M i e l i e j i , todėl pirmiausiai
atkreipiu dėmesį dėl grubiausios dezinformacijos
apie, neva, Kauno žydų kapinėse
"NATO tanką, varčiusį antkapius", kuri
ir toliau šlykščiausiai skleidžiama:
Tai labai rimtas signalas, dėl
kurios reikia nedelsiant susirūpinti,
nes ši
dezinformacija skirta mūsų
planetos gyventojus nuteikti prieš
Lietuvą ir Vokietiją; - nes
šis šlykščiausias melas dar iki dabar
nestabdomas. Negi mūsų šalies URM
nieko neatliko dezinformacijai stabdyti?
"Pasigrožėkite": ką Izraelio ir Rusijos
valstybės visam pasauliui dar skleidžia: |
 |
Per šiuos Izraelio valstybės
agentūrų logotipus (7
ir 8. nuotr.:) galite
patekti į šios dezinformacijos
falsifikato puslapius. Pirmajame
prierašas "Fake News!",
atrodo, atsirado neseniai, jei
neapsirinku (pasitikrinti negaliu), o
antrasis dar ir dabar skelbia melą. (6,7,7,8
ir 9.
nuotr.:) |
|
Net vienas iš skaitomiausių Rusijos
"news2.ru"
dar iki šiolei laiko šį šlykščiausią
melą. Šios žiniasklaidos valdininkais
yra Aleksandras
Žitinskis ir Grigorijus
Chazakinas, o informacija ten labai
tendencinga. |
|
Nuostabu, kad žemiau (10.
nuotr.:)
matoma viena Izraelio
žiniasklaidos agentūra jau
panaikino šią dezinformaciją.
Bet labai gaila, kad nesimato
atsiprašymo už skaitytojų
suklaidinimą. Kad
ta dezinformacija buvo - įrodo
egzistuojantis adresas. |
 |
|
Labai
taikliai Kauno žydų bendruomenės
pirmininkas Žakas
Gercas pabrėžė,
kad normalus žmogus šitaip negalėjo
padaryti. Bet, kaip matome, nenormalių
asmenų falsifikatus platina labai
normalios-populiarios žiniasklaidos
priemonės.
Dar reikšmingiau
pasakė Lietuvos žydų bendruomenės
pirmininkė Faina
Kuklianski, kad
tekstas, lyg ne visai sveiko žmogaus
parašytas ... ir paminėjo mūsų
Prezidento bei Užsienio reikalų ministro
viešnagę JAV. |
Todėl į ponios Fainos pasakymą,
kad "šiaip sau tokių dalykų nekas nedaro"
- tai patvirtinti ir aš galiu, nes du laiškus
buvusiai Prezidentei,
Vyriausybei ir Teisėsaugai rašiau dėl
analogiško Vasario
16-tosios progai Jonavoje NATO kariškių
apšmeižimo, dėl ko buvo susirūpinę
Vokietijos kanclerė Angele
Merkel, JAV prezidentas Donaldas
Trampas ir
Pentagonas. Apie tai rašė tik DELFI.lt, ir
malonu, kad šis istorinis straipsnis, po
naujausios š.m. spalio 18 d. dezinformacijos,
vėl interneto eteryje atsirado: "Suklastota
informacija iš Jonavos atkreipė Vokietijos ir
Pentagono dėmesį", primenantis buvusią
klaikią dezinformaciją.
Kadangi prieš 50 metų buvau atlikęs karinę
tarnybą, todėl kaip jonavietis atpažinau
falsifikuotą melą ir tą provokaciją
per 2017 m, Vasario 16-tosios šventes
socialiniame tinkle "Facebook" operatyviai man
pavyko nukenksminti, kai 26-iuose
dezinformacijos pasidalinimuose skaitytojams
įtikinamai informavau-demaskavau pateiktus
falsifikatus bei melą. Be to, tame mano
Prezidentei prašyme ATKREIPTI
DĖMESĮ Į DEZINFORMACINIŲ ATAKŲ GRĖSMĘ MŪSŲ
ŠALIES SAUGUMUI,
buvau pateikęs įrodymą, kad provokacijos
ruošėjai žinojo Kauno Vyriausiojo policijos
komisariato ir jam priklausančio Jonavos
policijos komisariato tarnybinį pasiskirstymą,
nes melagingo "nusikaltimo" pranešimo
falsifikate buvo minima
tyrėja Jurgita Kanonovienė,
kuriai, beje, ir buvo paskirta tirti tą
melagingą pranešimą. Apie tą "sutapimą" ji iš
manęs ir sužinojo, kai po švenčių, prasidėjus
darbo dienai, jai paskambinau pagal nurodytą jos
telefoną tame melagingame pranešime. Tada
visuomenei buvo pranešta, kad ta dezinformacija
"kurpta užsienyje: ne ES priklausančioje
šalyje", nors to melagingo tinklalapio požymiai
rodė, kad dezinformacija, greičiausiai, derinta
Kauno Vyriausiojo policijos komisariate, kad
parinkti tai dezinformacijai teisingą tyrėją.
Primenu
dabar tą prieš beveik 3-is metus NATO kariškių
apšmeižimo bandymą tam, kad tai dezinformacijai
sukurtas atskiras tinklalapis buvo;
lygiai toks pats, kaip ir dabar "tankui
kapinėse", kurie abu atlikti vienodu braižu
ir abu turi panašų wordpress internetinį
adresą. Bendras abiejų braižas yra tas, kad
abejos dezinformacijos buvo skirtos svarbiems
lietuvių ir žydų tautų proginiams įvykiams
suteršti, bet dezinformacijos paruoštos
nemokšiškai, nenusimanant apie karinius ypatumus
(jaučiasi moteriškas braižas, matyt, mažai
tarnavus karinėje tarnyboje), kurie iš kart beda
į akis, kas nusimano apie karines pajėgas.
Skirtumas tas, kad pastaroji; su žydų kapinėmis
susijusi dezinformacija, yra žymiai tobulesnė,
nes "žydų
bendruomenės" melagingas tinklalapis
kruopščiau paruoštas su žydų, neva
"bendruomenės" daug visokios informacijos, nei
prieš 3-is metus tinklalapis tik su viena
"paauglės prievartavimo" tema ir tam tikslui
sufalsifikuoti Kauno
dienos, Bernardinų.lt
ir Jonavos
žinių tinklalapiais, kur pastarajam
prievartaujamos merginos nuotrauka buvo,
tikriausiai, pakišta, kaip "mano
autorystės", nes nurodytame Jonavos
KKSC (Kūno
kultūros ir sporto centro) Facebook-o profilyje,
kuriame daug rašau, menine fotografija tik aš
užsiiminėjau, bet, tik ne režisūriniu žanru.
Todėl iš kart atpažinau falsifikatą ir paaukojau
šventes tai šventinei dezinformacijai
nukenksminti. Juk, kažkas iš falsifikatorių
turėjo Jonavą šiek tiek pažinoti ir mane gerai
žinoti, taip, kaip ir dabar Kauną puikiai
žinoti, kad sufalsifikuoti žydų kapinių vaizdus.
Todėl galėčiau net įtarti konkrečią asmenybę,
labai visur bandančią reikštis ypatingai žydų
politikos bei kituose keistuose klausimuose ir,
tinklalapį su panašiu adresu disponavimu, ir net
tinklalapių dizaine esant bendrumams, arba
bandant tai ryškiai asmenybei įtarimo šešėlį
mesti. Juk toms abejoms dezinformacijoms rengti
galėjo būt įtraukta ir, gal, net ... grupė, nes
disponuojama konfidenciali tarnybinė informacija
abejose dezinformacijose. Kad tą melą
paskleisti, reikia minėtose žiniasklaidos
Izraelio ir Rusijos tinkluose turėti
pasitikėjimą, kad be patikrinimo skelbtų, lyg,
pas vokiečius armijoje "nebūtų jokios drausmės",
būtų ne armija, o kažkokia "gauja". Aišku, to
būti negali ir todėl tokia dezinformacija
visuomenėje net neužkliuvo - visuomenė tobulėja.
Bet tobulėja ir dezinformacijos pateikimo
metodas ir tai akivaizdu, kad su
dezinformatoriais nėra jokio kovos. Galima
įtarti, kad ne ten nukreipiamas dėmesys, jeigu
dezinformacijos kartojasi dar ir tuo pačiu
braižu. Apie tai užsiminsiu žemiau šiame
dėstyme.
Reik
pažymėti, kad tada prieš 2 metus,
sugriuvus Vasario 16-tajai skirtai
dezinformacijai, atrodo, buvo rengta ir Kovo
11-tajai "svarbi mirtis", kurią iš anksto
nuo vasario 23 d. (sovietinės armijos įkūrimo
dienos) proga iš Odesos (nuo kurios kilęs ir kur
mokėsi universitete bei išmestas iš jo buvo tos
kruvinosios Raudonosios armijos įkūrėjas Leibas
Bronšteinas, persivadinęs į Levą
Trockį) Facebook-e pranešė Simonas
Kroydonas (Zagurskas),
kad girdėjo kilerių pokalbį, skirtą "valdžios
nuvertimui":
Po to jis pranešė, kad ta
"svarbi mirtis" įvyko Lietuvos Tautininkų
sąjungos Jonavos skyriaus atkūrėjo Giedriaus
Valiūno NUŽUDYME,
kuris sutapo su
labai garsiu Ievos Strazdauskaitės nužudymu.
Svarbiausia, kad abiejų lavonų paslėpimo metodai
buvo panašūs ir slėpti abudu aviacijos
paskirties kariniuose objektuose šalia Kėdainių
karinio aerodromo teritorijoje ir Karmėlavos
aerodromui priklausančio Radijo švyturio bei to
pačio šalia aerodromo buvusios strateginių
raketų bazės Turžėnų miške
(tiksliai to miško pavadinimo vietoje, matomo
žemėlpyje)
dizelinės-elktrinės-siurblinės teritorijoje,
esančioje gerokai toliau nuo to svarbaus karinio
objekto. Tas Radijo švyturys su
dizeline-siurvline buvo už geležinkelio toliau
nuo raketų bazės, nes išsipylus labai nuodingam
kurui, geriamas vanduo kariniam daliniui, kaip
spėlioju,turėjo būt pumpuojamas iš gerokai
tolimesnės vietos. Tą karinę paskirtį aš
nustačiau pagal kosmines nuotraukas, Karmėlavos
aerodromo nusileidimo tako viduriu pravedęs
ašinę liniją ir ją pratęsęs iki Didžiojo Raisto
gatvės Nr. 5 esančio objekto pastato PR kampe
buvusios radijo švyturio antenos,

12.
nuotr.:
Karmėlavos aerosuo nusileidimo-pakilimo
tako vidurio linija su tesiniu iki
Užusalių Didžiojo Raisto Nr. 5 radijo
švyturio objekto |
matomos senose kosminėse
nuotraukose, fotografuotose 2003-05-25,
2007-04-05, 2008-02-04, o fotografuotose
2010-01-16, 2011-08-06, 2015-06-12,
2016-05-03, maps.lt 2015-2016 m. m. ir
2009-2010 m. m. nuotraukose to bokšto -
Radijo švyturio antenos nesimato -
metalo vagys ją pridavė į metalo laužą.
Detaliau visų minėtų fotografavimų
nuotraukas galima pamatyti 75-76 psl., o
taip pat detalų to objekto aprašymo
26-ių nuotraukų fotoalbumą 68-76 psl.
čia pateiktos nuorodos 11-toje dalyje "PAVOJAUS
VISUOMENEI ASPEKTAI, kur tam keistam įvykiui
pateikiau per 109 psl. apimties Įžvalgą, |
|
kurią tada 2017 m. taip pat teikiau Prezidentei,
Seimui, Vyriausybei, Valstybiniam
Saugumo Departamentui, Gen.
prokuratūrai ir Gen. policijos departamentui. Toje
Įžvalgoje buvau dar paminėjęs ir prie kovo
11-tosios periodo vykusias Kauno rajone visos
šeimos išžudymo "sutapimą" kaip rezonansinių
įvykių sankaupą. Ar ji natūrali?
Malonu, kad dėl "tanko
žydų kapinėse" dezinformacija Lietuvos žmonėms
"neprilipo", kaip matome, pateiktos
dezinformacijos peticijoje niekas nepasirašė,
nes per daug kvailai ir neįtikinamai atrodė, kad
"tankas su vikšrais nuo Kauno pilies per visą
miestą nuvažiuotų". Jei jis su platforma į
kapines būtų nuvežtas, tai jau nesąmonė -
kariškiais be Vokietijos kanclerės nurodymo
tokių organizuotų saviveiklų nedarytų. Bet.
deja, ši dezinformacija buvo, matyt, tikrai,
skirta užsienyje gyvenantiems - greičiausiai,
JAV, kai Gitanas
Nausėda ir Linas
Linkevičius viešėjo
JAV ir susitiko, matyt, su žydų bendruomene po
tik ką praėjusios Holokausto dienos minėjimo, o
po to
reali pretendentė į Vokietijos kanclerės
pareigybę - dabartinė Gynybos ministrė Annegret
Kramp-Karerebauer iš kart po tos
pateiktos dezinformacijos viešėjo Lietuvoje. Ar
ši dezinformacija - Vokietijos karių šis antras
paniekinimas nebuvo skirtas šio vizito
išvakarėms? Kas galėjo nutekinti iš
anksto jos planuojamą vizitą? Ar tokia
informacija visuomenei prieinama, kad bet koks
"kvailys/-ė" susimanytų "pažaisti"?
Ar
ši dezinformacija nėra priderinta prie labai
dažnai Kremliaus propagandinei televizijai
dirbančio buvusio Izraelio spec. tarnybos "Nativ"
(žydų migracijai į Izraelį) vadovo Jakovo
Kedmi; šios mano studijos pristatyme
paminėto? Mat,
Jakovas, nors jaunystėje Maskvoje buvo
persekiotas už norą išvykti į Izraelį, bet,
kadangi Izraelio sukūrimui labai nusipelnė;
labai didelį antisemitizmą Sovietų Sąjungoje
vykdęs Josifas Visiorionovičius STALINAS
(apie tai žemiau visa mano studija),
tai, matyt, šios valstybės įkūrėjui už
atsidėkojimą dabar per Rusijos pagrindinę
žiniasklaidą šis buvęs Izraelio valstybės
pareigūnas labai populiarina stalinizmą ir patį
Staliną.
Ir, nors J. Kedmi labai pagyrė Lietuvą,
kad ji vienintelė Europoje neturėjo SS dalinių
(prieš jųjų sukūrimą kovojo K.Škirpa ir
J.Noreika, už ką juos abu naciai baudė -
antrąjį net labai), bet
Izraelio buvęs aukštas pareigūnas Lietuvą
pašlovino,
kritikuodamas numatomas kurti ES karines
pajėgas.
Šias pajėgas kritikuoja ir mūsų Prezidentas
Gitanas Nausėda.
Juk Europos kariuomenė buvo ne tik SS
daliniai, bet ir visa B. Napoleono armija, į
kurią kritiškai pažvelgė Bonopartą
šlovinęs Mykolas Kleopas Oginskis, kuris
Aleksandrą I-ąjį įspėjo, kad Europa
puls Rusiją. O Jakov-as Kedmi-is
baisiausiai kritikuoja
Lenkiją dėl antisemitizmo, J.
Kedmi-o žodžiais,
"įdiegto nuo motinos pieno". Juk, dėkime
ranką prie širdies, bet mano žemiau
nagrinėtas antisemitizmas pas mūsų
kaimynus-lenkus buvo tūkstančiais kartų
didesnis, nei tik jo atšvaitai buvo Lietuvos
teritorijoje.
Todėl prisiminkime, kai Kazys
Škirpa buvo
Vilniaus komendantas ir savo straipsniuose
prieštaravo prieš antisemitizmą, tai pogromas
Vilniuje 1919
m. balandžio 19 d. įvyko, kai K.
Škirpos jau
nebuvo Vilniuje - kai lenkai atėjo. Ar
daugiau Lietuvoje kur buvo tokių didesnių
pogromų? Apie caro laikų "Kauno pogromą?"
paminėjo Grant
Gochin-as, nors tokio, ne tik nesigirdėjo,
kokie būdavo baisūs Rusijoje ir UkraJinoje, bet,
dar Grant Gochin-as
šlykščiausiai išsigalvojo, kad, neva, dėl
"lietuvių pogromo" turėjo jo proseneliai
pasitraukti į Rusiją, nes jie buvo Rusijos
administracijos iš Kauno gubernijos pafrontės
zonos buvo ištremti kaip "nepatikimi" piliečiai.
Tam baisiausiajam antisemitizmui prielaidų
Lietuvoje nebuvo,
tai įrodo net Kazys
Škirpa, kuris prieštaravo siaurai
proletariato LitBelo socialistinei srovei, dėl
ko nuogąstavo dėl galimų "užpuolimų ant žydų"
(pogromams prielaidų), štai, tokiu rašymu:

15.
nuotr.:
VISĄ J.Škirpos STRAIPSNĮ "Socialistų
konferencija ir Liet. Soc. Liaud. Dem. Partija
laikraštyje "Lietuvos
ūkininkas" 1918 m. lapkričio 23 d. Nr.1, psl 8-9
GALIMA PERSKAITYTI
Juk Kazys Škirpa, kaip
antisemitizmo priešininkas, buvo ir demokratinių
pažiūrų, kuris nepritarė ginkluotam 1926 m.
valstybės perversmui. Todėl nieko nuostabaus,
kad Kazys Škirpa buvo uždraudęs
persekioti žydus ir apie tai tą žinią, tik
prasidėjus karui ir Birželio sukilimui Čikagos
lietuvių laikraštis "Draugas" 1941 m. birželio
25 d. buvo pranešęs kad ne tik nebus
persekiojami žydai, bet persekioti juos buvo
uždraudęs net pats K. Škirpa.
Nieko nuostabaus, kad po
tokio pažado "nepersekioti žydus", gestapas
Kaziui Škirpai ir neleido atvažiuoti į
Lietuvą (jį namų areštu suėmė-internavo),
nes jo nuostata uždrausti persekioti žydus
labai galėjo pakenkti slaptai numatytiems žydų
naikinimo tikslams. Aišku, čia tik hipotezė,
tik loginiu samprotavimu paremta. Mat,
"diskusijos" Vilniaus rotušės salėje
dėl aido visuomenės nesudomino. Bet
sveikinu mano buvusio
bendradarbio:
Jonavos MVPTM-44 vieno
gamybos mokymo meistro buvusį auklėtinį ir mano
auklėtinių draugą Artūrą Zuoką, kuris
siūlė Vilniaus tarybos posėdyje atidėti
K.Škirpos alėjos svarstymo klausimą, kad
būtų galima Vokietijoje archyvus patikrinti ir
išsiaiškinti, kokiais konkrečiai "kaltinimais"
jis ne kartą buvo internuotas - kalėjo kartu net
su generolo de Golio žmona ir juos
išlaisvino JAV kariuomenė. Taip, kad,
kadangi K.Škirpa buvo nacių
kalinamas, tai koks jam gali būti kaltinimas
"bendradarbiavimu" su naciais? Be to
Vilniaus tarybos posėdyje, balsuojant už alėjos
pervadinimą, buvo tarybos nariai apgauti - jiems
buvo pateikta, neva, "K.Škirpos citata",
kurios jis nei sakė nei rašė ir nei pasirašė po
ta citata ir po tuo LAF-o dokumentu, kur buvo
teigiamas žydų klausimas. Tai Seimo komisijos
posėdyje buvo teigęs žurnalistas-tyrinėtojas
Vidmantas Valiušaitis.
Jei tikrai, tarybos nariai buvo
apgauti-dezinformuoti, tai tada Lietuvoje jau
rimti demokratijos gali būt pažeidimai.
Nors K. Škirpa buvo LAF-o vadovu, tai jam
personaliai atsakyti už kolektyvinio organo
parašytą frazę, manau, tai neteisėta, nes LAF-ą
sudarė įvairių politinių pakraipų aktyvistai. O,
be to,
ŽYDŲ IŠVAIKYMO iš Lietuvos
klausimas tuo metu negali jokiu būdu siejamas su
Holokaustu, o atvirkščiai - turėtų būt
traktuojamas kaip žydų gelbėjimas, juos
išvaikant nuo gresiančio pavojaus-Holokausto,
kurį K. Škirpa, bendraudamas su aukštais
Vokietijos valstybės pareigūnais, galėjo
nujausti kažką ruošiama slapto. Todėl, manau,
kad K.Škirpa, kaip demokratinių pažiūrų
politikas-diplomatas, galėjo ir neprieštarauti
prieš tokią LAF-o formuluotę, į kurią turėjo
suklusti, pirmiausiai, komunistiškai
nusiteikusieji, kurie Lietuvai buvo pridarę
didelę žalą sovietinės okupacijos metu ir tokių
gyvybių gelbėjimui išvaikymo terminas galėjo
padėti apsispręsti traukimuisi iš Lietuvos
nusikaltusiems Lietuvai asmenims.
Labai liūdna, kad ne tik
sovietmetyje, bet ir net dabar yra slepiami
prieš žydus atlikti pogromai - neduodama
visuomenei mokytis iš praeities klaidų ir
siekti, kad tokie dalykai daugiu nesikartotų.
Todėl ir kyla klausimas, KODĖL DĖL
1941 m. POGROMŲ NESUVERČIAMA KALTĖ
TOTALITARINIAMS RĖŽIMAMS ? ? ?
Pavyzdžiui, po Molotovo-Ribentropo
pakto, Lenkijos dalis palei Lietuvą
atiteko Sovietų Sąjungai. Tai ar žydų
mažumos bendruomenė neperėmė valdžią
lenkų daugumai? Kas iniciavo trėmimus į
Sibirą? Todėl nieko nuostabaus, kad
sovietmetyje buvo griežtai slepiamas
šalia Lietuvos Jedvabno
pogromas,
Jame žydams reikėjo nusigriauti savo
Lenino skulptūrą, su ja dainuoti
revoliucines dainas (kaip ir
Vilijampolės pogrome.) o po to visi buvo
užmušti ir į duobę suversti su minėta
savo Lenino skulptūra. Tad, kodėl
slepiamas šis LENINIZMO nusikaltimas,
išprovokavęs pogromą? |

19.
nuotr.: |
O po to visos moterys buvo išgaudytos su vaikais
ir visi
vaikai gyvi sudeginti su mamomis.
Tai atliko katalikai-lenkai, vokiečiams
stebint ir fiksuojant.
Tokių pogromų toje Lenkijos dalyje šalia
Lietuvos buvo daug. Ar tie pogromai
neturėjo kokią bendrą režisūrą? Juk, jei
Vilijampolės pogromas įvyko iš kart tą
pačią dieną, vokiečiams atėjus į Kauną, tai
kodėl Jedvabne jis nusitęsė net iki liepos 10
d.? Ar vyko Lenkijoje toks kaip Lietuvoje
Birželio sukilimas? Juolab, po vokiečių atėjimo
į Lenkiją, - būta tų pogromų ne tik
Jedvabne. Kodėl jie slepiami? Juk Lietuvos
Laikinoji vyriausybė (LLV) iš kart susirūpino
birželio 25 d. Vilijampolės pogromu - su jos
organizatoriumi Algirdu Klimaičiu
(1910-1988) pas jį, tik iš sovietinio kalėjimo
išlaisvintą pasiuntė generolus Stasį
Pundzevičių ir Miką Rėklaitį
atkalbinti jį nerengti pogromų ir nebetarnauti
Valteriui Štalekeriui ir buvo
A.Klimaičiui patarta dingti iš pogromų
organizatoriaus V. Štalekerio akiračio. Kad
vengti viešų žydų egzekucijų, Laikinosios
vyriausybės (LLV) posėdyje Komunalinio ūkio
ministras Vytautas Landsbergis-Žemkalnis
pranešė apie žiaurų Lietūkio garaže susidorojimą
ir buvo nutarta, nežiūrint dėl priemonių, kurių
reikia imtis prie žydus dėl jų komunistinės
veiklos ir kenkimo ...- viešų egzekucijų
nevykdyti. Taigi, A. Klimaitis pakluso
Laikinajai vyriausybei (LLV-ei) ir dingo, o jį
atrado tik 1988 m. Hamburgo valstybės
prokuratūra - rengė bylą prieš jį, tačiau tais
pačiais 1988 metais A. Klimaitis mirė,
nepasiekęs teismo. Todėl tuo sudėtinguoju
laikotarpiu, kaip reikėjo elgtis
Laikinajai Lietuvos vyriausybei (LLV),
bandykime panagrinėti šios studijos žemiau 1-oje
temoje ir jos potemėse:
1 - tema:
PRASIDĖJUS MASINĖMS ŽYDŲ ŽUDYNĖMS,
KOKIŲ VEIKSMŲ REIKĖJO IMTIS LLV ADMINISTRACIJAI?
a.) potemė:
Kodėl LRT taip Lietuvos žmonių neklausinėja,
o tik apgaudinėja?
Prašyčiau atkreipti dėmesį - šis Jedvabno
pogromas: su 350-500 aukų skaičiumi, vyko liepos
10 d., ir, kaip tyčia, tą pačią dieną Kauno karo
komendantas Jurgis
Bobelis (Seimo
nario tėvas) rašo pirmąjį Lietuvoje geto kūrimo
įsakymą, duodamas 5-ių savaičių terminą iki
rugpjūčio 15 d. persikelti į Vilijampolės getą.
Ar šis
geto kūrimo sprendimas po Vilijampolės,
Lietūkio garaže, ... ir Jedvabno pogromų nebuvo
suvokiamas kaip abiejų tautų saugumo labui ?
? ?
Kodėl šis pogromas
sovietmetyje buvo slepiamas ir kodėl apie jį
dabar nekalba? Negi todėl, kad žydai buvo
nužudyti su savo jiems liepta nusigriauti Lenino
statula? Juk tas pogromas visiškai šalia
Lietuvos. Ar jo rengimas pagal aukštąsias -
dabar vadinamas Juodąsias technologijas, negi
nebuvo surežisuotas pirmajam Lietuvoje geto
kūrimui?
Taigi, grįžtant
prie "tanko kapinėse" dezinformacinės
provokacijos, kurią įvardijo mūsų Bendruomenės
pirmininkė Faina Kuklianski, ar tai ne
vardan didesnio supriešinimo, abejoms mūsų
tautoms siekiama pakišinėti istorines
dezinformacijas? Todėl visų
Tautų ATMINTIS privalo būt saugoma ir
nenaikinama tam, kad teisingai vertinti
istoriją, siekiant
tiesą tik per H o l i s t i n ę (t.y. VISUMINĘ)
sampratą. Todėl neatsitiktinai atsirado
"Lietuva yra ČIA" idėja (t.y.: LYČ), nes prieš
31 m. Lietuvos Sąjūdis susikūrė, kai Arvydas
Juozaitis Dailininkų
Sąjungoje perskaitė pranešimą "POLITINĖ
KULTŪRA ir Lietuva", kuris ir sudrebino
komunizmo pamatus. Bet, deja, dabar vyksta
kažkokie atsakomieji ATMINTIES TRYNIMO veiksmai;
net su Lietuvos šmeižimu per Rusijos televiziją,
dėl ko net kreipiausi į VSD, parodydamas, kokius
savo Facebook-o
sienoje sutelkiau
įrodymus, į kuriuos dar niekas apie tai nekalba,
kaip R.
Šimašius galimai
meluoja, kaltindamas J.Noreikai žydų
turto "konfiskavimu". Svarbiausia, jo melą
pasigavo beveik visi istorikai ir, svarbiausia,
LRT, ypač, užpraeitą sekmadienį "smegenis
plovė" visiems televizijos žiūrovams per
Istorijos detektyvų laidą, net neduodama
žiūrovams perskaityti "demonstruojamus"
dokumentus. Kodėl jie balsu neperskaitomi? Ar
gali žiūrovas per 3-4 sek. ir net per 1-2 sek.
perskaityti senoviško mašinraščio ilgo teksto
dokumentą? Pirmiausiai, prašau pažvelgti į
Jono Noreikos pasirašytą įsakymą Nr. 962

20.
nuotr.:Galima
VISĄ
ĮSAKYMĄ
perskaityti
Bet, deja, kaip matote, J.
Noreikos pasirašytame
įsakyme (mano
F.b. sienos paskutinėse dviejose temose to J.
Noreikos įsakymo
Nr. 962 fotokopijoje) nėra
net tokio termino apie "konfiskavimą-nusavinimą"
- atvirkščiai: J.
Noreika neprižiūrimą
turtą įsakė savivaldybių rūpesčiu SAUGOTI ir
surašyti. Logiškai
galvojant, kai daug žydų pasitraukė iš Lietuvos
ir suėjo į getus, jų
neprižiūrimą turtą reikėjo apsaugoti. O, kad
nesaugoti - atiduoti Reichui ar rašė J.
Noreika tokį
įsakymą? Ar
nebuvo mintis po karo gražinti tą turtą, kai
buvo rašomas įsakymas?
Taigi, vyksta
masinės žydų žudynės, tai negi getai rugpjūčio
pradžioje neatrodė kaip vienintelis būdas
gyvybei išsaugoti? Pasakykite, kiek žydų "gyvų
išliko", kurie savo noru nenuėjo į getus gyventi
ir nesislapstė? Kodėl visuomeninis
transliuotojas - LRT šitaip neklausia
žmonių? "Pasigrožėkite" iš gėdos
paraudonavusiomis raidėmis, kaip užpraeitą
sekmadienio vakarą Virginijaus Savukyno
ISTORIJOS DETEKTYVŲ laidoje buvo
pristatytas Lietuvos gyventojams tas, kuris savo
gyvybę Lietuvai paaukojo:

21.
nuotr.:
Tai pati JUODŽIAUSIA TECHNOLOGIJA
abejingumui formuoti televizijos žiūrovų
sąmonėje,
Lietuvos Didvyrį pristatant kaip tarnavusį "naciams,
o ne Lietuvai", nors ne naciai, o Lietuvos
Laikinoji vyriausybė (LLV) Joną Noreiką
paskyrė į Šaulių apskrities viršininko pareigas.
Pagal tą; paraudusių žodžių porelę, neva,
"karjeros tikslu siekta šeimininkams
(naciams) įtikti, bet nesugebėta". Ar ne taip
suvokia, mažai girdėję apie J. Noreiką
žiūrovai, pamatęs ir dar išgirdę tokį
"pristatymą"? Ar, išvis, nacių užgaidas reikėjo
tenkinti tose pareigose, jei ne naciai jį
paskyrė į tas pareigas? Kur matyta, kad "už
neįtikimą" ne šalinama iš pareigų, o, dar
įkalinama? Šitaip su pareigūnais-tarnautojais
elgdavosi tik komunistai, net mirties
nuosprendžius taikydami už neįtikimus pareigose.
Todėl A. Hitleris ir paskelbė karą
komunizmui. Be to, ar, išvis, naciai turėjo
"teisę" nuiminėti nuo pareigų "už neįtikimą",
jei ne jųjų įdarbintas? Ir dar čia neteisybė LRT
studijos parašyta. Kokia gali būti
"koncentracijos" stovykla, jei Balio Sruogos
romano DIEVŲ MIŠKAS net pačioje pradžioje
esesininkai profesoriui Jurgučiui pasakė,
kad visus kalinius IŠVEŽA TEN, IŠ KUR
NEGRĮŽTAMA. O žymiai geresniame, nei Balio
Sruogos "Dievų miškas" romane - tai kunigo
Stanislovo Ylos "ŽMONĖS IR ŽVĖRYS Dievų
miške" veikale buvo pabrėžta, kad per pusės metų
kalinimo laiką iš 46-ių gyvi - ne mirę liko tik
25. Ar būtų likę kaliniai gyvi, jei sovietinė
armija nebūtų išvadavusi? Ar ne tikslingiau
rašyti, ne "koncentracijos", bet MIRTIES
stovykla? Todėl ar taip reikėjo "pristatinėti"
tą, kuris sugebėjo išgyventi ir dar minėtą
pagrindiniam - visų lietuvių kalinių
mokyčiausiam profesoriui Jurgučiui padėjo
išgyventi-nenumirti šioje mirties stovykloje? Ir
ar tik "už neįtikimą" naciai Joną
Noreiką pasiuntė ten, iš kur negrįžtama?
Gal, vis tik buvo rimtesnė priežastis
pasiuntimui į mirties stovyklą?
Aišku, LRT režisieriai ir vadovai pareikš, kad
aš "kabinėjuos prie žodžių" ir dar "iš
konteksto" išimu. Juk visame tekste ir
laidoje paminėta viskas normaliai - tik reikia
įtempus ausis, ir akis išsproginus laidą
žiūrėti, kad viską suvokti. O, kad šeimininkei
blynus kepančiai ir į ekraną (monitorių)
nežiūrinčiai, PRISTATYMĄ reikia aiškiau
pabrėžti, kaip brėžiama minčių pavadinimuose. O
mintis, patikėkite, netiksliai-atmestinai
parinkta. Gerai, kad tik taip ir būtų TIK
tas "neprofesionalumas". Bet, deja. VISA
LAIDA apie J. Noreiką LABAI TENDENCINGA,
kurios tendencijai ir skiriu šios 1-osios temos
šią ą) potemę.
Visa LRT laidos žiūrovų
apgaudinėjime klasta ir slypi, kad čia mano
aukščiau pateiktą J.Noreikos pasirašytą
įsakymą Nr. 962 akimirkai (2-iems sekundėmis)
parodo žiūrovams, kad jie viso turinio
neperskaitytų ir prirašo, kad, neva, J.
Noreika "skirstė nužudytų žydų turtą.".
Ir tai rašo "Istorijos detektyvų" pačioje
pradžioje - 2 min. 30 sek.- 32 sek.
įrašo dalyje tik 2 sek. intervale:
|
|
|

22 nuotr.: |

23.
nuotr.: |
|
|
|
|
|
|
|
Taigi, kadangi
žiūrovams LRT nesiteikė perskaityti
turinį to įsakymo ir žiūrovams tik 2-jų
sek. intervale, tikrai, neįmanoma
perskaityti, todėl nufotografavau ir
siūlau kiekvieną nuotrauką
pasididinti ir dar sykį perskaityti tą
J. Noreikos 962 įsakymą, ir
pabandyti atrasti tekste "turto
skirstymą", kurį LRT į titrus įrašė
nuo lubų ar nuo kokių nors žvaigždžių.
Tik, įdomu, kokių:
ar
nuo Kremliaus penkiakampių, ar nuo
žydiškų šešiakampių? . |
Svarbiausia, titruose
dar vienas netikslumas - NE TIESA
rašoma, kad, neva, J. Noreika
"prisidėjo prie Šaulių geto kūrimo",
nors jis su Šiaulių miestu nieko bendro
neturėjo, jam pagal pareigas, kaip
Šiaulių apskrities viršininko pareigybės
pasiskirstymą, atrodo, pats Šiaulių
miestas jam nepriklausė - priklausė tik
mažieji apskrities miestai, ką jis savo
įsakymuose ir mini, nes tik mažųjų
miestų burmistrai jam buvo pavaldūs, o
Šiaulių miestas turėjo turėti, mano
supratimu, savarankišką didžiojo miesto
statusą.
Čia žiūrovus LRT klaidina, matyt tam, kad iš Šiaulių
miesto geto išlikusių gyvų
žydų palikuonis nuteikti prieš Joną,
Noreiką, kaip prieš bendrą
Študhofo mirties stovyklos kalinį, kuris
su Šiaulių geto žydais buvo išlaisvintas
ir išlaisvinta Žydų bendruomenės
pirmininkės Fainos Kukliansky
mamos šeima. |
Pirmiausiai, prašyčiau atkreipti dėmesį į
Jono Noreikos atsakingumą, imtis
tvarkyti paliktą-neprižiūrimą turtą. Juk
I-mojo pasaulinio karo metu buvo labai skaudi
patirtis, kai Rusijos Imperijos valstybė
iš Kauno gubernijos žydų 1915 m.
gegužės 05 d. pravestas prievartinis žydų
iškeldinimas už žydų palankumą vokiečiams.
Iš Kauno 150-160 tūkstančių žydų, o
1914-1916 m. m. iš Lenkijos, Lietuvos ir
Baltarusijos į vidines Rusijos gubernijas buvo
ištremta 250-350 tūkstančiai žydų. Ir
svarbiausia,
ištremtųjų, jų turtas buvo išgrobstytas
krikščioniškųjų kaimynų
- KAI ŽYDAI SUGRĮŽO, JIE SAVO TURTO NERADO, KITI
KITUR BUVO PRIVERSTI IŠSIKELTI. Na, o
Grant Gochin-as, apgavo visą Lietuvą, per
L.Rytą pasakydamas (jei neapsirinku), kad, neva,
"dėl pogromo" - "dėl lietuvių" jo proseneliai iš
Kauno turėjo pasitraukti. Todėl kur Grant
Gochin-as šlykščiausiai prisimelavo (manau,
kad jei anūkė Silvia Foti sužinos visus
tuos melus - bus jai labai nelinksma, kad juo
įtikėjo. Todėl ji jau intensyviai savo
socialinio tinklo paskyroje blokuoja tuos, kurie
teikia tikruosius faktus apie žydų istorijos
aspektus. Čia žemiau apie tą žydų mažai žinomą
ištrėmimą aprašau, kurie buvo tremiami, kaip
NEPATIKIMAS ELEMENTAS, net vagonuose buvo
paniekinantys užrašai ШПИОНЫ
("šnipai."). Kodėl žydai tapo visiems
neįtinkantys net nuo Tado Kosčiuškos sukilimo
laikų - sukilėliai ir 1931 m., lyg, juos
atleisdavo nuo ėmimo į kariuomenę - tai reiktų
detaliau patyrinėti.
Taip Rusijos Imperijos
administracija, matyt, Juodašimtininkų poveikio
dėka (apie juos žemiau daug paaiškinsiu),
bandė įdiegti "nepatikimumą" apie žydus. (P.S.:
- čia samprotauju, bet ar teisingai rašau, lai
kiekvienas skaitytojas, ir, ypač, žydų tautybės
lai vertina) Gink, Dieve, nenoriu antisemitinių
nuostatų turėti - man senelis draudė apie
žydus blogai manyti. Bet, manau, ŽMONIJOS
LIGOS NEPAGYDYSI, JEI SUSIRGIMO PRIEŽASTIES
NEIŠTIRSI.
Todėl, reik manyti, kad
GETŲ KŪRIMAS BUVO SKIRTAS ABIEJŲ TAUTŲ SAUGUMUI
- t.y. - žydų. svarbiausiai, bet ir dėl lietuvių
bei visų kitų piliečių, nes, kažkur skaičiau,
kad žydus į getus reikėjo siųsti dar ir todėl,
kad miestą išvalyti nuo jų, kai potencialių
"teroristų". Taip, bent, vokiečiai tokią
"priežastį" teikė. Be to, ir patiems žydams,
pripratusiems nuo viduramžių laikų Europoje
gyventi getuose; kaip savasties išsaugojimo
vietose, kažko blogo juose įtarti, matyt,
negalėjo. Kiek tai buvo rimtos antižydiškosios
nuostatos - nežinau: man mažam tuoj po karo apie
tai niekada nepasakodavo, todėl siūlu tyrinėti,
kaip aš patyrinėju per
LTV
Virginijaus Savukyno
"Istorijos detektyvų" paskutinėje laidoje
"parodytus" tik 2-3 sek. trukmėje dokumentus,
nuo kurių tik po įrašų sustabdymų žado netekau.
Todėl pirmąjį tekstą kaip velykinį margutį
paspalvinau; pagal jo ypatingas reikšmes tokias:

24.
nuotr.:Galima
PASIDIDINTI
AČIŪ, kad šį
dokumentą LRT parodė irmne sudomino, kuris,
pirmiausiai, didelėmis baltomis raidėmis
uždėtu šokiruoja neteisingu komentaru.
Kaip galima visuomeniniam transliuotojui
tyčiotis iš mūsų - lietuvių Tautos, neteisingus
prierašus dedant? Juk
J. Noreika, pirmiausiai geto nekūrė, apie
jojo sukūrimą įsakymą
parašo prieš tai
buvęs Šiaulių apskrities viršininkas Ignas
Urbaitis, kuris tų pareigų atsisakė, bet
sovietinės "teisėsaugos" buvo tardytas ir
įrodinėjo, kad net nenutuokė, kad žydams gete
bus blogai. ( Ar rugpjūčio pradžioje Šiaulių
apskrityje buvo "nužudytų žydų" ir ar jų buvo
jau daug nužudyta, kad LRT pastaboje pridėtas
žodis "nužudytų"?) Kaip galima rašyti,
kad, neva, J. Noreika "skirstė
nužudytųjų žydų turtą", jei dokumento
tekste TURTO SKIRSTYMO nėra?
Atvirkščiai: visame tekste dominuoja žodžiai
skirti tik TURTO
APSAUGAI - jo priežiūrai-tvarkymui.
Atkreipiu dėmesį tai, matyt, pirmasis Jono
Noreikos pasirašytas 1941 m. rugpjūčio 06 d.
įsakymas Nr. 429
(aš jį tik dabar
pirmą kartą pamačiau),
iš karto - kitą dieną po jo paskyrimo Šiaulių
apskrities viršininku. Čia iš šio jo teksto
matau
Jono Noreikos didelį sąžiningumą
savo pareigybės atlikimui,
susirūpinus pabėgusių komunistų ar šiaip
pasitraukusiųjų nuo karo baisumų paliktu be
priežiūros turtu, ir apskrities viršininko
rūpestį, siekiant ištaisyti prieš 26 m.
Rusijos imperijos klaidas, karo su Vokietija
metu iš pafrontės zonos iškeliant
per prievartą žydus ir nepasirūpinant jųjų
turto apsauga, kurį, praktiškai, visą žydai
prarado, grįžę po karo.
Todėl
atkreipiu
Lietuvos Respublikos Prezidento, Vyriausybės,
Seimo ir visų Teisėsaugos institucijų dėmesį,
kad Lietuvos valstybės vardu sostinės mero,
visuomeninio transliuotojo ir daugelio kitų
visai Tautai ir net prieš visą pasaulį
šmeižiamas Laikinosios Lietuvos vyriausybės (LLV)
pareigūnas bei valstybiniu apdovanojimu
apdovanotas Lietuvos Didvyris, išgalvojant jam
kažkokį be priežiūros palikto turto
"konfiskavimą, perskirstymą", nors, akivaizdu iš
įsakymo teksto, kad susirūpinta turto APSAUGA, o
ne "nusavinimu".
Todėl
Jonas Noreika turi būt ne smerkiamas, o
giriamas
be priežiūros palikto turto rūpesčiu išsaugoti..
Juk įsakyme yra konkretūs net labai aiškūs
siūlymai, kaip saugoti-prižiūrėti ir tvarkyti
paliktą be priežiūros turtą karo stovio metu.
Jame nurodoma-siūloma pagal galimybes, esant
reikalui, Nekilnojamo turto priežiūrai
ATRINKTI-PASKIRTI IŠ PATIKIMŲ VIETOS GYVENTOJŲ
net už atlyginimą laikiną. Manyčiau,
kad šis dokumentas turėtų būt rodomas visam
pasauliui kaip pavyzdys, kaip reikia elgtis su
karo pabėgėlių turtu. J. Noreikos
įsakymo detalesniam paskaitymui be jokių
subraukymų-padažymų. pakartotinai įdedu švarų,
kurį galima pasididinti:

25. nuotr.:Galima
PASIDIDINTI |

26. nuotr.:Galima
PASIDIDINTI |
Kaip matome,
jokio žydų turto "padalijimo".
kaip LRT žiūrovus siekia
klaidinti - nėra. Kad to žydų
turto nebeliko, kodėl turi
atsakyti J. Noreika, kad
jo įsakymas nebuvo vykdomas? Ar
jis galėjo įtakoti, kad Reichas
iš savivaldybių negrobtų
savivaldybėse saugomą turtą? Ką
pagal tą J. Noreikos
įsakymą savivaldybių paskirti
atsakingi žydų turto
prižiūrėtojai galėjo padaryti
prie ginkluotą Gestapą, kuris
savivaliavo ir nusavino turtą
Reicho labui. Gal dar J.
Noreika bus kaltinamas už
tai, kad į mirties stovyklą buvo
nusiųstas ir savo pareigų
neatliko? |
|
Be to, matosi, kad šį įsakymą Jonas
Noreika rašo savo iniciatyvos dėka,
matydamas nenormalią be priežiūros palikto
turto padėtį - ne taip, kaip po 20-ties
dienų jis tik perrašys savo tiesioginio
viršininko-komendanto vokiečio įsakymą, kuris
taip pat nebuvo ydingu. Svarbiausia, šis
Nr. 429 įsakymas iš teksto matosi,
akivaizdžiai, kad tai Lietuvos Laikinosios
vyriausybės atstovo įsakymas,
nes tame įsakyme paminėta Vyriausybė ir
pabrėžiama, kad dėl to turto bus atskiras
nurodymas, kaip toliau su tuo turtu elgtis.
Vadinasi, ir
net juridiškai negalėjo būti jokio "nusavinimo-perskirstymo"
to turto, kaip J.Noreika yra pastoviai
šmeižiamas ir apgaudinėjama-dezinformuojama mūsų
Tauta, bet ir klaidinama pasaulio visuomenė.
Todėl, manau, kad tai turėtų būti traktuojama
kaip antivalstybinė veika. Todėl ta
nusikalstama veika neturėtų užsiiminti ir
:Lietuvos Žydų bendruomenė, vadinant J.
Noreiką "nacių kolaborantu" ar "dirbusiu
naciams", nes jo pasirašytas dokumentas įrodo,
kad J. Noreika yra Lietuvos vyriausybės
pareigūnas.
Tiesa, matome, kad šis įsakymas yra parašytas
vieną dieną po Laikinosios vyriausybės (LLV)
sunaikinimo, kurios sunaikinimo J. Noreika
galėjo per didelį atstumą dar nematyti, arba iš
vakaro tą įsakymo projektą parašyti, arba,
išvis, ignoruoti neteisėtą Lietuvos vyriausybės
sunaikinimą, kaip kažkokį "nesusipratimą",
pradžioje matant, o po to tik vėliau pamačius,
kad Lietuvos išvaduotoja nuo komunistinio
okupanto, palaipsniui pati tampa tokia pačia
okupante.
Kadangi Jonas Noreika turėjo juridinį
išsilavinimą, tai jo tekste rašoma juridine
kalba ir todėl žydus jis įvardina kaip
PILIEČIUS; esančius žydų tautybės. Vėliau;
rugpjūčio 22 d. įsakyme Nr. 962 jau perrašytame
iš vokiečių komisaro įsakymo, tekste geto
pavadinimas, rašant ne lietuvių kalba "Getto",
(iš didžiosios raidės, kaip pavadinimą) įrodo,
kad perkėlimas sumanytas vokiečių, o tas
sumanymas, matyt, atrodė humanišku kaip žydų
"apsauga nuo žudymų". Ką apie juos galvojo
lietuviai ir Lietuvos tuometiniai pareigūnai,
matyt, suprasti nelabai galėjo, ne tais žudymais
stebėjosi patys vokiečiai, arba Gestapas
vaizdavo "stebėjimąsi", kad į žudymu įtraukti
okupuojamos šalies vietinius nelabai ką
suvokiančius gyventojus. Šį fenomeną būtina
tirti. Juk, įsigilinus į to laikmečio
psichologiją, net įsakyme paminėtas Getto žydų
po apsauga vedimas į darbą ir gražinimas į Getto,
manau, gali atrodyti ir kaip tų pačių žydų
apsauga nuo nekontroliuojamų keršto akcijų ir
sudarytos masinės neapykantos, kurios
tarpukaryje nebuvo ir atsirado neapykanta žydams
spontaniškai po sovietinės okupacijos. Bent,
galėjo būt formuojama tokia nuomonė ir toks
neigiamas įvaizdis, kad pasirengti slaptam
"Galutinio žydų klausimo " išsprendimui.
Tą žydų perdėto juodinimo technologiją, kai iki
1942 m. pradžios tas pradėtas žydų masinis
žudymas periferijoje nebuvo nei žinomas
nei suvokimas kaip Holokaustas, reiktų tą trumpą
pusmečio keistą nesuprantamą žydų naikinimo
pradžią visuomenei pažinti. Juk, visą tai naciai
organizavo kaip komunistų naikinimą už jųjų
piktadarybes, kas ir buvo mirties nuosprendžiai
be jokių teismų taip pat neteisėti, nors tai
buvo ir karo stovis. Šį subtilų
VISUOMENINĖS PSICHOLOGIJOS momentą būtina labiau
tyrinėti. Bet,
dezinformacijos skleidimas, tikrai, nepadės
visuomenei tobulėti, jei ir toliau bus
PROPAGANDOS-DEZINFORMAVIMO tikslu iškraipoma
situacija, kaip LRT savo paskutinėje
"Istorijos detektyvų" laidoje atliko
ir ant jau griežtesnio-vokiškosios redakcijos
įsakymo komentarą uždedama tokį patį
apie J. Noreikos "prisidėjimą prie
Šiaulių geto kūrimą", nors įsakyme matosi,
kad getas jau sukurtas, apie jo kūrimą nei
žodžio, o tekste ne Šiaulių, o Žagarės getas
minimas. Na, o , neva, "nužudytų žydų turto
skirstymą" ir tame t.v. laidos rodomame įsakyme
nėra jokio "turto skirstymo" ir apie jokius
"nužudytus" asmenis nematau rašant, nors, aišku,
rugpjūčio pabaigoje nužudytų žydų turėjo būti
jau daug. Skaičiau kažkur, kad į Žagarės getą
išvežimui surinktus žydus, atvažiavę kareiviai,
juos nuvežė ne į getą, o į Pakaušio mišką ir ten
sušaudė. Toks "vaizdas", kad per vėlai surinkti
išvežimui ir nespėta su getu jų išgelbėti. Ir
J. Noreikos ĮSAKYMUOSE NĖRA NURODYMO, KĄ
DARYTI SU NUŽUDYTŲ ŽYDŲ TURTU - nėra, nes,
matyt, nebuvo Lietuvos administracijos numatyta,
kad bus žudomi žydai. Juk žmonių žudymas
civilinės pareigybės teisėje nenumatomas. Tai
kaip LRT rašo, to, ko dokumentuose nėra minima?
Koks čia žiūrovų jausmais žaidimas, pagal
Kremliaus melo propagandos metodus? Tai toks
internete "vaizdas" - tikslesniems atsakymams
reikia archyvuose raustis. Todėl pateikiu
per minėtą LRT parodytą įsakymą Nr. 962 -
spręskite patys, ar LTV laidos rengėjų uždėtas
komentaras ant dokumento "atitinka"
demonstruojamo dokumento tūrinio? Ar tai nėra
Baudžiamosios teisės atsakomybė, už žiūrovų
klaidinimą ir Maskvos Kremliaus propagandos
sklaidą per visuomeninį transliuotoją?
"Pasigrožėkime" dar
didesniais LRT "šedevrais", bandant pripaišyti
J. Noreikai Holokausto vykdymą. TOKIO
MELO DAR NESUSIGALVOJO net Kremliaus propaganda:

