|
Istorinis
dviračių žygis Žalgirio mūšis - 600″
Laikraštis 15 min.lt rašo
straipsnį Istorinis dviračių žygis ,,
Žalgirio mūšis 600,
Lietuvos Rytas rašo straipsnį Aplink Baltiją
vyras iš Kazlų Rūdos mins dviračiu.(!) o Lenkijos internetas taip pat rašo..
|
Atidaryk Vikingų
ir Slavų Pasaulį
-toks Lenkijoje pradėtas demonstruoti kinofilmas
Būtent, tuo tikslu ir tęsiamas šis
ISTORINIS ŽYGIS į vikingų lopšį Skandinavijos pusiasalį. Paminėjus Žalgirio mūšio jubiliejų, labai yra svarbu
suvokti šio mūšio priešistorės peripetijas. Kokios
sąsajos tarp vikingų ir slavų - tai mums, lietuviams, ypatingai, reik
žinoti, kaip per
Baltų žemes plaukė vikingai į Rytų Slavų žemes; būsimos Rusios žemes, kuri
susiformavo betarpiškai vikingų įtakoje.
|
Deja, Vakarų Slavų
žemės, kurių švenčiausia vieta yra "Šlęnža gura" (ant to kalno
prieš 5 m. šių eilučių autorius buvo užbėgęs, kai aplink Lenkiją dviračiu
riedėjo), susiformavo lenkų tauta visai kitokioje įtakoje, kurios
vystymuisi viduramžių istorijos tarpsnyje turėjo didelę teigiamą reikšmę
bendravimas su Lietuvos Didžiaja Kunigaikštystę, o su savo gentainiais -
rytų slavais, t.y. su Rusija Lenkija visad buvo karo stovyje, kuris
prasitęsė net iki šių dienų-Katynės-1 ir Katynės-2 įvykių. Tas
Lenkijos-Rusijos karo stovis, ypač, pasireiškia Smolenske net nuo viduramžių
laikų, kai lenkų (matomai ir lietuvių) kariuomenės kėsinosi į Maskvą ir į
Rusijos karūną. Juks Smolensko Lengvenio ir Lengvinačio pilis,
kurių pulkai Žalgirio mūšyje swudavė lemiamą smūgį. Todėl
sovietmetyje mes buvome dezinformuojami, kad, tai,neva, "Didžiosios
rūsų tautos nuopelnas" šiame istoriniame mūšyje. Bet tiesa kita -
Lengvenių kariuomenė buvo Lietuvos, kuri buvo skirta malšinti vietinių
sukilimus ir ginti pilį nuo maskvėnų. Be to prisiminkime sovietmetyje
eskaluojamą antilenkišką ir antilietuvišką istorinę isteriją su viswuose
valstybiniuose Kremliaus renginiuose pristatomos Rimskio Korsakovo operos
"Ivanas Susaninas", kurio libretas persunktas, būtent,
netoli Smolensko; Kostramos miškuose, kaip kaimietis Ivanas pražūtingai
paklaidina lenkų kariuomenę. Kad ši kariuomenė galėjo būti ne lenkų, o ir
lietuvių bendra, tai sąmoningai nutylėjo rusų ir sovietų istorikai.
Nutylėjo, kad Lietuva "savanoriškai prijungta" prie Sovietų
Sąjungos ir Rusijos carinės imperijojes buvus nelaisvėje kadaise Lietuva
valdė didžią dalį Rusijos.
|
|
Šių eilučių
autorius, kaip lietuvis vos mušt negavo 1967 m. sovietinėje kariuomenėje
nuo rusiškojo šovinisto už kunigaikščio Algirdo, neva, darbelius Riazanės
žemėje. Matomai, tai didžiarusiško šovinizmo keršrštas, nes Algirdo ir jo
žmonos- Rusijos kunigaikštytės sūnus Jogaila išpuoselėjo Lenkiją - pratęsė
didžiausią Jogailaičių-Gediminaičių Lenkijos-Lietuvos valdovų dinastiją.
Šis dinastija susigiminiavo ir su Švedijos karūną ir jos karališkaja Vazų
giminę. Toliau švedų karas su Lietuva, vėliau su Rusija - visa tai aktualu
ir šių dienos politikoje.
|
Rugsėjo
11 d. Tai liudesio diena, kai
Niujorke tą dieną krito DANGORAIŽIAI-DVYNIAI. Kaip tik taip ir
sutapo, kad tą dieną, lygiai po dviejų
mėnesių be vienos dienos sukant pedalus -prieš kelias valandas vidurnakty
įriedėjau į savo gimtąjį Kauną. Taip, kad dabar galiu pranešti, kad
savo svarbiausiąją gyvenime svajonę įgyvendinau - nusifotografavau prie garsiausio
pasaulyje sportininko statulos - prie mano vaikystės svajonės - prie Pavo
NURMIO skulptūros, kuri puošia 1952 metų Olimpiados Olimpinį
stadioną. Bet, už tat, nusifotografavęs ir paskambinęs Suomijos
Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkei ponei Stasei.... - iš jos
sužinojau, kad už 40 min. laivas išplaukia. Tad skridau, kaip per OS
varžybas klaidžiomis Helsinkio gatvelėmis, rankoje turėdamas žemėlapį,
kurį man padovanojo Suomijos sporto istorijos muziejus. Taip, kad įlėkiau
(net įskridau) į laivą prieš pat trapui užsidarant Taigi nuostabusis
Helsinkis akyse šmėktelėjo kaip kokia MIKROAKIMIRKA. Bet už tat loygiai
parą prieš tai buvau dar prie vienos svajonės - tai Lahčio žiemos sporto
centre. Taip, kad mačiau, užfiksavau ir net išstudijavau tris
Skandinavijos Žiemos sporto centrus:-juos ir visą kitą kas
buvo nuostabiausia Skandinavijoje kitoje Baltijos pusėje greitai
čia parodysiu., kai tuoj pabaigsiu puslapį apie pirmąjį SPORTO VETERANŲ
SUVAŽIAVIMĄ vakar įvykusį Kauno sporto halėje
|
.
. Mano vaikystės SVAJONĖ - tai
visų bėgikų svajonė ĮGYVENDINTA.
|
.
Reikšmingiausio
pokaryje įvykio liudininkas
Helsinkio olimpinis stadionas ir Suomijos didvyris, geriausias pasaulyje
prieškario laikų bėgikas Pavo
Nurmis, kuriam skulptūra buvo pastatyta dar jam esant gyvam.
Taip, kad į Suomijos
sostinę iš Suomijos Žiemos sporto sostinės riedėjau per naktį vos
nesiversdamas nuo dviračio dėl miego trūkumo ir nusnaudęs šalia pedalų
griovyje prie kelio, prie kurio pažadino mane ryte pirmosios
pravažiuojančios mašinos -galiu tik pasidžiaugti, kad pataikiaiu važiuoti
į ramų plentuką, nusitysųsį palei greitkelį, kuriuo dviračiu važiuoti net
draudžiama.
|
|
|
Rugsėjo 8 d. Atleiskite, kad neturiu kada
rašyti, nes intensyviai skubu namo - artėju prie Lietuvos. (Suomių įlanką jau
perplaukiau.) Bet apie tai ir visą kitą - nepakartojamą kitą kartą -reik
pedaliuoti link Lietuvos.  Skaitykite naujas pastabas dėl įvykusio pasaulio čempionato ir jo sąsajų su
Lietuvos orientavimosi sporto problema aktualiausia.
