|
|
|
|
Maironio lietuvių literatūros
muziejuje 2022-06-30 įvyko dvitomės knygos-rinkinio
BIRŽELIS KVIETĖ Į KOVĄ
pristatymas. Ją pristatė to rinkinio sudarytojas
Vidmantas VALIUŠAITIS, redakcinės kolegijos narys ir
tos knygos -rinkinio įvado autorius profesorius
Vytautas LANDSBERGIS (jo tėvas po Birželio sukilimo
buvo Lietuvos Laikinosios vyriausybės narys) bei Garbės
daktaras profesorius Kęstutis SKRUPSKELIS, kuris
II-tro tomo pradžioje pateikė pastabas apie rinkinį su
pavadinimu "Problemos neišsprendžia, bet žingsnis -
reikalinga kryptimi".
Ta, reikalinga kryptimi tą patį
bandau ir aš, čia; žemiau paaiškinti sąsajas. |
|
|
|
Svarbiausia, tai šio
permainingo laikmečio ne tik dokumentų, bet ir
svarbiausiųjų asmenų straipsnių rinkinys šioje knygoje.
Tų dokumentų įvairovė
didelė, net
per didelė, kad būtų įmanoma į viską
atkreipti dėmesį, patikrinti, įvertinti.
- taip profesorius K. Skrupskelis pradėjo savo pastabas. |
9 pav.:
Galima pasididinti. |
10 pav.:
Galima pasididinti. |
Ieškant
Birželio sukilimui ištakas, svarbu atkreipti
dėmesį į TERORIZMĄ IR KOMUNIZMĄ. Taip vadinosi
po Didžiojo Spalio perversmo du vienas priešais
kitą prieštaraujantys veikalai, kuriuose yra
atsakymas ir dėl dabar vykstančio Karo
UkraJinoje. Juk didžiausiu RUSOFOBU buvo
Karlas Marksas, smerkęs Rusijos imperiją,
kaip nenatūralų-grobikišką darinį. Todėl
Marksizmo Romos popiežiumi pravardžiuojamas
Karlas Kautskis jau net XIX amžiaus
pabaigoje smerkė V. Lenino hiperbolizuotą
proletariato diktatūros koncepciją.
Tad, Stalinas K. Kautskiui ar ne kerštui už
jo tą veikalą, kaip Vokietijos socialdemokratų
vadovui, per Kominterną uždraudžia komunistams
jungtis su socialdemokratais rinkimuose į
Reichstagą, ir ar ne todėl A. Hitleris
gauna didžiausią balsų daugumą?
|
|
Tad, ar ne Rusija dabar kalta, ir už A. Hitlerio
atvedimą į valdžią, ir ar toji Stalino imperijos
perėmėja neturi nešti atsakomybę už rengimąsi
užpulti hitlerinę Vokietiją? Ar ne todėl palei
jąją Stalinas okupuoja visas šalis (tame tarpe
ir Lietuvą) ir ar ne todėl prieš planuojamą
Vokietijos okupaciją; pagal planus Гром-Гроза,
pradedami tų užkariautų tautų trėmimai,
prieš tai Lenkijos kariuomenę sušaudžius?
Tai, ar ne todėl dabar karas UkraJinoje?! |
Todėl siūlau DABAR dėmesį atkreipti į
ANTRĄJĄ 1944 m. Liepos MĖNESIO OKUPACIJĄ
- žiaurų prie Šventosios upės mūšį,
kuriame, gal, ir lietuviai-naujokai per
prievartą paimti žuvo (kaip tai dabar
UkraJinoje daroma) ir tuo metu liepos
20 d. Užulėnyje (Ukmergės š.v.)
Juozo Krikštaponio surengtą
Partizanų sąskrydį.
Todėl jam būtina išsaugoti paminklinį atminimo
akmenį Ukmergėje, nes jis, kaip LLV
nario giminaitis, buvo, tikriausiai,
pasipiktinęs LLV išvaikymu bei vykdomu
Ukmergėje Holokaustu, už ką GESTAP-o
buvo suimtas ir Kauno kalėjime
kalinamas, tikriausiai, jojo 2-os kuopos
(A. Impulevičiaus bataliono) išvykos į
Baltarusiją metu. Todėl A. Impulevičius
savo įsakyme Nr. 42 (dėl išvykos į
Baltarusiją) prigalvoją antrąjį
neegzistuojantį
Joną Klimavičių,
ir jam pirmojo-tikrojo Jono
Klimavičiaus vardu prikuria
(iškraipo)
susirgimo legendą, ant kurios J.
Krikštaponis neteisėtai tarpininkauja,
matyt, Kauno kalėjimo kameroje
pasirašydamas tą tarpininkavimą, kad
GESTAP-ą apgauti?
Viską tai
Lietuvos Centrinio valstybinio archyvo (LCVA)
dokumentais įrodau STUDIJOJE.
