Galima pasididinti


 

 

 

Šio puslapio autorius Vytenis Aleksandraitis

 
    Maironio lietuvių literatūros muziejuje 2022-06-30 įvyko dvitomės knygos-rinkinio BIRŽELIS KVIETĖ Į KOVĄ pristatymas. Ją pristatė to rinkinio sudarytojas Vidmantas VALIUŠAITIS, redakcinės kolegijos narys ir tos knygos -rinkinio įvado autorius profesorius Vytautas LANDSBERGIS (jo tėvas po Birželio sukilimo buvo Lietuvos Laikinosios vyriausybės narys) bei Garbės daktaras profesorius Kęstutis SKRUPSKELIS, kuris II-tro tomo pradžioje pateikė pastabas apie rinkinį su pavadinimu "Problemos neišsprendžia, bet žingsnis - reikalinga kryptimi".

    Ta, reikalinga kryptimi tą patį bandau ir aš, čia; žemiau paaiškinti sąsajas.


1 pav.: Galima pasididinti.


2 pav.: Galima pasididinti.

 

4 pav.: Galima pasididinti.

5 pav.: Galima pasididinti.

6 pav.: Galima pasididinti.


7 pav.: Galima pasididinti.


8 pav.: Galima pasididinti.

    Svarbiausia, tai šio permainingo laikmečio ne tik dokumentų, bet ir svarbiausiųjų asmenų straipsnių rinkinys šioje knygoje.

   Tų dokumentų įvairovė didelė, net „per didelė, kad būtų įmanoma į viską atkreipti dėmesį, patikrinti, įvertinti - taip profesorius K. Skrupskelis pradėjo savo pastabas.


9 pav.: Galima pasididinti.

10 pav.: Galima pasididinti.

 

   

    Ieškant Birželio sukilimui ištakas, svarbu atkreipti dėmesį į TERORIZMĄ IR KOMUNIZMĄ. Taip vadinosi po Didžiojo Spalio perversmo du vienas priešais kitą prieštaraujantys veikalai, kuriuose yra atsakymas ir dėl dabar vykstančio Karo UkraJinoje. Juk didžiausiu RUSOFOBU buvo Karlas Marksas, smerkęs Rusijos imperiją, kaip nenatūralų-grobikišką darinį. Todėl „Marksizmo Romos popiežiumi“ pravardžiuojamas Karlas Kautskis jau net XIX amžiaus pabaigoje smerkė V. Lenino hiperbolizuotą proletariato diktatūros koncepciją.
       Tad, Stalinas K. Kautskiui ar ne kerštui už jo tą veikalą, kaip Vokietijos socialdemokratų vadovui, per Kominterną uždraudžia komunistams jungtis su socialdemokratais rinkimuose į Reichstagą, ir ar ne todėl  A. Hitleris gauna didžiausią balsų daugumą?


11 pav.: galima pasididinti

12 pav.: galima pasididinti.

 

        Tad, ar ne Rusija dabar kalta, ir už A. Hitlerio atvedimą į valdžią, ir ar toji Stalino imperijos perėmėja neturi nešti atsakomybę už rengimąsi užpulti hitlerinę Vokietiją? Ar ne todėl palei jąją Stalinas okupuoja visas šalis (tame tarpe ir Lietuvą) ir ar ne todėl prieš planuojamą Vokietijos okupaciją; pagal planus „Гром-Гроза“, pradedami tų užkariautų tautų trėmimai, prieš tai Lenkijos kariuomenę sušaudžius? 

 Tai, ar ne todėl dabar karas UkraJinoje?!

      Todėl siūlau DABAR dėmesį atkreipti į ANTRĄJĄ 1944 m. Liepos MĖNESIO OKUPACIJĄ - žiaurų prie Šventosios upės mūšį, kuriame, gal, ir lietuviai-naujokai per prievartą paimti žuvo (kaip tai dabar UkraJinoje daroma) ir tuo metu liepos 20 d. Užulėnyje (Ukmergės š.v.) Juozo Krikštaponio surengtą Partizanų sąskrydį.
      Todėl jam būtina išsaugoti paminklinį atminimo akmenį Ukmergėje, nes jis, kaip LLV nario giminaitis, buvo, tikriausiai, pasipiktinęs LLV išvaikymu bei vykdomu Ukmergėje Holokaustu, už ką GESTAP-o buvo suimtas ir Kauno kalėjime kalinamas, tikriausiai, jojo 2-os kuopos (A. Impulevičiaus bataliono) išvykos į Baltarusiją metu. Todėl A. Impulevičius savo įsakyme Nr. 42 (dėl išvykos į Baltarusiją) prigalvoją antrąjį neegzistuojantį „Joną Klimavičių“, ir jam pirmojo-tikrojo Jono Klimavičiaus vardu prikuria (iškraipo) „susirgimo“ legendą, ant kurios J. Krikštaponis neteisėtai tarpininkauja, matyt, Kauno kalėjimo kameroje pasirašydamas tą tarpininkavimą, kad GESTAP-ą apgauti?
      Viską tai Lietuvos Centrinio valstybinio archyvo (LCVA) dokumentais įrodau STUDIJOJE.
      Joje galima bus įžvelgti galimas NKVD-ines - KGB-ines dokumentų klastojimų manipuliacijas-falsifikacijas, neteisingai „žudynėmis“ kaltinant nieko dėtą žuvusįjį J. Krikštaponį, su tikslu, kad nuo atsakomybės išsaugoti JAV gyvenusį ir dar gyvu buvusį Nikodemą Reikalą, kuris pavadavo J. Krikštaponį, jam į kalėjimą atsisėdus.
      Aišku, čia tik dar HIPOTEZĖ, bet turinti labai svarius argumentus, kurių įrodymui mūsų mokslininkai-istorikai privalo važiuoti į Maskvą ir iš jos atvežti GESTAP-o dokumentus, liudijančius suėmimo-kalinimo tikslų laiką.  |
       Be to, šioje studijoje pamatysite ir begalę LII (Lii) ir LGGRTC istorikų labai grubias klaidas, net tokias:


12 pav.: restauruotas Didvyrio Juozo Krikštaponio portretas. Restauracijos autorius fotodailininkas Juozas Valiušaitis. Galima labai pasididinti šį labai raiškų portretą.

 

1.       Nemokėjimą perskaityti istorinius šaltinius, juose Minsko mieste naikinamus Civilius kalinius painiojant su už Minsko buvusiais Karo belaisviais. (reikia Pradinėje mokykloje pasistažuoti, kad nepainioti šias skirtingas kalinių ir belaisvių kategorijas ir atskirti stovyklas mieste nuo esančių už miesto.)

2.         Panašu, kad sovietai ar ne politiniu tikslu Holokausto vykdymą pervertė į  „karo belaisvių naikinimą“? Juk sovietmetyje Holokaustas buvo verčiamas į „tarybinių“ žmonių naikinimą, o karo belaisvių per 80 tūkstančių numirė sava mirtimi dėl epidemijų. Šiuo metu jie ekshumuojami ir perlaidojami.

3.        Tų „karo belaisvių naikinimu“ 1941 m. spalio mėn. viduryje kaltinamas J. Krikštaponis, kurio tokio tada „naikinimo“ būti negalėjo, nes šalia dabartinių A. Lukašenkos apartamentų Drozdų kaime per 10 tūkstančių belaisvių buvo sunaikinta liepos mėnesyje, kai Lietuvoje A. Impulevičiaus batalionas dar nebuvo suformuotas. Todėl vėliau dar papildomai naikinti nebuvo nei logiška, nei belaisvių stovyklos Štalag-352 istorija tokių „žudynių“ net nemini.

4.        Šias žudynes spalio viduryje mini tik mūsų istorikai; įtikėję į NKVD 1944 m. liepos komisiją, kuri gali būti nepatikima, nes Minskas išvaduotas buvo tik liepos 03 d. ir ekshumacijas taip greitai ištirti nebuvo galimybės, nes, pagal kraštotyrininką Olegą Usačiovą, buvo skubėta „Niurnbergo procesui“, kur melagingai buvo kaltinti vokiečiai lenkų kariuomenės Katynėje sušaudymu. Gal ir Minske tai norėta?

5.        Tolimesni J. Krikštaponį kaltinantys „liudininkai“ ne tik keitė parodymus, bet ir nuo Štalag-352 apie 0,5  km   atstume „liudijo“ „belaisvių žudynes“, kur dabar ten daugiaaukščiai namai stovi ir jųjų statybos metu turėjo būt „sušaudytųjų“ kaulai išversti - toje vietoje turėjo būt paminklai. Tai, kaip galima kaltinti mūsų Didvyrį „žudynėmis“, neatradus aukų palaikų?

6.        Keista, kad labai daug „liudijusiųjų“ J. Krikštaponį žudynėmis, net patys nebuvo teisiami, lyg jie būtų buvę tų žudynių „stebėtojais-žurnalistais“, o ne vykdytojais. Kaip 2-os kuopos vadą J. Krikštaponį kaltino ir 3-čiosios kuopos vadas J. Ūselis, kuris 1962 m. Vilniuje buvo nuteistas mirties nuosprendžiu. Tai, gal ir melavo tam, kad pačiam nuo bausmės išsisukti? Ar galima istorikams tokiais sovietiniais „liudijimais“ pasitikėti? Kodėl istorikai nesilaiko įstatymų, neleidžiančių naudoti okupacinių organų išvadomis be atskiro-naujo tyrimo?

 

      Šią STUDIJĄ dar ženkliai ryt-poryt papildysiu K. Škirpos ir S. Raštikio labai svarbiais naujais duomenimis.  Todėl už patarimus būsiu dėkingas.
 

Visas nuotraukas galite pasididinti!