Rugsėjo
4 d. 17 val. Įvažiavus į Tamperę - maloniai nustebino kokių
per 90 metų senuolis išėjęs pavaikščioti. Tai štai-didžiausias Suomijos nuopelnas
pasauliui padovanojusiam šį nuostabiausią sveikatos stiprinimo būdą. Net kaimo bibliotekose šalia knygų sudėtos
šios lazdos pavaikščiojimui.. didžiausią atgaivą tenka jausti kiekviename
žingsnyje, ką pamatai nuostabaus. Deja, visa tai perduoti gana sunku. Mat
prieš dvi dienas nuo Trondheimo (pasaulio OS-o čempionato vietos ir nuo
tolimiausio į vakarus taško) jau nuvažiuota 923,6 km (86 km liko iki
Tamperės) ir įvažiuota į Parkano miestą - šiuo metu šio
miesto bibliotekoje (suom. KIRJASTO), pagaliau atrastas priėjimas prie interneto ir likviduojamos
čia klaidos, atsiradusios dėl ankstesniuose miestuose netikėtai
dingdavusio interneto. Tokia pat problema ir šiandieną, todėl daug
gaištu, o geros informacijos neparuošiu, nes Suomijoje, kaip dar nei
vienoje mano būtuose šalyse (Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Latvijoje,
Švedijoje ir Norvegijoje) sugalvoti, kažkokie keisti internetui
apribojimai, kad su juo būtų kuo sunkiau dirbti. Kaip pirmame Suomijos
mieste-taip ir dabar Tamperėje (čia tik vienas "Magdonaldas" iš
keturių turi internetą) ir tą su apribojimu. Po kokių keliolikos minučių
ryšys nutrūksta be jokio perspėjimo, tam, kad vėl reiktų pradėti gana
neįprastas-registracijos procedūras. Nesuprantama iš vis, kam restoranų
ar Magdonaldų šeimininkams reikia t aip dažnai, kad klientai
registruotųsi, nurodydami savo el.pašto adresus ir net gimimo datas
įvedinėti reikia su statistikos kažkokia apklausa. Ir taip per kelias
valandas tenka tai daryti po kelioliką kartų. Tokių nesąmonių dar niekur
nemačiau. Nesąmonė, nes taip nutrūkstant netikėtai ryšiui, dažniausiai,
prarandamas visas atliktas darbas. Todėl Suomijoje jau per tai praradau
beveik dvi dienas, kol paruošiau savo ekspedicijos koncepciją, ją išplatinus šalies svarbiausiųjų
sporto organizacijų vadovams, buvusiems veiklos kolegoms - jonaviečiams
bei Suomijos orientacininkams. Ta proga pažvelkite
žemiau-papildžiau nuotrupas iš pasaulio čempionato.
|
 .
Pasididinkite -AMŽIUS
NE RIBA
|
|
|
|
|
|
Rugpjūčio 27 d. Vakar jau atsidūriau
kjitame Baltijos jūros krante pavadinto pagal aukščiau paminėto Švedijos
karalių dinastijos Vazų garbei - tai Suomijos mieste Vaasa.
Jame parašiau laiškus Kristijono Donelaičio Suomijos-Lietuvos
draugijos Tamperėje pirmininkei ir žymiai Suomijos dailininkei Riikkai Hautamäki, kuri
pernai Kaune demonstravo savo personalinę parodą ir apie šį renginį
žiūrėkite mano reportažą.
Apie tai daugiau skaitykite mano pastabą orientacininkų forume ir kiek nukeliauta.
|
Vaasos fontanas
|
prie
interneto ir
Zacharijas Topelijus (Sakaris Topelius*), rašęs eilėraščius,
pasakas, apysakas, skaitymėlius vaikams ir publicistinius straipsnius. Jis
(gyvenęs1781-1831) taip pat yra
daugelio knygų apie gamtą, istoriją, savo šalies kultūrą autorius. Jo pasakos
gretintinos su brolių Grimų, Anderseno pasakomis ir įėjo į pasaulinį vaikų
literatūros aukso fondą. Apie Z.Topelijų Lietuvoje pirmą kartą 1926 m. užsiminė Maironis.
|
|
|
|
|
|
Rugpjūčio 27 d. yypatinga diena, Po ilgų laipiojimų per stipriai raižytą
ir banguotą Skandinavijos aukštumos paviršių ir stipriai atšalus orams bei
pučiant stipriam priešiniam vėjui, taip pat labai dažnai lyjant (vos ne
sningant), tik prieš valandas dvi jau dviratis nusileido iki jūros lygio
altitudės ir, pagaliau, pasiekta išsvajota Laplando krašto Baltijos
jūros pakrantė, kur apie visa tai detaliau dar labiau papildytame
keliavimo APRAŠYME.
|
|
O rugpjūčio 22 d.dviratis išriedėjo į Laplandą
|
|
Šių eilučių
autorius rugpjūčio 21 d. (sekmadienį),
palikdamas Švedijos žiemos sporto sostinę Ostersundą, visą dieną ten
stebėjo netik nuostabiausią Žiemos sporto centro bazę, bet ir jose
vykusias biatlono Skandinavijos varžybas, kuriose nugalėjo šių metų
Vankuverio olimpinis čempionas Bjorn Ferry, ir nusifotografavo su
prieškario stipriausiu slidininku alfredu "Haijo" Dahkqvuist-o,
kuris nustojo sportuoti tik gimus šių eilučių autoriui. Apie dar vieną
rimtą nuotikį ir apie viską skaitykite skyrelį ĮSPŪDŽIAI
|
|
|
|
|
|
|
Saamių - vietos aborigenų detalė
|
|
Šiuolaikinis Laplandas
|
|
|
|
|
|
Rugpjūčio 17 d., nuodugniai
ištudijavęs pirmąją Norvegijos sostinę Trondheimą,,šių eilučių
autorius apie pietus paliko šį jaukiai nuostabų miestą.
Orientavimosi pasaulio empionatas Trondheime
Visą čempionato eigą, apie jį mano reportažus prašome skaityti forumo
temoje: "WOC
2010, Norvegija, Trondheimas"
Rugpjpjūčio
12 d. (mėnesis, kaip žygyje)Ilgos trasos finalas Granasen-o
slidinėjimo centre Į analogišką
čempionatą prieš du metus Čekijoje-Olomouce šių eilučių autorius taip
pat buvo numynęs dviračiu, kur jo įspūdžius žiūrėkite ČIA.
Dar nerodytos
neužmirštamos akimirkos
|
PasididinkitePrisiminkime užpernai Ventspilyje
Europos čempionatą, kai visi medaliai atiteko Suomijai.
|
 .
Vėliavos visur
|
 .
Vėliavos visur-2
|
 ...
prancūzaičių nerimas .
|
|
|
 .
Rūkančiųjų buvo deficitas
|
.
Visiška neviltis, kai numylėtinis Thiery Žoržu ...
