavau per Sausio įvykius, nes jis buvo komisijos pirmininku ir buvo nužudytosios Galinos Starovoitovos mokslo bei politikos kolega. Prieš Rugpjūčio pučą vakare jis per visasąjunginę televiziją  pakėlė triukšmą, kad tankai į Maskvą važiuoja. Todėl Demokratijos puoselėtojai pasirengė, kaip tankus sustabdyti - jiems į vikšrus vamzdžius-rąstus sukišti ir tankistus į savo gretas perimti. Jis ir jau tik ką dabar mirusį Michailą Gorbačiovą kaltino, pučui leidus įvykti. Todėl Sergejus be sąmonės Kazanės geležinkelio stotyje atsidūrė ant bėgių ir netyčia geležinkeliečių buvo nutrauktas, prieš traukiniui atvažiuojant atbulam - mašinistui net nematant. Todėl jis A taryboje pakėlė svarstymą dėl prieš jį pasikėsinimo vykdymo. Toliau į politiką nėjo - buvo universiteto dėstytoju, o antrojo Maidano Kijeve išvakarėse pamaskvės Koroliove mirtinai subadomas. Manau, kad tai prevencijai, kad Krymo „referendumo“ pavyzdžiu, tokie pat referendumai neprasidėtų Kurilų salose, Kaliningrade ir Karelijoje, nuo kurios jis ir buvo rinktas. O ten mes ekspedicijoje (Baltijos kelio išvakarių metu) fiksavome, kaip vietos gyventojai. kurių didžioji dauguma ne karelai - labai pavydėjo už sienos žymiai geriau gyvenantiems suomiams.

   Taigi, čia nuotraukose aukščiau mano parodytos „teroristės“-artistės vaizdų, tai siūlyčiau susimąstyti dėl šios - Natalijos Vovk ir josios paauglės-dukros gyvybių, nes Rusijos tarnybos jos; kaip LIUDININKĖS - gali gyvos nepalikti, nes ji gali paliudyti, kas ją į tokią kvailystę įvėlė, kas įvėlė į UkraJinai ne tik nereikalingą, bet ir labai kenksmingą nusikalstamą veiką?  Tokių kvailų „operacijų“ daryti neįmanoma - net motyvacijos joms susiformuoti sąlygų beveik nėra. Juolab - A. Dugino duktė net pasauliui nebuvo žinoma, o jos tėvo kenksmingas UkraJinai euroazijines idėjas matė daugiau filologiją studijuojantys. Net, jeigu ir buvo nusiteikusi atlikti savo šaliai labai kenksmingą terorą, tai „per klaidą“ paieškomoji ne tik į Rusiją įsileista - net nesuimta, prieš įvažiuojant į Rusiją, bet ir, net iš Rusijos į Estiją išleista paieškomoji po teroristinio akto!  Kodėl po po tokio baisaus įvykio Rusijos sienos apsauga nebuvo į kovinę parengtį įvesta? Kodėl, taip kvailiausiai ši artistė pasirinko pačią jai pavojingiausią Rusijos sienos kirtimą į Estiją? Kodėl ji nepasirinko labiau saugų ir žymiai artimesnį išvykimą per Baltarusiją? Juk politinės įtampos tarp Baltarusijos ir Rusijos nėra, o nuo teroro vietos ant Možaisko plento - toliau per Možaiską-Smolenską į Oršą pats geriausias ir trumpiausias kelias iki Rusijos sienos - tik 342 km nuo įvykio vietos. Taip, kad apie 1-mą val. nakties Krasnoje Gorka, gal, net iš mašinos nereiktų išlipinėti? Per 3-4 val., dar naktį spec. tarnyboms iššifruoti rusiško nacionalinio renginio automobilius Puškino senelės sodyboje, manau, būtų neįmanoma įtartinus automobilius skelbti be konkretaus įtarimo - sustiprintam operatyviniam darbui pajėgos metamos tik darbo dienai prasidėjus.  Todėl iš Rusijos į Estiją pervažiuojant net 12:02:28, pasienio pareigūnai jau turėjo klausti, „ką veikė N. Volk festivalio koncerte Tradicija?“, turėjo liepti išlipti pasiaiškinti. Juk FSB apie N. Šaban pasauliui pranešė jau po 1,5-os paros.  Tai į nedraugišką Estiją pervažiuojančią „negalėjo“ patikrinti, turėdami pirmuosius duomenis? Be to, kodėl toji artistė nepagalvojo, kad dėl pervažiavimo į Estiją, ji tai šaliai nemalonumų gali sukelti? Juk ir per Baltarusiją geresni keliai į Latviją-Estiją. O į UkraJiną ar į Lenkiją jai ne tiesiau buvo? Kam, išvis, tas, kablys buvo reikalingas per Estiją, kai nuo Maskvos net gerų-tiesioginių kelių nėra? Jei per Krasnaja Gorką būtų važiavusi, tai ir vaizdo kameroje būtų buvusi mažiau, o naktį veidas neryškus, gal net Rusija nebūtų sužinojusi apie „teroristės“ išvykimą? 

    Taigi, mažai galvojančiai Natalijai Vovk  pavojus yra didelis ir tą pavojų laukia žiniasklaida. Todėl Austrijos neaiškus laikraštpalaikis pranešė apie „Natalijos Vovk mirtį (neva, rasta su 17 durtinių žaizdų ir rašteliu rankoje), o jos 12-metė dukra dingo be pėdsakų “, į tą sensaciją žiniasklaida sujudo ir tą netikėtumą susilpnino Austrijos Vidaus reikalų ministerija, pranešusi, jog toks nusikaltimas nežinomas. Paaiškėjo ir to melo priežastis - tai 2-jų metų senumo nuotrauka apie maskvietės nužudymą prieš sužadėtuves.  Bet, vis tiek gandas sklido, ir nuodugniai paaiškino t.me/rbc_news/56971, o taip pat ir news.ru.

-20-

         Neatmestina tikimybė, kad šios „teroristės“-artistės parengimui ir teroro vykdymo eigos kontrolę, be     Rusijos FSB, galėjo prisidėti kas nors slapta ir iš UkraJinos VSD; esantys toje įstaigoje kaip Rusijos FSB agentai. Juk tų agentų dėka V. Putinas tikėjosi 3-čioje „spec. operacijos“ dienoje Kijevo valdžią pakeisti. Tokių agentų dėka, tos „spec. operacijos“ išvakarėse  ir visas pasienis su Krymu buvo išminuotas, ir todėl Rusijos okupantai akimirksniu okupavo visą pietų UkraJiną. Ir Mariupolyje didvyriškai kovoje Azovo kovotojai pralaimėjo per išdavystę to, kuris okupantams parodė Azovsalio gamyklos slaptų požemių labirintą visą.


58 pav.: Anatolij-aus Šarij-aus KERINTI ŠYPSENA su patyčių priemaiša labai efektingas Kremliaus propagandoje metodas paveikti klausytoją. Galima pasididinti.

Verta paskaityti Tyrimų žurnalistės Jūratė Damulytės   Publikuotos 2022 05 25, analitinį straipsnį; kaip už Tėvynės (UkraJinos) išdavystę kaltanamąjam Lietuva globą suteikė. Ten net tik apie A. Šarij-aus Ispanijoje iš Kremliaus už propagandą užsidirbtus rūmus milijono eurų vertės prie pat Viduržiemio jūros kranto. kuris jau teisėsaugos akiratyje.

   Todėl Natalijos Vovk išsaugojimas labai svarbus Rusijos FSB agentūros tinklui išaiškinti per tuos, kurie galėjo ruošti arba, bent, sumotyvuoti Kremliaus politikai labai naudingą teroristinį aktą. Lygiai taip pat į Lietuvą iš Ispanijos galėtų būt atgabentas Anatolij-us Šarij-us, kuris, kaip jau KiJyve suimtasis Medvečiukas, buvo Rusijos 5-osios kolonos kūrėju, taip ir A. Šarij-us, kurio partija jau uždrausta ar pristabdyta, UkraJinoje karo metu, jei neapsirinku, už mokesčių slėpimą nuo Lietuvos, gavus uždarbį iš Kremliaus, galėtų būt iš Lietuvos perduotas UkraJinai, kurio parodymai galėtų atskleisti irgi visą agentų voratinklį. Taip yra įsitikinęs žymus Rusijos Žmogaus teisių veikėjas Markas Feigynas, kuris per A. Šarij-aus skundus kažkokius, Rusijoje prarado teisę advokatauti politinėse bylose. Todėl M. Feigyno  ir A. Šarij-aus ginčas ir net teismas Vilniuje įvyko, o tolimesni veiksmai bus labai įdomūs - UkraJinoje Rusijos agentūros išaiškinimas labai priklauso ir nuo Lietuvos..