28.
nuotr.:Galima
PASIDIDINTI |
Čia matote Jono
Noreikos, matyt, kaip atrodo, to .
pirmojo: rugpjūčio 06 d. įsakymo
vidurinė dalis, kur kalbama apie
Kilnojamąjį turtą,
kuris laikomas
ilgesnį laiką gali sugęsti, ...
LIKVIDUOJAMAS VIETOJE, PARDUODANT
IŠVARŽYTINIŲ. Varžytines skelbia
Varžytinių komisijos iš
t1rijų narių
skirsto ... Deja, kas paslėpta po LRT
galimai melagingų titrų, nelabai galima
įžiūrėti. Įžiūrėti galima, kad įsakyme
rašoma dėl žydų turto kažką dėl patalpų
trūkumo ir netinkamo sukrovimo ...
ir, kad tinkamai būtų prižiūrėtas.
Tikrinimą atlieka viršaičio ar burmistro
skirtas savivaldybės tarnautojas, ne
rečiau, kaip vieną sykį per savaitę. Net
numatytas likvidavimo turto išlaidos,
matyt, išvaržytinių pardavimų
organizavimas, sandėliavimas ir kita.
Taip, kad kur 8-to paragrafo
tekste "8. Turtą SUSKIRSTYTI ir
likviduoti kuo skubiausiai ir pranešti
man.", matosi, kad žodis "suskirstyti"
yra visai kitos prasmės, nei LRT
titruose paskelbta - tai GALINČIO
GREITAI SUGĘSTI turto skirstymas. Tai
labai pažangus ir labai pateisinamas
Jono Noreika veiksmas, kad turtas
nesugestų ir neprapultų be naudos.
Vadinasi, kaip Apskrities viršininkas,
Jonas Noreika ne tik siekė
apsaugoti be priežiūros paliktą karo
pabėgėlių ir iškeldinamų žydų turtą, bet
dar ir skirstė, kad nesugestų.
Tai už tai dabar jį reikia smerkti,
jam atminimo lenta nuimti?
|
Dar labiau LRT apšmeižė
su, jo pasirašytais dokumentais, neva,
"susijusių su Holokaustu", nors rodomas
dokumentas su žydų iškeldinimu į
getą. Juk žydai siekė prarasti laisvę
tam, kad išgelbėti savo gyvybes. GETAI
BUVO SUVOKIAMI KAIP GYVYBIŲ GELBĖJIMO
VIETA, kai prasidėjo masinės žydų
žudynės. Apie tai pateiksiu žemiau
įrodymus iš pačių žydų atsiminimų.
Todėl tikru cinizmu atrodo, kai
melagingai žiūrovams įteigiama, kad,
neva, Jonas Noreika pasirašė
dokumentus susijusius su Holokaustu, o
po to klausiama: "Ar
herojus, ar niekšas"?
|

29. nuotr.:Galima
PASIDIDINTI
ir
PRAPLĖSTI. |

30. nuotr.:Galima
PRAPLĖSTI |
Koks
gali būti "herojus", jei su savo
parašais siuntė žmones į mirtį? Ar ne
šitaip LRT siekia supriešinti visuomenę
- visuomenės dalį nuteikti prieš tuos,
kurie atkūrė Jonui Noreikai
atminimo lentą? Dar kaip preciziškai,
kad žiūrovams įteigti Didvyrį esantį
"niekšu", labai meistriškai
parinktas dokumentas, kuriame matosi
kažkas parašyta apie "asmenų
tinkamumą politiniu atžvilgiu", o po
to rašoma, kad "į visokius rūšies
apsileidimus bus griežti reaguojama". |
Kas per dokumentas ir apie ką jo turinys,
tikrai, atpažinti sunku. Iš tų paskutiniųjų
žodžių dar labiau susikelia nepasitikėjimo
iškabintos lentos herojui, kuris į
kažkokius apsileidimus dar net griežtai ("nacistiškai")
reaguos. Juolab, paskutinė dokumento
pabaiga su Jono Noreikos parašu, niekas
net nesuvoks, kad tai iš konteksto gali būt
ištraukto, kuris, kaži, ar turi ką nors bendro
su Holokaustu. Juk, akivaizdžiai skaitytojas
mato J. Noreika rašantį kažkokį politinį
"nacių labui" raštą - politinį reikalavimą, jau
labai neaiškų, nieko negalintį turėti su
juridine-civiline teise bei Apskrities
viršininko pareigybe. Žodžiu, kai tai pamačiau,
tapau gražiai įvarytu į kampą, lyg kad baigusiu
ginti Joną Noreiką, bent, ties šiuo
neaiškiu dokumentu. Todėl reikėjo gana ilgai
studijuoti - vėl iš naujo peržiūrinėti, ką
prifotografavau iš tos, gana klastingos LRT
laidos.
Ir tik
visiškai atsitiktinai supratau,
kad tik LRT žiūrovų apgavystės
tikslu įrašo 9 min. 58 sek.
momentu iš konteksto traukimo
metodu mano čia aukščiau
parodytajai 30-tajai nuotraukai
J. Noreikos apšmeižimo
tikslu kaip, neva, "Holokausto"
dokumentą tęsia žiūrovams
pakišą jau, nors pasirodo,
|

31
ir 32. nuotr.
Galima
PASIDIDINTI.: |
|
 |
tai minėtas
rugpjūčio 06 d. J. Noreikos pavyzdinis
turto apsaugos įsakymas Nr. 429, kuriame 32-oje
nuotraukoje matote sovietų okupantų neteisėtai
nacionalizuotų iš Lietuvos piliečių įmonių
ir
sukurpto komunistinio Pramkombinato
nurodymas perduoti Pramonės skyriui.
Įsako J. Noreika sutvarkyti piniginius
reiklus, reikalauja tam skyriui skubiai
pranešti, kiek ir miesto ir valsčiaus ribose
išliko mašinų veikiančių ir neveikiančių ir
kokie pakeitimai padaryti įmonių vadovybėje,
turint omenyje tinkamumą politiniu atžvilgiu.
Tai aišku, kad J. Noreika netoleravo
nusikalstamo komunistų perėmimą toms įmonėms
vadovauti. Todėl J. Noreika reikalavo
netoleruoti apsileidimo, tų įmonių
reorganizavime. Tai nieko bendro nėra su
šmeižikiškai LRT primestu "holokausto
dokumentu", kai atkuriama nusikaltėlių okupantų
ir jųjų kolaborantų įvestos komunistinės
betvarkės atstatymas. Taip, kad matome, kad
visuomeninis transliuotojas LRT keršija J.
Noreikai už tai, kad jis nusikaltėlių
komunistų sugriautą ūkį-ekonomiką bando atkurti.
Toks aklas LRT Lietuvos pareigūno šmeižimas
privalo būt įvertintas kaip siekis supriešinti
lietuvius prieš žydus, kuriems norima primesti
komunizmo nusikaltimus. Tokie ir bet kokie
Lietuvos Laikinosios administracijos veiksmų
prieš nusikalstamų komunistinių okupantų veiksmų
pasekmių likvidavimą vadinti "holokausto", tai
tyčiojimasis iš nekaltai nužudytų žydų, kuriuos
iniciavo nacistų-gestapas, kad ir pasinaudodami
nemąstančiomis įvairių tautų ir net pačių žydų
padugnėmis, todėl administracijos veiksmai
ekonomikai atstatyt, nekaip negali būt siejami
su "holokaustu". Todėl būtina, kad LRT už tą
laidą privalo atsiprašyt ir surenti iš naujo,
jei ne piktybiškai buvo suklaidinta kokių nors
struktūrų, ar ... ?
Tiesa, yra žinių, kad dabar
Europoje
norima getus prilyginti prie Holokausto,
kaip laisvės suvaržymo priemonę. Sako, kad
Lietuvos teisininkai tam prieštarauja. Jukmūsų
žydai ir atsisakinėjo laisvės savo noru, kd
gyvybę gelbėti. Jei taip įvyks, tai tda
Holokausto vykdytojis turės tapti patys
šviesausi Žydų bendruomenės nariai, kurie sudarė
komitetus persikelimui į getus ir juose sudarė
savivaldos (Judenrato) tarybas ir net policijos
darinius, apie ką su pavyzdžiais pateiksiu
žemiau. Tai, būtų didelis absurdas, nes Lietuva
ir Vakarų Europa yra visai skirtinos
šalys, kur buvo sovietinė okupacija, bendrų
standartų jokiu būdu negali būti. Net
garsiausias Rusijos istorikas Markas
Soloninas dėl Holokausto brėžia labai ryškią
liniją ten, kur buvo sovietiniai okupantai
pašeimininkavę, ten holokaustas vyko pačių tų
vietų gyventojų iniciatyvos dėka. Todėl vien
lietuvius kaltinti yra nusikalstama logikai ir
istorijos tiesai, nes žydų žudymus provokavo
nusikalstamas leninins komunizmas.
Bet, štai, toks, 33-čioje nuotraukoje
klausimas apie prisidėjusius prie
genocido ir dar išdrįstama klausti, ar
galima juos heroizuoti? Ir tai buvo
atlikta su Žydų bendruomenės atstovu.
Tai ar ne tyčiojimasis visuomeninio
transliuotojo, šitaip provokuojant ir
nuteikinėjant žydus labai jiems skaudžia
tema? Kaip galima heroizuoti
prisidėjusius prie genocido? Juos
reikia tik teisti. Ar toks LRT laidoje
klusimo pateikimas nekompromituoja prieš
pasaulį pačią Lietuvą.. Kodėl norima
įteigti, kad Lietuvoje "egzistuoja
nacizmas", norintis heroizuoti
prisidėjusius prie žudynių? |

33. nuotr.: |
Negi žurnalistas Virginijus Savukynas
nieko nemąstantis ir visai istorijoje
nenutuokiantis, kad jam laidos režisieriai tokį
pigų iš patyčių serijos metodo scenarijų pakišo,
kad provokuoti ir prieš Lietuvą po to
išsityčioti iš oponento Arkadijaus Vinokuro?
Labai prašau įsijausti į labai nukentėjusios
mūsų tautinės mažumos atstovą, gavus jam tokį
įžeidžiantį klausimą.

34. nuotr.: |
Tai, tada, ko
stebėtis, kai gerbiamas žydų
bendruomenės atstovas Arkadijus
Vinokuras tokiu prieš tai buvusiu
cinišku-antihumanišku klausimu
išprovokuojamas tyčiotis iš Lietuvos
Didvyrių ir tada pradeda tautinės
mažumos atstovas mokyti, kokiais vardais
mūsų mokyklas vadinti ir ne vadinti, kai
visą gyvenimą dirbęs
juokdariu-pantomimos meistru ir niekas
nėra girdėjęs apie jokius jo istorinius
darbus nuveiktus. Ir toks Lietuvos
visuomenės "mokymas" vyksta prie
tokių garbingų ar ne Valdovų rūmų
apartamentų. O po šios laidos kokie buvo
baisūs atsiliepimai apie Arkadijų, kad
net man "už širdies suėmė"
(dvasine, o ne fiziologine prasme, nes
mano širdis, kaip visą gyvenimą
sportavusio, dar gerai dirba.)
Ar toks laidos pastatymo scenarijus gali
turėti ką nors bendro su civilizuotais
demokratiniais principais? |
Juk šios temos herojai K. Škirpa ir J.
Noreika yra labai šmeižiami - jie ne tik
nebuvo prisidėję prie genocido (Holokausto), bet
dar ir atvirkščiai - jie buvo ne tik prieš
antisemitizmą nusistatę, bet ir kaip galėjo,
taip ir stengėsi įspėti apie gręsiantį pavojų ir
jų prie Antinacinės veiklos prisidėjimo dėka
tapo pasaulyje daug išgelbėtų žydų. Todėl jie
abu yra PAVYZDYS MŪSŲ MOKINIAMS DIPLOMATINIO
MEISTRIŠKUMO IR YPATINGO DIDVYRIŠKUMO, paaukojus
gyvybę tam, kad kitus išgelbėti (tai turiu
omenyje Generolą Vėtrą). Apie tai detaliau
dėstysiu žemiau.

35. nuotr.: |
Bet, deja, nieko nuostabaus nėra, kad
čia A. Vinokuras ne tik
nusišnekėjo, bet jau ir žibalo įpylė į
laidos žiūrovų nuotaikų formavimą prieš
Žydų nedidelę bendruomenę. Juk toks LRT
ir tikslas buvo, kad išprovokuoti buvusį
artistą, atrodo, diplomatinių žinių
nelabai turintį ir pagal profesiją tik
pajaco vaidmenis atlikinėjusį.
Tik, prašau, iš jo nesišaipyti, nes jis
scenos puikus meistras buvo. Bet, kur
kalba apie sudėtingą laikmetį sukama,
virvučių tampymo metodas visai nėr
tinkamas ir LRT laidos vedėjams būtina
permąstyti savo laidų vedimo stilių.
Juk, čia SCENOS MEISTRAS LABAI TAIKLIAI
PASAKĖ, APIE VISUOMENĖS KIRŠINIMĄ.
Turėkime omenyje, kad ponas Arkadijus
atsitokės, kas visuomenę kiršina iš
tikrųjų subtyliosiomis Juodosiomis
technologijomis. Apie jas čia reikia ir
labiausiai susimąstyti. Juk kur J.
Noreika, ar net K. Škirpa kur
nors reiškė "antilenkiškas, antirusiškas
ir net antižydiškas nuotaikas?
|
Tiesa, Jonas Noreika rašė knygutę, "Pakelk,
galvą, Lietuvį!".
Ant tos knygutės žydai neturėtų pyktį, jei,
žydai nesiekia, kad lietuviai "būtų visą laiką
nuleidę galvas". Ten toje knygutėje J.
Noreika kvietė imti pavyzdį iš žydų ir imtis
patiems to žydiško tradicinio verslo -
nesudaryti žydams ekonomikoje absoliutų
monopolį, koks jis buvo, nes monopolis
pasaulyje, tikrai, nėra gėris. Ir tai, ką A.
Vinokuras pabaigoje pasakė dėl Lietuvos
"nacionalistų skatinimo", tai čia SOVIETINĖS
TERMINOLOGIJOS KEIKSMAŽODIS ANT TAUTIŠKAI
NUSITEIKUSIŲ ASMENŲ. Labai būtų malonu, kad
žydai naudotų savo tautinį nacionalizmą -
pavyzdžiui, K.Škirpa net sveikino tokį
žydų tautinį susipratimą.

36. nuotr.:
Ar tai ne ciniškas palyginimas žydų
žudiko, su žydų gelbėjimu susijusį
J.Noreiką? |
Čia jau pati didžiausia viršūnė, kad
prie žydų gelbėjimo politikos
prisidėjusius J.Noreiką ir K.
Škirpą, Arkadijos Vinokuras
bando
dar
prilyginti prie žydų masinio
žudymo prisidėjusio, masiškai
žydų nužudymui, atrinkinėjusiu
ir,
pagal tyrėją Ireną
Tumavičiūtę; vadovavusiu
Ašmenoje 406-ių žydų išžudymui,
Vilniaus geto ir jo policijos
viršininku buvusiu Jokub-u
GENS-u. Juolab,
jis, beje, ir net Paneriuose
žydus atrinkinėjo žudymui bei,
kurį patį gestapo kieme
1943-09-14 nužudė ar vokiečiai,
ar patys žydai atsikeršijo? Be
to J. Gensas, nuo 1939 m.
įsitraukė į sionistinę veiklą
ir prasidėjus trėmimams,
slapstėsi kaimuose aplink Vilnių
valdžios. |

35. nuotr.:Jokub
GENC |
|
Vadinasi buvo antikomunistu ir todėl J.Gencu
naciai pasinaudojo. Nors jis VDU studijavo teisę
ir ekonomiką ir dirbo lietuvių kalbos bei
kūno kultūros mokytoju, bet kas jį geto
ligoninės direktoriumi paskiria? Patys žydai ar
naciai? Nuo 1942 m. liepos 15 d. naciai jį
paskyrė policijos viršininku, o vėliau tapo
vienvaldžiu geto vadovu - pravardžiuojamu ""Geto
karaliumi".. Todėl tuo pačiu metu Jono
Noreikos tarnystės Lietuvai, kuris buvo
paskirtas Laikinosios vyriausybės, na, ne kaip
negalima lyginti su J. Genco
tarnystę naciams, kuris konkrečiai atrinkinėjo,
katruos reikia žydus naikinti. Taip, kad
Antinaciniame pasipriešinime Jono Noreikos
svoris žymiai didesnis, kad Lietuvos jaunimas
nenuėjo kariauti už nacius ir nuo jų sudarė
sąlygas gelbėti žydus, o pats jo veiklos
nuopelnas turėtų būt vertinamas ir visų žydų iš
mirties stovyklų išgelbėjimu vien dėl to, kad
Lietuva vienintelė Europoje nesukūrė SS dalinių.
O J. Gencas sutiko, kad jo vadovaujama
policija dalyvautų mirties akcijose (žydų
žudynėse) Tai, ką čia A. Vinokuras
lygina? Nors, gal, J.Genco
atrinkinėjimas žydus žudyti, irgi, gal yra jų
gelbėjimas, kad jų būtų kiek galimai mažiau
nužudytų? Kaip J. Genco
nuopelną mini ir gete išlikęs gyvu
Saadia Bahatas. Juolab, J. Gencas
Lietuvai yra nusipelnęs, kad Lietuvos
kariuomenėje dalyvavo Lietuvos-Lenkijos kare, o
gete prieštaravo, kad jo pogrindyje darbštus
jaunimas trauktųsi pas sovietinius partizanus į
mišką ir naciams sudarytų prielaidas naikinti
getą. Taip, kad ar reikėjo provokuoti geto
sunaikinimą?

36. nuotr.:35. nuotr.: |
O kaip tik, ar ne
Abba Kovneris (iš jidiš kalbos
"kaunietis") atliko tą provokaciją,
kad getas būtų galutinai sunaikintas?
Ne teigiu, o tik klausiu istorijos
vertinimui. Aišku, čia jau
pačios Žydų
bendruomenės reikalas ar gerbti - ar ne
gerbti asmeniškai praliejusį
kraują nekaltų žmonių - Lietuvos
piliečių: lietuvių-lenkų,
o tuo labiau, siekusiam būti
didžiausiu pasaulyje teroristu ir po
karo bandžiusiam nesėkmingai išnuodyti
daugiamilijoninius Vokietijos
|
miestus - niekuo nekaltus vaikus
ir moteris vien tik už tai, kad jie vokiečiai.
Ar galima moraliai gerbti terorizmą, kertą ir
dar savo taikių piliečių žudymą, surengus
Kaniūkų žudynes? (Apie jas plačiau pateiksiu
2-oje temoje) Koks čia jaunimui "pavyzdys" -
teroristų rengimo? Ir koks skirtumas, kad "ne
visuomenės, o žydų bendruomenės akyse"
garbinamas? Tai tuo labiau - AR SLAPTAS
TERORIZMO IDEOLOGO GARBINIMAS NESUKELIA PAVOJAUS
mūsų visuomenėje? Negi terorizmo bacilą iš
Palestinos į Lietuvą dar reikia užkratui
paleisti? Juk ir prie nacių getų kūrimo
pretekstu buvo iš žydų pavojaus rizika
teroristiniams veiksmams. Juk žemiau pateiksiu
dvi knygas TERORIZMAS IR KOMUNIZMAS, apie kurias
pasaulyje - tai tik Lietuvoje visai nekalbama.
Kieno čia indėlis, kad terorizmo ideologijos mes
Lietuvoje nenagrinėjame?
 |
O čia kas leido ponui
Arkadijui Vinokurui meluoti
ir televizijos žiūrovus
apgaudinėti? Nors G. Zimano
(laikraščio "Tiesa" vyr.
redaktoriaus) sovietiniai
partizanai irgi degino
lietuviškus kaimą šalia Onuškio,
bet Abbos Kovnerio gaujos
narė Fania Brancovska,
kurią apdovanojo Prezidentė
Dalia Grybauskaitė, pati per
Rusijos žiniasklaida
pasigyrė, kaip buvo Kaniukų
kaimas išžudytas - skaitykite
jos žodžius mėlynai pasakytus: |
"Nutarėme juos
nuraminti - įvyko
susišaudymas. Na, ten
žuvo žmonės".
Tiesa, daugiskaitoje
rusų kalboje žodis "Решили"
vienodai sakomas
I-oje ir III-čioje
asmenuotėje; t.y., ar
mes nutarėme, ar jie
nutarė. |
 |
|
|
Taigi, iš rusų kalbos pasakymo, visi neaišku, ką
Abbos Kovnerio Lietuvos Prezidentės
apdovanotoji Fania Brancovska turėjo
mintyje - ar tik savo draugus iš savo gaujos, ar
ir pati dalyvavo šitame nutarime Kaniukų kaimo
visus gyventojus "nuraminti", tiksliau,
UŽTILDYTI - reikšmė ta pati, kai gyventojus į
Aną pasaulį pasiunti, tai NEGYVI ŽMONĖS VISAD
NUSIRAMINA - UŽTYLĄ amžiams Amžinųjų.
Tai, kaip matome Abbos Kovnerio gaujos
narė prisipažino dalyvavus kaimo išžudyme.
Nesvarbu, ką ji turėjo omenyje, ar save, ar savo
gaujos narius, kurie nutarė išžudyti kaimą.
Tai neturi
reikšmės, nes davė interviu už savo draugus.
Vadinasi,
prisipažino,
esanti bendrininkė šio kraupaus nusikaltimo ir
yra pagrindas reikalauti ne tik iš jos Lietuvos
apdovanojimą atimti, bet ir patraukti ją
Baudžiamojon atsakomybėn, kaip GRUPINIO
NUSIKALTIMO bendrininkę.
Pagal šį prisipažinimą turėtų priklausyti,
tikriausiai, Baudžiamojon atsakomybėn
atiduoti ir Lietuvos Prokuratūrą, kuri išdrįso
paneigti Fanios Brancovskos dalyvavimą
nusikaltime, kai ji pati visai Rusijai ir net
pasauliui pasigyrė apie jos dalyvavimą
nusikaltime. Juk Rusijos šio videosiužeto
laida buvo skirta kaip tik Kaniukų kaimo
išžudymui, kuriame minima apie Lietuvos
prokuratūros atliekamus tyrimus.
Juk, logiškai mąstant, jei, tikrai, Fania
Brancovska "nebūtų dalyvavusi" to Kaniukų
kaimo išžudyme, tai tada turėjo atsisakyti duoti
interviu, arba būtų nieko konkretaus
nepasakiusi. O čia, kaip tik, labai konkrečiai
pasakė, kad "nutarė". Jei nebūtų jos toje
gaujoje, tai tokios smulkmenos nebūtų paminėjusi
apie NUTARIMĄ, įrodantį sąmoningą kaimo
išžudymą.
Dar labai ji svarbų aspektą tame videosiužete
pasakė, kad "negalima buvo per tą kaimą pereiti,
nes jie buvo ginkluoti". Tai kaip tik ir įrodo
jos pasakymas, kad jos GAUJA nebuvo jokie
"partizanai" nes per gyvenvietes-kaimus
pereidinėti nėra ko, kad drumsti žmonėms ramybę
ir savo karinius veiksmus priešui (vokiečiams)
viešinti.
Tai nėra jokios karinės logikos ir tai rodo.
Todėl Fanios Brancovskos pasigyrimas
įrodo, kad tai buvo ne jokie "partizanai", o tik
kažkokia PLĖŠIKŲ GAUJA eidavusi per kaimus, O
NE KARINIUS VEIKSMUS ATLIKINĖJU, vengiant
gyvenamųjų vietų lankymą civilių gyventojų
saugumui.
Jei būtų Abbos Kovnerio grupė tikri partizanai,
įstoję į sovietinį karinį junginį, tai tada,
mano supratimu, turėjo turėti Karinį statutą,
kuriame turėjo būt apibrėžti santykiai su
civiliais gyventojais, ypač, su kitų tautybių.
Turėjo būt numatyti ir ekonominiai santykiai su
gyventojais, numatant kariuomenės aprūpinimą
maistu ir pašaru, kur tam privalėjo būt
piniginiai atsiskaitymai arba sutarčių sudarymo
vekseliai - garantijos, kad kaimo žmonės nebus
apiplėšinėjami. Tokie santykiai per amžius
būdavo numatomi. Juos mini Jonavos miesto ir
bažnyčios statytojas Infliandijos vyskupas
Juozapas Kosakovskis savo Atsiminimų
knygoje, kurioje prisimena bendravimą su Rusijos
Imperijos kariuomenės vadu Rumiancevu, kurio
junginys stovėjo Jonavoje ir Skarulių kaime,
prieš vykdant Tilžės ir Klaipėdos užėmimą - iš
prūsų atėmimą. Iš to sandėrio, aprūpinant
Rusijos kariuomenę, net Kosakovskiai turėjo
didelį pelną, apie kurį ir minima tuose
Atsiminimuose.
Todėl, reik manyti, kad Žydų bendruomenė gali
keisti istorijos vertinimus, atsisakant
nusikalstamo komunistinio-lenininio vertinimo ir
gal, pervertins Jokubo Genco nusistatymą žydams
nepalikti geto, nes palikus, reikės kažkur
maitintis-išgyventi. Matyt, J. Gencas
būkštavo, kad jo tautiečiai netaptų
komunistiniais plėšikais. Juk, normalūs žydai
turėjo suvokti komunistinio nusikalstamą
ydingumą.
Na, o santykiuose su kaimiečiais, pabėgusiems iš
geto, kažkaip reikėjo užmėgsti
geranoriškus-ekonominius santykius, kad ir
siūlant talkas ūkinių ar pagalbinių darbų
nudirbimui, taip įeinant į pasitikėjimą
gyventojų. Deja, kaip ne gaila, matyt, tokio
supratimo nebuvo, nes komunizmas tapo
plėšikiškosios ideologijos padarinys.
Įrodymui siūlau
pažvelgti į Jonavos žydų
atsiminimų rinkinio 83-čią puslapį, kai buvusio Jonavos vicemero
R.J.Movšovitco duktė Arielė
Solski savo
seserį maldavo pervažiuoti į Vilijampolės getą,
bet ji liko Jonavoje ir tapo nužudyta. Štai, ką
ji rašo:
Ir už šio
Jonavos žydų
atsiminimų knygos "Jonava ant
Vilijos krantų" 83 psl. Arielės
Solski parašymo
parodymą, žymaus rašytojo
iš Jonavos
kilusio - Jonavoje
gimusio Grigorijaus Kanovičiaus sūnus Sergejus mane
išvadino "negydomu" ir čia pat; akimirksniu mane
užblokavo socialiniame tinkle "Facebook"; tik
4-ių minučių eigoje, net nespėjęs įsigilinti į
savo tautiečių "... Vilijos krantų" parodymų
knygą. Tai įvyko LTV žurnalistės Indrės
Makaraitytės sukurtoje
temoje, štai, žemiau už Sergejaus komentarą
ir jam į jį mano atsakymą:

Galima PASIDIDINTI |
Čia
apie Sergejaus
Kanovičiaus raudonai pabrauktą
frazę, kaip išsivaizdavo žmonės trėmimus
ir kokius jie psichologinius stresus
gavo, po įvykdytų trėmimų bei čia pat
prasidėjusių žydų žudynių, plačiau
aprašau skyrelyje "Ką darysime kad
nesikartotų?". Bet, iš karto
ponui Sergejui turėjau
pasakyti, kad ištrėmimas į kitą planetos
galą buvo suvokiamas kaip šeimų
sunaikinimas ir tai nepalyginama su
"savanorišku" į getus persikėlimu tik
tam, kad nebūtum nužudytas žudymų
akcijos, vykusiose periferijoje.
|

Galima PASIDIDINTI |
Todėl privalu panagrinėti, kaip rašytojas ir
žymaus rašytojo sūnus Sergejus KANOVIČIUS,
kaip matote
dešinėje į mano komentarą, kad getai jų
kūrimo metu visiems atrodė kaip žydų gelbėjimo
priemonė, kažkodėl man atsakyme pareiškė
užuojautą ir parašė, kad kažkas "Negydoma". Na,
o kadangi čia pat mane jis užblokavo ir čia pat
dar užblokavo mane Arkadijus Vinokuras,
su kuriuo net nediskutavau, tai toks vaizdas,
kad jau didieji Žydų bendruomenės oponentai
Lietuvai ir lietuviams neturi ką atsakyti.
Liūdna, kad rašytojo sūnus ignoruoja net savo
tėvo ar senelių, matyt, geros pažįstamos
Arielės Solski parodymus. Kodėl žydų
atsiminimai ignoruojami ir bandoma perrašyti
istoriją? Kodėl aš pavadinamas "negydomu" už
žydų istorijos pateikimą? Ką, jau žydų
atsiminimų negalima pateikinėti, kad už jų
pateikimą tapau užblokuotas?
Negi jau buldozeriu bus
pradedama perstumdytiti istoriją, ignoruojant
pačių žydų atsiminimus? Kieno tai
užsakymas?
Logiška, kaip matome, kad rašytojas S.
Kanovičius, man parašė " N e g y d o m a " ,
yra teisus, nes, tikrai, JOKS PSICHIATRAS
NESIIMS TRINTI ATMINTIS, nes fiziologijoje
atminčių trynimas gali baigtis liūdnai.
Paprastai atmintys trinamos tik TRUMPALAIKĖS
(stresinės) ir pirmą kartą pasaulyje Trumpalaikė
atmintis ištrinta buvo 2012 m. rugsėjo
mėnesį Upsalos universitete.
(Beje, tai atliko mano buvusio
Fiziologijos dėstytojo ir Sporto Universiteto
buvusio rektoriaus
Alberto Skurvydo kolegos. Mat, mūsų Sporto
ir seniausias Skandinavijos universitetai
pradėjo bendrauti bendrais projektais. Kaip tik
man teko lankytis tame Upsalos universitete, kai
po Londono olimpiados dviračiu atgal į Lietuvą
gržinėjau su tikslu Upsaloje aplankyti
vienintelį pasaulyje saugomą Lietuvos pirmąjį
žemėlapį - šią pastabą įterpiau, nes
ISTORIJOJE REIKIA ORIENTUOTIS IRGI ŽEMĖLAPIŲ
METODŲ PAGALBA).
Taigi, rašytojas S. Kanovičius,
negi, tikrai, supranta, kad istorines atmintis
trinti negalima ir negi trynimo veiksmus atlieka
sąmoningai?
Toks vaizdas, kad įvyko mūšis dėl LRT
žurnalistės Indrės Makaraitytės nuomonės
formavimo - tapau užblokuotas-nukenksmintas,
nes, matyt, pabijota, kad visuomeninio
transliuotojo pagrindinė žurnalistė nepradėtų
logiškai galvoti. Mat,
žurnalistė Indrė savo temoje pradėjo
apie Lietuvos Gyventojų Genocido ir
Rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC)
darbuotojus; kaip ir šmeižti, kad mokslininkai,
neva, ne tiria, o "kuria
mitus"
dėl supratimo apie getus jų kūrimo pradžioje.
Tai, kaip matome, Lietuvos gyventojų akivaizdoje
vieną Lietuvos instituciją bandoma supriešinti
prieš kitą Lietuvos respublikos instituciją,
štai, tokiu parašymu:

Todėl apie MITUS ir mitologinius laikus čia
žemiau atskiroje temoje kiek pagvildenau,
turinčią sąsają su Holokausto formavimo
ideologija. O po tokio žurnalistės Indrės
Makaraitytės parašymo, S. Kanovičiui
ir A. Vinokurui, matyt, mano teiginys
tapo pavojingu, nes jis atitinka LGGRTC
mokslininkų ir žymių Holokausto tyrinėtojų, kaip
Arūno Bubnio koncepcijos. Todėl toks
manęs užblokavimas, t.y., pagal KGB-inę
tradiciją atjungimas nuo diskusijos;
akivaizdžiai, turi tikslą ir toliau
dezinformuoti sukurtos temos autorę.
Juolab, kad visuomeninis transliuotojas labai
daug dėmesio skiria Lietuvos tautinei mažumai -
Žydų bendrijai. Tai nuostabu, kol neprasideda
Lietuvos gyventojų klaidinimas ir kol tas
klaidinimas neiššaukia visuomenės supriešinimo.
Todėl daug kur galima įžvelgti
visuomeninio transliuotojo skleidžiamų
tendencingų istorinių situacijų iškraipymų,
ignoruojant visuomenės psichologinę situaciją,
po žiauriausių sovietinių okupantų psitraukimo.
Na, o minėto Sergejaus-Arkadijaus kitos
minties brutalaus užtildymo dublio veiką;
dezinformavimo tikslu, - galima įtarti, kad tai
gali būt ir nesąmoninga kažkokia pašalinė
poveikio įtaka ar nebus padaryta? Todėl privalu
man toliau dėstyti rašytojo Sergejaus
"logiką" ir su juo ginčytis, nors jis to
nenorėjo. O gal negalėjo? Todėl
pabandykime pasiaiškinti:
Taip,
kad atliktų komunistų - NKVD-istų trėmimų
brutalumus, duodant tik valandą pasiimti daiktus
ir į getus persikėlimo nurodymus matome net iki
mėnesio terminą duotą. Juk Jonavos geriausias
fotografas Tuvijus
Joffe, kuris turėjo "Union" foto
studiją ir kino teatrą, su komunistais nepavykus
pasitraukti, apsigyveno Kaune Donelaičio
gatvėje, nes jo namai Jonavoje buvo
sudeginti. Tai butą po to į Vilijampolės
getą
išsikeitė. Aišku, koks
"gyvenimas" gete, siūlyčiau "pasigerėti" mūsų
jonaviečio - Žeimių muziejaus savininko
ir Jonavos
žydų istorijos tyrinėtojo Artūro
Narkevičiaus bei
jo dukros Skaistvilės straipsniu "Aš
esu Fotografijos
profesorius" buvo
jame tik dabar per laiko perspektyvą vertinimas
bus kitas, nei tuo
momentu, kai vykdomos buvo masinės žydų žudynės
ir kažką reikėjo daryti, kad kaip nors išsaugoti
žydų gyvybes. Todėl tuo
momentu getai ir atrodė kaip geriausia žydų
gelbėjimo priemonė. Pamenu,
tai buvo sakęs ir mano senelis jau paaugliui,
kai buvau paaugęs ir kai su juo lankėme IX-tą
fortą. Palei
jį mano tėvas pastoviai rengdavo moto kroso, o
vėliau ir sunkvežimių kroso varžybas surengė bei
planavo žiedinėms automobilių lenktynėms trasą,
kuri Kačerginėje buvo įrengta. Todėl po
varžybų, kai pravažiuodavome pro IX-tą fortą,
visad stabteldavome tylos minutei.
Dabar, prasidėjus aistroms dėl sampratos apie
getus, noriu priminti lietuvių supratimo
pagrindą. Apie getus tuo metu žmonės
turėjo turėti tik gerą nuomonę, nes iš
istorijos žinoma, kad atskiros žydų gyvenvietės
kūrėsi nuo XVI amžiaus ir atskiros miestų dalys
buvo skirtos klajojantiems žydams apgyvendinti.
Geto pavadinimas yra kilęs nuo Venecijos rajono
pavadinimo, kuriame 1516 m. apsigyveno žydų
bendruomenė. Tuos getus patys žydai ėmė kurti,
kaip atskiras gyvenvietes, siekdami išlaikyti
savąjį identitetą, religiją, amatų paslaptis,
tvarkytis pagal savo papročius, savų įstatymų
leidybai rinkti bendruomenės tarybą - k
a h a l ą .
O, kai žydų bendruomenės sustiprėjo, tai pradėjo
gyventi ir kituose miestų rajonuose. Taigi, kaip
matome, dėka getų, bendruomenės įgavo verslumo
pranašumus prieš kitas tautines daugumas visuose
Europos miestuose-miesteliuose. Ar tik ne čia ir
slypi antisemitizmo šaknys? O
žydų pavyzdžiu vėliau JAV getai buvo skiriami
juodaodžiams, meksikiečiams ir indėnams ir
Izraelyje palestiniečiams.
Taigi, labai liūdna, kad žymaus
rašytojo sūnus, ignoruodamas Europos žydų
istoriją, dar "melagiu" išvadina jauną politiką Vytautą
Sinicą ir inkriminuoja Holokausto
"revizionizmu", pateikdamas Holokausto
istorinį sąvadą, ir pats ignoruoja tai, ką
pateikia. Juk tame pateikime aiškiai rašoma, kad 1941
06 25 SS
brigadefiurerio Walterio
Stahleckerio
operatyvinė grupė A su vermachto daliniais
pasiekė Kauną ir įkūrė jame štabą. W.
Stahleckeris ėmė
organizuoti žydų ir komunistų naikinimo akcijas. 1941
06 28 Nuginkluoti
Kaune sukilėlių (partizanų) būriai, įkurtas TDA
batalionas. Su gestapininkais TDA bataliono
3-čioji kuopa pradėjo vykdyti sistemingas
masines žydų žudynes Kauno fortuose ir
provincijoje. 1941
07 02
SS
štandartenfiurerio Karlo
Jägerio 3/A
operatyvinis būrys perėmė saugumo policijos
funkcijas Lietuvoje. 1941
07 04 Kauno
VII forte 3/A op. b. vado
K. Jägerio
įsakymu sušaudyti 463 žydai. 1941-07-06 Kauno
VII forte 3/A op.b. vado
K. Jägerio
įsakymu sušaudyta 2514 žydų. 1941-07-10 Kauno
karo komendantas Jurgis
Bobelis ir
Kauno miesto burmistras Kazimieras
Palčiauskas išleido
įsakymą steigti Kauno getą. 1941
07 101941 08 15 Kauno geto steigimas.
Kaip
matome, po baisiausios
gyventojų egzekucijos prieš žydus, įvykdytos
kaimyninėje Lenkijoje, ir nuo
beprotiškų pogromų-žudynių bei nuo keršto
akcijų, žydų apsaugai, pirmiausiai Kauno
administracijos pastangų dėka inicijuojamas getų
kūrimas. Aišku, S. Kanovičiaus
diskusijoje pateikti duomenys nepilni - nėra
rodomi periferijoje vykdomų žudynių, kurias
galiu papildyti siaubą sukeliančia slapčiausia Holokausto
Lietuvoje buhalterija: Karlo
Jägerio Suvestinių
žinias apie op. b. 3 ... įvykdytas egzekucijas". Toje
pedantiškoje žudymų ataskaita prasideda nuo:
1941.VII.07-08 Marijampolėje nužudytų 44 žydų ir
5 komunistinių veikėjų (viso 45). Toliau
VII.08 Girkalnyje nužudyti 6 komunistiniai
veikėjai (6)
VII.09 Vandžiogaloje 32 žydai. 2 žydės ir 1
lietuvė, 2 lietuviai komunistai, 1 rusas
komunistas (viso 38). VII.09 Kauno VII fortas 21
žydas, 3 žydės (24).
VII.14 Marijampolė 21 žydas, 1 rusas, 9
lietuviai komunistai (31).
VII.17 Babtai 8 komunistiniai veikėjai (6 iš jų
žydai - viso 8).
VII.18 Marijampolė 39 žydai, 14 žydžių (53).
VII.19 Kauno VII fortas 17 žydų, 2 žydės, 4
lietuviai komunistai,
2 lietuvės komunistės, 1 vokietis komunistas
(26).
VII.21-22 Panevėžys 60 žydai, 11 žydžių, 1
lietuvė, 1 lenkas, 22 lietuviai komunistai, 9
rusai komunistai (104).
VII.23 Kėdainiai 83 žydai, 12 žydžių, 14 rusų
komunistų, 15 lietuvių komunistų, 1 rusas
karininkas-politvadovas (125).
VII.25 Marijampolė 90 žydų, 13 žydžių (103).
VII.28 Panevėžys 234 žydai, 15 žydžių, 19 rusų
komunistų, 20 lietuvių komunistų (288).
VII.29 Raseiniai 254 žydai, 3 lietuviai
komunistai (257),
VII.30 Ariogala 27 žydai, 11 lietuvių komunistų
(38).
VII.31 Utena 235 žydai, 16 žydžių, 4 lietuviai
komunistai, 1 žmogžudys, įvykdęs du apiplėšimus
(256).
VII.31 Vandžiogala 13 žydų, 2 žmogžudžiai (15),
VIII.01 Ukmergė 254 žydai, 42 žydės, 1 lenkas
komunistas, 2 NKVD agentai lietuviai, 1 Jonavos
burmistras, davęs įsakymą padegti Jonavos miestą
(300).
--------------------------------------------------------
VISO: 1770 žmonių
nužudyta per liepos mėnesį periferijoje,
neskaitant, S.
Kanovičiaus komentare
paminėtų 2500 nužudytų miestuose.
Žiūrint į žudynių vykdymo chronologiją bei jų
vykdymo metodikos aprašymą, labai daug kas
aiškėja ir aiškėja, ką reikia ypatingai
aiškintis, kad ateityje tokių faktų nesikartotų.
Tai tokia Lietuvoje Holokausto aukų REVIZIJA,
kurios lenininškai-bolševikiškai nemėgsta Sergejus
Kanovičius, naudodamas nusikalstamo
leninizmo patį nemėgstamiausią REVIZIONIZMO
NEIGIMĄ, lyg, gyvenimas ir pažiūros netobulėja
ir, neva, jų, nereikia peržiūrėti, ypač,
marksizme. Todėl rašytojo sūnaus gavosi,
štai, koks "šedevras":

Tai, pasakykite, gerbiamieji, ar iš aukų pusės, pagal
Grigorijaus rašytojo sūnų Sergejų
Kanovičių, ne didžiausias "cinizmas", jei
apie getų likimą aukos "žinojo" ir į getus ėjo
tam kad žūti?
a) potemė: Kiek kartų humaniškesnis atrodė žydų
perkėlimas į getus,
nei jų NKVD-istų atlikti trėmimai į Sibirą?
Juk Jonas
Noreika, kaip Šiaulių apskrities viršininkas
apie persikėlimą pranešė 1941 m. rugpjūčio 22 d.
ir nurodė persikelti iki rugpjūčio 29 d. Terminas 7-ios
dienos. O
Vilijampolės getui kurti ir į jį persikelti
Kauno miesto komendanto J.Bobelio
įsakymas nuo liepos 10 d. terminą davė net
daugiau, kaip mėnesį iki rugpjūčio 15 d., nors
naciai reikalavo per kelias valandas perkelti.
Tai palyginkite su trėmimais į Sibirą, kur
terminai buvo apie vieną valandą, naktį užklupus
ir išvežus į kitą planetos galą, ir kur pusantro
šimto kartų ilgesnis terminas be jokios apsaugos
ir tik keliolikos kilometrų atstumu perkėlimas.
Tai kiek šimtų ar net iki tūkstančio kartų
didesnį trėmimo atstumo santykį gausime, nei į
getus perkėlimą? O, jeigu dar toliau
aritmetiškai perkėlimo atstumo kelių šimtų kartų
santykį padauginsime iš pusantro šimtų kartų
didesnio perkėlimui termino, tai negi
gausime iki 100-tą tūkstančių kartų humaniškesnį
žydų perkėlimą į getus, nei buvo trėmimai į
Sibirą įvykdyti lietuvių,
lenkų, latvių, estų ir kitų tautų? Negi negalima
tai matuoti-skaičiuoti
aritmetiškai-geometriškai?
Ir jeigu aukos, pagal S.
Kanovičių, "žinojo",
kas jų laukia getuose, tai kodėl per tą savaitės
terminą neišsibėgiojo po miškus ir juose kodėl
bunkerių neišsikasė? Kodėl tada Bendruomenės
Komitetai žydams persikelti padėjo ir organizavo
tą perkėlimą, jei "žinojo", kas getų laukė? Kaip
tokia sąmoninga veika vadinasi, iš anksto
"žinant" kas laukė getuose?
Tai ar pagalvojo ponas Sergejus
Kanovičius, tokią nesąmonę teigdamas ir dar
tyčiodamasis iš jauno politiko? Juk, tie
persikėlimo į getus Komitetai vėliau pavirto į
Žydų tarybas (vok. Judenrat-us).
Tai tada, kodėl ir kodėl Judenratai tarnavo
naciams? Kodėl Judenrat-ai
galėjo "naciams tarnauti", o J,
Noreika "ne"? Ar
ne galima pabaigti tyčiotis iš logikos
istorinėse situacijose?
Juk po intensyvių suorganizuotų žydų žudynių
Kaune (jas pradėjus nuo Lietūkio garažo), SS
brigadenfiureris Walteris Stahleckeris buvo
žydams pareiškęs, kad NUO TOLIMESNIŲ POGROMŲ
GALĖS JUOS APGINTI TIK TOKIU ATVEJU, JEI ŠIE
PERSIKELS Į GETUS gyventi. Todėl žydų
Komitetas tada ir pareiškė, kad "bandys
savo tautiečius kaip galima skubiau sutelkti
Vilijampolėje, kur buvo numatyti įkurt du getai" -
tai iš W.Stahleckerio
Himleriui;.Henry.A.Zeiger.The.case
against.Adolf Eichman. The
New American Library, 1960 psl. 64-67
Tai, tada ar rašytojo sūnui reikia tyčiotis iš
tų, kurie patikėjo W.
Stahleckerio pažadais
ir juos kaltinti "žinojimu"?
. Juk
žinoma iš istorijos, kad 1941-ųjų rudenį naciai
įveda
mirties bausmę už žydų slėpimą...
Bet, tai neišgąsdino Teisuoliams gelbėti
gyvybes, ypač, vaikų, kai paaiškėjo getų
klasta - kažkaip Teisuolių Lietuvoje gavosi
daugiausiai Europoje. Ar Žydų bendruomenė
nepagalvojo, kad Teisuolius globojo išvaikytos
Lietuvos Laikinosios vyriausybės administracija? Kodėl
žydai AČIŪ nesako Jonui
Noreikai už
žydų gelbėjimo organizavimą? Ar
būtina reikalauti iš Šiaulių apskrities
viršininko "įrodymų"? Ką, jis turėjo sau
įkalčius rinktis, būdamas tokiose atsakingose
pareigose? Ką, maža liudijimų dėl Jono
Noreikos palankaus
požiūrio į žydų gelbėjimą?
|
Pavyzdžiui, aš nekaip negalėjau suprasti
tokio liudijimo, kad jojo dukrelė dalino
mamos iškeptas bandeles badaujantiems
žydams. Juk mergytė
tik buvo išmokusi vaikščioti.
Todėl ne kaip šito liudijimo
tikrumu netikėjau - maniau, kad
tai kažkokia "klaida".
Bet,
štai, atradau Jono
Noreikos šeimoje
auginamą dukterėčią jo brolio
dukrą, lyg, paimtą iš Vaikų
namų. Taip, kad abejonės dingo,
nes dukrelė turėjo savo
auklėtoją. Ką tos mažosios
dukrelės gali pakomentuoti dukra Silvia
Foti? Gal ji ir paveldėjo iš
savo mamos ir močiūtės tą
gailestį žydams?
Bet iš
NUOTRAUKŲ žiemos sugrįžkime į
vasarą: |

