POLITTECHNOLOGINĖ STUDIJA, kuri dar pildoma pagal rinkimų rezultatus

Laba diena!

    M i e l i e j i - siūlau nenusivilti rezultatais, nes jie tokie, kokie privalėjo būti dėl net nedraugiškų šalių įtakos, kuriai yra pasidavusiųjų tarp mūsų, o taip pat ir dėl mūsų pačių kaltės tokie "rezultatai", kad nesugebėjome tos įtakos įvertinti. Kad į Seimą patekti, reikia ne mažiau, kaip 3-jų kadencijų, 3-is kart dalyvaujant rinkimuose. Dabar dalyvaujant, reikėjo siekti tik 2-jų %-tų rezultato, kad siekti valstybės finansavimą, juos naudojant "Lietuva yra ČIA" idėjoms skleisti, o po to sekančiuose rinkimuose siekti 3-jų %-tų rezultato, kad gauti dar didesnį finansavimą, su kuriuo jau galimą pagalvoti ir apie virš 5-ių %-tų ribą, kad patekti į Seimą. Juk "burtų lazdele mostelėjus", visuomenėje žinomumo nebus, jei dar skyriai nedirbs su žmonėmis, jei partiniai (KSS-SL nariai) ir Santalkos rėmėjai - Judėjimo LYČ aktyvistai  nebus glaudžioje santalkoje, kurių abiejų veiklos nematys rinkėjai, tol už tuščias - nieko neveikiančias "partijas", tikrai, rinkėjai nebalsuos. Todėl ir skiriu šią studiją, kaip toks elementarus dalykas nebuvo suprastas kai kurių mūsų kolegų.

    Todėl Santalkoje Lietuvai PATS DIDŽIAUSIAS NUSIKALTIMAS BUVO, kai inicijavosi tarpusavio kovą tarp kandidatų į Seimą sąrašo viduje ir su ta tarpusavio kova Santalkoje sužlugdė LYČ-o idėjos sklaidos darbą - to pasekoje nusikalstamai LYČ-ą supriešino su buvusia Pensininkų partija, paniekinant vyresnį amžių tik dėl "asmeninės naudos", kuriems neturintiems sąžinės ne į Seimą, o beprotnamį reikėjo kandidatuoti. Juolab, tų bepročių mobilizacijai griauti Santalką iš vidaus turėjo įtakos Minskas kartu su Maskva - ten KGB-FSB struktūros profesionalios, kad mokėtų bepročius nesąmonėms provokuoti. Kaip tai atliekama, ir teikiu ištisą studiją.

   

     Aišku, yra greitesnis, nei 12-os metų partijai kelias į Seimą -  tai jos vadui per pasaulinės reikšmės įvykį, kaip Nobelio premijos siekį, kurios labai vertas Arvydas tik už vieno sakinio parašymą.  Tas sakinys glūdi kaip dar niekieno neatrastas deimantas čia; kairėje šioje labai svarbioje mums "Tėvynės tuštėjimo metas" rinkinio 349, 383 ir, ypač, 405-406 puslapiuose. Tai skandalingiausiai ir ĮŽVALGIAUSIAI pagal Holizmo (visuminį) principą; paminėjęs pirmąjį mūsų planetos kosmonautą,  Arvydas Juozaitis, pasaulyje, tiesiog, matyt, pirmą ir vienintelį kartą įžvalgiausiai  parašė skandalingiausią išvadą, jog Sovietų Sąjunga "pradėjo griūti Jurijui Gagarinui pakilus virš Žemės" ... "pasigirdo trakštelėjimas Kremliaus žvaigždėje ir viskas ėmė griūti".

      Deja, ir PAS MUS (Santalkoje) VISKAS ĖMĖ GRIŪTI, kai norėjau Arvydui pasiūlyti rinkimų FINIŠO SPURTUI šio Kremliaus žvaigždės trakštelėjimo TECHNOLOGINĘ priežastį sensacingą agitacijoje panaudoti, kad tas spurtas padėtų 2-iejų %-tų ribą įveikti. Bet, kai susidūriau su bjauriausiu, ko ne sąmoningu kenkimu, trukdžiusiu ne tik visame agitacijos periode, bet ir, ypač, pabaigoje, kad mūsų žinomumą visuomenėje nuo vieno %-to žinomumo nuvaryti net žemiau pusės %-to lygio, todėl šį savo sumanymą teko atidėti. Apie tai pamokai ateities rinkimams čia dabar teikiu.

 Tai, būtent, kad nors kiek pristabdyti tą Blogio imperijos griuvimą, Jurijus nužudytas SĄMONINGAI. Kitaip Sąjūdžio įkūrimo 50-metį, o ne 30-metį būtume minėję ir jau 50 metų būtų mūsų Liuosybei..

    Aišku, nužudytojo dukroms ir jųjų šeimos draugui - nužudymo aplinkybių atskleidėjui jau a. a.  Aleksejui Leonovui, pagal Arvydą, iš Kaliningrado kilusio (T.t.m. 383 psl.), - studiją rašiau rusiškai ir diplomatiškai, nutylėdamas žudikų sąmoningumą. O kas buvo žudikas su žudymų politikos atskleidimu, dar reikia padirbėti, nors  nuo 2013 m. birželio mėn. (nuo A. Leonovo sensacijos paskelbimo) tūkstančius valandų internete prasėdėjau, nes to įvykio buvau liudininku, savo radaru per kovinį budėjimą fiksavęs J. Gagarino žudiko-naikintuvo Su-15 nerealų greitį. Todėl išstudijavau šio naikintuvo konstravimo-bandymų visą istoriją ir jo savybes. Tai kruopščiai studijai mane motyvavo, nes  su savo radaru pratybose naikintuvus vieną ant kito užvedinėti padėjau (tokių dabar pratybų Lietuvoje, turbūt nėra, nes naikintuvų aviacijos neturime),  o taip pat mėgau techniką, nes buvau elektronikos, televizijos, ultragarso ir automobilių sporto Lietuvoje pradininko sūnus, kurį iki 1951 m. pažinojo KSS-SL Prezidiumo narys Pranas Kavaliauskas, kai tais metais pastarasis baigė KPI. O ten mano tėvas buvo tada vyr. dėstytoju - vėliau docentu.
    Todėl iš tos katastrofos "tyrimo"-slėpimo ataskaitos, saugomos Rusijos Gynybos ministerijos archyvuose; dėka m.d. Aleksandro Želanikovo kino žurnalo, nufotografavau nuo tos ataskaitos  to žudiko-naikintuvo iš Žukovskio aerodromo pakilimo 10:14 ir nusileidimo 10:51 laikų duomenis, ir pagal ataskaitoje nurodytą virš Aleksandrovo miesto apsisukimą, nustačiau tikslią trajektoriją su to naikintuvo greičio skaičiavimais iki susitikimo su J. Gagarino - V. Seriogino ekipažu. To susitikimo - jųjų apvertimo į suktuką  žuvimui laiką paskaičiavau, iš jųjų žuvimo laiko atėmęs 55 sek., tiek, kiek jie suktuke sukosi iki žuvimo. Visą šį savo tyrimą savo pateikiau Rusijos Kosmoso istorikui - dideliam Rimanto Antano Stankevičiaus garbintojui ir vienam žymiausiam pasaulyje avio katastrofų ekspertui, Hagos teismo Amsterdame dėl MH17 keleivių nužudymo patarėjui ir savo tiesioginių viršininkų iš Gynybos ministerijos pagrindiniam melo demaskuotojui Vadim-ui Lukoshevich-iui (jo profilis Facebook-e super. įdomus). Iš jo atsako dar negavau, nes, matyt, apie lainerio MH17 numušimo tyrimų knygų tomų rašymais užsiėmęs.

    Pagal tą pačią tyrinėjimų metodiką nustačiau ir MH17 lainerio keleivių SĄMONINGĄ nužudymą, nes "apsirikti-sumaišyti" taikinius neįmanoma. Tą sąmoningumą patvirtina ne tik gyvenamųjų namų sprogdinimai, politikų žudymai, bet ir bandymas A. Nevalną nunuodyti, kurio siūlau interviu išklausyti su MH17 numušimo kaltinamuoju I. Girkinu-"Strelkovu" - su juo net skandalingiausią 5-ių valandų pokalbį  su Dmitrijumi Gordonu rasite irgi čia žemiau.

  Šie liūdniausi mūsų planetos momentai gal turėti sąsajas su mūsų nesėkmingais rinkimais. Ar visą tai ne galėtų sudominti, kaip užsnūdusios visuomenės dėmesiui pažadinti?  Tiems pastebėjimams apdoroti-pateikti, gal, reikalingos psichologų konsultacijos? Pažįstų G. Navaitį, Eglę Mirončinkienę, Gintarą Songailą. Gal ir kiti  VISUOMENINĘ psichologiją išmanantys pasitarnautų, kad į politinę jėgą būtų dėmesys atkreiptas, kuri tą sensaciją pasauliui teikia?

   Todėl šiuo paminėtu Kremliaus žvaigždėje TARKŠTELĖJIMO  įvykiu, pagal tą patį VISUMINĮ (holistinį) požiūrį galima formuoti kiekvienam savitą filosofinę "Lietuva yra ČIA" idėją. Jai siūlyčiau prisiminti tą patį nuostabiausią Rumšiškių renginį, per kurį Arvydui galima buvo šalia Daukanto aikštės atsidurti. Tačiau, tame Buities muziejuje vykusią Gegužinę NE prieš pat Prezidento rinkimus, o anksčiau: ne Gegužinę, o Užgavėnes rengti reikėjo, filmuojant-transliuojant ir propaguojant Tautos DVASIĄ.

-1-

  

       Reikėjo tai plačiai visuomenėje parodyti (komentaruose žiūrėkite) - tada, tikrai, būtų didelė galimybė į II-ą turą išeiti, ir ... O dabar tas Kremliaus žvaigždės trakšelėjimas, J. Gagarinui pakilus į kosmosą, kaip tik ir įrodo Blogio imperijos žlugimo neišvengiamumą. Kad sovietinė imperija buvo bloga, įrodo J. Gagarino žudiko-naikintuvo Su-15 numuštas ir keleivinis Korėjos lėktuvas virš Sachalino, kur žuvo visi keleiviai. Lygiai taip pat tuo pačiu naikintuvu, pramintu pasaulyje "Boengų žudikiu", irgi Korėjos laineris buvo pamuštas Kolos pusiasalyje ir laimingai nusileido Š. Karelijoje ant ežero ledo šalia pagrindinės Kalevalos epo herojes Lauchi geležinkelio stotelės, nuo kurios teko mums pradėti ekspediciją to seniausio planetos epo užrašymo vietomis. O kad mūsų gyvenimas perpintas sąsajų voratinkliu, tai tas pats naikintuvas Su-15 ir praskrido 10-15 m atstumu pro J. Gagariną, kad jį nužudyti - "netyčia-atsitiktinai" tokios nesąmonės net negalėjo būti, kaip viso pasaulio visuomenė yra apmulkinta ir apmulkinta Lietuva dėka DELFI; J.Gagarino žudikus dengiančios publikacijos. Ir tas žmonių mulkinimas vyksta kiekviename žingsnyje, nuslėpus Blogio imperijos žlugimo pagrindinę priežastį, kurios žlugimo pradžią Arvydas Juozaitis paminėjo.

     Taip, kad paminėjus Kremliaus žvaigždės trakšelėjimą, reikia dabar aiškinti to ... trakštelėjimo technologiją - technologiją Blogio imperijos žlugimo. Per ją ir reikėjo rinkiminę agitaciją vykdyti, o ne drausti KSS-SL reklamuoti. Kai 17 psl. rašinyje paklausiau, kodėl negalima reklamuoti, todėl ir tapau "Trojos arkliu" išvadintas ir prieš mane Kibernetinėmis atakomis apipiltas. Bet vis tiek AČIŪ, kad į praėjusį tą 17 psl. apimties nelabai vykusį mano rašinį atsiliepė nors KSS-SL Prezidiumo nariai Markas Marcinkevičius ir Pranas Kavaliauskas.

     Iš jųjų replikų akivaizdu, kad 2020-09-17 savo 17 psl. apimties laišką pavadinimu "Kodėl KSS-SL negalima reklamuoti? ...?" pateikiau nesuprantamai.  - per trumpą. Atsiprašau, kad išsiunčiau be iliustracijų, kurios būtų koncentravę skaitymui dėmesį. Be to ATSIPRAŠAU už skubėjimą ir nepilną išdėstymą, nes reikėjo man važiuoti į VDU politinių partijų debatus dėl Švietimo ir Užsienio politikos. Veržiausi į tuos debatus ne tik, kad buvau pedagogas, bet ir todėl, kad nuo Santalkos Lietuvai niekas neužsiregistravo ir nedalyvavo, dėl ko akademinio jaunimo ir būsimų politologų tarpe apie KSS-SL žinomumas nublanko. Todėl žemiau pateiksiu tų debatų sąsajas per Kultūros kongreso minčių nuorodų gausą. Todėl šiame, gal, jau paskutiniame šiame dėstyme ištaisau savo klaidą ir kartoju, labai praplėtęs su nesėkmingų mums rinkimų priežastimis  jau 97-ių psl. apimties su labai svarbiais papildymais it kiek nuorodų - neskaičiavau, kiek jų bus šimtų. Šios studijos dėstymo turinį pateikiu po žemiau pateikto NKVD-inio - lukašenkinio stilius slapto nuo manęs Jums apie mane pateikto "Донос"-o pristatymo pradžios ir šios studijos koncepcijos.

      Pirmiausiai, SVEIKINU Arvydą Juozaitį; su  puikiu DELFI-yje intervių, kuris turėjo teigiamai prisidėti prie Santalkos Lietuvai pasirinkimo rinkimuose.  Tai ir buvo jam įprastas FINIŠO SPURTAS, kurį jis mėgo, nuotolį baigdamas. Labai reikšminga tame interviu, kai Arvydas pabrėžė, jog su Nagliu Puteikiu nebuvo jokio pykčio ir priminė koalicinio teiginio 5-as raudonas linijas, dėl kurių Santalkoje Lietuvai priešrinkiminio-agitacinio darbo sužlugdymo bei sumaišties įnešimo tikslu net prasidėjo DEZINFORMACINĖS ir Kibernetinės ATAKOS, dėl kurių noriu pasitarti: "ar verta į policiją kreiptis"? Man rašė, kad už  dezinformaciją  net A. Juozaitis "padėkojo", gavęs minimą "Донос"-ą tokį:

      Tai akivaizdi DEZINFORMACINĖ-Kibernetinė ataka, nes tas mano
17 psl. "žodžių kratinys" KSS-SL Jonavos skyriuje nebuvo svarstytas ir negalėjo
 būt svarstytas, nes mūsų skyriaus trumpame paskutiniame susirinkime, kuris
 prasidėjo apie 15 min. po to,  kai aš 2020-09-17 16:45 išsiunčiau savo tą rašinį su
 pavadinimu "Kodėl KSS-SL negalima reklamuoti? ...?". Todėl net fiziškai
per 15 min. negalima buvo mano skyriaus kolegėms perskaityti 17 psl. apimtį su
didele gausybe nuorodų. Aš tuo metu jau vykau autobusu į minėtus Kaune vykstan-
čius  VDU politinių  partijų debatus ir todėl negalėjau savo skyriaus pasitarime
 dalyvauti, nes nebuvo numatyta jokia dienotvarkė svarstymams. Daugiau susirinkimų
 skyriuje nebuvo. (Gal jie nuo manęs buvo nuslėpti, kaip ir šis laiškas nuo manęs
 buvo nuslėptas? Žiūrėkite į dešinėje adresus - ten mano nėra ir to laiško negavau,
 žemiau detaliau papasakosiu)
      Šis nuslėptas nuo manęs laiškas buvo išsiųstas, kaip man parašė, rugsėjo 21 d.
 20:37. Rašė man, kad po geros valandos (21:59) "Arvydas Juozaitis padėkojo" į
šią dezinformacinę-Kibernetinę ataką,

    Taigi, KONSTATUOJU:  KSS-SL Jonavos skyriaus buvęs pirmininkas rašyti
tokių nesąmonių negalėjo, nes jis yra išvykęs gyventi į D. Britaniją, ir "žinoti"
 skyriaus narių nuotaikas negali.


Kiekvienas iš šių adresų gali patikrinti ir neras mano adreso "trenerisvytenis@gkail.com"
Vadinaisi, tas adresas tapo ištrintu, kad būčiau slaptai apdergtas ir negalėčiau paneigti šios dezinformacijos.

-2-

  

    Be to Vytautas Aleksandravičius yra kultūringas žmogus  ir slaptai nuo manęs nerašinėtų - į akis mane viešai išdėtų savo temoje, kur aš jam apie tai rašau. Bet jis tyli, matyt, nieko nesupranta. Manau, kad ir jo buvusi pavaduotoja Janina Altaravičienė, kaži, ar susijusi su tuo laišku? Kitaip ji organizuotų mūsų skyriuje manęs svarstymą, o ne "už akių" apkalbinėtų ir nusikalstamai nesielgtų. Panašu, kad jiedu nieko nesigaudo dėl to manęs "Trojos arkliu" išvadinimu. Asmeniškai su buvusiu mūsų skyriaus pirmininku išsiaiškinti negaliu, nes jis gyvena D. Britanijoje ir telefonu neatsako, matyt, naudoja kitą. Be to Vytautas Aleksandravičius draugauja su Centro partijos-tautininkų junginio nariais, bei reklamuoja  jųjų politines nuostatas. Todėl man keršyti už tai, kad tame 17 psl. rašinyje paminėjau nuo tos partijos kandidatę Astrą Astrauskaitę, atvažiavusią į Jonavą, - negalėjo, nes jis pats Astrą Genovaitę Facebook-e reklamuoja  net ne vienoje temoje savo Facebook paskyroje, o tuo labiau ir daugiau Centro partiją-tautininkus reklamuoja.

   Todėl už tai jis ne kaip negalėjo parašyti, jog aš "kitos partijos rėmėjas - ... kenkėjas" ("Trojos arklys"), nes buvęs mūsų skyriaus pirmininkas nėra abejingas skaudžiausioms Lietuvoje liberalizmo - kaip ir bolševizmo siautėjimo pasekmėms ir rašytų tekstą prieš savo įsitikinimus.

    Siekdamas apginti buvusį mūsų puikų skyriaus pirmininką Vytautą Aleksandravičių, kurio protėviai gali turėti kokį nors giminystės ryšį su mano proproseneliu iš Upytės apskrities dvaro Juliumi Aleksandravičiumi, gim. 1807 m. ir dalyvavusiu 1831 m. sukilime (apie tai įrodymą teikiu čia žemiau), šios absurdiškos dezinformacijos turinį, labai  pavojingą Santalkai išdėstau plačiau, kaip vieną iš priežasčių pakenkusiai LYČ-o idėjų sklaidai. Todėl  pristatau šios studijos koncepciją ir dėstymo turinį:

 Koncepcija: Šios mano studijos tikslas pažvelgti į nedraugiškų mums šalių įtaką mūsų rezultatams, nes Sąjūdžio turėjęs būt simboliu Arvydas Juozaitis, dėl Sąjūdžio pagrobimo, tapo ne tik paniekintu, bet atitinkamoms struktūroms jį reikėjo galutinai pribaigti. Kur tų struktūrų centrai randasi - neaiškinsiu. Bet, tikrai, Maskvai ir ypač Minskui, krečiamam Raudonai-baltos revoliucijos, jo Vakarų kaimynystėje-Lietuvoje, tikrai, nereikėjo, jog atsirastų Sąjūdžio ir Baltijos kelio iniciatoriaus politinė jėga, galinti vėl pakartoti kelią jau nuo Baltijos iki Juodosios jūros, apie kurią opozicija svajoja atsvarai prieš Maskvą įkurti konfederacinę valstybę LDK pavyzdžiu. Todėl neatsitiktinai su LYČ-o vėliava Laivės kelyje aš buvau, matyt, vienas, nes KSS-SL Štabas formavo nuostatą, kad LYČ-o atributikos niekur nenaudoti.  O, kai tame 17 psl. "žodžių kratinyje" viešai paklausiau, "Kodėl negalima KSS-SL reklamuoti?", tai atsakui, slaptai nuo manęs pasklido tas NKVD-inio ir lukašenkinio stiliaus "Донос"-as, kuriame atsispindi kai kurių mūsų narių ir net esančių tarp Santalkos vadovų ne tik antidemokratinis-komunistinis mąstymo stilius, bet ir akivaizdžiai priešiškas nusistatymas KSS-SL programinėms nuostatoms, LYČ idėjoms ir net Arvydo Juozaičio paskelbtam pasirašytam su C.p.-t. Bendros veiklos memorandumui, dėl ko tokie asmenys ir sugriovė šių LYČ ir Santalkos idėjų sklaidą. Kad jos nebūtų skleidžiamos, pirmiausiai, jie smogė į  pačią Santalkos idėją ir ją sunaikino. Taip jie pasekė, kad tarp mūsų nebūtų jokio susitelkimo ir todėl pasityčiojo iš mūsų politinio darinio gana sudėtingo pavadinimo pirmojo žodžio "Kartų", kuris turi labai gilias dvi prasmes. Tai atitinkamo amžiaus tarpsnio KARTA, o daugiskaitoje šis žodis gali reikšti tik susivienijimą-sąjungą-santalką ir tuo pačiu žodis KARTU (be nosinės) reiškia, jog tos kartos yra kartu viename darinyje. Tačiau nieko visuomenėje nesuvokiantiems-nesuprantantiems net priimto gana sudėtingo KSS-SL pavadinimo reikšmės, bet ir ignoruojantiems visuomenės sociologijos reitingus bei apsvaigus ir apakus nuo karjeros Seime vizijos; savo asmeninės naudos tikslu eliminavusiems to paties KSS-SL daugumos pagrindą - VYRIAUSIĄJĄ KARTĄ, dar ir iš jos pasityčiojus Santalkos pristatymo klipe (žemiau apie jį) bei nebelikus jokio elementaraus padorumo simbolių, nebeliko ką ir reklamuoti visuomenei. AČIŪ, kad dar žiniasklaida neapmėtė "bombomis", nes jai politinis "mailius" nedomino.

Toliau koncepcija ir dėstymo turinys bus čia pratęstas ir pilnai paskelbtas šiek tiek vėliau

1-ma tema: Šios DEZINFORMACIJOS, kaip galimos
 net Kibernetinės atakos,
 arba psichologinio ir kitokio,
 dar mums nežinomo poveikio pasekmė

    Nelabai norisi tikėti, kad prie to slaptai nuo manęs ir viešai NKVD-iniu būdu paskelbto teksto sukūrimo galėjo prisidėti net ir Santalkai priklausantis asmuo, kuris atvirai ignoruotų savo politinės organizacijos aukščiau išvardintas nuostatas. Čia labiau panašu, dezinformacijos ir sumaišties tikslu kažkoks pašalinis, net nežinojęs paskelbto Bendros veiklos pasirašyto memorandumo, galėjo sukurpti tą "Донос"-ą, kad sukompromituoti garbųjį Vytautą Aleksandravičių ir ...

     Taigi, galima manyti, kad šis laiškas yra kaip Kibernetinė ataka, pasinaudojus V. Aleksandravičiaus elektroninio pašto paskyra, nes aš pats tą 17 psl. apimties laiško V. Aleksandravičiui net nesiunčiau, nes  nežinojau jo el. pašto adreso. Todėl jis, neskaitęs to mano laiško, komentuoti ir negalėjo. Jei kas ir persiuntė jam tą laišką, tai 17 psl. su begale nuorodomis apimtį suvokti esmę nėra taip paprasta, nors mano mintys kartojosi dėl jo pavaduotojos neveiklos. Todėl, jei jam rūpi Santalkos idėja, turėjo pirmiau išsiaiškinti, kodėl jo kolegė sužlugdė susivienijimą su Pensininkų partijos Jonavos skyriumi ir kodėl tai darė sąmoningai, o ne nusikalstamu būdu slaptai trintų mano el. adresą, kad to apie save meižto nematyčiau. Nemanau, kad V. Aleksandravičius galėjo elgtis nusikalstamai.

    Todėl šią politinę-KRIMINALINĘ apraišką privalau išsamiai išdetalizuoti, tam, kad pasitarti su Jumis, mieli bendraminčiai, dėl kreipimosi į policiją.

      Pirmiausiai, AČIŪ, kad, labai ilgai laukus, pagaliau, matyt, čia kokie pašaliniai per ponią Janiną Altaravičienę galėjo sureaguoti į mano jai reiškiamą kritiką, nes, galimai, programišių įsibrovimas į Vytauto Aleksandravičiaus elektroninio pašto paskyrą, arba kažkoks kitas sveiku protu nesuprantamai-nepaaiškinamas veiksmas - tai akivaizdi reakcija į mano pareikštas kritikas. Liūdna, kad  ši Kibernetinė ataka tos kritikos nepripažįsta ir toliau žlugdo skyriaus darbą. Tik man nesuprantama:

1. Kodėl šis laiškas nuslėptas nuo manęs?
2. Kodėl pagal Baltarusijos OMON-o metodą mano pašalinimas iš "partijos" "svarstomas" už akių, man nepranešus?

       Kartoju: kad nuo manęs nuslėptas šis laiškas, įrodo mano adreso nebuvimas - pašalinimas, siunčiant į kitus mano pasirinktus adresatus, kurie parodyti čia aukščiau dešinėje.

       Tarp tų dešinėje parodytų adresų kai kam pasigedus mano adreso, pasidarė aišku, kad esu apkalbamas  "už akių" ir todėl man persiuntė visą tai.  Todėl labai džiaugiuosi, kad siunčiau savo kritines pastabas ne tik  KSS-SL aktyvui, bet ir kitiems besidomintiems LYČ-o idėjoms. Kitaip būčiau apkalbėtas, net apšmeižtas ir net nežinočiau, kad mano politiniai kolegos yra suklaidinti senu atgyvenusiu bolševikiniu-stalinistiniu stiliumi.

       Šokiruoja to "Донос"-o "autoriaus?" ar "autorių?" (ne daugiau kaip dviejų) atgyvenusi bolševikinio mąstymo pareikšta tokia mintis:

 

     Tai ar ne kompromituojama Arvydo Juozaičio tokia "vėliava", kai vėl diegiama tik VIENA NUOMONĖ ir dar net "kolektyvinė" (komunistinė) mūsų Jonavos skyriui peršama?
      Tokia partinė nuostata buvo visai ne seniai - prieš keturis dešimtmečius dar net iki taip vadinamos Perestroikos "brandaus socializmo" ir, ypač, stalinizmo metais. Todėl 1988-04-22 Dailininkų sąjungoje po Arvydo Juozaičio pranešimo "Politinė kultūra ir Lietuva", 1888-05-03 ir tapo įkurtas Sąjūdis su tikslu, kad mūsų POLITINĖJE KULTŪROJE ATSIRASTŲ PLIURALIZMAS -  NUOMONIŲ ĮVAIROVĖ.

-3-

  

     Tai, ką, Jonavos KSS-SL skyriuje Demokratijos ir Žodžio Laisvės iškovojimas bus naikinamas? Ar ne panašu į Lukašenkos tik "vienos nuomonės" rėžimą, draudžiantį diskusijas? Jei KSS-SL Jonavos skyriuje bus pliuralizmas, tai tas bus vadinama nuomonių "sujaukimu"? Ar ne panašu, kieno čia AUTORITARINIS mąstymo braižas ir kas galėtų būti tikruoju šio slapto nuo manęs laiško autoriumi?

     Tame laiške yra tik vienas panašesnis į tiesą momentas paminėtas - visi kiti visiški absurdai. Ties neaiškumais raudoni klaustukai, o panašų į tiesą parašymą pažymiu žaliai nuotraukos apačioje:

   

 

 

Už A. Juozaičio rankos akimirkai pasimatė neišraiškingai, Kauno Laisvės kario (Vyčio imitacijos) skulptūros Santakoje žirgo galvos siluetas, dėl ko žymiai platesniame vaizdo plane jo akcento nebuvo ir todėl geresnio vaizdumo dėlei būtina buvo perfilmuoti šį klipą pagal visas kompozicijos elementarias taisykles.


     Juolab, Arvydas ir KSS-SL pristatymo video klipe, kuriame jis pradėjo savo kalbą ir nuo 2:35 įrašo dalies paminėjo, kad "pirmadienį įvyko pasitarimas tarp mūsų (KSS-SL) ir Centro partijos-tautininkų, ..."  ir pamini susitikimą Seime, kuriame pasirašė BENDRO VEIKIMO MEMORANDUMĄ ...

     Ir jeigu mūsų (KSS-SL) Jonavos skyriaus "vadovybė?" šiame laiške išreiškė priešiškumą šiam "Santalkos Lietuvai" bendro veikimo memorandumui,  tai tada  šio laiško "autoriai?" ar ne pakenkė pačiai Kartų solidarumo sąjungos - santalkos Lietuvai idėjai ir bendriesiems veiklos principams? Ar toks priešiškumas pagrindinei Santalkos SUSITELKIMO idėjai negalėjo pakenkti rinkimų rezultatams, kurie Jonavoje buvo net žemesnio lygio, nei respublikos?
    

 Matote, aš šio laiško "autorius?", arba skyriaus "vadovybę?" dedu į kabutes su klaustuku, nes nėra jokių požymių, kad mūsų skyriaus vadovai (buvęs pirmininkas ir jojo paskirta pavaduotoja), būtų visiškai nuprotėję ir nežinotų, ką rašo - savo negalvojimu save kompromituotų. Todėl čia labai panašu, kad galėjo ir programišiai įsipainioti, kad sujaukti protus ir sukompromituoti mūsų KSS-SL vadovus.

