Kadangi kelionėje ilgą laiką buvo problemų su kompiuteriu, todėl čia pasakojimą pradedu nuo Norvegijos, kada Lenkijos pabaigoje blogą kompiuterį pakeičiau į naują ir keliaudamas per Švediją nuo Ystado, sutvarkiau - papildžiau svarbiausią savo kelionės tinklalapio medžiagą. Todėl pasakojimus apie maršruto pradžią papasakosiu ir išanalizuosiu vėliau.

rugpjūčio 30 d. pradžioje pasiųsti šiems adresams tokio turinio laiškas:

"Kūno  Kultūros ir  Sporto   Departamento generaliniam direktoriui Klemensui RIMŠELIUI" <kksd@kksd.lt>, "Lietuvos sporto draugijos “Žalgiris”-prezidentui V.Nėniui"<zalgiris@bnk.lt>, "Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentui A. Jucevičiui"<info@keliautojusajunga.lt>, "Lietuvos Orientavimosi Sporto Federacijai" <losf@losf.lt>, "LOSF Prezidentui 
Donatui Kazlauskui" <donatask@olifeja.lt>, LKKA Individualių sporto šakų katedros, vadovui e. prof. p., dr. Aleksui Stanislovaičiui <lak@lkka.lt>, "Lietuvos kūno kultūros akademijos, kineziologijos laboratorijos, vadovui J.Poderiui"<kineziologija@lkka.lt>,
 

Pranešmas-PRAŠYMAS dėl ŽYGIO-EKSPEDICIJOS istorinėms datotoms įprąsminti - ir per jų prizmę žvelgti į gretimų mums tautų vystymosi ypatumus, bendrumus bei skirtumus.
(P.S: mėlynose nuorodose galima atsiversti  iliustracijas)

            Leiskite pasveikinti su naujais mokslo metais ir palinkėti naujų kūrybinių minčių. Kadangi Lietuvos  bendrame gyvenime bei sporte suėjo labai reikšmingų datų, ta proga aš - treneris Vytenis Aleksandraitis, sporto bei sveikos gyvensenos aspektų tyrinėjimui dviračiu keliauju  "Aplink Baltijos jūrą". Tai   masinio Istorinio žygio  "Kazlų Rūda - Griunvaldas", skirto "Žalgirio" mūšio 600-mečio jubiliejui paminėti, tęsinys, kurį organizavo minėtos savivaldybės Sporto centras su asociacija ,,Jaunoji Sūduva”. Todėl norėčiau padėkoti puikiai organizavus šį žygį buvusiems LKKA absolventams, broliams Audriui ir Giedriui BIELSKAMS. Malonu, kad šis Istorinis pažintinis žygis pradėtas pagal buvusio žymaus Lietuvos keliautojo-kraštotyrininko, šviesiosios atminties Gedimino Ilgūno principą: pradėti pažinimą nuo savo gimtojo slenksčio, nuo minėto kazlųrūdiečių žemiečio išpuoselėto objekto - Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus įamžinimo, kurio veiklos studijoms paskyrė savo monografiją publicistas a.a. G.Ilgūnas, iki mirties vadovavęs Lietuvos 1000-mečio paminėjimo programoms. Manau, kad įvykęs "Žalgiris-600" renginys yra neatsiejamas nuo Lietuvos vardo 1000-mečio, kurį ir nusprendžiau įprąsminti KOMPLEKSINIU PAŽINTINIU; EKSPEDICINIU ŽYGIU savo buvusio Jonavoje bendražygio turistinėje-kraštotyrinėje ir Sąjūdžio veikloje, kuriai vadovavo mums šviesiosios atminties Nepriklausomybės signataras mūsų Gediminas. Nežiūrint sovietmetyje jo politinio persekiojimo, jis mums jaunystės metais buvo pavyzdžiu. Įsimintinas jo vadovaujamas dvitračių žygis-ekspedicija  (tik taip jis juos vadindavo) skersai Sovietų Sąjungą (nuo Baltosios lyg Juodosios jūros)  ir daug, daug panašių labai reikšmingų ekspedicijų, prie kurių jo pradėtų siekių nors maža kruopelyte noriu prisidėti prie pažinimo prąsmės puoselėjimo keliautojų sporte. Tai panašiai, kaip ir kitose sveikatos stiprinimo veiklose, pagal šiuolaikinį holistinį principą vardan aukščiausiojo harmonijos efekto, duodančio pačius aukščiausius rezultatus visose sferose, tuo pačiu ir sporte. Todėl savo kelionėje "Aplink Baltijos jūrą" įtraukiau  - orientavimosi sporto pasaulio čempionato stebėjimą-nagrinėjimą, darant apie jį reportažus, analizuojant neigiamus mūsų sporte simptomus, kurie, atrodo, jau pradeda taisytis. Todėl rugsėjo 1-osios išvakarėse noriu pabrėžti šiemet LKKI orientavimosi sporto specialybės įkūrimo 25-mečio jubiliejų ir to įvykio svarbiam vaidmeniui mūsų šalyje; orientavimosi turistinį pomėgį paverčiant tikru sportu ir sudarant prielaidas šioje rūšyje vystytis SPORTO MOKSLUI -aukštojo meistriškumo būtinybei.
             Todėl, aš, kaip Lietuvos-Suomijos draugijos narys nuo josios atkūrimo, aukšto sportinio meistriškumo pavyzdį teikiu per daugkartinį ir eilinį kartą  Suomijos moterų komandos tapimą pasaulio čempionėmis. tampant ir moterų sporto pasaulyje tobuliausios metodikos  pavyzdžiu, lygiai taip, kaip ir kitose sporto šakose bei šios mažos - Lietuvai artimos tautos sveikatinimo puikiuose pavyzdžiuose. Todėl savo maršruto paskutinėje Skandinavijos šalyje, per kurią šiuo metu pradėjau riedėti, norėčiau siekti kuo kokybiškesnių savo ekspedicinius pastebėjimų, prašau pagalbos ir analogiškos Lietuvos-Suomijos draugijai Kristijono Donelaičio draugijos Suomijoje pagalbos, konkrečiai tarpininkaujant ir bendradarbiaujant humanitarinės bei kūno kultūros-sveikatos ir sporto srityse. Labai norėčiau, kad ir Jūsų vadovaujama organizacija atkreiptų dėmesį į minėtas tautų tarpusavio pažinimo draugijas, jų galimą naudą.. Todėl, pagal galimybes, šio maršruto dalies pabaigje prašyčiau informacinės pagalbos pažinimo-patirties dalybos kontaktams užmegzti mūsų šaliai rūpimose SVEIKATOS, TURIZMO SPORTO IR SPORTO MOKSLO srityse. Šiuo metu kai ką parodau žygio internetiniame puslapyje, prie kurio grįžęs geriokai  padirbėsiu, ko neįmanoma žygio metu.