.
|
|
|
|
|
Rugpjūčio 15 d. čempionato paskutinės rungties diena
Įspūdžių iš šio
čempionato vėliau bus dar daugiau.
|
|
 ...
Moterys
savo paskutiniajai čempionato rungčiai. Kairėje iš krašto stovi jauniausia
rinktinės narė gabija, kuri savo pirmame etape sukovojo gana šauniai.
|
 .
sandra išbėgo į antrą etapą
|
 .
Vyrų estafečių startas
|
|
|
 .
Simas išbėga į antro etapo trasą..
|
 .
Viliaus
veržlus finišas iš pirmojo etapo. kaip matome, Vilius jau
pastoviai specializuojasi pirmajam etapui-drąsiųjų ir veržliųjų
etapui.
|
 .
Mūsų kaimynų latvių stipriausias orientacininkas Edgarsas Sirmaisas,
bėgęs treęčiu etapu, finišavo apie viena minute vėliau nei mūsų
JonasVytautas ir latviai šiame čempionate startuojantys, kaip niekad
- labai prastai, užėmė viena vieta žemiau nei mūsiškiai dešimti.
|
 .
Rusijos komandos nariui
Valentinui Novikovui išbėgusiam po daugiakartinio pasaulio
čempiono prancūzo T.Žoržu (rašosi-Thierry Georgiou), kuriam
padarius klaidą (praleidus KP), pergalę šventė didžiosios
valstybės - mūsų Rytų kaimynės komanda.
Beja, Prancūzijos
įžimybei, kuris savo komandai atnešė tįik 8-tą vietą, jau antrą kartą
etafetėse jam nepasiseka. Prieš du metus Čekijoje-olomouce, kuriame
buvo ir kazlų Rūdos orientacininkai, Thierry taip pat bėgo paskutiniu
etapu, jis pirmavo, bet jam į burną įskrido širšė ir ėkando į gomurį.
Todėl jo gyvybės gelbėjimui malūnsparniu moment buvo jis pristatytas į
ligoninę, iš kurios suleidus vaistus, jis tuoj pat parėjo namo.
|
.
|
|
 .
Pasididinkite Eilinė Suomijos moterų pergalė
įtikinamai įrodo. kad Suomijos moterų orientavimosi sporto mokykla
pasaulyje dar kol kas yra stipriausia. Antros buvo šeimininkės
norvegės-trečios švedės-tai įtikinamiausia skandinavių hegemonija..
|
.
Foto objektyvų dėmesys visad
patraukia į jauniausiąją Danijos merginų komandą, kurios jau net
ketvirtos šiemet yra.
|
Šios mažytės
Skandinavijos valstybėlės orientavimosi sportas pradėjo garsėti nuo
2005 m. pasaulio jaunimo čempionato įvykusio Lietuvoje -
Druskininkuose, kuriose liūdininkai buvo ir Kazlų Rūdos
orientacininkai. Nuo tada danų orientavimosi sportas padarė didelį
žingsnį į priekį, nes jų treneriai labai daug dėmesio skyrė jaunimui,
jo teisingam treniravimui, jų visapusiškam medicininiam ir psichologiniam
tyrimui. Kaip matom, tai duoda neišpasakytai didelę naudą. labai
reiktų, kad danų pavyzdžiu būtų pasekta ir Lietuvoje. Juk danija
mažesnė nei Lietuva ir ir anksčiau Lietuvos jaunosios orientacininkės
būdavo žymiai stipresnės.
|
|
|
Rusijos komandai yra kuo džiaugtis, kai su
ja džiaugiasi ir josios šefai, remėjai bei draugai, kurie buvo tos
komandos betarpiški ir padejėjais čempionato metu. O kiek padejėjų
šiame čempionate turėjo mūsų Lietuvos rinktinė? gal nuo to ir
pradėkime svarstyti, kokia linkme turi vystyis toliau mūsų šalies
sportas.
|
Štai didingas Granaseno slidinėjimo centras. Aš dabar stoviu 136 m.
virš jūros lygio ir tai aš asmeniškai išmatavau su savo laikrod-iu
"Polar", kurį sėkmingai galima naudoti ir keliautojų sportui.
Toks aukštis virš jūros lygio tik apie 5 km nuo jūros, tai nemažas
aukščių skirtumas, kurio Lietuvoje sunku išsivaizduoti.
|
Beje, dėl šių tramplinų,
pamenu, kai vaikas buvau, tai panašų dydžiu trampliną į
dešinėje matomą mažąjį trampliną, pamenu Kaune Dainų slėnyje,
kur vietoje bokšto latakui buvo išnaudotas puikiausiai Ąžuolyno
šlaito reljefas. Žymiai didesnį už tą mažąjį trampliną pamenu
stovėjusį dar ne taip seniai ir Ignalinos žiemos sporto centre. Deja,
kam Lietuvoje reikėjo tuos vienintelius Lietuvos tramplinus
sunaikinti - tegu atsako sporto istorikai.
O sporto istorijos labui buvau pasilikęs šioje bazėje dar vienai
nakčiai ir stebėjau, kaip čempionato įrangos buvo
operatyviai ardomos, kaip sklandžiai dirbo čempionato visa tarnyba,
kuri laike 2-3 val. visą teritoriją pridavė Slidinėjimo centro
vadovybei. Dėka šio stebėjimo labai daug kas atsiskleidė iš
organizacinių paslapčių, kurios yra užkoduotos teoriškai
ir pasaulio veteranų čempionato, vykusio Neringoje
vadybinėje struktūroje, kurią buvo sudaręs
mano buvęs auklėtinis Vitalijus dar būdamas studentu.
|
|
Rugppj. 14 d. vykusių vidutinės
trasos rungties apdovanojimai
|
|
 .
|
. .
Žiūrėkite,
viršuje-dešinėje pirmojo Norvegijos karaliaus vardas-pavardė.
|
.
Aukščiauas apdovanojimas jau įteiktas
|
 ..
Autografas-1
|
 .
Autoografas-2 ..
Autoografas-3
|
Kapičine Varceloti-buvusi
mūsų merginų varžovė
|
|
|
|
|
 .
Rasa Ptašekaitė viena ištvermingiausių orientacininkių Lietuvoje
- mėgsta net l.a. maratonus
|
 .
Sandra Paužaitė yra pati stipriausia Lietuvoje orientacininkė
|
 .
Inga Kazlauskaitė nors ir užsienyje gyvena, bet Lietuvai
atstovauja dar vis tobulėdama.
|
 .
Nerijus Šulčys prieš gerus kelis metus buvo orientavimosi su
slidėmis pasaulio vicečempionas.
|
 .
Kaip matom, vieninteliam iš Lietuvos Nerijui patekusiajam į
finalą aplodismentų nepagailėjo
|
 .
Šveicarijos vėliava ir šios šalies pažiba Simone Niggli_Luder
čempione Trondheime tampajau antrą kartą.
|
|
|
 .