   Be to netikiu, kad mūsų skyriaus vadovai (buvęs ir dabartinis) būtų susijęs su programišiais (nusikalstamais hakeriais), kurie veržėsi į mano kompiuterį ir tinklalapį ir paliko savo pėdsakus parodytus žemiau.

    Be to dėl minėto paskelbto Bendros veiklos memorandumo ir Lietuvos centro - Jonavos įtaka visai Lietuvai, kurioje yra šalia didelis Kaunas - taip pat sąlygojo rinkimų rezultatams bendros ne tik klaidų, bet ir kenkimų aibės, kurias reikia traukti į dienos šviesą. Juk liepos mėnesį švietė, štai, tokia šviesa:

    Geografinio teritorijos centro įtakos tai teritorijai neaiškinsiu-nefilosofuosiu, nes ir taip aišku, kas mokėsi geometriją. Svarbiausia, viso to įvykio sūkuryje buvo liepos 12-toji - ne tik mano, bet ir dailininkės-scenografės Sofijos Kanaverskytės gimtadienis ir jos tada įvykusi jubiliejinė paroda, kurioje ir Arvydas Juozaitis dalyvavo. Todėl norėjau, kad kad mūsų pirmininkė atkreiptų dėmesį į Jonavos tradicijas ir sąsajas jos su knygnešystės istorijos idėjų platinimu per tada palaidoto buvusio Jonavos tarybos nario - už Lietuvos Nepriklausomybės išsaugojimą kovotojo ir pirmojo knygnešio anūko Jurgio Bielinio taip pat Jurgio Bielinio-Bieliako atsiminimų fragmentą.

  Todėl, jei į D. Britaniją V. Aleksandravičiui nusiuntė mano 17 psl. rašinį, tai jame per nuorodas būtų atsidūręs į LYČ-o idėjų sklaidai skirtą mano puslapį, kuris kaip tik ir prasidėjo minimo vėlionio atsiminimu. Tai negi visa tai ponas Vytautas vertintų 'kenkimu" ir "nieko bendra su tiesa"? Negi Lietuvoje buvusi knygnešystė "nieko bendro su tiesa"? Kad V. Aleksandravičius būtų priešiškas Lietuvos istorijai ir būtų, susiję, kai ir su "Jedinąja Rosija", siekiančia atkurti Rusijos imperiją, irgi nesitiki. Be to, jokio "kenkimo" ir  būti negalėjo iš mano pusės, jei aš toleruoju  artimiausią LYČ-o idėjoms šviesios atminties Romualdo Ozolo pasekėjų puoselėjamą  Centro partijos - tautininkų tik ką susijungusį į bendrą politinį darinį, prie kurio neseniai visai Lietuvai Seime dėl bendradarbiavimo daug kalbėjo ir Arvydas Juozaitis.

      Bet to, aš esu tik LYČ-o - KSS-SL rėmėjas ir pervedžiau tokią pinigų suma, kiek leidžia įstatymas be deklaracijų. Bankinį pervedimą 11, 00 eurų atlikau 2020-07-14 į LYČ-o sąskaitą ir 12,001 eurų į KSS-SL sąskaitą 2020-07-15. Kadangi mūsų skyriuje paskleistas gandas, kad "nemokėjau" nario mokesčio, tai galiu pateikti pervedimo išrašą, jei iškils oficialus priekaištas ir jį žemiau čia parodau. Kitų pavedimų jokiom kitom politinėms partijoms nepervedinėjau. Taip, kad, jei rašoma, jog esu rėmėjas, neva, "kitos partijos", kaip nuo manęs slėptame laiške teigiama, - tai jau šmeižtas ir kad V. Aleksandravičius rašytų, to ko nežino ir negali žinoti, irgi neįtikėtina.

Galima išklausyti-pažiūrėti Kultūros kongrese N.Čiučiulskienės moderuotus tarp partijų debatus kultūros politikos klausimu, kuriuos pradėjo N. Čiučiulskienės mokslo kolega profesorius Gediminas Merkys su kalbą nuo Vakarų kritikos, pataikaujančios v. Putino ir A. Lukašenkos rėžimui.

        Aš tik Centro partijai-tautininkams dėmesį skiriu pagal aukščiau paminėtą Bendro veikimo memorandumą ( toliau BVM), tiek, kiek yra naudinga "Lietuva yra čia" idėjai. Juk Jonavoje vienmandatės rinkimuose iš Santalka Lietuvai nieks nekandidatuoja, o nuo Centro partijos-tautininkų mokslininkė Nijolė Čiučiulkienė su savo nuostatomis yra labai artima "Lietuva yra ČIA" idėjai. Juk viešai prieš visą Lietuvą  buvo paskelbtas KSS-SL bendradarbiavimas su Centro partija ir Tautininkų-Respublikonų sąjunga, kurios pastarosios dvi susijungė ir pagal Santalką Lietuvai pavadinimo esmę mes Jonavoje labai laukėme dar vieno SOLIDARAUS susijungimo. Mokslininkė N. Ciuciulkienė Kultūros kongrese tarp partijų debatams moderavo. Šio kongreso aktualijoms mūsų skyriui ir reikėjo pasirengti, bendraujant su rajono kultūros darbuotojais ir jos puoselėtojais-mėgėjais, saviveiklininkais, menininkais, taip, kaip ir iki Rugsėjo 1-os mums reikėjo su mokytojais pabendrauti dėl Švietimo problemų pasiaiškinti - visas problemas akumuliuoti ir referuoti ir to kongreso darbą stebėti-aptarinėti.

Aišku, mūsų skyriaus pirmininko pareigoms paskirta, o ne išrinkta Janina Altaravičienė ir prieštaravo tarp savo kultūrininkų tokiai LYČ-o idėjų sklaidai, o prieštaravimą prieš minėtą BVM po mano 17 psl. apimties el. laišku išreiškė pats KSS-SL Prezidiumo narys Markas Marcinkevičius trumpai-drūtai taip:

Kaip matote, pats advokatas Markas Marcinkevičius iškraipė faktus, ir A. Lukašenkos metodu, parašydamas to, ko aš neteigiau, kad "KSS-SL keltų Centro atstovo" - aš tiek nenuprotėjau, kad rašyčiau tokią nesąmonę, ir kokį mane "nuprotėjusį" norėjo paversti advokatas. Tiesa, sumaišius man raides "A" su "U", mano sakinyje gavosi naujadaras "nusibalotiruoja", kurio kalbos patikrintuvas raudonai nepabraukė ir tos klaidos nepastebėjau. Bet, pagal to netyčia gauto naujadaro reikšmę nekaip negali būt suprasta, kad "KSS-SL balotiruoja", nes prieš tai yra neaiškus priešdėlis su sangrąžos dalelyte ir toliau su ta pačia dalelyte parašau žodį "išSIkėlė", o ne "iškėlė KSS-SL".  Juolab, KSS-SL ne kaip negali iškelti kitos partijos atstovo. Todėl, advokatas Markas Marcinkevičius, pamynęs pasirašytą Bendros veiklos memorandumą (BMV), kaip KSS-SL Prezidiumo įtakingas narys ar nedavė komandą kitiems Santalkos aktyvistams neskaityti mano 17 psl. apimties dėstymo? Ar nenorėta advokato užtrinti mano rašinio pavadinime klausimą "Kodėl negalima KSS-SL reklamuoti?"? Ar tai nebuvo noras nuslėpti mano keliamos problemos dėl trukdymo KSS-SL reklamuoti idėjas? Ar tas trukdymas skleisti mūsų idėjas ir neprisidėjo prie labai žemo rinkimuose rezultato? Juk mums paskirtoji pirmininkė J. Altaravičienė siuntinėjo Štabo nurodymo žinutes neiti į debatus kandidatų į Seimą  ir NENAUDOTI LYČ-o ATRIBUTIKOS.    

-4-

 

     Tai ar ne Marko Marcinkevičiaus tokio siūlymo NESKAITYTI mano teiginių-klusimų ir nebuvo pretekstas iššaukti šį NKVD-inio - lukašenkinio stiliaus slaptą nuo manęs Jums visiems "Донос"-ą dėl manęs šalinimo iš "partijos"?

     Ką, nuo mano keliamos politinės kultūros padėties Lietuvoje aptarinėjimo "susijauks protas", kaip teigiama mūsų skyriaus "buvusio vadovo?"? Kas čia norėjo paniekinti mūsų skyrių, kaip "silpnapročių" junginį, bijantį nuo "proto sujaukimo"?

   O šitą nuo manęs nuslėptą laišką "pasirašęs?" Vytautas Aleksandravičius ir yra didelis kultūrinių renginių-saviveiklos mėgėjas ir todėl netikiu, kad jis galėjo sveiku protu nesuvokiamus tokius niekus rašyti. Todėl minėdamas šio slapto nuo manęs laiško "autorių?", jį imu į kabutes su klaustuku.

  Buvau paruošęs ir sugrupavęs siūlymus FINIŠO SPURTUI , bet dėl Kibernetinių atakų su slaptu nuo manęs NKVD-iniu manęs apskundimu ir Jonavai agitacijos sužlugdymu, teko visą studiją keisti, tam kad būtų gairės kitiems Seimo rinkimams.

     Todėl jau nėra prasmės nagrinėti skandalingiausią  valstybės smurto prieš vaiką įrodymą, per kurį vaikui sveikatos sugadintos simptomų įrodymų buvo svarių  dabar Jungtinių Tautų paieškomam - paieškomam vieninteliam Europoje iš pasaulyje kitų žemynų paieškomų didelės begalės. Beje, mūsų pirmininkė Janina Altaravičienė ir yra už tą smurtą prieš šį vaiką, nes vieno skyriaus susirinkimo metu teko susipykti su pirmininke, jog pateikiau įrodymus Valstybės smurto prieš tą vaiką, kai aš buvau parengęs čia nuorodoje parodytą tinklalapį su visais smurto prieš vaiką įrodymais. Na, o kad rinkiminėje agitacijoje buvo mažai dėmesio į Baltarusiją, tai jau čia mūsų "lietuviškos" sąžinės reikalas. Todėl nieko nuostabaus, kad Santalkos "rezultatai" tapo artimi Liaudies partijai, kuri yra sudariusi sutartį su V. Putiną remiančia "Jedinaja Rosija" ir kuri labai bendravo su mūsų Santalką viešai.

KONFLIKTOLOGIJOS METODU
LIGOS PRIEŽASTĮ MATAU;
SLYPINČIĄ JAU PER 20 METŲ

     Juk, jei būtume bendravę su kultūrininkais-mokytojais, tai ir  KSS-SL bei LYC-o įvaizdis Jonavoje būt pakilęs ir tada be agitacijos Santalkos Lietuvai idėja būtų sklidusi savaime. Tuo tikslu pasaulyje ir kuriamos politinės partijos, kad ne tiesiogiai skleisti idėjas be agitacijos. O mūsų skyriaus tik prieš rinkimus  laikraščių įteikinėjimas nors ir intensyvus, bet žmonių akivaizdoje su tokia "veikla" jokia "partija"  - jos kuriamos aukštesniems  tikslams. Juolab, kad prie partijos dar ir Judėjimas LYČ-o! O nieko nedirbant, todėl žinomumas visuomenėje apie mus yra kol kas prastas, o paskutinėmis dienomis "agitacija" turi minimaliausią efektyvumą. Juolab, paskutinę agitacijos savaitę pats KSS-SL rinkimų štabas sužlugdė mūsų skyriaus agitacinį darbą - nepateikė mums paskutinio atspausdinto naujienlaikraščio Nr.3, nors mūsų skyriaus moterys, turinčios asmeninės agitacijos patirtį, labai skrupulingai dalino naujienlaikraščius Nr. 2 - įteikinėjo tik tiems, kurie pageidavo ir patys žadėjo kitus paagituoti.  (Apie tai smulkiau žemiau paaiškinsiu) O J. Altaravičienė ne tik suignoravo mano minimą pastovaus skyriaus darbo stilių, bet  to skyriaus nedarbo pasekmė kaip tik išryškėjo šią paskutinę agitacijos savaitę, kai pirmininkės pastangomis gauti agitacijos plakatai, kurių padoriai klijuoti nėra kur. Juk, dabar jau ne sovietiniai Sąjūdžio laikai, kai agitaciją ant tvorų-medžių bet kur  ir valdiškose parduotuvėse-įstaigose-gamyklose klijavome, kai jos savininkų neturėjo. O šiuo metu VISUR PRIVAČIOS VALDOS ir viešas agitacijai vietas reikėjo numatyti iš anksto, tariantis ir aiškinantis su tų viešų vietų savininkais, kurie sutiktų  su Santalką Lietuvai agitacijos reklamavimu. Plakatai; mūsų idėją skleidžiantys, turėtų saugiai ir išvaizdžiai atrodyti - geriausiai, po stiklu, kad nebūtų plėšomi ar terliojami. Dabar oficialiai plakatą galime tik savo skyriaus "būstinėje" - mūsų vienos narės verslo patalpos išorėje.  Kur dar kitur - neįsivaizduoju. Įsivaizduoju tik tai, kad TIK SU ŽMONĖMIS PERSONALIAI AGITACIJA VEIKSMINGIAUSIA  Net daugiabučių laiptinėse be bendruomenės sutikimo, savavališki kabinėjimai gali iššaukti daugiau neigiamą, nei teigiamą reakciją. Todėl gyventojus reikia iš anksto paruošti tokiai politinei vaizdinei reklamai, pirmiau gyventojams politinę informaciją išnešiojus (geriausiai, mandagiai įteikus, jei pageidauja skaityti), o po to,  PADIRBĖJUS INDIVIDUALIAI POLITIŠKAI SU GYVENTOJAIS - VĖLIAU VAIZDINĖ AGITACIJA LAIPTINĖSE BUS DAUG KARTŲ VEIKSMINGESNĖ.  Kitaip, plakatų spausdinimo išlaidos bus neefektyvios, jei vaizdinę agitacija bus kabinėjama, nesilaikant elementarių LAIPSNIŠKUMO  pedagoginių-psichologinių dėsnių. Todėl Jonavos miestą ir rajoną nuskriaudus politinės informacijos atžvilgiu, nepateikus paskutinio naujienlaikraščio Nr.3, žala agitacijai padaryta labai didelė ir dabar atsiųsti vaizdiniai plakatai turės žymiai mažesnį efektą. Juolab, reikėjo iš anksto pranešti, kad bus vaizdinė agitacija. Tada būtume bandę politinę informaciją įteikinėti maždaug pagal planuojamos vaizdinės agitacijos išankstinį numatymą. Tokiam kompleksiškumui būtinas kūrybingumas.    

    LABAI LIŪDNA, kad tos paskutinės politinės informacijos gavimo tikslu aš asmeniškai bergždžiai, praradau visą savaitgalį be jokios naudos, bandydamas susisiekti su mano Gimtojo miesto kaunietėmis (jų pirmininke ir KSS-SL sekretore), kad pagelbėtų jonavietėms su paskutine (3-čia) išleista agitacine medžiaga.  Kitur kreiptis aš nežinojau, kur, nes per pernai Prezidento rinkimus agitacijai į Jonavą padalomąją medžiagą vežiau tik iš Kauno štabo, kuriame neseniai du puikius susirinkimus stebėjau. Keista, kad pagrindiniame TINKLALAPYJE www.santalkalietuvai.lt NĖRA RINKIMINIO ŠTABO NURODYTA TELEFONO NUMERIO, ką per 30 metų rinkiminių kampanijų praktikos pirmą kartą susidūriau su tokiu kuriozu, kad praktiškai rinkiminis štabas nefunkcionuotų ar būtų slaptas. Todėl įkyriai skambinėjau minėtoms kaunietėms. Neprisiskambinęs joms, pradėjau telefoninių "gastrolių" po visus KSS-SL paskelbtus skyrius iš kurių - kai kurių sužinojau labai ne kokių naujienų dėl bręstančio veiksmo kažkokio atsakui į "labai negražų elgesį", kuris, mano ir kitų supratimu, išviešintas vieninteliame agitacijai KSS-SL pristatymo klipe, apie kurį čia žemiau pateiksiu analizę.

      Taigi, pirmą kartą per 30 metų Jonavoje tuščiai praleidome PASKUTINĮ SEKMADIENĮ ir, tuo pačiu, paskutinį šeštadienį, kurie buvo skirti agitacijai. Kadangi minėtoms kaunietėms telefono signalai iš karto būdavo atmetami, tai susidarė įspūdis, kad, lyg, "kokių spec.struktūrų" gali būt užblokuotas mano telefono numeris. Kad kažkas negerai, pradedant aukščiau čia paskelbto Kibernetinės atakos laiško ir žemiau, kur parodysiu akivaizdaus įsibrovimo į mano kompiuterį, teko rimtai susimąstyti. Keistai neatsakinėjo ir Štabo pirmininko telefonas - pas jį šaukimo signalas buvo normalus, bet keistai perskambinimo nesulaukiau.
    
       Todėl man pirmą kartą gyvenime teko imtis gudrybės - paskambinti iš kito telefono. Nustebau, kad Štabo vadovas iš kart atsiliepė. Jis, kaip jam įprasta, kalbėjo labai mandagiai, paaiškindamas, kad mums; jonaviečiams daugiau agitacinės medžiagos nebeliko - patarė ją pasinaudoti skaitmenine forma. Deja, gatvinėje agitacijoje "elektronus žmonėms į kišenes nepripilsi".

      Dar labiau šokiravo, kad iš kito telefono skambinant, iš kart atsiliepė ir Kauno skyriaus pirmininkė, kurios balsas pasidarė labai piktas, supratusi, jog skambinu aš. Ji labai trumpai iškoneveikė, kad "susigalvojome paskutinę savaitę agituoti" - jei teisingai supratau jos piktą balsą, dar papildydama mano adresu kažkokį "komplimentą", kurio net nesupratau. Kai paklausiau, kodėl mano telefoną atmeta ir kodėl buvau priverstas iš kito telefono skambinti - ji dar pikčiau pasiūlė man kreiptis į ryšių tarnybas. Dar įdomiau, kad, kai pagalvojęs kažkiek, ir, kai dar bandžiau kitai kaunietei - labai svarbias KSS-SL  pareigas užimančiai paskambinti, jos telefonas buvo ne ryšio zonoje, arba išjungtas. Negi spėjo pranešti, kad skambinėju iš kito telefono?  

    Taigi, pas ryšininkus nėra ko kreiptis, jei iš kito telefono prisiskambinau. Akivaizdu, kad TAPAU NEPAGEIDAUJAMU. Negi  mano telefono numerį kažkas įsakė visiems blokuoti? Todėl žemiau pateiksiu savo pokalbių registraciją su minėtais ne asmenimis, o politines pareigas atliekančiais. Juk ir ne asmeniniu, o dėl politinės agitacijos bandžiau klausimą išspęsti.

    O, kodėl ant manęs supykta? Negi supyko už tai, kad paskutiniame savo rašinyje buvau PAGYRĘS Kauno SKYRIŲ su pavyzdinga veikla? Jei pabrėžiau,  kad iš kauniečių reikia mokytis dirbti, tai reikia pykti už tai?.


Galima PASIDIDINTI IR PRASIPLĖSTI šį vaizdą.

     Matote čia kairėje: Kauniečiai ir jos pirmininkė ar galėjo ant manęs supykti, jei aš rašiau, kad jųjų skyriuje buvo labai geras pabendravimas su įdomiais žmonėmis? Juos nufotografavau. Ar "blogai", kad mes jonaviečiai kauniečių pavyzdžiu būtume prieš rinkimus pradėję rengti panašius viešus susitikimus visuomenėje? 
    Ar nuo tokių viešų renginių nebūtų tapęs Jonavos KSS-SL skyrius žinomas Jonavos miesto ir rajono bendruomenėje?

      Ar būtų blogai, kad aš paminėjau savo gimtojo miesto - "Laikinosios sostinės" gilias pažangių minčių tradicijas? Nuo kada jas reikia Kaune naikinti, kad ant manęs supyko kauniečių pirmininkė? Ar galima pykti už tai, kas kairėje žaliai pabraukta?

-5-

  

Negi supyko kauniečiai, kad iki Jonavos 270-mečio jubiliejaus mūsų skyriuje buvo planuota susijungti su buvusios Pensininkų partijos vienu didžiausiu Jonavos skyriumi ir sudaryti bendrą ir galingą KSS-SL Jonavos skyrių? Nuo kada "bloga" mano mintis dėl  Lietuvos CENTRO (Jonavos-Kauno-Kėdainių) geografinės-geometrinės įtakos visai Lietuvai? Kodėl dėl mano siekio susijungti su Pensininkų partijos garbingais jonaviečiais mane viešai į šuns dienas išdėjo kauniečių pirmininkės pagal Dailės profesiją mūsų  jonaviečių KSS-SL skyriaus pirmininkė irgi Dailininkė? Kodėl čia tokie dailininkių "sutapimai"?

   Klausiu, nes dėl šios garbingos profesijos, rašomos iš didžiosios raidės, pavadinus kauniečių pirmininke DAILININKE (nes ji baigusi Dailės akademiją ir dirbo Dailės muziejuje ilgą laiką) tapau viešai "sunešiotas purvais", o taip pat nutildytas (užblokuotas); buvusios jaunystės bendro pomėgio kolegės. Kai ji iš manęs išsityčiojusi už Kauno pirmininkės pavadinimą "dailininke", aš tą josios išsityčiojimą nufotografavau ir šioje STUDIJOJE žemiau įdėjau.

   Tačiau, rašant šią studiją, BUVO ĮVYKDYTAS ĮSILAUŽIMAS Į MANO KOMPIUTERĮ IR Į MANO TINKLALAPIO SERVERĮ ir ištrintas mano kompiuteryje bei serverio paskyroje tas paminėtas ne tik PYKČIO komentaras dėl Kauno pirmininkės, kaip "Dailininkės" pavadinimo, bet ir dingo KSS-SL Kauno skyriaus kandidatų į Seimą pagal sąrašą Nr.10 kaip "|Kauno komandos"; dalinamo agitacijai kalendoriukų nuotrauka, kurią aš bandau čia šioje studijoje kritikuoti., kaip kenkiančią "Santalka Lietuvai" idėjai bei jos programinėms nuostatoms. Be to, tos abi pašalintos iš mano kompiuterio ir iš serverio nuotraukos šios STUDIJOS internete  stebuklingai NEišnyko, o tik  be mano valios įsivardino  (kažkas iš programišių-"hakerių") man nesuprantamu keistu internetiniu adresu, prasidedant labai reikšmingu pasaulyje internetinių technologijų terminu "content" ir prie šio termino pridėjus radę "s", o po to užkoduotas šifruotes kažkokias, kurių pasaulio internete yra begalė. Visą tai žemiau dar labiau paaiškinsiu su nuotraukų įrodymais.
       Labai paprašyčiau, kas yra internetinių technologijų specialistai, labai prašau visą tai paaiškinti. Ką tai gali reikšti? KODĖL PRIE VISO ŠIO KAUNIETIŠKAI-JONAVIETIŠKO KONFLIKTO ĮSIMAIŠĖ NUSIKALSTAMI-NETEISĖTI ĮSILAUŽĖLIAI; PROGRAMIŠIAI-HAKERIAI IR TAS MANE ŠMEIŽIANTIS LAIŠKAS ? ? ? Kodėl čia dar vienas "sutapimas"?

    
    Šita visa "pynė" dar nesibaigia. Į ją įvyniotas dar vienas įvykis; susijęs su tuo, kad pagal Seime visai Lietuvai  pareikštą Bendros veiklos memorandumą, - jį pasirašė Arvydas JUOZAITIS, Naglis PUTEIKIS ir Sakalas GORODECKIS.
    Mat, pastarasis kaip "Lietuva yra čia" steigėjas ir Facebook-o grupės tokio pat pavadinimo įkūrėjas-savininkas, užvedė temą apie Centro partijos ir Tautininkų-Respublikonų sąjungos susijungimą.  Toje temoje, aš ir pasiguodžiau, kad Jonavoje nepavyko LYČ-o nariams susijunti su buvusios Pensininkų partijos Jonavos skyriumi į bendrą KSS-SL Jonavos skyrių. Apie šią ištikusią nesėkmę informavau Sakalą Gorodeckį, kaip vieną iš LYČ-o steigėjų ir kaip paskelbto Bendros veiklos su KSS-SL pasirašyto memorandumo pasirašymo juridinį narį. Be to, informuodamas bendros veiklos kolegą, tikėjausi psichologinio tarpininkavimo, susidariusiam konfliktui išspręsti. Kad būtų geranoriška viltis tam konfliktui spręsti, PABANDŽIAU PAREIKŠTI VILTĮ dėl konfliktuojančių pusių ATSITOKĖJIMO, arba kaip Arvydas Juozaitis naudoja Jono Basanavičiaus naudotą ATSIKVOŠĖJIMO žodį. Aš nuo Jonavos LYČ-o bendražygių pareiškiau viltį ir džiaugsmą, kad NEĮVYKTŲ galutinis SUSIPYKIMAS..

   Kaip matote, Sakalo Gorodeckio temoje, kuris buvo LYČ-o judėjimo pradininku ir to Judėjimo steigėjų Facebok-o grupės iniciatorius, aprašęs visas Jonavoje nesusivienijimo aplinkybes. Kaip matote iš karėje esančios mano komentaro pabaigos nuotraukos, matote stilingą užrašą "Jonava", su kuriuo pabandžiau sujaudinti susimąstymui ir nesipykimui vardan Lietuvos. Todėl, kaip matote, sukūriau užrašą "Lietuva ir Jonava yra čia" ir šiai problemai įprasminti, sukūriau temą nuo tos idėjos "Lietuva ir Jonava yra ČIA" puoselėtojo  ir Lietuvos pirmojo knygnešio Jurgio Bielinio anūko, taip pat Jurgio laidotuvių.  Prieš 40 metų, kur velionis Jonavoje gyveno Parko gatvėje, ten šalia Jurgio vaikystėje gyveno ir mūsų skyriaus viena narė, kuri pagal visas savybes labiau dabar tiktų vadovauti mūsų skyriui.    

    Kairėje esančioje NUOTRAUKOJE matote ir datą: Liepos 20-tos dienos pradžią - istorinę datą, pradėjusią KSS-SL Jonavos griuvimo pradžią, nesusijungus su Pensininkų partija.

      Matote, Liepos 20 d. naktį  nuo LYČ-o Jonavos skyriaus ir jo bendražygių parašiau, jog mes DŽIAUGTUMĖS, KAD NEVYKTŲ KRAŠTUTINIŲ VEIKSMŲ - t.y. , kad buvusios Pensininkų partijos lyderiai, esantys KSS-SL Prezidiume nesitrauktų iš rinkiminio sąrašo, kad vyktų dar derybos. Matote, NUOTRAUKOJE, kad aš miniu KSS-SL Prezidiumo narį ir žinomą Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacijos (LŽTGA) pirmininko pavaduotoją bei jos Kauno skyriaus pirmininką Praną KAVALIAUSKĄ (su juo mane supažindino Kauno skyriaus pirmininkė Janina Dovydaitienė jos vykdytame skyriaus susirinkime.) Matote, jo pavardę negalėjau pažymėti, nes jis nebuvo LYČ-o judėjime, nes jis buvo Pensininkų partijoje, į kurią LYČ-as įėjo, o ne atvirkščiai. Todėl SU VYRESNIAIS REIKĖJO PAGARBIAI TARTIS, ne tik gerbiant vyresnį amžių, bet ir įvertinant jųjų patirtį bei stereotipų galimą susiformavimą, kuriuos iš sąmonės galima šalinti tik per įtikinėjimus. Tą ir bandau su minėtu 92 m. Pranu Kavaliausku, kuris dar mano tėvą 1951 m. pažinojo kaip KPI dėstytoją, kai Pranas jį baigė tada. Todėl aš pažymėjau savo skyriaus pirmininkę Janiną Altaravičienę, kad, kaip kaunietė, įsijaustų ir į Jonavos Lietuvos centre problemą:  

-6-

  

   Visą tai VISUMOJE (kitaip sakant H O L I S T I Š K A I ) norėjau, jog mūsų pirmininkė J. Altaravičienė įsijaustų į vyresniųjų išėjimą iš šio pasaulio, nes komentarą rašiau Sakalui Gorodeckiui, kurio tėvas buvo politiniu kaliniu dėl Jono Noreikos - Generolo Vėtros sukurtos Tarybos. Todėl pateikiau labai artimą Santalkos Lietuvai temą apie knygnešystės veiklą velionio senelio-knygnešio  Jurgio Bielinio bei velionio iniciatyvos dėka savo dėdės -  garsaus Tautinio socialdemokrato Kipro Bielinio (knygnešio Jurgio Bielinio sūnaus)  išleistų knygų aprašymus, kurios sudėjau į tą tinklalapį.  Toliau jame pamatysite "Lietuva yra čia" atspindėtą nuotraukomis, pradedant nuo Santalkos Lietuvai  Vytauto universiteto Žemės ūkio akademijos Noreikiškėse Visuotino susirinkimo visa ideologinė medžiaga, su kuria ir norėjau supažindinti, pirmiausiai, mūsų Jonavos skyriaus pirmininke Janina Altaravičienę, šalia kurios sėdėjau. DIDESNIAM PSICHOLOGINIAM SUSIKAUPIMUI savo komentare paminėjau, jog po trijų savaičių rugpjūčio 08 d. vyksiančią Jonavos 270-mečio šventę, nesusijungus su didelės Pensininkų partijos skyriumi, jau nebus galimybių pristatyti visuomenei bendros "Santalką Lietuvai" politinės jėgos.  Bet, vietoje to, kad po garbingų LYČ-o steigėjų ir organizatorių komentarų Janina Altaravičienė bandytų pašnekovus įtraukti į MEDIACIJOS veiklą, iškilusiai problemai švelninti, tai "pasigrožėkite" kokį savo požiūrio "šedevrą" pademonstravo mūsų skyriaus pirmininkė:

  Kaip matote, mūsų pirmininkė, prisikalbina mūsų vieną skyriaus narę, kurią pastoviai klaidina; ir tada, matyt, prišnekino mane mane apšmeižti, jog, rašydamas, kad mūsų skyriuje partinė yra tik viena J. Altaravičienė, neva, "netiesą" parašiau, kad skyriuje partiniai dar du: vyras ir žmona Aleksandravičiai. Bet, kad jie yra išvykę į D. Britaniją gyventi ir vietoje mūsų išrinkto pirmininko jo pareigas pradėjo eiti pati J. Altaravičienė, tai todėl ne pati pradėjo klaidinti skaitytojus, o mūsų skyriaus narę prisikalbina, matyt, su tikslu VIENIJIMOSI temą nukreipti nuo   problemos Sakalo Gorodeckio iškeltos. Gerai, kad suklaidintoji S.K. po mano komentaro atsitokėjo ir savo komentarą klaidinantį  išSItrynė.