Joje galima bus įžvelgti galimas NKVD-ines - KGB-ines
dokumentų klastojimų
manipuliacijas-falsifikacijas,
neteisingai žudynėmis kaltinant nieko
dėtą žuvusįjį J. Krikštaponį, su tikslu,
kad nuo atsakomybės išsaugoti JAV
gyvenusį ir dar gyvu buvusį Nikodemą
Reikalą, kuris pavadavo J.
Krikštaponį, jam į kalėjimą atsisėdus.
Aišku, čia tik dar HIPOTEZĖ, bet turinti labai
svarius argumentus, kurių įrodymui mūsų
mokslininkai-istorikai privalo važiuoti
į Maskvą ir iš jos atvežti GESTAP-o
dokumentus, liudijančius
suėmimo-kalinimo tikslų laiką. |
Be to, šioje studijoje pamatysite ir begalę
LII (Lii) ir LGGRTC istorikų labai
grubias klaidas, net tokias:
|
12 pav.:
restauruotas Didvyrio Juozo Krikštaponio
portretas. Restauracijos autorius
fotodailininkas Juozas Valiušaitis.
Galima labai pasididinti
šį labai raiškų portretą.
|
1.
Nemokėjimą perskaityti istorinius
šaltinius, juose Minsko mieste
naikinamus Civilius kalinius painiojant
su už Minsko buvusiais Karo belaisviais.
(reikia Pradinėje mokykloje
pasistažuoti, kad nepainioti šias
skirtingas kalinių ir belaisvių
kategorijas ir atskirti stovyklas mieste
nuo esančių už miesto.)
2.
Panašu, kad
sovietai ar ne politiniu tikslu
Holokausto vykdymą pervertė į
karo belaisvių naikinimą? Juk
sovietmetyje Holokaustas buvo verčiamas
į tarybinių žmonių naikinimą, o karo
belaisvių per 80 tūkstančių numirė sava
mirtimi dėl epidemijų. Šiuo metu jie
ekshumuojami ir perlaidojami.
3.
Tų
karo belaisvių naikinimu
1941 m. spalio mėn. viduryje
kaltinamas J. Krikštaponis, kurio tokio
tada
naikinimo būti negalėjo,
nes šalia dabartinių A. Lukašenkos
apartamentų Drozdų kaime per 10
tūkstančių belaisvių buvo sunaikinta
liepos mėnesyje, kai Lietuvoje A.
Impulevičiaus batalionas dar nebuvo
suformuotas. Todėl vėliau dar papildomai
naikinti nebuvo nei logiška, nei
belaisvių stovyklos Štalag-352 istorija
tokių
žudynių
net nemini.
4.
Šias žudynes spalio
viduryje mini tik mūsų istorikai;
įtikėję į NKVD 1944 m. liepos komisiją,
kuri gali būti nepatikima, nes Minskas
išvaduotas buvo tik liepos 03 d. ir
ekshumacijas taip greitai ištirti nebuvo
galimybės, nes, pagal kraštotyrininką
Olegą Usačiovą, buvo skubėta
Niurnbergo procesui,
kur melagingai buvo kaltinti vokiečiai
lenkų kariuomenės Katynėje sušaudymu.
Gal ir Minske tai norėta?
5.
Tolimesni J.
Krikštaponį kaltinantys
liudininkai ne tik keitė parodymus,
bet ir nuo Štalag-352 apie 0,5 km
atstume liudijo belaisvių žudynes,
kur dabar ten daugiaaukščiai namai stovi
ir jųjų statybos metu turėjo būt
sušaudytųjų kaulai išversti - toje
vietoje turėjo būt paminklai. Tai, kaip
galima kaltinti mūsų Didvyrį
žudynėmis, neatradus aukų palaikų?
6.
Keista, kad labai daug liudijusiųjų
J. Krikštaponį žudynėmis, net patys
nebuvo teisiami, lyg jie būtų buvę tų
žudynių stebėtojais-žurnalistais, o ne
vykdytojais. Kaip 2-os kuopos vadą J.
Krikštaponį kaltino ir 3-čiosios kuopos
vadas J. Ūselis, kuris 1962 m.
Vilniuje buvo nuteistas mirties
nuosprendžiu. Tai, gal ir melavo tam,
kad pačiam nuo bausmės išsisukti? Ar
galima istorikams tokiais sovietiniais
liudijimais pasitikėti? Kodėl
istorikai nesilaiko įstatymų,
neleidžiančių naudoti okupacinių organų
išvadomis be atskiro-naujo tyrimo?
Šią
STUDIJĄ dar ženkliai ryt-poryt
papildysiu K. Škirpos ir S.
Raštikio labai svarbiais naujais
duomenimis. Todėl už patarimus
būsiu dėkingas.
Visas nuotraukas galite pasididinti! |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|