      Taip, kad „A. Dugino dukros nužudymą atliko Ukrajinos spec. tarnybos “ - pirmasis skleisti tą nesąmonę pradėjo Lietuvoje politinį prieglobstį gavęs Anatolij-us Šarij-us. Todėl už šią dezinformaciją ar neturėtų prisiimti ir kažkas Lietuvoje? Dar 2014 metais man buvo nesuprantama, kaip jis net iš Lietuvos skleidė nesąmones, dėl MH17 lainerio numušimo, kai jis atrasdavo „įrodymus“ apie UkraJinos raketinį įtaisą, „galėjusį“ numušti lainerį. Kalbėdavo įtikinamai, bet, man, kai Oro gynyboje tarnavusiam, tokie jo paistalai buvo nesuprantami, tik vien dėl to, kaip taip galima nepagrįstų „sliekų ant asfalto“ ieškoti prieš savo gimtąją UkraJiną? Svarbiausiai, supratau, kad jis nėra idiotas, nes pamačiau nesąmonių įtikinėjimo aukšta ekvilibristiką pas jį išlavintą.
      Tai, lygiai taip pat jis irgi, tuoj po Darijos Duginos žūties, pradėjo apie kažkokius „sutapimus“ paistyti, lyg, lyg šitie sutapimai negalėtų būti atvirkštiniai? Juolab, kodėl apie folosofą A. Duginą negalima buvo kalbėti, kai Azovo belaisviai klastingai tapo susprogdinti, o Bučos žudynėms ar ne ta pati A. Dugino filosofija buvo panaudota?
      Todėl nematau pas A. Šarij-ų, kad svarstytų, kas A. Duginui už rankos paėmė ir neleido jam sėstis šalia dukros? Gal tas ir žinojo apie bombą po dukros sėdynę? Buvo kalbos, kad lavonas sudegęs automobilio gaisre, bet šokiravo laidotuvėse karste Darijos nuostabus veidas, kurios nuotrauka paskelbta, keliant daug neatsakytų klausimų pačioje Rusijoje.. Paaiškėjo, kad sprogimo banga jos kūną per pramuštą automobilio stogą, išmetė kūną su nutrauktomis galūnėmis. Bet, žmonės kalbėjo ir apie mašinoje lavoną sudegusį. Tai, vadinasi, dar antras žmogus žuvo ir slepiama? Apie tai diskutavo 3 kart Saratovo Dūmos deputatu ir  didžiausias V. Putino kritikas  Večiaslav-as Maljcev-as su garsiuoju advokatu Mark-u Feigin-u. Aišku, manau, kad tai, gal. Darijos kitos kūno nutrauktos dalys degė automobilyje? Tokios versijos nemačiau.
    Bet, toliau Anatolij-us Šarij-us 2-ame filme jau klausia.„KAS SUSPROGDINO Duginą?“ Jam viskas aišku - ... O 3-čiame filme „Kijevas neturi nieko bendro“, žadina žiūrovo mąstymą taip, kad būtų mąstoma atvirkščiai. 4-tame filme Anatolij-us Šarij-us jau pristato N. Vovk artimuosius ir kaimynus. Nei kiek nuo A. Šarij-aus propagandiniame meistriškume neatsilieka ir jo žmona Oljga.  Svarbiausia, šiame teroristiniame akte apie MEDIAEKSPERTĄ A. Šarij-aus  UkraJinos kaltės pagrindimą  mini-cituoja ir kitos Rusijos žiniasklaidos priemonės, kaip vieną pirmųjų „UkraJiną demaskavusįjį“


59 pav.:UkraJina jau į JTO kreipėsi dėl Manguševo kvietimo žudyti ukraJinus. Galima pasididinti.

    Tarp Aleksandro Dugino euroazijinės „filosofijos“ir kvuetimo žudyti ukraJinus, o iš kairės Anatolij-aus Šarij-aus vaizdelis iš eilinio patyčių videoįrašo apie  Vilniaus lūšnas Europos centre, lyg, Rusija „neturi“ jų visur, dar, net „gražesnių“. Taip, kad po A. Dugino dukros Darijos nužudymo, jau kvietimas žudyti visus ukraJinus. Taip pat buvo kvietimas ir Kijevą pastoviai bombarduoti. O scenoje su kaukole jei tai būtų koks nors degradavęs, ar iš kalinių „kultūros“ nuo padugnių, tai nebūtų taip baisu, kai ta KAUKOLĖ POLITTECHNOLOGO  rankose, kuris dar ir kaip propagandistas įvardijamas dar nežinomas Igoris Manguševas. Tai ar čia A. Darijos Duginos nužudymas adekvatus kvietimui į genocidą? Kaip į tai JTO pažiūrės?  Ar ne tuo tikslu paaukota A. Dugino duktė?


60..pav.: Ištrauka.iš.A..Šarijaus.filmo. Galima.pasididinti.

 

11-toji tema: Ar Holokaustas nebus paverstas į „masinį karo belaisvių naikinimą“? O, kad J. Gagarinas sąmoningai buvo nužudytas - irgi stebina?

     Toks švaistymasis su kaukole ar ne primena kažką? Po karo mums gimusiems, taip buvo ne aišku, kodėl buvo masiškai žudomi „tarybiniai piliečiai“? Koks buvo „nusikaltimas“ jei turėjai „tarybinę“ pilietybę? Vaikystėje Kaune iž Žaliakalnio turgaus Zanavykų gatvės pabaiga rėmėsi į fortus, kuriuos vėliau, atsiradus buldozeriams, pradėjo lyginti ir ant jų namus statyti. Bet paskutiniame fortelyje buvo liejyklėlė. Nuo jos papėdėje (šlaito į Nerį) buvo Brazilka, kurioje lūšnos ne tokių rastų kaip A. Šarijaus filme - bakūžėlės buvo, o buvo kur kas skurdesnės. Kitoje pusėje  Neries, sakė, kad buvo žydų getas. Sakė mano bendraamžiai vaikai, kuriems, matyt sakė jų tėvai. Man apie tai tėvai nieko nesakė, nes tėvui nebuvo laiko - daug paskaitų KPI turėjo, o mama liepdavo niekur nesivelti į tarybinės valdžios kritikas, nes jei už tas mano kalbas mano tėvas bus nubaustas ir jis praras darbą. O tai tada nebus už ką man ledų nupirkti. Juos prie Žaliakalnio turgaus man kartais nupirkdavo, kur savo vaikystę praleidau eilėse su mama stovint ilgai. Ilgai eilėje atstovėjus, turėdavo pardavėjai savo galvą parodyti, kad galėtų už mano galvą būtų pridėtas ant svarstyklių dar vienas kilogramas cukraus, ar miltų. Kai gimė sesutė, tai šalia eilių stumdydavau ir jos vežimėlį su mažyte sese, už kurios galvą gaudavome papildomai teisę nusipirkti dar vieną kilogramą tų miltų ar cukraus. Taip visos vasaros atostogos praleistos eilėse prie cukraus ar miltų būdavo.
     O kas dar be miltų ir cukraus buvo, tai gerai, kad senelį turėjau, iš kurio sužinojau, kas yra tie žydai, ir, kad jie buvo labai protingi ibei gudrūs. Iš jo vėliau supratau, kad jie buvo naikinami-žudomi, ir tada pradėjau stebėtis, kad jie vadinosi „tarybiniais piliečiais“, kai prie Chruščiovo jiems atminti buvo taip rašoma. Tada pradėjau galvoti, kad tik jie, tikriausiai, buvo tikriausiais „tarybiniais“ piliečiais, o mes-lietuviai ir kitų tautų žmonės esame „ne visai tarybiniais“ piliečiais. Buvo kažkas neaiškaus. Mokykloje apie tai mums mokytoja nieko nepasakojo - nepasakojo ir kitos mokytojos, kai jų daug tapo nuo 5-tos klasės.

     Na, o dabar, skaitant pagrindinio Lietuvos žydų istorijos tyrėjo E. Rukšėno minėtoje 2014-12-19 „pažymoje“, kilo įtarimas, ar nebus Holokausto aukos paverstos į „karo belaisvių“ žudymą viename Minsko epizode prie Miško stovyklos? Kitoje Minsko miesto pusės karo belaisvių Štalag-352 stovykloje, lyg, karininkai buvo. Ten, tarp jųjų (gal „dulag“-u jis vadinosi? Reiks pasitikslinti) turėjo būti daug ir komunistų. Tai ten jie ir galėjo būt naikinami.  Bet Maciukovščinos Miško stovykloje, kur buvo tik karių sąstatas, tarp jų  „komunistų?“ - sunku suvokti. 