    Tada, pati mūsų pirmininkė pabando man "padėkoti" už jos ir skyriaus man duotą įpareigojimą derėtis su Pensininkų partijos Jonavos skyriaus pirmininku Valentinu Stepanovu, su kuriuo jaunystėje buvau respublikinėse PDG daugiakovės varžybose dalyvavęs už Azotą - apsiėmiau derėtis, nes jį gerai pažinojau, o skyriaus moterys jo visai nepažinojo.

    O, ar aš ką šioje temoje "apkaltinau" ar kur "pasigyriau" - spręskite patys dėl mano "hobio", tai galima perskaityti visą mano atsakymą savo skyriaus kolegei, po kurio ir ištrynė jai pirmininkės užsakytą kabinėjimąsi prie nieko.

     Iš viso to akivaizdu, jog mūsų skyriaus pirmininkė Janina Altaravičienė, pademonstravo priešingą susitaikymui poziciją; MANE UŽSIPUOLĖ, KAD REIŠKIU ATSITOKĖJIMO-SUSITAIKYMO  VILTĮ. Ji mane apšmeižusi kažkokiu "kaltinimu", kur mano tekste nebuvo niekam jokio "kaltinimo", perėjo į kažkokius asmeniškumus, kai aš jos net nepažinojau, nors vienoje darbovietėje prieš 30 metų dirbome, bet jos pavardę-vardą sužinojau, kai už ją, kaip už skyriaus pavaduotoją balsavome, buvusiam pirmininkui ją pasiūlius. Kadangi ji parašė, kad "neturiu nei sąžinės, nei gėdos", tai darau išvadą, kad jai nepatikau, jog vykdžiau jos įpareigojimą ir kitų kolegių prašymą tartis su Jonavos Pensininkų partijos vadovu Valentinu Stepanovu dėl skyrių susijungimo, kuris  būtų labai išplėtęs mūsų labai mažą  skyrelį. Dėl ko kito supykti galėjo - supratimo neturiu. Tuo mūsų PIRMININKĖ VIEŠAI PADEMONSTRAVO SAVO NUOSTATĄ NESPRĘSTI-NETAIKYTI KONFLIKTUOJANČIŲ IR BŪTI UŽ KONFLIKTĄ. ( Jos komentarais galite "pasigrožėti" po mano pirmuoju komentaru jo Atsakymuose.)

   Kad mūsų pirmininkė J. Altaravičienė bandė ne savo rankomis kitą mūsų skyriaus narę įtraukti į konfliktą, yra akivaizdus įrodymas, jog toji suklaidintoji S.K. čia toje S. Gorodeckio sukurtoje grupėje net nebūtų komentavusi, jei nebūtų atvesta, nes negalėjo žinoti, kad aš toje grupėje komentuoju. Mat, aš apie savo komentarą informavau tik savo pirmininkę J. Altaravičienę, ją tekste pažymėdamas (užtagindamas) ir apie ją nieko blogo nerašydamas, paminėdamas, kad ji gali rinkimų sąraše pakilti, jei dėl protesto pasitrauks buvusios Pensininkų partijos lyderiai. Taip, kad J.Altaravičienė kaip dar ir KSS-SL Tarybos narė, su šiuo viešai neadekvačiai sukeltu triukšmu, pademonstravo, kad jai terūpi tik pakilti tame kandidatų į Seimą sąraše ir todėl konflikto spręsti neketino, nes buvo suinteresuota, kad Pensininkų partijos kandidatai pasitrauktų iš sąrašo.  (Tai mano psichologinė išvada, nes motyvų  būti kraštutiniai priešingoje  prieš sutaikymą pozicijoje, - kitų negaliu sugalvoti, o ji juos slepia - visai nediskutuoja ir neaiškina savo klaidingų nuostatų motyvų)

Ar destrukcijos Santalkoje Lietuvai nerežisuojamos
per Kremliaus ir "Vieningos Rusijos" V. Putino bloką?

    Tokiai režisūrai KGB aukštosiose mokyklose buvo ruošiami specialistai-provokatoriai ir agentai labai užmaskuoti, kurie moka atrinkti nelabai adekvačius ir pagal subtiliausius psichofiziologinius požymius  turi didelį psichologinio pasirengimo meistriškumą su jais susidraugauti - įeiti į nestabiliųjų asmenų pasitikėjimą ir jiems vadovauti ne tik per jų silpnąsias psichologines savybes, bet ir psichotronikos ir net psichoneuraleptikų panaudojimą, jųjų aukoms net neįtariant.

   Čia konceptualiai  atkartoju tai, ką brežneviniais metais naktimis  per "С в о б о д "-os ir Bi-Bi-Si radio laidas klausydavausi paskaitų ciklus apie KGB veiklos metodus. Tos paskaitos labai gerai girdėdavosi - netrukdydavo, nes buvo dėstomos rusų kalba. Klausydavausi, kai užsiiminėdavau menine fotografija, ar sportinių žemėlapių sudarinėjimu bei jų foto gamyba prieš varžybas.

      Taigi, prašome "pasigrožėti" žemiau kairėje, ką "ponia" Janina man parašė. Nenustebkite, kabutes, tikrai padėjau, nes inteligentiškos ponios feodaliniais laikais tokios leksikos ant baudžiauninkų ir prasčiokų-"mužikų", kaži, ar naudojo?

-7-

  

    Įtarimas kyla, nes, tai, ką ponia Janina parašė LYČ-o steigėjams apie mano kažkokią "veiklą" - visiškai nieko neaišku. Be agitacijos per Prezidento rinkimus, kitos veiklos LYČ-e nepamenu. Juolab, tada ponios Janinos net akyse nemačiau. Per LYČ-o renginį - susitikimą su Arvydu Juozaičiu Meno mokykloje ponios Janinos lyg, ir nebuvo - nuotraukoje tarp klausytojų jos nerandu. Be to aš pats ten nieko neveikiau - tik Arvydo klausiausi ir fotografavau - foto reportažą parengiau - į jį pele reik nusileisti. Tai ar mano fotografavimas Janinai "per gerklę išlindo", kai jos ten net nebuvo? Kitame LYČ-o renginyje - Motinos dienos išvakarėse Gegužinėje vykusioje Buities muziejuje Rumšiškėse taip pat ponios Janinos nebuvo. Ten nuorodoje yra ne mažai mano prifilmuota.  Gal filmukai "per gerklę išlindo"? Jei taip, tai žiūrėti jų aš, tikrai, neverčiau.  Kai prieš pat rinkimus parvežiau iš Kauno skyriaus būstinės literatūrą platinimui, tai ją perdaviau, tikrai, ne poniai Janinai, ir ar ji platino - nežinau. Kur dar galėjau su Janina susitikti POLITINIAIS reikalais iki LYČ-o skyriaus sudarymo, tikrai, nepamenu. Na, o kaip skyriuje "mano veikla" galėjau Janinai aš "per gerklę išlysti", kai per metus buvo tik du-trys susirinkimai? Daugiau ji nerengė. Ką aš LYČ-ui  dariau per tinklalapio puslapio kūrimą - tai jau mano asmeninis reikalas ir jai aš nieko neįsipareigojau. O veikla mano LYČ-e   buvo TIK skyriaus moterų ir pačios pirmininkės J. Altaravičienės įpareigojimas su Pensininkų partijos Jonavos skyriaus pirmininku derybas pravesti.

     Ką aš su juo kalbėjau iki išnaktų, taip pat  mūsų naktiniai politikavimai poniai Janinai "per gerklę lysti" negalėjo, nes tas pirmininkas turi savo žmoną ir ji tada buvo šalia jo, kai su juo bendravau.     Na, o kad poniai Janinai telefonu skambindavau ir jai ataskaitas dėl derybų pranešdavau kaip vadovei, tai, ką,  Jonavos skyriaus pirmininkei "per gerklę išlindo" jai skyriaus pirmininkės pareigos?

Atkreipkite dėmesį į ponios Janinos datą, parašyto man "šedevro", jog aš "neturiu nei gėdos, nei sąžinės" ir ... ! ! ! Š. m. liepos 04 d. po darbo "grožybės" data labai reikšminga ir istorinė - žemiau atskleisiu. Ta data kaip tik ir įrodo, kad tos vadovaujančios pareigos poniai Janinai, tikrai, "išlindo per gerklę", yra akivaizdus įrodymas, jog ji beveik savaitę neatsiliepinėjo telefonu, kai aš jai būtinai reikėjo pranešti apie numatomą š.m. liepos 04 d. organizuojamą Visuotiną  KSS-SL ir LYČ-o   susirinkimą, turėjusį vykti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje.

   Mat, apie tą Visuotiną susirinkimą tik prieš 3 dienas (liepos 01 d.11:28) paskelbta dienotvarkė ir programa (šita dar neredaguota), kurią, kaip pridera, būtinai SKUBIAI IR OPERATYVIAI reikėjo skyriaus susirinkime išnagrinėti-išanalizuoti ir visą dienotvarkę aptarti, sulyginus visą tai su Jonavos krašto specifikomis bei vidinėmis problemomis, turinčiomis labai svarbią reikšmę dėl Santalkos Lietuvai žinomumo visuomenėje sklaidos kokybė, bei NERAŠYTO būtinumo programos redakcinei komisijai pranešti apie pastabas - jas aptarti susirinkime, jei reikšmingos. Tą reikšmingumą iki susirinkimo reikėjo aptarti ir su kitais skyriais iki susirinkimo, t.y. iki suvažiavimo, nes mes ten  automobiliais suvažiavome, o ne pėsti "susirinkome". 

    Tai, kaip matote, poniai Janinai  birželio 29 d. kažką svarbaus pasakiau iš derybų su Valentinu Stepanovu; matyt,  dėl bendro susirinkimo su Pensininkų skyriumi atidėjimo iki kažkokio turėjusio vykti KSS-SL Prezidiumo ar Tarybos pasitarimo.. Bet, ryte el. paštu aš gavęs pranešimą dėl šeštadienį (liepos 04 d.) vyksiančio labai reikšmingo Visuotino susirinkimo, vakare po Panoramos paskambinau pirmininkei.  Jai skambinu vakare, nes ji buvo kažkuo užsiėmusi kažkur ir trukdyti jos veiklos metu buvo nekorektiška. Na, , dar iki 21:30 irgi nėra labai vėlyvas laikas. Deja, neatsiliepė. Tylėjo ir kitos dienos (liepos 02 d.) popietę bei vakare, nors būtina buvo, išvis, aptarti dėl važiavimo į Žemės ūkio akademiją (į ŽŪA).

     Dar reikėjo man pirmininkei pranešti, jog Valentinas Stepanovas dar atidėjo bendrą abiejų Jonavos skyrių susijungimo susirinkimą, UŽTIKRINDAMAS, KAD SUSIJUNGIMĄ DARYS PO VISUOTINIO SUSIRINKIMO.  Todėl pirmininkei būtinai reikėjo ir tą svarbų įvykį pranešti, kad  pasiruoštų normalią dviejų skyrių susijungimo dienotvarkės projektą, kurį reikia aptarti. Tos dienotvarkės projektą  reikėjo derinti iš anksto ir su Valentinu.

-8-

 

  Todėl, man derantis su V. Stepanovu, jau tą liepos 02 d. vakare komplikavosi padėtis dėl bendro susirinkimo dienotvarkės, kuriam aš, dėl diplomatiškumo, apie jį neminėjau, atrodo. Gerai neprisimenu. Buvau pasirengęs į Noreikiškes (į ŽŪA) važiuoti visuomeniniu transportu, nes Valentinas žadėjo važiuoti su savo skyriaus nariais.
       Skyriaus LYČ-o susirinkimas buvo būtinas, nors nustatyti, kas važiuos ir kokia bus laikysena dienotvarkės klausimais. Nors Valentinas žmonių turėjo, kaip jis man sakė, bet pasakė, kad man vietos jo automobilyje bus. Pasidarė nejauki situacija, kad važiuoti gali tekti tik man vienam, nes LYČ-o mūsų dvi narės, atrodo, man atsisakė (dabar smulkmenų nepamenu), o kita, lyg, turėjo būt išvykus, jei ne klystų, todėl jai neskambinau - nesiteiravau. Matyt, man jos draugė apie tai pasakė - ir šio niuanso neatmenu, nors dabar kiekviena smulkmenėlė svarbi, aiškinantis SVEIKU PROTU NEPAAIŠKINAMUS REIŠKINIUS; pažadėto skyrių susijungimo išvakarėse. Man, pagal Valentiną Stepanovą rodėsi, kad tas susijungimas turėtų būt sekmadienį, po šeštadienio įvyksiančio Visuotino ŽŪA susirinkimo. Tai buvo pats patogiausias momentas, lyg, artėjančiam šventiniam susipažinimui. Tikslintis dėl susirinkimo garantijos pas Valentiną nedrįsau, nes jau iš mūsų, kaip LYČ-o pusės buvo nedovanotinai nemandagi elgsena, nieko nesiruošiant nei Visuotinam susirinkimui, nei skyrių susijungimui. Neatsiliepimas telefonu ir man neperskambinimas net likus vienai dienai iki Visuotino susirinkimo - tai jau buvo aukščiausia kiaulystės viršūnė iš pirmininkės pusės, nes jai ir liepos 03 d. (penktadienį) prieš piet  prisiskambinti nebuvo įmanoma. Pasidarė aišku, kad dėl pirmininkės, jau, panašu, į SĄMONINGĄ neatsakinėjimą telefonu (sąmoningumą traktuoju, nes signalai ėjo geri, ir galėjo perskambinti, nes žinojo, kad aš vykdau jos įpareigojimą tartis dėl abiejų skyrių vienijimosi, juolab, privalėjo žinoti, kad kitą dieną turi vykti Visuotinas susirinkimas ir iki jo; dėl jo privalėjo sukviesti ekstrą pasitarimą - nežinoti apie jį negalėjo, nes išmintingą telefoną, atrodo, turėjo ir el. paštu privalėjo kaip pirmininkė naudotis atsakingai), todėl supratęs, kad jei iki vakaro pirmininkė nesukvies skyriaus susirinkimo, tai jau bus sąmoningas skyriaus veiklos žlugdymas, dar atsakingo su Pensininkais susijungimo išvakarėse, todėl nutariau daugiau neskambinėti, nes po daugelių skambučių ji pati privalėjo man paskambinti. Kita narė, irgi, kažkodėl  netikėtai 19:28 neatsiliepė, nors į pavakarę man atrodė, kad turėjo iš kažkur grįžti. Mat, jai skambinau, norėdamas jai savo vietą Valentino automobilyje užleisti, nes moku iki Noreikiškių ir pats nuvažiuoti - ten daug kartų buvęs. Todėl nutariau čia pat  19:31 ir pirmininkei nors kontrolinį skambtelėjimą atlikti, nors jis jau buvo bereikšmis, kai aiškiai, ir net sąmoningai sužlugdytas skyriaus susirinkimas svarbiausių jo istorinių klausimų svarstymui. Kad pirmininkės telefonas tylėjo ir į ŽŪA išvykos išvakarėje - jau nestebino. Stebino tik tai, kad jautėsi, lyg, prieš mane į sąmokslą kažkokį galinti būt įtraukta toji ir neatsiliepusioji kolegė. Dėl išvykai susitikimo laiko ir vietos patikslinimui Valentinui paskambinau 20:37 ir kalbėjau su juo tik 02 min. 40 sek., nes Valentinas pranešė, kad išvykai man nereiks eiti į kitą miesto dalį, nes jis pats atvažiuos šalia mano namų prie parduotuvės, nes ten bus ir mūsų pirmininkė su savo drauge. Tai buvo maloni naujiena, kad atsirado dar ir "kažkokia" draugė. O, svarbiausia, V. Stepanovas mūsų skyriui atliko džentelmenišką elgesį, atsakydamas savo du žmones ir užleisdamas mums 3 vietas, iš savo Pensininkų, partijos paimdamas tik vieną, su kuriuo jis mus supažindino, bet jo vardą jau pamiršau.

   Tiesa, kai atėjau į sutartą vietą, ir nematydamas atėjusios pirmininkės su savo drauge, sunerimau ir pabandžiau  09:47 paskambinti Valentinui - pamaniau, kad ko nors nesupratau dėl vietos. Pasirodo, atėjau per anksti - gerai, kad Valentinas, vairuodamas mašiną, į mano skambutį nekreipė dėmesio.

    Tolumoje pamačiau einančias: pirmininkę ir  ne "kažkokią", o skyriaus kolegę, kuri vakar į mano skambutį neatsakė. Kai jos abi kartu priartėjo, NUSTEBAU, KAD ABI NESIRUOŠIA Į MANO PASVEIKINIMĄ ATSAKYTI IR NUSISUKO NUO MANĘS. Tada ir aš nusisukau ir girdžiu tą draugę (mano kolegę) pirmininkei įrodinėjančią, kad tai aš.  Bet jųjų balsai nutilo, o aš į gatvę žvelgiau, kad Valentino automobilį pamatyti, nors neįsivaizdavau, kaip jis turi atrodyti.

   Negirdėdamas moterų, kurios už nugaros man buvo per kelis metrus, atsisukau ir pastėrau, kad jų "nei kvapo nebeliko". Išgaruoti negalėjo - matyt, pabėgo, nes jei būtų nuėjusios, būčiau už dvidešimties metrų prie automobilių pamatęs.  Supratau, kad mane "atkabinti" užsimanė, kad nevažiuočiau į Visuotiną susirinkimą. Tokią politinę "kovą" pirmą kartą per 35-metį pamačiau - net jaunystėje tokio akibrokšto neregėjau, kai ... Supratau, kad tuoj nuvažiuos - tuoj Valentiną prikalbins pabėgti nuo manęs, nes kelios mašinos stovėjo, o katra Valentino - nežinojau. Kas už vairo sėdi, per blizgantį stiklą iš tolo neatpažinau, nes ir patį Valentiną prieš 40 metų ar daugiau mačiau, kai varžybose dalyvavome. Atsiprašau - prieš 8-is metus su juo vieną kartą apie Pensininkų partiją pakalbėjome, kai jis į Seimą kanditavo. Priėjęs arčiau, už stiklo atpažinau, kuris mostelėjo ranka man sėstis prie tų pabėgusių moterų. Kai sėdau prie jų, žado netekusiųjų, jos stebėtis pradėjo, kad "nepažino" manęs. Mat, tik iš kirpyklos tada buvau išėjęs - pasilyginau plaukus ir barzdą ir dar kaklaryšį pasirišau. Todėl "neįprastą" vaizdą sudariau. Todėl perspėju vyrus, kad kirpyklose savo išvaizdų nekeistų.

-9-

 

   Šį politinį "triuką" detaliai aprašau, kad politikai suprastų naują reiškinį politinėje padangėje atsiradusį.

    Automobilyje, kol atvažiavome į ŽŪA, pokalbis nesimezgė. Ypač nejaukiai jautėsi Janina, kad vis tik įsibroviau į automobilį. Važiavome į respublikinį Visuotiną mūsų politinio darinio junginio susirinkimą ne kaip nariai, su kažkokiomis idėjomis gerinti bendrą politinę idėją, o kaip kokie pašaliniai to renginio tik stebėtojai. Apie skyrių susijungimą automobilyje nešnekėjome, nes Valentinui kažką reikėjo tame Visuotiniame susirinkime išsiaiškinti. Ką išsiaiškinti, aš jo ne klausinėjau, nes pagal kompetenciją tai turėjo rodyti mūsų pirmininkė. Bet, kadangi važiavome į respublikinį renginį, neaptarę nieko savo skyriuje, tai ir pirmininkė mūsų "neturėjo jokių fantazijų" dėl susirinkimo dienotvarkės ir mūsų-jonaviečių pozicijos. Žodžiu, į Visuotiną renginį važiavome "gaudyti varnas". Iš Janinos Altaravičienės man įpareigotų derybų dėl Jonavos skyrių apjungimo, man įsiminė Valentino posakis, jog  "я не люблю бежать впереди поезда" (aš nemėgstu bėgti traukinio priekyje). Tai Valentino sovietinio paklusnumo sentencija kaip boksininko, bet ne kaip bėgiko, kokiu aš buvau  ir buvau Sąjūdžio Jonavoje vienas iš iniciatorių rodyti iniciatyvą. Pamenu organizuotą ekspediciją Užbaikalėje, kurioje tik įrengto BAM-o geležinkeliu, vos traukinys judėjo, šalia kurio ir treniruotei prasibėgau net iki garvežio.
   Dėl "nenoro bėgti garvežio priekyje" Valentinas ir delsė dėl skyrių apjungimo, nors jau buvome "Kartų solidarumo sąjungoje" partijos viršūnių atliktų, bet apačių nepripažintų, ar ne suprastų. Todėl jam buvo kažkas neaišku ir laukė kažkokių nurodymų iš viršaus, taip, kaip buvo įprasta vienpartinės sistemos metu.
    Man toks, rusiškai tariant, "медлительность" (lėtapėdiškumas) daugpartinės konkurencijos sąlygomis nebuvo priimtinas iš naujos politologinės situacijos požiūrio, nes mums kariuomenėje buvo įdiegtas komunistinis paklusnumas,o ir lėtaeigiškumas - ir privedė Blogio imperiją prie stagnacijos, o po to ir prie jos dėsningo griuvimo. Šis sovietinis įprotis buvo jau pasenęs ir tai matėme, besimokant naujoviško "mokslinio" komunizmo, kurį man dėstė iš Žeimių dvaro kilusi Sofija Junkienė, kuri disertaciją Maskvoje rengė su Ruslanu Chazbulatovu ir kitais sovietinės ekonomikos revoliucionieriais,. Todėl nuo jos naujoviškų paskaitų, man nebuvo priimtina NEveikla, kai reikėjo keisti supuvusią sovietinę vienpartinę sistemą ir kurti Demokratiją. Todėl, matyt, pirmininkė Janina, negalėjo pakęsti mano iniciatyvų, jas matydama "lendančiomis jai per gerklę", kai LYČ-ui, siekiančiam  būti KSS-SL-u, siūliau užsiimti Santalkos Lietuvai idėjų sklaidos veikla.
   Todėl nieko nuostabaus, kai Valentino automobilyje jai parodžiau projektą dėl artėjančio Jonavos 270-mečio jubiliejaus, tai pirmininkė nors ir kultūrininkė, bet  didesnį dėmesį šiam įvykiui vis tik Arvydas Juozaitis parodė, kai ir jį supažindinau, kad toks įvykis artėja. Aišku, iniciatyvą rodyti turėjome mes - jonaviečiai-šeimininkai, nes šventė mūsų, o ne Arvydo Juozaičio. Todėl, negavęs nei pritarimo nei susidomėjimo nuo mūsų pirmininkės, asmeninės iniciatyvos man rodyti net ne pritiko, kaip  kviestis KSS-SL Prezidiumą ir Tarybą į tą šventę Santalkos Lietuvai propagavimo tikslu, juolab, kad mūsų pirmininkė buvo dar ir KSS-SL Tarybos narė. Kviesti į mūsų miesto jubiliejaus renginius turėjo ne kažkoks eilinis V. Aleksandraitis, o pati Tarybos narė, kuri pagal įstatus tapo deleguota į Tarybą. Bet, neatkreipus dėmesio į palanką situaciją mūsų idėjų sklaidai, tos sklaidos Jonavoje ir nebuvo. Paskutinę savaitę tik plakato klijavimai tų idėjų nepaskleidė, kai Jonavai dėl neatsiliepinėjimo telefonu, buvo pagailėta tų idėjų aprašymų.

   Ir viso šio įvykio priežastis, tai NENORAS ATSILIEPTI TELEFONU, kurį mūsų pirmininkė, matyt, tą NEATSILIEPIMĄ TELEFONU DIEGĖ IR KITIEMS - tuo diegimu prasitardama mano aukščiau ir dar kartą žemiau parodytame jos komentare. To neatsiliepinėjimo telefonu pasekmė tapo tokia, kad aš su dviračiu ir jo priekaba tų idėjų sklaidos taip ir neatlikau. Ar tai atsilieps bendriems rinkimų rezultatams - aišku, ne. Bet, gal, aš ne vienas toks? Juk mano sporto kolega Valentinas su savo skyriumi irgi galėjo ženkliai prisidėti.

   Juk, kai grįžinėjome iš to Visuotino susirinkimo, tai mus Valentino automobilyje nustebino pirmininkės nesidomėjimas to susirinkimo eigos pabaiga, kur mano tėvo buvusio studento - dabar 92-mečio Prano Kavaliausko ir Valentino Stepanovo keltos problemos dėmesio nesulaukė, o mūsų pirmininkė net iš mandagumo Valentino nepaklausė ir nepasiūlė mūsų skyriaus pagalbos jo pastoviai keliamoms pensijų problemoms, kuriomis domisi visos Lietuvos ne tik pensininkai, bet ir centrinė žiniasklaida.    


Galima visą straipsnį perskaityti, spausdintą Jonedoje (Jonavos laikraštyje), kurį iš LYČ-o siekęs KSS-SL-u tapti  Jonavos skyrius, galėjo apsvarstyti ir dėl to straipsnio kreiptis atskira rezoliucija į KSS-SL vadovybę dėl iškilusio konflikto sprendimo - bendro konsensuso priėmimo. Tame automobilyje pirmininkė visai ne į temą apie pašalinius dalykus patauškėjusi, Kaune išlipo ir "išlipo" iš aktualių problemų svarstymų, nors mūsų skyriuje yra matematikos specialistė ir prie pensijų skaičiavimų formulių būtų su malonumu prisidėjusi. Tik reikėjo organizuoti mūsų skyriaus darbą, o ne jį boikotuoti. Reikėjo daugiau susirinkimus vesti - juose sekti ir spręsti susidariusias situacijas, vardan Santalkos Lietuvai idėjų sklaidos, o ne tarpusavio kovos dėl vietos sąraše. Tik tam, mūsų skyriaus pirmininkei reikėjo politikoje siekti ne asmeninės naudos; kad sąraše pakilti aukščiau, o rūpintis labiau bendromis Lietuvos problemomis.

-10-

 

 Primenu to konflikto aplinkybes, kurias galima buvo išspęsti. Tik mūsų pirmininkei; vienintelei mūsų skyriuje   partinei (KSS-SL narei) reikėjo siekti, kad mūsų LYČ-o Jonavos skyrius taptų tikru KSS-SL skyriumi; t.y., pagal įstatus ir naujai sukurtos politinės partijos programą, reikėjo siekti susijungimo su Pensininkų partijos skyriumi ir viską daryti, kad būtų panaikinta susidariusi bereikalingo konflikto situacija, kurią išspręsti galima buvo. Jei nemoki naikinti konfliktinių situacijų, tai neik į politiką - konfliktuojantys ir nemokantys konfliktus naikinti politikoje nereikalingi. Juk tuo tikslu ir susirinkome apie liepos 14 - 17 d. d. (reik tiksliai tą datą nustatyti)  į paskutinį Jonavos skyriaus susirinkimą, po kurio daugiau susirinkimų nebuvo (neskaitant nereikalingų kauniečių kalendoriukų platinimui trumpas suėjimas).
     Tame paskutiniame skyriaus susirinkime svarstėme net pobūvį su Pensininkų partijos skyriumi surengimą kažkokiame vienkiemyje - net Kauno skyrių fantazavome pakviesti. Todėl pirmininkė mūsų akivaizdoje turėjo su Valentinu Stepanovu viešai - mums girdint, pakalbėti. Tuo momentu jis, kaip politikoje veteranas ir pasveikino mūsų politikos naujokę Janiną Altaraviečienę, atsidūrusią sąraše viena vieta aukščiau, nei jis.

    Mačiau, kaip ponia Janina apsidžiaugė ir nenustebo, kad ji naujokė politikoje kažkaip atsidūrė aukščiau patyrusio ir labai atsidavusio Lietuvos pensininkų labui.. Mano supratimu, kaip aukštąjį mokslą baigusiai ir pedagoge dirbusiai, ir reikėjo sureaguoti į politinę klaidą - Taryboje ją paskelbti, ir, būtent, konfliktui gesinti, reikėjo pasiūlyti savo vietą sąraše užleisti labiau patyrusiam politikoje Valentinui Stepanovui. Juk, šis, nors ir nesėkmingai, bet, vis tik, yra kandidatavęs į Seimą, žino visas procedūras, kaip reikia atlikinėti ir, svarbiausia, jis žinomas Lietuvoje dėl neteisingų pensijų apskaičiavimo kėlimo problemomis, dėl kurių teisiasi ir žada net iki Strazburo teismo teisybės ieškoti.
   Sutikim, Lietuvoje pensijos mažiausios Europos sąjungoje.