Su pagarba Vytenis ALEKSANDRAITIS
 Orientavimosi sporto treneris-sporto mokytojas
Kazlų Rūdos savivaldybės sporto centre.

tel.: (bitė)+37065279491
(Pranešimams siųsti SMS žinutes, nes baterijos taupymui įjungiamas retkarčiais)

              Šią minutę nuo Trondheimo "nupedaliavęs" 740 km ir rugpjūčio 28 d. vakare perplaukęs Vesta Kvarken, .'Østra Kvarken, Marenkurkku (Marenagurko) sąsmaukas ir praplaukęs Glopet salas, jau atsidūriau Suomijojoje ir jos paslaptingame miestelyje Vaasa. Tai labai garbingos praeities miesto pavadinimas, įkurto kur tai 17-to amžiaus pradžioje ir pavadintas Švedijos karalių Vaasa dinastijos garbei pabrėžti. Tai miškų pramonės mistas, kaip ir kitame krante Umeå, kuriame Maxim prekybos centre kaip tik ir pavaizduotas miško plukdymo motyvas, kurį vėliau parodysiu.

O dabar, atplaukęs į Suomiją, kaip Lietuvos - Suomijos draugijos narys, kurią sovietiniais metais uždraustą man "perestroikos" laikotarpyje teko tą draugiją atkūrinėti ir tyrinėti suomių tautos šedevro-svarbiausiojo pasaulyje epo užrašymo ekspedicijoje (ją apie 1830-tus metus pradėjo rinkti dainuojamasis runas Helsinkio vaistininkas Eljosas Leonrotas). Kaip tik  jo keliais (ežerais ir slenkstėtomis upėmis keliavome po tuos pačius kaimus, kad susitikti-pabendrauti tų dainių palikuonimis, kurie pasaulio kultūros lobynui padovanojo seniausiai užkoncervuotą dar net nuo pirmykštės bendruomeninės santvarkos iki devyniolikto amžiaus išlikusį pažiūrą į aplinką, apie ką man teko rašyti žurnale "Mokslas ir Gyvenimas" bei kituose Jonavos spaudos leidiniuose. Tad, kadangi turiu ne mažą Suomijos pažinimo praktiką, todėl paskutinėje savo maršrutostadijoje reiks labiau atkreipti dėmesį ir pagal savo profesija Suomijos tautos sveikatinimo programą, kuri yra viena geriausių pasaulyje. todėl teko parašyti štai tokius laiškus:

Tamperes Donelaicio draugijos skyriaus vadovei ...

data2010 m. rugpjūtis 28 d. 20:59
tema: "Dviračių kelionėje Aplink Baltijos jūrą, šį sekmadienį bus įžengta ir į Suomijos žemę."

Laba diena!

Nežinau, ar lietuviškai rašyti - man Lietuvos-Suomijos darugijos Kauno m. skyriaus vadovas sakė, kad Jus, Gerbiamoji, ... esate lietuvė, todėl rašau lietuviškai.

Aš Vytenis ALEKSANDRAITIS; Lietuvos -Suomijos draugijos narys nuo jos atkūrimo, dabar keliauju dviračiu APLINK Baltijos jūrą - pradėjęs nuo žygio maršrutu Žalgirio mūšio - 600-mečiui paminėti, ir jį dabar tęsiu. Keliaudamas per Suomiją, norėčiau pratęsti prieš 21-metus Nepriklausomybės išvakarėse atliktą ekspediciją Šiaurės Karelijoje Helsinkio vaistininko Eljaso Leonrato kaimais, kuriuose jis rinko runas epui "Kalevala", apie jį rašiau tada žurnale "Mokslas ir Gyvenimas, bei kituose leidiniuose. Mane domina ir Lietuvos-Suomijos istorinis bendrumas, kurį vėliau aprašysiu po kelionės.
Apie šį žygį galite labiau susipažinti iš mano įliustruoto ir aprašyto puslapio, kuris yra mano redaguojamame tinklalapyje (jo adresas www.kazlusporto.puslapiai.lt ). Jame yra patalpinau Lietuvos-Suomijos draugijos Kauno skyriaus pirmąjį puslapį ir iš Suomijos-Sovietų Sąjungos Žiemos karo bei josios Nepriklausomybės paminėjimo, patalpinau ir, tuo pačiu, iš dailininkės Riikka Hautamäki personalinės parodos uždarymo Kauno viešojoje bibliotekoje. Todėl labai paprašyčiau skubiai parašyti šios dailininkės gyvenamosios vietos bei e-mail-p adresus, nes josios kontaktus palikau netyčia namuose. labai norėčiau giliau susipažinti su Suomijos menu (domėjausi jaunystėje foto menu). Taip pat mane, kaip Kūno kultūros ir sporto specialistą (esu Kazlų Rūdos savivaldybės Sporto centro treneris- sporto mokytojas) domina ir profesinė sritis. Todėl abiejų draugijų skyrius norėčiau susieti su Suomijos sveikos gyvensenos, kūno kultūros bei sporto organizacijų veikla, ypač su Suomijos Tautos sveikatinimo patirtimi, pagarsėjusia visame pasaulyje. Norėčiau visa tai perduoti Lietuvos atitinkamoms struktūroms. Būtų malonu, kad konkrečiai, mūsų bendros draugijos galėtų irgi prisidėti prie informacijos ir geros patirties skleidimo. manau, kad tai Lietuvai labai reikia. Žygio metu Norvegijoje - Trondheime stebėjau orientavimosi pasaulio čempionato eigą, kurį minėtame tinklalapyje teikiau reportažus. Labai džiugi naujiena Suomijai, kad, kaip visad, vėl nepakartojamomis tapo Suomijos moterų orientacininkių komanda, eilinį kartą tampančios pasaulio čempionėmis (jų nuotrauka mano minėtame kelionės puslapyje) - tuo įrodydamos Suomijos moterų sporto metodikos puikią mokyklą, su kuo galima sveikinti Suomijos sporto vadus. Malonu, kad visas pasaulis mokosi iš Pavo Nurmio ir kitų Suomijos didvyrių pavyzdžio.
Šiuo metu Švedijoje - Laplande jau pasiekiau Baltijos jūros pakrantę ir esu Umeå mieste - rytoj (t.y. sekmadienį, tikriausiai kelsiuos keltu į Suomiją). Todėl būtų labai malonu susipažinti su draugija, nors trumpam susitikti, pasidalinti informacijomis apie veiklą, būsiu dėkingas už supažindinimą su Suomiją.
Vytenis - pravažiuojant Umeå miesto Magdonaldas (tik šiose, bet ne visuose valgyklose randu laisvai prieinamą internetinį Vi Fi ryšį.)
 