Rrugpjūčio 12 dieną-ilgos trasos finalo dieną suėjo ygiai mėnuo, kai,
šių eilučių autorius žygyje ir šie rinktinės nariai - Gabija, Simonas
bei Vilius tapo pirmaisiais, su kuriais kelionėje pavyko pakalbėti
lietuviškai.
|
Iš Latvijos-Daugpilio, dažnai talkinantis Lietuvos čempionatams ir ne
kartą buvęs Kazlų Rūdoje Janis Gaidelis O-trialo rungtyje
užėmė 21-ą vietą.Per pastarąjį mėnesį su Janiu irgi
pirmą kartą pakalbėta rusiškai-paskutinį kartą janį teko matyti
prieš tris mėnesius kazlų Rūdoje per vykusias tarptautines neįgaliųjų
"orientavimosi" takais" varžybas, kurių Janis yra vienas
iš organizatorių bei neįgaliųjų treneriu
|
 .
Jaunoji bulgarė Iljana, tik finisavuasi teikia interviu visai
aistruolių miniai, o tokie ekranai varžybų centre buvo net keturi.
|
 .
Su Iljana,
buvusios šių eilučių auklėtinės nuolatinė varžovė malonu pasikalbėti,
ji draugiška, nuoširdi ir šneki.
|
|
Sutikus šią pažįstamą - buvusios
auklėtinės vaikystės nuolatinę varžovę bulgarę Iljaną Šandurkovą,
ji neslėpė džiaugsmo, sėkmingai įveikussi trasą.
.
|
 .
Andrerėsas Nordbergas Norvegijai atnešė sidabrą.
|
 .(O jo draugas Olavas Lundendabes
tapo jauniausiu pasaulio čempionu ilgoje trasoje.
|
 .Ne veltui
pasaulio čempionas nešioja pirmojo Norvegijos karaliaus vardą
|
Jauniausi aistruoliai
|
 .
Interviu iš buvusio pasaulio čempiono Daniel-o Hubma, kuriam dabar
Šveicarijoje sukurta jo fanų klubas.
|
|
 .
Čempionato press centras, ku ir šių eilučių autoriui jame suteiktos
pačiosw geriauswios sąlygos dirbti, nežiūrint, kad nuo lietuvos OSF
nėra oficialiai akredituotų žurnalistų. Gal todėl ir padarytos
nuolaidos kaip keliautojui su dviračiu "Aplink baltijos jūrą"
ir todėl, kad nėra iš Lietuvos nei žurnalistų, ne
|
Pažiūrėkite (pasididinkite) ilgų trasų
žemėlapius:
didesnįvyrų
mažesnįmoterų
|
 .
Šis žurnalas su sprinto
trasoje čempionės, kaip jau mamos atvaizdu ir apie ją išsamiu
straipsniu pasakojančiu jos parke pasodintu medžiu bei
pagerinta atmintimi ir koncentracija buvo platinamas nemokamai norvegų
kalba ilgos trasos rungties metu. Kaip matome,
Simone tai nesutrukdė tapti antrą kartą čempione.
|
 .
Čempionato centras Granaseno slidinėjimo
centro bazėje-viskas jau paruošta vidutinės trasos finalams. vaizdas
nuo PRES MEDIA tarnybos salės
|
Perduota: Rugpjūčio 8 d. (зpirmadienį 18 val. 30 min. Trondheimo UNIVERSITETO BIBLIOTEKA
Kaip matote, jau aš Norvegijoje ir ne tik Norvegijoje, bet ir dar
per pusę Norvegijos į visai kitą Norvegiją atvažiavau.  Tai savo rėmėjos STIHL firmos dėka aš jau Trontheime.  Bet turiu didelę problemą - Oslo
geležinkelio stotyje ar ... (tai nemigos ir nuo to budrumo bei kitų
psichofizinių savybių atbukimo-prislopinimo dėka) pavogė man visus
pakroviklius, nuskaitytuvus (net infraredą), naujo kompiuterio garantiją
su instrukcija, ir, svarbiausia, anglų-lietuvių-anglų zodynelį). Todėl
buvau atskirtas visiškai nuo pasaulio. Bet kelionėje, kaip visad ir
visur, atradau naują draugą (tiksliau, jis mane atrado bemiegantį ant
suolelio - išsimiegojau puikiai pirmą kartą 5-ių pastarųjų dienų
laikotarpyje) - tai studentas Seth, pas kurį namuose, nuo kurio
nuostabus vaizdas i Trontheimą - jis jau dirba su mano problema, iesko
tinkamų itampų bei kontaktų, kad pakrauti mano naują kompiuteriiuką.
Todel nuostabi Norvegija ir jos žmones. Todėl viskas vyksta pagal buvusio rinktinės
trenerio Edgaro Voverio teorija. Teorija tvirtinasi į praktika.
Pagal Edgaro teoriją ir Lietuvos OS-as turi
kada nors prisikelti. Dabar jau tas
momentas artėja. Taigi nuo nakties, kai tik atvykau į Trondheimą, iš WOC
centro gavau protokolus sprinto finalo ir šios dienos starto. Stebina
mane JonoVytauto ir Gabijos indelis. Tai AČIŪ
Medeinai. Dar nuostabesnis ir Ingos pasirodymas. Todel mes visi turime pasakyti dar didesnį
AČIŪ už Ingos patirtį Lietuvos OS-ui. Kai da=niau sakysime
AČIŪ - tada mums labiau ir sektis pradės. tai patvirtina ir naujas mano
draugas Seth.
P.S.:
Kaip matote, ištaisiau kai kurias raides į lietuviškas. Vadinasi-mano
kompiuteriukas jau atgaivintas viename sename Trondheimo fabrike. Jo
architektūra dar iš XIX amž. pabaigos kapitalizmo ir industrilizacijos laikų
sprogimo.
Jei pavyks kompiuterį atstatyti
pilnai ir užteks laiko, čia papasakosiu ne tik apie Trondheime dabar
vyksiantį pasaulio orientavimosi sporto čempionatą, kurį galite ir
atskirai paskaityti, bet ir kokį stebuklą prie Norvegijos-Švedijos sienos
teko pamatyti. Mat kelias valandas stebėjau kas dvi minutes
ištartuojančių po 50-ties dviratininkų grupes į jų tradicinį MRB kroso
(80 km) maratoną, apie kurį ir visą kitą teks atskiru reportažu pateikti.
|
|
Rugpjūčio
5 d. (ketvirtadienį) 11 val.. iš Liaudies namų-socialdemokratų
Gioteborge būstinės prisijungti
nepavyko.. Apie pasaulio
orientavimosi sporto čempionatą vykstantį Trondheime, daugiau skaitykite ČIA-forume.
|
Pro studento Seth langą vaizdas į Trondheimą kuris išliks vatminty
visam gyvenimui
|
|
|
|
|
|
Ankstyvas
rytas Trondheime
|
|
Nufotografuota ne iš tos pusės - iš kitos pusės darbo invalidas
ir be kitos rankos - tai Socialdemokratų politinis simbolis.
|
|
|
|
Gioteborgo
"Liaudies namai"-Socialdemokratų būstinė, kurioje yra kultūros
namai, biblioteka ir joje internetas. Kaip žinia, Švedijoje
socialdemokratija turi labai gilias tradicines šaknis.