Tai kas vertingesnis Seime, ar niekam nežinoma Janina Altaravičienė, ar, vis tik, rimtą idėją dėl pensijų turintis V. Stepanovas?
    Na ir kas kad Janina Dailės akademiją baigusi ir personalines meno parodas rengia? Juk daile užsiiminėja ir Valentinas - kariuomenėje buvo profesionaliu dailininku, o žymiausių pasaulyje, ypač, Rusijos garsiausių dailininkų ne tik istorijas - piešimo metodus žino, bet ir jųjų braižu pats peizažus tapo. O kuo Janina dar be dailės gyvenime užsiiminėjo?
    O Valentinas be dailės dar 7-is kart Lietuvos bokso čempionu buvo, o po to Tarptautinės kategorijos ringo teisėju tapo.
    Tai kas šioje situacijoje vertingesnis, kas didesnę tarp žmonių komunikavimo patirtį turi? Ar, užsidarius nuo žmonių, tik meninius dirbinius  dirbanti, ar su žmonėm bendraujatis - tarptautinio lygio varžyboms teisėjaujantis?   O kas technologijas išmano labiau? Kieno technologijos svarbesnės-reikšmingesnės visuomenėje? Ar Janinos mezgimo-piešimo, ar Valentino, kaip aukščiausios klasės operatoriaus; pačios sudėtingiausios chemijos pramonės aparatūros, nuo kurio žinių priklauso, ar cheminis procesas vyks sklandžiai, ar įvyks baisi avarija, nežymiai suklydus? Kas svarbiau šioje situacijoje visuomenėje?

-11-

 


Valentinas Stepanovas ir mano geriausias gyvenimo sporto kolega Edmundas Narvydas medalius Lietuvos čempionate pasikabino, kai aš dar buvau paauglys. Šie abu ir tapo Tarptautinės klasės ringo teisėjais, o Edmundas nuo Azoto pastatymo Jonavoje tapo sporto metodininku ir Jonavos sporto tikra siela, kreipęs dėmesį į visas sporto šakas po lygiai visoms vienodai - jam nebuvo priimtina diskriminuoti ciklinių  sporto šakų - jo dėka labai intensyviai virė Azoto sporto kolektyvo gyvenimas, tiek tarpcechinėje spartakiadoje, tiek Chemikų respublikinėje ir net aukščiau.
    Kai aš tapau Azoto treneriu-dėstytoju, tai Edmundas vis tiek buvo vyresnis ne kaip viršininkas, o draugas-patarėjas - tikro metodininko bruožas pavyzdinis jo buvo. Pamenu, buvau Azoto treneriu PDG daugiakovės komandos, o Edmundas mūsų "menedžeriu" (tada tokio termino negirdėjome - tik per užsienietiškus sporto žurnalus matėme ir nelabai supratome). Tada Valentinas kaip veteranas, puikiai startavo, nes jo boksininko puikios savybės tiko ir visoms rungtims ir pistoleto rungties buvo puikus šaulys, nes trumpas rankas, o raumeningas liemuo kresnas su patikima atrama, kad nevirpėtų ištiesta ranka - tai unikaliausia taiklumui biomechaninė savybė.  Tada, pamenu, puikiai ir turiningai padiskutavome - net pafilosofavome trise.
Mat Edmundas ir choristas nuo vaikystės buvo prisiekęs, taip, kaip ir mano tėvas nuo pirmosios 1924 m. Dainų šventės. E. Narvydas ir dabar Bočių bei Tremtinių chore dainuoja - ten, kur ir Janina Altaravičienė. Edmundas labai buvo išprusęs, labai domėdavos įvairiais žymiais žmonėmis, atvažiuojančiais į susitikimus Jonavon.  Planavau aš jį prišnekinti į LYČ-ą ir į Santalką Lietuvai, man regįs, jis būtų buvęs puikiu mūsų vadovu, nes labai domėjosi Arvydo politine veikla nuo Sąjūdžio laikų - buvo susitikime su Arvydu, kai su psichologijos docentu G. Navaičiu į Jonavos meno mokyklą buvo atvažiavę  (žiūrėkite mano reportažą nusileidę iki pat apačios) Jis, tikrai, būtų puikiu Valentino Stepanovo padėjėju, o gal ir jo vadovu (čia mano tokia fantazija), bet, mano planams sugriovė užsimezgęs konfliktas, sužlugdęs susijungimą su Pensininkų skyriumi, dėl ko man tapo didelė gėda jį kalbinti į nesąmonių kratinį, kurio mes Jonavoje dar niekada nematėme.

      O kaip su aukštuoju mokslu?  Aišku, Valentinas jo nesiekė. Bet kuo vertos Janinos aukštojo mokslo "žinios", jei ji šioje situacijoje nesureagavo ir operatyviai nesugebėjo įvertinti Valentino visuomeniškumo didesnės svarbos, kad konfliktą išspręsti? Juk, jei susirinkome į skyriaus susirinkimą dėl politinio susijungimo, tai reikėjo ir politinę išmintį rodyti. Ypač, politinė išmintis būtina baigusiems aukštąjį mokslą. Dėl josios ir siekiamas aukštais mokslas. Kodėl Janina tų įgytų žinių nepanaudojo eiliniam konfliktui gesinti? Juk mūsų tikslas buvo susijungti, - tiksliau, prisijungti prie didelio Pensininkų buvusios partijos skyriaus su labai mažu, tik su 4-ių LYČ-o nariu grupele.
       Tai aukštojo mokslo logika, paremta elementaria pirmos klasės aritmetika ir reikalauja nuolaidų, kai su savo mažuma bandai prisijungti  prie didumos. Kodėl Janinai, su mūsų 4-ių LYČ-o grupelės mažuma, jungiantis prie didumos, nepasiūlė  nuolaida, savo vietą užleisti sąraše? Negi tada Taryboje nebūtų visi atsitokėję-atsikvošėję ir nepareikalavę naujo Tarybos posėdžio, kandidatūrų naujos  peržiūros ir staigios derybų būtinybės su nepatenkintais? Kodėl psichologiškai nepadirbėta su ta ta nepatenkintųjų puse? Kam buvo naudinga, kad ta nepatenkintųjų diduma nusisuko nuo Santalkos Lietuvai idėjų sklaidos?

-12-

 

        Svarbiausia, mūsų pirmininkei Janinai A., būtina buvo jau pačiai derėtis su Valentinu, nes aš su juo pokalbiuose ilguose "viską išsėmiau", nes aš buvau tik eilinis ir net ne KSS-SL partijos narys, o tik jos rėmėjas kaip LYČ-o narys. Todėl, matydamas sudėtingą situaciją, pabandžiau Janinai patarti, kaip reikia su Valentinu derėtis. Bet ji ne tik nenorėjo manęs išklausyti, bet ir KATEGORIŠKAI ATSISAKĖ PATI PRATĘSTI DERYBAS ir pareikalavo, kad aš pats pabaigčiau jas. O, kai su Valentinu pakalbėjęs, supratau, kad aš jau čia nieko negaliu pakeisti, savo pirmininkę pabandžiau informuoti. Bet, kaip ne keista, ponia Janina Altaravičienė, kaip mano vadovė, kurios aš nurodymą derėtis vykdžiau, kažko supyko ir nutraukė pokalbį. Kai pabandžiau liepos 19 d.  su Štabo pirmininku Sauliu Lapėnu pasiaiškinti-pasitikslinti, supratau, kad jis buvo suklaidintas, ar tik ne pačios J. Altaravičienės? Panašiai nutiko ir su V. Stepanovu. Buvo aišku, kad be pagalbos iš išorės, to konflikto neišspręst. Galėjo padėti tik LYČ-o kūrėjai. Todėl kitą dieną juos informavau ir už tai KSS-SL "pirmininkė" J. Altaravičienė (kabutėse, nes ji tik viena kaip KSS-SL narė mūsų skyriuje tada buvo), be jokios priežasties sukėlė SĄMONINGAI viešą skandalą, supykdama, kad aš pareiškiau atsitokėjimo viltį. Tuo J.Altaravičienė pademonstravo, kad jai reikalingas konfliktas. Ji žemiau NUOTRAUKOJE paminėdama, kad man "niekas nenori atsiliepinėti į skambučius" ir įrodo, kad SĄMONINGAI NEATSILIEPINĖJO IR SĄMONINGAI NESISVEIKINO-SLAPSTĖSI, nenorėdama gauti informacijos apie jos man duotus įpareigojimus derėtis dėl skyrių apjungimo. Finalui tą komentarą parašė Liepos 20 d. (matote NUOTRAUKOJE jos komentaro laiką.) Tai mano ir J. Altaravičienės viena diena po pokalbio su Štabo pirmininku Sauliumi Lapėnu. Vadinasi, mano vadovė-pirmininkė man "atsidėkoja" už derybas su V. Stepanovu, kurias ji pati privalėjo pratęsti, bet kategoriškai atsisakiusi, pati ir sugriovė skyrių susijungimą. Ir, dar sugriaudama bei "atsidėkodama" man, užduoda labai rimtas mįsles: 

 Pirmiausiai, jų įminimui, buvau parašęs viešą studiją su pavadinimu "POLITINĖ KULTŪRA ir Jonava Lietuvos centre, arba Juodųjų technologijų žala", už kurią Arvydas Juozaitis man padėkojo. Ir vietoje to, kad mūsų pirmininkė J. Altaravičienė sukviestų mūsų skyriaus susirinkimą mano tai net istorinei studijai apsvarstyti ir į mano iškeltus klausimus viešai atsakyti, kaip matome atsiranda atsakui Juodosios technologijos su į mano kompiuterį įsilaužimu kaip Kibernetinė ataka, vainikuojanti nuo manęs slaptu ir mane viešai mane smerkiančiu laišku, bandant įtraukti į konfliktą ir buvusį mūsų skyriaus pirmininką, gyvenantį dabar D. Britanijoje ir apie situaciją Lietuvoje nieko nežinantį. Todėl labai patogu jo vardu manipuliuoti.
      Pasiaiškinimui toje studijoje, kaip matote kairėje - ir buvo mano iškelti klausimai dėl J. Altaravičienės man metamų priekaištų apie kažkokią mano "veiklą".

    Nemanau, kad J. Altaravičienei "per gerklę išlindo"    LYČ-o įdėjoms propaguoti puslapis su vaizdais tik ką palaidoto pirmojo Lietuvos knygnešio Jurgio Bielinio anūko Jurgio Bielinio-Bieliako?

Tą puslapį kaip tik paskelbiau kelios dienos prieš mūsų pirmininkės šį "atsidėkojimą". Kitokios veiklos LYČ-e neturėjau. Aiškinimuisi nurodžiau kairėje NUOTRAUKOJE čia  neveikiančias mėlynas nuorodas, į kurias galima įeiti, su pele gerokai nusileidus.   

     Kaip, matote, mano tyrinėjimai vien su žudynėmis ir istorijos-politikos svarbiausiomis problemomis susijusios. (Dėl  J.Gagarino ir MH17 nuorodos šios studijos pradžioje.)

Įspėju, pagal temas šiais mano tyrimais seniai domisi ne tik Baltarusijos Lukašenkos KGB, bet ir Rusijos FSB, nes tik jų hakeriai pastoviai įsilaužimus į mano kompiuteriu daro - gadina mano programinę įrangą ir trina labai svarbią mano tyrinėjimų informaciją. Tik, ar šios struktūros ne galėjo LYČ-o inicijuoti konfliktą su buvusia Pensininkų partiją, paveikus neprotaujančius tik asmeninės naudos siekiančius "patriotus"?

-13-

 

 Negi ne manote, kad vidinius partijose procesus gali įtakoti, ypač, nedraugiškų užsienio šalių struktūros? Kam toms nedraugiškoms mums šalims reikia, kad Lietuvoje kurtųsi naujos politinės partijos su kitokiu mąstymu ir galinčiu demaskuoti
tų struktūrų įtaką kitoms partijoms?
 Po mano viešomis, skirtomis santalkiečiams  ir jų politiniams partneriams pastabomis dėl pirmojo knygnešio anūko raudondvariečio Jurgio Bielinio laidotuvių, kuriosenuo Centro partijos-tautininkų dalyvavo Rūta Zabielienė, štai ką Naglis Puteikis visiems santalkiečiams pas mane parašė: Nendrės Černiauskienės kalbą įdėmiai stebėjau Žemės  ūkio universitete per LYČ-o ir KSS-SL-o Visuotiną susirinkimą ir jos kalbėjimo maniera priminė Adolfo Hitlerio kalbos stilių, mokančios įaudrinti klausytojus.  Ypač ji audrino Vilniuje mitingo dalyvius, kuris man pasirodė gana įtartinas. Tą patį sakė man ir vieno iš KSS-SL skyriaus vadovų. O, kad V. Putiną palaikanti "Jedinaja Rosija" partija įtakoja kaimyninių šalių partijas, tai žino viso pasaulio politologai. Apie šios partijos pavojingumą pasauliui labai plačiai rašo mano vieno mano Facebook-o draugo - žymaus sovietinio periodo rašytojo, poeto, prozaiko - laikraščio "Literaturnaja gazeta" darbuotojo ir to paties laikraščio darbuotojos-minėtojo žmonos, kurių abiejų  EZOPINES publikacijas prieš 54-52 metus kariuomenės "lenkomnatos podšyvkėse" teko akis užmesti, tai Leonido Aleksandrovičiaus Latynino dukra - viena  žymiausių šiuo metu Rusijos opozicinės minties grandės - žurnalistės-analitikės Julijos Latyninos kaip Jėzaus istorinės tyrinėtojos ir pritrenkiančių laidų "Kod dostupa" vedėjos analizės           kad Naglis Puteikis neišsigalvojo, yra įrodymas Giedrės Goreinės Komentare
 su video
 


 

-14-

 

    Tai tada pasakykite, kokia pono Sakalo šūkyje gali būti "Tautos jėga - vienybėje!", jeigu už tos vienybės siekį aš  pavadinamas "Trojos arkliu" ir Arvydui Juozaičiui padėkojus už tą manęs "Trojos arkliu" išvadinimą? Už tos vienybės siekį manęs iš "partijos" šalinimo siūlymą, A. Juozaitis žada suvažiavime priimti šalinimo procedūrą. Vadinasi, už atsidavimą Arvydui Juozaičiui, su kuriuo pirmosiomis Nepriklausomybės dienomis telefonu ilgiausiai buvau diskutavęs, dabar būsiu šalinamas iš "partijos", nors aš nesu jokioje partijoje, o esu tik Santalkos Lietuvai rėmėjas, kaip asociacijos LYČ narys. O, svarbiausia, NKVD-iniu - Lukašenkiniu stiliumi ESU " S V A R S T O M A S " SLAPTAI, nuo manęs nuslėpus Stalino laikų NKVD-nį ir dabartinį Lukašenkinį "ДОНОС"-ą; sukurptą, atseit, dabar D. Britanijoje gyvenančio mūsų skyriaus  buvusio pirmininko ir mano senelio bendrapavardžio "Vytauto Aleksandravičiaus?" parašyto iš jo elektroninio pašto ir "jam?" pasiūlius ignoruoti, atseit, "nelogiškos  nuomonės minčių kratinį, neturinčios nieko bendro su tiesa". Ir čia taip "įvertintas" mano laiškas su pavadinimu "Kodėl KSS-SL negalima reklamuoti?", kuriame 17 psl. apimtyje ne "nuomonė". o TIK INFORMACIJA  per 75-iomis nuorodomis apie raudonai baltą revoliuciją Gudijoje, istoriniai duomenys NKVD-inių nusikaltimų-žudymų ir J.Gagarino bei MH17 keleivių SĄMONINGŲ nužudymų įrodymai. Tai kaip visa tai išvardinta gali "neturėti nieko bendro su tiesa"? Ar čia ne Kremliaus ir Lukašenkos melo užsakymas? Netikiu, kad garbus mūsų skyriaus buvęs pirmininkas ir mano senelio bendrapavardis gali būt papirktas Rusijos agentų. ? ? ? Kad jojo pavaduotojai  - dabar mūsų skyriaus pirmininkei Janinai Altaravičienei "lenda per gerklę" mano veikla (matyt, tie tyrinėjimai), tai čia dar reikia aiškintis ir tirti, ar nebuvo jai Liepos 20 d. popietėje pavartota kokia psichotropija? Spec. struktūrų agentai tam ir ruošiami, kad aukas daryti iš nekaltų žmonių. Juk, jei KSS-SL Tarybos narė J. Altaravičienė  būtų sąmoningai rašiusi tai, tai po mano viešai paskelbtos polittechnologinės ir Jonavos Sąjūdžio istorinės studijos"POLITINĖ KULTŪRA ir Jonava Lietuvos centre, arba Juodųjų technologijų žala" , kurioje buvau aprašęs mūsų pirmininkės keistą elgesį ir prašęs jos viešai atsakyti, tikrai, ji,  kaip mūsų LYČ-o Jonavos skyriaus pirmininkė, o tuo labiau, kaip KSS-SL Tarybos narė, būtų surengusi skyriaus susirinkimą mano tai Jonavos Sąjūdžio laikų istorinei-polittechnologinei studijai aptarti ir būtų paskelbusi skyriaus nutarimą-atsakymą ir papildomai dar motyvavusi savo parašymą, o, gal, net atsiprašiusi, jei būtų suklydusi. Bet dabar NKVD-inio - Lukašenkinio stiliaus viešai slaptas nuo manęs smerkimas - iš "partijos" šalinimas, - ar tai nėra kokia nors nedraugiškų Lietuvai spec. struktūrų poveikio išdava?

 

Ar  O nebus hakerių ar  Rus-Balt.lukašenkinių spec. struktūrų psichoterapeutų  dėka pačio Lukašenkos diktatūros, ir ar ne Rusijos politikos labui "Vytauto Aleksandravičiaus" vardu atsikeršijama prieš Julių Aleksandravičių, gimusį 1807 metais,  ir dalyvavusį 1831 m. sukilime prieš užkariautojus rusus ("maskoliais" tada vadinamus), kurio draugų ir vėliau 1863-64 m. m. sukilimo dalyvių krauju tapo mūsų Trispalvės raudonoji, o mūsų brolių gudų raudonai-balta Tautinės raudonos spalvos? Juk už tas raudonas spalvas mūsų vėliavose jau Rusijos Dūmos deputatas Aleksandras Hinšteinas nuo partijos "Jedinaja Rosija" kreipsis į prokuratūrą.
Juk mūsų kaimynų gudų per kovas prieš rusus žuvo dar daugiau, nei lietuvių - todėl ir jų vėliavoje daugiau raudonos spalvos ir kitų spalvų nėra.       

AR TIK NE PAŠALINIŲ - NEDRAUGIŠKŲ ŠALIŲ
 SPEC. STRUKTŪRŲ INICIJUOTA
D  E  S  T  R  U  K  C  I  J  A
PARTIJOS (Santalkos Lietuvai) VIDUJE ? ? ?

        Pagalvokime gerai. Ar negalėjo kas iš agentų prieiti prie NEPROTAUJANČIŲ ir inicijuoti vidinę kovą dėl vietos sąraše?

       Dėkime ranką prie širdies. Juk Santalka Lietuvai rinkimuose dalyvauja pirmą kartą. "Iš dangaus" populiarumas visuomenėje savaime nekrenta, jei nėra partinių struktūrų visoje teritorijoje ir jeigu nedirbama ilgą laiką. Juk per pirmuosius į Seimą rinkimus, gal, užtenką 2 %-tus, ar tik 3 %-tų barjerą įveikti, kad atgauti užstatui pinigus ir gauti valstybinį finansavimą, kad būtų lėšų pasirengti kitiems Seimo rinkimams. Per tą valstybės dotuojamą kadenciją ir galima pasirengti kitiems Seimo rinkimams. - per tą laiką ir subręsta partija ir žinoma visuomenei pasidaro. Juk be pinigų žinomumo nepasidarysi.

     Pavyzdžiui, Centro partija taip ir gavo valstybinę dotaciją, kurią draugiškai ir pasiūlė Santalkai Lietuvai. Šį pasiūlymą Naglis Puteikis el. paštu pasiūlė po mano viešai SANTALKIEČIAMS laišku "Problemos LYČ-o per tik ką palaidotą pirmojo knygnešio anūką"

    Tai, pasakykite, kodėl aš tapau "Trojos arkliu", kai po mano probleminiu LYČ-o idėjų sklaidos straipsniu toks puikus Naglio pasiūlymas buvo teiktas? Už mano skleistą Santalkos Lietuvai pasiūlymą vienytis su LYČ-o steigėjais (tautininkais-centristais) kartu ir   iš anksto agitaciją vesti, nuo manęs slaptai "Trojos arklio prasižengimu" aš esu svarstomas viešai visame LYČ-o ir KSS-SL-aktyve net man nežinant.

    Tai kodėl Jonavai pagailėta paskutinę savaitę agitacinės literatūros, jei Naglis Puteikis siūlė tokį milžinišką tiražą? Negi juo pasiūlymu nebuvo pasinaudota?


    Ar ne tas pats ir dėl konflikto su Pensininkų partiją? Iš šio su Pensininkų buvusia partija abipusio konflikto priežastį matau, kad pernelyg sureikšminta tarpusavio vidinė kova sąrašo viduje, nesistengiant savo partiją atstovauti Vienmandatiniuose rinkimuose,. kurie labiausiai ir lemia agitacijoje už partijas. Todėl KSS-SL ir turi, bene, mažiausiai vienmandatininkų. Jo Jonavoje neišsikėlimas nuo KSS-SL  ir sukėlė tarp visiškai NEMĄSTANČIŲJŲ neprotingą pavydo sceną prieš KSS-SL pasirašytą Bendros veiklos memorandumo su Centro partiją-tautininkais laikymosi nuostatą. Tokia partijos viduje savo nuostatų nesilaikymo priežastį galima įžiūrėti ir labai silpną partijoje Demokratinių principų laikymąsi, kai politinėje partijoje kandidatų į Seimą sąrašo eilės sudaryme dalyvauja ir už jo eilę balsuoja asmeniškai suinteresuoti asmenys; esantys patys sąrašo eilėse ir siekiantys savo bendros veiklos kolegas ne palaikyti, o išstumti dėl savo asmeninės naudos. Tai labai blogai, kai nėra sudaroma nešališka neutralių ekspertų komisija. Čia ir turime pavyzdį su nuo Jonavos atstove KSS-SL Taryboje, kuri, matyt, dėl savo asmeninės naudos balsavo prieš savo skyriaus nuostatą jungtis su buvusios Pensininkų partijos stipriu Jonavos skyriumi, ne gesindama konflikto priežastį - nesiūlydama viešai užleisti savo vietą svaresniam politinę patirtį turinčiam jonaviečiui, o balsuodama daugumos Tarybos pusėje už sprendimą, didinantį konfliktą savo partijos viduje. Todėl ji mane - norinti mažinti konfliktą ir užsipuolė viešai su aukščiau parodytu pavyzdžiu.   

Šiame antidemokratiniame jovale nukentėjo tik pats Jonavos skyrius; net negavęs paskutinę savaitę pačios veiksmingiausios agitacinės medžiagos. Blogai, kai Santalka Lietuvai sudaroma iš neturinčiųjų patirtį politinėje agitacijoje, kurie ne bendru, o tik asmeniniu interesu vadovaujasi. Todėl aš ir likau paskutinio sekmadienio vakare pašieptas, kad paskutinę savaitę dar noriu agituoti. TAI AKIVAIZDUS SABOTAŽAS PRIEŠ AGITACIJĄ UŽ Santalką Lietuvai PAČIAME SVARBIAUSIAME IR VEIKSMINGIAUSIAME  PERIODE. Tai kraštutinė priešingybė, kai už Arvydą Juozaitį pernai Prezidento rinkimų kampanijoje aš iš Kauno būstinės (Laisvės alėjos pradžioje) vežiau į Jonavą agitacinę medžiagą paskutinį penktadienį tik likus keliom valandom iki agitacijos pabaigos. Tada, nedidelę dalį jos iki 22-os valandos, nesuspėjus gatvėje išdalinti; ją norintiems skaityti, teko kai kuriuos egzempliorius tuščiai į pašto dėžutes išmėtyti kaip kokią nereikalingą "makulatūrą", nes nesudomintas respondentas, iš savo dėžutės tas politines "šiukšles" išmeta, net nežiūrėjęs į jas. Neišmeta iš karto čia pat po kojomis tik kietesnio-brangesnio popieriaus niekalą (toks yra "Kauno komandos", apie kurį žemiau-plačiau aiškinsiu), kurį galima buityje panaudoti kaip kietą popierių šiukšlėms susemti ir pan. ...  Todėl kaunietiškų kalendoriukų dabar tarp politinių šiukšlių laiptinėse mes nepastebime. Bet ar ne per didelė kaina tokiai "agitacijai" naudoti ofsetinę spaudą su ne pigiu popieriumi? Apie tai irgi žemiau ...

   Tai rašau todėl, nes prieš 7-is metus Prezidento rinkimų kampanijoje turėjau už N. Puteikį agitacijos patirtį, kai man iš Kauno patys kauniečiai atvežė agitaciją ne paskutinį penktadienį, kaip "juozaitininkai" liepė į Kauną  pačiam atvažiuoti, o paskutinį trečiadienį ir per paskutines dvi dienas labai našiai padirbėjau prie dviejų didžiųjų parduotuvių, įteikinėdamas tik norintiems paimti paskaityti ir artimiems skaityti atnešti. Todėl rinkimų rezultatai dviejose rinkiminėse apylinkėse, šalia kurių buvo tos didelės parduotuvės, už Naglį Puteikį balsavusiųjų %-tas buvo Jonavoje aukščiausias ir respublikoje prie aukščiausiojo lygio prilygo tik betarpiško su rinkėjais bendravimo metodu.   

   Todėl analizuodamas PASKUTINĖS SAVAITĖS AGITACIJOS ŽLUGDYMO PRIEŽASTIS, pateikiu žemiau mano telefoninių "pokalbių" išklotines su KSS-SL 3-im žymiausiems asmenimis, kur Kauno skyriaus 2-i atstovės pateko todėl, kad šalia Jonavos Kaunas turi didelį vaidmenį mano minėtam Lietuvos CENTRUI:

 
 

  Kartoju - čia ne asmenų, o KSS-SL politines pareigas atliekančiųjų "pokalbiai" svarbiausiuoju Santalkai Lietuvai skirtu klausymu, į kurį net nesiteikia ne tik atsakyti telefonu, bet ir nesiteikia perskambinti, kai randa praleistą skambutį.  

  Pasakykite, tai kaip jie elgsis, užimdami Valstybines pareigas, jei jie šitaip elgiasi savo politinės partijos viduje? Ar tai ne valstybinių klanų susidarymo įrodymas, kai jie bendrauja tik tarpusavio elite ir nesiteikia atsiliepti į eilinių žmonių skambučius?

 

 
P.S.: šitų skambučių signalai buvo normalūs be automatinio atmetinėjimo. Vadinai, neturėjo kada atsiliepti, o neperskambino dėl didelio užimtumo, gal?  Bet, kadangi NĖRA PASKELBTAS RINKIMŲ ŠTABO TELEFONAS, tai jo pirmininkas turėtų už šitą sferą ir atsakyti
 

  

Ar normalus "bendravimas", kai jiems svarbiu politiniu ar tarnybiniu klausymu galima prisiskambinti tik iš kito jiems nežinomo telefono?

    Dešinėje 17:25 07-19 25 minučių 46-ių sekundžių pokalbis buvo labai svarbus-istorinis, konstatavęs KSS-SL Jonavos skyriaus juridinio nesusidarymo faktą, kurį pagal įstatus ir pagal Kartų solidarumo susivienijimo "Santalką Lietuvai" pavadinimo esmę privalėjo politinio Jonavos skyriaus junginyje būti tik buvę LYČ-o nariai, perėję į KSS-SL ir  buvę Pensininkų partijos Jonavos skyriaus nariai, tapę automatiškai KSS-SL nariais, o ne dabar esantys tik LYČ-o nariai, kuriais mes Jonavoje 4 esame, o KSS-SL nare yra tik mūsų pirmininkė, kuri KSS-SL Taryboje "orą" atstovauja, nes juridiškai, atrodo KSS-SL Jonavoje skyrius nesusikūrė - čia jau juridinis ginčas, nes, matyt, nebuvo numatyta, kad Pensininkų buvusi partija "sustreikuos". Ar reikėjo su ja jungtis - čia dar atskiras politologinis-istorinis klausimas. Čia šioje studijoje nenagrinėsiu tai. 
    Po šio liepos 19-tos dienos pokalbio galutinai paaiškėjo, jog Jonavoje su buvusių Pensininkų skyriumi jokio susijungimo nebus ir daugiau tam pastangų teikti jau nereikia.

  

 Čia NUOTRAUKOSE aukščiau paskutiniai mano bandymai paskambinti, o po paskutinio sekmadienio (spalio 04 d.)  apie 20 val.  iš kito telefono iš kart pavykę pokalbiai (juos nerodau) buvo atlikti po gerokos pauzės, tam, kad nebūtų suprasta, kad skambinu iš kito telefono. Kairėje kraštinės nuotraukos 20:12 paskutinis mano skambutis KSS-SL atsakingajai sekretorei buvo kaip kontrolinis po įvykusių pokalbių su Štabo pirmininku ir Kauno skyriaus pirmininke. Tada man ryšio automatai pranešė, kad jos telefonas ne ryšio zonoje ar išjungtas.