    Taigi, klausimas atviras. Kaip galima nagrinėti dabartinius Rusijos nusikaltimus, jei ignoruojami sovietiniai nusikaltimai ir juos nenorima matyti?  Čia jau vėl grįžtu prie Teisingumo ministerijos darbuotojo Donato Glodenio. Ar tai ne panašu, kai dar iki šios dienos net „dabar NATO tankas po Kauno žydų kapines važinėja“ ir niekam nereikia panaikinti-išimti iš interneto šią dezinformaciją?  O prie dezinformacijos negalima priskirti ir 2021-12-03 Ukmergės konferencijai skirtoje Pažymoje žemiau matomą M. Pociaus rašymą?

-21-

 
61 pav.:

     Pasakykite, kaip gali „atitikti“ dvi skirtingos stovyklos? Kaip gali „atitikti“ Civilių belaisvių stovykla su Karo belaisvių stovykla ir kaip gali „atitikti“ stovykla buvusi Minske (jos centre) su stovykla buvusia už Minsko? Man atrodo, kad civilius kalinius nuo karo belaisvių gali atskirti net Pradinių klasių mokiniai, jei jie žiūri kinofilmus apie karą.

  Be to, M. Kačiulis keitė parodymus - iš karto po karo žudynėms vadovavusį minėjo Nikodemą Reikalą, o 1982 m. staiga pakeitė parodymus, kai iš JAV buvo atvykęs Specialiųjų tyrimų departamento atstovas M. Šeras Juodžio byloje, tai pateikė jau „J. Krikštaponį žudynėms vadovavusį“. Tai, negi neaišku, kad pakeitė parodymą, nes N. Reikalas buvo, matyt, dar gyvas ir JAV gyvenąs buvo? Gal ir KGB leido keisti parodymus - neteisingai kaltinti žuvusįjį ar ne politiniais tikslais, kad gyvas liudininkas nesugriautų Juodžio bylos ir  A.Smetonos Lietuvą pravardžiuoti „fašistiniu rėžimu“? Ar UkraJina dabar ne dėl to paties pravardžiavimo tapo užpulta?

   Tai ir yra įtarimas, kad sovietai slėpė Holokaustą ir jį vertė  į išgalvotą „karo belaisvių sušaudymą“? Todėl visi šie „liudijimai“ gali būti nepatikimais - ten viską reikia nuodugniai iš naujo tirti, nes minimoje 1941 m, po birželio 22 d. MASINIŲ ŽUDYNIŲ iniciatorių NKVD-istų: Boleslovo Baranausko ir Eusėjaus Rozausko, bei a.a. doc. Kazimero Rukšėno, Genovaitės Erslavaitės... sudarytoje knygoje „mas. žudynės...“, kurios 312 psl. aiškiai nurašoma žudikų ataskaita apie civilių belaisvių naikinimą :


 62 pav.:

     Kaip gali M. Pociui „atitikti“ civilinių belaisvių stovykloje Minske 1150 komunistų likvidavimas su už Minsko karo belaisvių Miško stovyklos kažkokia „bendrystė“? Iš kur tarp eilinių kareivių gali būti tiek daug komunistų, kai kareiviai buvo tik komjaunuoliško amžiaus? Ar gali M. Pocius atskirti stovyklą Minske nuo Miško stovyklos už Minsko? Kaip gali „atitikti“ visiškai skirtingos vietos ir skirtingos stovyklų paskirtys?

   Be to, ir čia aukščiau M. Pociaus pavaizduotoje Pažymoje du Kačiuliai atsirado, vienas M. Kačiulis, o kitas S. Kačiulis? Kodėl pastarojo nėra nuorodos į apklausos protokolus? Kodėl neduodama nuoroda į naujai atsiradusį S. Kačiulį? Kodėl jie nei vienas nebuvo suimti sovietų po karo - kodėl jų nėra LGGRTC sudarytame suimtųjų sąraše? Kodėl ir daugiau  yra „liudininkų“, kurie nebuvo suimti?   Negi jie buvo tik žudynių „stebėtojais“? Visai ne aišku, kaip keitęs parodymus M. Kačiulis nustatė, kad varė sušaudymui „į buvusią“ pievą? Tai po žudynių jis buvo ir matė vietovės pasikeitimus? Kas dabar vietoje pievos? Gal miestas, gal namai? Juk 0,5 km nuo Štalag-352 Miško stovyklos Maciukovščinoje kaip tik ir yra miestas. Tai kaip miestas gali stovėti ant sušaudytųjų kaulų? Kaip juos neišvertė su ekskavatoriais? Kaip galima oficialius kaltinimus teikti, nenustačius nužudytųjų ir jų ekshumacijas neatlikus, kai yra įtarimas, kad gali būti šios Karo belaisvių žudynės spalio viduryje išgalvotos? Abejonę kelia tai, kad internete šios belaisvių Miško stovyklos istorijoje niekur nerašoma apie belaisvių masinius žudymus. Tie masiniai žudymai vyko liepos mėnesy, šalia dabartinių A. Lukašenkos vasaros poilsio apartamentų - tada buvusios NKVD vasarvietės Drozdų kaime, kuri yra visuose 1930-tųjų metų žemėlapiuose. Tada dar Lietuvoje net nebuvo suformuotas A. Impulevičiaus batalionas. Ten sušaudyta - „išfiltruota“ per 10 tūkstančių belaisvių ir jų kaulus dažnai atkasa su bulvėmis. Ten dabar mokinių dėka yra kuklus memorialas įrengtas.
    O, kad po šių išfiltravimų, pervarius belaisvius į stovyklą ir juos „vėl naikinti“, kažkaip nelogiška. Kiek yra žinoma, kad žudynės spalio mėnesyje vyko visai kitoje vietoje - tai šiaurinėje Minsko miesto dalyje taip vadinamuose Puškino kareivinėse, Čeliuskinkiečių parke, Uručje, Karnič (Karniz) Boloto ir kitose už Minsko į rytus vietovėse. Be to, visai šalia Puškino kareivinių yra net paminklas sušaudytiems karo belaisviams! O kodėl tokio analogiško sušaudytiems nėra Miško stovykloje?
    Vienas labai mieste idelis belaisvių žudymas vyko, kai jiems buvo duotas įpareigojimas susirasti aprangą civilę ir civiliškai apsirengusius pažadėjo išleisti  į laisvę. O, kai belaisviai gavo-susikūrė tas aprangas, tai tuos visus sušaudė, kaip „užsislėpusius komunistus“, nes tik komunistai, pagal vokiečius, galėjo turėti pasislėpę aprangas civiles.

   Žodžiu, reikia šiuo klausimu atlikti tyrimą, nes NKVD sukurptos 1944 m. liepos komisijos išvados gali būti nepatikimos, nes tik liepos 03 d. buvo Minskas išvaduotas, ir per 2-3 savaites kažką komisija, kaži. ar ką galėjo? Radau įrodymus, kad ji labai skubėjo Niurnbergo procesui, ir labai daug netikslumų privėlė. Tuos netikslumus reikia tyrinėti per dabar 52-trojo archeologų bataliono atliekamas ekshumacijas, kuriose šiuo metu   palei minėtą Miško stovyklą atranda tik mirusiųjų palaiduotus palaikus - sušaudytų dar kol kas neaptiko. Sušaudytųjų masinė kapavietė tik ką atrasta Uručje miške. Tyrimui dabar naudoju ne tik prieškario karinius žemėlapius, bet ir Liuftvafės aero nuotraukas, o taip pat 1964 m. ir 1972 m. Pentagono Žvalgybines kosmoso nuotraukas ir dabartines kosmoso nuotraukas.
   Plačiau apie Karo belaisvių naikinimo Minske apžvalgą prašome skaityti mano studijoje   


 63 pav.: Galima pasididinti ir ašarą pamatyti

    Dėl nepatikimų sovietinių „tyrimų“ duomenų (todėl įstatymai ir neleidžia naudotis okupacinių organų duomenimis - yra reikalavimas iš naujo tyrimus atlikti) turiu gerą pavyzdį dėl J. Gagarino SĄMONINGO nužudymo, kurį aš ir nustačiau, nes esu to įvykio liudininkas ir todėl pašvenčiau daug metų, kad internete aptikti šokiruojančių nusikaltimų seką.