Dailininkei Riikkai Hautamäki:

.Hyvää iltapäivää, neiti Riikka!

Anteeksi jos kirjoitan suomeksi sujuvasti, joten en kirjoita, ja ovat käyttäneet Google käännös ominaisuus.

Lord Of Virginia Dzvonkaite-Koivula sain osoitteesi. Haluan muistuttaa teitä näyttely Kaunas sulkeminen verkossa. Osoite:

http://kazlusporto.puslapiai.lt/kultura-sveikata/liet-suom/index.htm

Tällä hetkellä pyörä kulkee Itämeren - on jo ohi Puola, Ruotsi, Norja (Trondheim siellä katsomassa Suunnistuksen maailmanmestaruuskilpailut - ei raportointi), sitten taas Ruotsi ja Suomi jo tänään - En Vaasa. Pyörääni matkan katso:


http://kazlusporto.puslapiai.lt/dviratis/dviratis.htm


Olisin tyytyväinen, että viimeinen pohjoismaa, lähin

V dalis. Rugpjūčio 27 d. didelis papildymas
"Iš Norvegijos vėl į Švediją"
arba
 GREITAI TEKS PALIKTI Skandinavijos PUSIASALĮ.

    Palikti Trondheimą teko keliaujant palei to paties pavadinimo (Trondheimsfiorden) didžiausią Norvegijos fiordą, važiuojant į rytus iki Stjordalshasen miesto, kuris įsikūręs puikioje įlankoje. Važiuoti dviračiu Trondheimo rytinės dalies pramoniniu rajonu ir remontuojamomis gatvėmis buvo nelengva. Aiškių dviratinių takų nebuvo. Takai skirti dviračiams prasiodėjo tik už pačio Trondheimo, kur, pirmiausiai, juose pasitiko sportininkai - ne tik  dviratininkai, bet ir slidininkai su riedslidėmis ridinėjantys, kurie mėgavosi gan stačiais pakilimais ir nusileidimais. Prarasti keliavimo aukštį galima ir nuklydus  nuo maršruto-įvažiavus į kokią gyvenvietę, kuri pasibaigia akligatviu. Važiuoti greitkeliu nesiryžau - sakoma, kad dviratininkams juose draudžiama. Todėl orientuotis kitais šalutiniais keliukais yra nelengvas užsiėmimas, kai čempionato centre išduotas smulkesnis žemėlapis yra gan schematinis, su ne visais Trondheimo priemesčių pažymėtais keliais bei praleistomis smulkesnėmis gatvėmis..Ypatingai stebino tai, kad tomis gatvėmis labai daug kas treniravosi, sportavo ne tik rimtai, bet ir kai kas savo malonumui. Sportuojančių ypatingai daug buvo, nes tai buvo jau vakaras. Už Malvik priemesčio įspūdinga įsispraudusi įlanka, kurią aplenkus, prasidėjo ilgas, status ir varginantis pakilimas, po kurio buvo smagus, didelio greičio nusileidimas. Sutemus, permiegota nuošalioje autobusų stotelės stoginėje. prie pat Stjordalshasen -ovėl puikus nusileidimas ir didelės Sjordalselva upės įveikimas. Už jos ir prasideda plentas į Švediją, kuriuo transporto intensyvumas labai didelis. Ir nežiūrint to, kad automobilių čia nemažai, bet teko daug sutikti šiuo plentu besitreniruojančių dviratininkų. mat jiemslabai smagu naudotis labai didelio aukščio skirtumo maršrutu -tai pati geriausia dviratininkams treniruotė. Pakilimas nuo Atlanto vandenyno pakrantės iki Norvegijos sienos buvo gana status ir labai ilgas. Po to Švedijoje prasideda ilgas ir labai lėkštas nusileidimas, kuris nusileidžia tik kokiu ketvirtadalio to didžiojo pakilimo kilto nuo topaminėto fiordo.  Visą šitą dalį aprašysiu smulkiaui, kai pateiksiu aukščių skirtumų ir jų kitimų Polaro atliktą diagramą
     Nuo Yttean miestelio, apsimokėjo pasukti mažo intensyvumo plentuku į Ostersundą pravažiuojantį pro įspūdingą sąsmauką, kuriame aukščiausias tiltas ir šalia didelis miesto aerodromas.  Nuo Ostersundo maršrutą keičiu kardinaliai į šiaurės kryptimi panaudojant žymiai mažesnio intensyvumo 45-ą kelią. Tai išvengiamas bereikalingas nukrypimas į pietus, važiuojant į rytus link Sundasvallo, ir taip labiau susipažįstama su tikraja Švedija, nepapūdruota, nes šioje nuošalėje galima pamatyti tikrą švedų kultūrą, kuri čia žymiai savotiškesnė, bet vis tik kultūra nėra žema. tiesa, turizmo informacija tampa mažiau kokybiška, turistų aptarnavimas jau silpnesnis. Miestas prie ežerų Hammerdal-as, lyginant su analogišku Ostersundu- tai mažiukas miesteliukas., o Ostersundui giminingas pagal reikšmę (gretimos komunos centro) miestas Strumsund-as yra irgi jau nedidelis, neradau jame įprastos rotušės. žodžiu, kuo toliau į šiaurę, tuo civilizacija mažėja. pernakvojau labai sėkmingai tik už lovtergo miestuko prie pailgo didelio ežero (pavadinimas žemėlapyje kažkodėl neduotas) kempinge. buvo nedrąsu, kad nepareikalalautų mokesčio. Bet ryte ir vydury dienos, kol susitvarkiau lūžtantį priekinės bagažinės laikiklį, niekas taip čia ir nepasirodė. Mat aš kaip poilsiautojas esu vienui vienas, tad ir visos kempingo paslaugos man nemokamos. Stebina tai, kad šviesą kempinge reguliuoja automatika, . Ji įsijungia vakare, vydurnakty išsijungia, o paryčiais vėl trumpam įsijungė, kol visiškai prašvito. Pa Žodžiu - kempinge šeimininkauja automatas - negavau jokios informacijos Tik už Hoting-o miestuko kempingas veikė, bet interneto, kaip Pietų Švedijoje nebuvo. Pasiūlė už keliolikos kilometrų Doroteakomunos centro mieste kempinge pasinaudoti internetu. Topogrrafinių vietovės emėlapių jau kuris laikas šiame Švedijos ukampyje jokiose informacijos stenduose jau nerandu - vietoje topo (su reljefu ir visais ežerų aukščiais virš jūros lygio) tik schematinio lygio planai. Pabandiau kempingo šeimininkų pasiklausti, kokia, galop[ežero altitudė (vandens paviršiasus aukštis virš jūros lygio). Deja, šeimininkė negalėjo pasakyti nieko, o vyras (atrodo irgi kempinge dirbantis) pabandė prisiminti ir man užrašė 334metrus. Tai žymiai daugiau nei mano Polaras rodantis 402 metrus dėl nukritusio slėgio, kuris visus parodymus sukelia į didesnes aukštybes. Norint atsekti atmosferos slėgio pokyčius, reikalingas tikslus topografinis žemėlapis tam, kad daryti Polaro parodymų korekcijas, ir tuo pačiu įvertinti atmosgferos slėgį bei numatomą orą. Kempingo šeimininko parodymu likau patenkintas, manydamas, kad skirtumas parodymų nėra toks jau didelis ir oras neturėtų būt blogas, nors minti buvo sunku-pūtė priešinis šiaurės vėjas.
             Deja, jau sutemus numinęs iki kitos komunos net centro, kempingas buvo pačiame miesto pakraštyje su pavadinimu "Lapland". Ir, teisingai, jau keli kilometrai, kai prasidėjo Laplando kraštas  su labai mįslingu pavadinimu, daug ką reiškiančiu, kad jau prasidėjo, ar jau prieigose prie Šiaurinės Švedijos dalies.  Ir tai jau labai jaučiasi ne tik žymiai šaltesniu, niūresniu oru, bet ir tai, kad aptikau žirnių lauką visiškai kitokios brandos situacijoje. Pavyzdžiui Pietų Švedijoje prie Halmastado miesto didžiulis žirnių laukas buvo su gerai prinokusiais žirniais. O, štai čia, dabar ankštys visiškai plonos su dar tik besimezgančiais žirniukais vos ne aguonos dydžio. Ir tai vasaros pabaigoje!  Taigi Laplando kraštas mįslingas, nes, iš Norvegijos ties Trondheimu buvo įvažiuota į Jåmtland-ą,  kažkodėl mano žemėlapyje toje vietoje matau tą kraštą pavadintą Våsterbotten, o kiek į vakarus nuo Dorotea matosi kito krašto sankysta - tai Våsternorrland-u,  su sudurtinio žodžio šaknyje  "norr" (lyg kaip "nord") atrodo, reiškiančiu Šiaurę. (Tai reikia dar patikslinti, nes tai nėra pats šiauriausias kraštas. Šiauresnis kraštas yra jau paminėtas Våsterbotten-as ).  .