Galima PASIDIDINTI |
|
 |

Galima nueiti į
šio teiginio ORIGINALĄ
iš Artūro
Bubnio
straipsno apie
Šiaulių getą |
Kaip
matome,
skirtingai nei prie
komunistų,
prie vokiečių GETAI
BUVO PRADĖTI KURTI PAGAL DEMOKRATINIUS
PRINCIPUS, akivaizdžiai, Žydų
bendruomenės iniciatyvos dėka. Ir kodėl
žudiko W.
Stahleckerio galima buvo
neklausyti, jei jis "garantavo" gyvybę
žudynių metu? Matome, kad Žydų
bendruomenės dauguma yra išlikusi tik iš
į Sovietų Sąjungą pasitraukusių
tėvų-senelių ir net prosenelių. Jiems
todėl ir buvo lemta gyvais išlikti. O
kas į tą Blogio imperiją daugiausiai
traukėsi, jei ne tie, kurie buvo
atsakingi už Holokausto gaisro užkūrimą?
Tai, matome, akivaizdų nusikalstamo
leninizmo dogmų persisunkimą mąstymo
stereotipuose, apie kuriuos čia žemiau
pateiksiu.
Bet, skaudžiausia yra tai, kad rašytojo
sūnus
Sergejus net nenori kol kas
atsisakyti leninistinio nusistatymo
prieš revizionizmą ir toliau laikosi
okupacinės komunistinės metodologijos į
Birželio bei pokario Partizaninių
pasipriešinimų veiklą prieš teisę
lietuvių tautai turėti Nepriklausomybę.
Atsiprašau Sergejaus, už tokį
kategorišką vertinimą, bet psichologinės
nuostatos tai išdavė IŠPLAUKĄ IŠ
PASĄMONĖS, dėl ko visa tai yra
viskas pataisoma, jei bus geranoriškas
diskutavimas
- nebus
užsispyrusio blokavimo kitaip manančių
oponentų. O tai su demokratija jau nieko
panašaus nėra, jei kitos mintys
ignoruojamos. Todėl atvirai čia prieš
žemiau Jonavos
mero Mindaugo Sinkevičiaus
akivaizdoje rašau, kad reikia, pagaliau
atsiakyti savo dėdės ar senelio -
pagrindinio
Jonavos NKVD-isto -
jonaviečių
į Sibirą prieš karą represuotojo ....
Dudeko leniniais-nusikalstamais
oponentų tildymo metodais. Juk reikia
mokytis iš tėvų-senelių klaidų, ners
nusikalstomos veikos, kurias
.... Dudekas tarpukaryje atlikinėjo,
ir už kurias sėdėjo kalėjime, kaip ir
garsus žydų NKVD-istas Nachmanas
Dušanskis, kurie, jiedu naujos
okupacinės J. Paleckio
vyriausybės išleisti iš kalėjimo buvo
tam, kad vėl jau net žiaurius
nusikaltimus prieš Tautą vykdytų. Todėl,
matyt, sąžinės graužiamas, kiek teko
girdėti, prasigėrė Vilniuje, net į
Jonavą, matyt, kojos
nekeldamas. Juk savęs alkoholyje
skandinimas (tokius pasakojimus Jonavoje
girdėjau ir jis tikėti, manyčiau galima)
ir buvo ta sovietinė-leninė SAVIPLAKOS
rykštė, prabilus sąžinės graužačiai.
Todėl atsitokėjimo tikslui čia
žemiau skelbiu dvi nuotraukas, labai
svarbias su sunaikintų
Jonavos
Žydų istorija:

Originalas Facebook-o paskyroje
Tikiuosi, su Sergejumi Jonavoje teks
susitikti, nes Žydų istorija ir
kultūra domiuosi - matote
dešinėje Žydų muziejuje aš, o
kairėje Sergejus su
mūsų Jonavos meru
- jo tėvui; garbaus amžiaus
Grigorijui įteikia
Jonavos
Garbės piliečio ženklą. Juk
Jonava
visad didžiuosis, kad joje
užaugo garsus žydų Tautos
rašytojas. Apie tai ponui Sergejui minėjau,
kad Jonavos žydų
istorija man brangi
ir ką dėl jos Sąjūdžio laikais
nuveikiau, taip pat buvau
pristatęs. ir tai bus žemiau. |

Originalas Facebook-o paskyroje
|
b.) potemė: Anūkė Silvia Foti
nemato komunistinio-lenininio
nusikalstomo melo tąsos
Kremliaus propagandoje,
kuri irgi buvo paremta žiauriu
sovietiniu antisemitizmu.
|

Čia F.b. mano
temos vaizdas iš
triukšmingosios
Kremliaus propagandinės;
labiausiai žiūrimos
visoje Rusijoje 1-ojo
televizijos kanalo
laidos, kurioje R.
Šimašius buvo
pavadintas "tikru vyru". Galite
joje įsitikinti, kaip
vyko mano
"diskusija"su
Grant Gochnin-u
ir su Sergejumi
Kanovičiumi. |
Todėl, manau, kad iš
Jonavos
kilusio žymaus rašytojo
sūnaus nenoras
diskutuoti yra laikinas,
nes S.Kanovičiui gražiai rašiau
dar ir kitoje - mano
temoje.
Tikiuosi, kad tai buvo
kažkoks trukdis
ar pašalinė įtaka net
labai tikėtina. Tai
leidžia galvoti, nes
įdomiai,- minėtoje Indrės
Makaraitytės temoje čia
pat mane
užblokuoja ir Arkadijus
Vinokuras, nors
su juo net nediskutavau.
Juk, paprastai,
blokuojami chuliganiškai
besielgiantys. |
O koks iš manęs
"chuliganizmas" buvo,
kai dėl J.
Noreikos teismą
pralaimėjęs Togo
Respublikos Garbės
konsulas Grant
Gochin-as,
pats mane net du kartus
iškvietęs draugauti,
mane irgi
užblokavo vien
tik todėl, kad paminėjau
jo draugę: Jono
Noreikos anūkę Silvią
Fotį, tapusią
Kremliaus propagandos
žvaigžde?
Anūkė Jono
Noreikos per Rusijos
1-ąjį televizijos
pagrindinį kanalą tapo
Kremliaus propagandos
žvaigžde kartu su
Vilniaus meru
R.Šimašiumi, kur
buvo aiškiai pasakyta,
kad "Rusija
buvo teisi, o lietuvių
pasipriešinimas
nusikalstamas",
dėl kurio šio Vilniaus
mero prisipažinimo yra
nieko geresnio Kremliaus
propagandai ir
tuos žodžius matote mano
užfiksuotoje nuotraukoje.
Toje televizijos laidoje
(dešinės viršutiniame
kampe Rusijos
televizijos kanalo
numeris) ir buvo
pristatoma Silvia
Foti, kaip
atsisakanti savo senelio
apdovanojimų. |
Anūkę su
tomis
pačiomis
knygomis
matote
ir
žemiau
per tą
pačią
skandalingąją
Rusijos
propagandinę
1-ojo
Maskvos
kanalo
televizijos
laidą
virš jos
reikalavimo
atimti
iš savo
senelio
apdovanojimus,
motyvuojant
prisifantazuotais
kaltinimais:
|

Galima
PASIDIDINTI
Per
Rusijos
televiziją
pristatytas
J.Noreikos
anūkės
reikalavimas
... |
|
|
Trečia
nuo
viršaus
garsi
1965 m.
sovietinės
propagandos
tendencingai
parinktų
dokumentų
rinkinių
knyga "Masinės
žudynės
Lietuvoje",
kurios
"parodymais"
neturi
teisės
vadovautis
civilizuota
jurisprudencija,
nes tos
knygos
redaktoriais
buvo
1940 m.
okupacinio
rėžimo
represijų
svarbiausi
organizatoriai
Boleslovas
Baranauskas
ir
Eusejus
Rozauskas,
atsakingi
už
žudynes
ir
parodymus
išgaudavę
kankinimais.
Kankino
ir
Silvios
Foti
senelį,
o dabar
anūkė
ant
stalo
pasidėjusi
savo
senelio
kankintojų
knygą.
Kankinimais
išgauti
"faktai"
turi būt
niekiniai
ir
nepripažįstami.
Juolab,
abu
vadovavo
archyvuose,
kuriuose
galėjo
falsifikacijų
atlikti,
kad
nuslėpti
savo
nusikaltimus. |
|
|
|
Moralinė problema čia jau tampa,
kai
Jono Noreikos
anūkei ant stalo kažkas padėjo
jos senelio kankintojų sudarytą
knygą, esančią net Holokausto
Vašingtone muziejuje, nors tos (III-čios
nuo viršaus)
knygos sudarinėtojai
Boleslovas Baranauskas
ir
Eusejus Rozauskas
turėtų būt atsakingi už
Holokausto išprovokavimą;
kaip žymiausi NKVD-istai -
1940-1941 m. m.
represijų-trėmimų į Sibirą
bei
žudymų organizatoriai, kurie
"parodymus" išmušinėdavo per
suimtųjų kankinimus. Juk
Eusejus Rozauskas,
1941 m. birželio 22 d. labiau už
kitus besistengdamas, kad būtų
evakuoti Kauno kalėjimo
politiniai kaliniai,
net pačiam
Antanui Sniečkui
1941-09-07
rašė
taip:
. Aš
pasiūliau (LSSR valstybės
saugumo liaudies komisaro
pavaduotojui D.Bykovui.- (L.T.)),
kad tuo atveju, jeigu nebūtų
galimybės suimtuosius evakuoti,
išskirti iš jų pavojingiausius
ir prieš išvykstant juos
sušaudyti. Tokių, mano
skaičiavimais, buvo 400 žmonių.
Tačiau drg.Bykovas nedavė man
jokių nurodymų.
Vadinasi,
E. Rozausko
dėka Kauno kalėjime būtų dar
papildomai 400 lavonų, prie
nužudytųjų Pravieniškėse 260,
Rainiuose 74, Panevėžio cukraus
fabriko 19,
Šiaulių
apskrityje 109, Telšių apskr.
79, Kauno apskr. 72,
Ukmergės apskr. 49, Rokiškio
apskr. 47, Mažeikių apskr.
45, Tauragės apskr. 38,
Panevėžio apskr. 33 ir t. t. Tai
tokie skaičiai sovietinėse
MASINĖSE ŽUDYNĖSE 1941 METŲ
BIRŽELĮ, kurios baisiausiai
sujaudino Lietuvą, jau
nekalbant, kaip dėl trėmimų buvo
žmonės pasipiktinę. Juk žudyti,
viršydama savo kompetenciją,
stengėsi ne bet kas, o žydų
tautybės NKVD-istas - žydų
tautybės NKVD-istai labiausiai
žmonėms įsiminė, kurie vykdė
trėmimus. Kas davė nurodymus
atlikti šias masines žudynes?
Kodėl kalinių sunaikinimu
rūpinosi tik žydų tautybės
pareigūnas? Ar tai ne jo ar kitų
žydų-pareigūnų dėka ir vykdytos
tos masinės žudynės? Ir kodėl
E. Rozauskas su B.
Baranausku inicijuoja knygą
su tokiu pat masinių žudynių
įvardinimu pavadinime? Ar tai
nėra noras nuslėpti-užtušuoti
tikrąją Holokausto tragedijos
priežastį?
Juk vis tiek pagal E.
Rozausko planą žudyti
- tos žudynės vis tiek įvyko
Červenėje. Visai atsitiktinai
gyvas išlikęs generolas
Petrutis 1942 m. parašo
knygą "Kaip mus sušaudė".
Toje knygoje jis mini E.
Rozauską kaip pagrindinį
beprasmiškų suėmimų
organizatorių. Už tos knygos
turėjimą mano kolegą -
Jonavos
garbės pilietis Gediminas
Ilgūnas su savo tėvu gavo 25
metų lagerio. Visi kaltinimai
tėvui ir sūnui prasidėjo nuo to,
kai stribai ant aukšto surado tą
knygą, kurią buvo palikęs
brolis, pasitraukęs į
Australiją.
Šios žudynės, prie kurių čia
tekste dar grįšiu, ir padėjo
paskutinį kantrybės tašką
Holokausto istorijoje, nes
pagrindiniai kaltininkai
NKVD-iniai budeliai, tęsdami
žudynes Gudijoje (dar Minsko
kalėjime sušaudyta buvo 15
nuteistųjų) ir sudarė prielaidas
masinei keršto psichozei
atsirasti prieš jųjų
tautiečius-žydus, likusius
gimtuose namuose. Kodėl tai
nenagrinėja tos knygos "autorė"
G. Erslavaitė? Kodėl ji
visiškai niekam nežinoma? Yra
tokia vertėja, keletą vaikams
kūrinėlių išvertusi. O koks jos
indėlis istorijoje? Ar tai ne
aišku, kad jai įduota, kad šią
knygą sukurpti tokių kaip E.
Rozauskas?
Dėl pastarojo galiu
papildyti, kad
1945 m. kratos metu
Panemunėje
E. Rozauskas
iš mano labai gerai
pažįstamo dėstytojo -
žymaus bėgiko
Alfonso Vietrino
(2015 m. atšvęstas jo
100-metis)
nusavino prizus, kai
Vokietijoje 3000 m
nuotolyje buvo iškovojęs
pergalę prieš Vokietijos
maratono rekordininką
Ernst-ą
Veber-į,
kuris 1940 m. Vokietijos
sporto Karalienės
čempionate maratoną
(42,195 km) buvo nubėgęs
per 2:35:25, 1942-08-30
Berlyne 30 km per
1:48:33,6 (aš esu minute
geriau bėgęs)
Pamenu, kai A.
Vietriną buvau
pasikvietęs į
Jonavos Azoto
sporto kolektyvo
ataskaitinį kaip pokario
pirmąjį Lietuvos sporto
meistrą, tai jis kaip
tik tą labai svarbią
Lietuvai pergalę ir
minėjo, juokais
paminėdamas kažkokio
žydelio NKVD-isto
atimtus prizus. Tada,
giliame sovietmetyje ir
nebuvo kaip gilintis,
koks žydelis panaikino
labai svarbų Lietuvos
sporto istorijoje
pasiekimo atminimą.
Žinoma, kad
vokiečių okupacijos
metais docentas
Alfonsas
Lietuvos sportininkų
trofėjus, saugomus Kūno
kultūros rūmuose, nuo
galimo sunaikinimo
perdavė Vytauto Didžiojo
karo ir Kultūros
muziejams. 1948 m.
eksternu baigė Kūno
kultūros institutą ir
jame dirbo iki 1950 m.
Kaip nepartinis iš
instituto buvo
pašalintas. Dirbo
Kauno vidurinėse
mokyklose fizinio
lavinimo mokytoju ir
dvidešimt metų Kauno
medicinos institute ėjo
fizinio lavinimo docento
pareigas - daug Lietuvos
gydytojų
A. Vietriną
žino kaip sporto ir kūno
kultūros populiarintoją. |
|
Dar mažas būdamas, mačiau
A. Vietriną stadione
besitreniruojantį - todėl ir
susižavėjau bėgimu. Kai mokiausi
LVKKI, jis buvo mėgiamiausiu
Lengvosios atletikos dėstytoju -
ypač su manim jis labai
bendravo, kai grupėje iš 50-ties
neakivaizdininku buvau geriausiu
bėgiku ir ėjiku. Todėl jis man
padėjo rutulio stūmime, nes tai
buvo mano prasčiausi
sugebėjimai. Nors buvo
pagyvenusio amžiaus, bet puikiai
demonstruodavo rungčių atlikimo
techniką. O dabar šiam
garsiausiam Lietuvos bėgiukui
atminti kasmet nuo jo to namo
Panemunėje vyksta bėgimai iki jo
darbovietės - Sporto
universiteto.
Bet, būtina atkreipti dėmesį
į žymiai svarbesnius mūsų Tautai
nusikaltimus ir pradėti
aiškintis, kaip E. Rozauskas
tardė 1946 m. kovo 16 d.
suimtuosius
Joną Noreiką, S.
Gorodeckį, O. Poškienę ir
kitus. Juk Eusejus
Rozauskas nuo
1944 07 iki 1946
08 buvo
LSSR NKGB Tardymo skyriaus
viršininku.
Kaip ir už ką jis spalio mėnesį
buvo pašalintu kaip netinkamas,
o po to dar ir nuteistas -
Vorkuton atsidūręs "за
превышенее власти"?
Negi tai buvo sovietinės
Antisemitinės kampanijos
pradžia? Kažkaip per anksti.
Nors, galima manyti, kad toksai,
įpratęs nesiskaityti su žmonių
gyvybėmis, galėjo ir įgrįsti
partinei nomenklatūrai, o tokia
nesikaitančių žydų dauguma
represinėse struktūrose ir "Smeršo"
daliniuose, kurie iš nugaros
žudė karius, bijančius pulti
stačia galvą į beprasmišką
mirtį, galėjo kelti pavojų ir
ne žydams komunistams, nes daug
į komunistų partiją ėjo ne
vardan nusikalstamos
Lenino-Stalino idėjos, o tik dėl
karjeros, kurie, aišku, buvo
žymiai nuosaikingesni, kurie
paprastai būdavo žydų-karjeristų
įskundžiami ir Stalino teroro
metais jie būdavo sunaikinami.
Todėl aš pats pamenu, kaip apie
tuos kare iš už nugaros
žudančius NKVD-istus - žydus
užsimindavo frontininkas
Jonavos
II-asis partijos sekretorius
rusas ...
Žabinas, kuris 70-tųjų
metų viduryje buvo nuimtas nuo
partinio darbo gal, net už per
daug atvirus karo baisumų
prisiminimus, ir Grūdų bazės
direktoriumi padarytu tapo lyg
pat mirties.
Todėl, manyčiau, reikia tęsti
SOVIETINIO ANTISEMITIZMO
priežasčių studiją, kurią atliko
iš
VDU Kąstytis Antanaitis,
paminėdamas šokiruojančius
faktus, kaip J. V. Stalino
inicijuotą Gydytojų "žudikų"
bylą. Savo santraukoje docentas
antisemitinę kampaniją mini nuo
1949 m. iki 1953 m., kuri buvo
eskaluojama sovietinio rėžimo.
Tai buvo priemonė sovietiniam
patriotizmui stiprinti ir
vidinių bei išorės priešų
paieškai. Tokios nuotaikos
vyravusios buvo ir iki
Antrojo pasaulinio karo ir nuo 1944
m. Georgijaus Malenkovo
parengtas nurodymas apriboti
žydų priėmimą į vadovaujančius
postus. O tai yra
hitlerinės Vokietijos Holokausto
užbaigimo įkarštyje. iš
kart po karo Michailas
Suslovas 1946 m. inicijavo
Žydų antifašistinio komiteto
uždarymą, o 1948 m. vasario
03 d. VKP(b) CK nutarimu
uždaryti žydų rašytojų
susivienijimai, nutraukti
almanachų idiš kalba leidimai.
Pradedama riboti žydų priėmimą į
aukštąsias mokyklas, jie tapo
nepageidaujami partinėse
mokyklose, diplomatinėje
tarnyboje, kariuomenėje ir
represinėse struktūrose. Taip
pat ir Lietuvoje ne tik
likviduojamos žydų kapinės
(Jonavoje
buvo likviduotos apie
1975-85 m. m., dėl ko buvau
pakėlęs triukšmą), sinagogos,
uždaromas Žydų muziejus. Josifui
Stalinui įsakius, 1948 m. Minske
užmušamas Žydų antifašistinio
komiteto vadovas Samuelis
Michoelsas. Prasidėjo, kai
gydytoja Lidija Timašuk
1948 m. rugpjūčio 29 d. raštu
informavo apie netinkamą Stalino
bendražygio Andriejaus
Ždanovo gydymą. SSRS MGB
vadovavas Viktoras Abakumovas
areštuojamas, o iš jį
pakeitusio Sergiejaus
Ignatjevo Stalinas
pareikalavo ypač ryžtingai
veikti prieš gydytojus
teroristus.
1952 m. spalio 16 d. SSKP CK plenume Anastasas
Mikojanas ir Viačeslavas
Molotovas Stalino buvo
apkaltinti pasidavę amerikiečių
imperialistams.
Mat, Večeslavas
Molotovas dar ir
pavadintu-apkaltintu tapo kaip
žydų interesų gynėju, matyt, todėl,
kad jo žmona Polina
Semionovna Žemčiužina
(iš rus.: "Perlinė"), pagal
mergautinę Perl Karpovskaja
- buvo žydė iš
UkraJinos Jekaterinoslavlio
gubernijos, kaip ir mano močiūtė
iš panašių vietų.
Na, o pats Molotovas (iš rus: "Kūjinis",
su kuriuo buvo daužoma Jonui
Noreikai - Generolui Vėtrai
atminti lenta - tai mano
šios studijos epicentras)
turėjo turėti tikrąją
Skriabino pavardę, bet pagal
revoliucionierių žydų madą, nors
pats, atrodo, nėra žydas, perėmė
slapyvardinę pavardę pagal VISKĄ
IR GYVENIMŲ LIKIMUS k ū j
u TRAIŠKANČIĄ
bolševikinę-lenininę tradiciją.
Panašią tradiciją perėmė
Večeslavo brolis
Nikolajus - žymus
ideologinis kompozitorius, irgi
pasikeitęs pavardę į Nolinskį,
pagal miesto pavadinimą, iš
kurio buvo kilęs jųdviejų tėvas
Michailas.
Taigi, Stalino priešiškumas žydams, prasidėjęs
nuo jo vaikų, kad sūnus
apsivedė su žyde ir dukra
ištekėjo už žydo, - tos
stalininės antisemitinės
psichozės kaltininke buvo ir
Molotovo žmona, prieš tai vadinta
Perl Karpovska. Jos brolis
ir sesuo nuo 1918
m. emigravo į pomandatinę
Palestiną, vėliau brolis
persikėlė į JAV - tapo žinomu
kaip Sem-as Karl-as,
daug padėjo derybose sovietinei
vyriausybei, perkant karinius
laivus bei sovietams užsiiminėjo
karinių medžiagų prekyba.
Pati Perl Karpovska, kaip įprasta žydams,
pilietinio karo metu, buvo
Raudonosios armijos politine
darbuotoja (politruk-ė), nuo
1919 m. buvo pasiųsta į Kijevą,
o vėliau į Charkovą (kur mano
senelis univeritete mokėsi)
pogrindinę-ardomąją nusikalstoma
veika užsiiminėti, sovietinės
Rusijos labui, kišantis į
suverinios UkraJinos valstybės
reikalus. Tada ji gavo
dokumentus kaip "Polina
Solomonovna Žemčiužina" tai
ardomajai pogrindinei veikai.
Beje, ji buvo apsimetėlė.
Apie ją kažkoks N. Merkleris
veikale apie Denikino pogrindį (generolo
Denikino armijoje tarnavo ir
mano senelis kaip karo ligoninės
provizoriumi) rašė taip:
"P.S.Ž., jauna linksma,
vienoje iš karo ligoninės
gailestingoji sesuo. ...
Ji "nekentė" bolševikų ir su
madam Brunzelj atidirbinėjo
strateginį "latvių, žydų,
kiniečių ir čerkistų" nuožmaus
sutriuškinimo planą, kurie
pražudė Rusiją."
Po to 1919-1920 m, m, ji
tapo UkraJinos CK KP(b)
instruktorė darbui su moterimis,
1920-1921 m. m. Zaporožė miesto
moterų skyrius viršininke,
1921-1922 m. m. RKP(b) Maskvos
Ragožo-Simono rajkomo
instruktore, o 1921 m.
ištekėjo už Večeslavo
Molotovo ir tapo labai
artima Josifo Stalino
žmonos Nadeždos Alilujevos
drauge.
Stalino žmonos tėvas Sergejus
Jakovleviičius Alilujevas
kaip vienas pirmųjų Rusijos
revoliucionierių
darbininkų-socialdemokratų, buvo
rašytojo Maksimo Gorkio
draugu, pilietinio karo metu
vedė pogrindinį darbą UkraJinoje
ir Kryme. Brolis Svetlanos
Pavelas Alilujevas buvo
pilietinio karo veikėju - tankų
ginkluotės vienu iš kūrėju,
vėliau Norilsko miesto kūrėju,
1929-1932 m. m. dirbo Berline
perkamų iš Vokietijos variklių
kontrolei pagal slaptą
kontraktą, apie kurį studijavo
aviacijos inžinierius-istorikas
Markas Soloninas, 1938 m.
su kitais kreipėsi į Staliną
pabaigti represijas
Darbininkų-valstiečių
Raudonojoje armijoje.
P.S.: Panašiu laiku buvo
represuotas ir mano senelės
sesers vyras. kuris buvo Maskvos
garnizono gana aukšto rango
karininku ir apie 1938 m. po
suėmimo dingo be žinios - 1956
m. po XX-tos TSKP suvažiavimo
tapo amnestuotu-reabilituotu,
tiksliau, išteisintu po
mirties nuosprendžio, bet kur
palaidotas - buvo
pranešta. kad tai VALSTYBINĖ
PASLAPTIS. Tą "paslaptį",
atrodo, įminiau ir tik gale
pateiksiu, kd nešokiruotų
skaitytojui.
Taigi, minėtas Stalino žmonos brolis S. J.
Alilujevas po kreipimosi dėl
represijų, netikėtai miršta nuo
"infarkto" - jau tada buvo
įtariama, kad jis tapo
nunuodytu. Palaidotas
Novodevičjes kapinėse šalia savo
sesers - Stalino antrosios
žmonos, kuri nusižudė 1932 m. po
eilinio barnio su savo vyru -
Stalinu Vorošilovo bute. Mat,
prieš 3 m. jos 8-ios
bendrakursės buvo suimto, dėl
kurių Svetlana kreipėsi į
Veiveriuose gimusį
Maisto,
Žuvies ir Parfumerijos pramonės
vadovė, nuo 1942 m.
aktyviai veikė žydų
Antifašistiniame fronte. .
. 1953 m. sausio
13 d. šie Stalino ir SSKP CK
vadovybės dėka išspausdintas Pravdoje.
TASS pranešimas skelbė apie
gydytojų nužudytą Ždanovą
ir kėsinimąsi į kitų SSRS vadovų
gyvybes - sąmokslininkams
pridėta dar ir rašytojo
Maksimo Gorkio mirtis.
Net ir Lietuvoje
1953 m. vasario 27 d. LSSR MGB
vadovas informavo Antaną
Sniečkų, kad žydai ir lietuviai
kalti dėl blogo sovietinių
veikėjų gydymo,
kaltinti dėl ankstyvos rašytojo
Petro Cvirkos mirties
1947 m. ir dėl didelio
vaikų mirtingumo Kaune. Kad
rašytojas buvo nunuodytas, jam
per daug vartojant nuo kirminų
Santoniną, yra artimųjų
atsiminimai - apie tai dar
žemiau užsiminsiu. Antisemitinės
kampanijos kurstymas sulėtėjo po
netikėto 1953 m. vasario 28
naktį Staliną ištiko insultas.
"Jau kovo 3 d. tapo aišku, kad
jo reanimacija neįmanomas ir
SSRS vadovas mirs, o kovo 5 d.
vakare taip ir nutiko - taip
rašo K. Antanaitis, nors
aš, 7-us metus einantis, pamenu
merdėjimą skelbiamą per radiją
tik dieną prieš jo mirtį. Todėl
man keista, kad
Nachmanas Dušanskis
prieš mirtį Izraelyje, štai,
šitaip parašė:
"»...До
меня добрались в 1952 году, во
время «Дела врачей», ... но
начальник Каунасского управления
полковник Синицин, вызвал меня к
себе и сказал «Поедешь
на полгода в глушь, и сиди там,
пока я тебя назад не вызову. Я
не верю, что арестованные врачи
были шпионами, но скоро и в
Литве планируются аресты врачей
евреев, сам пойми, машина
набирает обороты». Я уехал
служить в Алитус, а заботу о
женей с дочкой поручил Моцыку,
который знал что надо сделать,
чтобы их спасти, , где их
спрятать, если над моей женой
нависнет угроза ареста.
За два дня
до того как по стране объявили о
кончине Сталина, Синицин срочно
вызвал меня из Алитуса обратно в
Каунас и первым делом при
встрече сказал «Сталин
заболел...Видимо умрет...Но пока
молчи об этом»...И когда
объявили о смерти вождя, я лично
не испытывал никакого ощущения
горя или большой утраты, вся
государственная антиеврейская
компания проводимая в
послевоенном Советском Союзе,
вся эта запланированная
антисемитская истерия с «космополитами»
и «делом врачей» и так далее
окончательно убила во мне веру в
Сталина, я чувствовал себя
обманутым Советской властью, за
которую воевал, не щадя своей
жизни... Вслух я об этом конечно
не говорил..."
Prašau, atkreipti dėmesį į mano
raudonai pažymėtą momentą, kad
jau 2 dienos iki Stalino mirties
N. Dušanskio viršininkas
žino, kad mirs. Ar ne todėl
dabar nuo visuomenės slepiama
Nachmano Dušanskio pareigų
kaitos kortelė LGGRTC KGB
veiklos skyriuje? Jei ne
apsirinku, ją aš gal ir mačiau?
Negi ji išimta po jo pareikšto
interviu Izraelyje ir po
Rusijoje paskelbto? Kaip čia
yra, kad paties svarbiausio
Lietuvos KGB-isto kortelė
dingusi? Negi ji išimta, kaip
įrodymas, kad buvo žinoma apie
Stalino mirtį ir dar anksčiau,
nei jis susirgo? Kodėl dingo
ir Eusejaus Rozausko
kortelė? Apie jį kažkur
biografiją skaičiau, o dabar
internete google nerodo apie
žymiausią Lietuvos budelį. Kodėl
ir jis slepiamas? Kieno
nurodymu?
 |
 |
Taip, kad vėl
grįžkime prie Stalino plano
ištremti žydus į Sibirą. Kas
būtų jei jis būtų nemiręs ar
nenunuodytas? Buvo tokia
Žydų autonominė sritis prie
Amūro, kurioje nuo 1939 m. buvo
16,2 % žydų, o
dabar sumažėjo iki 1%. Neaišku,
ką reiškia tos srities
vaivorykštinės spalvos vėliava
- ką ji bendro turi su mažumų
... ? Ten ir iš Lietuvos bandė
įsikurti apie 1,5 tūkst. žydų.
Labai įdomus pagrindinio nuo
1947 m. iki 1982 m. CK ideologo
Michailo Suslovo vaidmuo
antižydiškoje kampanijoje, kaip
ir antitautinėje reiškiantis.
Pamenu 1970 ar 1971 m., kai
vienos paros laike prie
Ukmergės, Širvintų, Vilniaus ir
Kauno įvažiavimų į tuos miestus
prie pavadinimų tapo staiga
panaikinti herbai. Tai
pastebėjau važiuodamas tuo
maršrutu, o po to sužinojau,
kad, būtent, M. Suslovo
dėka tapo uždrausti Lietuvos
miestų herbai ir tą patį mėnesį
žurnalas
НАУКА И ЖИЗНЬ išspausdino
visų Rusijos miestų herbus. Tai
buvo akivaizdi Maskvos
RUSIFIKACIJOS politika įvesta.
Todėl manau, kad
komplekse-holistiškai žvelgiant,
reiktų atsakymo ieškoti ir dėl
tautų represavimo Sovietų
Sąjungoje. Juk iš Krymo totoriai
ir kitos visos ne rusiškai
kalbančio tautos buvo ištremtos,
matyt, tam, kad sudaryti sąlygas
apgyvendinti žydus tame
pusiasalyje? Bet, kada Stalino
galvoje staiga pasikeitė planai,
žydus tremti į Šiaurę?
Apie tai K. Antanaitis
negvildena. Tik apie
antisemitinę kampaniją
užsimenama, kad ir planuojamas
represijas prieš žydus 1973 m.
leidimo Gulago
archipelageAleksandras
Solženicynas mini Maskvoje
sklandžiusius gandus, kad 1953
m. kovo nuteisti gydytojai
turėjo būti pakarti Raudonojoje
aikštėje, o vėliau, kilus
patriotiniams žydų pogromams,
juos gelbėjanti sovietų vadovybė
išgabentų į Sibirą, kur žydams
jau buvo parengti barakai.
(Солженицын А. Архипелаг
ГУЛаг. Paris: YMCA-Press, 1973,
t. 1, 46.) Apie
žydų trėmimus rašė ir į JAV
pabėgusi Stalino dukra
Svetlana Alilujeva. (Аллилуева
С. Только один год, 73.)
Net pats Stalino
artimiausias bendražygis
Nikolajus Bulganinas
tvirtino, kad žydų trėmimus į
Sibirą rengė Stalinas,
Suslovas ir Malenkovas.
Yra ir LKP CK darbuotojo
Grigorijaus Užpolio
liudijimas, kaip jis tikrino
Vilniaus geležinkelio stotyje
sąstatus, skirtus masiniam
žmonių vežimui. Jam įsitikinus,
kad vagonų būklė nepatenkinama
žmonėms vežti, stoties
viršininkas jam pareiškęs, kad
"žydams vežti tiks", neįtaręs,
kad Užpolis yra žydas.
Tame moksliniame darbe
pažymėjimas, kad antisemitinėms
nuotaikoms būdingas gana tipiškų
folklorinių žydų stereotipų
kompleksas, iš esmės mažai
besiskyręs nuo XIX a. Rusijos
imperijos ar XX a. Vokietijos
antisemitinių mitų. Dažniausiai
žydai kaltinti, kad jie yra
tinginiai ir vengia fizinio bei
sunkaus darbo, stengiasi
įsitaisyti į kuo geriau
apmokamus postus, mėgsta būti
viršininkais. (Ar tai nėra
nuo viduramžių getų Europoje
kultūros palikimas, kai žydų
tauta, gyvendama kompaktiškai,
turėjo geresnes sąlygas
tobulėti? Apie tai dar
žemiau čia užsiminsiu)
Skirtingai ne Pabaltijyje,
istorikas Leonidas
Smilovickis Baltarusijos
visuomenėje ir nomenklatūrininkų
ataskaitose nuotaikas įvardija
kaip masinės psichozės
apraiškas.
Stalino mirtis ir prasidėjusi
kova dėl valdžios išgelbėjo
gydytojų bylos kaltinamuosius ir
nutraukė antisemitinę kampaniją.
Berija gydytojų bylą panaudojo
susidorodamas su ankstesne MGB
vadovybe, SSKP CK Prezidiumas
priėmė nutarimą, kuriame
gydytojų byla pavadinta
falsifikuota, buvusį MGB vadovą
Ignatjevą išvijo iš SSKP CK
sekretorių, o iš gydytojos
Timošuk atėmė nesenai
įteiktą ordiną. Gydytojų bylą
organizavęs ir iki MGB ministro
pavaduotojo iškilęs tardytojas
Riuminas buvo suimtas ir
1954 m. sušaudytas, kaip ir jo
buvęs viršininkas Abakumovas.
Bet 1953 m. nutraukus
antisemitinę kampaniją ir
nepradėjus jokių represijų prieš
žydus, esminių išvadų
sovietinėje visuomenėje padaryta
nebuvo ir "menkai slepiamas
nepasitikėjimas bei priešiškumas
žydams tęsėsi dešimtmečiais"
- tokiais žodžiais Kąstytis
Antanaitis užbaigia savo
mokslinio darbo apžvalgą. Ar
visos šios sovietinės
antisemitinės veikos palikimas
neturi dabar įtakos tolimesnėms
dezinformacijoms ir iškreiptoms
nuo istorinės realybės
tendencijoms plėtoti?
Juolab, ŽYDŲ
PROBLEMA PERIMTA
DAR NUO CARO PRIESPAUDOS
LAIKŲ, kai žydai
nelaisvės laipsniu
Rusijos Imperijos
teritorijoje iki 1961 m.
nusileisdavo tik
baudžiaviniams
valstiečiams. Gale XIX
amž. represijos prieš
žydus davė postūmį jų
masinei emigracijai į
JAV ir pagal galimybes į
Palestiną. Didelė žydų
iš Maskvos į Rostovą
prie Dono deportacija
vyko 1991-1892 m. m.,
nes Aleksandro
III-čiojo 1891
m. kovo 29 d.
įsaku buvo
uždrausta
žydams-amatininkams
keltis į Maskvą ir į
Maskvos apskritį bei iš
ten iškeldinimo
reikalavimu su atidėjimo
terminais tik iki metų
laiko. Išimtis buvo
padaryta tik žymiajam
dailininkui Izaokui
Levitanui,
garsinusiam pasaulyje
Rusiją peizažais,
kuriais aš 11-metis
Treatiakovo galerijoje
tapau priblokštu. Todėl
Maskvos geležinkelio
stotys ištysus metus nuo
1991 m. vasaros buvo
perkimštos žydų masėmis,
vykstančiomis į Lenkijos
karalystės sritį, o taip
pat į pietus, į Odesą. Joje
mano senelis tarnavęs
provizoriumi ir Maskvoje
besimokęs - praktiką
atlikęs vaistinėje
Nr.1-oje, į kurią jis
buvo mane 11-metį
atvedęs, kažką labai
miglotai pasakojo apie
tuos įvykius,
pabrėždamas, kad
LDK ir Lenkijos
karalystė tokių
nesąmonių su žydais
neišdarinėjo.
Čia, manau, ir reikia
žiūrėti pagrindinę
antisemitizmui
priežastį, nes Rusija
buvo labai atsilikusi
nuo Europos, nes
Prancūzijos karaliaus
Liudviko XVI-tojo 1791
m. rugsėjo 28 d. įsaku
patvirtino Nacionalinio
susirinkimo nutarimą
suteikti žydams visas
pilietines teises. Tai
buvo pirmasis Europoje
žydų emancipacijos
pavyzdys, juos
išlaisvinant nuo
beteisybės. Tik
Vokietijos žydams
nesisekė: Viurcburge,
Bamberge ir kitur
1819-1820 m. m. vyko
pogromai. Aišku,
Rusijoje, padalinus
Lenkiją ir Lietuvą, daug
žydų atiteko Rusijai ir
todėl Jekaterinos
II-osios anūkas
Alekandras I-asis,
kurio Slaptuoju patarėju
buvo Mykolas Kleopas
Oginskis, perdavė
pirmajam kažkokį
šveicarų šviesuolio
sąsiuvinį Legarpo
kaip nuo jo vaikystės
auklėtojo, samdyto
senelės Jekaterinos
II-osios, kuri savo
anūką sostui ruošė nuo
vaikystės, samdydama
geriausius Europoje
auklėtojus. Todėl
nenuostabu, kad
Aleksndras I-asis
buvo sukūręs ypatingą
komitetą žydų įkūrimo
nuostatoms rūpintis. Bet
prie Nikolajus I-ojo (
1825-1855 m. m.) žydų
padėtis smarkiai
pablogėjo, nes atsirado
viduramžiškas požiūris
žydų klausimo
išsprendimui; tik
suliejus žydus
religijoje su
baudžiauninkais, 1827 m.
išleidus įsaką 25-iems
metams žydų jaunuolius
imant į rekrūtus ir
atitraukiant taip juos
nuo savo tautinių
gimtųjų šaknų - panašiai
tai buvo ir lietuviams
bei visų tautų
baudžiauninkams. Rusiškų
žydų padėtis darėsi
viduje vis uždaresnė,
nors Vilniuje ir
Žitomire buvo įsteigtos
rabinams ruošti
dvasininkų mokyklos.
Nors XIX amž 4-tajme
dešimtmetyje žydų
lygiateisiškumą
pripažino visos Vakarų
Europos šalys (Italija
1848 m.) Švedija ir
Danija, o po to Serbija
ir Bulgarija 1878 m.,
bet tik Rumunija
įnirtingai neprisileido
prie emancipacijos,
paskelbus savo žydus
užsieniečiais, ne
galinčiais naudotis
visomis pilietinėmis
teisėmis. Pažymėtina,
kad Rusijoje
Nikolajus II-asis
palaimino projektą prieš
žydus "bendros
tarptautinės akcijos"
pagal užsienio reikalų
ministro grafo
Lamsdorfo įsakymą
dėl istorijografijoje
minimo "Protokolo siono
išminčių" (jis, mano
įtarimu, gali būt
falsifikuotas). Tame
dokumente galima
perskaityti, kad
Karlas Marksas ir
Ferdenantas Lassalis
buvo "besąlygiškai
žydiškos kilmės" ir kad
nustatytas revoliucinis
rusų judėjimas ir
finansavimas "žydų
kapitalistų rato", kad
aukščiausiu "kovos
įkvepėju" buvo "žymi
lyga, įkurta 1860 m. po
pavadinimu Pasauline
žydų sąjunga, kur jos
centriniu organu yra
Paryžiuje ir
disponuojnti
kolosaliniais
piniginiais resursais".
Apie tai manė ir
Nikolajus II-asis.
Bet 1881 ir 1882 m. m.
daugelyje Rusijos pietų
miestuose prasidėjo
krikščioniškų gyventojų
užsipuldinėjimai ant
žydų., kur XVIII amžiuje
Elizavetgrade, Kijeve,
Baltoje ir kitose
buvusioje UkraJinoje
siausdavo haidamakai.
Teisinė rusiškų žydų
padėtis smarkiai
blogėjo. Aleksandro
III-čiojo 1881-1894
m. m. caravimo periode
buvo vėl išduoti
įsakai draudžiantys
kraustytis į kaimus ir į
mažas gyvenvietes, pagal
1882 gegužės 03 d.
"laikinąsias taisykles"
ir į gimnazijas bei
universitetus žydams
įvesti apribojimai, jau
nekalbant apie čia jau
paminėtą iš Maskvos žydų
išgyvendinimą, o taip
pat į miestų
savivaldybes išrinkimo
uždraudimą. Tik 1905
spalio 17 d. išleisto
Manifesto I-mme
straipsnyje "Apie
Valstybinės
tvarkos tobulinimą" buvo
deklaruojama "Dovanoti
gyventojams pilietines
teises ... ir
asmenybės neliečiamumo".
Taigi, apie asmens
neliečiamumą nebuvo nei
kalbos, kai sekančią
dieną prasidėjo
pogromai, apėmę visą
šalį. Prasidėjo kraujo
savaitės nuo vieno
miesto iki kito;
pradedant nuo Maskvos,
išsiviešpatavo
sukilimai, o kaimuose
valstiečių bandos plėšė
ir užmušinėjo
dvarininkus bei
valdininkus ir todėl
apspito mintys apie
nematomą žydų judėjimą.
Pirmasis žymus pogromas
buvo 1903 m. Kišiniove,
apie kurį buvo daug
diskutuota, bet nuo 1905
m rudens, dėka
"Pirmosios rusų
revoliucijos", pogromai
tik dažnėjo, nes
antisemitinio pobūdžio
brošiūrų per dešimtmetį
nuo 1906 m. iki 1916 m.
suskaičiuota 2837 vnt..
Žydų kausimas
apsiribojo ne tik
kaip religiniu
priešiškumu
krikščionybei, bet ir
rasinis aspektas
antropologiniu
socialiniu parazitiniai
grobuoniškais
instinktais tipu, Buvo
rašoma, kad, neva,
"žydai ant tiek baisūs,
kad jie prisistato
išskirtinai nusikalstamą
tipą, atnešanti žūtį bet
kuriai sveikai
visuomenei, kurie žydus
įsileidžia
viešpatavimui.". Šitą
citatą Italika šifru
neišskiriu, kad
antisemitinė pakraipa
jos nepasigautų, tai iš
konteksto ištraukdama,
bet antisemitizmo
apraiškų gesinimui, jos
šaknis būtina
studijuoti, kaip
reformų Rusijoje
iniciatorius
ministras
Stolypinas pavedė
policijai ištirti
garsiųjų "Protokolų"
kilmę, ką santraukomis
čia perrašiau iš
Leono Poliakovo
ANTISEMETIZMO ISTORIJOS,
paprašyčiau
specialistų labiau
pasigylinti šioje
painiavoje, kurios
išrišimui siūlyčiau vis
tik studijuoti Lenino
bolševizmo įtaką šioje
betvarkėje. Reikėtų
atžymėti tai, kad
reformų vykdytojas
Stolypinas
didžiąją savo gyvenimo
dalį pravedė Kauno
gubernijos Kalnaberžės
dvare; tarp Kėdainių ir
Jonavos, ir savo
ūkinėje veikloje
labai bendravo su
lietuviais, lenkais ir
žydais. Todėl apie
pastarųjų padėtį žinojo
gerai ne iš gandų, o iš
tiesioginio su jais
bendravimo (Apie
Stolypiną ir jo
reformų naudą net
Jonavos
gyventojai apie
1970-tuosius metus ne
vienas užsimindavo) .
O kaip tik birželio
1-ąją dieną prasidėjo
Belostoko pogromas,
kuris tęsėsi 3 dienas,
todėl Dūma labai svarstė
šio pogromo priežastis.
Net Policijos
departamento patalpose
buvo aptikta tipografija
nelegaliems
atsišaukimams pogromo
organizavimui
spausdinti, dėl ko
Departamentas ir tapo
apkaltintu. Po Belostoko
pogromo, birželio 9-tą
dieną įvyko pogromas
Nižne Novgorode, kurio
liudininku buvo
rašytojas Maksimas
Gorkis. Kitą - 10-tą
dieną to paties birželio
pogromas įvyko įvyko
Odesoje, rugpjūčio
27-28 d. d. Lenkijos
karalystės Sedlece
(atkreipiu dėmesį į
lenkų žymiai didesnį
antisemitizmą, nei mes -
lietuviai), o 1907
m. vasario 28 d.
pogromas Elizavetograde
Chersono gubernijoje,
rugpjūčio 8-12 d. d.
pogromas kartojasi
Odesoje (tada mano
senelis ten dar nebuvo,
nes dar mokėsi
Vilniaus kunigų
seminarijoje, kurios
nebaigė ir su rašytoju
iš Anykščių Antanu
Vienuliu Žukusku
išvyko mokytis
farmacijos į Maskvą -
Odesoje atsidurs tik I-ojo
pasaulinio karo
išvakarėse). Taigi,
Dūmoje, svarstant žydų
klausimą, Solypinas
mėtėsi, keitė nuomonę,
bet po to pasiūlė visą
atsakomybę perduoti
Imperatoriui (carui).
Taip, kad tapo atšauktu
žydams draudimas gyventi
kaimiškose vietose.
Mat, Stolypinas,
gyvendamas Rusijos
Vakarų pakraštyje (taip
Lietuva vadinosi)
ir gerai išmanydamas
gyvenimą, buvo žydų
apribojimų priešininkas,
nors komunistinė-leninė
istoriografija jį labai
šmeižė. O pogromų
organizavimas fiksuotas
kraštutiniųjų
Juodašimtininkų - t. y.
konservatyviųjų, dažnai
antisemitinių -
monarchistinių
visuomenės sluoksnių,
kurie priešinosi 1905 m.
revoliucijai, kurie
turėjo "Tikrųjų rusų"
pavadinimą, kaip rusų
tautos gynybinė reakcija
į mėginimą modernizuoti
Rusiją. Jųjų šūkis
buvo "Stačiatikybė.
Patvaldystė.
Liaudiškumas" -
aktyviausiai veikė
1905-1914 metais su
Didžiavalstybinio
šovinizmo bei
antisemitizmo lozungais.
Juolab,
didžiavalstybiškasis
šovinizmas persiformavo
net į Didžiarusiškąjį
šovinizmą net
komunistiniais laikais,
kas buvo bandoma smerkti
partijos sar ne XXII-ame
suvažiavime? O pirmoji
juodašimtininkų partija
oficialiai buvo įkurta
1905 lapkričio 06 d.
kaip ratelis apie
"Maskvos žinių"
laikraštį, kuris
pasivadino Rusų
monarchine partija,
kuriai vadovauti pradėjo
Vladimiras Andreevičius
Gringmutas Ar galima
juos vadinti "rusofšistais"-nežinau?
Pirmiausiai, kada
atsirado fašizmo
terminas ir ar tik ne
dabar; po Blogio
imperjos - Sovietų
Sąjungos žlugimos,
rusams prilipdyta "rusofašisto"
etiketė? Aišku, įvairūs
slavianofilai XIX amž.
pirmoje pusėje pradėjo
kurti teorijas apie
aukštesnę slavų rasę ir
aukščiausią rusų tautą,
atseit, kas ne slavai -
tai žemesnės rasės.
Juodašimtininkų
judėjimai sudievindavo
carą ir dėl visų
pasaulio negerovių
kaltindavo žydus. Jeigu
gilintis į pavadinimo
kilmę, tai matysime nuo
XV-XVII amž. "Juoduo...sius"
(Черносошные)
valstiečius,
gyvenusius, daugiausiai,
palei Baltąją jūrą ir
Sibire. Juodosios žemės
buvo apmokęstintos, o
Baltosios žemės buvo
atleistos nuo mokesčių
ir priklausė
stambvaldžiams.
Šimtinėmis daug ką
vadino, kas buvo susieta
su skaičiumi 100,
pradedant nuo karinių
Mongolijos imperijos
(Timerlano) formuočių,
iki kazokų Rusijos
ir UkraJinos grupuočių.
Ar galima vadinti "rusofrašistiniais"
judėjimais Rusijos
monarchinę partiją, Rusų
liaudies sąjungą,
Archangelo Michailo
sąjungą ir ..., kai dar
tokio termino, kaip
"fašizmas", lyg, nebuvo?
Fašizmą matome, kaip
atsvarą komunizmui
pradėjusį kurti. Juk
juodašimtininkystės
idėjos (pavadinimas
kilo, nes taip jais
spauda tada
praminus buvo) turėjo
žlugti po I-ojo
pasaulinio karo, kai
Rusijos Imperijos
išplėtimo siekiai
sužlugo, Vakarų krašto
imperijoje tautoms
pradėjus skelbtis
nepriklausomybes. Taip
pat juodašimtininkai
nesirengė eiti į
partijas ir todėl
rinkimuose
triuškinančiai
pralaimėdavo, užleisdami
agresyvias revoliucines
partijas, nors
juodašimtininkystės
judėjimas buvo žymiai
gausesnis, nei visas
revoliucines partijas
paėmus kartu. Todėl jie
ir iširti turėjo, o ne
"po 1917 m. jie
bolševikų buvo
sunaikinti", kaip DELFI
teigia, nes vieni prie
komunistų priešininkų
turėjo prisijungti, kiti
ir komunistinėse grupėse
turėjo ištirpti?
Klaustuką dedu, nes apie
juos kažkaip Marksizmo
katedrose per TSKP kurso
teorijoje, atrodo, buvo
nutylėta - Baltoji dėmė,
apie ką ir rašiau
Jonavos
Balse. Bet dabar yra
kvailiausia, kad šiuo
metu "Rusijos
mokslininkai nesutaria,
ar ši organizacija
dalyvavo pogromuose
prieš žydus" - taip rašė
DELFI,. Tik tada, kas
organizavo tuos
pogromus? A. Stepanovas
Juos tyrinėja istorikas
Nerijus Šepetys,
nes pagal jį tarp abiejų
pasaulinių karų tokios
organizacijos kūrėsi nuo
Vokietijos atskirtose
žemėse - jas rėmė
Didžiosios Tėvynės ir
net Reicho
organizacijos. Juk
valdančioji dinastija
buvo kaip ir
Aukščiausiojo atstovė
Žemėje, o Stačiatikių
bažnyčia tos dinastijos
globotinė ir
pagalbininkė. O liaudis
save laikė senosios
Rusios vertybių
saugotoja.
Pabrėžiu - Rusios, o ne
"rusijos"- tai LDK narės
ir todėl
stačiatikių Sentikiai
tapo mūsų priglausti,
taip kaip juos priglaudė
ir Sibiro glūdumos, kad
išsaugoti jų senąjį
tikėjimą. Todėl matosi,
kad Rusija turi
pažemintos valstybės
kompleksų (tai
psichoanalitiko-psichoterapeuto
Tomo Viliaus Kajoko
teiginys) ir pagal N.
Šepetį, reik pradėti
rūpintis mūsų
informacinės erdvės
švara, kad kuo mažiau
būtų anonimų-blogiukų,
pridengusiais
skraistėmis, kaip
pasakose plėšikai veidus
slepiantys. Gerai, kad
Lietuvoje nėra
tradicijų smurtauti
prieš svetimus - todėl
pas mus pogromų ir
nebuvo. Ir internete
apie juodašimtininkus
lietuviškai nieko
nerasime, išskyrus
J.Noreikos anūkės
Silvijos Foti
klaidintojo-anarchisto
Evaldo Balčiūno
redaguojamas anarchistų
portale vieno lenininės
Iskros
prisiskaičiusio
anarchisto-komunisto ir
žymaus Rusijos
revoliucionieriaus
Nestoro Machno
patarėjo čekiško
vokiečio Antoni
Valdemaro atsiminimų
ištraukos apie tai, kaip
"juodašimtininkams"
kenkė, (matyt,
anarchistai su
bolševikais ir eserais?)
nes Jakaterinoslavo
mieste apie 1902-1905
m.m., atseit, "caro
valdžia, kad numaldytų
liaudies įsiūtį,
organizavo žydų pogromus".
"Žandarai ir
juodašimtininkai platino
gandus" apie sekmadienį
numatomą prieš žydus
pogromą. Todėl
Jakaterinoslavo Armūro
gyvenvietės Langės
vamzdžių gamyklos 10
darbininkų (mano senelės
tėvas taip pat buvo
darbininkas iš
Jakaterinoslavo
kažkokios gamyklos)
patraukė į miesto centre
Oziornio turgų. Pagal
atsiminimą, pogromas
buvo pačiame įkarštyje -
plėšė žydų parduotuves.
O tie darbininkai
("iskrininkai") pradėjo
šaukti: "Plėšk visus
iš eilės!
Ar tik žydai kalti, argi
mūsiškiai angelai?"
Bet, kai LIAUDIS ėmėsi
ne žydų parduotuvės,
pasirodė policija ir
raiti kazokai ...".
|
|
Čia bus dar papildyta
Tai
apibendrinat, ar DABAR ne reikia
stebėtis, kai
aš savo F.b. temoje
paminėjau, kaip JAV piliečiai
(anūkė ir
Grant Gochin-as)
abu kartu atidirbo Rusijos
propagandai, tai vietoje to, kad
jie man AČIŪ pasakytų, kad aš
apie tai jiems abiems pranešiau,
jie abu iš kart vienu metu mane
užblokuoja. Jau vien tai, kad
mane blokavo kartu vienu metu,
tai didelė garantija, kad,
tikriausiai, susitarė tai
atlikti, arba ... Pagal logiką
ir pagal psichologiją, supykti
ant manęs, tikrai, neturėjo, nes
aš ne pas juos, o tik savo
profilyje tai paminėjau. Todėl
panašu, kad jie mane blokavo
ne savo noru - kažkam
buvo naudinga nuo jų pačių
nuslėpti, kad jie abu dirba
Kremliaus propagandai.
Aišku, jei jie būtų akli, taip
vadinami propagandiniai
"troliai", dirbantys pagal
užsakymą, tai tokie labai
nekenčia kitokių minčių ir jie
stengiasi savo oponentus
blokuoti su tikslu, kad jie
nepradėtų blaiviau galvoti ir
tada bus jiems sunkiau tarnauti
užsakytai propagandai. Tai tokie
fanatikai, dirbantys Kremliaus
propagandos labui, ypatingai
oponentus blokuoja. Net tai
daro, matyt, kažkas ir už juos
per spec. programas, gal, nes
buvo blokavimų mano oponentų
nesuprantamai įtartinų, kad tai
atliko ne jie patys.
Bet, kad tokiais nemąstančiais "troliais" būtų
garbūs iš JAV Grant Gochin-as,
jo kolegė Silvia Foti, ar
Jonavoje kilusio
Grigorijaus Kanovičiaus
sūnus Sergejus -
patikėkite, patikėti, kad jie
visai "nemąstantys"-užsakytieji,
tikrai, labai sunku ir
išsivaizduoti. Ypatingai
šokiravo, kai po
Sergejaus manęs užblokavimo,
iš kart čia pat užblokuoja mane
ir Arkadijus Vinokuras,
kuris su manimi net visai
nediskutavo ir aš jam visai net
nerašiau ir net nesiruošiau jam
kažką rašyti. Tik,
paprasčiausiai, aš mačiau jį
rašant LRT žurnalistės
Indrės Makaraitytės toje
minėtoje keistoje temoje, ir
kai gavau F.b. automatinį
pranešimą iš Sergejaus
Kanovičiaus, kad jis man
kažką į mano komentarą atsakė.
Bet, deja, to atsakymo, skirto
man ne kaip negalėjau pamatyti.
Tada nustebau, kad ir
Arkadijaus Vinokuro
komentaro staiga nustojau
matyti. Pagalvojau, kad jis
"išsitrynė". Bet, vėliau per
kitus pašnekovus išsiaiškinau,
kad Sergejus su
Arkadijumi irgi abu kartu
taip pat mane užblokavo, kaip
tai padarė minėti abu JAV
piliečiai. Todėl čia
jau darosi panašiau, kad gali
būt kažkokia veikianti programa,
kad minėtus iškreipto Holokausto
teigėjus gali kas nors saugoti,
kad jie nepradėtų kitaip
mąstyti. Tik Sergejus ant
manęs galėjo supykti, nors kaip
rašytojui tai jam būtų negerai
prisipažinti, kad jam argumentai
išseko. Jis po jam parašyto mano
komentaro tik
"psichiatrinę diagnozę"
pareiškė, kad "nepagydoma"
(matyt, mano logika) ir tik po
2-jų man parašytų žodžių mane iš
kart blokuoja, kad net
nepamatyčiau, ką jis man parašė.
Tai psichologiškai pateisinama,
kad rašytojui jau nėra
argumentų. Bet, vis tiek, manau,
kad rašytojas neišmintingai su
manimi pasielgė, nes, tikrai
"chuliganizmu" neužsiiminėjau -
ne jo sukurtoje temoje rašiau.
Na, o kad ir Arkadijus iš kart mane
užblokavo, tai jau, išvis,
kuriozas. Aš su juo tik prieš
metus kokius buvau pasiginčijęs
dėl prieškaryje žydų
skaičiaus komunistų partijoje ir
kai pateikiau istorikės
Maslauskienės mokslinio
darbe pateiktą statistiką, tada
keistai, mūsų disputas ir
nutrūko - Arkadijus
užtilo. Jį tada buvau iškvietęs
į draugus, bet mano kvietimo
nepriėmė ir daugiau mes niekad
nebuvome eteryje susitikę. Todėl
visą tai smulkiai aprašau, kad
Žydų bendruomenė atkreiptų
dėmesį arba į išsekusius
argumentus, arba į kažkokią
DEZINFORMACINĘ SISTEMĄ
veikiančią socialiniame tinkle
kartu su tuo "tanku po žydų
kapines ..." veikiančia.
Na, o svarbiausia, kad
DEZINFORMACIJA ir per Kremliaus
propagandinę televiziją buvo
gana ryški, kad Rusijos ir
pasaulio visuomenę nuteikinėti
prieš Lietuvą.
Toje temoje teko
man pasigirti, kaip pastaroji
vėl buvo mane priėmusi į draugus
ir mane iškvietęs buvo draugauti
Grant Gochin-as.
Jis mane iškvietė tada, kad Silvia
Foti buvo
mane pirmą kartą buvo
išdrauginusi ir iš kart uždarą
savo F.b. profilį pasidariusi po
kokių 15-os sekundžių, kai po
josios peticiją; reikalaujančią
iš josios senelio atimti
apdovanojimus, aš jai angliškai
parašiau,
štai, ką:

Galima PASIDIDINTI |
Keistos
"motyvacijos" blokuoti -
nenorėti nieko žinoti
kitokių teiginių.
Juolab, Grant
Gochn-as dėl J.
Noreikos vėl padavė
Lietuvą į teismą. Tai,
ką, jam nereikia bylos
laimėti? Dar įdomiau,
kad tuo pat metu mane
užblokavo pati anūkė Silvia
Foti, kuri jau buvo
sykį mane iš draugų
išmetusi, o po to vėl
priėmė. Čia jau panašu į
bendrą susitarimą dėl
blokavimo. Be to,
pamačiau, kad mane
užblokavęs visai
neseniai yra ir
skandalingasis
Stanislovas Tomas, su
kuriuo nuo jo atlikto
vandalizmo net
nediskutuoju.
Mažai diskutuoju dabar
ir socialiniame tinkle. Tai
ar negali būti, kad čia
organizuoti blokavimai
tokie patys, kaip ir
dezinformacijos minėta
sklaida?
Taigi, labai svarbiai
atkreiptinas dėmesys
turėtų būt į minėtą Jakov-ą Kedmį,
kuris labai
kritikuoja Europos
sąjungos numatomas
ginkluotas pajėgas - jas
lygina prie hitlerininkų
SS dalinių. Ir
kaip tik Lietuvos žydų
bendruomenei ar nereikia
atkreipti dėmesį, kad Jakovas
KEDMIS kaip
ir ezopiškai GINA J.
NOREIKĄ? Jis
pabrėžė, kad
Lietuva buvo vienintelė
Europos valstybė, kur
nepavyko įsteigti SS
dalinių: giria
lietuvius, vienintelius
nenuėjusius į Europos SS
armiją.
O, juk,
dėl tų SS dalinių
nesudarymo J.Noreika ir
atsidūrė Študhofe, kur
iš 46-ių Lietuvos
šviesuolių po pusmečio
gyvų išliko tik 25, o po
dar metų net 3 žymūs
lietuviai mirė tik tik
išlaisvinus ar prieš
išlaisvinimą. |
Nežinant
Jono Noreikos
anūkės psichologijos,
sunku nuspėti,
kokiais ji KGB-iniasi
metodais tapo
suklaidinta, kokia ji
"žinių" sistema
vadovaujasi? Galiu
tik vieną pasakyti, kad,
kai ji mane buvo
išdrauginusi ir po to
kažkaip keistai mane
į draugus iškvietė
Grant Gochin-as.
Keista buvo todėl, kad
apie mane sužinoti
galėjo tik iš Silvijos
Foti, kuri, matyt, jam
pasiskundė, kad mane
reikėjo išdrauginti,
arba ji mane išdraugino,
Grant Gochin-o
"rekomendavimu-paliepimu?".
Iš kur jis apie mane
galėjo sužinoti, jei ne
iš Silvijos? Bet,
kai, Silvia Foti
pačią jai svarbiausią
temą paskelbė ne
uždarame, bet atviroje;
visiems prieinamoje
temoje, ir kai aš tai
pamačiau - pamaniau, kad
ji taisosi - darosi
demokratiškesnė. |
Todėl š.m. rugsėjo 09 d.
ją iškviečiau vėl
pakartotinai į draugus
ir ji nedelsiant mane
priėmė. Todėl tai progai
pažymėti, parašiau jai
viešą padėką. Tai
padėkai parinkau
koliažą, kuriame
MĄSTANČIO dramaturgo
Petro Vaičiūno
akcentas, kuris nuo 1941
m. sausio 01 d. vadovavo
Vrublevskių bibliotekai,
kurioje ir įsidarbino
Silvijos Foti
senelis. Pateikiau jai
ir jos senelio rašytą
įsakymą Nr. 962 žydų
persikėlimui į Žagarės
getą, kuriame nėra jokio
žodžio apie žydų turto
"nusavinimą" - jame
atvirkščiai -
reikalaujama
savivaldybių rūpesčiu
saugoti ir aprašyti, kad
ilgapirščių nebūtų
išgrobstytas. ir žydams
sugrįžus, jį sugražinti.
Todėl jai pažiūrėjus į
Petro Vaičiūno
susimąsčiusio biustą,
nevalingai ir jai reikia
pradėti mąstyti., kad
senelis norėjo apsaugoti
paliktą neprižiūrimą
žydų turtą. |

Siūlytume nueiti į
PADĖKĄ Silviai Foti
už priėmimą į draugus ir
pastudijuoti, kas toje
padėkoje buvo parašyta,
kokios diskusijos po ja
prasidėjo. |
Užmezgiau diskusiją ir su save
"Mosad"-o agentu bei žydu
laikančiu garsiuoju Garliavos
Klonio gatvės skandalistu
Mariumi Kuprevičiumi, kurio
prosenelis vos netapo sušaudytu
su Keturiais komunarais -
išsigelbėjo, nes Maskvos
nurodymą "atsisakyti komunistų
partijos" įvykdė ir todėl buvo
nuteistas iki Gyvos
galvos. Tą pasaką buvo pats
M. Kuprevičius parašęs, bet
istorikams reikia tą "faktą?"
patyrinėti. Atseit, jį apie
30-tus metus amnestavo
Prezidentas Antanas Smetoną,
kaip gerą kalėjime karininkams
mundurų siuvimo organizatorių.
Tik labai keista, kad tąsai
skandalistas "atsidėkoja"
Prezidentui A. Smetonai, jį
vadindamas "fašistu" bei "žydu
persekiotoju" ir tokie
teiginiai, aišku, labai klaidina
Jono Noreikos anūkę, nes
kai ji išdraugina ar blokuoja
asmenis, kitokius faktus
teikiančius. Tai tada nėra nieko
bendro su
demokratiniais-pliuralistiniais
principais. Todėl reikia
paabejoti dėl anūkės
žurnalistinio išsilavinimo,
kuris nebūdinga Laisvojo Vakarų
pasaulio principų. Todėl galima
įtarti labai rimtą kažkokių spec.
struktūrų gana profesionaliai
atliktą poveikį, matyt,
užplanavus tai net nuo
vaikystės, kad pakeisti
pasaulėžiūrą prieš savo
genealogines šaknis. Tai labai
būdinga kairiajai kad ir
anarchistinei ar marksistinei ir
net nusikalstamai lenininei
ideologijai. Jos persunkimo dėka
galima atlikti tokius pat
klystkelius, kokius atliko mūsų
Lietuvos garsūs literatai, tapę
kolaborantais. Todėl jokiu būdu
jiems paminklų griauti negalima,
nes iš jųjų klaidų būtina
mokytis

Galima PASIDIDINTI |
Teko man
stebėti, kaip Silvia
Foti sėkmingai
rinko parašus po
peticija, kad
atimti
apdovanojimus iš
josios senelio.
Jaunimas labai
noriai rašėsi,
kaip po "žydšaudžio
SS-ininko", nes
KARINĖ UNIFORMA
PORTRETE LABAI
ĮTIKINANTI, kad,
neva, " ž y d š
a u d y s " .
Tai viena iš
veiksmingiausių
Juodųjų
technologijų.
Tam tikslui
karinio munduro
apykaklė
portrete
nerodoma.
|

Galima
PASIDIDINT |
Juk,
kiekvienas nežinantis
susijaudins, kai pamatys
karišką uniformą. |
|
|
Bet,
anūkė, matyt, net
nepagalvojo, kad
apskrities viršininko
pareigybė, yra CIVILINĖ
pareigybė ir jos senelis
tada pirmą sykį
tapo civiliu.
O civiliniam
pareigūnui jokie
prievartos-baudžiamieji
procesai niekur
pasaulyje
nedisponuojami. Taip,
kad anūkė ar nebus
kažkokių spec.
psichologų iš struktūrų,
galimai suvedžiota?
Tokį įspūdį sudaro, nes
ji savo profilyje net
visiškai nediskutuoja,
lyg būtų be jokios
nuomonės. O be to, sako,
kad ji valymus savo
profilyje daro - iš
draugų išmeta tuos,
kurie kitokią nei ji
nuomonę turi. Todėl iš
draugų išmestieji ne tik
negali pas ją diskutuoti
- jai pastabas duoti,
bet ir išvis nemato
diskusijų, nes temas
skelbia tik draugams.
Toks įspūdis, kad jai
kažkas pakiša lietuvišką
korespondenciją, kurią
ji platina
savo profilyje.
Ar
J. Noreikos anūkės Silvijos
Foti vienu
įtakingiausiu
klaidintoju ne bus
Grant Gochin-as?
Jis Lietuvos (Vilniaus
apylinkės) teismui ir
pralaimėjo bylą dėl J.
Noreikos kaltinimo
prisigalvotais dalykais.
Be to šis JAV gyvenantis
litvakas, kaip Togo
Respublikos Garbės
konsulas, buvo
grubiausiai apšmeižęs Joną
Noreiką, kad, neva, J.
Noreika "davė
įsakymą šaudyti žydus"
ir šitą melą 2018 m.
paskelbė LRytas. Šio
melo fotokopiją matote
žemiau esančią: |
 |
Ciniška, kad
normalūs žmonės be įrodymų
nesišvaisto tokiomis "žiniomis".
Dar įdomiau, kad žurnalistai,
rengę su juo šį reportažą, net
nepaprašė "tokio įsakymo"
parodyti ir mūsų Nepriklausomos
Lietuvos laikraštis paskleidė
šią "žinią" pasauliui ir
Rusijai, o taip pat istorijoje
nelabai besigaudantiems
piliečiams. Ir dar, kas,
kas, bet ne kažkoks
prorusiškas žemo lygio
laikraštpalaikis, o LRytas,dar
pratesia, kad, neva "valdžia
viešai pagerbia žudikus, ...".
Nors tik ką
neseniai, atrodo, jau
panaikintas šis 2018 m.
šmeižikiškas straipsnis -
interviu su Grant
Gochn-u,
bet jis eteryje egzistavo apie
metus ir jį eteryje
nufotografavau š.m. rugsėjo 25
d. Taip, kad ši
šlykšti dezinformacija išbuvo
eteryje net apie metus laiko. Todėl
nėra abejonės, kad tai ir buvo
Juodoji technologija, kad
paruošti dirvą viršuje čia šios
studijos pradžioje pavaizduotam
vandalizmo aktui, kuris įvyko
vos kelias dienas po to, kai Grant
Gochin-as
pralaimėjo Teismu bylą.
O tokių, kaip sakoma: "Atleisk,
Viešpatie, tiems, kurie nežino
ką daro" ir atsirado
"didvyrių", kurie net filmavo tą
vandalizmą į tiesioginį F.b.
eterį ir su pasimėgavimu
liaupsino vandalą.
Be to,
šiame LRytas šmeižikiškame
straipsnyje Grant Gochin-as
minėjo apie kažkokį Kauno
pogromą" caro laikų, kaip ir
kaltindamas lietuvius, dėl ko jo
prosenelių šeima turėjo
išvažiuoti į Rusiją.
Panagrinėjus Rusijos 1905-1917
m. m. žydų istoriją, joje
minimas iš Kauno gubernijos žydų
1915 m. gegužės 05 d.
pravestas prievartinis žydų
iškeldinimas už žydų palankumą
vokiečiams. Todėl žydams
buvo duodamas 48 val.
susiruošimui laikas, o kai kada
net nebuvo leidžiama pasiimti
būtiniausių daiktų. Kartais
išvežimo metu iš žydų būdavo
tyčiojamasi, vežant prekiniuose
vagonuose su užrašu ŠNIPAI. Apie
tai Rusijos Vidaus ministerijos
reikalų valdytojas
kunigaikštis Nikolajus
Borisovičius ŠČERBATOVAS
rašė: "žydai buvo VISI
IŠVAROMI
(pagal galvas), be
lyties ar amžiaus skirtumo.
Į bendrą masę buvo įjungiami
sergantys ir net nėščios moterys."
Atžvilgiu žydų išsiuntimo
įsakyme buvo nurodoma, kad
nurodytai priemonei (ištrėmimui)
priklauso nedelsiant gyvenę
prieš tai dabar vokiečių
užimtose vietose, kai tik rusų
armija atsiims tas vietoves.
Todėl 1914-1916 m. m. iš
Lenkijos, Lietuvos ir
Baltarusijos į vidines Rusijos
gubernijas buvo ištremta 250-350
tūkstančiai žydų. Aišku, jų
turtas buvo išgrobstytas
krikščioniškųjų kaimynų. Todėl
nieko nuostabaus, kad
Jonas Noreika siekė
tvarkyti priverstini
emigruotų-iškeldintų žydų turtą,
įpareigojant savivaldybes
saugoti paliktą be
priežiūros žydų turtą nuo
išgrobstymo.
Pabraukiau žodžius, kurie buvo
Jono Noreikos įsakyme
N.962 ir kuriame nebuvo jokio
žodžio apie to turto
"nusavinimą", kokį melą
paskleidė R.Šimašius bei
kiti "istorikai", net neskaitę
to įsakymo teksto. O juk tai
buvo tik 35-ių metų skirtumas ir
Jono Noreikos motyvacija
išsaugoti žydų turtą turėtų būt
labai suprantama. Juk tokius
NE PAGAL SAVO VALIĄ iškeldinimus
nagrinėjo Pavelas Polian-as
savo istorijos-geografijos
užrašuose pastebėdamas
"patikimumo geografiją" iš
patikimų ir nepatikimų
gyventojų, kur žydu kaip
"nepatikimus" pradėjo
klasifikuoti, būtent, carinė
Rusija. Deportacijai priklausė
visi šaukiamojo amžius asmenys,
kad jie netaptų priešininkų
(vokiečių) kariuomenei.
Išsiunčiami buvo ne tik austrai,
vengrai, bet ir lenkai, žydai.
Pastarieji iš Kurliandijos
deportuoti 40 tūkst, iš Kauno
gubernijos 150-160 tūkst.
Dėl tokios žydų deportacijos
protestavo Pabaltijo apygardos
generolas P. G. Kurlov-as.
Tokią carinės valdžios
deportacijų praktiką sėkmingai
perėmė leninizmo inspiruotas
stalinizmas.
Taip, kaip
matome, Grant Gochin-as
ir savo prosenelių klausimu
grubiai melavo lietuvių tautos
atžvilgiu - visi nepagrįstai
metė kaltinimo šešėlį ant
lietuvių, kurie čia visai nieko
dėti dėl jo prosenelių
ištrėmimo iš Kauno ne pogromo, o
dėl masinio žydų iškeldinimo iš
pafrontės zonos, dėl kurios net
pat Maksimas Gorkis buvo
sukūręs draugiją žydų gyvenimui
studijuoti. Aišku, patikrinti
negaliu, ką ir kaip buvo
sakė Togo Respublikos Garbės
pilietis ir kaip tiksliai užrašė
galimi šmeižtą "žurnalistai" su
juo pokalbį vedę. nes šmeižtus,
atrodo, redakcija panaikino. Tuo
labiau, kad, Grant
Gochin-as ir toliau nerimsta
- vėl padavė į teismą dėl J.
Noreikos, dėl ko Vrublevskių
bibliotekos direktorius
Sigitas Narbutas pranešė,
kad visuomenės dėka pakabinta
atminimo lenta kabės iki teismo
įsiteisinimo. Šią žinią paskelbė
visos beveik žiniasklaidos,
išskyrus LTV - per Panoramą apie
tai nutylėta, nors pučiamos buvo
mažiau reikšmingos aktualijos.
Apie tai atkreipė dėmesį
kandidatavęs Arvydas
Juozaitis, kuris
pasitraukdamas iš kandidatų į
Prezidentus "diskusijų", nors ir
prarado rinkėjus, bet
visuomeninio transliuotojo
problemą parodė, kuri labai
aktuali ir dabar.
Taigi, dėl Facebook-o mano
profilyje sukurtoje temoje,
kai parodžiau, kaip sureagavo
Rusija, Grant
Gochin-o
ir Silvijos Foti, o taip
pat Jonavoje gimusio rašytojo Grigorijaus
Kanovičiaus sūnaus Sergejaus reakcija
į mano surinktus faktus ne tik
nieko neatsakė, bet užblokavimo-išdrauginimo
veiksmais įrodė, kad jiems
Lietuvos Didvyrių šmeižimo
"argumentai" išseko ir kitų
faktų žinoti net nenori -
diskutuoti net nesiteikia.
Keista, kad S.
Kanovičius, kuris Lietuvos
žiniasklaidoje dabar reiškiasi
labiausiai prieš mūsų Didvyrius,
juos šmeižiant, mano teiginius
ignoruoja, nors jam prisistačiau
kaip gerbiantis žydų kultūros
palikimą ir per pirmąjį
Sąjūdžio mitingą Jonavoje
(jame dalyvavo ir Arvydas
Juozaitis) savo kalboje
demaskavau vandališko Jonavos
žydų bendruomenės kapų
sovietmetyje sunaikinimo
nusikaltimą, dėl kurio dar
sovietmetyje Jonavos rajono
Vykdomasis komitetas atsitokėjo
ir Taurostos upelyje
nuskandintus antkapių paminklus
sugražino nors šalia kapinių. Ne
taip, kaip R.Šimašiaus
"sostinėje" ant labai žymių žydų
palaidojimų nesiruošiama sporto
rūmų vietą atlaisvinti.
Be to, Sąjūdžio dėka (atvažiavus
iš Australijos nacių kalintam
jau a. a. Gabrieliui
Žemkalniui-Landsbergiui, su
kuriuo Gedimino
Ilgūno namuose
diskutavome apie sovietmetyje
nuslėptą Holokausto terminą),
tada po to pokalbio tuoj pat
Girelėje atsirado rodyklės į
Holokausto vietą, o ne į mistinę
buvusią sovietinę "tarybinių
žmonių" aukų vietą, lyg, TIK
ŽYDAI " t a r y b i n i a i s "
ŽMONĖMIS būtų. Ar ne dėl to sovietai
siekė užmaskuoti šitaip
Holokaustą priežastį -
nusikalstamą leninizmą? Ar
ne galima ramiai su žydų
bendruomenėmis aptarti
skaudžiausios netekties
priežastį?
2-tema:
Jono
Noreikos - Generolo Vėtros
DIDVYRIŠKUMO PAVYZDYS,
grįžus iš Dievų miško,
pastarajam likus nepripažintu
Juk žydų
tauta yra protinga. Todėl verta
jos bendruomenei pasiūlyti dar
kartą įdėmiai peržiūrėti 1996 m.
laidos "Atmintis" reportažą
apie Generolą Vėtrą (Joną
Noreiką) ir sukilimą prieš
sovietų okupantus 1945 m. Tame
reportaže jau į Anapilį
išėjusieji Jono Noreikos bendražygiai,
kaip Stasys
Gorodeckis ar J.
Noreikos duktė:
garsi operų dainininkė, įvairių
kalbų kalbininkė ir
filosofijos mokslų daktarė Dalia
Noreikaitė-Kučėnienė (1939-2000),
kuri ir lituanistikos
disertacijoje tyrinėjo rašytojos
Julijos Žemaitės JAV
gyvenimo periodą. Gaila,
su savo 1969 m. soliniu
rečitaliu nuo Händelio ir
Donizetti arijų, Šuberto ir
Debussy dainų iki ispanų bei
lietuvių kompozitorių naujausių
kūrinių Dalia okupuotai
Lietuvai tai parodyti negalėjo.
Juk, savo tėvelį praradusiai,
prieš okupantų valdžią
koncertuoti būtų buvę per daug
skaudu.
O skaudūs mirties stovyklų
vaizdai Žydų bendruomenei
turėtų būt suprantami, kurie yra
aprašyti ironiškoje Balio
Sruogos monografijoje DIEVŲ
MIŠKAS Juk ir taip,
tik 1945 m. gegužės 13 d.
sovietai išlaisvino kalinius;
t.y., tik po savaitės, kritus
Berlynui. O, tai akivaizdu, kad,
matyt, sovietinei armijai
nelabai buvo aktualu išlaisvinti
kankinamus kalinius? Tą
patį pastebėjo ir Faina
Kuklinsky, kurios teta
neišgyveno - mirė prieš pat
išlaisvinimą.
Nežmoniško žmonių naikinimo sistemos įamžinimui, rašytojas
savo sveikatos reabilitacijai
Birštono Baltojoje viloje visą
vasarą dirbo prie šio kūrinio.
Deja, apie
cenzūrą viešai
Tapinino laidoje tik
17:45 užsimenama.

Galima PASIDIDINTI:
ant B.Sruogos
romano "Dievų miškas"
redaktoriaus Valio
Drazdausko prierašas
apie baigtą
redakciją |
Ir tik iš literatų
sužinome, kad tekstą
smarkiai išravėjo
trečiafrontininkas redaktorius Valys
Drazdauskas; dėl
ko įvyko konfliktas iki
1946-ųjų spalio Rašytojų
sąjungos suvažiavimo,
kur
TSKP ideologas Kazys
Preikšas, kurio dėka
Vilniaus Archikatedros
skulptūros buvo
susprogdintos, B.
Sruogos kūrinį
sukritikavo, kaip
"antiherojinę
tikrovę", ir, todėl
romanas atgulė
stalčiuje.
Šio kūrinio
rašymo ir
redagavimo istorijos
atliko Neringa
Markevičienė,
Monografijoje Lietuvių
tekstologijos studijos.
Ji
pažymi, kad kūrinio
idėja kilo Štuthofe,
lietuvių įkaitų grupę
paskelbus garbės
kaliniais (1943-05-31),
kai B. Sruoga
dirbo lagerio raštinėje.
Jis planavo aprašyti
gyvenimą pragaro
mašinoje. Buvęs Štuthofo
kalinys Mečislovas
Kriaučiūnas minėjo
Balio pastangas
prisiminti pavardes,
fiksuoti atmintyje
sukrėtusias scenas,
slapta kopijavo kalinių
sąrašus. Lenkas
Augustinas Sikorskis
kaip lagerio raštinės
bendradarbis pabrėžė
B. Sruogos galimybę
studijuoti charakterius,
įtvirtinant atmintyje ar
popieriuje. Kitas garsus
Birželio sukilimo
dalyvis - elektronikos
inžinierius ir to
lagerio kalinys
Pilypas Narutis,
kuris
|
buvo mano tėvo
bendramoksliu Vytauto Didžiojo
universitete, artėjant frontui,
išskyrė rašytojo ketinimus
slaptos informacijos paieškoms,
desperatiškai naršant
lagerio archyvus.
Žmona Vanda Sruogienė
minėjo, kad jos vyras
užrašinėjo ir savo nelaimės
draugų pastebėtus išgyvenimus.
Jos teigimu, šie užrašai išlikę
... Tačiau
M. Markevičienė
archyvuose nerado. Algis
Samulionis, domėjęsis
Štuthofe parašytų kūrinių
originalais, apie Sruogienės
minėtus užrašus iš lagerio taip
pat nekalbėjo. Parengiamasis
medžiagos, dokumentacijos
rinkimas baigėsi, prasidėjus
S. Ylos analogiškame veikale
vadinto kaceto evakuacijai
(1945-01-25). Kūrinio
konkretesnė vizija tapo jau
Lietuvoje.1945 m. gegužės
mėnesį, ką tik grįžęs iš
Štuthofo, rašytojas pabrėžė
norįs parašyti eskizinius
portretus apie stovyklą ir apie
tą Dievų mišką"". 1945 m.
rugpjūčio mėnesį, gydydamasis
Birštone, Sruoga artimiausiems
draugams: Marijai
Nemeikšaitei, Juozui Nemeikšai,
Vincui ir Emilijai Mykolaičiams,
Antanui Venclovai laiškuose
pasakojo, kad yra atsiskyręs,
užsidaręs, jokioms
pagundomsnepasiduodantis labai
intensyviai dirbo ĮĮ Birštono
Baltąją vilą jo aplankyti
atvykusiems Venclovai, Petrui
Cvirkai, Jadvygai Peseckienei,
Aldonai Daugėlaitei skaitydavo
naujo kūrinio ištraukas. 1945 m.
rugsėjo 4 d. laiške Mykolaičiams
pranešta,kad kūrinio tekstas jau
baigtas ir spalio 13 d.
Rašytojų sąjungos namuose
skaityti atskiri fragmentai, o
lapkričio 23 d. Vilniaus
universiteto vakare rašytojas
savo studentams pasakojo apie
Štuthofą ir skaitė ištraukas.
Lapkričio 25
atsiminimų
epizodus skaitė per radiją, o
spalio 12 d. Rašytojų
susirinkime B. Sruoga buvo
užsipultas ne tik čia jau
paminėto Kazio Preikšo,
bet ir žymiausio komunistinio
"istoriko", neturinčio istorinio
išsilavinimo Juozo Žiugždos
bei žydo Genriko Zimano,
kuris 1944 -04-12 per Velykas
vadovavo netoli Onuškio
Bakaloriškių (Jogintų) kaimo
žudynėms, kurio savygininkai nuo
plėšikų gynė savo užaugintą
duoną. Vėliau šis buvęs žydų
švietimo "Folksblat" redakcijos
darbuotojas tapo ilgamečiu
laikraščio "Tiesa" ir
"Komunistas" vyriausiu
redaktoriumi. Tuos niuansus
pabrėžiu, kad būtų aišku, kokios
vertybės nelėmė fašistinių
žiaurumų vaizdavimo
užgniaužimui, nes tokius pat
žiaurumus krėtė ir komunistai.
Nors beveik metus truko
įnirtinga prievartinė teksto
artinimo prie sovietinės
tikrovės procesas, bet, galop,
Dievų miško leidimui pareikštas
griežčiausias veto. juolab, kad
to kūrinio skaitymai patiko
Petrui Cvirkai, Antanui
Venclovai ir Juozui
Baltušiui. Ypač P.
Cvirka, teigiamai
įvertino stilistinį savitumą:
Baisi bus knyga... Ir
nuostabiausia joje sruogiškas
juokas.... Net Baltušis kaip
Pergalės žurnalo redaktorius
Balio tekstą vertino itin gerai
dėl jo paveikumo ir ironijos:
Sukrečiantis rankraštis! Tokio
šiurpo taip vaizdžiai nuo
pradžios iki galo Baltušis savo
gyvenime nebuvau skaitęs.
Kartu su Sruoga kentėjusiam
Štuthofe man šiek tiek
pažįstamam iš Veiverių garsiajam
kanklininkui ir ieties metimo
pasaulio rekordininkės
Birutės Zalugaitytės-Kaledienės
pirmajam treneriui-mokytojui
Leonui Puskunigiui buvo
nepriimtina kūrinio stilistika:
Ne viskas jam patiko. Jam per
daug pasirodė sruogiško
pasišaipymo..
Rezistencninkas-lagerininkas,
Lenkijos lietuvis,Antanas
Suraučius, prisimindamas pirmųjų
pokario metų žiaurias
susidorojimo akcijas, Sibiro
grėsmė nebuvo palanki tokia
ironijai masinio gedulo laike,
Juokas mirties akivaizdoje tapo
nesuprastu beprotybe.
Literatūrologas-sruogistas
Algis Samulionis pastebėjo,
kad: "Dievų miškas buvo
traiškomas net kuluariniuose
pokalbiuose Kostas Korsakas
neutralia laikysena
motyvavo psichologiniu argumentu
literatūroje pasirodžiusiu per
daug anksti. Skaitytojų sąmonė
nebuvo pasirengusi ironijai"{. Be
to Korsakas piktinosi dėl
Rašytojų suvažiavime šiurkščiai
pažeistos privatumo teisės
viešo susidorojimo, tikslingo
negatyvios nuomonės formavimo,
sąmoningo žmonių mulkinimo, kai.
Sruoga davė skaityti
privačiai, pasitikėdamas, o
kritika jam buvo išsakyta
viešoje auditorijoje, kuri su ta
knyga nebuvo pažįstama. Po
visuotinio 1946-10-0102
rašytojų susirinkime Dievų miško
nepalaikė nė vienas įtakingas
pažįstamas. Rašytojų sąjungos
pirmininkas vizitų pas Sruogą
metu įtikinėjo, kad būtina
rašyti aktualia sovietine
tematika, ideologiškai prusino.
Teatro istorikas Vytautas
Maknys
teigė, kad Antanas
Venclova
buvo rašytojų stulpininkas
gynėjas ir užtarėjas. Kartą prie
Katedros Sruogą ėmė
guostis Danutei Čiurlionytei-Zubovienei,
kad neša pataisytą Dievų mišką
Paleckiui. Sakė daugiau
nebetaisysiąs nors ir kažin
ką... Rašytojas laikė jam
daromus priekaištus
nepagrįstais, o kritikus
nekompetentingais. Juk. Dievų
miškas buvo parašytas
nesilaikant galiojusios
socrealistinės metodologijos.
Tekstų sraute atsiradęs
kontrastingas, sovietinį kanoną
griaunantis kūrinys šokiravo dėl
kitoniškumo, neįprastumo. 1946
m. liepos mėnesį (kai aš gimiau)
iš Birštono
Sruoga išsiuntė laišką
Cvirkai dėl tuometinių
dogmatinių literatūros ir
politikos klausimų, abstrakčiai
išsitarė apie neoficialiai prieš
jo asmenį pradėtą ideologinį
sąmokslą. Minėjo, kad jam tenka
būti susidorojimo liudytoju
kad laiku nenusprogęs.
Teigė, kad vilkinamas, metus
trunkantis ir dar turbūt
tebesitęsiantis Dievų miško
svarstymas prilygsta padūkusiam
dantų skausmui.
Kūrinys tapo autorinės
neapykantos, pagiežos,
prakeiksmo objektu ...
Geram šeimos
draugui gydytojui Juozui
Nemeikšai rašytame
1946-08-10 laiške ironiškai
pakartojo: Kaip
gaila, kad vokiečių lagery
nenusprogau! Nuovargio,
nusivylimo, įsipykimo motyvai
nuskambėjo dviejuose ir
Drazdauskui laiškuose
intensyviai, karštai ir
atkakliai ginčijęsis su Dievų
miško mašinraščio tobulintojais,
ilgainiui perdegė. Suvokė
diskusijos beprasmybę. Rugsėjo
pabaigoje Sruoga buvo
atleistas iš Rusų literatūros
katedros vedėjo pareigų.
Vilniaus universiteto mokslo
taryboje sukritikuota ne tik
profesoriaus parašyta Rusų
literatūros istorija, bet ir
asmeniškai rašytojui pareikšta
pastaba dėl Dievų miško.
Preikšas užsiminė,
kad Dievų miškas ideologiškai
nepriimtinas. Pastaba dėl
rimtų klaidų po kelių dienų,
spalio pirmą, viešai pakartota
iš rašytojų suvažiavimo tribūnos
Dievų miškas oficialiai
pasmerktas kaip pačią sovietinę
sistemą kompromitavęs
dokumentas. Rašytojų
visuotiniame susirinkime
Sruoga
atidavė privalomąją ideologinę
duoklę prisipažino kaltas dėl
jam pareikštų prasižengimų.