       Mat, 1968-03-27 per kovinio budėjimo darbą savo radare pamečiau „pirmąjį mūsų planetos kosmonautą Jurijų Gagariną“, - bent, mus taip apkaltino iš Maskvos centro generolai. Tada jojo žuvimo metu fiksavome beprotišką apie 1700 km/val. greitį, kurį galėjo išvystyti tik naujai kuriami ir bandomieji naujos kartos naikintuvai. Todėl negalėjome suprasti, kas pirmąjį mūsų planetos kosmonautą įkišo į bandomąjį naikintuvą. Tai buvo pedagoginis nusikaltimas - tas pats, ką mokomąjį automobilį įrengti lenktyniniame automobilyje. Tokį pavyzdį teikiu, nes mano tėvas kūrė Lietuvoje automobilių sportą ir aš jam dar vaiku būdamas, tai padėjau.

-22-

     Bet į savo vietas mano smegenyse visus klaustukus sudėliojo pirmasis į atvirą kosmosą išėjęs Aleksejus Leonovas, kuris 2013-06-11 paskelbė, kad pro J. Gagariną praskrido ir jį į suktuką mirtiną įvedė bandomasis naikintuvas Su-15, kurį, pasirodo, aš ir fiksavau radaru, didžiuliu greičiu (apie 1700 km/val.) skridusį. Todėl aš J. Gagarino dukroms išplėstinę studija rašiau, o dabar nustačiau, kad „atsitiktinumo“ tame praskridime būti negalėjo, nes tas naikintuvas turėjo radarą ir autopilotą ir todėl J. Gagarinas buvo  SĄMONINGAI nužudytas, imituojant „katastrofą“, lygiai taip, pat, kaip ir 2010-04-10 Smolenske su  Lecho Kačinskio delegacija, kuri, akivaizdžiai, buvo susprogdinta. KARTOJU: Tai aš pasakiau tą pačią dieną, kaip pažvelgiau iš kosmoso į katastrofos vietą. Juk, lėktuvas ne „krištolinė vaza“ ir ne „į uolą atsitrenkė“, kad į šipulius subyrėjo nuo 15 m. aukščio į minkštą-pelkėtą mišką Kur lėktuvo  į tą žemę įsirėžimo brūkšnys, užpildytas vandeniu? Juk J. Gagarino žuvimo vietoje, sniegui nutirpus, toje išmuštoje duobėje tvenkinukas pasidarė. O kur toks pailgas tvenkinukas Smolenske? 
    Lygiai tas pats ir su MH17 lainerio katastrofa. Net beždžionę sodink prie radaro - jį irgi atskirs didžiausią lainerį nuo karinio-transportinio lėktuvo, kuris ir aukščio tokio nepasieks, ir greičio taip pat neišvystys tokio, kokį laineris išvysto. Todėl „netyčia“ numušti neįmanoma dar ir todėl, kad raketos į keleivinį lėktuvą automatika neleis paleisti - tą automatiką reikia sąmoningai atjungti ir raketą pasiųsti į aukštį, kokio kariniai lėktuvai net negali pasiekti. Žodžiu, reikėjo kažkokį keleivinį numušti, kad UkraJiną apkaltinti, bet ne tą keleivinį numušė, nes ir raketinis įtaisas be komplekso tinkamas tik keleiviniams - ne kariniams lėktuvams numušinėti. Net, seržantą raketinio įtaiso atradau, kuris patvirtino tą atomatiką esančią. Apie visą, kaip tarnavęs Oro gynyboje, todėl tuos faktus surinkau. Tad kyla klausimas:

   Ar ne todėl I. Girkinas-„Strelkovas“ tapo iš kart nuimtu?

   Juk, gal,  tokia pati „spec. operacija“ UkraJinos užėmimui tada turėjo įvykti!?

      Taigi, UkraJinoje karo fone, grįžtu prie J. Gagarino išsamiau:


64 pav.:
 Naikintuvo Su-15 praskridimo 10-15 m. atstumu   pro J.Gagarino-V.Seriogino MiG-15UTI ekipažą ir suspausto oro gūsiu pastarąjį ekipažą įvedimo į suktuką principinė schema nubraižyta jo draugo-dailininko ir pirmojo pasaulyje į atvirą kosmosą išėjusio Aleksejau Leonovo. Koliaže viršuje  J.Gagarino portretas Londono Mokslo muziejaus Kosmoso skyriuje. TEKSTĄ matote iš katastrofos aplinkybių „tyrimo“-SLĖPIMO komisijos atskaitos, kurioje meluojama, kur klaustukai geltoni ir meluojamas 21000 m aukštis, kurio aš ne tik su savo aukštimačiu nefiksavau, bet ir jokio lėktuvo virš 9 km aukščio nemačiau. Jeigu būčiau kažką fiksavęs tame dingimo-žūties sektoriuje, tada būtume iš džiaugsmo pranešę, kad „atradome Gagariną“, - bet tokio įvykio būti negalėjo, Vadinasi, tas Su-15 skrido tuo metu žemiau, nei 9 km aukščio ir mums už 300 km atstumo iki mūsų radarų antenų buvo žemiau 9 km aukščio horizonto. Be to melas ir dėl 21 km  aukščio, nes nei Su-11 ir nei Su-15 tokio aukščio negalėjo pasiekti, jei jie nebuvo ruošti atskirai pasaulio rekordui. Tada horizontalaus skrydžio pasaulio rekordas buvo 21170 m. pastatytas Vladimiro Iljušino, kurio tėvas Sergejus buvo žymus avio konstruktorius (jo vardu  garsūs sunkieji IL-ai gaminami), 
        Todėl Vladimiras. pagal Vakarų („buržuazinių“) žurnalistų-rašytojų gandus yra pirmuoju kosmonautu, kosmose, atseit, buvęs savaitę anksčiau, nei J. Gagarinas, todėl jis ir įtrauktas į Gineso rekordų knygą kaip pormais kosmonautas), bet nesėkmingai, praradęs sąmonę Kinijoje nusileido, susidaužęs, ir todėl sovietai, atseit, nuslėpė skrydį. Bet, kadangi V. S. Iljušinas buvo geriausias lakūnas-bandytojas, išbandęs net Su-15 su radarais ir aukštimačiu, todėl buvo jis žymiausio avio konstruktoriaus Pavelo Osipovičiaus SUCHOJ-aus (gimusio 1894 m. Vilniaus gubernijos Glubokij miestelyje)  pavaduotoju bandymų reikalams, Todėl neatmestina, kad Vladimiras Sergejivičius, galėjo turėti motyvų į Aną pasaulį pazsiųsti J. Gagariną, kaip „nebuvusį kosmose“ (yra ir tokių sam. teorijų), bet, ATSIPRAŠAU, PRAŠAU kritiškai vertinti, ką čia apie asmenis perrašiau, nes aš tik konkrečiai nužudymo sritį tyrinėju, kurioje kažką nusimanau ir ...
Galima šį koliažą pasididinti. Taip pat toliau galima paskaityti „"Pirmasis kosmonautas" Vladimiras Iljušinas“. - ten labai daug medžiagos pamąstymui.     

 

NUŽUDYMO TECHNOLOGIJA

     Taigi, š. m. (2022 m.) kovo 27 d. 10:32 sukako 54 m., kaip SĄMONINGAI NUŽUDYTAS J. GAGARINAS
    O jojo NUŽUDYMO t e c h n o l o g i j a SUSIJUSI su UkraJinos UŽPUOLIMU, o taip pat su Malaizijos lainerio MH17 maršruto SĄMONINGU numušimu bei su 2010-04-10 Smolenske Lenkijos prezidento Lecho KAČINSKIO DELEGACIJOS SUSPROGDINIMU dviem sprogimais.

    Visą tai atlikta pagal išdirbtą J. Gagarino nužudymo technologiją, imituojant „katastrofą“. Kadangi buvau jo nužudymo liudininkas; pagal kosmonauto Aleksejaus Leonovo atrastą „žuvimo“ priežastį: 10-15 m atstumu pro J.Gagarino-V.Seriogino MiG-15UTI ekipažo praskridusio bandomojo naikintuvo-žudiko Su-15, tai, kaip tik aš laike kovinio budėjimo tada ir fiksavau savo radaru šį žudiką-naikintuvą Su-15, kurio greitį mes išmatavome net 1700 km/val. Tada mus Mordvijoje šalia Baraševo kaimo karinio dalinio 71537 (pagal šaukinį „Kurgan“ – tų technikos pozicijų tada slapta vieta dabar iš palydovų matoma kaip apleista taigoje laukymė, kurios koordinatės:   54°30'51"N   42°48'26"E) tai tame radarų poligone mus dirbusius Maskvos generolai apkaltino „pametus J. Gagariną“. Tada mes nekaip negalėjome suprasti, kokie bepročiai pirmąjį mūsų planetos kosmonautą įkišo į bandomąjį naikintuvą, vystantį tokį didelį greitį. Net su sveiku protu buvo nesuvokiama, kaip galima pamiršusį skraidymo įgūdžius kišti į bandomąjį naujai kuriamą naikintuvą ir, aplamai, pagal kokią „pedagogiką“ gali būti mokomasis skrydis su instruktoriumi bandomajame lėktuve? Tai lygiai tas pats, ką besimokantį važinėti su automobiliu, kišti su instruktoriumi į sportinį-lenktyninį automobilį. Man, užaugusiam Lietuvos automobilių sporto įkūrėjo šeimoje, toks mano radaru fiksuotas fantastinis greitis kėlė sąmyšį. Todėl mano močiūtės sesuo-maskvietė, prie NKVD viršininko Ježovo JEŽOVŠČINOS laikotarpyje praradusi savo vyrą, kuris rengė Stalino nuvertimą dėl UkraJinoje sukelto sąmoningo BADMARIO ir susidraugavimu su Hitleriu ir ..., man pasakė, kad J. Gagarinas nužudytas.