   Taigi jau Laplandas, kuriame kaip tik demonstruojama kempinge šiaurės gyventojų-elnių augintojų palapinė. Tai ROMANTIŠKA, nors jau visiškai nešilta-tikras rudeniškas oras. Deja, ir čia interneto nerasta. Gerai, kad atradau ant sienos topografinį žemėlapį su visais ežerų aukščiais. Pasirodė, kad buvusio kempingo šeimininkas nors ir bandė prisiminti, bet labai netiksliai. Ežero aukštis iš tirųjų buvo žymiai žemesniame lygyje, t.y. kintančio 260-264 m. lygio. Tai kadangi Polaras parodė dar didesnį skirtumą tarp realybės, užkeldamas parodymus į labai didelį aukštį, vadinasi, atmosferos slėgis labai žemas ir vėjai bei ciklono sūkūriai turi atnešti dar prastesnį orą. Juk visad orų masės veržiasi į ten, kur slėgis mažesnis.  Bet nakvynei palapinę kempinge statytis atsisakiau, nes už mano menkutę palapinėlę pagal tarifus paprašė 135 kronas, o tai reiškia, kad apie 60 litų tik už menkutėspalapinei vietą, brangiau nei prašmatniausiame viešbutyje visas kambarys Kadangi pagal žemėlapį miesto, aplink jį visur tik žalia, nutaeriau pagrįžti atgal kiek už miesto ribų ir beveik visiškoje tamsoje (sugedus prožektoriui) paknūpstomis pasistačiau palapinę, kur sąmanose kaičiojau kojas į kažkokias prarajas tarp amenų apsamanojusių ir griūvinėdamas vis galvojau, kad mūsų orientacininkams, tikrai, sunku startuoti Švedijos neįprasto grunto sąlygomis.
                Na, o ryte, neapsirikau, jau lašnojo smulkus-ilgalaikis lietus.. Vadinasi, Polar šiuolaikiškas pulsometras su altitudės nustatymo funkcija tinkamas ne tik sportui, bet ir turizmui nepamainomas dalykas. Tik, gaila, kad buvo nuovargis didelis dėl daug neprimiegotų naktų ar šaltų naktų, ir, dabar susirengęs visas savo atsargas, išmiegojau kaip ponas iki vidurdienio. Taip, kad ir miestelio bibliotekos internetu neteko pasinaudoti, nes šiandien-trečiadienį ji dirbo tik iki 14 val. ir jos darbui, kai atvykau, liko vos keliolika min. Taip pat ir patarimais  net iš Lietuvos naudotis prie parduotuvių išmetamo virš terminų maisto nepavyksta, nes, tie konteineriai arba užrakinti, arba jie yra viduje. Matyt jau atsirado problema, kad jais daug kas pradėjo naudotis ir kad neprarasti pirkėjų, aišku, parduotuvė sąmoningai sau nuostolio nedarys, ypač, kai miesčiukuose tenka pamatyti ir tikrų bomžų, nors jų mažiau nei Lietuvoje, bet prasigėrusių, degradavusių pamatyti galima. O jais naudotis pradėjo masiškai čia atvykę gyventi tailandiečiai. Jie labai daug uždirbdavo miškuose rinkdami uogas. Jų būdavę tiek daug, kad mėlynes per valandą galima būdavę kibirąpririnkti, o mokėdavo po kelioliką kronų už kilogramą. Bet dabar jiems nelaimė - šiemet miškuose uogų (mėlynių), galima sakyti, visai nėra, nes pavasarį žydėjimo metu pakando šalnos. Taip, kad nelikus darbui, į Tailandą iš Švedijos negrįši, taip kaip lietuviams į Lietuvą. Gerai, kad iš Tailando atvyko nedaug - tik žvalgai. Labai apgauti tapo lietuviai, kuriems čia į darbus organizavo kažkoks klaipedietis.