Būtent, čia teko
nemažai valandų praleisti bibliotekoje, susipažįstant su Švedijos
visuomeniniu gyvenimu, tų namų klijientais ir
šeimininkais-demokratijos puoselėtojais bei kitataučių koncentruojama
kultūra, kurioms suteiktas čia prieglobstis. Deja, iš bibliotekos
negalėjau susisieti su savu serveriou - ka-kur konfiguracijoje yra
problemos, kad ne iš visų internetinių taškų galiu valdyti savo serverį.
|
|
|
Perduota: Rugpjūčio 4 d. (trečiadienį) 23 val. prie pat Gioteburgo. 
|
|
Jau palikta Skanijos žemė ir
dviratis rieda Hallando kraštu
|
|
Pakelyje kiekviename kaimiuke sutinkamos kirchė
ir prie jos kapinės su seniausiais palaidojimais.
|
O tų kirchių amžių nusako vietoj ktyžiaus
vėjarodės
|
STIHL pramonės produkcija, Getingės kaimelio pramonės centre. Būtent,
apie STIHL firmos -šio žygio
rėmėjos skaitykite atskirą skyrelį.
|
Vakare kirchių bokštuose suspingsi švieselės
|
nors aš pats nesu socialdemokratas-aš buvau
grynas DEMOKRATAS.(a.a. Povilo Pečeliūno atkurtos LDP narys).
|
|
Varbergo bastijonas, kuriame visas miestelis suformuotas su senų amatų
ekspozicija
|
Bastijono pylime dar ir dabar žymios išėmos,
skirtos patrankoms paguldyti
|
Gustavo Ullmo garsus kurinys
|
Reik susipažinti su Švedijos socialdemokratais
ir perduoti linkėjimų nuo savo draugų - Jonavos ir Kazlų Rūdos
socialdemokratų lyderių,
|
|
|
|
ŠALMAS IŠGELBĖJO
GYVYBĘ
Nuo
Halmstado vėl tenka naktinio žygio malonumą patirti. Nakty riedėti, kai
mašinų mažai, vienas malonumas tylumoje stebint, kaip nuostabiai miega
tikroji Pasakų šalis. Paryčiai užsinorėjus miego, valandžiukė nusnausta
autobuso sustojimo stiklinėje būdelėje ir švintant atriedėta į
Vrbergą-tikrą pajūrio grožybę. Už keliasdešimt kilometrų ir Gioteburgo
priemestis Kunsbaka, kur kylant į kalną, tuoj nusileidimas, n kurio
greitis, tai vienas malonumas. Bet štai, "nutrūko filmas".Kai į
kaimą atveždavo kinofilmus, nutrūkus filmui staiga aptemdavo ir prasidėdavo
žiūrovų švilpimas.
Taigi taip ir man nutiko, kai pabundu, o čia
greitosios personalas siūlo važiuoti į ligoninę, tuoj paduoda man telefoną
ir kažkas rusiškai man paaiškina, kad būtina tyrimams nuvažiuoti į ligoninę.
Nesuprantu, kur atsiduriau. Paaiškėjo, kad aš Švedijoje. Ko aš ten
atsidūriau? Tik prie savęs pamatęs žemėlapį, pradėjau prisiminti, kad
keliauju dviračiu aplink Baltiją. Tik greitojoje mašinoje man paaiškino,
kad žmonės iškvietė greitąją. Su policija pašnekėjus, paaiškėjo, kad ir ji
nežino avarijos priežasties.
Ligoninėje neleido man vaikščioti, liepė gulėti ir
taip mane vežiojo. Padarė kraujo tyrimus, kardiograma, kuri buvo puiki.
Atliko vydurių tyrimus ir nuvežė į fantastinį rengeno aparatą galvai
peršviesti. Kai paaiškėjo, kad galvoje defektų nėra, tada leido keltis.
prie manęs buvo visad vertėja, anksčiau gyvenusi Sankt Peterburge. Per ją
su gydytojais bendravimas buvo, tiesiog, nuostabus. Mat pamenu savo dukrų
draugės ir su jomis Oringeno varžybose Švedijoje 1990 m.
dalyvavusios.mano auklėtinės broliuką, kurį dažnai į treniruotę
atsivesdavo. Jis mano akyse užaugo. Bet vieną kartą patyrė avariją ir
parėjęs namo netikėtai mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis. Taigi mane
nuodugniai tyrė. Kadangi neatsimenu net kritimo momento, gydytojai manė,
kad apalpau ant dviračio. Nustatė, kad labai mažas hemoglobinas (111-tokio
mažo man niekad gyvenime nebuvo) ir didelį trūkumą B12 vitamino. Nežinau,
prieš žygį tikrinausi, analizai to nerodė. Gydytojai kelionę tęsti
nerekomenduoja. Bet, manau, kad hemoglobino ir vitanmino stygius, tai
laikinas dalykas, nes dar nepradėjau naudoti savo vitaminų ir papildų
atsargas, neęs dar kelionės krūvis nėra didelis dėl buvusio kompiuterio
problemų, apie kurias vėliau. Manau, kad avarija įvyko dėl mechanininės
kilmės ir apsvaigus, jei ištrynė man iš atminties patį buvimą Švedijoje,
tai akimirksniu kritimo momentą, kai neišsigandau, tikriausiai, apsvaigimas
atėmė šį vaizdinį, jo neatsimenu iki šiolei. O nuostabi Gioteburge ligoninė
aptarnavo fantastiškai, net taksi nemokamai man iškvietė, kad gražintų per
20 km į Kunsbacką; ten, kur avariją patyriau ir jos ligoninėje dviratį su
daiktais atsiėmiau.
Taigi avarijos priežastis,
manau, kad priekinių kuprinių problemos, nuo kurių turėjau jau žygio
pradžioje, kai savo gimtadienio ir išvykimo dieną į Kazlų Rūdą teko taksi
atvažiuoti, nes, netikėtai, man kuprinių taisymas prie dviračio sudarė
problemų. Priekinės kuprinės, skirtingai nuo galinių, sukonstruos kažkokio
debilo. Jos netiko mano dviračiui, apkaba per didelė, nes šakės visų
dviračių nevienodos. Taigi Griunvaldo mūšio lauke žygio kolegos padėjo
priderinti, kad laikytusi įtaisai - kuprinių laikikliai. Bet šios kuprinės
netinkamos tuose miestuose, kur yra tramvajai, Kertant jų linijas, jos
važiuojant nukrenta. Mat per bėgius važiuojant, gaunasi šioks toks
krestelėjimas, ir todėl jos nukrenta. Taigi Ščecine prasikeikiau. O iki jo
visur užsienyje keliai įdealūs-jokio kretelėjimo. Taigi štai
visas tų kuprinių "konstruktorių nuopelnas": .
|
|
Kardiogramos, ir kitų medicininių tyrimų žymės,
bei kairė ranka nubrozdinta
|
šioje dalyje buvo prakirsta galva..
|
Bet kraujo dėmė šalme, įrodo, kad nukritau su
šalmu (šalmas nebuvo nulėkęs) ir apsvaigau todėl, kad šalmas nėra
vienkartinio naudojimo. Patys brangiausi šalmai nuo smūgio subyra į
šipulius, ir taip apsaugo galv nuo smūgio.
|
|
Krentanti kuprinė
|
Tik debilas galėjo sukonstruoti tik tokį
"užkabinimą". Dešinėje matomas kablys jau atlinkęs, lankstau net
su pirštais, lyg būtų iš plastelino, nuo svorio jist atlinksta. Manau, kad
žygio nebaigsiu vien per tą nulūžusį kablį - jis tuioj nuluž..
|
|
Net jokie raišiojimai nepadeda, vis nušoka. Mat
kelionėje reikia pasiimti specialų konstruktorių biurą (SKB) ir
specialiasias įrangos dirbtuves, kad tobulinti kuprinės laikiklį.
|
Dviračio išradinėti nereikia, konstruktoriai
galėjo pažvelgti į mano užpakalnes kuprines, kurios ant bagažinių uždėjus,
automatiškai užsirakina ir kad nuimti kuprinę, reik tik tą mygtuką
nuspausti. Bet priekinėms kuprinėms dabar kelionėje to nepadarysiu, nes tam
reikia turėti specialių dirbtuvių, kad spyną padaryti.
|
|
|
O čia, mano medicininių tyrimų išvada švedų
kalba ir per google galima dabar nesunkiai išsiversti. Galima pasididinti.
