Šis puslapis bus pastoviai atnaujinamas. Prašome  dažniau  lankytis!

Istorinis dviračių žygis “Žalgirio mūšis - 600″

Jau nuvažiuota pusę Lenkijos ir prie Vyslos Grudziądz mieste prieš uždarant parduotuvėlę, jos šeimininkų atžalos iš dečinės Kinga bei jos draugė Olivija bei josios tėvelis Ryszard Maciej pasiūlė nakvynę. Daugiau apie šiame mieste nuotykius vėliau.

Štai, jau baigėsi didingas renginys Griunvalde. Po didžiausių karsčių, po audros staigiai atvėso, aptemo ir sustiprėjo vėjo šuorai. mūšio laukas ištuštėjo-tik kelio senoviškos palapinės liko. Dabar aš; šio tinklkalapio autorius, keliauju Vytauto Didžiojo ir karaliaus Jogailos kariuomenių žygiavimo į mūšio lauką keliu - senuoju Lenkijos keliuku, esančiu už Liubawos.   Šias eilutes rašau iš Nowe Miasto Lubawskie STIHL firmos būstinės, kur Kazlų Rūdos UAB "Ginalas"  verslo kolegos uteikė dviračio sutepimo ir priėjimo prie interneto pagalbą.   Ir štai atsisveikinta su istorine Prūsijos žeme-iš Varmės ir Mozūrų žemės pervažiuota į Kašubų-Pamorų kraštą. Prieš antrą pasaulinį karą prūsijoje buvo Vokietija, o K.-P. krašte buvo Lenkijos teritorija, kuri iki pirmo pasaulinio karo net 120 metų buvo po Vokietijos priespauda, vadinama "pod zaborom". Koks dramatiškas Gačalki kaimelio (už 4 km nuo Padliaski -pasienio miestelio) ir tragiškiausias šeimininkų likimas ištiko 1939 m. rugsėjo 1 d., kai vokiečiai peržengė šią sieną, skaitykite vėliau. Taigi, prisimenant užvakar vykusį didingą renginį - žmonių mūšio lauke buvo, kur tai, gal, per 200 tūkstančių. Nuostabu, kad kelionėje su dviračiais buvome sutikę ir Baltarusijos dviratininkus, kuriems ši mūšio vieta mūsų kaimynų tautai taip pat labai brangi ir šventa. Todėl, mums, per istorijos prizmę labai svarbu su rytų kaimynais dar labiau užmegzti kolegiškus ryšius. Visiems `žygio dalyviams  buvo sukrečiantis šio renginio didingumas. Stovyklavietėje buvo daug garbingų svečių, kaip dabartinės Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Tutkus. Bendravome su kaimyninės savivaldybės - Šakių dviratininkais, kurie dar pasiliko Griunvalde su šiuo eilučių autoriumi. Kazlų Rūdos dviratininkų grupė, į mūšį išlydėjusi Lietuvos didijį kunigaikštį Vytautą, jau autobusais grįžta namo. Taip, kad tėvams, besijaudinusiems dėl jauniausiųjų dviratininkų - nėra ko pergyventi. Jaunieji puikiai atlaikė ne tik varginančius kilometrus, bet ir baisius karščius. Ne visiems renginyje pavyko atlaikyti. Šių eilučių autorius šiuo metu krauna savo mkompiuterį rie ligoninės, kurioje ant neštuvų atvežti gavusieji šilumos ir saqulės smūgius. Ištysai greitosios pagalbos klykdamos zuja. Todėl šis istorinis mūšis, kaip tikra tiesa, kurią reik dvasiškai pajusti viso šio mūšio reikšmę.          