KODĖL Lietuvoje UŽDARGBIAI ŽYMIAI MAŽESNI ?
arba  KITO JŪROS KRANTO svajonė, pagaliau, išsipildė

Todėl darbuose sekasi tiems lietuviams , kurie dirba normaliose firmuose. Pavyzdžiui medžių sodinime Kvalllitestekog Norr AB ir bendroje lietuviškoje UAB "Europos miškas" miestelyje Dorotea dirba kartu jau daug metų. ir priklauso žymiai SCA kompanijai valdančiai didelę dalį Švedijos miškų. Ten darbuorojai įvaldė gerą medžių sodinimo metodą, nors, šeip darbas yra labai sunkus švediško akmenuoto grunto sąlygomis. Pavyzdžiui Prienų miškininkai pasigyrė, kad per metus jie pasodino apie40 tūkstančių sodinukų, kai tiek Švedijoje brigada pasodina per dvi dienas, o tokių brigadų Švedijoje keliasdešimt. O kiekvienas žmogus per metus pasodina iki pusę milijonų sodinukų. Štai ir visas atsakymas slypi dėl pragyvenimo geresnio lygio jau vien tik Švedijoje pagaminamos žymiai didesnės produkcjos kiekyje.  Šiam pailiustravimui ir teko nemažai man padirbėti šiuo metu stebint  vietos buitį, mąstymą, mentalitetą, švedų gyvenimo racionalumą, kuris atsispindi kiekviename žingsnyje, net dizaine ir sveikoje gyvensenoje slypi didelio švediško racionalumo paslaptys. Kad  ir toks pastebėjimas, kad Švedijos keliuose degalinių daug, bet juose aptarnaujančiųjų tiek daug, kaip Lietuvoje, dar nemačiau. Degalinės visos, beveik, automatinės.  