Tai pavyzdys, kokie
medicininiai aprašymai turi būt teikiami kpacientams.
|
|
Bet,
svarbiausia - šalmas išgelbėjo gyvybę. Jei būčiau be šalmo, būtų bent
smegenų sutrenkimas kaip reikalas su didesne žaizda, jei išvis neperkelta
galva pusiau.. Todėl,
labai svarbu mūsuose visiems dviratininkams reikalauti šalmus.
|
Halmstade ir už jo nakvynė:
|
|
|
Vikingų dvasia jūros pomėgiui per genus persidavė ir švedams. Halmstade
Nissan upės žiotyse didžiausia aibė jachtų-tai švedų gyvenimo būdas
|
Apie Laholmo įlankos (buchtos) miesto Halmstado gynybinius įtvirtinimus ir
jų vystymąsi papasakosiu vėliau.
|
Labai žemės ūkiu išpuoselėtame
Hallande nakvynį galima susirasti tik prie karjero labai mažo plotelio
dykvietėje. Juk palapinės aptvertose ganyklose ar javų laukuose
nepasistatysi..Už krūmų stati akmenų siena, kurią pamatysite kitoje
nuotraukoje iš dešinės.
|
Šis karjere padarytas žemės gelmių skerspjūvis labai taikliai atskleidė
Skandinavijos vystymosi geologinę praeitį. Žemės sąnašos atsirado, būtentn, at šių akmenų sangrūdų, iš kurių
prieš kelesdešimt tūkstančių metų atgal iš Skandinavijos šiuos riedulius
ledynai atrideno ir pas mus į Lietuvą.
|
|
|
Perduota: Rugpjūčio 01 d. (sekmadienis) 18
val. Kuo toliau nuo jūros, tuo dviratis vis kyla ir kyla-visaip ne
taip, kaip Lietuvos pajūrio žemumose. Tuoj pat už Ystado teko
gerokai papedaliuoti, kad iš viršaus pažvelgti į Baltiją ir prie juo
priglūdusio uostamiesčio žburius. Prmasis nepakartojamas įspūdis - tai
NAKTINIS riedėjimas dviračiu nuostabiai iliuminuotais
miestukais. Visur kiemuose šviečiantys įvairiausi elementai,
prie langų žibintai, stalinės lemputės languose simbolizuoja, kad
miesteliai gyvi.
|
Visi miestai pietų Švedijoje žavi
subtyliomis grožio detalėmis
|
Hoor vienios sankryžos grožybė tapo laimingu momentu, kai ttk
nufotografavus, 22 val, vietos laiku-vanduo nuėjo miegoti.. Tik dviračiu
važiuojant tamsoje, susirasti nakvynę ne taip paprasta, kai važiuoji ilgai
vis miegančiu miestu ir priemesčiu.
|
Vėl šaloia pedalų visai neblogai, kai naktys
puikios
|
|
|
|
|
Perduota: Liepos 29d. (ketvirpenktatadienį)
19 val. 55 min. JAU ANAPUS JŪROS. Nors Ščecino miesto
centre šiandieną vakare turi vykti dviratininkų tradicinė akcija
"Kritinė masė", deja, teko
mielo kolegosi Anžejaus draugui tik palinkėti sėkmingai
pravesti šią labai svarbią dviračių mėgėjams akciją, kad valdžios atkreiptų
dėmesį į dviratininkų problemas mieste. Bent jau aš (šių eilučių autorius)
po Ščecino miesto gatves susukau 47,38 km vidutiniu 11,2 km/h greičiu, ir
galiu pasakyti, kad daugiausiai teko važinėti ne šaligatviais ir
dviratininkams skirtuose takeliuose, o tarp automobilių ratų. Mat pakrautu
dviračiu nelabai malonu šokinėti ber bardiurėlius (ačiū, kad jie nors
nuleisti-bet ne visur preciziškai prileisti prie pagrindinio kelio dangos).
Be to šaligatvių plytelės irgi krato, todėl tarp automobilių dviratininkui
žymiai smagiau-asfaltas labai lygus ir gali žymiai greičiau lėkti, nei
šaligatvyje tarp žmonių. Tuo labiau, kad vairuotojai labai korektiški,
visur, bent man, labai didelį dėmesį skirė-visur užleisdavo, maloniais
žvilgsniais palydėdavo, jų žvilgsniai daug ką sakantys. Dėmesį vairuotojų
patraukdavo ne tik perkrautas dviratis, bet ir labai ryškiai apjuostas
bagažas ryškia atspindinčia liemene, neskaitant, kad ir ant savęs tą
liemenę dėviu, nors, vietos dviratininkų beveik neteko matyti su liemenėm.
Tik vienoje vietoje vienas vairuotojas pajuokavo: "Naudokis
"miasorubka" (mėsmale) :)!" Kitus Ščecine
labai kontrastingus įspūdžius ir vaizdus papildysiu kitą kartą, kai turėsiu
laiko.
|
|
|
Jau kitapus Baltijos
|
Plaukiant, virš jūros buvo puiki menesiena
|
Tokia proga galima ir
atšvęsti-už fantastinę kainą ir bokalą pasistatyti nuostabiausiojo "Žyviec".
|
Pro šį garsiausiąjį Žyvec bravorą teko dviračiu praminti užpernai, dviračiu
riedant nuo Olomouco per Sudėtus..
|
|
|
|
Perduota: Liepos 27d. (trečiadienį) 16 val. Jau perkirsta kita didelė
Lenkijos upė, tai Lenkijos ir Vokietijos pasienio upė Oderis ir kitapus
Oderio dar iš Lenkijos 400-tūkstantinio miesto Ščecino, jau
papildyta žemiau esanti informacija, kurią vėliau papildysiu įdomiais
nutikimais.
|
|
|
Jau įveiktas Oderis ir vaizdus virš nuostabiausio miesto ir po to
miesto gatves pateiksiu vėliau.
|
|
.
|
 Visur Lenkijoje
tenka patirti didelį lenkų svetingumą ir nuoširdumą
|
|
|
Tik dėka Andžejaus iš Ščitno (kompiuterių
serviso
MULTICOM didelio
specialisto) sudėti visi taškai ant "i", apie kurių technikos
absurdus skaitykite žemiau.
|
|
|
|
|
Senasis Grudziądz prie Vyslos. Pirmosios
rašytinės žinios aptinkamos XI amžiaus pirmosios pusės ir tik po 200
metų atsiranda mūrinės kryžiuočių ordino tvirtovės.
|
Prie Vyslos kryžiuočių ordinas labai daug
pristatė pilių, prie kurių kūrėsi miestai. Todėl visa tai
nagrinėjant, šio Istorinio žygio tąsa pilnai atitinka su vykusio Žalgirio
mūšio tematiką.