    Todėl po 45-ių metų, kai 2013-06-11 A. Leonovas paskelbė pasauliui dėto naikintuvo-žudiko Su-15-tojo atliktą chuliganizmą - https://www.youtube.com/watch?v=5hOSugz644k... (tą pranešimą ir Kauno diena kitą dieną paskelbė - https://kauno.diena.lt/.../atskleista-tikroji-mislingos-j... ), todėl man iš karto pasidarė aišku, kad aš savo radaru pamečiau ne J. Gagariną, o tą tada bandomąjį naujos kartos naikintuvą- žudiką Su-15-tąjį, kuris vėliau pasaulyje taip ir buvo pramintu dėl dviejų keleivinių lainerių numušimo (Karelijoje ir Sachaline), kuris privalėjo skrieti virš 10,5 km aukščio, ir kuris, pagal A. Leonovą, NETEISĖTAI nėrė žemyn iki 450 m aukščio (tada aš ir pamečiau radare), o po to šovė į debesis ir juose praskrido pro J. Gagariną, skridusį tik 4,2 km aukštyje.

    Tada ir paaiškėjo, kad mus apkaltinusieji iš Maskvos vadavietės generolai „nežinojo, kad mūsų planeta nėra plokščia“, ir, kad aš iš 300 km atstumo tik 4,2 km aukštyje J. Gagarino matyti negalėjau. Tai nustačiau pagal radarų technines galimybes, pagal skaičiavimus ir mūsų planetos matavimus su kompiuterine programa taip:

1.) http://kazlusporto.puslapiai.lt/.../planet-sekt-gagar-0.jpg

2.) http://kazlusporto.puslapiai.lt/.../planet-sekt-gagar-2.jpg

3.) http://kazlusporto.puslapiai.lt/.../planet-sekt-gagar-1.jpg

      Aišku, prieš tai du kartus rašiau J. Gagarino dukroms ir prašydamas perduoti savo parodymus A. Leonovui - http://kazlusporto.puslapiai.lt/.../gag.../index-rusijai.htm

-22-

      Deja, iš jųjų atsakymo negavau, nes joms, matyt, buvo svarbiau V. Putino už Krymo užgrobimo pateisinimo akcijose dalyvauti, nes vyresnioji dukra tapo Kremliaus istorinio komplekso direktore.

     Na, o man, mokančiam internetu naudotis, atlikau tyrimą, surinkęs duomenis tokius - http://kazlusporto.puslapiai.lt/.../gagarino.../index.htm

 

      AČIŪ technikos mokslų daktarui Aleksandrui Želanikovui, iš kurio dokumentinio kinofilmo https://youtu.be/KwqMkdQtsHo?t=1235 ir konkrečiai iš tos ataskaitos https://youtu.be/KwqMkdQtsHo?t=1271 nufotografavau IŠSLAPTNTĄ katastrofos aplinkybių „tyrimo“-SLĖPIMO ataskaitą, kurią matote koliažo - https://www.facebook.com/photo.php?fbid=2741475809226100&set=pb.100000911233614.-2207520000..&type=3 viršaus dešinėje paskutinėje nurodytoje eilutėje nurodytas 2100 m. aukštis tada buvusio tada PASAULIO REKORDO AUKŠTIS ATASKAITOJE PAMELUOTAS ne tik, kad į tokį aukštį pagal technines oficialiais charakteristikas negalėjo išlėkti specialiai rekordui neruoštas standartinis naikintuvas, bet ir AŠ SU AUKŠTIMAČIU APLAMAI TAME SEKTORIUJE NERADAU JOKIO LĖKTUVO, nors labai ieškojau „pamesto J. Gagarino“ ir tas paieškas už mano nugaros stebėjo mano pamainos viršininkas – operatyvinis budėtojas vyr. leitenantas (... – jo pavardės prisiminti negaliu), nes tokiame aukštyje tikrai turėjome matyti - nes tas hotozonto lugis apie 9 km turėjo būti.
     Taigi, kadangi nematėme, tai vadinasi, tas ataskaitoje minimas lakūnas „Krečetovas“ turėjo skrieti, kažkur, J. Gagarino aukštyje ir todėl mes jo matyti negalėjome – būtume matę, jei būtų skriejęs kur tai aukščiau 9 km aukščio.

     Vadinasi, tuo pačiu laiku ir per tą pačią vietą praskridęs Krečetovas ir buvo kaltininkas. Iš tos katastrofos "tyrimo"-SLĖPIMO aplinkybių ataskaitos, kuri jau išslaptinta ir kurią nufotografavau, nustačiau, kad tame Su-15 naikintuve skrido lakūnas-bandytojas Vladimiras Anfimičius KREČETOVAS (apie tai nei Rusija ir nei pasaulis dar nežino), kuris skrido automatiniu rėžimu kaip keleivis, o po to 1977 m., panašu, kad ir jis pats tapo nužudytu, sukūrus jam 3-is keistus "atsitiktinumus" taktiniame bombonešyje Su-24, su kuriuo jis ir „žuvo“, http://www.testpilot.ru/memo/70/krechetov.htm , nes tuo metu kvailioti tas taktinis bombonešis negalėjo, nes jau 2 metai, kaip buvo gaminamas, o į katapultą buvo įkištas kaištis, kad jis su savo kėde neišlėktų katapulto metu. TĄ PATĮ DABAR UkraJinoje DAROMA, KAD LAKŪNAI PO LĖKTUVŲ NUMUŠIMO Į NELAISVĘ NEPATEKTŲ ir per žurnalistų konferencijas nesmerktų karo.

     Todėl TOJE ATASKAITOJE MELUOJAMA, nes V. A. KREČETOVAS PRASKRIDO PRO J, GAGARINO ŽUVIMO VIETĄ JO ŽUVIMO METU, ir kad jis nebūtų kaltininku, jo praskridimo aukštį užkėlė iki pasaulio rekordo aukščio lygio, kurį galėjo pasiekti tik specialiai rekordui ruoštas naikintuvas, o ne serijiniu būdu gaminamas "Su-11", kuris dar ir melagingai įrašytas. Melas, nes Su-11 buvo labai avaringu naikintuvu ir todėl tada jau kaip 2 metai jis buvo išimtas iš gamybos ir joks "bandomasis skrydis" su juo, kaip toje ataskaitoje parašyta - būti negalėjo.

       To "Su-11" melaginga markė į ataskaita įrašyta, matyt, todėl, kad, V. A. Krečetovas skrido su naujai tada bandomuoju Su - 15-tuoju, nes Su-11 neturėjo galingo bortinio radaro "Орёл-Д" ir autopiloto АП-28-1т, kokį turėjo Su - 15-tasis, ir, kurių abiejų sąveikoje pro J. Gagariną tik 10 m atstumu praskrieti ir tegalėjo debesyse, taip, kaip praskrenda zenitinės raketos, turinčios ir radarą ir automatinę valdymo galvutę.

      Kad šis bandytojas-lakūnas bandė ne "Su-11", kaip ataskaitoje pameluota, o bandė Su-15, įrodymas jo pomirtinėje biografijoje, kurioje nurodyta jo karjera nuo Su - 15-tojo modelių gaminių bandomųjų prasidėjo, kurią galite aukščiau nuorodoje paskaityti ir per Googlę susirasti.

     PAMELUOTA ATASKAITOJE ir tai, kad tas. neva, nesąmoningai didelis 21000 aukštis "buvo nustatytas lokatoriumi П-35" - tai ir YRA PATS KVAILIAUSIAS MELAS, nes radaras П-35 (Chrustalj) yra tolimatis, o ne aukštimatis ir SU TOLIMAČIAIS NIEKAS AUKŠČIŲ NENUSTATINĖJO tada - aš tuo metu dirbau su aukštimačiu ПРВ-10 ("Konus"-u), arba senutėle "Кама" - visų smulkmenų atsiminti negaliu.