 Kaip tik prie Doroteos miestelio pas  mūsų tautiečius ir teko man apsistoti vienai nakčiai, kur neblogai padirbėjau prie kompiuterio. Tai visai kitas darbas prie stalo, nei voliojantis palapinėje. Mūsų lietuvaičiai dirbantys mano minėtoje bendroje Lietuvos-Švedijos firmoje dirba jau daug metų, jie yra išsinuomavę namą.  Aišku, kaip supratau, kai kurie žada greitai grįžti namo, nes rugsėjo mėnesio vyduryje prasideda žiema ir medžių į įšalusią žemę nepasodinsi. Be to lietuviai naudojasi ne švedišku kelis kart brangesniu maistu, o iš Lietuvos atsivežtu. Tik man problema, kad ant dviračio ilgai kelionei nesusikrausi to maisto. Ką Lenkijje prisipirkau - jau baigiasi atsargos. Pavaišino mane nedidele rieke, nes užšaldytą šaldyklyje ne taip greitai atšildysi. Kaip tik pasiilgusią lietuviškaja duonyte mane pavaišino Algis iš Kazlų Rūdos, kuris gimtajame mieste buvo dar tada, kai Kazlų Rūda išlydėjo dviratininkus į Istorinį dviračių žygį. Dabar man jį tęsiant, nenumatytai suplyšo batai, padai pasidarė taip kiauri, kad atsistojus ant drėgnos žemės jau kojinės mano tampa šlapios -su šlapiom kojinėmesu jau daug dienų. todėl labai dėkingas Zigmui iš Prienų padovanojusiam man savo batus su kuriais jau visai kitas-tikras gyvenimas prasidėjo. Taigi pas tautiečius, kurie pavaišino pusryčiais, prieš išvyką į darbą ir man į žygį,  už lango termometras rodo tik tris-keturis Celsijaus. Todėl dabar KELIONĖS TAKTIKOJE KRYŽKELĖ, nes esant kelis kilometrus už Dorotea miesčiuko labai svarbioje kryžkelėje, vedančioje į šiaurę (į Sorselę ir Arvidsjaur 45-as kelias ir į vakarus 92-as vedantis į pajūrio didelį miestą Umeå.Ties šia kryžkele jau pats šiauriausias maršruto taškas maždaug 64,25 laipsnio šiaurės-pietų platumos. Taigi reikia apsispręsti, ar minti tolyn į šiaurę palei garsųjį turistų mėgiamą Ingelman geležinkelį, ar sukti į vakarus, vėl kažkiek prarandant nukeliautą padėtį šiaurėn link Baltijos jūros, palei kurią nesinori trintis labai intensyviais transporto keliais, ar vis tik dėl labai pablogėjusio oro sukti arčiau civilizacijos prie gimtosios  jūros, apie kurią sugalvota apvažiuoti, ar net susitrumpinti kelią, kertant Bostnijos įlanką. Mąstyti trukdo informacijos trūkumas, kaip minėjau, prieigos prie interneto kaimuose niekur nerandu.       Kelioliką kilometrų pavežėjęs mane minėtas latvių vairuotojas pasiūlęs nauduotis man 45tu plentu dėl jo mažesnio intensyvumo, nukreipė mane į gana nuošalų Švedijos kampelį. Nors jis užtikrino, kad bet koks vairuotojas pavežės, daug  vairuotojų ir iš Lietuvos naudojasi tuo plentu, bet sustabdyti greitai važiuojančias pakrautas mašinas siaurame vingiuotame kelyje neįmanoma. Pasikalbinti vairuotojus gali degalinėse, kuriuose, kaip tik sunkvežemiai neužsuka, tos degalinės yra kitoje pusėje ir užsukti didelioms mašinoms neįmanoma. Taigi, medžiodamas pakeleivinės mašinos sugaišau veltui tiek, kiek būčiau jau ir pedalus sukdamas nuvažiavęs. Todėl jau palikau tą rekomenduotą plentą ir  link Baltijos į rytus - į didesnę civilizaciją.
            Ir kaip tik neapsirikau. Už 34 kilometru Åsele miestelyje -komunos centre "turistbiuro" (taip vadinasi turizmo aptarnavimo-informavimo centrai) labai daug gavau vertingos informacijos, o kaimo bibliotekėlė tai iš vis nepakartojama - tai puikiausias mokymo-švietimo centras su keliais kabinetais pilnais kompiuteriais, konferencijį kabinetas su didžiausiu kompiuteriniu ekranu pranešėjų demonstracijoms. Tik štai viena bėda - savo kompiuteriu naudotis negaliu. Vadinasi, savo tinklalapio tvarkyti negaliu, nes reikalingos mano kompiuteryje esančios programos. Gerai, kad pasigavau kažkokį signalą Vi Fi, bet jis toks silpnas-nutrūkinėjantis, kad su Total Komanderiu dirbti visiškai neįmanoma. Vėl laikas sugaištas veltui. Žodžiu -išvada tokia - ŠITAME UŽKAMPYJE NEŠIOJIMIEMS KOMPIUTERIAMS DIRBTI SĄLYGOS DAR NESUDARYTOS.
             Aišku, kultūra labai aukšta. Jau vien šalia tilto protakoje ant seno tilto poliaus sukrautų netvarkingai plukdomų rąstų krūvos paminklas simbolizuoja, kad Švedijoje su netvarka jau pabaigta. Tų suverstų medžių meninis "kūrinys", man, buvusiam keliautojui Šiaurės Karelijos upėmis daug ką pasako, kai upės būdavo užkišamos netvarkingai plaukdoma mediena. Dar maloniau nuteikė paprasčiausias bariukas, kurį nutariau įdėmiau pastudijuoti jo nepakartojamą intyerjierą, kuris labai daug ką pasakė apie Švedijos paslaptis. Kiekviena detalikė, kiekvienas vaizdelis ne šeip dėl grožio, bet viskas turi savo mintį, kultūros praeities vystymosi atspindį eilinę tos vietovės buitį, mąstymo ypatybes, kurias užfiksavau nuotraukuose ir kai turėsiu laiko, tai pateiksiu. Ypač suimponavo baro savininkės nuoširdumas, noras suprasti, padėti., labai malonus aptarnavimo būdas, stengiantis su kiekvienu klientu pabendrauti. Tame bariuke praleidau ne mažai laiko, nes jame gavau atsakymus į Švedijos ypatumus. Kad ir miškovežio kraunančio sau rastus į priekabą maketukas atspindi tos vietovės charakterį - miške dirbantiems labai malonu užsukti į tokį barą, kai jame mato jiems artimą aplinką ar kliento mąstymo, hobi ypatumus. Tas miškovežio maketukas mane sudomino, nes dirbu Kazlų Rūdoje , kurioje miško naudojimo pramonę teko matyti nuo mažens. O ant sienos įvairiausių firmų darbinės kepuraitės, senos medinės slidės irgi prie etnografijos elemento jau priskirtos. Taip pat žurnalai, pažintinė visa literatūra, ypač, informatyvus ISTORIJOS žurnalas su Adolfo Hitlerio portretu - tokias ir panašias svarbias temas Švedijoje stengiamąsi gerokai išnagrinėti, kad dar labiau sustiprinti brandų demokratinį mąstymą.
               Apsistojau bare dar ir todėl, kad priešais yra automatinė degalinė (važiuojantiems man į priešingą pusę), bet, užtat šis bariukas pusėje toje, į kur man kryptis. todėl, man stipriai jau vėluojant, labai aktualu susirasti pakeleivinę mašiną, kuri galėtų mane pavežėti. bet, keliai labai nepatogūs, nėra šalikėlių, aikštelės sustojimams nors ir labai dažnai išmėtytos, bet, vairuotojui lekiančiam dideliu greičiu ir pamačius mane balsuojantį, praktiškai jis jau neturi laiko, kad sustabdyti. o be to reikia dar tą vairuotoją ir pakalbinti -su juo pabendrauti, kad jis norėtų sustuoti, paimti nepatogų bendrakeleivį dar ir su labai sunkiu dviračiu. Juolab, kai labai dažnai tolimų reisų sunkvežimiai tuščią ridą retai kada daro - kai jau pasikrauna, tai pilnai ir net dažnai važiuoja su antspauduotais krovinių skyriais, į kuriuos jau ir norintis vairuotojas pakeleivio bagažo neįdės.Taigi labai daug laiko praleidau prieš tai minėtame Dorotea miestelio degalinėje, į kurią, kaip pastebėjau, įvažiuoja tik vietiniai, o pravažiuojantiems į priešingą pusę netneįmanoma autotraukinio ilgio furgonui apsisukti. Tad daugiau nei pusę dienos praleidęs veltui ir nieko nepešęs ir nesėkmingai bandęs pakelyje, įsitikinau, kad pravažiuojantys tolimų reisų transportas trumpinantis kelią iš Suomijos į Norvegiją, yra labai retas ir reik surasti, kur jie stoja., kad asmeniškai pabendrauti su vairuotojais. Todėl ir nutariau tokius surasti maloniame Åsele bare. Kadangi jame jau baigėsi darbas, pasilikau nakčiai kaip "benamis šunelis" šalia baro, kuriame buvo man "suteiktas" visiškas servisas. Lauke esantys staliukai su dalinai aptverta simboliškai teritorija ir jame virš stalų išskleidžiami lietsargiai puikiai mane apsaugojo  nuo darganos. Visam patogumui lauke buvo ir rozetės, kur galėjau pasijungti kompiuterį ir, aišku, fotoaparato baterijį pakroviklį, kurį miške niekur neįkišiu nakčiai krautis. todėl krautis aš galiu tik tada, kada reikia važiuoti su dviračiu, bet nevažiuoju ir važiuoju tada, kada jau reikia miegoti (tai perkeltine prasme-bet visai reali problema). Dar nuostabiau, aptikau interneto mikro padalėlę, įsijungiau, bet dėl labai silpno ryšio aš iš savo kompiuterio į serverį perduoti nieko negalėjau, su vargu ir šeip naudojausi super lėtu internetu. Bet ... Taigi vėl miego trūkumas. Ryte atėjusi šeimininkė pasirųpino ir rusiškai kalbančia moteriške, kuri net atvažiavo su manim pabendrauti, perdavė ji man labai svarbią informaciją, kada keltai  į Suomiją. Jos informacija padėjo, nes, pagal ją, šeštadieniais kelto reiso nėra. Balsavau iki tol, kol apsimokėjo, kad suspėti į keltą. Tik Bjurholme, prieš tai pervažiavęs labai įspūdingą upę, virš kurios vos galva nesusisuko nuo fantastinio tilto aukščio virš upės, pamačiau specialią nuošalią aikštelę, kur krovininiai sunkvežimiai privažiuoja piie vienos cisternos, ir ten su kortele pasipildo. ten vienas vairuotojas man pasisakė, kiad kaip tik skuba į keltą, galėtų mane paimti, bet dviračio paimti negali. Tad teko toliau sukti pedalus, kol pertraukai nenuęjau į mišką ir pamatęs fantastinį didelį grybų kiekį, nutariau čia papietauti -pirmą kartą kelionėje užsikūriau per lietų laužą, prieš piet susižėriau į burną dideles saujas persirpusių bruknių, po to ne rinkdamas grybus, o tik jas iš kart nuo žemės pjaustydamas į katiliuką, nusprendžiau, kad jie turi būti valgomi. Taip, kad likvidavau organizme didelį baltymų stygių ir sotus, pilnai patenkintas savo gyvenimu bei pajutęs didelį jėgų antplūdį, kur man jas suteikė l grybai bei bruknės;.ikvidavę mano organizme trūkstamų medžiagų deficitą. Taigi vėl permiegojęs gana nepatogiai autobusų stotelėje, nes joje pagal tų vietų konstrukcijas stotelės  su labai trumpais suoliukais, ant kurio tilpo tik mano nugara, o koja teko užkelti ant dviračio bagažo. Susirengęs visas drabužių atsargas (temperatūra dar kol kas pliusinė) ir įlindęs gana labai prastą (šaltą) miegmaišį, vos ne paryčiais iš šokių grįžtančiam jaunimui pasirodžiau šokiruojančiam - viena mergina net pajudino mano kojas, norėdama įsitikinti, kas tai per daiktas ant dviračio užkeltas. Naktis buvo šalta, nes nepatogus miegojimas ir dar stotelės tik stogas bei peršviečiamo stiklo siena iš vienos pusės vėjui laisvės apie mano galvą buvo per akis, nuo kurio pasislėpiau striukės kapišonu bei užsidengęs galvą miegmaičiu, į kurį prikvėpavau drėgmės ir jo vidus pasidarė drėgnas ir su ta drėgme nei kiek ne šiltesnis nuo mano prikvepuoto anglies dvideginio. Todėl atsikėlęs turėjau gerai mankštintis, kad galėčiau tęsti žygį. O užlipau ant dviračio su visais drabužiais, nes reikėjo atšilti minant į paskutinius kalnus, nuo kurių nusileidimai buvo vis didesni ir didesni ir mano Polaras jau parodė bendrą žemės paviršiaus staigų sužemėjimą link jųros lygio.
          O, šiaip, grįžtant prie stotelių - toliau prie Umeo miesto stotelę pamačiau žymiai moderniškesnę su žymiai ilgesniu suoliuku ir net pilnai uždara konstrukcija  iš stiklo tik su įėjimu į vidų. Bet miesto teritorijoje tokioje stotelėje nakvoti, kai net ne prašvitus gali būti keleivių skubančių į darbą, tokia stotele, labiau civilizuotoje vietoje, gal, ir mažiau korektiška naudotis. Be to kiekvienoje stotelėje tiek Norvegijoje, tiek ir dabar Švedijoje matau po dviratį paliktą. Matomai, kas išvažiuoja autobusu, iki stotelės atvažiuoja dviračiu ir jį palieka, kad vėl galėtų grįžti. Kai kurie dviračiai,  lyg, išmesti atrodo visai dar neblogi, kiti prastesni, bet prirakinti (mačiau net motocikliuku vieną jaunuolį taip atvažiavusį ir jį palikusį.) Motocikliukus jaunimas naudoja daugiau transportui, o ne tuščiam važinėjimuisi, kaip Lietuvoje. Ypač motoroleriais naudojasi Skandinavijoje
         Taigi, jau dviratis atvežė mane prie seniai išsvajotos  Baltijos pakrantės, tik ne vakarinės, kaip įprasta Lietuvoje, bet Rytinės, apie kurią svajodavau net mažas būdamas Palangoje, kai kiekvienais metais mane atostogauti nusiveždavo mano senelis - jis daug pasakodavo ir apie jam nematytą, bet  ir jam išsvajotą KITĄ JŪROS KRANTĄ. Taigi, to KITO JŪROS KRANTO svajonė, pagaliau, išsipildė.