Galima ĮEITI
į
J.Brėdikio romano TIES
RIBA
pristatymą
Literatūros muziejuje
|
Jo "nuoširdžia saviplaka,
atrodo, rimtai patikėjo
ideologai
Preikšas, Cvirka, Paleckis.
Juozo Brėdikio sūnus
Jurgis Brėdikis
(kardiologas, kurio
romano "Ties riba" pristatyme
man teko dalyvauti Literatūros
muziejuje) prisimena
susinervinusio, įpykusio
Sruogos repliką: Nieko
nereikia! Sudeginsiu viską! Arba
kaip yra, arba ne, bet
neduosiu daugiau tiems
šunsnukiams braukyti ir mane
mokyti! (Jurgis Brėdikis,
Prisiminimai apie tėvą
Juozą Brėdikį.)
Todėl šis profesoriaus ir
kardiologo liudijimas atitinka
visus HOLISTINĖS filosofijos bei
Holistinės medicinos principus,
kurią jis tyrinėjo Tibete, apie
kurio Šambalos sąsają su
graikų mitologinę Hporberėją ir
suomių seniausiąją planetos
žinomą Kalevalą mano tyrinėtą
irt aprašynėįtą; dar žemiau
nagrinėsiu, kaip mes
nepripažįstame, kad mūsų planeta
nėra plokščia, nors senovės
graikai tai nežinodami, įrodė
apie tai, kad Hiporberėjoje
(suomių Kalevalos) krašte yra
viena diena metuose, kai saulė
visiškai nenusileidžia. Ir aš
taip pat tai įrodinėjau, kad tik
dėl to, kad planeta nėra
plokščia - todėl su savo radaru
negalėjau matyti J. Gagarino
skrydžio jo "žuvimo" metu, nes
mačiau tik jo žudiką, aukščiau
skridusį. Apie tai irgi žemiau,
kad skaitytojui nebūtų šokas nuo
komunistinio leninizmo
nusikalstamumo įrodymo. |
Laiškuose yra užuominų, kad
akylai sekamas: kalbėta apie
ėdikus universitete, apie
paskaitų kontrolę, apie suveržtą
judėjimo laisvę. Atsiminimuose
liudyta, kad, Sruogai
viešint pas Nemeikšas
Kaune, jis buvo išsivestas
saugumo patikėtinių.
Sruogienė, pasiremdama
profesoriaus Gučo Čikagoje 1978
m. pateiktais duomenimis,
pažymėjo, kad jos vyrą
persekiojo vienas pavojingiausių
sovietų saugumo agentas
Juozas Markulis.
Istorikai pritarė, kad
Markuliui buvo pavesta sekti
kai kuriuos Humanitarinio
fakulteto dėstytojus, rūpintis
buvusiais Štuthofe, tarp jų ir
rašytoju Baliu Sruoga.
Jis rašė:sėdžiu kaip
sumuštas šuva būdoj, niekam
kelio nepastoju ir vis
užkliūvu!"
Daugėlaitė
prisiminė, kad Sruoga
Mėgdavo sakyti: naktį kaip šuva
kaukiu.. Peseckienė
pasakojo: Nukrito ant sofos ir
pradėjo kaukt neverkt, o
kaukt, kaip jis pats sakydavo,
šunio balsu. Mackevičienė
Vandai Sruogienei rašė: O
naktimis savo bute staugte
staugdavo kaimynai už sienos
buvo siaubo pagauti. Iš antrojo
Sruogos laiško, rašyto Cvirkai
iškart po suvažiavimo111,
matyti, kaip rašytojas blaškėsi,
po ideologinių paauklėjimų
nebežinodamas ko griebtis kokį
žanrą, darbo tematiką,
metodologiją pasirinkti naujam,
viešai žadėtam veikalui. Visada
aiškiai jautęs savo vertę,
turėjęs originalią nuomonę
visais literatūros ir meno
klausimais, įbaugintas
profesorius nusižemino ir prašė
patarimo, ką ir kaip toliau
rašyti. Sruogą gąsdino neaiški
ateities vizija dėl nežinios,
sutrikimo, laiku neįvykdžius
pažadų, psichiką traumavusi
situacija viešos Dievų miško
apkaltos metu galėjo
pasikartoti: Dabartinėje savo
būklėje aš dar nežinau, kokiu
būdu tai turėčiau padaryti. Kol
surasiu tą būdą, kol surinksiu
medžiagą, kol suplanuosiu
veikalą parašysiu nusitęs, o
kitų metų susirinkime sakys: va,
žadėjo padaryti nepadarė
apgavo! Šitokia perspektyva mane
stačiai gąsdina, juk bus gi
manoma, kad čia mano blogos
valios reiškinys!
Žadėjo baigti
Barborą Radvilaitę, išsikovoti
teisę rašyti istorinėmis
temomis, rašyti apie tai, ką jis
gerai išmano (dramine forma
realizuoti išgyvenimus
Študhofe). Prie Dievų miško
pakartotinai nebegrįžo teksto
daugiau netaisė.
Po Cvirkos
mirties svajojo pradėtą širdžiai
mielą darbą tęsti: Prasitarė,
kad rašys Dievų miško antrą
dalį, kad toji būsianti dar
įdomesnė
Jau po Stalino
mirties, atsivėrė daugiau
galimybių lietuvių literatūros
klasikos leidybai. Valstybinės
grožinės literatūros leidyklos
žmonės suprato Sruogos
kūrinio reikšmę, jo vertę,
todėl, praėjus geram
dešimtmečiui po kūrinio
viešosios ideologinės kritikos,
ryžosi iš naujo kelti Dievų
miško pateikimo spaudai
klausimą. 1957 m. gegužės 11 d.
Tekstologinės komisijos nariai
pradėjo iš naujo
svarstyti, ar teisinga ir
tikslinga išleisti knygą
griežtai pagal turimą rankraštį,
ar padaryti kai kurias pataisas
Už originalaus, nekupiūruoto ir
kitaip netaisytino teksto
skelbimą tvirtai pasisakė keli
komisijos nariai Eugenijus
Meškauskas, Antanas
Venclova, Jonas Čekys,
Jurgis Tornau. Šie žmonės
kultūrinio atodrėkio metais
pirmieji reabilitavo Dievų
mišką. Juozas Žiugžda
vis dar baiminosi dėl
užkliūvančių netinkamo tono
teksto vietų, įžeidžiančių,
nepagarbių autoriaus pasisakymų
rusų belaisvių ir kalinių
atžvilgiu.
Todėl nieko
nuostabaus, kad po metų (1947 m.
spalio 16 d.) šio žymiausio
rašytojo netekome, nes Študhofas
prie Baltijos jūros nebuvo
kurortas, į kuriuos tokius
pačius GULAG-us pradėjo keliauti
tremtiniai ir politiniai
kaliniai. Likus tokiems patiems
fašistiniams nužmoginimo
principams, akivaizdu - buvo
baimė, kad neiškiltų viešumon tų
žvėriškumų komunistinė pradžia,
iš kurių pirmųjų GULAG-ų
mokėsi hitlerininkai, kai
draugavo su komunistais.
Dar įdomiau, kad tas "Dievų
miško" cenzorius V.Drazdauskas apie
1931 m. pykosi ir su Zigmu
Angariečiu, kuris vėliau
Stalino nurodymu buvo
sušaudytas, o nuo 1949 m.
šis cenzorius NKVD dėka 10-čiai
metų buvo nuteistas ir kalinamas
Kaliningrade. Ir visai
niekur neminima, kuo prasikalto
ideologinis B. Sruogos
redaktorius? Ar negalima kelti
atsitokėjimo-nusivylimo
komunizmo idealais
hipotezę? Juk
tuo metu vienas po kito
krito į Anapolį Stalino "saulę"
atvežusieji taip, kaip ir mūsų
kaimynų gudų Janka
Kupola, estų poetas ..., ar
dar anksčiau Jeseninas,
Majakovskis ...
Šią mįslę ar negalėtų
padėti įminti Žydų
bendruomenė? Juk jos
pirmininkės tėvelis 1952
m. baigė VU teisės
fakultetą ir pradėjęs
dirbti Ypatingų bylų
prokuroru, tapo
Kriminalistikos mokslu
daktaru, o dukrelė Faina
Kuklianski pasekė
savo tėvo pėdomis. Juk
ir Petro
Cvirkos paminklas
priešais Žydų
bendruomenės būstinę,
kurį R.Šimašius taip pat
ruošiasi nugriauti. Ar
nesiruošia tuo
nugriovimu užmaskuoti jo
mįslingą išėjimą į
Anapilį? Kad ir vakar Darius
Kuolys paskelbė P.Cvirkos 1947
m. rašyti ir neužbaigto
romano "Upės negrįžta",
štai, tokius fragmentus: |

Galima PASIDIDINTI |
"Miestelio
aikštėj suveža lavonus. Suguldo.
Ir Julius Reišys. Ant jo
rankogalio lietuviškas ženklas.
[...]
Ir taip graudu,
kai pagalvoji: nė pakasynų
žmoniškų, kapo niekas
nesužinos... Elziutė man sako:
"Neraudok, mama, pamatysi,
susirinksim mes visų kankinių
kaulus, iš pelkių, iš girių
surinksim ir palaidosim gražiai,
kai bus laisva Lietuva. Visus jų
kapelius mes, lietuvaitės, gėlėm
nubarstysim."
[...]
Mokytojo, Ramono
draugo konfliktas su juo, t. y.
Ramonu [pagrindiniu romano
veikėju - tėviškėn sugrįžusiu
sovietų karininku, įsimylėjusiu
partizanų Reišių seserį Adą].
Balius. Įsigeria. Mokytojas
pradeda dainuot "Lietuva tėvynė
mūsų". Jis erzina Ramoną, paskum
pradeda verkt ir galų gale
apšaukia Ramoną išdaviku
Lietuvos.
[...]
Mokytojo mintys
apie Lietuvą. "Rusijai lengviau,
rusams buvo priimt revoliuciją
dėl to, kad ją darė rusai, kad
tai buvo ir tautinis dalykas, o
mažoms tautoms ji neša ir
nutautimo, didelės tautos įtakos
baimę..." Mintys tos sudomina
[sudrebina? - paties P. Cvirkos
įrašas pieštuku] Ramoną..."
Ar
negalime susimąstyti ties tomis
eilutėmis, skelbtomis Atšilimo
metu? Juk ir Balio
Sruogos "Dievų
miškas" sudrebino Lietuvą tik
Atšilimo metu. Šį geriausią
literatūros šedevrą, buvusį
mokyklų programose.. žino beveik
visi Lietuvos piliečiai, kurie
sovietmetyje baigė vidurinę
mokyklą, O kūrinys galėjo būt
dar geresnis, jei komunistinė
cenzūra būtų leidusi minėti
žymiausius Lietuvos kalinius.
Todėl nieko nuostabaus, kad
uždraustas sovietiniams
piliečiams buvo skaityti analogiškas
žymiai vertingesnis kunigoStasio
Ylos "ŽMONĖS
IR ŽVĖRYS Dievų miške" veikalas-monografija,
nes jame išvardinti visi patys
šviesiausi Lietuvos 46
inteligentai-kaliniai. Jame aprašytas
ir paties Balio
Sruogos kankinystė
ir prie jo buvo dažnai minimas Jonas
Noreika -
juo didvyriškumu ir užbaigiamas
šis veikalas.
Taip, kad jei Lietuvos Istorijos
instituto direktorius radijo
laidoje pasako, kad
atminimo lenta pakabinta buvo
neišdiskutavus, tai ar ne
Institutas kaltas, kad 30 metų
po Nepriklausomybės mokiniams
vadovėliuose dar nėra Jono
Noreikos, kaip labiausią
didvyriškumą parodžiusį
patriotą? Juk tie
46 Dievų miške kalinamieji buvo
patys žymiausi Lietuvos
inteligentai, kurie labiausiai
pakenkė Reichui ir labiausiai
padėjo išgelbėti visus
naikinamus žydus mirties
stovyklose, kuriuose nespėta
sunaikinti tik dėl to, kad
lietuviai nesipriešino
sovietinei armijai ir jai
netrukdė vaduoti naikinamus
žydus. Negi
negalima paskaičiuoti, kiek
vėliau sovietai būtų atėję, ir
ar nebūtų tie žydai visi
sunaikinti? Tai hipotezė.
Bet ar tai matematiškai
specialistams negalima
paskaičiuoti?
O
ar yra Lietuvoje kitas toks
didvyriškumo pavyzdys, kai
iškankintas mirties stovykloje ("kacetu"
vadinamame), ne
į Vakarus pas savo šeimą, o į
okupuotą Lietuvą grįžta? Ar yra
dar vienas didvyriškumo
pavyzdys, kai NKVD suima
41-ą Tautos Tarybos narį, visą
kaltę sau prisiima? Ar yra dar
pavyzdžių kur nors, kai Jonas
Noreika nuteisiamas
mirties nuosprendžiu, jis
atsisako malonės prašymą
rašyti??? !
! ! Ar
"ne vertas paminėjimo", kai
ignoruoja teismą, kaip karo
belaisvis, kurio teisti, aplamai
pagal tarptautinę teisę
negalėjo? Ar
ne todėl nuimta jam atminti
lenta, kad jo nuteisimas įrodo
okupuotą Lietuvos statusą? Ar
Istorijos institutas
matematiškai negali
paskaičiuoti, kokia Jono
Noreikos įtaka
Teisuoliams, gelbėjusiems žydus,
ir kiek jo bei visų 46-ių
Štuthofo kalinių įtaka visų
pasaulio žydų išgelbėjime iš
mirties stovyklų?
Ir, štai, kokia kaina visuose
mirties stovyklose vyko šių 46
lietuvių dėka - Stasys Yla
rašė taip:
"... 25
žmonės. Tiek mūsų tebuvo
likę iš 46 sveikų ir
nemirusių."
Tai tokia
statistika per pusės
metų kalinimo
laikotarpį, dėl ko net,
matyt, Reichas
susirūpino, nes
kalinamųjų artimieji ir
visuomenė "bombardavo"
raštais, reikalavimais
ir audiencijomis dėl be
teismo pradangintų
žymiausių Lietuvos
žmonių. Nuo tada, kai
tik kas antras liko
gyvas, buvo Reicho
įsakymu pagerintos jų
kalinimo sąlygos. |
|
Bet, deja, Rūta
Vanagaite L.Ryte rašė:
"Tiesa,
Jonas Noreika Študhofe gavo
garbės kalinio statusą
vokiečiai visgi nenubraukė visos
jo 19411942 metų veiklos."
1. Tai ar ne
pasityčiojimas ir ar ne Lietuvos
žmonių apgaudinėjimas L.Ryto
dėka?
2. Ar ne matote,
kokia Juoda technologija, kai
žmonės nėra skaitę Stasio
Ylos veikalo?
3. Ką gali žmogus
pagalvoti, perskaitęs tik
"garbės kalinio statuso"
parašymą be paaiškinimo?
Tai pavyzdys, kaip
apgaudinėjamos pasaulio Tautos
pagal KGB-inę - komunistinio
melo metodiką, tik PUSIAU TIESĄ
rašant ir ne viską parašant -
nutylint tai, kas kardinaliai
keičia visiškai kitaip istorinę
situaciją:
Juk R.
Vanagaitė neparašė,
kad tą "garbės kalinio" statusą
turėjo ne vienas J.
Noreika, o visi 25 kaliniai,
kurie sugebėjo tik per pusmetį
išgyventi iš 46-ių. Šito
nepaminėjus, skaitytojams
susidaro įspūdis, kad J.
Noreika "garbės
kalinio" vardą, neva, gavo, "už
tarnystę vokiečiams", o "ne"
Lietuvos visuomenei
reikalaujant. Tuo labiau
visuomenė apgaudinėjama ir
portalo "Ekspertai.eu", kur
"garbės kalinio statusas"
įvardijamas net straipsnio
pavadinime - "pasigrožėkite",
kaip efektyviai veikia apgavystė
šio ypatingo portalo skaitytojų
kontingentą -
http://www.ekspertai.eu/jonas-noreika-stuthofe-gavo-garbes-kalinio-statusa-vokieciai-visgi-nenubrauke-visos-jo-1941-1942-metu-veiklos98286 /
Tai,
tokia
visuomenės apgaudinėjimo
manipuliacija, kai Stasio
Ylos veikalas
ŽMONĖS IR ŽVĖRYS Lietuvos
visuomenei buvo uždraustas
skaityti ir jis net dabar
nėra įtrauktas į moksleivių
mokymo programą - apie šį
kunigo Stasio Ylos
veikalą žymiai geresnį, nei
Balio Sruogos labai daug
piliečių; kurie nėra klausę
Amerikos balsų - uždraustų
Vakarų radijo stočių, net
nėra girdėję apie tikrąjį
fašizmo veidą - kaip komunizmo
veidrodyje atspindį. Todėl
Lietuvos eiliniai piliečiai
ir ypač jaunimas net nežino, kad
Jonas Noreika kalėjo
Štuthofo tikroje mirties
stovykloje, o ne
"koncentracijos" lageryje, nes
pats Balys Sruoga "Dievų
miške" EZOPIŠKAI, apgavęs
NKVD-inę cenzūrą, paminėjo
vienintelį realų romano veikėją
profesorių Jurgutį (net
neparašęs jo vardo), kurio
žodžiais, kaip vyresnio,
įtakingesnio, pabendravusio su
su naciais - deportavimo
viršininkais, sužinojo, kad
Balys Sruoga ir visi kiti
VEŽAMI TEN, IŠ KUR NEGRĮŽTAMA ir
apie tai
susijaudinęs profesorius, to
nepasakė savo bendro likimo
draugams. Tai romane
Balys Suoga ir
paminėjo. Juk negrįžtama tik
iš mirties, o ne iš
"koncentracijos" stovyklų,
ir nacių viršininkai -
suėmimo-deportavimo
organizatoriai žinojo, į kur
kalinius siunčia. Todėl net
Žydų bendruomenės pirmininkė
Faina Kuklianski, kurios
šeima kalėjo Štuthofe, matyt,
irgi nenutuokia to tikrojo
siaubo, kaip nenutuokia ir
visi Lietuvos piliečiai;
pasiskaitė tik "Dievų mišką"
pagal sovietinę mokyklinę
programą ir nevartę labiau
sukrečiančio net pavadinime
išreikšto veikalo "ŽMONĖS IR
ŽVĖRYS Dievų miške". Juk
tas sruogiškąsias
ironijas paskaičius, į
kurias labai atkreipė dėmesį
Petras Cvirka (apie tai
detaliau pateiksiu žemiau),
tikrojo Dievų miško pajūrio
"kurorto" vaizdo, be kunigo
Stanislovo Ylos minėto
veikalo suvokti neįmanoma. Todėl
ir aš, paaugliu 15-mečiu
politechnikumo pirmakursiu
būdamas (po 7-metės mokyklos
įstojęs dar tada - Atšilimo
laike); per Lietuvių literatūros
paskaitas labai susipratusios
dėstytojos, su ta sruogiškąja
ironija buvome susipažinę ir tik
juokais į viską pažvelgėme,
taip, kaip buvo reikalinga
komunistinei propagandai.
 |
Tik
komunistinės ideologijos
cenzūrai neleidžiant,
Balys
Sruoga
su savo ironišku "Dievų
miškas" romanu iškreipė
visą situaciją -
iškreipė ne savo noru,
todėl jis naktimis
staugė šuns balsu,
šiurpindamas savo
kaimynus ir apie tai
buvo rašoma jo žmonai į
JAV
(apie tai
aukščiau detaliau rašau).
Tai toks buvo mūsų
Tautos likimas, kurį
privalu kiek galima
aiškiau perduoti
jaunajai kartai, be
jokių
vanagaitiškų-šimašinių
iškraipymų bei
komunistinių nutylėjimų
dėl tikrosios siaubo
priežasties, kuri
atsispindi tik minėto
kunigo veikale, kuris
prieškaryje buvo
demaskavęs ir komunizmo
pavojų Lietuvai, už ką
Lietuvos
dvasininkų hierarchų
nebuvo paglostytas, nes
tada komunizmą
pradėjo ginti vokiškieji
fašistai, pareiškę
protestą dėl jauno
kunigo knygos. Matyt, už
komunizmo demaskavimą ir
atsidūrė Štuthofe
kunigas Stanislovas
Yla ir todėl
Balys Sruoga buvo
persekiojamas komunistų,
nes bandė tikrąjį
komunizmo pagimdytojo
fašizmo veidą
atskleisti, ko, aišku,
jam ir nepavyko -
nepraėjo cenzūros
gniaužtų.
|
Tai ar šitaip nėra apgauta visa
Žydų bendrija ir Jono
Noreikos anūkė Silvia
Foti? Kaži, ar ji skaitė tą
romaną, ar ji įsijautė į
kalinimo sąlygas? Juk anūkę
apgaudinėjantis "istorikas" Evaldas
Balčiūnas, kuris priklauso
anarchistams, visus dokumentus;
rastus archyvuose, traukia iš
konteksto ir su jais
mosikuoja interpretuodamas, kaip
užeina.
Pavyzdžiui, jis ir net Lietuvos
istorijos instituto direktorius,
aukščiau čia pateiktame radijo
pokalbyje, cituoja Lietuvos
Laikinosios vyriausybės
perversme su voldemarininkais
dalyvaujantį Zenoną
Blyną, iš jojo dienoraščio,
bet nekreipia dėmesio į
psichologines voldemarininkų
aplinkybes, kai jų vadas Augustinas
Voldemaras, važiuojantis iš
Berlyno, Virbalio stotyje su
savo žmona 1940 m. birželio 22
d. sovietų komunistinės valdžios
suimamas ir išsiunčiamas į
Maskvą. Tai kaip turi jaustis jo
politiniai pasekėjai, kai jų
vadas suimtas ir dingo be
žinios? Kaip turi jaustis jie,
kai sužino apie Červenėje
NKVD-istų įvykdytas masines
Lietuvos kalinių žudynes.? Kai
minėtam Evaldui
Balčiūnui paminėjau
Červėnes žudynes, jis iš
kart mane apšaukė "antisemitu"
ir mane užblokavo. Šitaip jis
elgiasi su visais oponentais,
šiek tiek išmanančiais istoriją.
Dar svarbiau, kad tos žudynės
minimos tame dienoraštyje ir
pats Zenonas
Blynas per
stebuklą išliko gyvas - jis tapo
tų žudynių liudininku. Ir į tas
aplinkybes nekreipti dėmesio
gali tik cinikas, o ne
tyrinėtojas. Dar žiauriau,
kai Zenonas
Blynas su
savo kolega Jonu
Noreika irgi
atsiduria Študhofe, ir nuo
išsekimo po išlaisvinimo iš kart
miršta - miršta Germantas bei
kunigas Lipniūnas,
kurį pastarąjį iškilmingame
palaidojime dalyvavo-organizavo
ir veikalo autorius kunigas Stasys
Yla. Jis geresnį veikalą
parašo, nei Balys
Sruoga tik
todėl kad jį rašo Laisvame
pasaulyje - Vakaruose ir todėl
jo nekankina jokia komunistinė
cenzūra, kaip tai įvyko su Baliu
Sruoga.
Be to Žydų bendrija galėtų
atkreipti dėmesį, kad kunigas S.
Yla mini
ir dvi žydaites iš Kauno,
sutiktas jau po išlaisvinimo. To
veikalo pabaigoje yra tokie
žodžiai:
"Dabar
aš suprantu, kad mylėti savo
priešą ir jam atleisti (gal
labiau atleisti) yra daug
daugiau, negu keršyti ir
neapkęsti. Dabar jau suprantu
ano didžiojo Vyro - Kristaus
žodžius ir darbus.".
Savo tėvelį Danutė
Noreikaitė-Kučėnienė prisimena
tik 3-jų metukų, kai puošė
Kalėdų eglę, o jis iš Štuthofo
mirties stovyklos ir iš NKVD
kalėjimų rašė net eilėmis:
Atmink,
mano meilės kūdiki,
Jėga yra
dvejopa:
Griaunanti tai neapykantos
jėga,
O burianti jėga
tai meilė.
Bet,
deja, ne meilei, o NEAPYKANTOS -
k e r š t u i - griaunančiai
jėgai sostinės Pylimo 4 yra
ATMINIMO LENTA Lietuvos KAIMO
Kaniūkai ŽIAURIAUSIŲ ŽUDYNIŲ
ORGANIZATORIUI - k e r š y t o j
u i Abba-ai Kovneriui (verčiasi
iš jidiš kalbos kaip
"kaunietis"), kuris rengėsi
tapti pačiu garsiausiu teroristu
pasaulyje, planavęs ir
organizavęs atlikti
žmonių-vokiečių tautos
nuodijimus didžiausių miestų
vandentiekiuose. Jis tam juose
įdarbino savo agentus ir nuodus
gavo iš mokslininkų bei
politikų, vėliau tapusių
Izraelio valstybės vadovais, bet
prieš suėmimą visai dėl kito
dalyko turėjo tuos nuodus
išmesti į Viduržiemio jūrą. Po
mėnesio suėmimo, jis vis tiek
nesėkmingai atliko hitlerininkų
nuodijimo akciją, galimai, kelis
šimtus į Aną pasaulį pasiuntęs.
Apie tai, rašoma, kad JAV armija
"nuodijimą nuslėpė". O galėjo
būt nunuodyta daug milijonų
visai nekaltų vokiečių - net
vaikų. Apie žydų bendruomenėje
kovą tarp
sionizmo ir komunizmo žurnalistas-redaktorius
daugelio leidinių Aras
Lukšas rašė
ir pratęsė II-troje
dalyje.
Rašoma,
kad Aba
Kovneris gimė
vaistininko šeimoje
Sevastopolyje ar Odesoje 1918 m.
kovą. Pastarojo karo ligoninės
vaistininku buvo ir mano senelis
ir mano tėvas gimė mėnesiu
vėliau Kremenčiuge. Juk mano
senelis UkraJinoje daug
vaistininkų žydų pažinojo. (Yra
ir prieštaringų duomenų, kad
keršytojas Abba gimė Ašmenoje,
kurią man dviračiu ekspedicijoje
teko tyrinėti - ar tokie
prieštaringi duomenys ne rodo,
kad minėtam 75-mečiui visai
nepasiruošta?)
O
atminimo lenta Kaniukų kaimo
žudikui kaip puošia artėjantį
Gaono paminėjimą? Juk
Prezidentė Dalia
Grybauskaitė Lietuvos
valstybiniu apdovanojimu
apdovanojo žudikų grupės narę Fanią
Brancovską, kuri per Rusijos
žiniasklaidą pasakė:
"... решили
их успокоить - была
перестрелка. Ну, там
погибли люди ..."
("Pasigrožėkite" - https://youtu.be/GaPFiaAB8cQ)
Ar
apdovanotoji ne meluoja,
kad, neva, kaimo
savigynos būrys "nedavė
praeiti" ir tik "per
susišaudymą žuvo žmonės"
bei vaikai? Ar ne iškyla
klausimas Rusijos
žiūrovui:
Tai
ko per tą kaimą reikėjo
eiti? Ar ne plėšikavimo
tikslu?
Juk
savigynos būrius tik nuo
plėšikų kaimuose
gyventojai per amžius
kūrė.
Tai, ką, plėšikų gaujos
vadui - mūsų
tautiečių-kaimiečių
žudikui atminimo lenta,
ir nieko? Ar tai ne
didesnis nusikaltimas,
nei NKVD agentės-informatorės
"Oras" vaikų poetės V.
Valsiūnienės?
Jei ne Vidmantas
Valiušaitis šią
grafomanę nebūtų
paminėjęs, tai ar R.
Šimašius būtų
susiprotėjęs jos lentą
iš kart po to paminėjimo
nuimti? |
 |
O jei ji agente buvo ne savo
noru ar net jai nežinant per
kitą agentą kokį? Ar ištirtos
jos agentavimo aplinkybės, kad
žaibiškai ir jos lenta tapo
nuimta?
O
kad Jonas
Noreika į
Študhofą pakliuvo už antinacinio
judėjimo kūrimą ir už žydų
gelbėjimo organizavimą, tai čia
kaip visa tai įvardinti? Ar žydų
gelbėtojai-Teisuoliai būtų
drąsūs gelbėti žydus, jei jų
artimas draugas Jonas
Noreika nebūtų sudaręs jiems
apsaugą ("stogą") ir saugos
informacija neaprūpinęs? Tik
nereikia sakyti, kad "įrodymų
nėra". Juk, kuriant
pasipriešinimo pogrindinį
judėjimą, negi sau įkalčius
rinksi? Kad J. Noreika nusipelno
žydų gelbėjimo politikoje
dalyvavus - pateiksiu tuoj čia
žemiau įrodymą.
Tam
pirmiau reikia atsisakyti
sovietinių stereotipų apie Birželio
sukilimą. Be
to ir dėl Pirčiupio tragedijos
ir Tiesos redaktoriaus Zimano
gaujos deginant kaimus ar
nereikia nuodugnesnių tyrimų? Kodėl
tos gaujos negelbėjo
pirčiupiečių?
Todėl visiems
politinėms-visuomeninėms
organizacijoms ir į LYČ-ą ar į
kitokius tautinius darinius
susibūrusiems, o taip pat ir
kitų tautinių mažumų bendrijoms
(tame tarpe ir Žydų) pirmiausia,
ar neurėtų rūpėti istorinės
atminties saugojimas nuo
falsifikacijų ir melo? Todėl
Judėjimų-Partijų skyriai ar
neturėtų tapti kaip
istorinių aktualijų nagrinėjimo
klubais, PRAEITIES PAMOKAS
SIEJANT SU DABARTIMI ir
ateitimi? Negi visą tai numesime
komunistinio sukirpimo
"istorikams", nenorintiems
pažvelgti kritiškai ir į
tikrąją Holokausto priežastį -
leninizmo nusikaltimų pasekmes? Lai
tas nešokiruoja, nors V.I.
Lenino atvaizdai kaip "šventojo"
buvo įdiegti į mūsų visų sąmonę.
Tai žemiau atskleisiu, bet dabar
žiūrėkime, kaip skandalas
prasidėjo:
3- tema: KEISTOS VANDALIZMO
APLINKYBĖS
Pirmiausiai
prasideda nuo Stanislovo
Tomo vandalizmo,
po to jam aukščiausiu lygiu
sudarytos sąlygos pasitraukti
nuo Lietuvos teisėsaugos, nors
Prokuratūra paėmė asmens
dokumentus ir pasižadėjimas
neišvykti. O jis vis tiek įsėdo į
lėktuvą skrydžiui į Izraelį,
kuriame neseniai buvo viešėjęs
mūsų Premjeras. Ir čia pat
atsiduria Austrijoje - joje
pasiprašo politinio
prieglobsčio. Kam toks buvo
reikalingas lankas? Juk
tas vandalizmas įvyko Lietuvos
Prezidento rinkimų karštinėje,
kai Stanislovas
Tomas per
Jungtines Tautas Lietuvai nemalonumą kėlė
dėl Garliavoje pradangintos
mergaitės, nors Lietuva buvo
pasirašiusi konvenciją, kad
vaikai neturi būt pradanginami.
Dėl jos balandžio 08 d.
S.Tomas turėjo patikslinti
Jungtinėms Tautoms. Bet, š.m.
balandžio 01 d. su S.Tomu
Holokausto industrijos lyderioEfraimo
Zurofo kaip
ir antrininku Dovydu
Kacu 2019-04-05 paskelbiamas
anglų kalba visam pasauliui
pokalbis, kuriame 43-čioje
įrašo sekundėje paskelbiama
Jono Noreikos - Generolo Vėtros
paminėjimas. Ir, kažkaip;
stebuklingai, pamiršus pradėtą
problemą dėl tos mergaitės
atsakymo Jungtinėms Tautoms, tą
balandžio 08 d. einama prie J.
Noreikai atminti lentos su
kūju rankose tiesioginėje
transliacijoje, aiškinant,
koks "geras Stalinas" ir prieš
jį "lietuviai sukilti neturėjo"
- toks buvo vandalizmo
kontekstas. Vandalizmui
pateisinti iš konteksto traukia
Jono Noreikos 1933 m. rašytą
knygutę "Pakelk
galvą, lietuvi!!!",
kuriame tik kvietimas boikotuoti
žydų MONOPOLĮ ekonomikoje, kai
tautinė mažuma valdo beveik visą
Lietuvos nacionalinį produktą,
lyg, monopolis būtų "gėris",
bandoma jam prisegti "žydų
nekentėjo" etiketę.
"Profesorius"-vandalas net
nepamini, kad J. Noreika jau
tada genialiai įžvelgė
pasaulinio karo pavojų ir davė
mintį lietuviams ruoštis karui.
Visa klasta šio kaltinimo
NKVD-inio braižo yra ta, kad tuo
1941 m. antros pusės metu žydai
ir lietuviai getus
suvokėkaip jų gelbėjimo
priemonę -
tai net mano senelis man mažam
pasakojo ne kartą. Todėl J.
Noreika būtų
nusikaltėlis, jei žydų
negelbėtų, juos; nesiųsdamas į
apsaugomus getus, kai prasidėjo
pogromai ir masinės jų žudynės.Žemiau
pateiksiu šokiruojančius faktus.
Tad, šios
istorinės-psichologinės apgaulės
falsifikacijos akcijoje: kodėl
Garliavos mergaitė pamiršta ir
kodėl keli aršiausi N.
Venckienės puolėjai
tapo to vandalizmo užtarėjais - J.Noreikos niekintojais?
Kodėl toks "sutapimas"?
Pavyzdžiui, Danijos socialinių
darbuotojų (pedagogų)
pirmininkui Janui
Vjumui žurnalistas Arkadijus
Vinokuras
ragino į Garliavos mergaitės
istoriją nesikišti,
jį susiradęs, kuris danų
socialinių pedagogų vadovui
pasirodė atgrasus. Na, o toliau,
štai, kokie klausimai iškyla:
1. Na, o po to R.
Šimašiaus naktinis NKVD-inio
braižo reidas ar nebuvo tęsinys
Izraelyje vykstantiems
rinkimams?
2. Jei sargas
bibliotekos būtų pramiegojęs
lentos naktinį nuėmimą, tai ar
nebūtų apsimesta ir ar nebūtų
nuslėpta?
3. Ar ne
stebuklas, kad sargas pamatė
naktinį nuėmimą ir paskambino į
policiją? Kaip jis sugebėjo
pamatyti tą nuėmimą?
4. Gal buvo
planuota, kad sargas nepamatys
ir kam tada pavogimas lentos
būtų inkriminuotas?
5. Negi buvo
planuotas taip dar didesnis
prieš žydų bendruomenę
nuteikimas? Kam reikėjo uždaryti
sinagogą?
6. Kodėl į
policiją nesikreipta dėl
"grasinimų"?
7. Ar tai nėra
dviguba Juodoji technologija,
net visai Žydų bendrijai ir
Izraelio rinkėjams suklaidinti?
8. Ar
nereiktų kuo skubiausiai visiems
politiniams dariniams ir LYČ-ui
atvirai pradėti kalbėtis su Žydų
bendrija?
4-ta tema: ŽYDŲ GELBĖJIMO
STRATEGIJA:
Ar Izraelio kūrimasis nepakenkė
savo tautiečių gelbėjime?
Pirmiausiai, ar
ne laikas Žydų bendrijai
atsisakyti
sovietinio-komunistinio
NKVD-inio termino "kolaboravimas
su naciais"? Juk
Vokietija užpuolė ne Lietuvą, o
Lietuvos okupantę Sovietų
Sąjungą. Tai kodėl
vandalas-"profesorius" ir R.
Šimašius taiko
Lietuvai tuos pačius nacių
Vakarų Europos okupacijos
standartus, kai Vakarai nebuvo
patyrę žiaurios sovietinės
okupacijos? Ar jiedu visiški
bemoksliai, ar jie abu tai daro
sąmoningai, apgaudinėdami Tautą
ir pasaulį?
Paklauskime žydų: Jei
ne J.Noreikos veiksmai
Antinaciniame pogrindyje, kad
Lietuvos jaunimas nestotų į
Vermachto armiją bei į SS
dalinius - tai kaži, ar
sovietinė armija būtų suspėjusi
išgelbėti paskutinius dar
nespėtus sunaikinti žydus?
Tad
ar neiškyla klausimas, kodėl
Žydų bendruomenė vietoje AČIŪ, J.Noreikai keršija
už jo dalyvavimą žydų gelbėjimo
politikoje? Kas suorganizavo
pasaulinės atminties ištrynimo
ir vertybių apvertimo nesąmonę?
 |
Ar ne iškyla
klausimas, dėl
ko R.
Šimašius kaip
"teisingumo?"
ministras prie
Lukiškių
kalėjimo sienos
2012 m.
teroristui M.
Beginuipaminklinę
lentą iškabino?
|
Juk,
jis, kaip lenkų generolo Vladislavo
Anderso kapralas-podchorunžis
nedalyvavo Monte-Kasino
kautynėse, kur labai
daug lenkų žuvo, kad
išlaisvinti Romą ir
triuškinti Vokietiją, o
pasiliko Palestinoje
(gal dezertyravo?)., |
 |
M.Beginas atvirkščiai
nei J.
Noreika, - M.
Beginas perėjo
į priešininkų pusę ir
triuškinamos Vokietijos
labui pradėjo kariauti
prieš Sąjungininkę D.
Britaniją 1943
m. gruodį pradėjęs
vadovauti Irgun
Zevai Leumi (ETZEL)
organizacijaiTame
1944-02-01 pradėtame
4-ių metų sukilime buvo
atlikta per 300 teroro
aktų, sprogdinami D.
Britanijos kariniai
objektai - net viešai
buvo pakarti įkaitais
paimti britų seržantai.
Negi toks žydų sukilimas
britų kariuomenės
užnugaryje nebuvo labai
džiaugsmingai sutiktas
nacistinės Vokietijos
vadovybėje? |
Neatsitiktinai minėtas Jakobas
Kedmi dabar
Rusijoje labai populiarina J.V,
Staliną. Mat,
pastarasis tikėjosi
Izraelyje sukurti pavyzdingą
socialistinę valstybę. Bet
...
Tai prie Lukiškių
kalėjimo M.
Beginui atminimo
lenta kiek pagerbia
stalinizmo atminimą? Jei M.
Beginas bendravo su
propagandos veikėju Ilja
Erenburgu, tai ar negalėjo
jis būt užverbuotas NKVD,
kad paistraikttų iš Anderso
armijos ir kad kurtų
valstybę pagal Stalino
užsakymą?
Jei Izraelis būt
susikūręs kiek vėliau, ar
tada nebūtų Sovietų Sąjunga
mažiau "išvadavusi" Europos?
Jei
Lukiškių kalėjimo sienoje M.
Beginui atminimas
pagerbti stalinizmo epochai,
ką sėkmingai minėtas J.
Kedmibando prikelti
stalinizmo kultą, tai ar to
reikia Lietuvai ir visai
Europai? Juk STALINAS
KŪRĖ PASAULIO UŽKARIAVIMO
MAŠINĄ -
taip vadinasi čia šioje
nuorodoje Julijos
Latyninos 47,5
min. trukmės žmonijos
gyvybių aukojimo ir net
sąmoningo naikinimo
šokiruojanti paskaita. Jos
tėvu: taip pat rašytoju
jaunystėje žavėjausi
Ogonioko žurnale, ir dabar
su juo F.b. draugauju. Todėl
patariu ir jo puikiai
paruoštos dukros klausytis,
nes J.Stalinas kaltas
dėl visų II-o pasaulinio
karo, o taip pat ir dėl
Holokausto aukų, nes
ruošdamasis užkariauti visą
pasaulį, planavo klastingai
smogti Vokietijai, pagal
planus "Гроза ir "Гроза".
Kodėl apie tai visai nerašo
Lietuvos žiniasklaida? Juk
lietuviškoje Google-je apie
tai tik aš internete rašiau,
nors yra ir rusiškoje vikipedijoje,
profilyje dudkinvitaly,
L.I Buničiaus «Operacija Гроза. Kraujuoti
diktatorių žaidimai», Marko Solonino
tyrinėjimai (su
juo interviu), personalinis Marko
Solonino tinklalapis,
video: "Falsifikuota istorija
Didžiojo karo", M.Solonino paskaita
Taline "Kokiam
karui ruošėsi Stalinas?".
Apie tai A.
Hitleris sužinojęs,
kur tai gruodžio mėn. davė
įsakymą ruošti "Barbarosos"
planą. Tokia planuojamaJ.
V. Stalino klasta
ar galėjo iš psichinės
pusiausvyros išvesti
hitlerinės Vokietijos
vadovybę, kuri dėl slapto
jos užpuolimo slapta atsakai
sugalvojo Holokaustą?
Juk Galutinį žydų klusimo
sprendimą atskleidė tik 1943
m. pradžioje prie Vansee
ežero konferencijoje. Mat,
internete niekur neteko
rasti žydų naikinimo
planavimus - visur atrandami
planavimai susidorojimui tik
su komunistais. Kas
atras planą-įsakymą naikinti
senelius, moteris ir vaikus?
Na, o kaip vertinama, kad
teroristui paminklinės lentos
atidengime su R.
Šimašiumi dalyvavo ir lietuviško
kaimo Kaniukai moterų ir vaikų
žudikų gaujos narė Fania
Brancovska? Mano
F. b. sienoje yra jos
prisipažinimas-pasigyrimas per
Rusijos žiniasklaidą kaimo
išžudyme dalyvavus, nors mūsų
prokuratūra ją išteisino, ir
todėl Dalia
Grybauskaitė ją
apdovanojo. Už ką?
Šie klausimai, manau, turėtų
dabar-nedelsiant ir
neatidėliojant, keliami LYČ-o,
nežiūrint to, kad dar kol kas
kūrimosi stadija.
Ar šis M.
Begino vadovaujamas
sukilimas negalėjo būt
inspiruotas Sovietų Sąjungos?
Pamąstykime, ar sovietams
geopolitiškai nebuvo naudinga
vardan Europos sovietinės
okupacijos pristabdyti
sąjungininkus britus? Juk yra
žinių, kad iš Vilniaus M. Begino
gabenimu buvo užsiėmęs vienas
didžiausias sovietinis
propagandistas-revoliucionierius
iš lietuvių žydų kilmės Ilja
Erenburgas.,
kuris nuo vaikystės labai
draugavo su V.I. Leninui , L.Trockiui ir J.V.Stalinui
artimu Nikolajaumi
Ivanovičiaumi Bucharinu.
Nors pastarasis Maskvos
priemiestyje "Komunarkoje"
sušaudytas su iš Jonavos (iš
Vareikių kaimo) kilusiu Juozu
Vareikiu, bet nesėkmingu I.
Erenburgo nužudymu
rūpinosi net pats A.
Hitleris už
garsų eilėraštį "užmušk
vokietį".
Taigi, jei M.
Beginas kaip
"pavojingas elementas" sovietų
buvo nuteistas 8-iems metams
katorgos, o po metų-dviejų iš
GULAG-o į minėto generolo V,
Anderso armiją
išleidžiamas negi be
įpareigojimo Sovietų Sąjungai
atidirbti?
Tai ar nesusimąstome, kieno
inspiracijos M.
Beginui ant
Lukiškių kalėjimo sienos
iškabinama ši lenta? Ar tokia
pati kabo Lenkijoje, kai jis
6-ias savaites kalėjo už
neteisėtus protestus prieš D.
Britanijos ambasadą? Negi lenkai
jį nuteisę, dabar, bloginimui
santykius su D. Britanija,
kabins prieštaringai vertinamojo
atminimo įamžinimą? O ką su
Lietuva, išvis, turėjo šis Karo
atbėgėlis 2086, kad nusipelno
atminimo lentos, o Lietuvos
Didvyriai ne?
Ar gaila mums, kad ant Lukiškių
kalėjimo jis įamžintas, kaip
Nobelio premijos laureatas? Bet
po K.Škirpos-J.Noreikos sukelto
triukšmo, negi mes-lietuviai
negalime reikalauti dėti ant
svarstyklių šiuos "nuopelnus"?
Katrie daugiau atsakingi už
tiesioginių žmonių nužudymus?
Katras iš jų Holokausto aukų
gelbėjime labiau nusipelno?
Katras daugiau kankinosi
kacetuose - M.
Beginas ar J.
Noreika? Ar gali istorikai
paspėlioti-paskaičiuoti: kiek
žydų gyvybių kainavo dėl
Izraelio valstybės įkūrimo per
kovą prieš Sąjungininkės prieš
Vokietiją armiją? Ar tikrai
vertas tos atminimo lentos, kai
Didžioji Britanija už jo galvą
siūlė 30 000 dolerių premiją?
Ši paminklinių lentų
nuėmimo skandalo sostinėje
aktualija, turėtų būt svarbi ir
Lietuvos centre - Jonavoje, nes
joje pirmiausiai žydų
bendruomenė buvo visiškai
sunaikinta, o josios naikinimo
tiksli statistika bei žudymo
metodai viso Lietuvos žydų
žudymo organizatoriaus Karlo
Jegerio ataskaitos slaptumas įrodo,
kad žydų naikinimų tikslas iki
1942 m. nebuvo žinomas net
patiems naciams. Tai
tada kokiu "pagrindu" R.
Šimašius kaltina J. Noreiką,
sakydamas, kad "turėjo žinoti"
(susiprotėti?), kas laukia žydų
getuose? O kodėl pats R.
Šimašius nesusiprotėjo policijai
paskambinti, kai negalėjo
aplenkti girto
važiuojančio a.a. A. Ūso ir
leido jam žūti?
5- ta tema: Kodėl
sovietmetyje nuslėptas
Jonavos burmistro sušaudymas?
Toje
ataskaitoje yra pažymėta, kad
1941.VIII.01. Ukmergėje
sušaudytas ir Jonavos burmistras
"davęs įsakymą padegti Jonavos
miestą." Kokia to burmistro
pavardė? Negi negalima dabar
surasti archyvuose tą įsakymą?
Kodėl tas burmistras dar dabar
net nežinomas Jonavos
istorijoje? Kodėl net
sovietiniais metais nebuvo
pagerbtas kaip sušaudytas
sovietinis miesto vadovas? Kodėl
sovietinė propaganda neišnaudojo
tokios geros progos pagerbti
sovietinį ("tarybinį") Jonavos
miesto vadovą ir jo sušaudymą?
Kodėl jis nespėjo pasitraukti su
sovietinių-partinių
nomenklatūrininkų šeimomis?
Kodėl sovietmečiu buvo nuslėptas
jo sušaudymas ir, aplamai, jo
egzistavimas? Negi jo atminimas
buvo aukojamas, kad nuslėpti
miesto sunaikinimo priežastį?
Juk tai labiausiai Lietuvoje
sunaikintas miestas.
Todėl
galiu pasiūlyti atsiversti
pernai leidykloje PRINTĖJA
Kaišiadoryse išleistą Vytauto
Venckūno knygą
"Jonavos valsčius
ir miestas 1918-1940 m.",
kur 103 psl. pažymima, kad.
kunigas Petras
Vaitiekūnas tais
okupacijos 1940 metais nuo
liepos 01 d. pasitraukė iš
miesto burmistro pareigų.
Apskrities viršininkas atleidžia
minėtą, paskirdamas Dovydą
Rozenbergą, 1940 m. liepos
02 d. burmistro pareigas pradėjo
vykdyti buvęs miesto tarybos
narys Jokūbas
Epšteinas. O nuo rugsėjo 13
d. Jokūbas
Epšteinas perdavė
burmistro pareigas buvusiam
valdybos sekretoriui Stasiui
Černeckui, kur pastarasis ir
išvyko gyventi į Kauną ir jame
tęsti mokslų. Laikinai eiti
pareigas palieka Magirdą
Mejerą, kurį rekomendavo
Lietuvos komunistų partijos (LKP)
Jonavos valsčiaus komitetas.
Daugiau
žinių nėra toje knygoje. Todėl
galima manyti, kad jį, galimai,
ir minį Karlas
Jegeris, Ukmergėje
1941-VIII-01 sušaudytą "už
Jonavos miesto padegimą". Ar
buvo sąmoningas padegimas, ar
nuo mūšio, apšaudant miestą,
gaisras kilo ir tik pretekstą
prirašė, kad ataskaitą žudymų
būtų gražesnė?
Ši Jonavos
paslapties aplinkybė ar negali
būt kaip nors susijusi su NKVD
ir su Jonavos garbaus rašytojo Grigorijaus
Kanovičiaus artimu
giminaičiu (lyg, per žmoną);
NKVD vienu iš vadovu ... Dudaku?
Juk jis; kaip ir Nachmanas
Dušanskis - sėdėjo
kalėjime ir Justo
Paleckio vyriausybei
pradėjus veikti, ... Dudekas tapo
Jonavos NKVD darbuotoju. Tai ar
vykdė jis trėmimus?
Susimąstykime: Juk šio rašytojo
sūnus Sergejus vienas iš
labiausiai nusistatęs prieš
lietuvių Birželio sukilimą.
6-ta tema:
Žymiausias jonavietis iš
geto į Sibirą
Juk to
sukilimo ir karo pradžios metu
labai daug Jonavos žydų
bandė pabėgti, bet nepasisekė.
Kad ir žymus fotografas, Foto
studijos UNION ir kino teatro
savininkas Tuvijus
JOFFE bandė
pabėgti, bet nespėjo - vokiečiai
liepė sugrįžti. Apsigyveno
Kaune, nes jo namai Jonavoje
sudegė visiškai. Vėliau savo
butą išsikeitė į Vilijampolės
gete ir jam pavyko savo
vaikus išsaugoti, kad jie
akcijose nebūtų sunaikinti, o
pabaigoje su šeima pavyko
pabėgti - Kleboniškio miške
slapstytis teko, kol sovietinė
armija atėjo. Įsidarbino
fotografu mano gimtojoje
Zanavykų gatvėje priešais
Žaliakalnio turgų ir priešais
mano senelių buvusią
parduotuvėlę. Gal ir jis mane
mažą apie 2,5 m. turintį
nufotografavo ir 1949 m. kovo 19
d. buvo ištremtas masiškiausiame
trėmime pagal kodinio pavadinimo
planą ПРИБОЙ ("Bangų
muša".) Jo asmeninėje byloje
figūruoja net du NKVD agentai,
kurie "ištyrė" jo lojalumą
sovietų valdžiai, klausinėdami
apie sionistines nuotaikas dėl
išvykimo į Izraelį. Todėl buvo
apkaltintas "neištikimybe"
naujai santvarkai ir pripaišė jo
studijos ir kinoteatro
samdomų darbuotojų
"nusikalstamą" disponavimą. Iš
tremties vietos Irkutsko jam
neleido sugrįžti Jonavos rajono
partijos komitetas ir todėl 1971
m. mirė Irkutske. Ten palaidota
ir jo vyriausia duktė.
Šiuo metu
toje apskrityje
ekspedicija atlieka mokslų
daktarė Rasa
Čepaitienė, kuri Daukanto
aikštėje mitinge pasakė kalbą
dėl atminties trynimo ir
ir tik ką grįžo pateikė
ekspedicijos įspūdžius - jos
pašnekovu Tomas
Baranauskas. Siūlyčiau per
googl-ę būtinai išklausyti ar
perskaityti "Aktualioji
istorija: Tremties atmintis: sibiriečių,
tremtinių ir kolaborantų
perspektyvos (video)"
Ir čia vėl ATKREIPIU JONAVIEČIŲ DĖMESĮ,
kai mokslininkė Rasa paminėjo
šviesiosios atminties monsinjorą Vincą
Algirdą Pranskietį bei
jo knygą BAIKALO ŽVEJYS. Todėl
šios temos apibendrinimui per
googlę siūlau paskaityti ""Rasa
Čepaitienė. Savos istorijos
politikos būtinybė".
7-ta tema: Ką
darysime, kad nesikartotų ...?
Taigi, grįžtant prie vokiečių
atėjimo į Jonavą,
iki jų atėjimo veikė Jonavos šaulių
būrys, kuris vadinosi
Partizanais, nes sukilimo metu
buvo bevaldystė - okupantų
vijimo lauk procedūra.
Yra žinių,
kad, vokiečiams pareikalavus,
buvo išrikiuoti tie 64
šauliai, ir buvo atsiklausta,
kas nori atlikti labai sudėtingą
nusikaltusių komunistų naikinimo
darbą. Tam darbui atlikti buvo
renkami, atrodo, tik savanoriai
- tam prievartos nebuvo daromos
jokios. Kaip vienas to istorinio
laikotarpio tyrėjas man
papasakojo, iš 64-ių
rikiuotėje stovėjusiųjų, į
priekį žengė apie 10-12
pasiryžusių pasiūlytai
atsakingai žudymų misijai.
Patyrinėjus jų bylas, -
pasirodo; visi pasiryžusieji
PRIEŠ SAVAITĘ BUVO PRARADĘ
ARTIMUOSIUS - į Sibirą
ištremtuosius, dėl kurių labai
pergyventa, nes 1863-64 m. m.
trėmimai pasakojimuose dar buvo
gyvi iš senelių atsiminimų. Juk
jie buvo siaubingai skaudūs, nes
didžioji dauguma ištremtųjų
artimųjų likimas tapo nežinomas
visam gyvenimui. Todėl nieko
nuostabaus, kad ištrėmimas
šeimomis su mažais vaikais
atrodė net kaip jų sunaikinimas.
Šį įspūdį reikia vertinti iš to
laikmečio psichologinės
stresinės situacijos. Juk
baudžiavos naikinimo metu, po
sukilimo į kokią katorgą
ištremti - žinoti niekas ir
negalėjo. Laiškus į gimtuosius
kaimus iš Sibiro, varge, ar
rašyti galima buvo? Juk ir
raštingų tada, kaži, ar
kaimuose, ar tarp katorgininkų
daug buvo? O skausmas dėl
dingusiųjų be žinios, tikrai,
turėjo būt labai jautrus -
tūkstančius kartų siaubingesnis,
nei mums dabar apie paskutiniąją
tremtį, kaip vos ne "kurortu"
galima įsivaizduoti. juk
tremiami buvo grandinėmis
surakinti. Tai vaizdas
siaubingas. (Juk mano senelis
man mažam, gerokai po po karo ne
kartą pasakojo man apie savo
senelį, dalyvavusį dar
ankstesniame 1831 m. sukilime)
Ištrėmimą į kitą planetos dalį,
naktį, surinkus tik per valandą,
jokiais būdais negalima lyginti
to siaubo su žydų perkėlimo iš
vienos miesto dalies š kitą -
jiems skirtą getą. kurių
trėmimams labai aktyvių skundikų
ir organizatorių, matyt ir buvo
kai kas iš žydų bendruomenės,
kurie labai vieningai laikėsi.
Todėl
tyrimui būtina pasitelkti
psichologijos specialistus - būtina
tirti žydšaudžių motyvacijas
tam, kad daugiau nepasikartotų
jokios genocido formos. Juk
atrenkami mirties nuosprendžių
vykdytojais buvo, kaip atrodo,
buvo teikiama, kad bus baudžiami
komunistai ir su jais susidėję.
Kaip tik; ką tik nukentėję -
praradę
artimuosius-ištremtuosius kaip
nesiorganizuos į KOMUNISTšaudžių brigadas,
jei "socializmas
(tikslas) pateisina ...
prievartą ir žmogžudystes"?
Tie kruvinai-raudoni žodžiai yra
garsiausio pasaulyje žydo -
Raudonojo teroro teoretiko Leibo
Bronšteino, kuris savo
žydiškumą paslėpė po pseudonimu
"levas Trockis", taip,
kaip tai padarė jo visi
bendratautiečiai, tapę TERORISTAIS-"revoliucionieriais"
(kabutėse), nes Didysis Spalio
PERVERSMAS nebuvo jokia
"revoliucija", o tik
nusikalstamas leninis karinis
perversmas. Ir
to paties komunistinio terorizmo
ideologo - "Levo Trockio"
įkurtosios kruvinosios
Raudonosios armijos
vasario 23-čiosios diena galop
tapo "vyrų diena", atžyminti
"vyriškumą" ne ginti tėvynę, bet
žudyti niekuo nekaltus civilius
gyventojus, pradedant nuo
pilietinio karo buvusioje
Rusijos imperijoje iki tokio pat
Ispanijoje brolžudiško karo,
nekalbant apie žudynes Vengrijos
-1956 ar "Prahos pavasario" metu
iki Afganistane ar Tbilisio
"kastuvėlių baliuje".
Tai
kaip po 1941 m. birželio mėn.,
sovietiniams okupantams
traukiantis, Pravieniškių,
Panevėžio, Utenos, bei visur
kitur ir net Rainių žudynių atsakomoji
reakcija kerštu peraugo į
kruvinųjų komunistų savanoriškas
žudynes.
Taigi, KOMUNISTšaudžiai
kaip į žydšaudžius persivertė? Kaip
blogio - komunistų naikinimas
peraugo į masines nekaltų žmonių
žudynes? Ar nereikėtų tą klastą
pradėt studijuoti? Ar ne bus
taip, kad degantys kerštu už
komunistinius nusikaltimus,
peržengę ribas, toliau kelio
atgal neturėjo? Pagal K.
Jegerio ataskaitą
matyti, kad žudymams buvo
parengta speciali mobili, nuolat
pervažiuojanti grupė. Reik
manyti, kad tiesioginių žudikų
nebuvo daug? Kiti buvo įtraukti
į konvojavimus. Kiek suprato ir
suvokė pagalbininkai?
Galima įtarti ir keršto pyktį,
kai PATYS KALČIAUSI KOMUNIZMO
NUSIKALTIMAIS SPĖJO
PABĖGTI į Sovietų Sąjungą,
pasinaudodami organizuotomis
evakuacijos gurguolėmis,
skirtomis tik komunizmo
nusikaltimams nusipelniusiems.
8-ta tema: HOLOKAUSTO PAGRINDINĖ
PRIEŽASTIS
Todėl
reziumuodamas, siūlau
POLITOLOGIŠKAI tirti fašizmo
atsiradimo priežastį. Juk po
Didžiojo Spalio perversmo
"Marksizmo popiežiumi"
pravardžiuojamas K.Markso ir F.
Engelso draugas
- marksizmo teoretikas: ir V.I.
Lenino oponentas
dėl PROLETARIATO DIKTATŪROS
nesąmonės bei vokiečių
socialistų vadovas Karlas
K a u t s k i s
savo veikale TERORIZMAS IR
KOMUNIZMAS pasmerkė Leniną,
su savo "ИСКРА" (liet.: "Kibirkštimi"),
padegusį pasaulinį komunizmo
brolžudišką gaisrą, kuris
nusinešė gyvybių apie 5-is kart
daugiau, nei Holokauste.