    Pats didžiausias melas buvo skleidžiamas dar gyvam A. Leonovui esant, kad, neva, "ore Su - 15-tojo nebuvo", kai J. Gagarinas skrido. O tik A. Leonovui numirus, man pavyko nufotografuoti tos ataskaitos "grožybes", kurias L. Brežnevas ir užslaptino, kad vaikai iš jos nesijuoktų.

    O J. Gagarino SĄMONINGĄ nužudymą įrodo, visa seka katastrofai sudaryti sąlygų šių:

1. Tai, kad po mokomuoju naikintuvu buvo pakabinti papildomi bakai, kad pastovumą mažesnį lėktuvas turėtų ir, kad lengviau į suktuką įeitų, ir, kad iš jojo sunkiau išeitų. (Išvis,  su papildomais bakais pagal mokymo programą mokiniui net negalima buvo kabinti, nes J. Gagarinas nors atlikinėti turėjo nesudėtingus elementus, bet pastovumą mažinantys bakai kabinami tik tolimesniems pervarymams ir pagal mokinio įgūdžius, manau, kad buvo nusikaltimas mokymo eigoje padarytas - čia reik dar tyrinėti mokymo programas)

2. Kad jo instruktorius V. Serioginas, kuris žuvo su J. Gagarinu kartu, buvo pasodintas į perdirbtą "mokomąjį" naikintuvą, kuriame instruktoriaus kabinoje buvo išimta vairolazdė, kad instruktorius nepadėtų savo mokiniui išeiti iš suktuko. Tai buvo atlikta su pretekstu, darant lėktuvą KATAPULTŲ ATLIKIMAMS ir todėl vairolazdė gali maišyti pastoviems katapultų atlikimams. Todėl KATAPULTINIO LĖKTUVO NAUDOJIMĄ MOKYMUI bei jo kontrolei YRA LABAI GRUBUS IR NUSIKALSTAMAS PAŽEIDIMAS.

3. Kad instruktorius V. Serioginas mokiniui J. Gagarinui nepadėtų išeiti iš suktuko, jis prieš skrydį buvo labai supykdytas, nes skrydžiui su J. Gagarinu buvo išprievartautas atlikti papildomai nereikalingą skrydį, nes pulkininko V. Seriogino instruktoriai buvo jau išmokinę J. Gagariną skraidyti ir jis tą dieną turėjo savarankiškai su vienviečiu MiG-17 praskrieti. Be, to, kvailas nurodymas V. Serioginui buvo „tikrinti“ įgūdžius, kai instruktorių pulko vadas net asmeniškai nemokino J. Gagarino ir tas tikrinimas buvo bergždžias, kai instruktorių vadovas net nežinojo net J. Gagarino asmeninių įgūdžių savybių – tai irgi į jokius pedagogikos mokymo įgūdžių ir jų kontrolės teorijos reikalavimus net nesiderina. Todėl prieš tą skrydį vyko labai didelis konfliktas šio pulkininko su generolu ... Kuznecovu. Panašu, kad instruktorių vadas buvo įkištas tam, kad jis buvo žymiai vyresnis (II-ojo pasaulinio karo dalyvis), dar su sveikatos negalavimais ir jau mažai skraidantis- praradęs skraidymų įgūdžius, kad dėl šių trūkumų nesugebėtų išgelbėti numatomą nužudyti J. Gagariną. Skraidantys instruktoriai skraidymo įgūdžius turėjo geresnius, todėl jie be vairolazdės net nebūtų sėdę į lėktuvą. O, kadangi pulko vadas buvo barnių buvo labai susinervinęs dėl kvailo generolo nurodymo, tai, matyt, ir buvo siekta supykdyti, kad savo kabinoje nepastebėtų išimtos vairolazdės.

4. Kad įskrietų J. Gagarinas į debesis, kurių frontas artėjo, tam buvo uždelstas jo skrydis ir uždelstas metereologinio lėktuvo skrydis, kuris nusileido tik J. Gagarinui pradėjus skrydį. Ir taip J. Gagarinas su instruktoriumi nesužinojo, kad artėja debesų frontas. Tai didžiausias nusižengimas skrydžių vykdymo, nes aš radaru visad pravesdavau metereologinius lėktuvus, po kurių informacijos pateikimo prasidėdavo mokomieji skrydžiai.

5. Tik į debesis J. Gagarinas įskridęs, tuoj pat per radijo ryšį pasiprašo leidimo grįžti į Čkalovsko aerodromą, ir čia pat debesyse pro jį praskrenda minėtas Su-15 naikintuvas-žudikas su galimai V. Krečetovu autopilotiniame rėžime. Kad nuo žemės niekas nepastebėtų to chuliganizmo, tam ir buvo reikalingi debesys.

6. Kad radaru nebūtų įmanoma pastebėti to chuliganizmo, buvo panaudotas pirmasis Su-15-tojo modelis, kuris jau galėjo kaip raketa skrieti stačiai į viršų. Su tuo modeliu ir kitais tokie VERTIKALŪS skrydžiai pirmą kartą buvo 1967 m. gegužę pademonstruoti aviacijos šventėje, skirtoje Spalio perversmo 50-čiui pažymėti Domodedovo aerodrome. Todėl IŠ PO APAČIOS STAČIAI Į VIRŠŲ ATSKRIDUSIO IR PRASKRIDUSIO CHULIGANO RADARE PASTEBĖTI LABAI SUNKU.

7. Tokį chuliganizmą galima atpažinti-aptikti tik tik fotoregistratoriumi, visą laiką fotografuojant nuo radaro intdikatoriaus ir išryškinus fotojuostą bei įvairiais kontrastais bei ryškumais nuotraukas atlikus. Tam tikslui ir buvo mano etatas, kaip štabo fotografo ypatingiems ir kosmoso skrydžiams, kuriame turėjau atlikti žūstančio kosmonauto V. Komarovo fiksaciją, bet keistai mano fotoaparatas buvo tada sugadintas. Lygiai taip pat ir Čkalovsko aerodrome J. GAGARINO ŽUVIMO METU FOTOREGISTRATORIUS NEVEIKĖ. Ar tai ne sąmoningai?

-23-

8. Tokį iš apačios kitą priartėjantį lėktuvą kažkiek lengviau galima pastebėti ir aukštimačiu, kuriuo aš pastoviai dirbdavau. Bet, Čkalovsko aerodrome ir AUKŠTIMATIS NEVEIKĖ net nusikalstamai, nes skrydžius vykdyti be jo net pavojinga. Aš net neįsivaizduoju, kaip galima dirbti tolimačiu ir kas 5-ias minutes neperdavinėti aukščio parametrų kiekvieno lėktuvo? Tai labai grubus pažeidimas darbe su radaru, neduodant pastoviai skrendančių objektų aukščio. Negi neveikė aukštimatis tik tam, kad juo negalima būtų pastebėti minėto chuligano Su-15-tojo?

9. Kad po katastrofos negalima būtų nustatyti staigaus lėktuvo kritimo, ar ne sąmoningai buvo Gagarino lėktuve į savirašį aukščio registratoriaus parametrų prietaisą neužtaisytas diagraminis popierius?

10. Kad nuo J. Gagarino staigaus kritimo žemyn ir slėgio keitimosi jis trumpam prarastų sąmonę, ar ne tuo tikslu ir buvo šalia jo pusiau atidarytas ventiliacijos vožtuvas?

11. Ar ne šio nusikaltimo slėpimui - Lietuvos skaitytojams kvailinti, laike tos katastrofos 50-mečio mūsų DELFI perspausdina Kremliaus melo straipsnį su arti 100-mečio (išgyvenusio iki 102 metų ir iki tiek dirbusio) to naikintuvo-žudiko skrydžių parametrų tyrėjo-mokslininko Arsenijaus Mironovo juokingus paistalus - to Su-15 neigėjo išsigalvojimus? Jie pranyko tik jam mirus, pusmečiu anksčiau nei A. Leonovas.

     ATRADAU IR MOTYVACIJĄ, DĖL KO REIKĖJO PAŠALINTI J. GAGARINĄ. Tai sužinojau iš pačios J. Gagarino žmonos, kuri irgi jau mirusi - jos atsiminime pažymėta, kad prieš žūtį jos vyras ruošė pranešimą JUNESCO konferencijai. Galite „pasigrožėti“ kaip DELFI atliko Kremliaus užsakymą, pateikdama atsakingojo matyt, už nužudymą mokslininko pačius kvailiausius prieštaravimus - https://www.delfi.lt/.../ekspertas-atskleide-gagarino...