.

IV dalis.Net prie pat Norvegijos sienos, ji pasveikino ir nustebino nuostabiu fiordu. Jo vydūryje ant aukščiausio tilto ir buvo Švedijos-Norvegijos siena

        
 Šį puslapį pradedu įsėdęs į modernų traukinį, važiuojantį iš Haldeno į Oslą. Nutariau pasinaudoti ir norvegiškuoju transportu, nes jau tik įvažiavus į Norvegiją, mane papjovė iš kart prasidėję statūs pakilimai ir nusileidimai. Tik nusileidus vėl ilgiausias pakilimas ir varginantis pakilimas, užsibaigiantis tuo, kad jau net stovint ant pedalų ir visiškai įsirėžus ant paskutinės ir labai sunkiai valdomos pavaros, kai dviratis juda vos 2-3 km/val. gričiu, tenka nušokti nuo dviračio, prieš tai dar stabdžiųs nuspaudus, kad visas krovinys su dviračiu nepradėtų atgal judėti. Taip nusikankinųs ne tik Haldeną pasiekus, bet ir pačio miestelio senamiesčio stačiomis gatvėmisman jau atšoko fantazijos savo krovinį kiloti žemės paviršiaus atžvilgiu aukštyn-žemyn. Taigi, nutariau dviratininkų finišo neieškuoti, nes jis buvo ne prie ežero-fiordo, o kažkur aukštai - ten man parodė vienas iš finišavusiųjų, kuriuos aš sutikinėjau jau kokį 10 km iki Haldeno.  Būtent, su tuo miesto gerležinkelio stoties budėtoja pokalbis paliko gilų įspūdį, kai atidardėjau dviračiu į peroną jau nuvažiuojant mano reikiamam traukiniui į Oslą. nes aš angliškai, o ji vokiškai nemokėjome, bet pasikalbėjome nuoširdžiai.Ji, man nusnaudus, Haldeno g.st. laukiamojoje salikėje - pavaišino kava. Kai malonaus jaunimėlio paprašiau padėti iš automato  nusipirkti bilietą (aš to sudėtingo automato valdymo nesuprantu, nes angliškai, norvegiškai bei švediškai man kalbos nesuprantamos), ji miestelio, atrodo, jai gerai pažįstamiems jaunimiečiams pasakė, kad bilieto pirkti man nereikia. Malonioji stoties viršininkė-budėtoja, palydėjo man