   Taigi, su KSS-SL atsakingąja sekretore susisiekti nebuvo įmanoma nuo rugsėjo 22 d. , kai norėjau išsiaiškinti dėl atliekamų pervedimų bei partijos ir judėjimo narystės tikslumų, nes Jonavos skyriaus išplėtimui planavau kalbinti neabejingus politikai žmones į Judėjimą (į LYČ-ą) ar į partiją (į KSS-SL), ar ieškoti-kalbinti tik paramos pervedimui. Bet kaip kalbinti, jei yra neaiškumai, o pasikonsultuoti nėra su kuo? Norėjau konsultuotis, nes mano žmona, labai daug metų dirbanti buhaltere ir mano dukra irgi su aukštuoju išsilavinimu ir užsienyje (D. Britanijoje) buvo baigusi buhalteriją bei dabar dirbanti buhaltere labai svarbioje valstybinėje įstaigoje, galėjo pakonsultuoti su iškilusiomis problemomis, apie kurias rugpjūčio pradžioje ilgą ir pirmąjį labai malonų pokalbį turėjau su atsakingąją sekretore,. Ji tada sudarė labai malonų įspūdį, kaip savo srities specialistė ir labai išgyvenanti dėl buvusių Pensininkų partijos lyderių konflikto. Ne manau, kad ji po to pokalbio galėjo mano telefoną užblokuoti. Kiek teko konsultuotis su jos kolegomis nuo Pensininkų partijos laikų (ji toje partijoje irgi buvo atsakingąja sekretore), jie man sakė, kad ta sekretorė ne toks žmogus, kad blokuotų. Nebent, "ją saugo labai" nuo nepageidaujamos informacijos - net tokią "išvadą" teko girdėti.

    Mat, aiškintis reikėjo su šia atsakinga sekretore, nes per vieną Prezidiumo narį sužinojau, kad, neva, "aš ne narys ..., nes, neva, "nesumokėjęs nario mokesčio". Kas tą klausimą kėlė - dabar ne pamenu - gal Kauno skyriaus pirmininkė, nes ar ne iš jos pačios tą paskalą girdėjau - nepamenu. Todėl ir reikėjo man su sekretore pasitikslinti. Todėl minėtą žmonių kalbinimą remti Santaka Lietuvai idėją atidėjinėjau, - na, nepradėsi žmones kalbinti ne aišku į ką, kai aš pats net du skirtingus pervedimus į LYČ- ir į KSS-SL sąskaitas atlikau ir vis tiek kažkas skleidžia absurdus. Ypatingai šį absurdas pradėjo pastaruoju metu sklisti iš karto po to nuo manęs paslėpto viešo laiško dėl manęs "nenoro partijoje" - šią nesąmonę mūsų skyriaus narėmis pradėjo  skleisti  J. Altaravičienė. Kad pabaigti melagingų - neatitinkančių tikrovės žinių sklaidą, todėl pridedu savo bankinės sąskaitos pavedimų LYČ-ui ir KSS-SL-ui išrašo nuotrauką: 

  Ko dar reikia, jei ne tik nario mokestį, bet ir paramą pervedžiau?
P.S.: Kas prieštarauja duomenų apsaugos įstatymui, tuos duomenis užtušavau. Apie juos ir labai daug diskutavau su minėta atsakingąja sekretore, ir apie daug ką, ką ji buvo pastebėjusi. Bet ...

    Todėl dėl KSS-SL vadovybės ignoravimo kalbėti-atsiliepinėti telefonu, prarasta, štai - kas:

      KOKIA GALĖJO BŪTI AGITACIJA?

     Tik ką gautus plakatus galima ir prie automobilių stiklų pavežioti, kaip tai dabar visos partijos daro. Deja, mūsų skyriuje automobilių nėra, kuri turi, dirba iki vakaro. Todėl aš kaip laisvas nuo darbo pensininkas  galėjau ant savo dviračio priekabos stendą reklaminį patampyti su LYČ-o vėliava, su kurią vasarą po Lietuvą keliavau ir rugpjūčio 23 d. Laisvės kelyje dalyvavau, nes Baltijos kelią Arvydas Juozaitis buvo iniciavęs.   

      Stenduką galima buvo užsakyti - tam veiksmui reikėjo su Rinkimų štabu pastoviai kontaktą laikyti - tartis su dizaino specialistais.

  Manau, tokia agitacija būtų labai veiksminga, nes neįprasta. Tuo tikslu ir įsigijau dviračiui priekabėlę su vienu ratu. Ant jo galima buvo išdėstyti plakatus, arba standartinį plakatą spausdintuvu dalimis pasididinti-išlaminuoti - daug nekainuotų.  
    Svarbiausia, į tokį pasivažinėjimą praeivių akys būtų nukrypusios. Juolab, jonaviečiai žino, kad aš ne tik orientavimosi sportą, bet ir Keliautojų sportą propagavau, o pastaruoju metu su dviračiu po Europą, aplink Baltijos jūrą, į Londono olimpiadą ir atgal, bei po Baltarusiją ekspedicijas organizavau, apie jas spaudoje aprašinėjau. Todėl kelionių romantikai praeiviai nebūtų abejingi - pradėtų domėtis ir patys prašytų info-agitacinius lapelius, kuriuos Štabas, kaip atrodo, ne tik nesukūrė, bet ir net Jonavai paskutinio naujienlaikraščio pagailėjo.
 
Galima pasisisinti

    Taigi, RETRO: į A. Juozaičio pradėtą Baltijos kelią, kuris tęsėsi Laisvės kaliu, į kurį pedalus pramyniau pro Mintes leidyklą, į kurią PIRŠTU RODAU. Joje buvau 12-os metų, kai mano tėvas pridavė knygutę, "Kaip įsirengti televizorių" televizijos Lietuvoje įvedimo proga. O Laisvės kelyje prie Katedros, deja, tik Sakalą Gorodeckį sutikau su K.Škirpos ir J. Noreikos portretais čia matomais Katedros fone. Kaip tik; jųjų ir truko KSS-SL rinkiminėje agitacijoje, nors jie Katedros aikštėje kaip tik dūrė R. Šimašiui į akis, kuris čia Laisvės kelią ir organizavo, kaip "laisvės" partijos simbolį


Galima pasisisinti.

     Bet, deja, R. Šimašiaus valdomoje sostinėje, tik įvažiavus į Vilnių, kaip matote: KLIŪTYS, kurios ir RINKIMŲ AGITACIJOJE TAPO NEĮVEIKIAMOS. Tikrai, ne planavau, kad politinių bendraminčių ratelyje kolegos telefonus užsiblokuos nuo manęs; ir, kad Jonavą, aplamai, suignoruos.

     Juk tuos rinkiminės agitacijos gautus plakatus galėjau su dviračiu po Jonavos rajoną-kaimus išvežioti, autobusų stotelėse paklijuoti - sutiktus žmones paagituoti, dar jiems, apžiūrint info.stendą dviračio priekaboje, buvo puiki priemonė su jais pabendrauti - tai buvo pati geriausia proga į Santalką Lietuvai pakviesti.

     Tokias fantazijas kūriau, kai su tuo dviračiu ir jo priekabą po Vilniaus rajoną važinėjau - vienos vietos sportinį žemėlapį sudarinėjau.


 
 

     Tada ir teko laikinai nutraukti tą ekspediciją, nes sužinojau, jog Janina Altaravičienė pagaliau sugalvojo organizuoti skyriaus narių nusifotografavimą su Santalką Lietuvai atributikos marškinėliais, kurių įsigijimą organizavau. Todėl nedelsiant nutraukiau tą ekspediciją ir,  palikęs dviratį su priekaba Vilniaus rajone, sugrįžau į Jonavą. Deja - ji apgavo - fotografavimosi net negalvojo, nors ją minėtame 17 psl. "žosdžių kratinyje'", kaip toje Kibernetinės atakos slaptame laiške paminėtame ir minėjau, kad delsia fotografuotis. Taip, kad vietoje atsitokėjimo ir fotografavimosi - skyriaus reklamavimo, atsiranda tas slaptas laiškas, ko pasėkoje man neužtenka laiko to dviračio su priekaba iš Vilniaus į Jonavą parvežti. Dar prieš rinkimus paskutinį savaitgalį galima buvo, kad ir traukiniu kažkaip atvežti (kaži, ar įleistų su priekaba?), bet aukščiau pateiktas KSS-SL vadovų neatsilipinėjimas ir Štabo pirmininko patvirtinimas, jog agitacinės medžiagos Jonavai nebeliko, pasidarė aišku, kad be agitacijos padalomosios medžiagos dalinimo; tik dėl tuščio pasivažinėjimo su dviračiu ir LYČ-o vėliava - naudos bus maža. Supratau, kad "verstis per galvą" neapsimoka, kai Santalkos Lietuvai ATSAKINGIEJI TIK PAGALIUS Į RATUS KAIŠIOJA. Juolab, man dviratis reikalingas Vilniaus rajone, kad žemėlapio sudarymo ekspediciją tęsti.


    Gaila, kad nesuprasta, jog dabar ne Prezidento, o į Seimą ir partijų rinkimai vyksta. Tada dar maniau, kad per Jonavos skyriaus su Santalka Lietuvai atributikos marškinėliais nusifotografavimą, dar susitelksime kolektyviniams agitacijos pagrindams pastiprinti. Tam laiko dar buvo galimybė ir prarastą laiką sugražinti.

   Mat, įsivaizdavau, kad pagaliau išprovokuosiu skyriaus darbą nors paskutinį mėnesį iki rinkimų. Juk, POLITINĖS PARTIJOS AGITACIJAI BŪTINA REKLAMUOTI IR TOS PARTIJOS SKYRIŲ, KAD RINKĖJAI LABIAU PASITIKĖTŲ PASIRINKTĄJA PARTIJA, KAD LENGVIAU GALIMA BŪTŲ SUAGITUOTI. Aišku, Jonavos miesto ir rajono bendruomenėje privalėjo būti mūsų skyriaus įdirbis, nors Švietimo ir Kultūros darbuotojų tarpe, kas ir ruošiantis vykstančiam Kultūros kongresui. (Apie jį detaliau žemiau papasakosiu.) Iki Rugsėjo 1-os dienos pabendravus su mokytojais švietimo problemomis, o po to su kultūrininkais, tarp kurių dirba ir mūsų pirmininkė J. Altaravičienė, galima buvo sutelkti minėtųjų dėmesį į tą Kultūros kongresą. Juk galima buvo lygiai taip pat, kaip mes - visi Lietuvos gyventojai 1989 m. buvome sutelkę dėmesį į Sąjūdžio suvažiavimą Vilniaus Sporto rūmuose vykusį. Jei tai būtume pakartoję, tai tada ir be jokios agitacijos minėtų specialistų ir kultūros mėgėjų dėmesys būtų koncentravęsis ties Santalka Lietuvai idėja, kai to kongreso pirmuoju pranešėju buvo Arvydas Juozaitis. Tada, jokios agitacijos ir būt nereikėję, patys būtų susipratę, kad Lietuva yra ČIA, o ne kur kitur.

   Bet, didžiausiam nusivylimui, po paskutinio KSS-SL Jonavos skyriaus susirinkimo, dar iš jo neišsiskirsčius, kai pasiūliau pirmininkei padirbėti tarp savo bendradarbių ir saviveiklininkų, ji kategoriškai atsisakė. Atsisakė savo karjeros labui, kaip supratau, kad "kolegos nesupyktų" ant jos. Todėl visi planai žlugo, nes mūsų pirmininkė ir nutraukė mūsų skyriaus darbą - nustojo vykdyti susirinkimus. Man pačiam juos atgaivinti nebuvo sąlygų, nes aš tuo metu  labai daug dirbau LYČ-o idėjų sklaidai, juolab, tuo metu dar ir reikėjo įamžinti mano politinio bendražygio ir draugo - pirmojo Lietuvos knygnešio Jurgio Bielinio anūko Jurgio Bielinio-Bieliako atminimą, kuris ir LYČ-o idėjoms nebuvo abejingas, kai paskutinį kartą su juo diskutavau apie knygą "Tėvynės tuštėjimo metas". Tų idėjų ezopiniam įprasminimui "verčiausi per galvą", piešdamas Jonavos miesto žemėlapį "Jonava yra ČIA", kurį norėjau skirti Jonavos 270-mečio jubiliejui. Jo iškilmės vyko rugpjūčio 08 d. Apie jas buvau informavęs Arvydą Juozaitį ir visą KSS-SL tarybą - siūliau panaudoti tą jubiliejų, kuris, beje, mano iniciatyvos dėka prieš 20 metų ir buvo įsteigtas, 2000-aisiais metais, pirmą kartą Jonavai atšventus savo 250-metį.  Tada man, kaip Moksleivių namų treneriui (juose ir J. Altaravičienė dirbo, kurios net nepažinojau), teko demaskuoti pirmojo Jonavos mero sufalsifikuotą istoriją, jam prisigalvojus "Jonavai-320" ir suorganizavus fiktyvią šventę. Po mano auklėtinių-moksleivių studijų (mano geriausias auklėtinis-slidininkas Gediminas Sungaila, kaip 12-tokas 1998 m. parašė kontrolinį darbą "Ar Jonavą švęs savo 250-metį?", su kuriuo jo darbą pakišau, kaip "bombą" po savivaldybės Kultūros-Švietimo skyriumi ) pavyko rajono ir respublikos istorijos specialistus įtikinti merą klydusį, kuris visoms mokykloms dar ir "Jonavos 320-mečio istorijos" vadovėlį buvo išplatinęs. Todėl atsirado iš politikų, kurie man keršijo ir todėl man ilgam laikui teko palikti Jonavą, nors mano auklėtiniai net pasaulyje ją garsino. O pasekmės tapo tokios, kad mano auklėtinės Linutės 5-os klasės amžiaus, kurią teko palikti, vėliau skandalingai ant visos Lietuvos jos vaikai šalia Kėdainių tapo sumesti į šulinį.

     Po tokios liūdnos gaidos, tas "laiškelis" apie mane kaip "Trojos arklį" ar nesusišaukia su visomis prieš mane vykdytomis politinių kerštų akcijomis? Negi tai iš to paties keršto šaltinio tas laiškas? Todėl:

         VĖL GRĮŽKIME į T r o j o s ARKLIO TEMĄ

 
    Kadangi, mūsų skyriaus pirmininkei kaip ir nerūpėjo mano teikti pasiūlymai - dėl jų net nesušaukė susirinkimo jiems aptarti, tai teko nutraukti Jonavos miesto žemėlapio piešimo darbus ir sutelkti dėmesį į žymiai prasmingesnę-svarbesnę sferą - tai į artėjančius Baltarusijoje rinkimus, nes žinojau, kad REVOLIUCIJA pas mūsų kaimynus prasidės, nes Atgimimas suviešėjo gūdų sąmonėje po jųjų Nepriklausomybės simbolio Kosto Kalinausko laidotuvių ceremonijos į Rasų kapines.

 

 Tai konstatuoju, nes po Gudiją buvau rengęs dvi ekspedicijas su dviračiu. Juk šios mūsų rytų kaimynų tautos atgimimas formavosi minint 1863-64 m. m. sukilimo 150-metį, kurio garbei aš ir atlikau po Baltarusiją dviračiu žiemos ekspediciją, aplankydamas prieš tai ne tik Kaune Adomo Mackevičiaus nužudymo vietą (pro ją mane mažą dažnai pravesdavo ir Maironio namą rodydavo ... mano senelis, nes jis buvo 1831 m. sukilimo sukilėlio anūkas), bet ir grįžęs iš gudų šalies ekspedicijos, aplankiau Lukiškių aikštėje Kosto Kalinausko nužudymo vietą ir tą nužudymo jubiliejų aprašiau.
  Taip, kad, man pasinėrus į tos šalies Žmogaus teisių pažeidimų gausą , po kurią dviračiu išvažinėjau, - ar Santalkoje Lietuvai aš esu "Trojos arklys" - tai politinio požiūrio klausymas.

.         Kas dėl Romualdo Ozolo atminimo ir jo pasekėjų partijos, tiesą pasakius, 2014 m. rinkimuose į Prezidentus parašus rinkau ir agitavau už Naglį Puteikį bei jo 50-mečio jubiliejaus proga buvau net sukūręs apie tą įvykį albumą. Aš kaip tik ir įrodinėjau tame rašte, kad geresnio rinkimų rezultato "Santalka Lietuvai" pasiekimo tikslu, agitaciją vesti bendrą su Centro-tautininkų partija. Paduodant agitacinę medžiagą abiejų partijų, kad rinkėjas rinktųsi iš siūlomų dviejų, manau, sudomintų rinkėjus labiau, nes tarp artimų partijų bendradarbiavimas rinkėjams labiau patiks, nei tarpusavio konkuravimas. Juolab, rinkėjams pateikus abiejų partijų programas, man regįs, kad KSS-SL programa turėtų būti rinkėjui, lyg, ir patrauklesnė nei centristų, bet mūsų agitavimas už jų kandidatę turi duoti naudą abiem partijom. Apie tai praeitame laiške aš negi ne aiškiai išaiškinau? Kodėl mūsų skyriaus "vadovybė?" yra prieš savo partijos efektyvesnį reklamavimą? Kuo remiantis mūsų skyriaus "vadovai?" teigia, jog Naglis Puteikis per mane organizuos "Trojos arklį"? Kodėl mūsų skyriaus "vadovams?", prieštaraujantiems prieš centristų-tautininkų kandidatę Jonavoje, jiems  malonesnis kaip A. Lukašenka jau 5-tą kadenciją Seime siekiantis Rimantas Sinkevičius, ar Santalkai Lietuvai priešiškų nuostatų liberalų kandidatė? Ar ne jųdviejų labui šis laiškas slaptai nuo manęs išsiųstas? Kodėl KSS-SL Jonavos skyriaus "vadovai?" šiuo slaptu nuo manęs laišku yra prieš savo partijos programines VIENIJIMOSI-SOLIDARIZAVIMOSI nuostatas? Tos nuostatos išreikštas net partijos pavadinime!  Už nuostatas nereklamuoti centristų tarp pastarųjų ir KSS-SL kas daugiau KIRŠINA  - aš, ar skyriaus "vadovybė?"?
     P.S.: Tame laiške netikslumas, nes aš ir mūsų skyriaus narės, išskyrus vadovę Janiną Altaravičienę, nesame partiniai, o tik esame Judėjimo "Lietuva yra čia" nariai, nes mes nesiekiame asmeninės karjeros, o tik norime padėti-paremti politinę idėją "Santalka Lietuvai". Tuo tikslu sukūriau internetinį puslapį "Lietuva ir Jonava yra čia" ir vardan tos idėjos užpraeitu laišku; aš, kaip Jonavoje Sąjūdžio vienas iš kūrėjų, parašiau dėl politinės kultūros studiją - už ją Arvydas Juozaitis padėkojo. Tai dabar už tai reikia mane šalinti? Šalinti mane todėl, kad siūliau gerinti agitacinę veiklą?

   Todėl PRAŠAU IŠIRTI, ar tikrai Jonavos skyriaus LYČ-o narės yra "įsitikinusios" dėl manęs šalinimo, kaip teigiama šiame laiške? Kodėl jos man to tuo metu nesakė-neperspėjo? Netikiu, kad mano kolegės slėptų tai nuo manęs. Kiek žinau, prieš mane buvo nuteikta tik viena narė, dėl ko esu  pats kaltas, nes jai nebuvau nusiuntęs savo rašinių. Todėl ją labai lengvą suklaidinti. Kaip supratau, jai iš konteksto išimtas citatas ponia Janina tik pacitavo, o visumos klaidinamoji nematė. Todėl  ji jau irgi neatsako telefonu į mano skambučius, kai tai daro n kai kurie KSS-SL vadovai.  Bet vis tiek man kelia įtarimą to laiško pabaiga ši:

    

    

Pirmiausia, čia panašu, kad ne Vytauto Aleksandravičiaus rašyta ši absoliuti nesąmonė. Ar nereikia kreiptis į policiją? Labai panašu, kad tai gali būti programišių Kibernetinės atakos pasekmė, nes su šiuo slaptuoju nuo manęs laišku dar ir įsilaužimas įvykdytas į  mano kompiuterį ir į mano redaguojamo tinklalapio serverį bei  iš jų buvo pašalintos KSS-SL Kauno skyriaus agitacijos ir LYČ-o - Santalka Lietuvai aktyvistės Audronės Vaitkutės man grasinimo "mane nutildyti" nuotraukos - jos tinklapyje įgavo kitokį ne mano teiktą adresą.  Čia žemiau detaliai paaiškinu su nuotraukomis apie šios keistos Kibernetinė atakos fiksavimą.

   Be to, negi Vytautas Aleksandravičius galėjo rašyti, jog mano teigtose daugiau nei 80% nuorodose: istorijos (LitBel-o), Užsienio politikos - Baltarusijos ir kitose keltose temose neturi "nieko bendro su tiesa"? Kaip tai galima demagogiškai  teigti be įrodymų - be diskusijų? Ar tai ne stalininių laikų ar Lukašenkos rėžimo metodas; drausti diskusiją - persekioti už kitą nuomonę? Negi KSS-SL Jonavos skyriaus "vadovai?" nori įvesti skyriuje ANTIdemokratinį V. Putino-A.Lukašenkos rėžimo stilių? Ar šio slapto nuo manęs laiško turinys ne panašus į kokią užsienio šalies įtaką dėl mano publikacijų apie minėtus  MH17, J.Gagarino ar kitus teiginius? Klausiu, nes tam pagrindo turiu, kai į Baltarusijos KGB akiratį įkliuvau, kai aplankiau Felikso Edmundovičiaus Dzeržinskio memorialinį muziejų, ten su dviračiu nuvažiavęs. Nuo Oršos mūšio lauko dviračiu apvažinėjimo tada ir prasidėjo man Kibernetinės atakos., kurios įvyko ir šį laišką-studiją rašant. Negi psichologinio ar psichotropinio poveikių atakomis yra paveikti mūsų skyriaus "vadovai?"? Gal "jie?", tiesiog,  paveikti prisižiūrėjusiųjų Kremliaus propagandisto Solovjovo televizijos laidų? Ar nereikia pradėti į jas kritiškai žiūrėti?

   Kad ponia Janina Altaravičienė buvo išrinkta pirmininko Vytauto Aleksandravičiaus pavaduoja, tai teisingai, ir ji kaip pavaduotoja, mūsų supratimu, buvo puiki, nes ji buvo ir jo kolegė saviveikloje. Šios pareigos jai labai tiko, nes savo draugo nurodymus turėjo vykdyti nepriekaištingai. Bet POLITINĖSE PARTIJOSE PAREIGOS NE SKIRIAMOS, O RENKAMOS, ir pirmininkui išvykus neterminuotam laikui (dar net nepranešus ir nepristačius skyriaus nariams savo pavaduotojos įpareigojimo vadovauti), pirmininkė turėjo būt perrinkta ar patvirtinta jos pareigybė mūsų balsavimu.  Juk, pagal vadybinius principus būti pavaduotoju ar vadovu - tai du skirtingi dalykai. Mano supratimu; mūsų skyriuje vadovavimui žymiai geresnes savybes turi kita narė su aukštuoju išsilavinimu ir verslininkės patirtį turinti, kurios patalpose ir renkamės kaip į kokią skyriaus būstinę. Šios verslininkes bendravimo-komunikavimo savybės, mano supratimu, yra daug kartų geresnės. Juolab, ponia Janina yra autoritarinio mąstymo bei gruboko bendravimo-kalbėjimo stiliaus ir neturi kūrybingumo, nematau jos jokių iniciatyvų mus suburti bendram sutelktam darbui. Ji net nevykdydama susirinkimų, kurių, bent kartą į savaitę reikėjo vesti, praktiškai Jonavoje sužlugdė pasirengimą rinkiminei agitacijai, kurios pasirengimo veiksmus pradėti siūliau dar vasarą. Nei to raštiško mano pasiūlymo nei pirmosios kritikos išdėstytos dėl Politinės kultūros pirmoje mano studijoje net nesvarstė ir net nutraukė susirinkimų organizavimą po to, kai grįžome iš Visuotino susirinkimo, vykusio ŽŪA - tada ir buvo paskutinis mūsų susirinkimas, kuriame aš dalyvavau.
    Tiesa, po ilgos pertraukos, praeitą savaitę sušaukė, bet Janina dėl to susirinkimo man nepranešė - man "pranešė" tik kita kolegė; tik likus 2,5 valandom, iki susirinkimo, kai aš jau autobuse į Kauną važiavau stebėti VDU vyksiančius politinių partijų debatus.
    O tame paskutiniame skyriaus susirinkime, sako, nieko rimto nesvarstė, o tik išdalino Kauno skyriui reklamuoti kalendoriukus. Kodėl nežinomus kauniečius, o ne geriausius-žinomus KSS-SL atstovus, to, sako, nepaaiškino. Todėl mes nežinome, ką su jais daryti - žmonės nelabai nori juos imti ir mes nemokame paaiškinti, kodėl reikia reklamuoti nežinomus asmenis. Apie to kalendoriuko nesusipratimą dar žemiau paaiškinsiu plačiau, nes dėl jo ir buvo įvykdyta ta Kibernetinė ataka.
    Ko dar J. Altaravičienė nepadarė - nesikartosiu, apie tai rašiau. Jei čia šiame laiške rašoma, kad mano "svaičiojimai yra neteisingi ir šmeižikiški", tai kokie konkrečiai ir ką ji pati nuveikė? Manau, kad tai ne Vytauto Aleksandravičiaus žodžiai, nes jis būdamas D. Britanijoje net negali žinoti tikros padėties. Kada ponia Janina dar rengė susirinkimus po įvykusio Tarybos posėdžio ir rinkimų sąrašo paskelbimo? Ar jį svarstėmė? Gal tie susirinkimai buvo slapta nuo manęs vykdomi, kaip ir šis laiškas slapta nuo manęs parašytas?

   Šio slapto nuo manęs laiško "dėstyme" matau ne vyrišką rašymo stilių be jokių argumentų ir be įrodymų. Todėl ir yra panašu į tai, kad laišką rašė NE Vytautas Aleksandravičius, nes jis, minėdamas išvykimą į Angliją, būtų parašęs "aš ESU išvykęs", o ne trečiuoju asmeniu "pirmininkas YRA išvykęs". Taip rašoma apie kitus asmenis, o ne apie save. Labai panašu, kad tas, kas rašė už Vytautą, pamiršo, kad rašo jo vardu ir netyčia prasitarė III-čiuoju asmeniu. Jei tai ne programišių Kibernetinė ataka, tai ne  panašu, kad iš Vytauto Aleksandravičiaus elektroninio pašto (iš jo kompiuterio namuose) ar ne galėjo ir kitas asmuo parašyti? Juolab, kad ponia Janina yra jo šeimos draugė. Be to, kaip buvęs pirmininkas ir išvykęs į užsienį ilgam laikui, ir su mumis visai nebendrauja - negirdėjau, kad jis susirašinėtų su mūsų narėmis,. Nebent, su savo kolege Janina Altaravičiene? Tai, kaip jis gali per atstumą "žinoti" savo buvusio skyriaus narių nuotaikas ir rašte oficialiai reikšti jo narių "įsitikinimus"? Kas čia per "telepatija"? Jei jo pavaduotoja ir saviveiklos kolegė būtų jam iškraipiusi situaciją, tai nemanau, kad pirmininkas būtų vadovavęsis tik vieno asmens subjektyviu vertinimu ir būtų nuo "viso" skyriaus nuomonę reiškęs? Tokie elementarūs demokratiškumo pažeidimai net nebūdingi jauniausio amžiaus moksleivių kolektyvuose.   Kaip galima rašyti nuo kolektyvo, nedalyvaus skyriaus susirinkimuose, ir neapiforminus skyriaus narių nuomonės protokolu? Mano asmens klausimas paskutiniame susirinkime, sako, net nebuvo svarstomas, nors aš jau buvau išsiuntęs tą minimą 17-os psl. rašinį. Mano supratimu, vyrai taip elgtis netūrėtų. Be to, mūsų Vytautas Aleksandravičius buvo labai taktiškas-korektiškas ir todėl netikiu, kad tai buvusio "pirmininko" rašyta.

     Be to, Vytautas Aleksandravičius negali teigti, kad aš esu "kitos partijos rėmėjas ir kenkėjas" vien už tai, kad buvau plačiai  aprašęs "Santalką Lietuvai" palikusią ir į Jonavą atvažiavusią nuo Centro partijos-tautininkų besibalotiruojančią Astrą Astrauskaitę, nes jis pats nėra abejingas jai - pasidalino Policijos departamento raštu dėl jos laimėto teismo su Vilniaus policijos skyriumi, po kuriuo ne tik Astra ponui Vytautui padėkojo, bet ir po šiuo jo platinamu dokumentu ir aš parašiau komentarą. Be to, pas jį F.b. drauguose yra ir daugiau Centro partijos-tautininkų tų, su kuriais aš draugauju ir ne panašu, kad jis N. Puteikio partijos nekęstų ir už tai man keršytų. Juolab, kai jo vardu aš esu paminėtas kaip "Trojos arklys" ir kai aš miniu ir klausiu Astros, kas KSS-SL gali būti Trojos arkliais, tai Vytautas kol kas dar ne puola teigti, jog tai aš esu. Jei jis būtų įsitikinęs, kad tokiu esu, būtų toje temoje jau mane išdėjęs viešai.
    Todėl visa visuma požymių nerodo, kad pats Vytautas Aleksandravičius būtų nusistatęs ir prieš mane, vadindamas mano duomenų teikimą "rašliavą, kaip padrikos, nelogiškos nuomonės minčių kratinį, neturinčios nieko bendra su tiesa". Nemanau, kad jis yra prorusiškai-prokremliškai nusistatęs ir dievintų Lukašenkos kruvinąjį rėžimą, kad reikštų tokį pyktį dėl politinių mano pastebėjimų ir dėl nuorodų gausybės.  Tokį sakinį galėjo parašyti visiškai apolitiškas asmuo - o ponas Vytautas toks, atrodo, nėra.
    Be to, išvis, jis, atrodo, net  ne galėjo mano rašinių skaityti. Juk priešpaskutinio "jo" paminėto mano laiško 17 psl. apimties aš jam NEsiunčiau - nėra jo elektroninio adreso, kurį man taip pat atsiuntė su juo laišku, kuris yra <uzugiris@gmail.com> ir jo tame mano išsiųstų adresų sąraše nėra. Nėra to adreso ir mano išsiųstame paskutiniame laiške. Jam siunčiau labai svarbią studiją dėl Juodųjų technologijų ir POLITINĖS KULTŪROS  su Sąjūdžio istorija Jonavoje bei vizija "Lietuva yra čia" idėjų sklaidai. Labai nustebau, kad buvęs pirmininkas visai nesureagavo į tą laišką. Priėjau išvados, kad jis būdamas užsienyje, matyt, negali prieiti prie savo el.pašto, arba jam nėra laiko - gyvena visai kitu gyvenimu. Todėl paskutinįjį laišką rašydamas, to "uzugirio" net neįtraukiau, nes pamiršau, kas to neaiškaus adreso yra savininkas. Todėl buvęs pirmininkas Vytautas Aleksandravičius, neskaitęs mano paskutinio laiško, reikšti apie mano "minčių kratinį" negalėjo, ir net negalėjo minėti tame slaptame laiške 17 psl. mano apimties laiško, kurio aš jam net nesiunčiau.