       Ieškant motyvus nužudyti, toks vaizdas, kad žmona J. Gagarino galėjo nujausti dėl jos vyro nužudymo ir buvo paskelbusi, jog ji prieš žūtį matė, kaip jis rašė pranešimą JUNESCO konferencijai. Mano supratimu, ši konferencija turėjo būti Kosmonautikos dienai balandžio 12-tajai.

     Deja, kitą dieną (balandžio 13-tą) TURĖJO PRASIDĖTI III-iasis pasaulinis KARAS - 8-niomis termobranduolinėmis raketomis turėjo būti sunaikinta Izraelio valstybė, tas raketas paleidus iš povandeninio laivo Viduržiemio jūroje.  
       Bet, deja, kol laivas apiplaukė Europą ir į Viduržiemio jūrą įplaukė, numatyto signalas raketų leidimui iš Maskvos nesulaukė. Dabar mokslininkai mano, kad Izraelio sunaikinimui sutrukdė prasidėję Prahos pavasario įvykiai, kurie antrą kartą išgelbėjo Izraelio tautą. Pirmą kartą Čekoslovakija gelbėjo Izraelio kūrimosi metu, jai pasiutusi reaktyvinius karo lėktuvus.

    Panašius signalus ir mes tada   panašiu laiku buvome gavę apie, neva, prasidedantį III-čią pasaulinį karą. Apie šį III-čią pasaulinį-termobranduolinį Kremliaus planuotą karą smulkiau su nuorodomis dėsčiau žemiau minėtam Vadimui Lukoševičiui, o taip pat jam asmeniškai rašiau, bet jam studijos nebaigiau, nes jis viešai pradėjo prieštarauti Markui Soloninui dėl 2010-04-10 Smolenske Lecho Kačinskio lėktuvo susprogdinimo -apie tai irgi dar studiją turėsiu pratęsti. Be to, kaip aš nutraukiau III-čio pasaulinio karo karinį stovį su atsuktuvu, pareguliavęs radaro imtuvą, aprašau tai savo pusiaujumoristinėje TRILOGIJOJE apie lenktynes į Mėnulį, nes tarnavau netoli slapčiausio pasaulyje miesto Arzamas-16, kuriame  buvo kuriamas ir gaminamas termobranduolinis ginklas. Tas įvykis ir įvyko vasario mėnesyje, prieš tą planuojam III-čią pasaulinį karą. Tą TRILOGIJĄ, rašiau Facebook-e, kuri tapo sunaikinta, matyt, sovietiniams karininkams mano rašinį apskundus. Gerai, kad jį buvau tekstą išsaugojęs ir tai paskelbiau internete - http://kazlusporto.puslapiai.lt/.../index-soviet-arm...., nes aš aprašinėjau keistą radarų imtuvų išreguliavimo atliktą provokaciją Ypatingosios padėties paskelbimo metu, kuris gavosi net labai komiškas.

     O visą Viduržemio jūros krizę aprašiau rusiškai ČIA - http://kazlusporto.puslapiai.lt/.../index-sergeew-iu... Kaip matote, čia pirmąją laiško-studijos dalį buvau parašęs žymiausiam pasaulyje aviacijos katastrofų ekspertui Vadim-ui Lukoshevich-iui (jis F.b. yra), kuris dėl MH17 katastrofos rašo knygas, dėl šio numušto Malaizijos lainerio "ant ausų stato" savo viršininkus iš Kremliaus Gynybos ministerijos ir yra dėl MH17 Hagos teismo Amsterdame vykstančio teismo patarėju. Jis taip pat yra pagrindiniu Rusijos Kosmoso istorikų. Todėl aš jam detaliai viską aprašiau, ką internete aptikau dėl J. Gagarino žūties.

      Bet, deja, tą darbą turėjau nutraukti-nebaigti, nes jis (Vadimas Lukoševičius - jis DELFI buvo teigęs dėl į Minską Reynar lėktuvo nuvarymo) žymiausiam istorikui ir aviacijos konstruktoriui Markui Soloninui paprieštaravo dėl Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio lėktuvo susprogdinimo.

   Ogi, J. GAGARINO NUŽUDYMO ORGANIZAVIMAS ANALOGIŠKAS L. KAČINSKIO Smolenske 2010-04-10 SUSPROGDINIMUI ir pagal tą pačią metodiką visuomenei apkvailinti. Juolab, J. Gagarino nužudymo organizavimas yra atliktas "Suchoj" firmoje, kurioje ir dirbo-mokslinius eksperimentus atlikinėjo minėtas Vadim-as Lukoshevich-ius. Todėl jis MANE UŽBLOKAVO F. b. sic tinkle), kai pateikiau jam nepatogius techninius-Kriminologinius klausimus. To jo užblokavimo psichologinius aspektus aprašiau specialiojoje Rusijos aviacijos specialistų grupėje PLF101, skirtoje nagrinėti

   Smolenske L. Kačinskio lėktuvo susprogdinimui. -
 https://www.facebook.com/groups/plf101/?multi_permalinks=826155878047065&notif_id=1648364754328810&notif_t=feedback_reaction_generic&ref=notif (Skaitykite ne tik pristatymą, bet ir mano komentaruose "diskusijos" pavyzdžius, dėl ko ekspertas mane užblokavo).

   Šio žymaus mokslininko nenoriu kvailinti - aš gerbiu jojo indėlį Rusijos nusikaltimui MH17 numušime išaiškinimui. Bet jis sako, kad "Rusija visur kalta negali būti". O aš manau, kad tai ne Rusijos, o NUSIKALSTAMO LENINIZMO problema, kurį ypatingai puoselėja LukoFAŠISTINIS mūsų kaimynų rėžimas ir to rėžimo niekas nenori demaskuoti - jo labui priiminėja neteisėtus migrantus, juos nesiunčia atgal, nors daug jų nori grįžti atgal, ir nenori demaskuoti LukoFAŠISTINIO rėžimo pinkles, siunčiant tuos migrantus į mūsų šalį - joje statant butaforines tvoras šalia gyvenviečių ir siekiant Valstybę su savivaldybėmis supriešinti, jau neskaitant II-o pasaulinio karo istorinių Kremliaus propagandos klastočių pinklėse labirintai ištisi, kuriais, kas nori pasinaudoti - dar patylėsiu.

    Bet, kas darosi dabartyje - tai yra labai glaudžiai susiję su J. Gagarino nužudymo aplinkybėmis. Juk tai ne kažkokia "konspiralogija", o tikra Kriminalogija, kurioje būtina fiksuoti Fizikos - LOGIKOS ir kitų mokslo sričių ignoravimus minėtų katastrofų "tyrimuose". Todėl tuos tyrimus VIEŠAI VISUOMENĖ turi tirti, dėl ko visuomenės dėka ir buvo sėkmingai išaiškintas MH17 maršruto lainerio numušimo nusikaltimas. Aš jį kaip Oro gynybos specialistas galiu konstatuoti, kad laineris "per apsirikimą" numuštas negalėjo būti. Bet čia jau atskira kalba, kuri yra labai persipynusi su J. Gagarino nužudymo organizavimo pinklėmis, apie kurias čia visas neišdėstysiu suprantamai.

Taigi, šią temą tuoj pratęsiu su dabar vykstančio karo UkraJinoje problemomis. Juolab, 2022-03-27 prieš mane F. b. paskyroje buvo įvykdyta eilinė Kibernetinė ataka, kai dingo iš mano profilio atsiminimai apie 2012 m liepos 29 d. Londone Mokslo muziejaus Kosmonautikos skyriuje mano prisiminimas nufotografuotas. Dingo, kai aš jį skaičiau, o po to nuėjus, jo mano profilyje nebeliko. Atradau tik su kita paskyra atėjęs. Žodžiu, darau išvadą, jog, kažkas žino, kad aš J. Gagarino žūties dieną turėjau rašyti – prisiminti J. Gagarino „žuvimą“ ir kažką padarė, kad laikinai išnyktų profilis.

   P.S.: Šią temą dar plėsti reiktų su rimtesniais tyrinėjimais   

 

12-toji tema: Gera naujiena – J. Krikštaponis buvo žymus lengvaatletis – kelis kartus Lietuvos čempionu disko metimo
ir rutulio stūmimo rungtyse

     
   Čia, pagal žymaus disko metiko - rutulio stūmiko ir Lietuvos DIDVYRIO Juozo Krikštaponio pavyzdį AUKŠTI SPORTINIAI PASIKIMAI SKIRIAMI Gynybos tikslams - MŪSŲ BROLIAMS APGINTI; kenčiantiems kare prieš išprotėjusius BARBARUS - prieš mūsų bendrą priešą nuo neatmenamų laikų.