Pervažiavus begalo
ilgą Vyslos tiltą, Grudziądzo senamiestis atsiveria visu gražumu:.
|
Piečiausia maršruto dalis Senasis
Fragas-tai po antrojo pasaulinio karo, visiškai sunaikinto
senamiesčio nuostabios senoviškosios architektūros likutis. Čia, kaip ir daug kur prie Oderio ar
Vyslos komunistinė Lenkija naikino senamiesčius, tam, kad iš senoviškų
plytų statyti naujus miestus.
|
|
|
Visur prie Vyslos kryžiuočių pėdsakai.
Todėl visa maršruto dalis labai siejasi su Žalgirio mūšio tema.
|
Kadangi dar vis negalima kelionėje normaliai sutvarkyti kompiuterio,
todėl vėl tenka nakvoti bet kur tik šalia pedalų.
|
KOMPIUTERIS
IŠSIGĄSTA SPECIALISTŲ IR PRADEDA DIRBTI GERAI, BET PRIE JŲ
APSIPRATĘS-PRADEDA VĖL VISAD KAVAILIOTI.
Tai toks naujosios keliautojų sporto
rūšies - keliavimo su kompiuteriu grimąsa. Štai dar viena
problema atsirado; visiskai sugedo USB jungtis ir niekas is specialistų
neranda ligos. Vel "Kompiuteronik" jau kito miesto - Swiecie
specialistas visą dieną ieskojo, bet nerado - ir tik išėmus kietą diską į
jo kompiuterį, taip perdaviau, Jums, mieli skaitytojai, šias eilutes.
Išėmus hardą, neva, nepilnos Windusų programos ligos simptomas išsakytas
vieno Grudziądzo supercpecialisto, kuris neturėjo laiko taisyti -
nepasitvirtino. Išėmus kompiuterio smegenis, vis tiek USB jungtys nereagavo
- kuo toliau Swiecie specialistas žaidė, tuo labiau kompiuteris
sukvailiavo, nors firmos darbo laikui pasibaigus net kelias valandas jis
davėsi. Kaip sakant, taisytojo rankose kompiuteris visiškai sugedo. Tik
temstant jis atsiprašė, kad nieko negalintis padaryti, ir davė sekančių
miestų savo pažįstamų specialistų adresus su patarimais, kur ieškoti gedimo
priežąstį. Deja, Tuchole kompiuteris naujo specialisto išsigando ir pradėjo
dirbti puikiai, bet greitai vėl sukvailiavo ir jis po darbo terliotis
nesiryžo. Tik, atrodo, Chuinice "PC nEtCOm"
servisininkas Tomaš-as Peplinsk-is paskė tai, ką ir aš pats
galvojau, kad kompiuteris bijo šilumos, nors ventiliatorius dirba puikiai
ir jo aušinimo angos prapūstos. Ir, tikrai, naktį, kai tik apie 13
Celsijaus, pasidėjus ant šaltos rasotos metalinės šiūkšlių dėžės,
kompiuteris dirba kuo puikiausiai jau kelias valandas. Vadinasi - po kompiuteriu reik montuoti šaldytuvą..
Beja, ir radio
interneto pirktas priedelis beveik niekur negali įsijungti, išskyrus pas
specalistus, nes tik jų dažnumus pripažįsta. Specialistai sako, jei
neįsijungia - nieko nepadarysi, sako, reik tokius priedus ne vieną turėti
-tai gal kuris ir įsijungs
J
|
|
|
Vieną
naktį (tuoj už Sviece), netikėtai pradėjo lyti gerai, kad prie kelio
stoginė apleista išgelbėjo.
|
Vienas puikumėlis, kai per lietų
nereikia palapinės statyti
|
|
Dvasingumui pabrėžti jau 21-ą kartą vykdomas Pilgriminis bėgimas
500 km maršrutu Bytov-Čenstakova
|
|
|
|
|
Į švenčiausią Lenkijos vietą Čenstachovą bėgikus lydėjo
Ir Vilniaus
maratone dalyvaavę šie bėgikai.
|
|
|
|
|
|
|
|
Liepos
22 diena. Jau nuvažiuota pusę Lenkijos ir prie Vyslos Grudziądz mieste
prieš uždarant parduotuvėlę, jos šeimininkų atžalos iš dešinės Kinga
ir jos draugė Olivija bei josios tėvelis Ryszard Maciej
pasiūlė nakvynę. Bet vietoje miego, per naktį dirbau prie pirmos žygio
dalies (nuo Kazlų Rūdos) nuotraukų, kurias žiūrėkite žemiau, o jų
komentarus ir dar daugiau nuotraukų iš pačio didingiausio Kazlų Rūdos
savivaldybės žygio sudėsiu vėliau, kai bus laiko poilsiui nui pedalų
sukimo. Mat su kompiuterių bei serveriuatsitiko absurdiškiausių
dalykų. Todėl Grudziądz-e vėl teko nakvoti apie 12 m.
nuo pėsčiųjų - dviračių tako, pasislėpus už krūmo. Mėgojau šalia pedalų. O ryte, per įvairias komp-nes firmas varinėjau, ir vėl "Komputronik"
salono firmos vedėjas suteikė nuostabią ir neatlygintiną pagalbą, dar
net pavaišindamas ir padovanodamas USB prailgintuvėlį. Taigi
kompiuteris vėl veikia. O kas su juo atsitiko, kada nors paruošiu ABSURDŲ
IR ŽYGIO NUOTYKIŲ skyrelį. O dabar Grudziądz-ą paliksiu ketvirtadienio
tik vakare. Mat šis miestas, kuris lenkų įkurtas XI amž., vėliau po 200
metų kryžiuočiai pastatė savo pilį. Jos
tvirtovės sienos labai įspūdingos.
|
|
|
|
|
|
Pasididinkite
..
|
|
Štai, jau baigėsi didingas
renginys Griunvalde. Po
didžiausių karsčių, po audros staigiai atvėso, aptemo ir sustiprėjo
vėjo šuorai. mūšio laukas ištuštėjo-tik kelio senoviškos palapinės
liko. Dabar aš; šio tinklkalapio autorius, keliauju Vytauto
Didžiojo ir karaliaus Jogailos kariuomenių žygiavimo į mūšio lauką
keliu - senuoju Lenkijos keliuku, esančiu už Liubawos.
|
|
|
Šias
eilutes rašau iš Nowe Miasto Lubawskie STIHL firmos būstinės, kur
Kazlų Rūdos UAB "Ginalas" verslo kolegos suteikė
dviračio sutepimo ir priėjimo prie interneto pagalbą.
|
|
|
Ir štai atsisveikinta su
istorine Prūsijos žeme-iš Varmės ir Mozūrų žemės pervažiuota į Kašubų-Pamorų
kraštą. Prieš antrą pasaulinį karą prūsijoje buvo Vokietija, o K.-P.
krašte buvo Lenkijos teritorija, kuri iki pirmo pasaulinio karo net 120
metų buvo po Vokietijos priespauda, vadinama "pod zaborom".