Labai vaizdžiai buvo pasakojama apie visą mūšio eigą, lydint puikiam muzikiniam apipavidalinimui. Daug tekstų buvo iš to meto metraštininko Dlugošo atsiminimų. Šio mūšio lauko seniūnas Kaspščik šiam mūšiui minėti, riterius iš istorijos klubų pradė kviesti nuo 1992 metų. Paskutiniai to mūšio atodūsius Prūsų misteris Ulrichas, kai jam buvo siūloma bėgti į Emblongą, riterių vadas sušuko: "Neduok Dieve, kiek vyrų atgulė!" Jį karalius Wladislovas Jogaila liepė visus žuvusius priešus, kaip tikrus vyrus palaidoti pagal visas krikščioniškas tradicijas. Tai buvo ir vienas garbingiausių istorijoje mūšių. Šio mūšio visų iškilmių uždarymo garbei aš su Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės bei Vilnijos dviratininkais stebėjome puikų fejerverką-tokio įspūdingo Lietuvoje dar neteko stebėti. Ryte su autostopo kelionių entuziastu Anžejumi daug diskutavome dėl "Katynės-2" įvykio, dėl kurio kabutėse pavartoto termino Anžejus nesutinka, nes jis pats buvo Smolensko aerodrome katastrofos vietoje iš kart po katastrofos-rodė jis mums (Vilnijos dviratininkams) nuotraukas iš lainerio kritimo vietos, Katinėje vykusio minėjimo, pats artimai bendravo su premjeru Tusku, buvo vienas iš aktyviausiu žurnalistu susitikime su Putinu ir t.t. Visas šios problemas vėliau pateiksiu nuorodomis.            Ketvirtos dienos pranešimas. . Visi jau, gal, yra nuvykę į Griunvaldą, o šio tinklalapio autorius dar tik Ščitne iki 3 val. 25 min. nakties tvarkė kompiuterį firmoje TELBIUR, kurio savininkas su šeima Pawelas Dolžanskis mielai daugiau nei 20 val. padėjo tvarkyti kompiuterį, kėliaujančiam apie Baltiją. Todėl nuoširdžiai visų žygio vardu ponams Dolžanskiams dėkojame už neswavanaudišką pagalbą atkuriant žygio kompiuterį. Neišpasakyto firmos savininkų svetingumas paaiškintinas lenkų patriotiniu jausmu. Šeimininkui ir jo darbuotojui-kompiuterių specialistui labai norėjosi padėti, mums, lietuviams keliaujantiems į Griunvaldą. Pasak svetingąjį  Pawelą, mes lietuviai ir lenkai turime laikytis šios istorinės dviejų valstybės patirties, kurios vaisius buvo pergalė Griunvalde. Beje, pagal jį ir Katinėje žuvo Lenkijos prezidentai (buvęs tremtyje per visą sovietinį viešpatavimo laikotarpį ir dabar rinktasis), nes pastarasis viską darė, kad suburti Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Čekiją, Ukrainą ir Gruziją prieš Rusijos viešpatavimą. Pasak Pawelą, jau Ukraina vėl tapo Rusijos, pasak jį, tai laukia ir visų kitų šalių. Todėl, tvarkant mūsų žygio kompiuterį, ne mažai teko padiskutuoti ir apie Katinės tragedijos lygiagretes, kurias šių eilučių autorius yra užvedęs temą. Kazlų Rūdos mero pasveikinimas-palinkėjimas. Savivaldybės direktoriaus palinkėjimai. O Seimo narys Mantas VARAŠKA pats su dviračiu  žygeivius palydėjo net iki Lietuvos-Lenkijossienos Su savo auklėtiniais Lietuvos prezidento Kazio Griniaus palaikų pervežimu, jam šio paminklo įkurimu rūpinosi apie šį Prezidentą monografijos autorius, Nepriklausomybės signataras, kilęs nuo Sasnavos ir apie šį gimtąjį kraštą daug parašęs knygų, buvęs žymus keliautojas-kraštotyrininkas ir desidentas, atlikęs labai daug žygių-EKSPEDIUCIJŲ dviračiais (Skersai Soviet Sąjungą "Nuo Baltosios jūros-lyg Jodosios, ...) ir buvęs Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentu, šio žygio rengimo išvakarėse išėjęs į Anapilį šviesios atminties gediminas ILGŪNAS. Jis iki pat mirties dirbo Lietuvos 1000-mečio minėjimo direkcijos direktoriumi.  Todėl šis kazlųrūdiečių organizuotas renginys buvo lyg ir savo žemiečio, mylėjusio savo kraštą, idėjų tąsa. Jauni ir vyresdni Sūduvos sostinėje. Apie ją bus daaugiau nuotraukų

Ilgiausių metų

Tokių akimirkų bus dar vėliau daugiau.