    Kadangi dabar žinau jo adresą, tai šį laišką ponui Vytautui Aleksandravičiui siunčiu ir norėčiau, kad jis oficialiai atsakytų, ar jo tas laiškas rašytas - ar negalėjo jo el. paštu kas nors pasinaudoti? Jei tylės-neatsakys, panašu, kad reikės kreiptis į policiją, nes gali būti ir hakerių darbas tą laišką išsiųsti iš jo el. pašto, nes programišiai įsilaužė į šį mano rašomą laišką-studiją, apie kurią čia žemiau ...

   Jei tuos mano rašinius kas nors jam persiuntė, tai reikėjo ir laiko, kad perskaityti - per dieną-dvi didelės apimties medžiagą įvertinti fiziškai neįmanoma. Juolab, kad tuose rašiniuose, kuriuos sudedu į internetą, daug nuorodų siunčiau ir ne savo "nuomonę", kaip "jo?" parašyta,  o tik faktus teikiau. Tai negi mūsų buvęs pirmininkas visiškai apolitiškas ir negi jam nerūpi Baltarusijoje grubiausi Žmogaus teisių pažeidimai? Tai nebūdinga Aleksandravičių pavardes nešiojantiems, nes Lietuvoje yra daug iškilių inteligentiškų asmenybių su tokiomis pavardėmis.     

 

       Be to, visų žiniai, aš ir ponas Vytautas - mes abu galime būti tolimi giminės. Mat mano senelio pavardė yra irgi Aleksandravičius, o mano tėvas, būdamas VDU studentu, dėl tada vyravusios nuotaikos "Mes be Vilniaus nenurimsime" dėka jonaviečio P. Vaičiūno sukurto antrojo tautos himno, pavardę susilietuvino -  tada buvo tokia mada.

  Turėtų poną Vytautą sudominti ir tai, kad mano senelio senelis buvo 1831 m. sukilėlis ir sukilimui pralaimėjus, "perėjo" į valstiečius. Tai įrašyta genealoginiame medyje, kurį matote. Manau, kad ir Vytauto proseneliai gali turėti ką nors bendro su istoriniais įvykiais - siūlau patyrinėti Aleksandravičių pavardės kilmę. Todėl siūlyčiau užsiimti politikoje daug prasmingiau, nes į politiką atėjome ne dėl kovos, o dėl veiklos. Nenori veikti - pasitrauk-išeik. Taip dabar sako mūsų labai artima gudų tauta.

 


Galima pasididinti

   

 Juk mūsų kaimynai gudai kartu su mūsų proseneliais ir tose sukilimuose kartu dalyvavo su lietuviais bei lenkais.

Taip, kadangi ponia J. Altaravičienė po viešų dviejų mano laiškų, ją kritikuojant, taip ir nesiteikė atsakyti į mano konkrečius klausimus - vengia diskusijos, ją bandydama nuslėpti nuo manęs (gal ir skyriaus susirinkimus rengia be manęs?) ir matydamas, kenkimą  KKS-SL strateginiams tikslams, ignoruojant bendravimą su politiškai artima Centro-tautininkų partija, todėl šiam dėstymui  pasilieku tuos pačius klausimus šiuos:

Kodėl KSS-SL negalima reklamuoti?
 Negi suveikė Lukašenkai apgauti sindromas?

Lukašenkai apgauti sindromas labai atsiskleidė per jo susitikimą su Rusijos propagandistais, kuriems jis paskleidė melą apie opozicijos simbolį Maryją Kolesnikovą, kad, ji, neva, "bandė pabėgti" ir jis tą melą pagrindė žodžiais "как мне сообшипи" (kaip man pranešė) ir iš to galima daryti išvadą, kad šio diktatoriaus nusišnekėjimų priežastis gali būti jo pavaldinių bei visos jo sistemos, norinčiųjų jam įtikti, jų pateikiamos informacijos iškraipymais-gražinimais. Tokie reiškiniai būdingi ir autokratinio mąstymo būdo aplinkoje.

   Na, o pirmą klausimą dėl KKS-SL  reklamavimui trukdžių grindžiu pagal LRT apklausos rezultatus šiuos:


Dėmesio - hakeriai iš mano kompiuterio ir iš serverio pavogė nuotrauką.

     Tie duomenys gali būt mažai patikimi dėl konservatoriškosios aplinkos, kur pagal profesionalesnius  "Vilmorus" tyrimus KSS-SL vis tiek nesiekia vieneto - 0,9%, pagal kitus tyrimus rezultatai panašūs. Kaip matome, žmonėms žinomumas apie partijas pasiskirstė pagal surinktas-turimas partijų lėšas. Kiek sugebėjome aukomis surinkti jas, tokį ir turime rezultatą - paskutinę vietą. Ne ką geresni rezultatai ir kitų žiniasklaidos priemonių apklausų. Juolab, Baltarusijos įvykiai ir į jų reagavimo dėka TS-LKD smarkiai atsiplėšia, o Baltijos kelio organizatoriaus Arvydo Juozaičio KSS-SL, neprisidėjusi prie tik įvykusios Laisvės kelio akcijos, kaip matome, kol kas visuomenei ne tik dar nėra žinoma, bet ir A. Juozaičiu nusivylė A. Lukašenkos rėžimo gerbėjai, kai Arvydas pasveikino gudų Koordinacinę tarybą. Ir kad KSS-SL dar nėra visuomenei žinoma, ir, kad dėl Baltarusijoje įvykių kol kas neišreiškia savo pozicijos, priežastį galima matyti iš "Santalkos Lietuvai" komandos-Prezidiumo nario  ir Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacijos (LŽTGA) pirmininko Romualdo Povilaičio pavaduotojo Prano Kavaliausko, štai,  man atsakymo tokio:

    Manau, kad nieko baisaus padirbėti ir "juodą" darbą Civilizuotame pasaulyje, pamatyti jo Kultūrą, aukštą technologinį išsivystymą bei visai kitokį darbų organizavimą - malonesnį tarp žmonių bendravimą, žymiai aukštesnę darbosaugą ir į ją didelio dėmesio kreipimą. Tie kurie grįžo į Lietuvą (su tokiais jau daug bendravau), jie žavisi, kad pabuvo Vakaruose ir kad jie gali Vakarų patirtį Lietuvai perteikti. O dėl žmonių išvarymo iš Baltarusijos, tai, būtent, ekonomiškai žlungantis Lukašenkos rėžimas tuoj išvarys į Vakarus visus Informacinių technologijų (IT) specialistus, tuoj jis uždarys savo sienas, kad į tuos Vakarus nepradėtų bėgti protestuojantis jaunimas, kurį jam reikės į kariuomenę per prievartą paimti dėl Sočyje V. Putinui pažadėtų karinių apmokymų. Tik, įdomu, kaip tam Lukašenkos NUSIKALSTAMAM rėžimui tarnaus tie, kurie raudonai-baltas dvispalves tautines uždraustas vėliavas nešioja? Ar, jie, išvis, eis į armiją, ar ją neboikotuos? Ką apie tai galvoja A. Juozaičio aktyvas, su kuriuo nusifotografavome? 

     Taigi, šalia manęs dešinės nuotraukos centre garbaus amžiaus (92 m.) Pranas Kavaliauskas, kuris mano tėvą pažinojo dar Stalino laikais. Tai ar Pranas neužkonservavo tada gautas priverstines stalinines "žinias" iš marksizmo katedros politekonomijos bei "mokslinio" komunizmo disciplinų? Juk visuomeninis mokslas nestovi vietoje - net Karlas Marksas ir Fridrichas Engelsas į senatvę savo pažiūras keitė, nes  dėka patobulėjusios visuomenės jųjų  teorijos pradėjo virsti niekais ir jie tai buvo pripažinę. Tik V. I. Leninas to nepripažino ir dogmatiškai savo užmačių tikslu iškraipė marksizmą. Tai įrodė jųjų kolega Karlas Kautskis, kuris labai ginčijosi su v. Leninu dėl PROLETARJATO DIKTATŪROS hiperbolizavimo ir jį po Spoalio perversmo pasmerkė. O jeigu Pranas  Lietuvoje iškovotą Demokratiją  rašo kabutėse, tai negi Pranui nusikalstamas A. Lukašenkos rėžimas yra "gėris"? Kiek dar taip mąstančių yra KSS-SL Prezidiumo narių?
      Juk P. Kavaliauskas dirbo Karelijoje, o jo tiesioginis LŽGTA vadovas jau čia minėtas Romualdas Povilaitis kaip istorikas ir kultūrologas Š. Karelijoje organizavo ekspediciją seniausio pasaulyje epo "Kalevala" užrašymo vietomis, kurią aprašinėjau Jonavos Balse bei žurnale "Mokslas ir Gyvenimas". Ten, plaukdami pasienio upe Pistajoki (turėjome spec. leidimus, nes buvo jau "Perestrojka", matėme pasieniečių įrengtas slaptavietes, skirtas bėgančiųjų iš Blogio imperijos pagavimui ir po to daugeliui metų jųjų į GULAG-uose "perauklėjimui"? Tai, negi P. Kavaliauskas nori vėl lietuviams "uždaryti sienas su Vakarais", kaip tai A. Lukašenka jau paskelbė per moterų suvažiavimą? Juk dėl nusikalstamo rėžimo jau S. Cichanovskaja kreipėsi į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių organizaciją. Tai, negi neaišku, kodėl Lietuvoje Žmogaus teisių organizacijos ir politinės partijos dabar visuomenėje mažiausiai populiarios, kurios abejingos dėl vykstančio teroro prieš taikius gyventojus kaimyninėje valstybėje? Todėl siūlyčiau mažiau  žiūrėti Lukašenkos propagandos, o žiūrėti reikėtų daugiau Maskvos Lietaus telekanalo tiesiogines transliacijas iš Minsko ir matyti,  kaip nežinomi asmenys grobia žmones, juos toliau muša-žaloja, net mažus vaikus grobia ir kaip apie  užpraeito savaitgalio eilinį šeštadienį moterų maršą reporterė Maša Barzunova pasakoja. Jis prasidėjo nuo Komarovskio turgaus ir sėkmingai įvyko, nors suėmė per 400 dalyvių. Net į Lietuvą uždraustasis įvažiuoti A. Nevzoravas apie Sočyje A. Lukašenko labai vaizdžiai pasakoja kaip niekingiausiai atrodantį, kai net pats V. Putinas iš gėdos užsidengė veidą, o Žirinovskis apie rusiškas lukašenkas visoje Rusijoje sėdinčius, kurie nemoka nuo valdžios pasitraukti. Paskutinis eilinis sekmadieninis maršas vadinosi Teisybės maršu, kuris buvo numatytas eiti iki "teisingumo" rūmų. Pastarojoje nuorodoje pamatysite, kaip į Minską traukia karinė technika protestuotojų suiminėjimams, bet juos negąsdina, apeidinėja jėgos struktūromis uždarytas gatves ir vis tiek susirinko net iki 50 tūkstančių protestuotojų.  Gomelyje net grumtynės vyko, pamatysite vaizdus, kaip minios nenori atidavinėti savo žmonių suėmimui, Breste ir Gardine šokiruoja smurto apogėjaus vaizdai. Matosi, kaip Tauta telkiasi, kaip dalyvauja Vėliavų kare, rėžimas net diplomatus jau šalina už tai, kurie ambasadose nesutiko falsifikuoti rinkimų rezultatus, valstybinės struktūrose yra dabar itališki streikai. Jaunas rašytojas Saša Filipenko, pasakodamas apie etinę-moralinę revoliuciją, atskleidė visą mentalinę tautos pasipriešinimo psichologiją. Apie ją dar žemiau pateiksiu.

     Bet, nors mes Lietuvoje atsiplėšėme nuo savo rytinių kaimynų, bet praeitą savaitgalį įvykęs Kultūros kongresas; su labai turininga programa. Prieš 30 metų teko ir man dalyvauti - į kultūros kongresų istoriją įrašyta yra pirmoji Dainų šventė, įvykusi Kauno Vileišio aikštėje 1924 m rugpjūčio 23 d., kuria susižavėjo 6-metis mano tėvas, visam gyvenimui pamėgęs chorinį dainavimą, dalyvavo visose kitose Dainų šventėse, kūrė Antrosios Jaunystės KPI akademinį chorą - vaikystę man teko ne mažai praleisti koncertuose. Todėl pilnai palaikau Arvydo Juozaičio Dainuojančios revoliucijos tezę. O praėjusio penktadienio kongresas atskleidė ir tai, jog mūsų atotrūkis nuo Baltarusijos nėra didelis, nes mūsų gimininga gudų tauta, kovoje su savo žiauriuoju rėžimu, kultūroje nei kiek neatsilieka nuo Vakarų mentaliteto. Šioje konferencijoje buvo svarstomi tie klausimai, kuriuos būtina pratęsti, kalbantis su rinkėjais, ypač, su mokytojais, kultūros darbuotojais.

   

 Tai akcentuoju, nes Arvydo Juozaičio pranešimas, kaip ir priklausė, buvo tos konferencijos pagrindas, nes jis kalbėjo apie POLITINĘ KULTŪRĄ, kuri ypatingai būtina visoms politinėms jėgoms šiuo; į Seimą rinkimų bei josios agitacijos metu.

     Arvydas Juozaitis, pasveikinęs Kongreso vedančiąją profesorę Giedrę Kvieskienę, kuri surinko Lietuvos Kultūros kongresų istoriją, toliau jis prisiminė istorinį pranešimą 1988 m. balandžio 20 d.  perskaitytą Dailininkų sąjungoje,  nuo kurio įsikūrė Sąjūdis ir ...

     Jo žodžiais, jis tada žinojo iššūkio mąstą, kad Kultūra turėjo tapti įrankiu-įnagiu ir suduoti atneštinei-prievartinei civilizacijai. Tada  susibūrę kultūrininkai pirmą ir vienintelį kartą tapo didele politine jėga.  Tai galiu ir aš patvirtinti, kai labai lengvai Kultūros darbuotojus ir jos mėgėjus suorganizavau prie Jonavos rajono pradžios pasitikti Sąjūdžio suvažiavimo delegatus. Iš Arvydo pranešimo reiktų išskirti pabrėžtus BENDRUMO jausmą ir NORĄ SUSITARTI; atgimstančioje Tautoje, o trečiu aspektu tapo SUVERENITETO siekis.    Ir pagal Simoną Daukantą, kaip  "mentą" ir "liuosybės" pamatą; BŪDĄ bei politinės LIUOSYBĖS atramą - KULTŪRĄ, pabrėžė Kovo 11-tosios paskirtasis pirmasis ir jauniausias tada ministras  Darius Kuolys, kuris šioje konferencijoje papildė A. Juozaičio mintis.
     Mat, 1988 m. balandžio pabaigoje D. Kuolys, kaip nesankcionuoto kultūros almanacho Sietynas redaktorius ir išspausdino tą Arvydo Juozaičio pranešimą "Politinė kultūra ir Lietuva". (Po 3-jų mėnesių ir aš paskelbiau Jonavos Balse poleminį straipsnį "Ar baltos dėmės baltos?".)

     

  Kaip buvęs Kultūrai ir Švietimui bei Mokslui ministras, vadovavo  tada pagal aiškiausią logiką, kai Kultūra buvo ne tik saviveikla kaime, bet ir kūno kultūra su sportu bei Medicina, kaip Sveikos gyvensenos pagrindu, o Švietimas, ir Mokslas buvo suvokiamas irgi kaip vientisa Kultūros sistema ne tik Menui, bet ir Žemės ūkiui, auginančiam KULTŪRAS: žmogaus sėjamas, auginamas ir pjaunamas, nekalbant apie ekonomiką ir Gynybos tikslams Karo mokslą irgi priklausomą nuo Kultūros išsivystymo, kaip neatsiejamą POLITINĖS KULTŪROS sudėtinę dalį.  

  Panašiais žodžiais apie tai  1988 m. aš rašiau savo diplominio darbo Pertvarkos ir Tautinio atgimimo temoje, už kurią LKP Jonavos RK buvau persekiojamas, nors tą diplominį pristatinėjau mokslinėse konferencijose, pirmą kartą tada panaudojęs sovietmetyje uždraustą  VADYBOS terminą.

      Nepriklausomybės pradžioje mokyklose bandyta sovietmetyje netoleruojamą  H o l i z m ą ATKURTI, kuris vėl iš programų išimtas - buvę absolventai net negirdėjo šio termino.     O Darius Kuolys ir dabar Facebook-e dėl Kultūros sampratos diskutuoja.

   Kongreso  APIE DABARTIES KULTŪRĄ  dienotvarkę paįvairino ne tik kantri dainininko "Simo" Vytauto Babravičiaus pasakojimas su dainavimu, bet ir Lietuvos ir UkraJinos kultūrų bendrintojo Juozo Valiušaičio kaip fotodailininko ir kitų meno šakų puoselėtojo pasakojimas su stulbinančių nuotraukų demonstravimu. Jis paneigė Arvydo Juozaičio mintį dėl, neva, " t i k " lietuvių Dainuojančią revoliuciją - Juozas įrašais įrodė, kad ukraJinai, tikrai, ne mažiau už lietuvius dainavo Oranžinėje revoliucijoje ir liepsnojančiame Maidane - net ir mūšiuose ukraJinai žūsta su daina. 


Galima PERŽIŪRĖTI videoįrašą.

Taip pat ir baltų rusių dainos dabar liejasi per protestų mitingus ir eisenas, kurios pagal tarmę labai panašios į mūsų dzūkų liaudies dainas.

     Todėl mums - lietuviams rytų kaimynus gudus; kaip jotvingių palikuonis būtina remti jų išsilaisvinimo iš diktatūros kovoje.

    Tačiau, labai gaila, kad Santalka Lietuvai politinėje partijoje yra labai daug "veikėjų", kurie ne tik Lukašenkos rėžimą palaiko, bet intensyviai įrodinėja, jog "kištis į vidaus" Baltarusijos reikalus "nereikia" - su jais tenka labai karštai ir net beprasmiškai ginčytis, kas labai trukdo "Lietuva yra čia" idėjų sklaidai rinkėjams rinkimų į Seimą išvakarėse - šis prieštaravimas labai trukdo dirbti agitacinį darbą - jį net žlugdo - neleidžia telktis-solidarizuotis. Todėl partijos pavadinime žodžiai "solidarumo susivienijimas-santalka" praranda prasmę. Galima manyti, kad dėka Baltarusijoje įvykių, matyt, šis politinis darinys ir neatliko prieš rinkimus deklaruoto susijungimo su kitomis partijomis, nors mes - LYČ-o idėjų puoselėtojai to labai norėjome. Todėl dėl požiūrio į Baltarusijos Tautos tragediją šį Judėjimą ir net KKS-SL politinę partiją palieka labai daug šviesių žmonių - daug kas perėjo į kitus politinius junginius. Tai dėstau viešai Demokratijos tolesnio vystymosi labui, nes labai puikias "Lietuva yra čia" idėjas būtina perteikti kitoms politinėms jėgoms ir vardan Lietuvos šią rinkiminę kampaniją būtina vykdyti labai korektiškai pagal POLITINĖS KULTŪROS aukščiausius standartus, kuriuos prieš 32,5 metus Lietuvos Sąjūdžio pradininkas ir Baltijos kelio iniciatorius Arvydas Juozaitis paskleidė.       
        Mat, mano atliktais psichologiniais tyrimais, Lukašenkos rėžimą palaiko absoliučiai nenutuokiantys nei Lietuvos, nei Baltarusijos bendroje istorijoje, kurie yra atmintinai iškalę sovietinį TSRS "istorijos" melų kratinį, dėstytą ne tik mokyklose, bet ir aukštojo mokslo marksizmo katedrų TSKP istorijos demagogijose, kurias tik pervertinti tereikėtų, triuškinant NUSIKALSTAMĄ LENINIZMĄ, iš kurio net Holokaustas išsivystė. Ypatingai sunku su tokiais pramintais "vatnikais" ginčytis, kurie mokyklos suole nemėgo istorijos ir kurie joje neieškojo sovietinio melo pinklių.

    Prisiminus skaudžius Sausio 13-tosios įvykius, Lietuvai palaikyti į gatves išėjo ne tik maskviečiai į Maniežo aikštę, bet ypač gausiai Kijeve ukraJinai, o taip pat ir gudai - abeji vadinti rusėnais; mūsų buvę LDK laikų broliai. Jie tą istorijos tarpsnį labai vertina, nes tai buvo labai gražūs laikai kovoje prieš bendrą priešą Maskoliją.

    Ir, kaip ne gaila, tas bendras priešas Maskvoje ir dabar išliko nuo žiauriausių komunistinių laikų. Žiūrėkite dešinėje į Juozo Valiušaičio per Kultūros kongresą demonstruotų nuotraukų kraštinės nuotraukos plakatus po Sausio 13-tosios tragedijos, neštus Kijevo Maidane (tada "revoliucijos" aikštėje).


Galima PASIDIDINTI šias Juozo Valiušaičio nuotraukas, demonstruotas Kultūros kongrese
Kaip tik į pastarąjį plakatą atkreipė dėmesį tame kongrese profesorius Gediminas Merkys, pradėjęs politinių partijų polemiką dėl Kultūros politikos. Tai polemikai kaip tik ir vadovavo Jonavoje kandidatuojanti profesorė Nijolė Čiučiulkienė.

  Tai, pasakykite, ar tai ne pranašiškas tada buvo klaustukas po Vengrijos-1956, Čekoslovakijos-1968 ir Lietuvos-1991  dėl Maskvos Kremliaus dėsningai planuojamų žudynių UkraJinoje?

     Juk Lietuva Nepriklausomybę išlaikė tik dėka kitų tautų, ir, ypač, ukraJinų aktyvumo. Juk per Sausio  įvykius ir po jų iš Jonavos į Maskvą, į Minską, į Charkovą ir į Lvovą važiavo pirmojo knygnešio Jurgio Bielinio anūkas Jurgis Bielinis-Bieliakas (pastarosiose nuorodose skaitykite jo prisiminimus), kurį neseniai Raudondvaryje palaidojome. Atkreiptinas šio buvusio jonaviečio-mano draugo atsiminimas, kaip jis Lvove sutiko sportininkus-slidininkus studentus su lietuviškomis trispalvėmis kepuraitėmis - po Kovo 11-tosios UkraJinoje jaunimas masiškai pradėjo nešioti lietuviškas trispalves kaip viziją siekti Nepriklausomybę.

     Šis minėtas knygnešio Jurgio Bielinio anūkas buvo dar ir garsaus Tautinio socialdemokrato Kipro Bielinio sūnėnas ir todėl jis savo senelio KNYGNEŠYSTĖS IDĖJŲ SKATINAMAS ir važinėjo į Maskvą, į Gudiją ir į UkraJiną. Ir kaip ne keista fotomenininkas Juozas Valiušaitis mūsų šalies Prezidentės tapo apdovanotu už knygnešių nuotraukų ciklą, nors minėto jonaviečio-raudondvariečio Jurgio net visai nepažinojo. Šis sutapimas įrodo, kad bendraminčiai-Patriotai visad susitinka arba ateityje susitiks bendrame kelyje.

Galima pasididinti ir paskaityti

    Taigi, aukščiau nuotraukoje, išmušus to klaustuko laikui - prasidėjus UkraJinoje tokioms pat žudynėms, kurios buvo Vengrijoje, Čekoslovakijoje ir Vilniuje, todėl čia šios pastraipos nuotraukos 20014 m. vasario 19 d. 01:47 PRASIDĖJUSIO Kijevo Maidane ĮVYKIAMS  savo sukurtą DIPTIKĄ, paskyriau UkraJinos kultūros puoselėtojui bei jos Oranžinėje revoliucijoje dalyvavusiam garsiam fotomenininkui (fotodailininkui) Juozui Valiušaičiui. Jis tą vakarą kaip tik per Lietuvos valstybinę (Visuomeninę) televiziją visai Lietuvai intensyviai pasakojo -  iš ukraJinų kalbos į lietuvių kalbą vertė Maidano aikštėje sakomas kalbas. Tada LTV nutraukė visas programas ir tiesiogiai transliavo apie įvykius Kijeve. Kadangi Juozas puikiai yra išmokęs ukraJinų kalbą, tai todėl jam puikiai sekėsi gaudytis situacijoje ir komentuoti audringus įvykius. (Deja, tokių analogiškų šiuo metu iš Baltarusijos Lietuvos žiniasklaida neorganizuoja Todėl žemiau sudėjau daug nuorodų - tekste rasite).

  Kadangi ukraJinai per Sausio įvykius mus-lietuvius masiškai labai palaikė, todėl J. Valiušaitis, prasidėjus Maidane tiems labai skaudiems įvykiams, iš kart su humanitarine pagalba išvyko į Kijevą - su juo važiavo garsus dailininkas iš Garliavos  Rimvydas Radišauskas (su jo kūryba susipažinimui, paėjėkite klavišu į dešinę ir čia), kuris toje pačioje Maidano aikštėje buvo surengęs savo darbų personalinę parodą. Ji pagal vyraujančią vykstančios Oranžinės revoliucijos dvasią susilaukė labai didelio įvertinimo. Tada iš Kijevo Juozas Valiušaitis į Lietuvą siuntinėjo svarbias žinias, nes jis, kaip patyręs Lietuvos Sąjūdžio aktyvistas dalyvavo aukščiausio lygio pasitarimuose, mokė brolius ukraJinus, kad jie nedarytų lietuviškų klaidų ir iš skaudžių įvykių Kijeve jis siuntinėjo meninio lygio fotoreportažus.

    ŽUVUSIEMS ATMINTI viena iš reikšmingiausių ši dešinėje GEDINTI MOTINA UkraJinos, kuri kaip tik priešais šios šalies pavadinimo viešbutį. Tai ypatingos kompozicijos nuotrauka, kurios akcentai sudėlioti kaip ypatingo pastabumo meistro. Na, o Rimvydo Radišausko tapybos darbai dėmesį sutraukė, nes jis 1972 m. buvo nukentėjęs nuo sovietinės milicijos taip vadinamų KALANTINIŲ metu, kurios vyksta dabar Baltarusijoje žymiai didesniu mastu.

    Ir kaip ne keista - tą žemiau esančią Kalantinių nuotrauką, greičiausiai, nužudyto Drąsiaus Kedžio kambaryje ant sienos mačiau - jo kambarį fotografavau ir tomis nuotraukomis įrodau, kad sveikos gyvensenos siekėjas negalėjo būti "narkomanu" ir nuo "per alkoholį žūti". Tokį pat melą skleisti ir apie Jurijų Gagariną įpareigojo mano tėvui kažkokie iš Maskvos (matyt, iš Liubiankos), bet aš grįžęs iš kariuomenės, jį atkvaišinau. Apie tai J. Gagarino dukroms rašiau 8-tos temos 15-tame puslapyje. Taip, kad 1972-aisiais metais sovietinės Rusijos traukiniuose teko ne kartą klausytis leistų KGB paskalų rezultatą "girtą" J. Gagariną jo "žuvimo" metu.
     


Galima pasididinti ir paskaityti komentarą žymiausio Garliavos Klonio gatvės skandalisto motinai iš Biržų.


Galima pasididinti

   O antrą kartą dailininkas R. Radišauskas nukentėjo jau nuo smurtaujančios Lietuvos policijos 2012-05-17 Garliavoje, kuri mokslus yra baigusi to paties Minsko KGB instituto ir jo filialo dabar Riomerio universiteto. Tada nukentėjo nuo policijos smurto ir Juozas Valiušaitis, kuris kaip tik ir mokė fotomeno subtilybių Deimantę, kuri tą; Lietuvos Gėdos dieną per prievartą klykianti buvo išnešta. Tas smurtas ir sugadino vaikui sveikatą.
  

Galima nueiti į valstybės prievartos prieš vaiką tinklalapį ir pamatyti didelį koliažą

    Mat Juozui Valiušaičiui, kaip ne tik foto meno meistrui, bet ir kaip darbelių mokytojui teko pavadovauti Jungtinių Tautų paieškomai Deimantėi Kedytėi (dabar Stankūnaitė) koplytėlės gamybos procesui. Ji pas J. Valiušaitį mokėsi ne tik foto meno paslapčių, filmavo, vaidinimo būreliui vadovavo, bet ir dūdele neblogai grojo - koncertavo. Ta dūdelė taip ir liko pas senelius po jos išnešimo.

Galima PASIDIDINTI ir paskaityti - klavišais į kairę-dešinę kitas nuotraukas pamatyti

      Todėl minėtas Darius Kuolys kaip kultūros istorikas ne tik Simono Daukanto kūrybą nagrinėja, bet ir S. Daukanto aikštėje nuo 2012-05-17 kiekvieno mėnesio 17 d. menines akcijose dalyvauja; tam vaikui per prievartą išneštam atminti-Prezidentams priminti.