65 pav.: Galima atminčiai pasididinti  Pamenu, kai dviračiu buvau nuvažiavęs į Londono Olimpiadą ir iš ten fotoreportažus su aprašymais platinau - tada teko stebėti, kaip mūsų Prezidentė geriausiam visų laikų Lietuvos disko metikui Virgilijui Aleknai įteikė sidabrinį diską su įrašu:
           
    Kai laimite Jūs - laimi visa Lietuva“

     Galima ir VISĄ pokalbį pažiūrėti bei paskaityti-pastudijuoti...

   Metikų rungtys Lietuvoje yra labai populiarios - Lietuvos metikai ne kartą garsino Lietuvą pasaulyje - jąją garsino ir Juozas Krikštaponis. Kai jis žuvo, tai jojo įkurtai Vyčio - Krikštaponio apygardai Partizanų apygardai vadovavo Jonas Baltušnikas-Vienuolis, kuris irgi žuvo, o jojo sūnėnas Algimantas Baltušnikas tapo garsiausiu Lietuvos ir net Sovietų Sąjungos disko metiku. Jis buvo puikus pedagogas - 1962-65 m. m. man dėstė kūno kultūrą Kauno politechnikume, jam vadovaujant pirmą kartą varžybose dalyvavau, tapdamas prizininku. Nors jam KGB neleido olimpiadoje dalyvauti dėl jo tėvo-Partizano, bet  jis jo atminimui restauravo bunkerį. Todėl J. Krikštaponio idėjos ir toliau plinta - abu Aleknos: Virgilijus ir Mykolas ne tik eilinį kartą išgarsino Lietuvą, bet tėvas savo prizą-sidabrinį diską, Lietuvos Prezidentės padovanotą parduoda aukcione, kad už tuos pinigus paramą suteikti UkraJinos Patriotams, ginantiems savo šalį.    

-24-


66 pav.: Galima pasididinti

Iš šių protokolų akivaizdu, jog J. Krikštaponis pradėjo save vadinti Krištaponiu,
 Nors aš asmeniškai ir kiti manėme pagal a. a. Ališauską, kad, neva, KrKštaponis ir KriŠtaponis gali būti „skirtingi asmenys“, todėl aš savo pirmojoje publikacijoje kėliau klausimą, „J. Krikštaponis ar negali būt pakištas po kitu asmeniu?“, nes internetinėje erdvėje visuomenei niekas nebuvo aišku. Tik artėjant 2021-03 Ukmergės konferencijai, mano temoje LGGRTC mokslininkui paminėjus A. Impuliavičiaus teiktą Pakėlimo lapą, - buvusios abejonės atkrito, kad tai tas patsasmuo.   

   Pagal rezultatą, matome, jog J. Krikštaponis buvo tuo metu aukšto lygio disko metiku, kuris pakeitė dar aukštesnio lygio legendinį lengvaatletį-dešimkovininką  ir Europos krepšinio čempioną Stasį Šačkų, kurį man teko šiek tiek pažinoti, kai jis pastoviai ateidavo į Dariaus ir Girėno stadioną, kuriame mes treniruodavomės. Teko ir varžybose man dalyvauti, kai jis buvo vyriausiu teisėju. Tik po Nepriklausomybės pasiekimo, man teko sužinoti, jog jis buvo ne tik vienas pirmųjų diplomuotu kūno kultūros ir sporto specialistu, bet ir Kūno kultūros rūmų pirmuoju dėstytoju bei vėliau tapusiu Birželio sukilėliu ir po karo Vorkutos lageryje atkalėjusiu 10 metų.
      Taigi, J. Krištaponis Lietuvos čempionu buvo 3 kartus, o prizininku dar 3-is kartus rutulio stūmimo rungtyje. Atkreiptina, kad po J. Krikštaponio už dviejų metų disko metime čempionu tapo Leonas Puskunigis, kuris buvo atsidūręs Študhofo mirties stovykloje, o po to ir GU:LAGe trumpam, o kai tapo treneriu, tai jojo auklėtinį Birutė Zalugaitytė - (vėliau Kaledienė) tapo Ieties metimo pasaulio rekordininkė ir Romos olimpiados prizininke. Po to Leonas pasekė savo tėvo - Veiverių kanklių ansamblio įkūrėjo keliu ir pradėjo jam vadovauti, kuris Sąjūdžio laikais tapo Tautinio Atgimimo šaukliu..


 67 pav.: Galima pasididinti

        PABAIGAI apie mūsų dvigubą ar, net, gal, trigubą Didvyrį Juozą Krikštaponį, irgi pradėjusį garsinti Lietuvos sportą (buvo Baltijos šalių vicečempionu, kuris galėjo siekti  net ir Helsinkio olimpiadoje aukšto rezultato, jeigu nebūtų žuvęs nuo mūsų pastovių priešų klastingos kulkos, kurių klastą mūsų Tauta patiria jau kelis šimtus metų. nuo tų laikų, kai buvo laimėta Žalgirio mūšyje. Tada Vakaruose prasidėjo civilizacijos-kultūros vystymasis,  bet, deja, Rytuose civilizacija sustagnavo. Todėl dėl didelio kultūros skirtumo, bendro kalbos su laukiniais rasti negalima, kai jiems kūryba yra svetimas dalykas, kai jiems nuo Čingis Chano laikų į kraują įaugę skriausti-pavergti silpnesnes nacijas. O jei tos nacvijos NENORI VERGAUTI LAUKINIAMS, tai už priešinimąsi žudymai ne svetimi. Apie tai yra pastebėję ir Karlas Marksas, kuris buvo didžiausiu rusafobu, kuris nepripažino iš Kijevo Rusios pasigrobusių net ne savo šalies pavadinimą. Todėl šis Kapitalo teorijos kūrėjas turėtų karste vartytis, kaip iš jo mokslo išsityčiojo Leninas ir ... Jo dėka viskas tapo sunaikinta, ką bandė Maskolijos elitas kurti - pačius kūrybingiausius komunizmas ir nusikalstamas leninizmas išžudė - badu išmarino, kad ant Raudomojo teroro durtuvų pasmeigti net marksizmą, įvedus į jį TERORIZMO sudievinimą, tiksliau, suvelninimą ir velnią „šventuoju“ pavertus.
         Todėl, ant visų tautų, tuo pačiu ir ant lietuvių su teroru ir patyčios buvo pasiųstos - atsikeršyta kaimo šviesuomenės atstovui J. Krikštaponiui - atsikeršyta už jo tėvo knygnešystės veiklą, - atsikeršyta už tai, kad lietuviai atsisakė susirusinti. Todėl ypatingai dabar keršijama mūsų broliams nuo LDK laikų buvusiems RUSĖNAMS, pavergus kaimynus gudus, o ukraJinus nepalenkus, nepaklupdžius -  dabar už tai A. Dugino ideologo aklas pasekėjas jau su ukraJino kaukole prakalbas sako.
        Šių ypatingai klastingų žudynių ir kitokių klastočių akivaizdoje, reik įdėmiai žiūrėti, kas mūsų istorijoje priklastota. Tam or panaudojau paskutinią SPORTO temą, nes pagal Sporto psichologiją, kai žmogus užsiėmęs savo kūrybiniu pomėgiu (sportas taip pat savęs tobulinimo kūryba), tokiems savo mintyse nėra vietos nusikalstamoms Velnio sėklos taršalams.
       Todėl Juozas Krikštaponis buvo net trigubu Didvyriu, siekęs garsinti Lietuvą ir neapsikentęs ne su vienu priešu-okupantu - nebijojo nuo jųjų nukentėti ir net žūti. Todėl, manau, kad tokio DIDŽIAVYRIO būdo (net aukšto pagal ūgį ir pagal fizinę jėgą - tokiems skriausti silpnesnius nebūdinga. Tai sako psichologijos praktika - josios pedagoginiai stebėjimai, jei ne klystu. O jei ką ir ne taip, ką nors parašiau, tai čia NE PASKUTINIS žodis - viskas, kas šiame rašte surikiuota, tai dar reikė rikiuoti ir perrikiuoti daug kartų, kol išsigrynins sukaupta informacija pagal HARMONIJOS sąskambius su VISUMINIAIS Sinerginiais Holizmo ryšiais. 

         Tai tiek. Daugiau galima paskaityti  LAIŠKĄ TRIMS MERAMS

Pagarbiai.
Vytenis ALEKSANDRAITIS

tel: 86402119

 

-25-