e su dviračiu, kažkodėl, į traukinio priekį (paprastai traukinių gale dvirčiams įėjimai su nuleižiamu latafetu ir todėl  dviračio kelt nereikia). Bet manasis dviratis tiek apkrautas, kad keleiviniame vagone su juo būtų problemos. Gal todėl jaunoji budėtoja mitriai įšoko į priekinio mašinistų įėjimo patalpėlę tarnybinę (aišku, pati atidariusį šį įėjimą) ir pasiūlė man tą sunkenybę  įkelt be jokių laiptelių. Be to,nieko nelaukusi, ji pati pagriebė iš viršaus už vairo priedo (triatloninio aerobaro) ir pradėjo kelti mano sunkenybę. Teko ir man papūkštauti, kol tas sunkiausias mano tankas įsiropštė į vagoną. Gerai, kad ties pedalais yra dantratis, kuris besisukdamas nuo laiptų pagrindo, kaip tikro sverto pagrindas palengvino labiausiai apkrautos mano keliamos užpakalinbės dviračio dalies įkėlimą. Į šią mašinistų patalpėlę įvedus savo "arklį", dar su spyna jį prirakinau, kad nesavivaliautų svetimoje vietoje.
          Deja, ilgai iki Norvegijos sostinės važiuoti nereikėjo, nes traukinyje taip ir nebaigiau šio teksto. Pro traukinio langą spoksoti nesinorėjo, nes jau tamsu. gal kiek ir užsnūdau prie savo naujo kompiuteriuko, kai išgirdau garsiakalbyje malonų ir jau girdėtą moterišką balso toną, šnekantį, kad traukinys jau artėja prie sostinės. Kai operatyviai susitvarkiau, ir apsijuosęs viską kas svarbiausia ties juosmenimis, traukiniui sustojus tuoj prišokau prie tų pirmųjų dūrų, juos merginos pavyzdžiu irgi pats atsidariau prisilietęs prie bešviečiančio mygtuko, ir kai jau savąjį žirgą atrakinau bei pasukau prie dūrų, apačioje laukė ta pati Norvegijos geležinkelio linijų pareigūnė, be kurios pagalbos neaišku kaip būčiau išropštęs savo sunkenybę iš pusės metro aukščio įėjimo be jokių pakopų. Pasirodo, toji mergina dar ir traukinį vedė, Maloniai pasikkalbėjęs dar ir leido ji nufotografuojama prieš pat traukiniui atgal išvykstnt į Haldeną.
          Na, kaip pridera, tuoj pat prisistačiau prie tualeto, kuris mano džiaugsmui, buvo nemokamas. Bet, netrukus tualete prisistatė policininkai ir perspėjo, kadprižiūrėčiau savo dviratį - jo nepalikinėčiau. Padekojęs nustebau - negi ir dviratį į tualetą vežtis. Juk iš pasakojimų girdėjau, kad Skandinavijoje atpratinta vogti net nuo viduramžių. Už vagystes viešai būdavo kapojami pirštai ir net rankos, kur po tokios egzekucijos likdavo visam gyvenimui paženklinimas, kad ...
           Kadangi Trondheime jau prasidėjo pasaulio čempionatas, o aš tik Osle, tai nutariau pavažiuoti traukiniu ir iki Trondheimo. Mat ši marčruto dalis nukrystant nuo Baltijos link Atlanto pakrantės neįeina dalinai neįeina į maršrutą "Aplink Baltiją", nors vėliau supratau, kad kaip tik šis nutolimas kaip tik davė visus atsakymus, kas  siejasi su Baltiją. taigi, kaip sakant, "vienu šūviu du zuikius ..."  Juolab, kad pasaulio čempionatas man kaip tos sporto šakos treneriu- tai įvykis neeilinis, ir dar tai antras pasaulio čempionatas, kai dviračiu (užpernai važiavau į  Čekiją (į Olomoucą), o prieš tai tais pačiais metais į Europos čempionatą Ventspilin. taip, kad gavosi neblogasdublis vienas kitą papildantis. Todėl, kad neveluoti į čempionatą, pasinaudojau ir STIHL firmos  parama. Kitaip, būtų problemos, nes kainos nerealios.
        Deja, laukiant traukinio, žiūriu į  sav9o dviratį ir nematau mėlyno čemodnėlio nuo kompiuterio. seno, kurį pardaviau. Todėl buvo jame labai patogu dėti visus pakroviklius ir nuskaitytuvus. taip ir negalėjau prisiminbti, kada jis dingo, arr tuo metu, kai policininkai perspėjo,ar dar traukinyje. Kadangi dėmesingumą dėl nemigų buvu labai praradęs, tai dėl to ir nesikreipiau į policiją, nes neturėjau konkretaus fakto, kada ir kur ndingo konkrečiai. Aiškuų, iš tos pačios paramos teko kompensuoti visus elektroninius priedus, nes be jų naujas kompiuteris kelionėje būtų bvisai nereikalingas, o klionėr beprasmė, nefrašant iš jos reportažų.
            Nuvykus į Trondheimą, bandžiau aiškintis, kur čempionato centras. Interneto jau vėlai vakare surasti nebuvo įmenoma. Miesto gyventojų klausinėti buvo beprasmiška, nes jie net nežinojo, kad vyksta čempionatas, nors jau įvyko miesto gatvėmis sprinto varžybos. Reklamų, kaip keista, irgi nesutikau. Tik paskambinus į centrą, ir pas taksistus išsiaiškinęs kur nurodytas viešbutis -centrą tame viešbutyje pavykoatrasti. ten gavau visą reikiamą informaciją.apie varžybas, kaip jas pasiekti. Be to norvegus-organizatorius nudžiuginau, kad kaimo (Antanavo) varžybų reklamai panaudojau jų geriausios orientacininkės, užpernai du kart Europos čempionės M.Hausken finišuojančios nuotrauką. Keista, bet mieste pasaulio čempionato reklamą pastebėjau visur kabančią jau po čempionato. Matyt, tik tada užklydau ten, kur labiausiai reklamuojamas čempionatas. Kadangi centrą palikau vos ne vydurnakty, nakvoti nutariau Geležinkelio stotyje. Bet, deja, prasidedant kitai parai uždaroma, kaip ir Oslo geležinkelio stotis, kad ja nesinaudotų benamiai, Taigi susiradau suoliuką, kurį užstojo gėlynai, ir užsistatęs dviratį, sėkmingai išmiegojau. Pažadino jaunas vyras, pradėjęs klausinėti, kur ir kaip keliauju. Sužinojęs, kad Trondheime žadu būti ilgiau, pasiūlė pas save priimti ir padėti atgaivinti kompiuterį. Mat, kai pavogė pakrautuvus visus, kompiuteris buvo miręs. Kad surasti tinkamą kroviklį-lygintuvą, numinėm dviračiais pas jo vieną draugą dirbantį vienos senos romantiškos gamyklos mokymo klasėje. Pasirodo, jis tik naudojosi tomis patalpomis -kūrė technikinę muziką. Tą` patį darė ir mano naujas pažįstamas - studentas Seth David, gimęs, augęs Bostone ir iš ten atvykęs mokytis į Norvegiją. Jis, kaip tik ir yra, kaip jis sakėsi, technikinės muzikos specializantas, dalyvauja kūrybinėje grupėje ir aktyviai pats kuria muziką. Pas jį namuose buvo malonu klausytis labai puikios muzikos.
            Apie Pasaulio čempionato dienas ir jame praleistą daugiau kaip savaitę - tai kitos temos dalis, todėl čia neaprašinėsiu.       

Apie šį žygį galite labiau susipažinti iš mano įliustruoto ir aprašyto puslapio kuris yra mano redaguojamame tinklalapyje ir jo adresas www.kazlusporto.puslapiai.lt

LAIŠKAS :

.Tamperes Donelaicio dr.skyr. vadovei ....

Tema: Dviračių kelionėje Aplink Baltijos jūrą, šį sekmadienį bus įžengta ir į Suomijos žemę.

Pranešmas-PRAŠYMAS dėl ŽYGIO-EKSPEDICIJOS istorinėms datotoms įprąsminti - ir per jų prizmę žvelgti į gretimų mums tautų vystymosi ypatumus, bendrumus bei skirtumus, Atsakyti |Vytenis Aleksandraitis skirta Lietuvos, Lietuvos, Lietuvos, LOSF, LKKA, Lietuvos
rodyti išsamią informaciją 21:09
 

Naujai įkeltos nuotraukos iš OS pasaulio čempionato:
http://kazlusporto.puslapiai.lt/dviratis/aplink-baltija/a-varceloti-finale-dd.jpg