      Tai per istorinę prizmę, rinkimų išvakarėse reik priminti, kai "teisingumo" ministro R. Šimašiaus laikais buvo suignoruotas Baudžiamosios teisės svarbumas prieš Civilinę teisę, reikalavusi pirmiau baudžiamąjį procesą išspręsti, o po to tik civilinę bylą nagrinėti..

    To paties "teisingumo" ministro Lukašenkos rėžimui Baltarusijos opozicijos lyderio atidavimas susidorojimui, ar Lukiškų kalėjimo sienoje atminimo lentos atidendengimas pokaryje teroristui paieškomam ir triuškinamojo A. Hitlerio labui prieš Sąjungininkus britus sukilimą 1944-02-01 surengusiam.  Juolab, tos lentos atidengime dalyvavo ir išžudyto Kaniūkų kaimo žudikų gaujos narė - apie tai smulkiau mano 4-toje temoje ŽYDŲ GELBĖJIMO STRATEGIJA Ar Izraelio kūrimasis savo tautiečių gelbėjime? Ši valstybė buvo sukurta Stalino dėka, ir ar tai buvo būtina liaupsinti terorą mūsų Demokratinėje valstybėje? Nemanote, kad Karaliaus Dovydo viešbučio susprogdinimas ar negalėjo būt J. Stalino politikos užsakytu? Juk tas pats Britanijos labiausiai paieškomas teroristas už to viešbučio susprogdinimą prieškaryje sėdėjo Lenkijos kalėjime už Lenkijos įstatymų pažeidimą dėl neteisėtų protestų prieš D. Britaniją. Tai dabar Lenkijos valstybė ar taip pat ant savo kalėjimo sienos tam pačiam teroristui atminimo lentą iškabino?

      Ar tai ne baisesnis nusikaltimas, nei pasityčiojimui iš istorijos Lukiškių aikštėje pliažu? O sostinės mero tyčiojimasis iš K. Škirpos ir J. Noreikos, kurie abu iniciavo Lietuvos įtraukimą nors simboliškai į antihitlerinę koaliciją? Juk Lietuvoje dėka šių abiejų sužlugo jaunimo ėmimas ne tik į Wermacht-ą, bet ir SS nesukūrė. Ar tai neprisidėjo prie žydų gelbėjimo politikos? Tai šitaip "atsidėkojama"? O po 1863-64 m. m. sukilėlių žudynių Lukiškių aikštėje korikas Muravjovas toje pačioje aikštėje linksmybėms cirką įrengė.  O jo darbus dabar tęsia R. Šimašius!   


 ČIA galima perskaityti mano laišką visiems Seimo nariams dėl smurto prieš vaikus. Mat, mano buvusios auklėtinės vaikai buvo sumesti į šulinį ir jos teigimu, jos sugyventinis neturėjo psichinių nukrypimų.
  Tai ar ne todėl ir buvo įvykdytas teroras prieš vaiką? Kai tas VALSTYBĖS SMURTAS PRIEŠ VAIKĄ buvo viešai pademonstruotas per televiziją, kad galima smurtauti prieš vaiką, tai ir smurtų skaičius iš kart išaugo Lietuvoje.
  O  kaip A. Juozaitis su Garliava susijęs, dabar nekomentuosiu - reik atskirai paskaityti mano studiją.


Todėl ir tapo Arvydas pasmerktas "garliavinių", kad išdrįso "sruventi atokiau Lietuvos" - tai LL redaktoriaus Aurimo Drįžiaus buvo nuopelnas net Neringą Venckienę nuteikti.
Ar nėra panašu į jam atliktą psichotropinį pakenkimą? Tas pats ir su Pakaunės - t.y. Gaižėnų kaime (to kaimo bendruomenės pirmininkė N.Ciuciulkienė), kuriame studentas-mokslininkas iššaudė savo šeimą.

 

Rinkimai Jonavoje

   

 Į mano klausimą dėl Baltarusijoje Žmogaus teisių pažeidimų įtakos ekonomikai ir ypač, aukštosioms-informacinėms technologijoms, iš kart tą pačią akimirką  puolė atsakinėti ekonomikos ministras Egidijus Sinkevičius, kurį gerai pažinojau, kai jis buvo sudegusio po avarijos cecho viršininku, į kurį vedžiau savo auklėtinius - būsimus aparatininkus ir kuriame žuvo mano dviejų geriausių auklėtinių-orientacininkų Arvydo ir Daivos Venckų brolis, kurį taip pat pažinojau. O kad avarija įvyks, žinojau ir per Žaliųjų pirmąjį suvažiavimą bandžiau kelti problemą, bet, kadangi nepavyko gauti techninių įrodymų, a.a. Saulius Gricius kelti klausimą atsisakė. O po trijų mėnesių taip ir nuvirto amoniako saugykla ir žuvo ne mažai žmonių. Ir ta priežastis - kad ГИАП-as (Valstybinis Azoto pramonės institutas iš Maskvos) , atseit, pratęsė saugyklos galiojimo laiką - tai nebuvo fiksuojama, nors iki avarijos po Azoto ITD (inžinerinių-technikinių darbuotojų) tokios kalbos sklido, bet dokumentų rasti man tada iki avarijos nepavyko.

Galima pažiūrėti-paklausyti mano pateiktą klausimą dėl Žmogaus teisių pažeidimų ir tų pažeidimų poveikio ekonomikai aspektų.
Geresnį atsakymą turėjo ir Nijolė Čiučiulkienė, bet jai ir daugiau niekam neleido atsakinėti, nors aš paklausiau visų kandidatų

Tai, kaip ne keista, debatų vedančiajam neleidus kitiems atsakyti į mano klausimą, buvo grubiai pažeistas debatų paritetas. Todėl žiūrovų įspūdžiuose akivaizdoje ministras gavo labai daug "balų" ir, matyt, vėl kaip Lukašenka bus perrinktas 5-tajai kadencijai, nors kitos dalie klausimo neatsakė, ko vyriausybė ir URM (R. Sinkevičiaus bendrapartiečio Lino Linkevičiaus vadovaujama) nepareiškė pasauliui pačios svarbiausios būtinybės Lietuvių tautos rūpinti gudų Tautos likimu. Tai pabrėžė tik Arvydas Juozaitis, pagrįsdamas istorines mūsų bendrų tautų sąsajas. O jas, kaip tik ignoruoja Santalkos Lietuvai nuo žemiausių iki net aukščiausių vadovų, kurie nėra įsistudijavę "Lietuva yra čia" programinių nuostatų. Todėl su kai kuriais LYČ-ininkais "iki užsimušimo" tenka ginčytis, ar Lietuvai reikia S. Cichanovską atiduoti į A. Lukašenkos nagus, ar ją, reikia, išvis, išvyti - o apie politinio prieglobsčio net nenori girdėti. Todėl nieko nuostabaus, kai kai kurių skyrių vadovai (aš jų neminėsiu), kurie labi prokremliškai nusistatę, kad nevarginčiau jų "su savo nesąmonėmis" (taip parašiusi yra Jonavos skyriaus pirmininkė J. Altaravičienė), suorganizuotas mano telefono numerio blokavimas, dėl ko labai nukentėjo Santalkos Lietuvai žinomumo sklaida, negavus Jonavai agitacinės literatūros ir ...

 

Tai "politzaniatijų" partijoje ignoravimo pasekmė - joms nesant, jau ne demokratija, o tikra ANARCHIJA politinėje partijoje, kur ne tik nesilaikoma savo priimtos programos nuostatų, bet ir boikotuojama jos sklaida visuomenės, nes susibėgę ne dėl idėjos, o tik dėl karjeros, kad peštis dėl vietos sąraše. Tokias nesąmones per 32 metus aš pamačiau pirmą kartą. Todėl matau, čia jaune kiek, išprotėjimą, bet jau nedraugiškų šalių spec. struktūrų akivaizdų poveikį Sąjūdžio pirmaeivio įkurtoje "santalkoje", kurią, jau, matyt, neapsirikdamas dedu į kabutes net nebijodamas tiesiai-šviesiai į akis pasakyti, nes kokio nusižengimo nėra - rašau tai rinkimams įdienojus, ir rinkėjų nuomonei tai nepakenks. 

   Bet, norint, kad toliau Santalka egzistuotų, PIRMIAUSIAI, TEREIKIA KAI KURIEMS ATSAKINGIESIEMS SMEGENIS SAU PRAVALYTI NUO KOMUNISTINIŲ OKUPANTŲ TERŠALŲ.
      Todėl mes Baltarusijos įvykių fone turime džiaugtis šiandieną vyksiančiais į Seimą rinkimais, kad mes vis tik turime žymiai geresnę galimybę rinktis, nei mūsų kaimynai, bet tų kaimynų diktatūrinis-lukašenkinis sindromas vis tiek purto Lietuvą. Todėl čia šioje  STUDIJOJE pakartoju jau su iliustracijomis informacijos koncentratą dėl rinkiminės agitacijos aspektų. Mat, po kaimyninę Baltarusiją dviračiu atlikau dvi ekspedicijas su jos giliu studijavimu.

Galima pasididinti

Todėl tai sieju su prasidėjusiais kandidatų į Seimą debatais – jie vyko ir Jonavoje, juos transliavo per vietinę televiziją. Šie debatai tapo pavyzdžiu, kaip reikia vesti juos pagal aukštos kultūros ir elementarius demokratijos reikalavimus. Deja, po to vykę „laisvės“ partijos valdomojoje sostinėje (Naujininkų-Naujamiesčio rink.apyg.) įvykę „debatai“ su labai grubiais debatų vedimo pažeidimais tapo pavyzdžiu, kaip negalima vesti „diskusijų“.
Jonavos televizija AWA Galima pasididinti

Galima pasididinti		  
Verslininkas Vizbaras paegzaminavo kandidatus. Lygiai prieš 32 metus, kai Virginijus buvo rajono Vyriausiu architektu, tai prieš partinę konferenciją jis man nupiešė plakatą "GRAŽINKIME Prichodsį į ŠEIMĄ. Kai su tuo plakatu pasivaikščiojau konferencijos pradžioje, tai po pietų Vygaudas Juknelis su svo Taurostos klubu atvarė.

Ir tas piketas, bene, tapo pirmuoju Lietuvoje piketu, nušveitęs senąją nomenklatūrą. Po jos LKP išstojo iš TSKP ir tai tapo akstinu siekti Nepriklausomybės.

Nors tame nuo manęs slaptame laiške minimame 17 psl. mano "žodžių kratinyje" jau minėjau, kad  KSS-SL Jonavoje nesibalotiruoja, bet išsikėlė artimos politinės pakraipos Centro partijos-tautininkų atstovė, bet kažkodėl, neva "Vytauto Aleksandravičiaus" laiške  į visą tai "nieko bendra su tiesa". Tai vėl klausiu: "Kaip gyvenantis D. Britanijoje mūsų buvęs pirmininkas "gali žinoti", kas Jonavoje dedasi?
      Todėl vėl kartoju, kaip ir tame 17 psl. "žodžių kratinyje" rašiau, kad tai labai svarbu, nes su šiuo politiniu dariniu, matyt, ateityje bus susijungta. Tuo tikslu siūliau agitaciją vesti kartu. Įrodinėjau, kad bendra agitacija rinkėjui taps patrauklesnė dėl siekio telktis-jungtis, kai partijos turi tendencijas skaidytis, kas žmonėms labai nepatinka. Todėl toks bendradarbiavimas turėjo būti veiksmingesnis, nei atskirai agituojant  - bendrai agituojant abi pusės būtų sutelkusios žymiai daugiau dėmesio.

   Tačiau, štai mūsų skyriuje buvo paskleista tokia žinia:

   Todėl vėl  konstatuoju liūdesį, kad KSS-SL Tarybos narė Janina Altaravičienė nepaaiškino viešai dėl nuostatos nenaudoti marškinėlių, kuriuos skyriaus nariai įsigijo. Tada kam jie sukurti, jei negalima jų naudoti? Kas čia per štabo „patarimas“ nereklamuoti partijos ir judėjimo? Kodėl Jonavos skyriaus pirmininkė Janina Altaravičienė nesuignoravo nesąmoningo štabo patarimo ir kodėl, išvis, pradėjo jo klausinėti? Nuo kada štabo reikia klausinėti dėl marškinėlių dėvėjimo viešuose renginiuose? Ar tai ne Lukašenkos rėžimo sindromo („batjkos“ atsiklausti įpročio) apraiška? (Apie jį žemiau paaiškinsiu išsamiau.) Ar nebuvo štabas suklaidintas tokio absurdišku klausinėjimu? Atsiustos žinutės žodžiuose „Debatuose ... mūsiškiai nedalyvaus“ įrodo iš Jonavos ŠTABUI PRANEŠTĄ NESĄMONĘ, nes debatuose dalyvauja tik kandidatai į Seimo narius, o klausytojai–žiūrovai tik stebi debatus. Tad, kodėl skyriaus pirmininkė suorganizavo narių  neatvykimą į tuos debatus? Kaip skyrius toliau dalyvaus agitacijoje, jeigu jo pirmininkė ignoruoja ne tik partijos reklamavimą, bet ir debatų stebėjimą? Tokiam reiškiniui pašiepti slavų tautose yra patarlė tokia:

“Ни сам ам, ни другому дам“.

        Primenu, kad J. Altaravičienė prieštaravo tų marškinėlių įsigijimui, susirinkime beprasmiškai daug ginčijomės, kai dienotvarkėje buvo svarbesnių problemų dėl susijungimo su buvusios Pensininkų partijos skyriumi, -  kuris ir neįvyko. Todėl mūsų skyrius rugpjūčio 08 d. per Jonavos miesto 270-mečio iškilmes praleido progą reklamuoti „Lietuva yra ČIA“ idėją.

      Tai, ką, tame "Vytauto Aleksandravičiaus?" laiške "nieko bendro su tiesa", gal neigs neįvykusį susijungimą - gal teigs, kad įvyko? Gal ir čia  iš D. Britanijos "V.Aleksandravičius?" neigs, kad J. Altaravičienė prieštaravo tų marškinėlių įsigijimui? Ir, išvis, kaip gali "buvęs pirmininkas mūsų?" neigti tai, jei jo tame susirinkime  nebuvo? Negi reiks kreiptis į policiją ir dėl mūsų skyriaus susirinkime svarstytos dienotvarkės pasiaiškinti?

   Todėl tam "V. Aleksandravičiaus?" pavadintam mano 17 psl. "žodžių kratiniui' ir daviau bendrą pavadinimą: "Kodėl negalima už KSS-SL agituoti?" Vėl pakartoju, kad jame rašiau, jog man išvykus dviračiu į Laisvės kelią ir Vilnijos vietomis ekspediciją atliekant, buvo pranešta, kad su tais marškinėliais skyriui reikia nusifotografuoti. Todėl ekspediciją nutraukiau – jos tęsimą vis atidedu, savo dviratį palikęs Vilniaus rajone, iki kurio keliavau su vėliavėlėmis: LYČ-o ir uždraustąja Baltarusijos tautine dvispalve. Tada rašiau, kad "mūsų  skyriuje fotografavimasis su tais „Santalka Lietuvai" atributikos marškinėliais kažkodėl vis dar atidedamas, nors orai jau atvėsta ir su trumpais be rankovių marškinėliais fotografuotis jau bus keblu. Be to ir rinkimai artėja – jų išvakarėse fotografavimasis jau neturės jokios prasmės."
    
      Tokie buvo parašyti žodžiai, mano 17 psl. "žodžių kratinyje". Tai, ką, "ne tiesą" rašiau - skyrius nusifotografavo kolektyviai - reklamavosi agitacijai kur nors su atributika? O gal agitacijai fotografuosis po rinkimų?

      Išbučiuosiu skyriaus pirmininkę, jei Jonavoje rinkimai bus neužskaityti ir pakartotinuose rinkimuose jau skyrius dalyvaus normaliau agitacijoje. Bet, tas, "jeigu" ...

Tada skyriui nusifotografuoti su tais marškinėliais buvau pasiūlęs prie Jonavos Krašto muziejaus:

 


Galima pasididinti

    Ar sunku buvo Jonavos Krašto muziejuje savo darbus eksponavusiai, Dailės akademiją baigusiai ir Dailės mokytojos profesijoje dirbusiai  Janinai Altaravičienei mūsų skyriuje tarp mūsų pravesti Dailės FILOSOFIJOS paskaitą dėl LYČ-o simbolio prasmės aiškinimo ir jojo prasmėje kūrybinių minčių paieškos? (Beje, užvakar J. Altaravičienė Kultūros rūmuose vėl atidarė savo personalinę parodą.) 

  Kai per visus KSS-LS skyrius pradėjau skambinėti, kad man telefonu minėtos kaunietės atsilieptų, net pastėrau, kai vieno skyriaus pirmininkas piktinosi šiuo ženklu, kad "moterų tualeto" ženklą "išprotėjęs" Arvydas Juozaitis "prisipaistė".

   Tai, gal už tai Štabas liepė agitaciniuose renginiuose dalyvauti be atributikos?

  Tai ką norėti, dėl LYČ-o ir KSS-SL idėjų žinomumo visuomenėje, jei skyrių pirmininkais tampa ne tik tik tualetus matantys gyvenime ir daugiau nieko, bet,  net necenzūriškai besikeikiantys viešuose pokalbiuose, vos, ne kiekviename žodyje? Kiek tokių yra - nežinau, bet užsiroviau, net dabar nepamenu, ant ko, nes daug labai skambinėjau, kad gauti agitacijai kokią nors padalomą medžiagą, kurią dalindavau savo mokiniams, kai dirbau dėstytoju ir treneriu. Tai buvo pedagoginio (dabar edukologinio) reikalavimo būtinybė.

Tai tame 17-os psl. "žodžių kratinyje" kurį vadinau. "Kodėl už LYČ-ą negalima agituoti?" ir aiškinau, jog tas Krašto muziejus turi didelį sąlytį su „Lietuva yra čia“ ir „Jonava yra čia“ idėja, nes pirmasis Sąjūdžio mitingas šalia miesto stadiono, kuriame dirbau instruktoriumi, įvyko Arvydui Juozaičiui ir visiems kitiems Sąjūdžio lyderiams atvykus į tą mitingą, o po to vyko pats didžiausias Jonavoje mitingas miesto centre prie šios pašto stoties; minint pirmą kartą Vasario 16-tąją. Tada; 1989 m.  čia buvo iškelta Tautinė vėliava dar sovietmečio sąlygomis, kuriomis dabar Baltarusijoje Lukašenkos opozicija kelia savo tokias pat tautines dvispalves ir už jas žmonės suiminėjami. O mūsų trispalvei iškelti Jonavoje jau įkurto Sąjūdžio dėka buvo įkastas stiebas, kurį IZOHELIJOJE matote už mano nugaros. Tada pagal Arvydo Juozaičio pranešimo „Politinė kultūra ir Lietuva“ idėją mes; Sąjūdžio aktyvistai pradėjome reikalauti tame istoriniame Jonavos miesto pašto stoties pastate įkurti Krašto muziejų.
  
     Jame tuo metu buvo Lietuvos raštijos pradininkų ekspozicija, kurią pagal rinkiminę programą labai tiktų aplankyti – pabendrauti su Kultūros bei Švietimo darbuotojais. Su pastaraisiais reikėjo mūsų skyriui susitikimus daryti dar iki Rugsėjo 1-osios. Tai siūliau savo pastabose dėl politinės kultūros ir taip pat  dėl skyriaus veiklos vasaros periodui. Taip rašiau savo 17 psl. "V. Aleksandravičiaus?" pavadintame "žodžių kratinyje".

    Taip, kad tame slaptame nuo manęs "V. Aleksandravičiaus?" viešame laiške visus tuos mano parašymus pavadinęs "rašliavą, kaip padrikos, nelogiškos nuomonės minčių kratinį, neturinčios nieko bendro su tiesa", ar, tikrai, aš visą tai "išsigalvojau-prikūriau" Jonavos Sąjūdžio istorijos fragmentais? 


Arvydo Juozaičio kalba pirmajame Jonavos Sąjūdžio mitinge. Galima pasididinti (Nuotrauką mano auklėtinio, kurie visi tapo Sąjūdžio aktyvistais, 1969 m. atkūrus KGB uždraustą Turistų klubą.

Gal ir "A. Juozaičio kalbos mitinge nuotrauka falsifikuota", gal, mano auklėtinis jo nefotografavo mūsų mitinge?

   Gal ir Universiteto žurnalistas, "primelavo", mane paminėjęs, kaip mes nepabūgome sovietmetyje, kad "būsime ištaškyti"?

    Tai, gal, ir Jonavos Garbės piliečio Gedimino Stanislovo ILGŪNO knygoje SĄJŪDIS JONAVOJE 1988-1990, iš kurio ištysai citatas naudojau, pagal "V. Aleksandravičių?" taip pat "nieko bendro su tiesa"? Gal ant tos knygos viršelio nuotrauka "visai ne Jonavos"?

    Pasakykite, ar galėjo KSS-SL Jonavos skyriaus buvęs pirmininkas viešai daryti tokius "vertinimus"?

    Ar tai nėra užsakyta Juodoji technologija Arvydo Juozaičio Santalką Lietuvai sukompromituoti rinkimų prieigoje? Kaip tai atsilieps į rinkimų rezultatus?  

    Pažiūrėkite, aš tame 17 psl. "žodžių kratinyje" minėjau apie pirmąjį Jonavos Vasario 16-tosios mitingą prie senosios pašto stoties, kurioje dabar įrengtas Krašto muziejus. O gal čia Jonavos skyriaus "buvusio pirmininko?" politinis vertinimas pagal V. Putino propagandos televizijos laidas, kurias žiūri kai kas su dideliu pasimėgavimu?

 
 
Kodėl mūsų skyriuje nebuvo suorganizuotas Kremliaus melo propagandos metodų atpažinimo aptarimas-seminaras? 
  

   Deja, pateikus šiuos pasiūlymus, jie ne tik nebuvo apsvarstyti, bet ir mūsų nerinkta „vadovė“ J. Altaravičienė net nesiteikė suorganizuoti nei vieno skyriaus susirinkimo – skyrius jokio pasirengimo rinkimams dar kol kas neatliko; net nebuvo svarstyta KSS-SL programa ir kaip reiks agituoti žmones, dar neaptarinėta. Todėl neįvykdytas mano 3-čias pasiūlymas įeiti į rinkimines komisijas su paskelbtos Centro partijos-tautininkų koalicijos partneriais, taip, kaip tik jie pagal įstatymą gali įeidinėti. Apie tai irgi 17 psl. "žodžių kratinyje" rašiau. Galiu papildyti, ką Naglis Puteikis parašė visai KSS-SL Tarybai po "V. Aleksandravičiaus?" pavadintais mano "svaičiojimas", po kuriais visų "skyriaus vardu atsiribojo" nuo mano teiktos informacijos. Gal ir minėta KSS-SL Taryba irgi ATSIRIBOJO nuo Naglio Puteikio pasiūlymų, visai į juos net nesureagavusi?

     Todėl Jonavoje nebus atstovų rinkiminėse komisijose ir todėl jau yra didelė grėsmė jų skaidrumui – didelis pavojus Baltarusijos fenomenui rastis. Juolab, kad Jonavos rajonas turi daug Baltarusijos lukašenkinio sindromo, kai dominuoja tik LSDP ir kitų politinių jėgų beveik nėra; nuo jųjų pastoviai (net nuo 2000-ųjų metų 4-is kartus iš eilės) renkamas tas pats Seimo narys Rimantas Sinkevičius.  Ar ne panašu, kad mūsų skyriaus nerinkta „pirmininkė“ su savo neveikla ir dar trukdydama propaguoti KSS-SL, negi, siekia, kad Jonavoje būtų jau net 5-tą kartą perrinktas tas pats LSDP narys? Ar tai ne panašu į Baltarusijoje A. Lukašenkos pavyzdį ir jos sistemos analogiją Jonavoje?


Į VDU debatus stebėti atvykau su LYČ-o atributikos emblema. Tai gal padariau nusikaltimą? Negi už tai mane siūlo pašalinti?

P.S.: Kai rašiau tas eilutes, tai J. Altaravičienė po pusantro mėnesio pertraukos operatyviai surengė susirinkimą, pranešdama prieš  2,5 valandas, kai tuo metu jau keliavau į VDU debatus Švietimo klausimais. Manau, kad ir jai kaip mokytojai tuos debatus reikėjo stebėti ir mus į juos organizuoti tam, kad žinotume, kaip su mokytojais kalbėtis, dalinant KSS-SL agitacinę medžiagą. Juolab, kad tarp užsiregistravusių partijų tuose debatuose nesimatė dar KSS-SL atstovo ir nedalyvavo ir prarasta labai daug apie "Santlaką Lietuvai" žinomumo studentijos - būsimų politologų auditorijoje. Juolab, kad studentija labai studijuoja tuos debatus, rašo apie juos referatus. Todėl vis tiek siūlau LYČ-o idėjų sklaidos labui tuos debatus pastudijuoti, nes "Santalka Lietuvai" Švietimo problema yra labai svarbi, o Užsienio politikos aktualijos visuomenėje dabar vyrauja.

     Per tą paminėta mūsų skyriaus susirinkimą buvo atvežta kauniečių agitacinė medžiaga, katra mus suglumino. Nežinau, kaip kitų mūsų skyriaus narių nuostata, bet jau gavau pastabų iš žmonių, kurie nesuprato agitacijos esmės, man pasakė, kad kauniečių kalendoriukus sekasi sunkiai platinti, žmonės labai noriai ima išsamų laikraštį su pavadinimu "Kartų solidarumo sąjunga - SANTALKA LIETUVA naujienlaikraštį Nr.2. Tai labai rimta agitacinė medžiaga. Labai gaila, kad ponia Janina Altaravičienė labai mažai tų laikraščių atvežė, o kalendoriukus, atrodo, nežinome ką su jais daryti. Juolab, sako, kad ponia Janina A. mums net nepaaiškino, kaip įtikinamai aiškinti jonaviečiams siūlomus visai nežinomus kauniečius. Todėl buvau priverstas skambinti į kitus skyrius ir pasikonsultuoti. Mane pribloškė, kad kai kuriems skyriams buvo net siūloma nusipirkti tuos kalendorius platinimui. Kaip supratau, vienas skyrius tai atsisakė, pasakydamas, kad "kauniečiai ne prie ko" jų teritorijoje.

Todėl keliu klausimą:

     Ar nėra švaistomos netikslingai mūsų lėšos agitacijai? Jei kauniečiai, nors ir ne rėmėjų, o savo asmenines lėšas panaudojo, kas abejotina, tai ar tie išmesti pinigai nedaro antireklamos? Siūlau psichologo ar agituojamo rinkėjo akimis pažvelgti į šias nuotraukas:
 


D ė m e s i o , KIBERNETINĖS ATAKOS dėka ši nuotrauka šio tinklalapio autoriui iš jo kompiuterio  ir iš serverio programišių buvo pašalinta.
NUOTRAUKĄ galima pasididinti
Žemiau dar viena nuotrauka ĮSILAUŽĖLIŲ pašalinta
ir įsilaužimo įrodymai bus pateikti šios potemės pabaigoje.
 

    Pašaliniam žmogui, pažvelgusiam į tas nuotraukas, ar nekils įvairūs klausimai? Pirmiausiai, ar ne kils, kad šalia Arvydo Juozaičio visai nežinomi žmonės? Ar tai ne menkina patį rinkimų sąrašo Nr.10 skaičių? "Va, susirinko į tą 10-tą visai nežinomi-nematyti" - ar nekils tokios mintys pašaliniui? Ar nežinomųjų veidai psichologiškai sujaudins tas Nr.10 skaičius? Ar jį įsimins, pamatydamas visai nematytus veidus? Koks "efektas" tų gražiai pateiktų nuotraukų? Ar nieko nežinantis apie partijos pavadinimą, negi susidomės ta partija, kai matys jam visai nematytus-negirdėtus? Aš klausiu PIRMO ŽVILGSNIO PATRAUKLUMO psichologiniu ir agitacijos efektyvumo aspektu.  Kad nežinomi čia tuose nuotraukose ir gausiu tiražu atspausdintame kalendoriuje, tai patvirtina prierašai prie nuotraukų neaukštų vietų sąraše numeriai. Tai ar ne kils klausimai, dėl ko  čia jie, išvis, reklamuojami, jei tokias neaukštas vietas partijos sąraše užima? Kad smulkiomis-nepastabiomis raidėmis  parašyta "Kauno atstovai" - tai nieko nesako. Net sukelia dar klausimų dėl "atstovų", nes jų neras vienmandatėse sąrašuose ir jie net Kaune nesibalotiruoja. Tai ar ne apgavystė dėl Kauno "atstovų", kai daugiamandatininkai apsimeta kažkokios gyvenamosios vietos "atstovais"? Tai ar čia ne iš anksto užprogramuota "korupcinė" idėja atstovauti ne partijos programines nuostatas, o gyvenamąją vietą, kai sąrašiniai jos neturi atstovauti?


Galima pasididinti

Tai gilaus sovietmečio mentaliteto reliktas, kai išrinktasis atstovaudavo ne visos šalies, o tik labai siaurus vietos interesus, kad  savo gyvenamajai vietai išpešti kokį sovietinio socialistinio visuotino deficito laikų "blatą". Su šita prastos politinės moralės atgyvena mes; sąjūdiečiai Atgimimo ("perestroikos") laike pradėjome kovoti.  Tada Azoto darbininkas; jau Šviesios Atminties profsąjungų veikėjas Marijonas Visakavičius per rinkiminę agitaciją savo rinkėjams sakydavo, kad jis, būdamas deputatu nuo Jonavos, "deficitinių vinių" iš Maskvos į Jonavą, tikrai, nevežios, o tik atstovaus Lietuvos savarankiškumo-suviriniteto interesus.