Galima PASIDIDINTI |
Todėl Holokausto
vertinime negali būt
juodo-balto matymo. Lygiai
taip pat įrodinėjo ir Karlas
Kautskis dėl
pasaulio matymo, kad jis
nėra tik juodai baltas.Jis,
kaip ekonomistas ir Karlo
Markso veikalo
"Kapitalas" IV-tojo tomo
redaktorius, o taip pat
ilgametis vienintelio
pasaulyje marksizmo
teorinio žurnalo «Die
Neue Zeit» redaktorius,
parašė ir išleido knygą
"Bolševizmo krizė" (ji
dar vadinosi
("Bolševizmo
aklaviete"), kurioje
demaskavo Rusijos
bolševikų nukrypimą nuo
socialdemokratinių
principų. Bet, prieš tai
parašė knygą skirtą
terorizmui, kuri, deja,
Lietuvoje ir
lietuviškame internete
visai net neminima,
išskyrus,, tai, kad tik
aš lietuviškai miniu
apie šį svarbų kūrinį. |
Kodėl
Lietuvoje ignoruojami
socialdemokratinių vertybių
istorinis paveldas? Negi tai
įtakos turi LSDP signataro R. E.
Dzeržinskio bolševikinė įtaka
Lietuvai? Apie tai dar žemiau
sugrįšiu. Juk K. Kautskis šiame
veikale atskleidžia bolševizmą,
vedantį visuomenę nuo
demokratijos į valstybinę
vergiją. O kodėl ji buvo
suprasta ir 1940-41 m.m.
Lietuvoje kaip "žydų vergija"
(atsišaukimuose kažkas platino
tokį paminėjimą), - ar į
tai nebus prie jų nagus prikišęs
Gestapas, slapta planavęs
Holokaustą?
Todėl atsakymą
ieškoti reiktų šio K.
Kautskio veikalo
priešistorę, kai mažiau nei po
metų Petrograde įvykdyto Spalio
perversmo, 1918 m. rugpjūčio
mėn. Vienoje paskelbia brošiūrą
"Diktatūrą proletariato": joje
bolševikai buvo apkaltinti
Pilietinio karo Rusijoje
sukurstymu. ir nesugebėjimu
prižiūrėti rinkimų teisę. Joje
buvo kritikuojamas ir
V.I.Leninas nutolimu nuo
demokratinės praktikos apriboto
elektorato naudai. Pastarasis į
tą jo kritiką skubiai
(spalio-lapkričio mėn.)
sureagavo brošiūroje "Proletarinė
revoliucija ir renegatas
Kautskis". Pamenu, kai
mums; pirmakursiams TSKP
istorijos priverstiniame kalime
būtina buvo liaupsinti šį V.
I. Lenino "kūrinį",
kuriame buvo smerkiamas
"gėdingas" II-asis
Internacionalas (taip vadinamas
"Berno internacionalu") ir
"gyvos revoliucinės dvasios"
marksizme naikinimu. Dar iki
Atgimimo; iš leninizmo
demagogijų varpinės, pažvelgus į
visumą, akivaizdžiai matėsi tik
bolševikinis primityvizmas,
kuris nūdienos sampratoje tapo
net juokingu.
Todėl nieko nuostabaus, kad
atsakui į tą V.
I. Lenino prasivardžiavimą
"renegatu", Karlas
Kautskis 1919
m. išleidžia jau aukščiau mano
paminėtą TERORIZMAS IR
KOMUNIZMAS knygą. Joje išdėsto
politinės situacijos sovietinėje
Rusijoje blogėjimą bei
"brolžudiško" karo įžiebimą,
pasinaudojus socialine
katastrofa po Pirmojo pasaulinio
karo, pasinaudojus šalyje
išsiviešpatavusios anarchijos
situacija. Tas Didysis
karas praktiškai sunaikino
"aukšto intelekto drausmingą
darbininkų klasę", išsaugojusi
savyje tik neišmanėlius. Viso
šito dėsningu rezultatu tapo
ekonominis krachas ir primityvus
keršto troškimas (psl.:
171),
kuris analogišku tapo ir vėliau
Holokausto metu
Šiame
veikale Kautskis pasuka
žvilgsnį į istoriją: praveda
palyginamąsias lygiagretes tarp
1793 m. teroro Prancūzijoje ir
1871 m. Paryžiaus komunos
laikais, o vėliau ir 1917 m.
Spalio mėn. Rusijoje terorizmo
pobūdį aprašo.
Jis
sovietinį režimą lygina su
prancūzų teroru, kaip
spekuliantų, prekybininkų,
pinigų skolintojų. Skaitant šį
veikalą, pastebime, kad
situacija kartojasi, kaip
Prancūzijos revoliucija paruošė
respublikos virsmą į Napoleono
imperiją. Kautskis pastebi
Lenino baigtį Rusijos Napoleonu.
Juk Korsikos Bonapartas
laimėjo Prancūzijos širdį tuo,
kad suteikė pasitenkinimą.
kad revoliucijos principai
užkariavo Europą; kiti, labiau
džiaugėsi tuo, kad prancūzų
armija apiplėšė visą Europą ir
praturtino Prancūziją. Bet K.
Kautskis pastebi, kad
revoliucinis bolševikų
militarizmas nepaturtins
Rusijos- atvirkščiai, ji gali
tapti tik nauju jos nuskurdimo
šaltiniu. Pastebi, kaip Rusijos
pramonė pradėta "atsikurt
ir dirba armijų, o ne
produktyvumo tikslams. Rusijos
komunizmas iš tikrųjų tapo
kareivinių socializmu.
"Rusijoje
bolševikai nugalėjo, bet
socializmas patyrė krachą."
- taip rašė K.Kautskis.
Personaliai atsakomybę už Spalio
perversmą ir po jo smurto
siautėjimą, K. Kautskis
atsakomybę paskyrė bolševikų
lyderiui, minėtam "Levui
Trockiui". Pagal K.
Kautskį, Rusija
perėjo nuo socializmo į
"valstybinio kapitalizmo"
kūrimą. Kaip marksizmo
teoretikas prognozavo, kad jėgos
panaudojimas ir diktatoriški
metodai atves šalį naują
visuomenės išnaudojimo sistemą.
Skyrelyje "teroras" K.
Kautskis jos
raidą mato ne bolševikų prašymu,
o tik dėka recepto, pagal
kurį bolševikų režimas veikia
nuo pat pradžių, eidamas tik
prie smurto, prie savivalės,
kurių atžvilgiu neįmanoma net
kukliausia kritika. Teroras ir
siaubo režimas tapo neišvengiama
komunistinių metodų pasekme.
Svarbiausia, teroras,
prasidėjo sunaikinus visą
spausdinto žodžio laisvę.
.
Revoliuciniai teismai ir
nepaprastosios padėties
komisijos ("čerezvyčaik"-os),
tapo teroro padarais. Ir vieni,
ir kiti surengė baisias
baudžiamąsias ekspedicijas,
kurių aukų skaičius negali būti
nustatytas. Bolševizmo gynėjai
cituoja, kad jų oponentai -
Suomijos baltoji gvardija,
Baltijos baronai, caro generolai
ir admirolai - nieko geresnio
nedaro. Bet K.
Kaustskis klausia:
"ar
vagystę galima pateisinti tuo,
kad kiti vagia?"
Be to "Rusijoje, kaip ir
apskritai stiprios karinės
autokratijos šalyse buvo
auginama bailiai, bijantys
valstybės valdžios". Ar ši K.
Kautskio mintis
neaktuali šiai dienai?
Kautskis pabrėžia, kad
vienintelis būdas išvengti
smurto ir ramiam, pozityviam
darbui yra demokratija - tai
vienintelis būdas ugdyti
aukštesnes gyvenimo formas,
kurias kultūringas žmogus
įkūnija socializme. Diktatūra
veda tik į tokį socializmą,
kuris vadinamas azijietišku. Tai
visiškai nesąžininga, nes Azija
žmonijai suteikė Konfucijus ir Buda.
Ne veltui Rusijos inteligentai į
pastarąjį atkreipė tada didelį
dėmesį.
Bet, deja, šias
pastarojo (Budos)
aukštąsias Šambalos
paieškos vertybes
nutraukė žydo Leibo
Bronsšteino Raudonasis
teroras, ir jo
pagrindėjas minėtas
"Trockis" 1920 m.
gegužės pabaigoje
pabaigė ir Hamburge
Kominterno vakarų
Europos sekretoriato
leidykloje rugpjūčio
mėn. atspausdintoje
bandė atsakyti Kautskiui savo
brošiūroje pavadintoje
tuo pačiu pavadinimu
Terorizmas ir
komunizmas Anti-Kautskis.
kurį Jis Kautskio kūrinį
pavadino viena
apgaulingiausių ir
nesąžiningiausių knygų,
kurioje "«из-под
ученого колпака торчат
уши клеветника» (pusl.:.
154) frazė
labai prilipo
nemąstantiems ir
tingintiems įdėmiai
perskaityti K.
Kautskio teiginius. |

Galima PASIDIDINTI |
Trockis teigė K.
Kautskio nukreiptą
teoriją prieš "revoliucinį
ryžtingumą", vis tiktai
konstatavo ūkio nuosmukį, bandė
aiškinti apie vidinę kovą
"nueinančios nuo scenos"
klasinės sistemos, tokios, kaip
vergovinę, feodalinę ar
kapitalistinę.
Bet, deja, matome Trockio
demagogiją, nes vergovinė
santvarka paremta
prievarta-smurtu, kažkiek jo
buvo ir feodalinėje, dėl kurios
skeptiškas buvo su
Lietuva-Lenkija-Gudija turėjęs
reikalų Mykolas
Kleopas Oginskis (jo
250-mečiui per Jonavos istoriją
daug dėmesio skyriau), o
kapitalistinė sistema tos
prievartos ir neturėjo -
atvirkščiai: per prievartą
Rusijoje , pagal K.
Kautskį, pradėtas
kurti "valstybinis
kapitalizmas", dėl ko ir turėjo
Sovietų Sąjunga su savo
komunistiškai kapitalistine
prievartos sistema pagal
trockišką frazę ir nueiti nuo
scenos, tik palikdama pasauliui
baisiausias komunistinio teroro
pasekmes, kurių aidu ir buvo
Holokaustas; dar kol kas
neįprasmintas su jo apraiškos
priežastimi. Ne veltui Stalinas
išgyrė savo šio aršiausio
oponento anti-kautskišką
"kūrinį". Ypatingai jam patiko
revoliucinis proletariato
viešpatavimas be blokų su
kitomis socialistinėmis
partijomis, kas vedė iki
absoliučios stalinistinės
žiauriausio stiliaus diktatūros,
kuri nieko bendro neturėjo ir su
proletariatu.
Taigi žvelgiant į
postkaustiškąjį periodą, kaip ne
liūdna, bet plačiau (holistiškiau)
žiūrint į visuomeninį reiškinį,
kaip Holokaustą, jame matosi
atsakas pagal
Veiksmo-atoveiksmio dėsnį ne tik
fizikoje bet ir visoje gyvoje
Gamtoje. O tas dėsnis net ir
nesirinko: kaltas-ne kaltas.
Taip, kad K.
Kautskis tame
savo veikale kaip
ir numatė būsimas pasekmes, į ką Leninas pavertė
ir iškreipė, pamindamas
parlamentarizmo idėjas. Net ir Fridrichas
Engelsas senatvėje
buvo atsitokėjęs nuo kai kurių K.
Markso teiginių,
net pats K.Marksas vėliau keitė
požiūrį ir K.
Kaustskis tai
mini. - juos reik vėl pradėti
nagrinėti kritiškai - nieko
neiškraipant, taip, kai po Arvydo
Juozaičio straipsnio
"POLITINĖ KULTŪRA ir Lietuva".
Po šio Arvydo ptanešimo, praėjus
3-ims mėnesiams ir aš Jonavos Balse
pirmąjį leninizmą demaskuojantį
straipsnį paskelbiau "Ar
Baltos dėmės baltos?" ( to
straipsnio apatinė dalis)
Primygtinai patrkoi nuorodą: Karlo
Kautskio TERORIZMAS
IR KOMUNIZMAS rusų
kalboje PDF formatu ТЕРРОРИЗМ
И КОММУНИЗМ К. Каутский
9-ta tema: TOTALITARINIŲ RĖŽIMŲ
OKULTISTINĖS
ŠAKNYS
Prie
totalitarinio rėžimo galima ir
priskirti mūsų LTV, kur
žurnalistė Indrė Makaraitytė jau aukščiau
minėtą temą pradėjo žodžiais: "
"Vytautas Sinica, ... platina
Genocido ir rezistencijos tyrimų
centro darbuotojų SUKURTĄ
m i t ą ,
kad esą getuose, taip esą manė
vokiečių įsakymus vykdę
lietuviai, žydams saugiau. Tai
štai kodėl Vėtros parašas ant
Žagarės geto įkūrimo ne toks
mirtinas".
Žodžiu, LTV žurnalistė teigia,
kad, LGGRTC mokslininkai, neva,
"ne tyrimais, o kūryba"
užsiiminėja, o visi Lietuvos ir
Baltijos-UkraJinos-Gudijos žydai
tapo "užburti-užhipnotizuoti
ypatinga Kolos pusiasalio
psichine liga, žemiau minima" ir
patys nuėjo į getus, sudarę
persikraustymo Komitetus, vėliau
tapusiais getų Tarybomis" ir
"sąmoningai nuėjo mirti,
žinodami", kaip pas Indrę
Sergejus Kanovičius patvirtino?
Tai negi LTV žurnalistė
"kompetentingesnė" už
mokslininkų brigadą? O, vis tik,
kas greičiau į mitų kūrimą linkę
- mokslininkai, ar žurnalistė?
Taigi , M I T A I -
"išsigalvojimai", nors jie turi
realų pagrindą, kaip mano
tyrinėta seniausio pasaulyje
Kalevalos mito užrašymo vieta
Šiaurės Karelijoje palei
Suomijos sieną ir graikų
mitologinė šalis Hiperborėja,
kuri, pasirodo, ir yra ta
Kalevalos šalis. Mane šokiravo,
kad Apolonas, gulbes pasikinkęs,
nuskrenda ir liudininkai
pasakoja tuose mituose, kad
vasarą yra viena diena metuose,
kada saulė nenusileidžia. O, tai
iš kur tai graikai žinojo? Ką,
jie buvo ant Nuorunen -
aukščiausio Karelijos kalno? Į
jį man teko
kopti ir jįjį aprašinėti. O
dabar prie Vyborgo Monrepo
parke, pasirodo, prieš 13-ą
tūkstančių metų susprogdintas
didžiausias statinys, su
išmėtytais dirbtiniais luitais - pasigrožėkite
dviem video pasakojimais
šokiruojančiais apie
tą parką.
Taigi, prie aukščiau paminėtos
politinės kultūros toliau eiti
galima, mano supratimu,
tik holistiškai (visuminiai),
pirmiau atskleidžiant ir
pasmerkiant rasizmo mokslą:
rasologiją ir rasinės viršenybės
hitlerinės Vokietijos nacistinio
okultizmo Anenerbės
organizaciją, kuri Genricho
Gimlerio iniciatyvos
dėka atliko Tibete
Trečiojo Reicho ekspediciją.
Tos SS-ininkų ekspedicijos idėja
buvo perimta dar iš
bolševikų-čekistų ypatingai
slaptos ekspedicijos, atliktos
Kolos pusiasalyje prie Said
ežero (Saidjarv, arba Saidozero),
kur šalia yra Inčur (Krūties)
kalnas (vietiniai "sopkomis"
tokius kalnus vadina) ir ant jo tik
paskutiniais metais atskleisti
buvusios civilizacijos (graikų
mitologinės Hiperborėjos)
piramidės likučiai.
Kaip tik man
asmeniškai teko į tą Krūties
kalną per treniruotę 1972 m.
užbėgti, o po to nusileisti prie
to paslaptingo Said (Švento)
ežero, bei pasigerėti iš
Saidjarvo bekliokiančiu tikro
kalnų upelio grožiu. Tada mes
baidarėmis plaukėme Lavozero
ežeru, o po to upėmis Caga, Pana
ir Varzuga iki Baltosios jūros
pakrantės, kuria jūrlaiviu
perkirtome į Archangelską. Dabar
čia keliauti neįmanoma, nes yra
slapta povandeninių laivų bazė
ir maršrutas uždarytas.
O tada,
grįžęs į Lietuvą, išlydėjau į tą
patį maršrutą savo Azoto
vyriausių specialistų grupę,
kurie buvo įsteigę Azoto vandens
sporto klubą, kur toje grupėje
buvo ir Bronislovas
LUBYS, tada dirbęs mūsų
šalies didžiausios įmonės vyr.
inžinieriumi. o vėliau ir
generaliniu direktoriumi.
Paminiu
jį, nes jo dėka buvo išvesta iš
Lietuvos sovietinė armija, kai
buvo Premjeru ir dabar todėl mes
esame laisvi - turime Žodžio
Laisvę, dėka kurios Jums visiems
čia galiu rašyti. O tada jie -
šios įmonės vyriausi
specialistai su tuo baidarių
žygiu tapo
Sovietų Sąjungos čempionais ir
apie jų žygį tada 1972 m.
aprašiau Jonavos Balso
uždrausto KGB, o vėliau (1969
m.) mano atkurto Turistų klubo
skyrelyje "Žygeivis".

Galite pasididinti |
Buvo
uždraustas ir šis
pavadinimas, nes
Vilniaus universiteto
studentų turistų klubas
"Žygeivis", kuriam
vadovavo legendinisTadas
Šidiškis, žygius
atlikinėdavo po mūsų
tautinės reikšmės
objektus ir platino
tautinę savimonę, už ką
buvo šis klubas
uždraustas. Todėl jų
žygiavimų idėjų
pratęsimui ir pavadinau
Jonavoje Keliautojų bei
Orientavimosi sporto
skyrelį, kurį taipogi
bandė visaip uždrausti -
reikalavo pervadinti.
Bet
komunisto; iš vietinių
sentikių kilusio
laikraščio redaktoriaus
pavaduotojo ... Pankratjevo dėka
pavyko tą pavadinimą
išsaugoti, net iki, 1,5
metų. Jis kaip vietinis
rusas, labai žavėjosi
šiuo gražiu lietuvišku
žodžiu ir todėl jį
pavyko išlaikyti, kol
minėtas neiškeliavo į
Anapilį. |
Tame Anapilyje yra jau ir
žymiausias Lietuvoje
keliautojas-kraštotyrininkas-tyrinėtojas
bei Nepriklausomybės signataras Gediminas
Ilgūnas, kurio Jonavoje
įkurtą Turistų klubą ir buvo KGB
uždraudusi, dėl ko man teko
nuėjėti į komjaunimo komitetą
bei jame padirbėti, kad tą
uždraustąjį klubą atkurti, už ką
ir buvau tuoj pat pašalintas,
kaip "netinkamas ideologiniam
darbui". (Apie
tai rašė net pats G.
S. Ilgūnas) Mat, tada
susipažinau su buvusiu politiniu
kaliniu-disidentu minėtu Gediminu
Stanislovu ILGŪNU, ir
per klubo atkūrimo konferenciją
parodžiau kino filmą šio;
Jonavai uždraustojo žinoti ką
nors apie šį keliautoją ir apie
jo atliktos ekspedicijos 1863-64
m. m. sukilėlio-tremtinio bei
didžiausio Sibiro tyrinėtojo Jono
Čerskio keliais.
Taigi,
man tapus, lyg, "musei
išmestai iš raudonų barščių",
tame atkurtame Klube prasidėjo
turiningo ir prasmingo
laisvalaikio Keliautojų
sporto veikla.
|

Ši
nuotrauka
paimta iš ČIA |
NUOTRAUKOJE matote
Azoto
įmonės
vyriausių
specialistų
-
vandens
turistų-baidarininkų
grupę su Bronislovu
LUBIU Kolos
pusiasalyje
šalia Said ("Švento"
pagal
saamių
kalbą)
ežeriuko ant
Ninčur
(moteriškosios
Krūties)
kalno prie
legendinės
graikų
mitologijoje
minimos Hiperborėjos šalies
buvusios
piramidės.
Už jų
nugaros
Lavozero
(Lavjarv-o)
ežeras,
iš
kuriuo
jie
upeliais
plaukė
iki
Baltosios
jūros ir
su tuo
žygiu
tapo
1972 m.
Sovietų
Sąjungos
čempionais. |
|
|
|
Todėl Holokausto
problema per
Holizmo Sinerginius ryšius siejasi
su šia Kolos pusiasalyje minima
mitologine Hiperborėja, nes
ją prie šio Said ežero
atrado NKVD čekistų ekspedicija,
kuriais domėjosi vienas iš
Holokausto vykdytojų, - tai Genri
Geringas, kuris iš tų
čekistų perėmė tyrinėjimus
Himalajuose, skirtose grynosios
airių rasės paieškose ir ...
O tai Kolos pusiasalyje prie
Said ežero čekistų ekspedicijai
1922 m. vadovavo sovietinis
okultistas-rašytojasAleksandras
Vasiljevičius Barčenko,
kuris buvo ir telepatijos
tyrinėtoju bei hipnotizuotoju.
Po Didžiojo Spalio perversmo
pradėjo dirbti seniausioje
Rusijos psichologijos, psichikos
ir neurologijos tyrinėjimo
įstaigoje, 1907 m. įkurtoje Vladimir-o Michailovič-iaus Bechterev-o
ir Sankt Peterburge "Bechterevka"
pramintoje. Tame Smegenų
institute buvo išbandyti
elektrofiziologijos,
neurochemijos, biofizikos,
fizinės chemijos metodai.
Barchenko čia dirbo kurdamas
naują visuotinę
ritmo doktriną, vienodai
taikomą kosmologijai,
kosmogonijai, geologijai,
mineralogijai, kristalografijai,
taip pat viešojo gyvenimo
reiškiniams. Vėliau savo
atradimą jis vadins sintetiniu
metodu, paremtu senovės mokslu.
Šis mokymas bus apibendrintas jo
knygoje Dunhor. Jis minėtoje
Kolos pusiasalio centro
ekspedicijoje plito liga
vadinamu kažkokiu "mirgėjimu?"
(rusiškai "мерячением") arba,
"Arkties isterija". (P.S.: nelabai
aiškus ligos simptomo
pavadinimas - manau-greičiau,
kas tai turėtų būti kažkas
panašaus žodį "мерecтчение"-
vaidenimąsi, kai kada svajonę ar
matavimą reiškiantį.)
Ja ja susirgdavo ne tik
vietiniai aborigenai, bet ir
naujai atvykusieji. Tai
specifinis susirgimas, panašus į
masinę psichozę, ypač,
spontaniškai per šamaniškas
ceremonijas. Ligos simptomas,
kai žmonės
pradeda kartoti venas kito
judesius, besąlygiškai vykdant
bet kokias komandas.
(P.S.: Atkreipiu
dėmesį į tokios žmonių lygos
naudą valdantiesiems
besąlygiškai valdyti visuomenę,
ar jos dalį.)
Rusijos mokslininkai, tarp jų ir Vladimiras
Bechterevas, XIX
amžiaus pabaigoje atkreipė
dėmesį į šią keistą ligą.
O Barčenko šiaurėje
praleido apie 2-jus metus. Jis
dirbo Murmansko biostotyje -
tyrė jūros dumblius, vadovavo
Murmansko kraštotyros institutui
- tyrinėjo regiono praeitį,
saamių (rus.: laapių) gyvenimą
ir įsitikinimus. Ekspedicijos
tikslas buvo ieškoti
Hiperborejos paveldo.
Net 1914 m. apie šiaurę šis
rašytojas romane Iš tamsos
papasakojo senovės legendą apie
Čudų gentį, kuri nuėjo po žemę,
kai čukonai užgrobė jos
teritoriją. Nuo to laiko čudai
požemiuose gyvena
nepastebimai, o prieš nelaimes
ateina į žemę ir pasirodo olose
(pečorose) Oloneco gubernijos
ir Suomijos pasienyje. Prie
Lovozero (kur mes;
jonaviečiai keliavome) iš jaunos
Laparių (saamių) šamanės Anos
Vasilievnos užrašė taip:
Senai-seniausiai
saamiai kariavo su čudais. Jie
laimėjo ir išvijo. Čudao išėjo
po žemę, o du jų viršininkai
išjojo žirgais. Arkliai peršoko
per SAIDežerą ir atsitrenkė į
uolas, ir juose, liko amžiams.
Laapiai juos vadina juos
seniais. (P.S.: aš
pats prie to Lavjarvo ežero 1971
m. stebėjau studentes-filologes,
kaip jos bendravo su
pagyvenusiais saamiais ir
klausinėjo-užrašinėjo jųjų kalba
žodžių bei ištarimus-kirčius.
Juk saamių kalboje vandens
objektai - upės, upeliai, ežerai
ir balos turi net 60 skirtingus
supratimus.)
Tik
paplaukus į Lavjarvo ežeru (suom.:
"jarv"-ežeras),
ekspedicijos dalyviai pateko į
gana keistą paminklą taigoje -
masyvų stačiakampio formos
granito akmenį. Be to jis
tiksliai orientuotas visus
pasaulio kraštus Vėliau A.Barčenkasužinojo,
kad nors lapiai išpažįsta
stačiatikių tikėjimą, bet jie
slapta garbina saulės dievą ir
aukoja kraują be kraujo aukoms
akmeniniams blokams-meniarams,
Laparo mieste - seyd. Šį
tolimą Kolos pusiasalio kraštą
vėl su Lietuvos centru Jonava lyginu,
nes į Nerį aukščiau Jonavos įteka
Šventoji, turinti tos pačias
hidroninimo sakralumo
pabrėžimo reikšmę, atspindintį
tokį patį toli vienas nuo kito
gyvenusių ainių mentalitetą.
Ši 1922
m. ekspedicijos ir mūsų jonaviečių
1971 m.
žygio vyko šalia kalnų
masyvo; čia rusiškai "Ловозёрские
тундры"
vadinami, kuris plyti tarp Lavjarvo ir Umbjarvo ežerų.
Į Lavozero saamių miestelį nuo
geležinkelio į Murmanską jam
statmenai į rytus
atvažiavome per Revdos miestą,
iš kurio apylinkių gerokai
vėliau buvo pradėti tiekti
apatitai į Jonavą gan
ne daug metų iki dabar
katastrofos, nuo kurio sudegė
Nitrafoskos cechas. Apie
tai tada 1971 m. neturėjau jokio
supratimo, kad tas produktas bus
susietas su Jonava.
Kitaip, būčiau jais pasidomėjęs.
Kažin, ar tos sportinės kelionės
metu pats B.
Lubys tada
ką nors žinojo, kad Kolos
pusiasalio apatitai bus
susieti su jo vadovaujama
gamykla?
Taigi,
gyvenvietė Lavozero - saamiškai
Lujavvjr-siijt, "siijt"-teritorinė
bendruomenė - tai saamių Rusijos
kultūros centras. Gaila, tada
nežinojome, kad jos mokykloje
buvo muziejus. Saamių gentis
gyvena Norvegijos, Švedijos,
Suomijos ir Rusijos šiaurėje ir
mokslininkai tą tautelę laiko
pačią seniausią Europoje. Kalba
turi bendras šaknis su suomių,
estų ir vengrų kalbomis,
įskaitant 10 jos skirtingus
dialektus. Juos Lietuvoje
nagrinėja finougristas Stasys
Skruodenis, kuris vadovauja Lietuvos-Suomijos buvusiai
sovietų uždraustai ir Atgimimo
laiku atkurtai draugijai. Jos
atkūrimo procese ir man teko
dalyvauti.(užsimenu Lietuvos
100-mečiui ciklo 3-čioje dalyje:
"3. Lietuvai
Suomija buvo visad pavyzdys.")
Ši tautelė turi du etnonimus - "saamiai"
ir "lariai-lopariai", kas yra
vienas ir tas pats - pirmasis
kilęs iš latviškos ir
lietuviškos, o "lopariai-lapiai"
iš daniškos ir todėl Laplandija
jų gyvenamas rajonas ne Rusijoje
vadinamas. Etnonimas "saam"
Rusijoje oficialiai pasitvirtino
tik 1930 m. Kilmė saamių
labai ginčytina. Manoma, kad jie
yra fino-ugrų ainiai,
palaipsniui ateidavę į Rytų
Kareliją nuo IV-to tūkstantmečio
iki mūsų eros - oš karto,
ledynams traukiantis. Be to
genetiškai saamiams giminingi
yra jakutai, gyvenantys Rytų
Sibire. Manoma, kad jie
migravo vis toliau į šiaurę,
gelbėdamiesi nuo
suomiškosios-kareliškosios
kolonizacijos, prisimdami tų
tautų etninius bruožus, bet
valstybės taip ir nesudarė.
Lavjarvą
saamiai vadina Lujavvjr: "javvjr"
- ežeras, kaip ir suomiškai "jarv".
Ką reiškia "Lu" - nelabai aišku;
manoma, kad tai jėgą kažkokią
reiškianti.

Galima PASIDIDINTI |
Vottovaara 417,2
m virš jūros lygio,
taip pat galite
pažvelgti į seidą
iš kosmoso ant Nuorunen
kalno kaip
aukščiausio Karelijoje
576,7 m virš jūros
lygio, kultinis akmuo
yra ir ant kalno
Possosoro netoli Pia
eero. Manselkės
aukštumoje,
priklausančiame
Panajarvės ežero parkui.
Galite iš viršaus pažiūrėti
video į tą Kivakkoskį krioklį,
nuoKivakkos kalno (saam.:
"Akmenų sergėtojos" -
šventųjų seidų) ant
kurio 499,5 m virš jūros
lygio saamių jaunimas
taip pat rinkdavosi
saulę pasitikti ir
palydėti, kad nedingtų
Rasų švenčių metu.
Toliau tolumoje
pamatysite didelį Pią
ežerą, kurio už
horizonto šiame regione
vienintelis Piaozero kaimelis,
labai atsiskyręs nuo
gyvenamų vietų, ir kurį
galima tik ežeru
kateriu atplaukti,
saugantis, kad
nepasimauti ant
povandeninių medžių,
kurio žuvys gyvena
paskandintame miške,
pakėlus ežero lygį. |
Iš
kairės Ninčurt-as, iš
dešinės Kuamdespachk-o
kalnai, o tarpeklyje
šniokščia slekstėta upė
Seidjiaroiok tekanti
į Lavjarv-ą iš Seid-o
ežero; esančio 189 m.
virš jūros lygio,
ir, kuriuo aš labai
žavėjausi per treniruotę
prie to pasakiško
šniokštimo pribėgęs . |
Netoli Petrozavodsko
(Karelijos sostinės)
po 40 m virš jūros lygio
Kalevalos epo siužetu
nuo 1959 m. (po
sovietio-suomiško bendro
kinofilmo apie šį epą
pastatymo) pavadintąSampo
kalną nuotaikingo "экскурсавод"-o
video, kuriame jis
pakritikavo budizmo
atmainą - skudurėlių ant
pušies kabinimą, manau,
kad suomiams ir karelams
tai svetimas ritualas,
nes Buriatijoje mačiau
tik ant maumedžių
kabinamus. |
Be to A.Barčenko pademonstravo
SPIRITIZMO seansą - tai
kolektyvinių minčių perdavimo
seansą, susikibus rankomis ratu,
..., ir juo įrodė, kad tai
nėra jokio misticizmo. Mat,
koncentruojant dėmesį į kokį
nors objektą, žmonės užmigdo
sąmonę ir sužadina pasąmonę.
Todėl
nieko nuostabaus, kad šios
ekspedicijos vadovas Aleksandras
Barčenko, grižęs
iš Laplandijos po ataskaitinio
pranešimo Smegenų institute,
apie smegeninės veiklos tyrimus
ir surastus šiaurėje artefaktus
apie seniausią civilizaciją,
tapo priimtu
mokslininku-konsultantu į
Rusijos federacijos Valstybinį
koordinacinį teorinį
propagandinį organą (Главнаукa) mokslui
ir kultūrai koordinuoti tyrimus.
Po šios ekspedicijos A.
V. Barčenka organizavo
ezoterinę draugiją "Vieningą
darbo broliją" (ЕТБ),
į kurią įėjo minėtas žymus
NKVD-istas G.
I. Bokij-us bei Sofija
Grigorjevna Uspenskaja, kuri
buvo žmona žymaus rusų
rašytojo-filosofo, matematiko ir
žurnalisto bei metafizikinių
(kosmopologinių) idėjų
populiarintojo Piotro
Dejanovičiaus Uspenskio,
kuris, beje, būdamas generolo
Denikinoarmijos patarėju, 1920
m. su baltagvardiečiais iš
Jesentukio per Konstitanopolį
pasitraukė į D. Britaniją ir
apsigyveno Londone.
Be to, buvo prieita išvada, kad kontaktas
su Šambala sugeba išvesti
žmoniją iš beprotiško kraujo
liejimo. (Šitą
broliją aprašė šiuolaikinis
Rusijos rašytojas Dmitrij-us Ljvov-ičius Bykov-as.)
Be to A.
V. Barčenka domėjos
senovės kultūros ir mokslo
Tibete žodiniu, taip vadinamu "Šambala".
Minėtos Brolijos tikslas ir buvo
- kolektyviniu senovės
civilizacijų mokslo tyrinėjimu
ir kontaktų užmezgimu su
išnykusios civilizacijos
slaptais centrais. Apie savo
sukurtos Brolijos tikslus
Aleksandras Barčenka rašė:
Pamokslas apie
nesipriešinimą, krikščionišką
susitaikymą, pagalba žmogui,
neįsileidžiant į būtinybės
priežasčių aptarimą, įvaldant
vieną iš amatų, darbas
moraliniam savęs tobulinimui ir
ugdant kontempliatyvų mąstymo
metodą(Kontempliacija (lot. contemplatio =
(įsi)žiūrėjimas) didelis
susikaupimas, susitelkimas,
susimąstymas; misticizme
aukščiausio pažinimo rūšis,
kuri remiasi intuicija;
pasyvus tikrovės suvokimas) -
jame pamačiau tiesiogines ETB
funkcijas, orientuotas mistinį Š
a m b a l o s centrą ir pašauktas
aprūpinti šiuolaikinę visuomenę
Senovės Mokslo patirtimi .
Brolijoje nebuvo jokių ritualų.
Tuo pat metu ETB turėjo savo
simboliką. Brolijos simboliu
buvo raudona rožė su baltu
lelijos žiedlapiu ir kryžiumi,
reiškiančiu visišką
harmoniją.
(P.S.: Čia
atkreipiu dėmesį, būtent, į
HARMONIJĄ, kuri būtina Gyvojoje
Gamtoje, nes visi susirgimai
vyksta, kai sutrinka harmonija,
arba, kai tą Gamtos sutvarkyta
harmonija sąmoningai pažeidžiama
neteisingu-vienpusiu, kad ir
ugdymu, ignoruojant VISUMINĮ - H
o l i s t i n į UGDYMĄ.)
Spec. skyriaus pagalba buvo
ruošiamasi ekspedicijai, bet
ekspedicija neįvyko, nes žymus
revoliucionierius-diplomatasG.
V. Čičerinas palaikė
dailininko Nikolajaus
Rericho Tibeto
ekspediciją, kuris, atseit,
buvo susijęs su ОГПУ,
nors šio vokiečių tyrinėtojo
tokiems ryšiams su sovietinėmis
spec. struktūromis yra ir
paneigimas. Deja,
N.
Rerichuinepavyko
toje ekspedicijoje, nes jis buvo
areštuotas.
Profesorius Memfio universiteto Andrejus
Znamenskis knygoje
"Raudonoji Šambala: ... magija
Azijos širdyje", aprašo, kaip
minėtas čekistas Bokij-us
išėjo iš politinės veiklos ir
užsiėmė misticizmu nuo to laiko,
kai susipažino su rašytoju A.
Barčenko, siekdamas
budizmą ir legendą apie Šambalą
priderinti prie komunizmo idėjų.
Vėliau, Aleksandras Barčenko,
duodamas NKVD tyrėjui parodymus,
savo poziciją aprašė tokiu
pavidalu:
"Potokesnio
revoliucinio judėjimo vystymosi,
atsirado bendražmogiškųjų
vertybių griuvimas, vaizdai
grubaus žmonių fizinio
naikinimo. Prieš mane iškilo
klausimai - kaip, kodėl, kokios
jėgos nuskriausti darbininkai
pavirto į
"žvėriškai-staugiančią" minią,
darbininkų masėmis naikinanti
mintis, palydovus
"bendražmogiškųjų idealų", kaip
pakeisti aštrų priešiškumą tarp
PRASTALIAUDIJA ir "minties
darbininkų"? Kaip išspręsti
visus šiuos prieštaravimus?
Proletariato diktatūros
pripažinimas kaip būdas
išspręsti socialinius
prieštaravimus neatitiko mano
pasaulėžiūros. Net akademinėje
NEP-o aplinkoje NEP-o vertinimas
buvo perdėtas kaip nesėkmė,
atsitraukimas, bolševikų
pabėgimas iš savo pozicijų. Man
buvo dar labiau apsisunkino
klausimas: visos kruvinos
revoliucijos aukos pasirodė
beprasmėmis, priekyje dar
daugiau kraujo aukų naujų
revoliucijų ir dar daugiau
ŽMONIJOS SULAUKĖJIMO. Iki to
laiko man formavosi supratimas
kad kruvinas mūsų laikų
košmaras yra istorinės Rusijos
revoliucijos patirties, kuri
kartu su marksizmo atsiradimu ir
raida tęsiasi septyniolika metų,
rezultatas. Kur yra būdų ir
priemonių, kaip išspręsti be
kraujo klausimus?
Savo
mistinėje arogancijoje aš
tikėjau, kad raktas į problemų
sprendimą yra Shambhala-Agarti,
šitame konspiruotame židinyje,
kuriame žinių saugomi žinių ir
patirties liekanos tos
visuomenės, kuri yra žymiai
aukštesnėje socialinio ir
materialinio-techninio
išsivystymo stadijoje nei
šiuolaikinė visuomenė, žinių ir
patirties liekanos.
O kadangi taip yra,
būtina išsiaiškinti kelius į
Šambalą ir užmegzti ryšį su ja.
Svarbiausia dėl tai galėtų būti
žmonės, laisvi nuo prisirišimo
prie daiktų, nuosavybės,
asmeniško praturtėjimo, laisvi
nuo egoizmo, tai yra pasiekę
aukštą moralinį tobulumą. Todėl
reikėjo nustatyti platformą, ant
kurios skirtingos pasaulėžiūros
žmonės galėtų paslėpti laikinus
socialinius prieštaravimus ir
pasikelti iki problemos suvokimo
svarbos. Nuo čia ETB nuostatose
yra; klasių kovos visuomenėje
neigimas, atvira asmenims
prieiga į organizaciją be
skirtumo jų klasės, politinės ir
religinės priklausomybės ... tai
yra kontrrevoliucinių elementų
teisės pripažinimas dalyvauti
organizacijoje, hierarchijos
pripažinimas ir pagarba
religiniam kultams."
Todėl tarp ВЧК-ОГПУ specialaus
skyriaus darbuotojų A.Barčenko atrado
asmenis, kurie padėtų
ekspedicijai į Šambalą. Pavasarį
ir vasarą 1925 m. spec. skyrių
jaudino tik tos ekspedicijos
organizavimas. Šio skyriaus
viršininkas ir pagrindinis
Sovietų Sąjungos šifruotojas bei
slaptosios "Vieningoji darbo
brolija" organizacijos narys Gleb-as Bokij-us..išsivaizdavo
pasaulį kaip didelę informacinę
sistemą, iš kurios manipuliacijų
su žmogaus psichika galimybėmis
galima būtų semti pačią
slapčiausią ir intymią
informaciją. Prieš
Neuroenergetikos laboratoriją G.Bokij-us tikslą
kėlė pritaikomąją reikšmę -
išmokti telepatiškai skaityti
priešininko mintis, arba nuo jo
per žvilgsnį
nuimti-"nufotografuoti"
informaciją iš smegenų. Tai
hipnozė, telepatija, KOLEKTYVINĖ
ĮTAIGA, kolektyvinės
haliucinacijos. Ir, būtent,
tokiomis smegenų savybėmis jau
tūkstantmečiais naudojasi magai,
mediumai, o šiandieną ir
spiritistai. O, kadangi
N-spindulių faktas skaitėsi
įrodytu, turėjo būt
laboratoriškai ištirtos jų
savybės.
P.S.: apie N.Spindulius detaliau
skaitykite.: XX
amžiaus pradžioje N.Spindulius
"atrado" žinomas
prancūzų fizikas, Prancūzijos
mokslų akademijos narys
korespondentas Rene
Blondlo. Jis pranešė juos
atradęs (pagal analogiją su X
spinduliais (rentgeno). N raidė
tai iš miesto Nansi, kuriame Blondlo dirbo,
pavadinimo). Tuos spindulius
neva skleidžia visos materijos
rūšys, išskyrus žalius medžius
ir kai kuriuos metalus. N
spinduliai prasiskverbdavo per
rūkomąjį popierių ir platinos
plokšteles, tačiau akmuo buvo
jiems neįveikiamas. Blondlo pelnė
didžio atradėjo laurus.
Laikotarpyje tarp 1903 ir 1906
metų maždaug 120 prancūzų
mokslininkų paskelbė apie tris
šimtus mokslinių straipsnių,
kuriuose analizavo ir aiškino N
spindulių fenomeną. Pats Blondlo paskelbė
26 straipsnius ir knygas.
Tačiau
jis turėjo akivaizdžių problemų,
mokslininkams demonstruojant
eksperimentus prietemoje, todėl
stebėti Blondlo veiksmus
buvo sudėtinga ir jo aparatūros
paskirtis buvo neaiški. 1904 m.
pasirodė straipsniai, kad Blondlo sukčiauja
įrodymų tapo tas faktas, kad
prancūzų genijaus bandymų
nepavyko atkartoti niekur,
išskyrus jo laboratoriją. Mokslo
istorikas Robert-as Lagemann-as,
knygos Naujas žvilgsnis į
senuosius spindulius (New Light
on Old Rays) pažymi, kad
prancūzų mokslininkų susidomėjimas
N spinduliais buvo panašus įmasinę
beprotybę.
Tai, kaip matome, Rusija moksle
buvo apie 15 m. atsilikusi nuo
Europos, nes vienas iš NKVD vadų G.
Bokij N-spinduliais
dar tikėjo, nors Bechterev-as ir
dar keli žymūs mokslininkai jais
buvo skeptiški. Tačiau spindulinės
energijos paslaptimis domėjosi
ir Aleksandras Barčenka,
kuris kaip
rašytojas-keliautojas, kelionėje
po Užbaikalę, buvo parašęs
apysakų ciklą "Gaisras taigoje".
Kaip tik, ir man ten dėl gaisrų
taigoje teko įdomius nuotykius
turėti Viršutinės Angaros
slėnyje, kai vadovavau sportinei
ekspedicijai. Teko ir Sajanuose
netoli užgesusių Kropotkino bei
Peretolčino ugnikalnių upių
santakose stebėti paslaptingas
budizmo apraiškas. O, kaip tik A.Barčenko ir
tyrinėjo Buriatijos budizmo
tradicijas - su jomis glaudų
ryšį turėjo ir Sankt
Peterburge
...
O prieškario
Vokietijoje (jau po I-mojo
pasaulinio karo) buvo dvi
slaptos draugijos Thule ir Vril.
Šių nariai sukūrė Hitleriui "Führer"
kultą. Thule
(graikų kalba Thouli)
buvo, šalis,
esančią graikų-romėnų geografų
vietose, kur šiuo metu yra
Šiaurės šalys. Sąvoka "Ultima
Thule" (pažodžiui išversta: toliausiai
Thule)
yra paminėta
romėnų poeto Vergiliuso? savo
epokse Aeneda,
iš kurio matyti, kad tai yra Skandinavijos
sritis. Šokiruoja
šio žodžio reikšmės labai
artimas ir lietuvių kalbai.
Rašoma,
kad po II-ojo pasaulinio karo
Thule ir Vril pavyzdys yra
Jungtinių Tautų kūrimas ir žydų
perkėlimo į Izraelį.
.
Be to organizacija Vril,
kuri buvo įkurta 1921 m, jos
misija buvo studijuoti
arijų rasės šaknis, tarp Vrilo narių
buvo Adolfas
Hitleris, Alfredas
Rozenbergas, Heinrichas
Himmleris, Hermanis
Geringas, taip pat Hitlerio
asmeninis gydytojas Dr.
Teodoras Morelis. Jie buvo
taip pat ir Thule nariais.,
Po to 1920 įsteigė NSDAP
politinę partiją, kurią
inicijavo "Thule". Taip,
kad po Hitlerio iškilimo
į valdžią 1933 m, abu klubai
koncentravosi valstybinėje
veikloje ir net galimo karoišieškojime.
Jakbananet apie erdvėlaivių
gamybąo, taip pat apoe Hitlerio ir
kitus nacių vadų pabėgimą į
Pietų ašigalį, atrodo, kaip
nepagrįsta sąmokslo teorija. Kažkodėl
"Thule" ir Vril nepriskiria
kaltės dėl Holokausto. Taigi, nacių
pasirodymas istorijoje ne tik
nebuvo sėkmingas, bet ir jų
romantiškų fantazijų ar
sergančio proto vaisius.
Dar įdomiau yra tai, kad
nacistai, ieškodami Šambalos,
1939 m. ekspedicijoje Reicho
organizuotoje bandė Tibete
atrasti "įėjimą į mūsų planetos
požeminę karalystę". Bet,
panašu, kad toks įėjimas, kaip
rašoma, gali būti tik planetos
ašigaliuose, nes jose Žemės
plutos storis tik apie 50 km, o
ties pusiauju per 100 km. Pagal,
atseit, slaptas Hitlerio
atrastas ataskaitas ir požeminę
Naujosios Švabijos šalį, ar tai
pasaka, reik pagalvoti. Tas pats
ir su Vladivastoko labirintus,
ar Sibire-Urale iš požemių
liliputų dydžio būtybės panašios
į žmones, kurių viena iš jų buvo
rusiškasis Aliošenka ir Lotynų
Amerikos yra, atseit identiški.
Todėl apie tai kai kuriose
šalyse uždraustąjį
kinofilmą žiūrėjimui
reikia psichologiškai
pasiruošti, nes siužetas
gali priminti "NATO tanko po
Kauno žydų kapines
pasivažinėjimą", nuo ko ir
pradėjau šią studiją.
P.S.: Papildau
apie Šambalą -
Šambalos mitą, be teosofų,
linkusių į misticizmą,
"šventosios žemės" pradėjo
ieškoto naciai, japonų
nacionalistai ir sovietų komunistų
bei Vokietijos nacionalistų
okultiniai judėjimai vieni
bandė išgryninti iš budizmo komunistines
idėjas, kiti Tibete rasti
senovės arijų pėdsakus,
atrasti slaptąją Vril galią. Tarp
svarbiausių Bon siekių yra
ugdyti nuoširdumą, išvalyti ir
nutildyti triukšmo kupiną
sąmonę, Bonas (tibetiškai བོན་ )
senoji Tibeto dvasinė
tradicija, vyravusi Tibete prieš VII
a. įsivyraujant budizmui.
Pats realiausias
ir įdomiausias straipsnis tarp
fantastikos ir realybės gali
būti apie Pasaulio
ašies paieškas Tibete II-ojo
pasaulinio karo metu, kai
Hitleris pralaimėjo
Staliningrado mūšį. Tos
ekspedicijos dalyviai ir
beendravo su Dalai
Lama, kai jam 1948 m. buvo
tik 7 metai,
o tie ekspedicijos dalyviai dar
Himalajuose buvo įkalinti
Britanijos valdžios ir todėl
pasaulio ašies neatrado, kad
karo baigtį "atsukti atgal".
Todėl, manau, Holokausto užmačių
priežastį ar nereikia ieškoti
tuose "nuprotėjimuose", mūsų
protui nepasiduodančiuose?