Koks dramatiškas Gačalki kaimelio (už 4 km nuo Padliaski
-pasienio miestelio) ir tragiškiausias šeimininkų likimas ištiko 1939 m.
rugsėjo 1 d., kai vokiečiai peržengė šią sieną, skaitykite vėliau.
|
Taigi,
prisimenant užvakar vykusį didingą renginį - žmonių mūšio lauke
buvo, kur tai, gal, per 200 tūkstančių. Nuostabu, kad kelionėje su
dviračiais buvome sutikę ir Baltarusijos dviratininkus, kuriems ši mūšio
vieta mūsų kaimynų tautai taip pat labai brangi ir šventa. Todėl, mums, per
istorijos prizmę labai svarbu su rytų kaimynais dar labiau užmegzti
kolegiškus ryšius. Visiems `žygio dalyviams buvo sukrečiantis šio
renginio didingumas. Stovyklavietėje buvo daug garbingų svečių, kaip
dabartinės Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Tutkus. Bendravome su
kaimyninės savivaldybės - Šakių dviratininkais, kurie dar pasiliko
Griunvalde su šiuo eilučių autoriumi. Kazlų Rūdos dviratininkų grupė, į
mūšį išlydėjusi Lietuvos didijį kunigaikštį Vytautą, jau autobusais grįžta
namo. Taip, kad tėvams, besijaudinusiems dėl jauniausiųjų dviratininkų -
nėra ko pergyventi. Jaunieji puikiai atlaikė ne tik varginančius
kilometrus, bet ir baisius karščius. Ne visiems renginyje pavyko atlaikyti.
Šių eilučių autorius šiuo metu krauna savo mkompiuterį rie ligoninės,
kurioje ant neštuvų atvežti gavusieji šilumos ir saqulės smūgius. Ištysai
greitosios pagalbos klykdamos zuja. Todėl šis istorinis mūšis, kaip tikra
tiesa, kurią reik dvasiškai pajusti viso šio mūšio reikšmę.
Labai vaizdžiai buvo pasakojama
apie visą mūšio eigą, lydint puikiam muzikiniam apipavidalinimui. Daug
tekstų buvo iš to meto metraštininko Dlugošo atsiminimų. Šio mūšio lauko
seniūnas Kaspščik šiam mūšiui minėti, riterius iš istorijos klubų pradė
kviesti nuo 1992 metų. Paskutiniai to mūšio atodūsius Prūsų misteris
Ulrichas, kai jam buvo siūloma bėgti į Emblongą, riterių vadas sušuko:
"Neduok Dieve, kiek vyrų atgulė!" Jį karalius Wladislovas Jogaila
liepė visus žuvusius priešus, kaip tikrus vyrus palaidoti pagal visas
krikščioniškas tradicijas. Tai buvo ir vienas garbingiausių istorijoje
mūšių.
Šio mūšio visų
iškilmių uždarymo garbei aš su Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės bei
Vilnijos dviratininkais stebėjome puikų fejerverką-tokio įspūdingo
Lietuvoje dar neteko stebėti. Ryte su autostopo kelionių entuziastu
Anžejumi daug diskutavome dėl "Katynės-2" įvykio, dėl kurio
kabutėse pavartoto termino Anžejus nesutinka, nes jis pats buvo Smolensko
aerodrome katastrofos vietoje iš kart po katastrofos-rodė jis mums
(Vilnijos dviratininkams) nuotraukas iš lainerio kritimo vietos, Katinėje
vykusio minėjimo, pats artimai bendravo su premjeru Tusku, buvo vienas iš
aktyviausiu žurnalistu susitikime su Putinu ir t.t. Visas šios problemas
vėliau pateiksiu nuorodomis.
Ketvirtos dienos pranešimas. . Visi jau, gal, yra nuvykę į
Griunvaldą, o šio tinklalapio autorius dar tik Ščitne iki 3 val. 25 min.
nakties tvarkė kompiuterį firmoje TELBIUR, kurio savininkas su šeima Pawelas Dolžanskis
mielai daugiau nei 20 val. padėjo tvarkyti kompiuterį, kėliaujančiam apie
Baltiją. Todėl nuoširdžiai visų žygio vardu ponams Dolžanskiams dėkojame už
neswavanaudišką pagalbą atkuriant žygio kompiuterį. Neišpasakyto firmos
savininkų svetingumas paaiškintinas lenkų patriotiniu jausmu. Šeimininkui
ir jo darbuotojui-kompiuterių specialistui labai norėjosi padėti, mums,
lietuviams keliaujantiems į Griunvaldą. Pasak svetingąjį Pawelą,
mes lietuviai ir lenkai turime laikytis šios istorinės dviejų valstybės
patirties, kurios vaisius buvo pergalė Griunvalde. Beje, pagal jį ir
Katinėje žuvo Lenkijos prezidentai (buvęs tremtyje per visą sovietinį
viešpatavimo laikotarpį ir dabar rinktasis), nes pastarasis viską darė, kad
suburti Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Čekiją, Ukrainą ir Gruziją
prieš Rusijos viešpatavimą. Pasak Pawelą, jau Ukraina vėl tapo Rusijos,
pasak jį, tai laukia ir visų kitų šalių. Todėl, tvarkant mūsų žygio
kompiuterį, ne mažai teko padiskutuoti ir apie Katinės tragedijos
lygiagretes, kurias šių eilučių autorius yra užvedęs temą.
|
Kazlų Rūdos mero pasveikinimas-palinkėjimas.
|
Savivaldybės direktoriaus palinkėjimai.
|
O Seimo narys Mantas VARAŠKA pats su dviračiu žygeivius palydėjo
net iki Lietuvos-Lenkijossienos
|
Su savo auklėtiniais
|
|
Pasididinkite Lietuvos prezidento Kazio Griniaus palaikų
pervežimu, jam šio paminklo įkurimu rūpinosi apie šį Prezidentą monografijos
autorius, Nepriklausomybės signataras, kilęs nuo Sasnavos ir apie šį
gimtąjį kraštą daug parašęs knygų, buvęs žymus
keliautojas-kraštotyrininkas ir desidentas, atlikęs labai daug
žygių-EKSPEDIUCIJŲ dviračiais (Skersai Sovietų Sąjungą "Nuo Baltosios
jūros-lyg Jodosios, ...) ir buvęs Lietuvos keliautojų sąjungos
prezidentu, šio žygio rengimo išvakarėse išėjęs į Anapilį šviesios
atminties ediminas ILGŪNAS. Jis iki pat mirties dirbo
Lietuvos 1000-mečio minėjimo direkcijos direktoriumi. Todėl šis kazlųrūdiečių
organizuotas renginys buvo lyg ir savo žemiečio, mylėjusio savo kraštą,
idėjų tąsa.
|
Jauni ir vyresdni
|
Sūduvos sostinėje. Apie ją bus daaugiau nuotraukų
|
|
|