Pasididinkite preliminaraus maršruto schemą.  Vėliau maršrutas bus patikslintas.

Istorinis dviračių žygis “Žalgirio mūšis - 600″

Žygio pradžia liepos 12 d. (šio eilučių autoriaus gimtadienis) 9 val. nuo Kazlų Rūdos savivaldybės. Ateikite išlydėti!    
      Žygio tikslas - įprasminti istorinį Žalgirio mūšio 600 metų paminėjimą, reprezentuoti mūsų šalį,  įtraukti i žygį, kuo daugiau žmonių iš Lietuvos krašto. Trumpas aprašymas : ,, Žalgirio mūšis - 600″ suteikia galimybę  atminti ir įprasminti Žalgirio mūšį - vieną žymiausių viduramžių Europos kautynių bei vieną svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių. Veikla prasidėtų keliaujant dviračiais 4-5 dienas iš Kazlų Rūdos į Žalgirio mūšio vietą (Grunwald). Pasiekus Lenkijos teritoriją, prie dviračio žygio, prisijungs ir Lenkijos aktyvistai. Dvi dienas dalyvausime Žalgirio mūšio 600 metų paminėjimui skirtuose renginiuose. Septintosios dienos rytą autobusu keliausime atgal.

   Pradėsime žygį nuo Kazlų Rūdos savivaldybės, (Atgimimo g.12, Kazlų Rūda). Keliaudami aplankysim daug įžymių vietų, kaip Gerlože Vilko guolį (A.Hitlerio būstinę), maldininkų pamėgtą gražią vietą Šventąją Lipką -  ir kitas vietas. Prieš kirsdami Lietuvos sieną, Sūduvos sostinėje Marijampolėje  aplankysime naujai pastatytą paminklą Vytautui Didžiajam. Nuvykę į Griunvaldą stebėsime įspūdingą Žalgirio mūšio inscenizaciją. Ten mūsų šalies Krašto apsaugos ministerija mūsų žygio dalyviams paskyrė stovyklavietę. Pakelyje susitikinėsime su savivaldybių (gminų)  bei lietuvių bendruomenių atstovais.

Keliaujant kaimyninės šalies teritorija, prieš tai vertėtų susipažinti su lenkų ir lietuvių tautų bendra istorija kovoje prieš bendrus priešus, nuo kurių vienodai nukentėjome su lenkais. Taip pat šio puslapio autorius siūlo giliau susipažinti su nūdienos ypatinga aktualija -su  Katinės tragedijos lygiagretėmis 

Miškininkas Redas Rutkauskas papasakojo apie daigyno paslaptis.

Vyriausiam žygio dalyviui Jonui Dinapui iš Bagotosios nutrūko grandinė ir viso žygio metu bėgo su dviračiu -tai jam buvo ne motais, nes jis yra puikus bėgikas

Premia

Mažųjų orientacininkų - nuolatinių kazlųrūdiečių varžovų portretai

Maratono direktorius-orientavimosi klubo "Takas" prezidentas.

Puikiai prekiavo orientacininkų įkurta parduotuvė skirta IŠTVERMĖS SPORTUI.

Svarbiausi šalies orientacininkai buvo irgi šių dviračių lenktynių dalyviais. Šios lenktynės tapo puiki treniruotė ištvermei palavinti.

Kauno miesto meras Latvijos lenktynininkui įteikia nugalėtojo prizą.