Galima
PASIDIDINTI ir
perskaityti šį
straipsnį |
Na,
o Atgimimo laike
mes:
atkuriančiosios
Lietuva-Suomijos
draugijos
iniciatoriai,
kuri sovietmečiu
buvo uždrausta,
tame
mitologiniame
Hiperborėjos-Kalevalos
krašte teko
dalyvauti
pastarosios
(Kalevalos) epo
užrašymo
vietomis - tą
ekspediciją kaip
kompleksinę
antrus metus iš
eilės, buvome
surengę Baltijos
kelio išvakarėse
ir ją buvau
aprašęs žurnale
"Mokslas ir
Gyvenimas".
Kairėje matote
legendinio
A.Sacharavo
portretą ir mano
straipsnį, kur
pirmą kartą man
nusišypsojo
laimė aprašyti
ETNOCIDĄ
fino-ugro
tautelių.
|
Lietuvai
Suomija buvo visad
pavyzdys.
.....Gerokai iki
Sąjūdžio kūrimo pradėjo
bręsti būtinybė
gilinimuisi į Sovietų
Sąjungos pamatų esmę,
kurių visiškai jau
nesimatė. Jų paieškoms
teko dalyvauti
uždraustos
Lietuvos-Suomijos
draugijos atkūrime, nes
su Azoto
turistais-vandenininkais
ruošėme ne vieną
ekspediciją ne tik už
Baikalo, bet daug kartų
ir į Kareliją. Ne vieną
iš jų aš su savo
pradinės mokyklos suolo
draugu
istoriku-kultūrologu ir
vėliau Lietuvos Žemės
ūkio akademijoje tapusiu
politologu Romualdu
Povilaičiu;
minėtos draugijos
atkūrimo |

Galima PASIDIDINTI
Legendinė Eljaso
Leonrato pušis,
prie kurios aklas
dainius įgiedojo
Kalevalos epo runas |
iniciatoriumi, suplanavome
dviejų metų ekologinę ir
etnologinę ekspedicijas Šiaurės
Karelijoje palei Suomijos sieną.
Jose turėjome tikslą išryškinti
Suomijos ir Lietuvos skirtumą,
parodant net Karelijos
atsilikimą nuo Lietuvos, bei
užaštrinant karelų tragišką
skirtumą nuo savo brolių suomių,
kurie prie caro laikų buvo
vienodame lygyje. Toks
ryškinimas ir net be jokių
išvadų turėjo byloti tiems
skirtumams buvimo Sovietų
Sąjungoje laikotarpio dydžio
įtaką t.y. Blogio imperijos
žalą tautoms. Todėl iš kart, po
įvykusio Baltijos kelio, Jonavos
Balse publikavau kelionių
įspūdžių serialą BALTŲJŲ NAKTŲ
TAMSA bei žurnale Mokslas ir
Gyvenimas aprašiau tų
ekspedicijų apibendrinimą,
akcentuodamas seniausio žmonijos
epo Kalevala užrašymo vietovių
komunizmo palikimo nykų vaizdą.
Stebiuosi, kad žurnalo
redaktorius šviesiosios
atminties Juozas Baldauskas
leido man tada; dar
sovietmetyje, atvirai užsiminti
apie finų-ugro tautelių etnocidą.
Savo akimis matėme, kaip brendo
ir pačių karelų nacionalinis
atbudimas. Jo lyderiu tapo
Petrozavodsko Pedagoginio
instituto Filosofijos katedros
dėstytojas Sergejus
Belozercevas,
kuris įsteigė
Karelijos nacionalinį frontą. Jo
tėvas taip pat buvo, Kazanės, ar
Ulijanovsko, universitetų
(nepamenu) filosofijos
profesoriumi, kuris ne kartą
buvo teistas už nukrypimus
paskaitose, bet GULAG-ą išvengė,
nes buvo neregys.
.....Taigi, per rinkimus į TSRS
Aukščiausiąją Tarybą nuo
Karelijos deputatu buvo
išrinktas Sergejus,
o nuo Armėnijos buvo išrinkta
Karabacho klausimais daug
dirbusi žymioji etnopsichologė Galina
Starovoitova,
kuri 1998
m. lapkričio 20 d. Sankt
Peterburge (savo
namo laiptinėje) buvo klastingai
nužudyta.
.... O kaip Galinos reikalinga
būtų konsultacija dėl užrašytų
runose pirmykštės bendruomeninės
santvarkos laikmečio
užkonservuotos mąstymo
psichologijos karelų bei visų
fino-ugro tautelėms!+
Tai dabartinės Rusijos
buvusios Maskolijos (Maskvos
Tartarijos) pavergtosios ir
dabar etniškai pastoviai
naikinamos tautelės, su kuriomis
mes, lietuviai bendraudavome
turistinėse kelionėse,
komandiruotėse ar tarnaudami
sovietinėje armijoje.
Juk, nuo
lietuvių ir
suomių tautų
užuomazgų, iki
bendrų tikslų
išsivadavime iš
Rusijos
imperinių bei
bolševikinių-komunistinių
kėslų formavosi
labai svarbios
balt-finiškos
istorinės
sąsajos, kurios
nusitęsė iki šių
Nepriklausomybės
atgavimo dar
glaudesnių
ekonominių-kultūrinių
santykių. Tik
atkūrus
Lietuvos-Suomijos
draugiją,
pirmieji jos
konkretūs
žingsniai
prasidėjo,
svečiuojantis ir Jonavos gamybiniame
susivienijime
Azotas, pas
maloniai
nusiteikusį
generalinį
direktoriųBronislovą
Lubį.
Taigi,
Karelijoje
Nacionalinis
frontas ir
laimėjo rinkimu
į AT. Tada per
Aukščiausiosios
Tarybos posėdį,
kai Sergejus
Belozercevas kreipėsi
į suvažiavimo
dalyvius nuo
buvusios
sąjunginės
Karelijos
respublikos. |

Galima
PASIDIDINTI |
Tai
suvažiavimui
pirmininkaujantis Michailas
Gorbačiovas iš
kart nutraukė
prisistatantįjį ir
paprašė patikslinti,
nes, matyt,
negirdėjo-nežinojo, kad
Karelija buvo 16-toji
sovietinė Respublika.
Tuo momentu aš ir
užbaigiau šiame žurnale
tą savo straipsnį. |
Na o dabar liko tik
atsiminimas, nes nužudytosios
Galinos Starovoitovos mokslo ir
politikos kolega Kijeve Maidano
įvykių metu nužudomas pamaskvės
Koroliove, skubantis į darbą. Todėl
pradedu žemiau kitą temą.
10-ta tema: PASLAPTINGOS MIRTYS
Ir,
kadangi mano Sąjūdžio laikų
bendramintis Emanuelis
Zingeris apie nužudytą Borisą
Nemcovą užsiminė,
tai aš jo užklausiau dėl Lietuva
žymiai svarbesnio asmens, apie
kurį Lietuva
net nežino,
kad Sergejus BELOZERCEVAS
Lietuvos Nepriklausomybę
išgelbėjo, paaukodamas savo
gyvybę:
Ką Borisas
N. davė
Lietuvai
konkrečiai -
neaišku.
Neaišku, kodėl
Lietuvos
išgelbėtojo Sergejaus
Belozercevo nužudymas
nuslėptas?
|
Juk aš jam per Sausio įvykius skambinėjau, o paskutinį kartą paskambinau jau Televizijos paėmimo metu. Jis buvo Kremliuje AT komisijos pirmininku sovietinės armijos nusikaltimams Latvijoje ir Lietuvoje tirti. Po mano skambučio jis atsikėlė ir su Demokratais surengė Raudonojoje aikštėje manifestaciją Lietuvai palaikyti. Be to ir ГКЧП Rugpjūčio pučo išvakarėse per visas televizijas Sovietų Sąjungos pakėlė triukšmą, kad tankai į Maskvą traukiami. Todėl demokratinės jėgos paruošė vamzdžius ir juos sukišo į vikšrus ir tankistus į demonstrantų pusę perėmė, o Sergejus kaltino Gorbačiovą pučui padėjus. Todėl Maskvoje Kazanės geležinkelio stoties geležinkeliečiai jį be sąmonės spėjo nuo bėgių nuimti, prieš pat traukiniui atvažiuojant.
Subyrėjus Sovietų Sąjungai, S.Belozercevas į politiką nėjo, vadovavo Rusijos Socialdemokratų asociacijai ir buvo Ingušijos prezidento Auševo patarėju - buvo parašęs veikalą MIRTIES MECHANIKA. |
Aš jį
pažinojau
nuo
ekspedicijos
Karelijoje,
skirtos
seniausio
mūsų
planetos
epo
"Kalevala"
užrašymo
jubiliejui
Baltijos
kelio
išvakarėse,
kuriai
vadovavo
politologas-istorikas
ir
kultūrologas Romualdas
Povilaitis.
O Sergejuskaip
Petrozavodsko
Pedagoginio
instituto
Filosofijos
katedros
dėstytojas,
buvo
Karelijos
Tautinio
atgimimo
lyderis
ir nuo
jos
išrinktas
į AT -
buvo
nužudytosios
Galinos
Starovoitovos
mokslo
bei
politikos
kolega.
Jis pats
tapo
nužudytu
Kijeve
Maidano
įvykių
išvakarėse
gruodžio
mėn.
pradžioje.
Galima
įtarti,
kad tai
prevencija,
kad
niekas
neorganizuotų
Krymo
"referendumo"
pavyzdžio
Kurilų
salose,
Kaliningrade
ir
Karelijoje,
nuo
kurios
jis buvo
išrinktu
ir mes
ekspedicijos
metu
joje
fiksavome
žmonių
simpatijas
gerai
gyvenantiems
kaimynams
suomiams.
Apie tai
rašiau
žurnale
Mokslas
ir
Gyvenimas,
kurio
straipsnį
užbaigiau
Sergejaus
susikirtimu
suMichailu
Gorbačiovu,
kai jis
nežinojo,
kad
Karelija
buvo
Sovietų
Sąjungos
Respublika
- be
jokio
referendumo
perduota
Rusijos
federacijai.
Po
nužudymo
palaidotas
Uljanovske
šalia
savo
tėvo,
kuris
irgi
buvo
filosofas
ir
Brežnevo
laikais
negalėjo
jo
pasodinti
į
GULAG-ą,
nes jis
buvo
aklas ir
aklu
būdamas
skaitė
paskaitas
studentams.
Apie tai
rašiau
Lietuvos
100-mečiui
atminti
įžvalgą,
kurios
10-tą
skyrelį
pavadinau
"10.
Apie ką
byloja
Rusijoje
žudomi
politikai?".http://kazlusporto.puslapiai.lt/.../vasario-16.../index.htm Ką
galėtų
apie tai
pakomentuoti Emanuelis
Zingeris?
Taigi,
grįžtant į ankstesnio dėstymo
herojus, Aleksandr-as Barčenko skaitėsi
kaip Visasąjunginės
liaudies ūkio tarybos
komisariato (rus.: ВСНХ) mokslinės-techninės
skyriaus darbuotoju, kuriai jos
tarybai vadovavo galingasisFeliks-as Edmundovič-ius DZERŽINSKIS.
Beje,
jis kažkaip netikėtai mirė. Pas
jį buvo atvykęsgarsusis Tibeto
tyrinėtojas dailininkas
Rerichas, nes Feliksas
Edundovičius domėjos Tibetu ir
minėti Kolos pusiasalio Said
ežeru, kur aš ir Bronislovas
Lubys su savo žygio draugais
buvome šalia jo nusifotografavę.
Sąmokslų teorijomis
neužsiiminėsiu, bet jis buvo
beveik vienas vienintelis iš
aukščiausiųjų "revoliucijos",
tiksliau, - ginkluoto perversmo
vadovų, kuris nebuvo žydu -
atvirkščiai, Feliks-as Edmundovič-ius kildinamas
iš Lietuvos-Lenkijos bajorų
giminės.
Todėl šiek tiek nuo
temos į šalį nueidamas, pagal
Holizmo Sinerginį ryšį privalau
pabrėžti sąsają su Lietuvos
centru, nes jis Kauno
darbininkams redagavo laikraštį
"Kowienski robotnik" ir
buvo kalinamas Kauno kalėjime,
esančiame Kęstučio gatvėje.
Manyčiau, kad šį laikraštį
galėjo skaityti ir Jonavos darbininkai.(?)
Todėl man su
dviračiu ekspedicijoje po Gudiją
teko pamatyti jo vaikystės
aplinkybes ir įtaką
komunistiniam-kraugeriniui
charakteriui formuotis taip,
kaip, tikriausiai, jis, kaip
mano gudai, galėjo
nužudyti-nušauti savo sesutę
12-metę su tėvo užtaisytu
medžiokliniu šautuvu, kuris,
neva, buvo "paliktas su
šoviniu", kai jo tėvas gulėjo
kapuose, kuriuos taip pat buvau
aplankęs. Manau, kad nelabai
įtikinama, kad medžiotojas ant
sienos laikytų užtaisytą
šautuvą, kai šeimoje buvo daug
vaikų, o vaikai, kaip visada,
mėgsta su ginklais pažaisti.
Na, o Sinergija yra ta, kad ši
problema yra sietina ir su
SOCIALDEMOKRATINIU H o l o
k a u s t o GILUMINIŲ
PRIEŽASČIŲ SLĖPIMU, kuris buvo
priimtas socdemonių-socialistinių
pakraipų Europerlamentarų dėl
žydų Galutinio klausimu prie
Vansee ežero konferencijos
70-mečio jubiliejui deklaracijoje,
kuri labai
prieštarauja 2008 m. Prahos
konvencijai dėl komunizmo
nusikaltimų.
Kaip tik po
josios, praėjus, kur tai apie
3-4 metus, Kazlų Rūdos
Traktieriuje (yra
tokia užeiga šio miestelio
pirmajame name - buvusioje
geležinkelio stoties pastate)
po Proto mūšio batalijų su to
renginio Lietuvoje iniciatoriumi
- Lietuvos
Komunistų partijos įkūrėjo
proanūkiu ir buvusio Lietuvos
Mokslų akademijos prezidento
anūku Juru
POŽĖLA buvau
pakalbėjęs apie minėtą "Geležinį
Feliksą", kuriam tikrai
geležinė skulptūra buvo
aikštėje, kurios yra pats
svarbiausias Maskvos požeminio
metro įvairiausių linijų mazgas.
|
Mat, atkreipiau dėmesį,
kad F.
E. Dzeržinskis buvo
Lietuvos Socialemokratų
partijos (LSDP) kaip ir
signataras. Todėl Jurui,
kaip Jaunųjų socdemų
lyderiui buvau pasiūlęs
pagalvoti apie Mokslinę
konferenciją šiam
Lietuvos SD partijos
įkūrėjo politikos
padariniams pasaulyje
įvertinti.
Bet, deja - mano
pašnekovo JAU NĖRA :(
JukJuras mėgo
ne tik Protų mūšius, bet
ir sveiką gyvenseną -
net kovojo dėl josios
populiarinimo, ir todėl
tapo Sveikatos apsaugos
ministru - jauniausiu
Lietuvos istorijoje
ministru.
Prisiminkime netekties
priežastį - diagnozę:
"...labai
sunki pankreatito forma -
...". Taip buvorašoma žiniasklaidos
straipsnių pavadinimuose
ir tekstuose. Toliau
buvo parašyta: |
Čia matote 1912 m.
balamdžio 04 d. Protų
mūšio momentą
Traktieriuje - pirmajame
Kazlų Rūdos miesto name,
pastatytame 1964 m,
nutiesus geležinkelį. To
Proto mūšio vedlys ir
buvo Lietuvos Komunistų
partijos įkūrėjo
proanūkis Ja.a.
Juras Požėla |
"Nėra
taip, kaip visuomenėje
galvojama, kad pagrindinė
priežastis alkoholio
vartojimas,
taip sakė pankreatito gydyme
besispecializuojanti ...
Deja, Šveikatos
ministerijos dispozicijoje
esantis tinklalraštis apie
pakreatitą rašo taip:
"PRIEŽASTYS
Ilgalaikis alkoholio
vartojimas yra pagrindinė lėtinio
kasos uždegimo priežastis,
tačiau neretai stiprus
APSINUODIJIMAS a
l k o h o l i u sukelia
ir ūminį uždegimą." (P.S.: paryškino
str. autorius)
Tai kaip
suprasti? Tai kas neteisi -
visuomenė, Sveikatos
ministerijai priklausanti
žiniasklaida ar pankreatito
gydyme besispecializuojanti
žymiausia gydytojo?
O, gal jai taip pasakyti
pareikalavo propagandos -
visuomenės nuraminimo ar
klaidinimo tikslu?
Ar ne
paprasčiau buvo pasakyti, kad
sveiką gyvenseną propaguojantis
ministras alkoholio nevartoja,
ar jo organizme nerasta
alkoholio?
Juk medicininė
žiniasklaida mini tik alkoholiu
apsinuodijimą. O kuo nors
kitu negalima apsinuodyti ar
apnuodyti?Kodėl
medicininiame aprašyme neminimi
kiti galimi apsinuodijimui
atvejai? Ką, vien tik alkoholis
yra nuodas? Ar turėjo kokių nors
negalavimų sveiką gyvenseną
populiarinantis politikas? Juk, Juras buvo
net nuo vaikystės sportuojantis
- tai jam įdiegė jo
senelis-akademikas. Kodėl
žiniasklaidoje dviprasmybės ir
nutylėjimai kažkokie?
Vėl
neužsiiminėsiu jokiomis sąmokslų
teorijomis, bet ši
jauno ministro mirtis ar ne
primena ir čia aukščiau paminėto
Rusijos bei Sovietų Sąjungos
vyriausio psichiatro Vladimiro
Bechterovo mirčiai;
iš kart po buterbrodo suvalgymo?
Apie visas jo mirties aplinkybes
žemiau pateikiu.
Taigi, grįžkime
prie Šambalos ieškotojų:
1937-05-16 Glebas
Bokija areštuojamas
už "išdavystę" bei už "kontrevoliucinę
veiką", nes jo pavardė buvo
įtraukta į Stalino sušaudymų
sąrašą, bet vėliau jį Stalinas išbraukė.
Pakartotinai Stalino nuteistas
likvidacijai 1937-11-13, kur po
4-ių dienų nuosprendis buvo
patvirtintas Sovietų Sąjungos
Aukščiausiojo teismo Karinės
kolegijos ir tą pačią dieną
(1937-11-01) sušaudytas.
Lygiai taip
pat panašiu laiku - 1937-05-21
areštuojamas ir minimas rašytojas-tyrinėtojas Aleksandras
Barčenko, kuris
1938-04-25. tos pačios Sov. Sąj.
AT Karinės kolegijos nuteistas
mirties bausme už "masoninės
kontrevoliucinės teroristinės" (kabutes
aš padėjau) organizacijos
- minėtos vieningos darbo
Brolijos sudarymą bei už
šnipinėjimą Anglijos naudai ir
tą pačią dieną sušaudytas. (P.S.: matyt,
per Londone gyvenantį aukščiau
paminėtą P.D.
Uspenskį, pasitraukusį su
baltagvardiečiais).
Ciniška - net
mirties nuosprendžio reikėjo
kraštotyrininkui - istorijos
tyrinėtojui ! ! !
Taip pat 1938-02-23
su didele grupe sušaudomas
aukščiau paminėto A.
Barčenko darbo
kolegos - Rusijos psichiatrijos
kūrėjo Vladimiro
Bechterovo sūnus Piotras,
kuris buvo žymus
inžinierius-išradėjas, o jo
žmona 8-iems metams buvo
nuteista. Apie sušaudytą
vyrą ji sužinojo tik po J.V.Stalino mirties,
o su jos vyro "apkaltinimo" byla
susipažinti gavo teisę tik 1989
m..
Be to, ir pats vyriausias
Rusijos, o po to Sovietų
Sąjungos psichiatrijos tėvas Vladimir-as Michailovič-ius Bechterev-as1927-12-24
mirė labai staigiai,
apsinuodijus "buterbrodu", kai
tik mediciniškai buvo apžiūrėjęs J.V.Staliną.
Spėliojamas nunuodijimas todėl,
kad jis V.I.Lenino mirtį
diagnozavo kaip smegenų sifilį
ir buvo bijota, kad
tarptautinėje psichiatrų
konferencijoje neprasitartų, į
kurią prieš "mirtį" turėjo
važiuoti.. Be to, ir dėl paties J.V.Stalin-o vienos
gėdingos ligos, kurią labai
slėpė diktatorius, Juolab, J.V.Stalin-ui A.Bechterev-as pastatė
diagnozę: "sunki paranoja".
Tai tokios žinios.
O Izraelio
spec. tarnybos vadovas - minėtas Jokūb-as Kedmi visos
Rusijos gyventojams liaupsina V.I.Staliną.
Tai kaip čia tai
pavadinti?
11-ta tema: SPALIO 15 d.
PALAIDOTAS
J.GAGARINO NUŽUDYMO
DEMASKUOTOJAS
. Gaila,
adabar prie nekrologo niekas
Lietuvoje nepaminėjo, kad Aleksejus
Leonovas atskleidė
tikrąją Jurijaus
GAGARINO "
ž u v i m o " PRIEŽASTĮ -
praskridusį 10-15 m atstumu
naikintuvą Su-15 ir apvertusį į
suktuką J.Gagarino-V.Seriogino
ekipažą. Aš kaip tik ir fiksavau
to naikintuvo nerealų apie 1700
km/val. greitį su savo radaru
per budėjimą, kai buvau
rekrutas. Tokio greičio
žuvusieji su MiG-15 negalėjo
pasiekti, o aš J.Gagarino
skrydžio tik 4,2 km aukštyje iš
per 300 km atstumo matyti
negalėjau, nes mūsų planeta nėra
plokščia. Todėl iš Maskvos
centro generolai be reikalo
apkaltino mus pametus "J.Gagariną"
- pamesti galėjau tada tik per
10,5 km aukštyje skridusį šį
Su-15, kuris pagal A.Leonovą,
nėrė žemyn iki 400 m aukščio, o
po to į debesis šovė, kad
praskrieti pro J.Gagariną
"netyčia" labai panašiu laiku -
kokių 5 min. skirtumu. Todėl,
manau, Centre generolai ir
apsigavo - mus apkaltino. Todėl
net du laiškus velioniui
Aleksejui rašiau, bet, matyt, J.Gagarino dukros
tų dviejų mano laiškų neperdavė.
Iš vokiečių rašytojo ir Špigel
žurnalisto Gerhard-o Komarowski sužinojau,
kad jos buvo supykusios ant savo
šeimos draugo Aleksejaus,
nes netikėjo tokio jų tėvo
nužudymo. Per jo 50-ties metų
"žūties" jubiliejų visą Lietuvą
apgavo DELFI.lt, išspausdinusi
galimai jo žuvimo
organizatoriaus ir slėpusios
žuvimo priežastį komisijos nario Arsenijaus
Mironovo neigimus
dėl A.
Leonovo parodymų.
Detaliau skaitykite daugiau mano
studiją ir J.Gagarino dukroms
antrąjį laišką-studiją rusų
kalbam .
O kaip atlikau šio Su-15
naikintuvo greičio pokyčių
matavimus-įrodymus, skaitykite
ČIA - .
Be to, kadangi aš F.b. buvau
blokuojamas už šiuos tyrimų
paskelbimus, tai dar neskelbiau,
kad J.Gagarino žudiku
galėjo būti VladimirasAnfimjevičius
KREČETOV-as. Todėl velionis Aleksejus
Leonavas, matyt, pats buvo
apgautas dėl, neva, dar
"gyvo-seno-sergančio"
lakūno-žudiko. Aš iš nufilmuotos
ataskaitos tos komisijos
(aukščiau nuorodoje rasite
nuorodą į tą filmą) sužinojau
tos Su-15 lėktuvo pakilimo ir
nusileidimo laikus, bei
apsisukimą virš Aleksandrovo
miesto, dėl ko nesunkiai atlikau
matavimus-skaičiavimus ir
įrodžiau, kad ataskaitoje
meluojama, rašant "Su-11", nes
tada jau kaip 3 metai tie
naikintuvai buvo išimti iš
ginkluotės ir "bandymas"
nurašyto naikintuvo negalėjo būt
vykdomas.
Todėl
a. a. A.
Leonovas teisus, kad buvo
Su-15, nes jis iš
liudininkų-kolūkiečių tai
išsiaiškino, rodydamas 5-is
naikintuvų modelius, kurie jam
nurodė į "balalaiką" - į ją buvo
panašus Su-15. O jis turėjo ir
labai galingą radarą ir
autopilotą, kurie mano studijoje
nurodyti. Todėl tas
NAIKINTUVAS-ŽUDIKAS (jis taip
pasaulyje buvo vadinamas, nes
numušęs buvo du keleivinius
lainerius) praskriejo pro J.Gagarino-V.Seriogino ekipažą
kaip zenitinė raketa valdoma
radaro ir autopilotinės
galvutės, aprašytos taip pat
mano studijoje. Mačiau A.
Leonovo teiginį,
kad lakūnas-žudikas radiogramoje
net išsigando - tai mačiau "Argumenty
i Fakty", bet dabar google į tą
faktą nerodo - matyt, panaikino.
Todėl, matyt, kad neišsiplepėtų,
tas lakūnas-bandytojas V.
A. Krečetovas 1977
m. "žūsta" iš kurio "žuvimo"
aprašymo aišku, kad vienas po
kito net 3-is įvykiai
"atsitiktiniai" būti negali. Juk
po katapulto įjungimo jo kėdė
neišlėkė - kabinoje prasidėjo
gaisras ir todėl jo porininkas
Ivanovas, numušė stiklą ir
iššoko su prašiutu. Tą patį
turėjo padaryti ir Vladimiras
Anfimjevičius, bet, matyt,
kažkas buvo jam ir padaryta, kad
ir tai negalėtų atlikti. Juk
pokatapulto, kad kėdė neišlėktų,
tai tik galėjo būt ji
užstrigdyta sąmoningai. Kitų
"priežasčių" neišlėkus
katapultui - sunku
išsivaizduoti. Juolab, jis
"žuvo" su taktiniu bombonešiu
Su-24, su kuriuo kažkas
"atsitikti" negalėjo, nes jis
jau buvo gaminamas seniausiai ir
jis bandė ne bombonešį, o
aprangą gelbėjimo - taip
parašyta jo žuvimo
aprašyme ČIA - Taip,
kad Aleksejus
Leonovas bus
laidojamas Mtiščių kapinėse. Jis
ir įeis į istoriją kaip J.Gagarino nužudymo
įrodinėtojas, nors apie tai jis
pats net nežino, nes nužudymą
neigė - jam, matyt, nebuvo
leista viską sakyti ir todėl
pasaulio visuomenę klaidino su
dar "gyvu" žudiku. O. šiaip,
velionis Aleksejus buvo
dar ir dailininkas. Todėl
mintyse pagerbkime jį
tylos minute.
12-ta tema: I Š V A D A -
politinius sąmoningus
žmonių žudymus būtina matyti
Žmonijos
inteligentiškiausi sluoksniai
norėdavo nuo kraujo praliejimo
pabėgti, todėl ieškojo
tobulesnio mistinio pasaulio
Šambalos pavidalo, o kad tą
žudymų technologiją suprast,
kaip Į MASINES ŽUDYNES
ĮTRAUKIAMOS MASĖS, būtina
žvelgti ir plačiau ir negalima
istorinių kontekstų maišyti -
būtina tyrinėti, kokią turėjo
žmonės tuo metu informaciją -
kokį suvokimą.
Todėl tuo tikslu
pateikiu KOLIAŽĄ sąmoningų
politinių žmogžudysčių
esmei pabrėžti per
valstybinio simbolio -
Vyčio iškraipymą ir
Partizaninės kovos
paniekinimą, vėl
Partizanus Lukiškių
aikštėje suvarant į
bunkerį ir dar juos
"šunimis apšlapinant",
kaip pareiškė
"autorius"-plagiatorius
JAV memorialo.
Ypatingai
reik atkreipti dėmesį į
sąmoningus nekaltų
žmonių žudymus, tam, kad
apkaltinti tais žudymais
tų nekaltų žmonių
artimuosius -
Partizanus, o dabar
apkaltinti ir Lietuvos
Nepriklausomybę.. Šis
skandalas vyko kartu su
Lukiškių aikštės
skandalu, kai mano
draugas-Seimo narys Dainius
Kepenis paskelbė
"partizanų" išžudytą Lebrikų šeimą,
kurią Seimas (A.
Anušausko dėka) dar
apšmeižė, kad, neva, tai
buvo "gerai ginkluoti
stribai". |

Galima PASIDIDINTI
ir galite LABAI
p a s i d i d i n t i |
Apie tos vietos
įvykį kaip tik Dainius Kepenis ir
paminėjo, automobiliu už vairo
važiuodamas, ir tuo Lietuvoje
sukeldamas didelį skandalą. Juk
apie rimtas temas reikia kalbtis
ar prie tos koplytėlė, bet, tik
ne už vairo tai ne sugu.
Mat, kai pamačiau savo draugo Dainiaus
Kepenio pamąstymą
Vėlynių proga, tai iš kart
susiradau koplytėlę.
Pradėjau
aiškintis, nes
nepatikėjau, kad
nužudytiems "stribams"
atminti, būtų statoma
laukuose koplytėlė tos
išžudytos šeimos
sodybos vietoje.

Galima PLAČIAU
APŽIŪRĖTI iš
kosmoso |
Matote, kentelė
prie koplyčios
prašo Dievo būt
gailestingu -
kažkaip ne taip,
kaip dabar
sostinėje užėjo
vajus
nuiminėti
atminimo lentas.
Tarp nužudytųjų
ir dar negimęs
tik 7-ių mėnesių
nuo
Prasidėjimo. |
Ši koplytėlė
laukuose
NUOTRAUKOS iš
viršaus kairėje
apačioje. |
|

Galim PASIDIDINTI |
Ir, štai, prašau
pažvelgti į tos koplytėlės
nužudytų aukų sąrašą! Ar galite
patikėti, kad nužudytasis 62
metų senelis galėjo būti
stribu? Juk taip ne tik
žiniaskaidoje, bet ir nuo Seimo
tribūnos buvo psklebta, kad
nužudytieji, neva, buvo gerai
ginkluoti stribai. Jų visų
trijų vardai buvo paminti tarp
jųjų kaip stribas buvo
paminėtas ir 62-jų metų
Stanislovas. Ar galite patikti,
kad tokio amžiaus senelis gali
būti stribu?
Aš ne kaip negalėjau tuo
patikėti. Todėl dar labiau tapau
priblokštu, kai sužinojau, kad
toje atminties lentoje
prikaltoje prie koplyčios
sienos; dar ir klaida: senelis
10-čia metų, pasirodo, buvo
senesnis. Mat, pasirodo ir jį su
žmoną bei dviem jo sūnumis bei
marčia sušaudė net 72 metų
amžiaus ! ! !
Todėl AČIŪ Lietuvos Gyventojų
genocido ir rezistencijos tyrimo
centro Specialiųjų tyrimų
skyriaus vedėjui Rytui NARVYDUI,
kuris užtikrino, kad tų stribų
duomenų bazėje nėra. Mat, nors
ir yra pažymėtos šios stribų
pavardės, bet joms jokio
pagrindimo nėra, kad būtų tokie
oficialiai įsakymais iforminti į
karinę Stribų struktūrą. Juolab,
kad kitas sušaudytasis
Stanislovas 40-ties metų buvo
girininku, kažkur nuo Šateikių.
Taip, kad tuo labau, stribu
būti negalėjo, turėdamas
atsakingas miško priežiūros
pareigas.

Galima PASIDIDINTI |
Na, o
man pavyko išsiaiškinti,
kad, - atvirkščiai - išžudyta
šeima - tai buvo
Patriotų šeima, o tiems
"partizanams" vadovavo
NKVD-KGB agentas
vokietis Fridrichas
Gauptys sūnaus Mykolo su
kodiniu NKVD-iniu
pavadinimu "Liūtas",
kuris pagal užsakymą
daug šeimų yra išžudęs
ir per 50 Partizanų
padėjęs likviduoti.
Kai šitą
kortelę aptikau LGGRTC
archyve "KGB veiklos",
ir kai ją pradėjau
naudoti kaip įrodymą,
kas per "partizanai",
kuriems vadovavo
NKVD-KGB agentas, tai iš
kart pradėjo veikti
Kibenetinė ataka,
naikinant mano
komentarus su šios
kortelės įrodymais. Apie
tai tai dar žemiau
plačiau pateiksiu. |
Taip,
kad akivaizdi NKVD-KGB klastotė
dokumentuose, kažkokiu tikslu,
kurių būdavo apstu sovietinėje
sistemoje. Juolab, kad tam
partizanų būriui vadovavo
NKVD-KGB agentas su pseudonimu
"Liūtas, kuris labai pasižymėjo
likviduojant Partizaninį
pasipriešinimą. Apie šį agentą
Liūtą (vokietį Gauptį
Fridrichą, sūnų Mikolo),
matyt, atsakingą už Lebrikų
šeimos išžudymą.
Taigi, apie Vaičių kaimo
GINKLUOTOS GAUJOS (taip ant
koplyčios parašyta tos
koplyčios fundatorius nedrįso
įvardihti, kas ta gikluota
gauja) vadą Fridrichą
Gauptį, pseudonimu Liūtas
jo NKVD (http://www.kgbveikla.lt/
/1101
/1121_gauptys_liutas_kort.pdf)
(
http://www.kgbveikla.lt/lt/agenturos-bylu-reg-zurnalas/agent/1134/gauptys-fridrichas-s-mykolo )
o vėliau nuo 1954 m. kovo 13 d.
tapusio KGB agentu; jo
agentūrinėe įskaitos kortelėje
rašoma:
Kalbų
mokėjimas: vokiečių, lietuvių,
rusų
Trumpa informacija iš agento
bylos: Agentas Liūtas dalyvavo
daug čekistinių operacijų ir
operatyvinių kombinacijų
taikyme, susijusių su ginkluoto
pogrindžio Lietuvoje
likvidavimu. Agento Liūtas
suteiktų duomenų dėka ir jam
dalyvaujant buvo likviduota ir
suima apie 50 nacionalistinių
gaujų narių, o taip pat daug
rėmėjų, ryšininkų. Agentas
Liūtas buvęs lietuvių
nacionalistų teroristinės gaujos
vadas, o iki tol buvo tarnavęs
vokiečių SA. Darbe
užsirekomendavo teigiamai.
Agento Liūtas panaudojimo
metodai gali tarnauti mokymo
tikslais.1956
m. Liūtas SSRS Aukščiausios
tarybos už praeityje padarytus
nusikaltimus buvo amnestuotas.
Prašyčiau atkreipti dėmesį į
SSRS Aukščiausios tarybos
ciniškumą, REABILITAVUS SAVO
AGENTĄ ATSAKINGĄ UŽ NEKALTŲ
ŽMONIŲ ŽUDIMĄ. Juk turtas
nužudytųjų buvo išvežtas net
keturiais vežimais. Žiūrint
dabar per palydovinę nuotrauką į
tą koplyčią, kurioje buvo
nužudytų Lebrikų sodyba ji ne
pamiškėje, o lauke prie kaimo
krašto. Todėl tikri Partizanai,
vargu, ar galėjo sovietinės
valdžios kontroliujamais keliais
vežti prisiplėštą turtą, dar
viso kaimo akivaizdoje? Tai ne
Partizanų braižas jei ir jie
tai būtų darę, tai tada grubiai
pažeisdami partizaninės veklos
statutą. Jei pažeidė, tai ir
reikia tirti, ar nebuvo
įtakojančių provokatorių
nežinomų agentų, kad sudaryti
prielaidas Partizanų vadui
susikompromituoti? Sutikime, kad
po krimnalinio pobūdžio
nusikaltimo ir tampama patikimu
bei efektingu agentu. Tai ne tik
nusikalstamo pasaulio krikštas
bet ir puikus išbandymas
ištikimybei. AR PATRIOTINĖS
ŠEIMOS IŠŽUDYMAS NEGALĖJO BŪTI
AGENTO Liūtas OKUPANTUI
IŠTIKIMYBĖS IŠBANDYMUI ? ? ?
Nebūkime naivūs, kad tik dabar
atsirado Juodosios
technologijos. Juk Richardo
Gauptčio kaip agento Liūtas
kortelėje (ПОДСОБНАЯ КАРТОКА на
личное дело анкета, форма 1) yra
1-ХII-1983 KGB kažkokio
raštvedžio-sudarytojo Асановичь
įrašytas toks įrašas:
«Агент КГБ Лит.
ССР Лютас привлечен к
секретному сотруднечеству с
органами безопасжост на
КОМПРОМАТЕРИАЛАХ (padidintas
raides aš paryškinau), как
главарь банды литовских
националистов.
» (sutr.:
Agentas Liūtas įtrauktas į
slaptą bendravimą su
valst.saugumo organais pagal
KOMPROMATINĘ MEDŽIAGĄ, kaip
vadas gaujos lietuviškų
nacionalistų. ...) Žiūr. Visą
kortelę - http://kazlusporto.puslapiai.lt/
/gautcio-kompromato-dipti.
Logiškai galvojant, kad jei esi
miške Partizanų vadu, tai čia
nėra joks kompromitavimas, kai
jis buvo su visais kitais
Partizanais, švenčiant Velykas
pas savo sužadėtinę, kai visi
buvo užmigdyti specialiomis
cheminėmis medžiagomis, kurias
žemiau paskaitysite apie tą
įvykį detalau. Juk vėl išėjęs į
mišką, galėjo nutraukti
bendradarbiavimą ir pranešti
visiem, taip, kaip tai padarė
Adolfas Ramnauskas Vanagas, kurį
apšmeižė tyrinėtoja Rūta
Vanagaitė. Bet, matyt, turėjo
kompromitavimą kažkokį, nuo
kurio jau negalėjo išsisukti.
Jei būtų nutraukęs
bendradarbiavimą, matyt, kažkoks
kompromitavimas būtų įrodytas,
kad ir Partizanų vadovybei, ir
... Aišku, čia teikiu kaip
hipotezę, nes be jokios
prežasties, kaži, ar agentu-iždaviku
tampama?
Reik manyti, kad kortelėje
įrašas UŽKONSPIRUOTAS, nes koks
KOMPROMTAVIMAS, dėl etikos,
matyt, nenurodomas. Todėl
peršasi mintis, kad 1947-12-08
naktį nužudyta visa Lebrikų
šeima, matyt, ir galėjo tapti
pretekstu tapti agentu, kad NKVD
kaip šantažu nepaviešintų
beprąsmį-kriminalinį nužudymą.
Galėjo būt pakišta kokia nors
dezinformacija (kad ir
priklausomybė stribams, kuri
duomenų bazėje nepagristai
išlikusi), o po to per tardymą,
psichologiniam paveikimui,
tikslu, palenkti užverbavimui į
agentus, kodėl negalėjo būt
pateikta tikra (patriotinė)
nužudytos šeimos padėtis? Juk
nužudytųjų sesuo jau buvo
išvežta į Vorkūtą, o jos
16-metis sūnus kaip ryšininkas
buvo miške nušautas. Jei būtų
ginkluoti stribai, kaip iš
Seimo dabar Lietuvai pranešta,
tai, kaži, ar savo 4-ių metukų
sūnelį motina būtų palikusi
tokiems?
Be to, galima daryti prielaidą,
kad NKVD AGENTU Liūtas GALĖJO
TAPTI IR IKI Lebrikų ŠEIMOS
IŠŽUDYMO GALĖJO ŠEIMĄ IŠŽUDYTI
KAIP PATRIOTIŠKĄ PAGAL NKVD
PLANĄ SPEC. OPERACIJOS
KAŽKOKIOS, kurios galimą
variantą reikėtų
paieškoti-patyrinėti. Juk
žinoma, kad Tauragėje nuo 1947
m. prasidėjo suėmimai, Šilalė ir
Lebrikų 1947-12-08 išžudymo metu
Vaičių kaimas tada iki 1950 m.
vidurio priklausė Taragės
apskričiai. Todėl jis buvo
tolokai nuo Tauragės centre
vykstančių politinių įvykių, kur
buvo suiminėjami pogrindžio
dalyviai. Atrodo, kad Liutas
galėjo būti užverbuotas, arba
įtakojamas iš anksto
užverbavimui dar gerokai iki
Vaičių kaimo žudynių, kur buvo
suiminėjami pogrindžio dalyviai.
Mat, aptikau R. Gauptį susijusį
su garsiu NKVD-KGB agentu
Šimkumi, apie kurį rašoma
taip:
MGB užverbavo agentą
slapyvardžiu Šimkus...- ...
tai buvo vienas iš
talentingiausių Tauragės aps.
šnipų-išdavikų. ... Su šiuo
agentu dirbo MGB Tauragės
apskrities skyriaus viršininko
pavaduotojas Eklemanas. ... Apie
1949 m. spalio mėn. agentas
Šimkus vyksta į atsikūrusį
Kęstučio apygardos štabą
sužinoti apie Tauragės pogrindį.
... pavyko sužinoti, kad
Raketai vadovauja asmuo,
slapyvardžiu Erelis, kuris
gyvena pakeista pavarde
tremtinio Stonio sodyboje,
Kraštinės k., Tauragės vls. Taip
pat sužinota, kad Erelio
grupėje, be vado, buvo dar
keturi asmenys. Du iš jų išvykę
į Vilnių, o vienas į Klaipėdą.
Visi trys milicininkai. Ketvirto
slapyvardis Liūtas. Jis
dirbo MGB, anksčiau saugojo
suimtuosius, dabar dalyvauja
operacijose prieš partizanus.
/iš straipsnio http://komentaras.lt/kas-tas-mgb-agentas-simkus-isdaves-ke
/ /
Šitos žinios NKVD-KGB agento
kortelėje pas Liūtą nėra.
Prašau perskaityti iš LYA, f.
K-1, ap. 61, kartoteka 38a, kort.
2842-2849 visas raštvedžio Asenovič ranka
rašytas Liūto korteles -
Liūto korteles - http://www.kgbveikla.lt/
/1101
/1121_gauptys_liutas_kort.pdf Nebent,
yra susijęs su kalinių
pabėgimais, kurie vyko 1946 03
10 iš Tauragės NKVD areštinės
kameros, išlaužus lango grotas,
pabėgo 8 suimtieji, tarp kurių
buvo ir politkalinių. (ist.
šaltinis tas pats - KK), ir
todėl nieko nuostabaus, kad tapo
Partizanų vadu. Todėl Vaičių
kaime ŽUDYNĖS GALĖJO IR
SĄMONINGAI BŪT KRIMINALIZUOTOS,
KAD IŠTIKIMESNIS-PATIKIMESNIS
BŪTŲ AGENTAS. Galėjo ir kokią
dezinformaciją pakišti, ir be
jokio Karo lauko teismo kaime
žudynės vyksta visiškai ne pagal
Partizanų karinį statutą. Štai,
kas toliau rašoma Karštajame
Komentare:
Per agentą Šimkų MGB visiškai
kontroliavo Šalnos rajono ir
Butigeidžio rinktinės
susirašinėjimą. Agentui, be
Šimkaus, duodamas ir antras
slapyvardis Granitas.
... Agentui Šimkui išdavus,
1950 03 03 Ceikiškės k.,
Tauragės vls., Vinco Knatausko
sodyboje V.Gudavičius kartu su
Butigeidžio štabo viršininku
Antanu Kondratu-Skaistgiriu
žuvo.
Agentas Šimkus-Granitas
likusiems partizanų vadams ir
toliau buvo savas žmogus.
Pakvietus Šalnos ar Vytauto
rajono vadui, šnipas 1950 03 25
atvyksta į Šalnos vadavietę. Ten
buvusiems partizanų vadams
agentas pasiūlo atšvęsti Velykas
jų rajono ryšininkės, rodos,
F.Gaupčio sužadėtinės
Jakubauskaitės tėvų namuose
Tauragėje. Nežinia kodėl,
partizanai pasiūlymą priima.
1950 04 09 partizanai atėjo į
Tauragę švęsti Velykų.
Panaudojus operatyvinę
techniką, greičiausiai
migdomuosius, tyliai paimami šie
vyrai: Gauptys
Fridrikas-Vytautas, g. 1913 m.
Steponiškių k., Piktupėnų vls.,
Šalnos arba Vytauto rajono
vadas; Paulikas Zenonas, g. 1928
m., Šalnos rajono žvalgybos
skyriaus viršininkas; Trijonis
Pranas-Jaunutis, g. 1927 m.
Driežų k., Šilalės vis., Šalnos
rajono štabo viršininkas.
Tardydami čekistai daugiausiai
sužinojo iš F.Gaupčio. Jam
tarpininkaujant, partizanai buvo
iškviečiami į susitikimus ir
suimami arba sunaikinami.
1950 04 15 iškviesti į
susitikimą ir suimti partizanai:
Briedis Pranas-Jūra-Šarūnas,
Kęstučio apygardos štabo vadas;
Žičkus Steponas-Benius-Vasaris,
Štabo narys.
Per F.Gaubtį buvo kviečiami į
susitikimus, suimami arba
sunaikinami ir kiti partizanai.
Pavyzdžiui, atsiųsti 2 N
valdybos agentai-smogikai,
pasiėmę F.Gaubtį, 1950 05 07
Žygaičių vls. nužudė 5
partizanus. Beveik visi Kęstučio
apygardos kovotojai žinojo apie
F.Gaubtį. Ar buvo įtartas šnipas
Šimkus, žinių nerasta. Kokia
tikroji šio agento pavardė,
išsiaiškinti nemėginta.
Pranešime apie jo verbavimą
pavardė ir biografiniai duomenys
iškirpti.
Čia visa tai pateikiau pagal
Kazį Misių Ką byloja KGB
dokumentai iš KK publikuoto
straipsnio, kurio pavadinimas
Kas tas MGB agentas Šimkus,
išdavęs Kęstučio apygardos
partizanų vadus? Galiu atsakyti
toks agentas Šimkus buvo
Kudirka Petras Antanovič - http://www.kgbveikla.lt/
/agentu-sarasas/agent/27/kudirka-p
Matome,
kad slaptam bendradarbiavimui su
sovietų saugumo organais LSSR
MGB agentas Šimkus užverbuotas
1947-07-12 per mano gimimo
dieną, kai man suėjo lygiai
vieni metai :) Svarbiausia,
kad labai aiškus atsakymas, iš
kur kaip šnipo atsirado
talentingumas. Apie jį anketoje
rašoma, kad verbuojant Šimkų
pasinaudota žiniomis apie jo
bendradarbiavimą su anglų
žvalgyba, kurios jis buvo
užverbuotas 1946 m. sausį
Braunšveigo mieste, Vakarų
Vokietijoje. Anglijos žvalgyba
davė užduotį šnipinėti, dėl to
jis grįžo į Lietuvą.. (Kad
Šimkų užverbavus ir po
pusmečio vyksta Vaičių kaimo
tragedija čia kol kas jokio
ryšio nors ir nesimato, bet,
manyčiau, šią detalę galima
turėti omenyje.) Svarbiausia,
kad Richardas Gauptys kaip pagal
anketos įrašą tarnavęs vokiečių
SA; t.y., - Die
Sturmabteilungen der
Nationalsozialistischen
Deutschen Arbeiterpartei,
sutrumpintai SA (liet. smogikų
padalinys) buvo sukarinta
Vokietijos Nacionalsocialistų
partijos (Vokiškas
trumpinys:NSDAP) sukarintoji
organizacija. Ši organizacija
3-čiame ir 4-tame XX a.
dešimtmečiuose ženkliai
prisidėjo Hitleriui užimant
valdžią Vokietijoje. Kadangi F.Gauptys yra
gimęs nuo Vaičių apie 28 km į
pietvakarius Steponiškėse 1 km
šalia Lauksargių ir netoli
Piktupėnų, tai reiktų manyti,
kad F. Gauptys kaip vokietis
turėjo rudmarškinių
organizacijoje patirtį Memelio
(Klaipėdos) krašte ir su
Šimkumi galėjo neblogai
sutarti, nes Petras Kudirka 1943
m. buvo išvežtas į Vokietiją,
kur pas anglus praėjo žvalgybos
mokyklą ir galėjo jiedu turėti
bendrų karinių įgūdžių. Todėl
istorikams siūlyčiau įsiskaityti
į Šimkaus NKVD anketoje šį
faktą, kad, neva:
naudingos informacijos
nedavė. Vėliau pasisakė, kad yra
ryšininkas tarp rezidentų Kaune
ir Jurbarke, suteikė
dezinformuojančių sovietinį
saugumą žinių apie išgalvotus
asmenis. Bijodamas represijų
pasislėpė, bet buvo suimtas..
Nelabai norėtusi šiuo įrašu
tikti, nes veikimo sritis
Jurbarkas kraštas tai tas
pats. Todėl siūlyčiau patikrinti Petro
Kudirkos likimą.
Ar jis tikrai kur nors GULAG-e
sėdėjo? Tas pat ir su Fridrichas Gauptčiu,
kuris 13 m. vyresnis ir
mažaraštis tik su pradinės
mokyklos 4-ių klasių
išsilavinimu. Kadangi vokietis
be savo tėvynės, lietuvybė jam
galėjo būt svetima, todėl
patriotiškumui motyvacijų
pagrindas aiškus. Manyčiau,
nereiktų stebėtis ir dėl
atsakomybės prieš savo
piliečius galėjo būt priešiškų
nuostatų ir Vaičių KAIMO
TRAGEDIJĄ REIKTŲ PATYRINĖTI PER
GALIMĄ IR TAUTINĖS NESANTAIKOS
PAGRINDU. Juolab, kad dar gyva
net 92 metų šviesaus proto
nužudytų Lebrikų sesuo Juzė
Kuskienė, kuri dabar Seimo ir
žiniasklaidos apšmeižta savo
šeimos stribų etikete, kaip
tik, lyg, ir mini pastoviai
Fridrichą Gauptį. Juk senyva
moteris, matyt, internetu
nesinaudoja, NKVD-istų KGB-istų
anketos jai neprieinamos. O, kad
žino šį garsų agentą, tai,
matyt, iš savo prisiminimų.
Pagal visą aprašymą, akivaizdu,
kad per šv. Velykas 1950 04 09 F.
Gauptys spec.
priemonėmis užmigdomas dėl
akių nuvedimo. Jeigu jis būtų
tada būtų įkliuvęs pirmą kartą,
tai tada nebūtų jis efektingai
dirbęs. Juk agentui parengti
reikalingas laikas. Akivaizdu,
kad agentas "Šimkus" vienas
darbuotis sėkmingai negalėjo -
turėjo būt jo pagalbininkas.
Todėl Velykų operacijai reikėjo
pasirengti. Juk ir, aplamai,
vadams rinktis į vieną vietą per
Velykas buvo labai neatsakingas
veiksmas. Pagal visą karo
taktiką, per šventes reiktų būti
su artimaisiais, arba, bent, su
eiliniais Partizanais, o ne
vadams švęsti, kur buvo ne sunku
panaudoti "spec. priemones",
kaip "Neptun 12, Neptun 22,
Neptun 80, 47 ir SP 22.
ir kitos.
Iš
viso šios Velykinės situacijos,
nieko švento ir jokio žmoniškumo
neturint, akivaizdu, kad per
Vaičių kaimo tragediją Richardas
Gauptys jau
galėjo būt įtakojamas NKVD, o Lebrikų
šeimos išžudymas galėjo būt
naudingas kaip kokia spec.
operacijos dalis. Tokių
virš sveiko proto supratimo ribų
testiniai yra ir tokios
niekšybės, kaip MH17 maršrutu
Donecko-Lugansko sričių riboje
skridusio sąmoningo Malaizijos
lainerio numušimo technologija ir
kitos, kurių tyrinėjimui
reikalingos jau ne tik istorijos
mokslas. Manau, kad Žvalgybos
specialistai, kaip Kastytis
Braziulis ir
kiti galėtų prisidėti prie tokių
sudėtingų temų tyrinėjimų. ? ? ?
(P.S.: apie
sąmoningą keleivinio lėktuvo
numušimą niekas nekalba, nes
nėra pas mus raketinių įtaisų ir
niekas nežino, kad tie įtaisai
turi apsaugas; reaguojančios į
keleivinio lėktuvo
Flightradar-24 siunčiamus
signalus ir todėl "per
apsirikimą" numušimas
neįmanomas, net ypatingai
prižiūrimas plombas sąmoningai
nuplėšus nuo apsaugos blokelio -
vis tiek radare matysi
keleivinio lėktuvo tuos
siunčiamus signalus, kuriuos aš
matydavau prieš 50 metų per
atpažinimo "Kremnij-2" sistemą.)
a.) potemė: Visa tai demaskavus,
iš kart pradėjo veikti Kibernetinė
ataka!
(P.S.:jei
įspėjinės, kad ne toks adresas,
vis tiek eikite,
nes Kibernetinė
ataka paveiktas ir šis mano
skyrius, kurio adresas:
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/vasario-16-tosios-100-meciui/kiber-atak/index.htm )
Dar svarbiau, kad MAN
PASKELBUS KOMENTARUS apie
NKVD-KGB agentą "partizanų" vadą
Vaičiūnų kaimo Lebrikų šeimos
žudikų, PRASIDĖJO
Kibernetinė ATAKA Dainiaus
Kepenio temoje:
https://www.facebook.com/kedainius/posts/10155325171137880
(čia
pagal šią nuorodą pateksite, kur
Gediminas Paplauskas apie
Partizanus rašo tinginius,
jaunus ginkluotus parazitus. Po
šiuo komentaru, man parašius
komentarą, jis tapo kibernetinės
atakos paveiktu ir tos atakos
paveikimas atrodo šitaip - http://kazlusporto.puslapiai.lt/
/kib-atak-kedainio-temoje-
)
Ši ataka prasidėjo iš kart po
kokių 3-5 min., nukopijavus ir
paskelbus antrą tokį patį
komentarą atskirame Atsakymo
skirsnyje. Šios atakos, kad,
neva, "šlamštą" rašau pradėjau
gauti po kiekvieno komentaro
parašymo, praėjus 1-2 sek. laiko
tarpui. Kad kažkas iš skaitytojų
būtų galėjęs kokį skundą į F.b.
administraciją pasiųsti, tai
labai maža tikimybė, praktiškai
tai atlikti neįmanoma per 3-5
min. po pirmojo mano komentaro
iki antrojo. Tos Kiberatakos
pradėjo atrodyti taip:

Galite PLAČIAU
pamatyti
Kaip matote, net
neleidžia man pranešti, kad
Kibernetinė ataka trina
komentarus. Vadinasi, kažkas
labai susirūpino, kad parengiau
Kibernetines atakas
demaskuojantį puslapį.
Vadinasi, kažkas buvo
suinteresuotas paskleisti
Partizanus niekinančią temą, kad
"partizanai žudė savo žmones ir
juos plėšė, prievartavo". Kad
sukurti Kibernetinę ataką,
tikrai, ne vieno kokio kvailio
darbas. Juolab, tam buvo
panaudotas telefoninis
nuklausymas. Apie telefoninį
nuklausymus man paminėjo ir
Seimo nario Dainiaus kepenio
padejėja ponia Ramelytė,
kuri atsisakė su manim kalbėti,
pareiškusi, kad telefoniiai
pokalbiai nuklausomi.
Taigi, peršasi
įtarimas, kad, arba NUKLAUSĖ
MANO TELEFONINĮ POKALBĮ su Seimo
nariu Dainiumi KEPENIU ir
pasiruošė daryti šią Kibernetinę
ataką, arba F. b. internetinė
sistema sureagavo į NKVD-KGB
agento personalinės kortelės
nuorodą, kuri gali būti apkrėsta
kokiu info. virusu, duodančiu
signalus pradėti vykdyti
Kibernetinę ataką.
Aišku, aš ne
specialistas (elektronikoje
karinėje gaudžiausi tik prieš 50
metų), bet logiškai ir
techniškai mąstant, manyčiau,
kad tai ne sunku programišiams
suprogramuoti. Nieko kito
negaliu sugalvoti
(išfantazuoti) :) šią
paslaptį.
Toks Kibernetinės
atakos paveikinėjimas tarp
diskutuojančiųjų akivaizdžiai
sovietinės propagandos
paveiktais "prisiminimais" gal
net stribų palikuonių yra gana
efektyvus, nes mano komentaras
apie "partizanus", žiauriai
nužudžiusius Vaičių kaime
Lebrikų visą šeimą, matyt, pagal
NKVD-KGB agento Liūtas jųjų
vado; vokiečio Fridricho
GAUPTČIO sūnaus Mykolo nurodymą,
arba jam ... (?), kaip
GINKLUOTOS GAUJOS vadui, nieko
bendro neturinčiam su tikros
Partizaninės veiklos principais.
Juk Tautos supriešinimui labai
tiko Dainiaus
Kepenio išsakyta
mintis apie "susitaikymo
paminklą", nors jis neminėjo,
kad "stribams paminklą statyti"
- tai žiniasklaida
išvertė-prikūrė, nes Arvydas
Anušauskas pagal lGGRTC-tyrėjo Gintaro
Šidlausko pranešė,
kad, neva, nužudyti Lebrikai
"buvo gerai ginkluoti stribai".
Jau vien
paskelbimas, kad žiauriam
nužudymui vadovavo NKVD-KGB
agentas su to agento kortelės
įrodymu, tapo "bomba" idėjai
statyti paminklą stribams;
okupantų NKVD-stų - KGB-istų
pakalikams.
Taip, kad mano
PASKELBIMAS tų apie tų žudikų
"partizanų" vado NKVD-KGB agentą
"Liūtą" GRIAUNA Tautos
SUPRIEŠINIMO UŽMAČIAS, nes
istorikas ir Seimo
narys Arvydas
Anušauskas, akivaizdžiai,
buvo suklaidintas, nes
nužudytieji "stribais" būt
negalėjo, nes nužudytas 72-jų
metų senelis Stanislovasnekaip
"stribu" būt negalėjo. Negalėjo
būti "stribu" ir jo vyresnis
sūnus 40-metis Kazimieras, kuris
tą dienąbuvo atvažiavęs nuo
Šateikių ir buvo jis ten
girininku. Todėl ir šis
negalėjo būti "stribu", turėjęs
atsakingas miško priežiūros
pareigas ir gyvenęs ne su
tėvais. Tik jaunesniajam
28-mečiui Jonui gali būt
inkriminuojama "stribo" etiketė,
ir, reik, manyti, dabar LGGRTC
bandys kaip "už šiaudo" gelbėtis
ir bandys klijuoti negrįstą
jokiais oficialiais dokumentais
"versiją", nors ir ta
neįtikinama. Neįtikinama, nužudytųjų
brolių Lebrikų sesuo buvo
ištekėjusi už Lietuvos karininko Vytauto
Gečo, kuris pasitraukė į
Ameriką, o stribai darydami jos
namuose kratą, atrado jos vyro
karinę uniformą ir todėl ją
ištrėmė į Sibirą (į Vorkutos
kalinių lagerį). Mat jos
16-metis sūnus buvo partizanų
ryšininkas ir žuvo miške jį
nušovė.
Ir, būtent, jauniausias
sūnus Jonas paimą globoti savo
suimtos sesers 4-metį sūnelį,
kuris ir tampa liudininkų visos
žiauriausios šeimos išžudymo
scenos. Todėl pagal
psichologijos logiką, net ir
jauniausias 28-metis Jonas
"stribu", kaži, ar galėjo būti,
kai akivaizdžiai, IŠŽUDYTA
ŠEIMA BUVO PATRIOTIŠKA, paėmusi
globoti išvežtos politkalinės
vaikutį, kurios broliukas žuvo,
talkindamas Partizanams.
Todėl net, vargu,
ar į stribus būtų priimtas
asmuo, kurio artimieji
tarpukaryje tarnavo Lietuvai -
pasitraukė į Vakarus, o jų
sūnus, būdamas Partizanų
ryšininku, žuvo, o jo žmona -
Jono sesuo tapo politine kaline?
(P.S.: Jeigu išžudyti Lebrikai
būtų "stribais", kaip dabar nuo
Seimo tribūnos nužudytieji
apšmeižti, tai jau sovietmetyje
"liaudies gynėjams" būtų
paminklas pastatytas - sovietinė
propagandos sistema nebūtų
praleidusi nekaltai išžudytos
šeimos pagerbimo. Juk
šviesiosios atminties Jurgis
Lebrikas, kuris savo šeimos
atminimu koplyčią pastatė, būtų
jau sovietmetyje išsiaiškinęs
dėl savo šeimos išžudymo, jei ta
šeima nebūtų patriotiška.)
Todėl Facebook-e PRADĖTA VYKDYTI
Kibernetinė ATAKA DĖL IŠŽUDYTOS
ŠEIMOS PATRIOTIŠKUMO BEI JŲ
ŽUDIKŲ OKUPANTAMS TARNAVIMO
ĮRODYMO IR ĮR DAR KARTĄ
PATVIRTINA INFORMACINIO KARO
DEZINFORMACINĖS ATAKOS SIMPTOMĄ.
Šią Kibernetinę ataką siūlau
išstudijuoti - http://kazlusporto.puslapiai.lt/
/vasa
/kiber-atak/index.htm
Todėl nuo Seimo
tribūnos viešai ant visos
Lietuvos išnekinti, greičiau,
nuo NKVD kažkokios spec.
provokacijos, nei partizanų
sušaudytą šeimą, tai labai
neatsakingas veiksmas iš Seimo
ir istoriko nario Arvydo
Anušausko. Akivaizdu, kad
politiką suklaidino LGGRTC vyr.
specialistas Gintaras
Šidlauskas, kuris nepatikrino
klaidingo įrašo pagrindimo.
Juolab, kad istorikas A.
Anušauskas viešai pareiškė, kad,
neva, jam neprivalu tikrinti.
Bet, vis tik, reikėjo
patikrinti, kad KOPLYČIOS
STATOMOS TIK PATRIOTAMS
stribams dar niekas nestatė
koplyčių.
Būtų gražu, kad
Seimas, vis tik, sugebėtų dabar
iki šv. Kalėdų atsiprašyti
nužudytųjų apšmeižtus
artimuosius. Juk SUŠAUDYTOS
ŠEIMOS PATRIOTIŠKUMĄ ĮRODO į
Sibirą (Vorkuton) IŠVEŽTOS
NUŽUDYTOJŲ SESERS 4-mečio VAIKO
PALIKIMAS SAVO BROLIAMS IR
TĖVAMS, KURIE IR TAPO SUŠAUDYTI
to mažo ir kitų dviejų dar
jaunesnių vaikų akivaizdoje.
Būtent, pačio mažiausio tik
vienerių metukų išgelbėto
vaikučio jau pernai mirusio ir minėtos
koplyčios statytojo Jurgio
Lebriko žmona
Janina Dainiaus
Kepenio temoje
parašė tokias eilutes:
Janina
Lebrikienė: ... Vieną
tragiška naktį žiauriai nužudyti
tėvai ,seneliai, ir dėdė. Liko
trys maži vaikai, keturių ,
trijų ir Jugis vienerių , jų
mama laukėsi ketvirto vaiko ,
buvo 7-nių mėnesių nėščia.
Ji trumpai augino krikštamotė,
jei mirus pateko į vaikų
namus.Našlaičių, užaugo vaikų
namuose, ir visa savo gyvenimą
iki skausmo ilgėjosi prarastos
šeimos. Jo tikslas buvo sužinoti
ir įgarsinti tiesą, tam, kad
kriminaliniai nusikaltėliai
neterštų garbingų partizanų
vardo, tam, kad jų vardai nebūtu
iškalti ant paminklų šalia tų,
kurie išties buvo tautos
didvyriai ir verti mūsų
pagarbos. Nes negalime dėti tarp
visų buvusių miške lygybes
ženklo. Negali būti vadinami
partizanais tie, kurie
prievartavo ir žudė nėščia
moterį, buožėm daužė galvą
senoliai, nes ji mūvėjo kailinę
liemenę, kurios nenorėjo
sugadinti kulka, degino padus
senoliui ir visa egzekucija
vykdė keturmečio vaiko
akivaizdoje, kuris augo pas
senelius, nes mama buvo ištremta
i Vorkūtą už tai, kad jos
vyresnis 16 metis sūnus buvo
partizanų ryšininkas, vėliau
nušautas miške.
Keleriais vežimais išvežė visą
turėtą šeimos turtą, kaimynai
neturėjo kuo aprengti
laidotuvėms. Ar gi tai ne
kriminalas, ne grobimas??? ...
O, kad ne "partizanų"
žudynių braižas, įrodymui
pateikiau iš Adolfo
Ramanausko-Vanago DAUGEL
KRITO SŪNŲ knygos ištrauką apie
Partizanų Karo kauko Teismą
vaizdelį - priešingą
Patriotinės Lebrikų šeimos
išžudymui, kur prieš žudymą buvo
nėščia moteris išprievartauta ir
žvėriškai nužudyti jos šeimos
nariai, dar juos apiplėšus -
visą jų turtą išvežus su
arkliais.
Kad Lebrikų šeimos išžudymas,
su jųjų turto
apiplėšimu-išvežimu; "partizanų"
vardu, tai
buvo sąmoninga PROVOKACIJA
Partizaninei kovai
sukompromituoti -
tai plika akimi matosi.
Todėl
teko man dėl Lukiškių aikštės
aistrų ir viešai visai Lietuvai Dainiaus
Kepenio paskelbtos
1947 m.. gruodžio 12 dienos
naktį Vaičių kaime šalia Šilalės
nužudytosios Lebrikų šeimos
artimųjų pagerbimui bei
išsipliekusio Lukiškės aukštės
skandalo S U T A I K Y M U
I dėl Vyčio, į Seimą visiems
Seimo nariams reikalavau iki šv.
Kalėdų atsiprašytų išžudytosios
šeimos artimuosius, Todėl
ir temą
Facebook-e sukūriau su
tikslu, R E I K A L A U T I :
1.) Viešai Seimo A T S I P R A
Š Y T I apšmeižtus NUŽUDYTUS
Lebrikų šeimos narius, kurie
buvo patriotai ir nebuvo jokiais
stribais juos nužudė
girtuokliaujančių partizanų
gauja; vadovaujama NKVD-KGB
agento Liūto , kurio dėka
likviduota apie 50 Partizanų.
(Žemiau detaliau išdėstau)
2.) Spec. tarnybos PRIVALO
NUSTATYTI Kibernetinę ATAKĄ
temoje, kurią paskelbė Dainius
Kepenis apie išžudyta Lebrikų
šeimą, nes ta Kibernetinė ataka
trina pranešimus apie žudikų
partizanų būrio vadą NKVD
agentą, kuriame pateikiau
NKVD-ines įskaitų kortelių
fotokopijas.
3.) D e m a s k u o k i m e
SUPRIEŠINIMO Juodąją
technologiją dėl NETEISINGO
Valstybės HERBO PASEKMĘ
IŠSIRUTULIAVUSIĄ į Lukiškių
AIKŠTĖS SĄMONINGAI SUKURPTĄ
SKANDALĄ , per ignoravimą Tautos
visų kovų ir, ypač, 1863-1964 m.
m. sukilimo įamžinimo
panaikinimą Lukiškių aikštėje -
po jos rekonstrukcijos Zigmunto
Sierakausko ir Kosto Kalinausko
bei kitų 19-оs Lukiškių aikštės
egzekucijos aukų įamžinimo
lentos bei kryžiaus į vietą
negražinimo, o gal, net
panaikinimo.
Taip, kad bunkerio parodija
labai gerai derinasi su visišku
pasityčiojimu iš pokario
Partizanų, pagal Maskvos
propagandos standartus, įkišant
partizanų atminimą į bunkerį
ir iš atminties ištrinant tų
Partizanų senelių kovą 1863-64
m. m. sukilime. Kas , jei ne
seneliai to sukilimo dalyviai
ar dalyvių vaikai savo anūkams
įdegė būsimiems Partizanams
meilę Tėvynei? O, išbraukus
Partizanų senelių įamžinimą,
dingsta Tautos kovos už Laisvę
tęstinumo ryšio įrodymas. Tas
istorinis tęstinumas, atrodo,
sąmoningai nutraukiamas pagal,
matyt, Rūtos Vanagaitės ir
Efraimo Zurofo užslėptą planą,
kad mūsų Partizanus paversti nedamuštais
žydšaudžias, neva,
neturėjusiais istorinio
tęstinumo. Toks bus
turistams-užsieniečiams Lukiškių
aikštės iškreiptas pristatymas.
Apie jo istorijos fasifikavmo
tikslą ir apie R. Vanagaitės
triukšmo dėl Lukiškių aikštės
suorganizavimą prieš du
dešimtmečius paanalizuosiu
kitoje temoje.
Bet,
svarbiausia, labai meistriškai
UŽPROGRAMUOTAS Tautos
SUPRIEŠINIMAS PER POSSOVIETINĮ
NETEISINGĄ MŪSŲ ŠALIES HERBĄ;
NIEKO BENDRO NETURINTĮ SU
VYTIMI.
Siūlau
visiems Lietuvos piliečiams
atsitokėti ir įsijausti į žodžio
Vytis prasmę. PATS Vyčio
ŽODIS REIŠKIA VIJIMĄSI IR PER
ISTORIJĄ VISUOSE Vyčiuose BUVO
VAIZDUOJAMAS TIK VIJIMASIS. Juk
nuo XIV a. pabaigos skirtingų
dinastinių šakų kilmės
Gediminaičiai pradėjo naudoti
bendrą herbą Raitelį, kuris
gudiškai irgi buvo vadinamas Pahonia
(vijimasis), o lenkiškai Pogonia
tuo lenkiškuoju pavadinimu
Lietuvos lenkų aktyvistas
Ryshard Ryšard
Maceikianec ir dabar
vadina tinklalapio pavadinimą.
Aišku, šio raitelio pavadinimas
yra vėlyvas, pirmąkart
sutinkamas tik 1551 m. Martyno
Bielskio kronikoje, nes Algirdo
laikų antspaudų nėra išlikę.
Žinoma, kad po Algirdo mirties
jo sūnūs: Jogaila, Skirgaila,
Lengvenis, Kaributas, Vygantas
ir Švitrigaila vartojo to paties
stiliaus raitelį-Vytį kaip
dinastinį ženklą. Juk Vytis nuo
XV iki XVIII a. pabaigos ir tapo
Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės valstybės herbu.

Galima PASIDIDINTIKatras
vejasi? |
Labai liūdna, kad
pasitinkant Lietuvos
atkūrimo 100-metį, prie
Lukiškių aikštės
pučiantys muilo burbulus
BUNKERININKAI IGNORUOJA
VALSTYBINGUMO JUBILIEJŲ,
nes kaip tik po Vasario
16-tosios akto
paskelbimo, buvo
atkurtas valstybinis
herbas Vytis. .
Istorinis Lietuvos
Didžiosios
Kunigaikštystės raitelis
vėl tapo Lietuvos
Respublikos herbu.
Labiausiai paplito A.
ŽMUIDZINAVIČIAUS
romantizuota herbo
versija.
Po kovo 11-tosios
Lietuvos Respublikos
Aukščiausioji Taryba,
paskelbus Lietuvos
valstybės atstatymo
aktą, tą pačią dieną
buvo įteisintas Lietuvos
valstybės istorinis
herbas Vytis.
Netrukus, kovo 20 d.,
buvo patvirtinta pirmojo
po karo Lietuvos
valstybės herbo
kompozicija, kurios
pagrindu tapo
skulptoriaus Juozo
ZIKARO 1925 m. Lietuvos
monetoms sukurtas
skulptūrinis Vyčio
atvaizdas, o balandžio 9
d. nustatytos herbo
spalvos. (
) Jos
perimtos iš 1929-1934 m.
kurto herbo. Šis herbas
tapo pereinamojo
laikotarpio simboliu ir
lyg pabrėžė, kad
Lietuvos valstybė yra
prieškarinių tradicijų
tęsėja. 1991 m. rugsėjo
4 d. Aukščiausioji
Taryba patvirtino
antrąjį herbo variantą,
kuris naudojamas iki
šiol. |
Jame atgaivintos istorinės herbo
spalvos (raudona, mėlyna) ir
metalai (sidabras, auksas),
atsiradę dar Lietuvos didžiojo
kunigaikščio valdymo laikais.
Bet, štai, nesuprantam, kas
possovietinėje komisijoje leido
pakeisti naujajame herbe kitokį
įprasminimą ir atsisakyti
pirminės PRIEŠO IŠVARYMO IŠ
ŠALIES herbo idėjos ? ? ? Štai,
herbo aprašyme kaip melagingai
rašoma:
Naujajame herbe siekta
įprasminti ir pirminę herbo
idėją, tai yra pavaizduoti
raitelį, pasiruošusį kalaviju
apginti savo kraštą bei
valstybę.
Įdomu, kodėl ne išvyti, o tik
apginti? Koks galutinis ir
svarbiausias gynybos turi būt
tikslas? Negi tik pastovus su
priešu turi būt gynimasis, jo
neišvejant? Negi valstybės
piliečiams bus saugau, kai
Laisvės karys herbe nebus
pasiruošęs išvyti priešo, o leis
jam būti valstybėje ar šalia jos
ir pastovai grasintų? Toliau
tame herbo aprašyme yra toks
sakinys:
Istorinių
spalvų ir senosios herbo idėjos
atgaivinimas reiškė, kad Lietuva
yra ne tik prieškarinių, bet ir
Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės valstybingumo
tradicijų paveldėtoja ir tęsėja.
Pasakykite, kokia gali būti LDK
valstybingumo tradicijų
paveldėtoja ir tęsėja, jeigu
pakeičiama iš esmės herbo esmė,
kai raitelis nesiveja, o tik
ginasi? Kokia tradicijų tąsa
jei NE Vytis, o Baidytis
sukurtas naujame herbe? Tai AR
NE SILPNUMO POŽYMIS ĮPRASMINTAS,
KAI NE ŽIRGAS, O TIK DARBINIS
SUNKIASVORIS ARKLYS BAIDOSI
HERBE? Kodėl reikėjo vietoje
žirgo į herbą įdėti nepaslankų;
ne jodinėjamą, o tik svoriams
traukti skirtą sunkiasvorį
arklį?
Kartoju
aiškiai dėl herbo atkūrimo yra
parašyta taip:
Juk herbo istorijos aprašyme
rašoma:
Kovo
20 d., buvo patvirtinta pirmojo
po karo Lietuvos valstybės herbo
kompozicija, kurios pagrindu
tapo skulptoriaus Juozo Zikaro
1925 m. Lietuvos monetoms
sukurtas skulptūrinis Vyčio
atvaizdaJos, o ....
Tai prašau pažiūrėti į mano
koliaže Juozo
ZIKARO sukurtą
monetą. Joje sidabrinis Vytis
lekenčiu į tolį žirgu, o
nesibaidančiu nuo priešo. Kodėl
iš Baisogalos kilusiam Arvydui
Stanislovui Každaliui reikėjo
Vytyje pakeisti žirgą į arklį ir
jo polėkį į baidymąsi?
Tas
pat nutiko ir su Baltarusijos
Vyčiu. Kai pirmą kartą
istorijoje 1918 m. buvo įkurta
Baltarusijos valstybė, tai
savotiška Vytis buvo su
pradedančio bėgti žirgo poza.
Na, o kai
atkurta Baltarusijos
nepriklausomybė buvo, tai kodėl
1991- 1995 m. m. laikotarpio jos
herbas tapo su idealiai taip pat
besibaidančio ne žirgo, o arkliu
tuo pačiu Lietuvos atkurtos
valstybės herbui? Kas
abejoms valstybėms
padiktavo-nurodė kurti bendrą
herbo variantą?

Galima PASIDIDINTI |
Kas paneigs, kad tai ne
kažkieno valios bendro
sprendimo projektas?
Kodėl abejos valstybės
beveik idealiai
nukrypsta nuo istorinio
Vyčio vaizdavimo
principų? Ar
tada tam įtakos neturėjo Felikso
Edmundovičiaus
Dzeržinskio įkurtos
LSDP įtaka Lietuvos
herbo esmės pokyčiui?
Juk šis NKVD-KGB
struktūros pradmenų
įkūrėjas kaip Liubiankos
šeimininkas ir
didžiausias pasaulyje
žudynių organizatorius
ir unikaliai beveik
vienintelis ne žydas
Rusijos Didžiojo Spalio
perversmo
revoliucionierių elito
terpe kaip tik kilęs iš
Baltarusijos LDK bajorų
netoli Voložyno.
Tai ar negalėjo abejoms
valstybėms vienodam
Vyties iškraipymui
padiktuoti, būtent,
griūvančios Sovietų
Sąjungos KGB struktūra? Toks identiškai
vienodas Vyties
tradicijų iškraipymo
braižas ar neįrodo
Liubiankos įsikišimo per
uždraustų komunistų
partijų socialdemokratų
perėmėjų partijas? |
Pamenu, Kultūros ir Švietimo
komiteto pirmininku
Aukščiausiojoje Taryboje tada
buvo mano geras kolega ir mano
Kraštotyros bei prasmingo
Turizmo mokytojas Gediminas
Stanislovas Ilgūnas, su
kuriuo susipažinau .1969 metų
rugsėjo pabaigoje ir tų metų
pabaigoje atkūriau jo įkurtą bei
iš kart KGB uždraustąjį Jonavos Turistų
klubą.
Juk šis mūsų rajono Sąjūdžio
vadovas ir buvo
socialdemokratijos idėjų
puoselėtojas bei vėliau tapo
LSDP nariu. Ar juo negalėjo kas
nors pasinaudoti?
Juk juo naudojimosi faktas net
jam pačiam tai nežinant, atrodo,
dabar pradeda, lyg, ir aiškėti,
kai jis į savo knygą apie Jonavos Sąjūdį
įdėjo rinkimų protokolą su mano
parašu, kurio aš ten neturėjau
pasirašinėti už svetimą žmogų ir
neturėjau vien dėl to
pasirašinėti, nes nebuvau niekad
pirmininkaujančiu jokiems
posėdžiams. Kas išgavo iš manęs
parašą klastos metodu, arba kas
jį sufalsifikavo? Panašu, kad ir
tas protokolas ar nebus
sufalsifikuotas su mano parašu?
Mat, aiškinausi su tame
protokole nurodytais asmenimis
mano kolegomis ir nekaip nieko
negalime prisiminti to protokole
nurodyto buvusio rinkiminio
susirinkimo. Juolab,
neprisimename, kad kažkas per
susirinkimus su rašoma mašinėle
tarškintų, kad po to protokolu
pasirašinėtume. Negalime
prisiminti, nes Sąjūdžio
susirinkimų buvo begalė. Dar
įdomiau, kad šį protokolą man
pakišo mane pastoviai F.b.
terorizuojantis (ant mano sienos
pamatysite, kas tai daro),
kuris, neva, žinojo iš anksto
apie tą protokolą. (Apie tai
detaliai aprašau nuorodos http://www.kazlusporto.puslapiai.lt/
/demaskavimai/giedr-nu
77-82
psl.) Tai, kad ar nebuvo tada ir
dabar kažkokių destrukcijų
daroma sąmoningai?
Juk ir dabar
Lukiškių aikštės bunkerininkų
maištą kursto ne kas kitas, o
kaip tik, atrodo,
socialdemokratai, mažiausiai
Seime palaikantys Vyties idėją,
o tarp muilo burbulų pūtėjų
šalia Lukiškių aikštės ir buvo
šios partijos kraštutinis
kairysis Gintaras
Paluckas, kuris turi net
neskundžiamą teistumą dėl
neskaidrumo ekonomikoje. Taip,
kad jeigu Rygoje
prie paminklo stovi garbės
sargyba ir į jos iškilmingą
pasikeitimo ceremoniją renkasi
turistai gėrėtis karių rikiuotės
meistriškumu bei išskirtinę
pagarbą atiduoti mūsų brolių
latvių Laisvės idėjai,
tai kas Lukiškių bunkerio
autoriui-kopijuotojui nuo
Vašingtono aukų memorialo liepė
pristatyme paminėti šunis
vedžiojamus po jojo sukurtą
skulptūrą? Kam apie tai
reikėjo lepterėti, išniekinant
savo autorystę? Kaip
atrodys sostinė be valstybinio
simbolio, perduodanti jį Kaunui,
kai Vytį žada statytis net Jonavos?
kalbėjau su Jonavos savivaldybės
vyrausiu architektu
jį pasveikinau su puikia
iniciatyva.
b.)
potemė - dar niekas nekalba apie
SĄMONINGAI
NUŽUDYTUS KELEIVIUS
Dėl Donbase maršrutu
MH17skridusių SĄMONINGAI
nužudytų keleivių nekalba
Lietuvoje žiniasklaida, nes
galimai nėra normalios Oro
gynybos ginkluotės, į kurias
turėtų įeiti Zenitiniai
raketiniai kompleksai ir apie
jas niekas Lietuvoje nenusimano.
Tai čia tokia mano nuomonė -
nežinau, ar subjektyvi, bet ...
? ? ?
Aš irgi nebuvau raketininku -
dirbau tik prie radarų, bet jų
automatiką išmaniau ir todėl ne
tik racionalizatorinius
pasiūlymus kūriau, bet ir vieną
išradimą buvau sukūręs, apie
kurį aprašiau savo Trilogijoje.
Bet, deja, Facebook-e buvau
apskųstas, matyt, buvusių
sovietinių kariškių ir buvau
6-tą kartą iš eilės
blokuotas-nubaustas mėnesiui,
matyt, už karinės "paslapties"
išviešinimą toje Trilogijoje,
kurią pavyko man išsaugoti ir
įkelti į savo redaguojamą
tinklalapį.Spėju, kad
apskundė mane, nes yra įrodymas
toje Trilogijoje, kad nusimanau
apie automatiką, nes joje
aprašiau detaliai, kaip kūriau
išradimą ir kaip prie išradimo
gaminau mikrometrinį
reguliatorių. Todėl ir panaikino
Facebook-e įrodymą, kodėl
ieškojau internete automatiką,
neleidžiančią raketos paleisti
Dalykas tame, kad, kad aš
netikėjau, kad nėra automatikos
neleidžiančios paleisti raketos
į keleivinį lėktuvą ir
nereaguojančios į keleivinių
lėktuvų siunčiamus signalus "Flightrafar-24",
apie kuriuos net jau vaikai viso
pasaulio žino.
Aišku,
galima buvo ir neieškoti, nes,
patikėkite, sodink prie radaro
nors beždžionę, bet ir ta
atskirs karinį lėktuvą nuo
keleivinio, nes laineris vienas
didžiausių pasaulyje radare
matosi kaip labai ryški-didelė
atžyma. Pagal tų atžymų
stiprumą-matomumą mes
operatoriai radarų prieš 52-65
metus nustatinėdavome iš akies,
kokio tipo skraidantis objektas
ir planšetistams į komandinį
punktą perduodavome, ką matome.
Todėl,
na nekaip negalima sumaišyti net
didžiausio karinio-transportinio
lėktuvo su dvigubai-trigubai
didesniu laineriu, kuris, beje,
dar ir nepasikelia iki 10 km
aukščio - jie skrenda tik iki
kokių 6-7,5
km aukščio ir skrenda
žymiai lėčiau, nei laineris,
nekalbant apie tai, kad
pastarasis skrenda dar trasa,
kurias mes-lokatorininkai
atmintinai turėdavome žinoti.
Todėl iš Kursko atvažiavę
raketininkai, kaip buvo kalbama,
jie dar apie dvi-tris savaites
turėjo treniruotis poligone,
šalia Lugansko prie sienos, ir
tas Tarptautines trasas
privalėjo atmintinai
išsistudijuoti.
Na, o
kad Žmogiškųjų klaidų nebūtų,
mano supratimu turėjo būt
įtaisyta blokuotė, kurią aš pats
tokią galėdavau sukurti, būdamas
tik eiliniu kareiviu, ne,
mėgdžiodamas savo tėvą - docentą
KPI ir Kauno Politechnikumo,
kurį baigiau, nors ir kitą
specialybę (metalų technologiją,
o tėvas dėstė Radio aparatūros
gamybos technologiją - taip
vadinamą RAG-ą), todėl labai
domėjausi karinės technikos
aptarnavimu.
Todėl
nekaip negalėjau suprasti, kad
gamintojai raketų nebūtų labai
prastos blokuotės sukūrę, kuri
visai labai elementari. Todėl
jos paieškomis internete
daviausi apie metus-du, kol
atradau seržantą, patvirtinantį,
kad tokia blokuotė yra. Jis pats
apie ją papasakojo viename
kariniame forume. Tas seržantas
sukūrė net temą "Я
служил на комплексе БУК.(мысли служивого)" ["Aš
tarnavau komplekse BUK. (mintys
tarnavusiojo)"].
|
P.S.: Nenustebkite,
tas forumas yra skirtas
rinkti lėšas paramai
separatistams, bet
diskusija vyko grynai
techninė - jokios
politikos ar išankstinių
nuostatų nesijautė, nes
pašnekovai buvo
šokiruoti keleivių
numušimu-nužudymu ir
visiems rūpėjo tik:
"kaip tokia "klaida"
galėjo įvykti?". Jei
neapsirinku, atrodo,
seržantas-rusas, lyg ir
bandė sakyti, kad
netikįs dėl UkraJinos
klaidos, nes jai
išsitraukti tokio ginklo
nereikėjo, nes Rusija
aviacijos nenaudojo. Ta
diskusija vyko iš kart
po katastrofos, kai dar
nebuvo aišku, su kuo
numuštas laineris. Bet
iš pažeidų, seržantas
tik po katastrofos dar
liepos mėnesyje
neabejojo, kad tai
didelės (nuo žemės
paleistos) raketos
darbas. |
Taigi, todėl tuo tikslu dėl
MH17 sukūriau internetinį
puslapį, kurį
reiktų atnaujinti, bet tam laiko
neturiu, nors, manau, kad
visuomenė turi suvokti apie
šiuolaikinius ginklus ir jų
galimybes.
Tas
vyriausias atsargos seržantas
tik tik iš savo pirmojo
prisistatymo pabrėžė, kad jeigu
norint apšaudyti civilinį
lėktuvą, tam reikia SPECIALIAI
atjungti blokuojančią sistemą.
Žodį "SPECIALIAI" Rusijos
kariškis parašė didžiosiomis
raidėmis, nes jam, tarnavusiam
prie zenitinių raketų, nėra
suprantama, kad tokį baisiausią
nusikaltimą galima
atlikti. Todėl aš jo žodžius ne
tik ryškiai raudonai, dideliu
kraujo klanu pažymėjau, bet ir
paryškinau tuos žodžius. O kad
nebūčiau inkriminuotas, kad
"falsifikavau" FOTOŠOPU (aš juo
tik išdailinau), todėl prašome
per šią žemiau aktyvią nuotrauką
NUEITI Į ORIGINALĄ ir
įsitikinti, kas moka rusiškai ir
karinės technikos
terminuose-elementariuose nori
pradėti gaudytis. Todėl prašome
rusiškai perskaityti:
|

Galima NUEITI Į
ORIGINALĄ- internetinio
karinio forumo debatus. |
 |
PrisimenantManyčiau,
kad tai galėtų
būti Raketinio
įtaiso valdymo
pultas, arba
...? Kaip
suprantu,
nes prie
panašaus
pulto radaro
P-12 ("Jenisej"
ar P-1; net iki
dabar Lietuvos
ginkluotėje -
Juodkranetė ir
... buvusio)
metrinio
diapazono man
teko šiek tiek
padirbėti.
Taigi,
apvalus
monitorius
("indikatoriumi"
tada vadintas)
yra skirtas
apvaliam radaro
sekimui, o šalia
turėtų būti
aukštimačio
ekranas.
Nežinau, kaip
dabar atrodo
šiuolaikinių
trimačių radarų
sistemos, nes
įtariu, kad į
forumo
diskusijas ir
įdėtas yra
seniausio prieš
50-ties metų ar
dar daugiau
vaizdelis, nes,
matyt, raketinio
įtaiso tikras
valdymo pultas
gali būti ir
kaip "karinė
paslaptis" ir
todėl forumas
gali būt
pagražintas
senąja
nuotrauka.
Gaila, prie
minėto "Jenisej"
radaro esu tik
kartą dirbęs, o
pačios šio
radaro
aparatūros
neteko
aptarnauti.
Todėl rašau
abejodamas, nes
visų
jungiklių-rankenėlių
bei prietaisų
nepamenu šio P -
12-tojo, kuris
taip pat yra
mobilus, kaip ir
Raketinis
įtaisas. Tad,
aparatūra čia,
tikrai mobilios
technikos, o
konkrečiai -
įvardinti kol
kas negaliu.
Reik internete
pasiieškoti ir
pasistudijuoti.
Tai būtų
naudinga Karinės
istorijos
atžvilgiu. |
|
Mat, tas kariškis (vyr.
seržantas), pabrėžė, kad numušti
lėktuvą, reikia porą metų
pasimokyti su ta technika
padirbti. Matyt, jis turėjo
omenyje, kad
separatistai-šachtininkai,
atėmę-rekvizavę raketinius
įtaisus, be pašalinės pagalbos
vargu, ar sugebės naudotis? Be
to, jis labai suprantamai
paaiškino, kaip radare matosi
keleivinis lėktuvas su
atsakomaisiais signalais "Flightradar-24",
kurie įjungus "Užklausimo"
jungiklį, šalia pasirodo mėnulio
pavidalo atžymėlė šalia to
keleivinio lėktuvo. Taip, kad,
jei ir automatika neveiktų, tai
paleisti raketą į atsakantį
signalais keleivinį lėktuvą gali
tik nusikaltėlis, o ne karys,
kuris privalo žinoti ir Karinio
statuto reikalavimus, ir privalo
žinoti, kada yra Karinis
nusikaltimas. Be to, mano
įsitikinimu, be statuto gero
žinojimo, negalima priiminėti
Karinės priesaikos. Esu
įsitikinęs, kad kultūringas
karys sutiktų būt sušaudomas,
nei vykdytų nusikalstamą
įsakymą. Todėl pašnekovai
užklausė to seržanto rusiškos "podstav"-os
(pažodžiui nelabai verčiasi -
turi reikšmę kaip klastą ...).
Tai seržantas nelabai galėjo į
tai atsakyti, nes, matyt,
karinėje praktikoje
neįsivaizduoja kiaulystėms vietų
prie sudėtingos-atsakingos
karinės technikos.
Jis tik
pridūrė, kad prie tos
automatinės blokuotės atjungimo
užantspauduotos dėžutės, po
kuria paslėptas-užrakintas
yra jungiklis "Ugnis",
reiškianti raketos paleidimą į
tą blokuojamą objektą-keleivinį,
arba savą lėktuvą, jie net
liestis prie tų antspaudų
bijodavo, nes tą dėžutę ir jos
antspaudų kokybę prižiūrėdavo
Ypatingas (Pirmasis, pagal
seržantą) skyrius.
Čia bus dar papildyta
|
|
|
|
|
|