      Todėl jis, kaip darbininkas rinkimuose ir laimėjo juos prieš nuo komunistų iškeltą geriausią Lietuvoje kolūkio pirmininką ir Kremliaus suvažiavimo rūmuose buvo vienas iš tų, kuris šlipso ne dėvėjo ir todėl su kitų respublikų darbininkais Kremliaus suvažiavimų rūmų kuluaruose Sąjūdžio idėjas skleidė žymiai įtikinamiau nei šlipsuotieji. Marijonas taip pat labai pasitarnavo Lietuvos komunistų atsiskyrimui nuo TSKP.

     O labai nemalonu-gėdingą kaunietiškąjį SAVO KIEMO "PATRIOTIZMĄ" pamenu  vaikystėje jau po Stalino mirties, kai mano tėvas IX-to forto apylinkėse rengė respublikines moto kroso pirmenybes, tai buvo bjaurus incidentas, kai motociklistams reikėjo įveikti Liedos upelio brastą. Joje susidarė labai sunkiai įveikiama klampynė, kurioje "sirgaliai"-kauniečiai padėjo saviems išstumti užsikapsčiusius motociklus, o vilniečiams nepadėjo, kurie ir pralaimėjo. Todėl "Kauno tiesoje" atsirado straipsnis "Savo kiemo patriotai", smerkiantis NESĄŽININGUMĄ varžybose. Tada reikėjo skubiai keisti-papildyti sporto taisykles, draudžiančią pašalinę pagalbą varžybų metu. Pamenu, vėliau-rudeniop buvo vėl ten surengtos moto kroso varžybos, kurias laimėjo jau vilniečiai (jųjų treneris buvo sunkiasvorių motociklų meistras Juozas Zabulionis, o kauniečių taip pat per 750 kubinių centimetrų motociklų virtuozas Algis Paurys). Tada lengvųjų motociklų klasėje (iki 125 kub.cm) laimėjo jaunas ... Malinauskas. Jis tada iš džiaugsmo atsisakė įkelti savo sportinį-krosinį motociklą į sunkvežimį ir nutarė į Vilnių grįžti savo eiga. Bet, kadangi sportiniai motociklai žibintų neturėjo - vietoje jų priekyje buvo numeriai, tai jis lėkdamas naktį, nepamatė Rykantuose geležinkelio pervažos šlagbaumo - į jį atsitrenkė ir žuvo. Vėliau tame senajame Vilniaus-Kauno plente atsirado viadukas, o dabar autostrada, išvis, lenkia šonu tą vietą.

   Todėl ir dabar siūlau lenkti VIETININKIŠKĄ "patriotizmą" ir telktis bendrųjų programinių nuostatų įgyvendinimui bei siekti sąžiningos politinės kovos, - siūlau atsisakyti rinkėjų apgaudinėjimo ir nesąžiningos agitacijos būdų. Jei partijų Tarybose sustatoma renkamųjų eilė pagal jų vertę ir naudingumą tų partijų įgyvendinimo tikslams, tai nėra ko rinkėjus pigiai apgaudinėti blizgučiais be jokių argumentų ir nereikėtų jaukti sąrašų, įperšant rinkėjams mažiau vertus renkamuosius. Mat, toks veiksmas labai kenkia partijų programų įgyvendinimams, kai į Seimą rinkėjams  ĮPERŠAMI net  ne tų partinių programų sudarytojai - tada tokie "specialistai" nežino ką veikti Seime ir todėl pradeda blaškytis - mėtytis po kitas partijas "šakalienių" pavyzdžiu.

    Tokią  "Santalkoje Lietuvai" bacilą įvedė, matyt, toks vienas įtakingas veikėjas (jo pavardės neminėsiu, kad išvengti subjektyvios apkalbos ir nuotaikos gadinimo) su kuriuo telefonu kalbėjausi dėl Jonavos skyriaus problemų, kai pradėjo žlugti susijungimas su buvusios Pensininkų partijos nariais, kurių Jonavoje buvo ne mažai. Tai tąsai vienas iš KSS-SL vadovų man ir pasiūlė, kad KSS-SL Prezidiumo narys ir Jonavos buvusios Pensininkų partijos vadovas pravestų rinkiminę kampaniją savo reitingui sąraše pakelti . Kiek ji buvo "naudinga" pačiai partijai ir jos bendriems interesams.
   Deja, septynis kart Lietuvos bokso čempionas, ir Tarptautinės kategorijos ringo arbitras įpratęs laikytis sporte tik garbingos-sąžiningos kovos principų, Valentinas Stepanovas nesąžiningos rinkiminės agitacijos pasiūlymo atsisakė.    


Galima pasisisinti

Mat, boksininkui TEISĖJO SPRENDIMAS YRA ŠVENTAS ĮSTATYMAS, juolab, pats Valentinas yra labai patyręs bokso ringo teisėjas net tarptautinio lygio.

    Pagal Valentiną, jei partijos Taryba jam nustatė žemą vietą rinkimų sąraše, tai jam Tarybos sprendimas taip pat yra šventas įstatymas. O jeigu jis mato nesąžiningą ringo teisėją, tai yra tik vienintelis kelias - tai nutraukti nesąžiningo teisėjavimo kovą ir pasitraukti iš ringo.Tai tą jis ir padarė, savo vietą užleisdamas kitiems kolegoms, kurie labai siekia būti bet kokia kaina įsibrauti į aukštesns pozicijas. Juk sporte nesąžiningumas gana retas dalykas. Todėl sportininkui, ypač, dvikovininkui, jau GERIAU GARBINGAI PRALAIMĖTI, NEI TAIKSTYTIS SU SUKČIAVIMUI PALANKIA APLINKA. Juk "Santalka Lietuvai" partijos pilnas pavadinimas yra "Kartų solidarumo sąjunga - Santalka Lietuvai". Vadinasi, dvi ar daugiau solidariai kartos susijungė ir sudarė sąjungą; kaip SANTALKĄ Lietuvai.
      Kiek yra žinoma, kad Pensininkų partijos elitas nusileido negausiai mūsų LYČ-o judėjimo daleliai, kuri norėjo tapti partija ir jungtis su gausia Pensininkų partija. Koks santykis LYČ-ininkų ir Pensininkų tada buvo, būtų įdomu sužinoti. Tas nusileidimas LYČ-ui buvo tas, kad Arvydas Juozaitis akivaizdžiai turėjo būt pirmas. Sako, kad taip ir "buvo sutarta, jog mažumoje esantys LYČ-ininkai būtų aukštesnėje pozicijoje ir būtų kandidatų sąraše į Seimą, pradedant nuo pirmo nelyginiais skaičiais, o Pensininkų partijos nariai turėjo turėt porinius skaičius tame sąraše". Ar tas susitarimas buvo žodinis, ar raštu apiformintas partijų susijungimo metu - nežinau. Apie tą susitarimą tik kalbas girdėjau.

    Logiškai galvojant, toks ar panašus susitarimas ir turėjo būti. Bet kai Tarybos posėdyje paaiškėjo, kad KSS-SL pirmininko pavaduotojas Vytautas Kadžys, kuris, lyg, antru numeriu turėjo būti, atsidūrė kažkur ar dešimtuko gale, ar antrame dešimtuke - nepamenu dabar tų neoficialių duomenų. Kiek kalbėjau telefonu su ponu Vytautu Kadžiu ne kartą ir ne vieną valandą, jo nuotaika buvo labai prislėgta ir ne viską supratau jo filosofijoje, juolab, telefono girdimumas buvo prastas. Mat, jaunystėje po skandalingo ir visuomenėje tada nesuprasto straipsnio "Istorinė klaida" irgi tiek pat telefonu kalbėjausi su Arvydu ne kartą. Nepamenu, ar jam buvau prisistatęs, bet man; kaip Jonavos sąjūdininkui ir besiruošiančiam tada aukšto mokslo baigiamojo-privalomojo "mokslinio" komunizmo egzaminui, su Filosofu norėjosi išsiaiškinti viso proceso esmę, tik ką atgavus Nepriklausomybę. Pamenu, tada Arvydas dėstė labai aiškiai, kaip nebūdinga būdavo jauniems dėstytojams.

    Bet, kokia dabar susidarė aplinka, apspitusi A. Juozaitį, deja, iš jo pavaduotojo V. Kadžio taip ir nesupratau - praktiškai, nieko nesupratau. Mat, kalbėtis su buvusiu  Lietuvos Pensininkų partijos pirmininku įpareigojo LYČ-o Jonavos skyriaus BŪTINUMAS SUSIJUNGTI su Jonavos PENSININKŲ SKYRIUMI ir padaryti bendrą KSS-SL Jonavos skyrių. Susijungimui mūsų skyriaus moterys mane įpareigojo kaip vyrą (vienintelį vyrą skyriuje)  vyriškai kalbėtis su jonaviečių Pensininkų vadu Valentinu Stepanovu. Ir jis vyriškai man pažadėjo jungimąsi po Visuotino KSS-SL ir LYČ-o susirinkimo įvykusio VDU Žemės ūkio universitete. Jis į tą susirinkimą ir nuvežė ir apie tą suvažiavimą fotoreportažą atlikau.

      Kad bręsta labai rimtos problemos, tai jau jautėsi  to Visuotino susirinkimo metu, kai nuo pensininkų Petras Kavaliauskas ir Valentinas Stepanovas kažką siūlė ir jųjų siūlymai kažkaip "nepraėjo". Dar daugiau mus šokiravo, kaip jau minėjau užpraeitame laiške, kad Valentino automobilyje mūsų skyriaus "pirmininkė", vietoje to, kad, bent, iš mandagumo pasidomėtų, dėl Valentino keltų pensininkų programinių nuostatų ir dėl pažadėto jungimosi, tai ji pradėjo taukšti apie visiškai svetimus - asmeninius prisiminimus ir Kaune išlipo iš automobilio. Tai buvo akibrokštas, kad pirmininkei nereikia to susijungimo. Tik dieną-kitą pradėjo "organizuoti" kaimo sodybą dėl susijungimo renginio, nors, pirmiau, būtina buvo aiškintis, kokios rimtos kliūtys iškilo, ir būtina buvo nuo mūsų LYČ-o skyriaus rimtą pagalbą siūlyti tų trukdžių šalinimą per viešai partijoje sukeltą triukšmą, toms kliūtims pašalinti.

    Dar keisčiau, kad nuo Jonavos KSS-SL Tarybos narė pasitarime ne tik ne kėlė ir nesiūlė konflikto gesinimui aiškią išeitį, bet ir pati Taryboje balsavo buvusios Pensininkų partijos NEnaudai, net nepasitarusi su mūsų skyriumi, nors, kiek žinau, mūsų kitų skyriaus moterų nuomonė turėjo būt, lyg, ir kitokia, jei neapsirinku. Todėl Santalkoje Lietuvai naujame sudarytame politiniame junginyje akivaizdžiai buvo pažeista demokratija, kai mūsų skyriaus Tarybos narė labai svarbiu klausimu savavališkai balsavo, nepasitarusi su savo skyriumi ir balsavo prieš savo skyriaus politinius  interesus. Manau, kad tokiais subtiliais klausimais, kai buvo mirtina būtinybė Jonavoje jungtis-plėsti skyrių vardan kokybiškos veiklos rinkimų periodui, principinga nuostata Tarybos posėdyje būtų sugriovusi planuojamą, galimai, nesąžiningą sprendimą, kuris buvo labai kenksmingas tolimesnei KSS-SL veiklai.
   Todėl nieko nuostabaus, kad "pirmininkė", kurią mes rinkome tik kaip pavaduotoją, bet ne kaip pirmininkę, matyt, neturėdama jokios kompetencijos ar kūrybinės minties, atsisakė oficialiai kalbėtis su Valentinu Stepanovu ir įpareigojo tai daryti vėl man, nors aš  su Valentinu jau visus niuansus buvau apkalbėjęs. Todėl reikėjo tik pirmininkei galutinai JURIDINE PRASME tartis, nes dėl tarimosi galutiniame pokalbyje buvau aš NIEKAS juridiškai - net ne partijos (KSS-SL) narys.
    Todėl, dabar per laiko prizmę, matau Valentino Stepanovo didelę išmintį, nujautusi, kad ir nuo Jonavos KSS-SL Tarybos narė balsuos prieš Pensininkų partijos interesą ir balsuos savanaudišku asmeniniu tikslu, vardan rinkimų sąraše užSIimti aukštesnę vietą. Tai  POLITOLOGIŠKAI IR PSICHOLOGIŠKAI, manau, tokie balsavimai buvo, lyg, ir ne labai teisėti, kai balsuoja savo naudai suinteresuoti asmenys. Be to, keistą mūsų "pirmininkės'" elgesį galiu paaiškinti  subjektyviai, dar ir tuo, kad ji, iš jos elgesio visumos, matyt, nenorėjo jungtis su gausių narių skyriumi dar ir dėl  noro būt pirmininke - būt reikšminga, nes, manau, kad skyriaus pirmininku būtume rinkę didelę politinę patirtį turintį Valentiną Stepanovą.
    Atleiskite, bet kito paaiškinimo nematau motyvui balsuoti prieš savo skyriaus ir prieš KSS-SL programinę nuostatą - net balsuoti prieš KSS-SL pavadinimo esmę:

 1. prieš Kartų (prieš Pensininkų interesą būti SANTALKOJE ir LYČ-o idėjos įgyvendinime) ir
 2. prieš tų Kartų solidarumą, ir net
 3. prieš Kartų sąjungos idėją, ir iš to visko;
 4. prieš Santalkos Lietuvai deklaravimą.

  Juk, kokia "santalka", jei vyresnio amžiaus žmonės iš buvusios Pensininkų partijos "išspjaunami kaip musės iš barščių"; net be jokių derybų, be prašymų, be įtikinėjimų, jei teisingai informavo? Mano, kaip mokytojo-trenerio supratimu, jei dėl kompetencijos vyresnio amžiaus žmones reikėjo patraukti, reikėjo tai labai mandagiai atlikti, ir, bent, jų simboliui palikti galimybę patekti į Seimą. Kitaip nereikėjo net jungtis su Pensinikų junginiu, jei "nematai tinkamų" į Seimą. O dabar ką mes matome sąraše? Kas dar be Jūratės Z. iš 42-jų asmenų sąraše? Kodėl buvusios Pensininkų partijos iš sąrašo išmetimu ar jos nebuvimu sugadintas pačios Santalkos Lietuvai idėja ir sunaikinta partijos pavadinime pirmojo žodžio "Kartų" prasmė? Kaip galima vykdyti agitaciją už partiją, jei neaiškus pavadinimas ir jo prasmė neatitinka tikrovės?

   Būtų malonu, kad kas nors pateiktų prieštaravimą mano šioms mintims - išsamų paaiškinimą į mano rodinius, ką pamačiau. Labai būtų gerai, kad ponia Janina Altaravičienė vis tik išdrįstų paaiškinti viešai:
Kodėl ji ignoravo logiką, kodėl balsavo prieš mūsų skyriaus interesą dėl skyriaus jungimosi - jo išplėtimo ir kodėl nesitarė su mumis, kaip balsuoti Taryboje?

  Mat, kiekvienas elgesys turi savo motyvus-paaiškinimus.  Tame sudėtingame komplekse, aš kaip technologijos dėstytojo-docento sūnus ir kaip pats dėstęs chemijos pramonės technologiją, jai rengęs specialistus bei studijavęs Sporto technologiją, visus visuomeninius reiškinius sieju su technologijų išsivystymu, nuo kurių dar ir priklauso ir žmonių principai bei politinės kultūros lygis priklauso nuo mentalinio lygio.

    Ir jei man priekaištaujama dėl politinės kultūros nuo Jonavos skyriuje Janinos Altaravičienės įdiegto principo "nenešinėti iš skyriaus į viešumą šiukšlių" (ji tai buvo pirmame susirinkime pabrėžusi), tai, ką, reikia "apsišiukšlinus"  sėdėti politiniame partiniame-visuomeniniame judėjimo darinyje, neišnešant tų šiukšlių? Kaip galima "viduje aiškintis", jei susirinkimai nėra vykdomi? Kaip galima Jonavos bendruomenėje skleisti nuostabiai stulbinančias Arvydo Juozaičio filosofines tiesas, jei "neišpurenta dirva sėjai" ir tai sėjai net nesusitelkta-nesusijungta su su vienu didžiausiu Pensininkų partijos skyriumi?

   Ir tada kaip galima ne viešinti šią blogybę, jei jau sužlugdytas skyriaus agitacinis darbas dėl susirinkimų nebuvimų? O jei "negalima viešinti", tai čia kas - politinis darinys ar nusikalstama gauja; skirta slaptiems nusikaltimams atlikinėti? Slaptumas "tik vienos tiesos" buvo NUSIKALSTAMO LENINIZMO-bolševizmo įvestas, kai atsirado bolševikinis laikraštis ПРАВДА ( " T I E S A " ) ir visų vietovių "tiesos" kaip "Kauno tiesa" bei kitos. Tai, ką - grįžtame vėl į nusikalstamą-bolševikinį-leninį kelią?

  Ieškant tokio komunistinio-lenininio kelio pasirinkimui ir jo pasipriešinimui motyvus pagal KONFLIKTOLOGIJOS logiką reikia ieškoti atsakymą, pirmiausiai, pagal PSICHOLOGIJOS niuansus, aiškinantis skirtingų pažiūrų priežastis bei stebėti, kaip istoriškai formavosi vertybės, kurias matau sekančiai: 

AUKŠTŲJŲ TECHNOLOGIJŲ ĮTAKA
POLITINEI KULTŪRAI

  Mat, Valentinas Stepanovas, kaip III-čio amoniako operatorius ir aparatininkas nuo "Azoto" įkūrimo laikų bei buvęs tik įkurtos Azoto įmonės komjaunimo sekretorius iki tol, kol už Skarulių bažnyčioje vestuvių-šliubo mišiose dalyvavimą buvo biure svarstytas ir tų pareigų neteko, buvo aukščiau čia paminėto a.a. Marijono Visakavičiaus bendradarbis ir net profsąjungų veiklos kolega, net jo pavaduotoju to paties moderniškiausio III-čiojo amoniako cecho profsąjungoje. Jos veiklą skatino to cecho viršininkas a.a. Algimantas Gaižauskas, kuris vėliau tapo Achemos profsąjungos pirmininku ir vienu įtakingiausiu Lietuvoje profsąjungų veiklos skleidėju

   Tame ceche aparatūra buvo labai sudėtinga, cheminis procesas ypač pavojingas ir todėl operatoriai bei visas aptarnaujantis personalas privalėjo būti labai kvalifikuotas - aukštos gamybinės kultūros. Todėl ta baisioji pramonė Severodonecke, Kėdainiuose, Mažeikiuose ir Jonavoje, o taip pat ir Gardine pastatyta, nes jai įvaldyti reikalingos buvo aukštos kultūros tautos. Todėl sovietai tokias pavojingas ekologijai įmones statė ne Sibiro ar Kolos pusiasalio tyruose, bet tankiai apgyvendintoje Sovietų Sąjungos vakarinėje dalyje - UkraJinoje, Baltarusijoje ir Lietuvoje.  Jų dėka ir išliko šios sovietinio palikimo nekonkurencingos technologijos, kurios dėka inžinerinio personalo kūrybinės veiklos, sugriuvus Berlyno sienai, vis tik technologiškai išsilaikė prasidėjusioje konkurencijoje, nes Vakaruose tokių gigantiškų chemijos technologijų ir nelabai buvo. Konkrečiai - asmeniškai Jonavos Garbės pilietis Bronislovas Lubys net nuo savo jaunystės tik pastatytame Azote labai kreipė didelį dėmesį į  Inžinieriaus profesijos prestižą, techniškai išsilavinusiems žmonėms sudarė sąlygas pastoviai lavintis, laisvai mąstyti - tam įkūrė klubą Mąsta. Ypatingai jis kreipė didelį dėmesį į Jaunųjų specialistų parengimą, aš pats 1969 m. buvau Jonavos Balse aprašęs Jaunųjų specialistų vakaronę, kuriai tada vadovavo jau a.a. Romas Godunavičius, kuris vėliau tapo Elektronikos-skaičiavimo mašinų pritaikymo kalbų vertimams mokslininku, davęs pradžią pasaulyje automatinei kalbų vertimo idėjai. Aš pats jaunystėje susidūriau su komunistinės ideologijos kliūtimi, nedavusiai-trukdžiusiai vystytis Jaunųjų specialistų veiklai, nes ji tapo konkurentė komunistiniam dogmatizmui.

   Su tuo komunistiniu dogmatizmu aš pats susidūriau

P.S: Šis straipsnis nebaigtas. Galite kitom dienom pažvelgt - gal baigsiu

Laukiu ateinat šiuo adresu - http://kazlusporto.puslapiai.lt/politika/rinkimai/index.htm


   Jei būtų įvykęs susijungimas ir jei  Valentinas Stepanovas būtų išrinktu vadovu (jį tikrai būtume rinkę), tai jis būtų labai rimtu Jonavos skyriaus vadovu. Manau, juo būtų išrinktu dėl didelės politinės bei visapusiškos ir net sportinės-meninės pakraipos patirties. Tada Jonavoje Arvydo Juozaičio vėliava būtų plazdėjusi plačiai.

   Bijau pagalvoti, bet todėl, matyt, ponia J. Altaravičienė ir visaip vengė to susijungimo. Lai paaiškina viešai, kodėl vengė atlikti to susijungimo.


AR VERTĖJO VARDAN NORO PASIKELTI SĄRAŠE - ŽLUGDYTI
BENDRĄ Santalkos Lietuvai IDĖJĄ ? ? ?
 

    Jei Sąrašas Nr.10 - tai sąrašas yra iš visos Lietuvos surinktųjų geriausių partijos atstovų, kurių nuotraukų nėra tame kalendoriuje - nėra žinomų "Santalką Lietuvai" atstovaujančių asmenybių žymių. Aš kaip buvęs kaunietis, iš pavardės žinau nuo seniai tik Jūratę Zapolskienę, kuri buvo Pensininkų partijos viena iš lyderių ir dabar KSS-SL užima labai atsakingai-svarbias pareigas, be kurios partija net neegzistuotų. Ji ir jonaviečiams gali būt žinoma, nes Jonavoje ne mažas buvo skyrius Pensininkų partijos. Labai gaila, kad mums nepavyko su juo susijungti. Man, jau vienas jonavietis pareiškė, kad ponia Jūratė turėjo būt sąraše aukščiau. Peržiūrėjus sąrašą, Jūratė Zapolskienė kaip buvusios Pensininkų partijos senbuvė, kažkodėl yra tik viena - sako, kad daugiau  iš buvusių Pensininkų partijos tarp 41-o paskelbtųjų kandidatų - nėra. Ar taip? Klausiu, nes visų nepažįstų - biografijose buvusi partija neminima.

    Kad KSS-SL būta konflikto, tai tą konfliktą į viešumą išnešė "Santalką Lietuvai" reklamuojančiame videoklipe Audronė Vaitkutė. Ji ten tame klipe apie pensijas kalbėdama, ne dviprasmiškai to konflikto aspektus paviešino. Juk KSS-SL programoje pensijų problema, mano supratimu, neišdiskutuota, Žemės ūkio akademijoje vykusio KSS-SL ir LYČ-o susirinkimo metu apie tą problemą bandė kalbėti Pranas Kavaliauskas ir nuo salės galo jonavietis Valentinas Stepanovas, kuris mus - Jonavos skyriaus atstovus buvo atvežęs į tą susirinkimą. Aš tas neteisingo pensijų skaičiavimo metodikos V. Stepanovo straipsnius paskelbiau Jonavos LYČ-o puslapyje.

   Deja, kai kuriems jonaviečiams, išklausius Audronės Vaitkutės kalbą dėl, neva, nesančios pensijų problemos, kai Lietuvos pensininkai gauna mažiausias pensijas Europoje, manau, jai apie tai kalbėti nereikėjo, pristatant KSS-SL idėjas.  Kadangi po tuo video klipu aš pagyriau ponią Audronę, ją prisimindamas dar mergaičiukę Kauno Turistų klube, nes man patiko jos paminėtos Švietimo aktualijų svarbos akcentas, tai, gavęs neigiamų signalų apie tą klipą, privalėjau dar kartą perklausyti tą jį.
     
 
 

 


Galite visą perskaityti šį komentarą, kuriame ir Janiną Altaravičienę pagyriau ir jos mintį dėl istorijos mokymo pratęsė. Bet, dabar PRIVALAU ATSIPRAŠYTI, dėl A. Vaitkutės per didelio liaupsinimo, kad, neva, "pradėjo nuo švietimo ...", kai ištikrųjų pradėjo nuo pensininkų ir jais užbaigė. Kodėl dėl Audronės suklydau, paaiškinti negaliu, nuotaikos savo dabar nepamenu, ką išklausęs galvodamas rašiau. Matyt, man Baltarusijos tautinė vėliava rūpėjo, kurią reikėjo paminėti komentare, nes dėl jos broliai gudai ne tik suiminėjami, bet ir masiškai  žalojami, ir net nužudytų-dingusiųjų be žinios nemažai. Todėl lietuviškų "problemų" trupinėliai krenta iš dėmesio lauko, kai toks kontrastas už poros šimtų kilometrų. Todėl ir visiems siūlau įdėmiai išklausyti A. Vaitkutės kalbą.

 Girdime jos piktą kalbėjimo toną, kaip ji jau "kelias komandas pakeitusi". Ką klausytojas gali pagalvoti, kai tokį "perlą" nugirsta?
    Ne veltui šalia esančioms nelabai malonu tokį piktumą klausyti - net nužvelgė šalia stovinti.
    Kad ponia Audronė nemato išmaldą prašančiųjų benamių - tai negi niekas negali juos jai parodyti? Jų jau mažėja, bet ar galima tai neigti?

    Negi nematome, kad tik Lukašenkos rėžimas viską neigia? Negi šio diktatoriaus keliu reikia eiti? Kas čia per "agitacija", kai vietoje to, kad kalbėti apie pagalbą skurstantiems, tai čia atviras kvietimas nematyti vargšų? Ar tokį "šedevrą" išgirdę galą su galu vos suduriantys, negi jau "puls" už tą komandą balsuoti, kurios kalboje kažkoks liguistas nusistatymas prieš pensininkus ir pensijas?

 

Kodėl kauniečiai kedainiečių GEROS DVASIOS ir MEILĖS vyresniajai kartai
pavyzdžiu KSS-SL pristatymo klipe
scenarijų negalėjo pasukti?

Kodėl nepasikonsultuota su Lietuvos Pagyvenusių žmonių asociaciją (LPŽA)?

   
 
Galima pasididinti šį KOLIAŽĄ

 

    Ar čia ne provokacijai buvo parengta ši A. Vaitkutės kalba?

    Po mokymo nuo darželio minties vėl prie kažkokių "savo draugų" pradėjo, norinčių pagarbos. Nuo 12:20 įrašo dalies ponai Audronei graudu, kad kai kurie jos bendraamžiai ir vyresni nori būt labai reikšmingi,  būt pagerbti, valdyti, NORI BŪT SĄRAŠE PIRMOSE EILĖSE.

     Ką ji čia mintyje turi?
     Kas iš pašalinių gali čia ką suprasti?
  
    Sąrašai dar tuo metu viešai net nebuvo paskelbti. Tai ar ne pylimas į visuomenę, kad "kartų solidarumo" junginyje vyksta nuožmi kova dėl patekimo į sąrašus?
   Ir ką konkrečiai ponia Audronė turėjo mintyje, tai sakydama net daugiskaitoje?
  Ką pagalvos išgirdę A. Vaitkutės pasipiktinimą dėl noro būt sąraše pirmose eilėse, kai pamatys KSS-SL sąrašus?
   Ką pagalvos kiekvienas, pamatęs piktą Audronę Vaitkutę, kad ji smerkia garbaus amžiaus ir vyriausią Seimo narį Juozą Imbrasą, esantį net 2-trą po Arvydo Juozaičio?

  Juk, būtent, jis ir yra tose pirmose eilėse! Tose pirmose eilėse  pensijinio amžiaus yra ir A. Juozaitis, ir Janina Dovydaitienė, ir Raimundas Gaižauskas , o Alfredas Kiškis ir Feliksas Alius Valys po metų-dviejų bus pensijinio amžiaus. Tai dešimtukas - pirmoji eilė.
  
  Tai kam čia tokia reikalinga ANTIREKLAMA šiame klipe?
  Ar negalima buvo iškirpti ar išvis perfilmuoti klipą?

  Juk tai aš ir siūliau padaryti, nurodydamas labai grubias kompozicines filmavimo operatorines klaidas, jau nekalbant apie oratorines, kai reikėjo pasirepetuoti.

   Kokiu tikslu tas įrašas į eterį buvo paleistas?

   Juolab, kito klipo mes nerandame, kad jį Facebook-e galima būtų platinti. Kaip reklamuoti idėją, kai jai normalaus pristatymo nėra?

  Nieko nuostabaus, kad girdėjau kalbas, jog Audronė išviešinusi iškilusį konfliktą - bandė niekinti kitą konfliktuojančią pusę, kai man teko gesinti-raminti. Gaila, bet ...

  Todėl, matydamas, kad Audronė sukasi to konflikto židinyje, jos pabandžiau paklausinėti, kas man neaišku dėl to Kauno skyriaus reklamavimo tikslų bei PATEIKIMO METODIKOS, kuri mums nežinoma. Juk dėl tų platinamų    kalendoriukų aiškintis reikėjo skubiai, kad mums mokėti juos pristatyti.  Kadangi jos elektroninio pašto adreso neturėjau, o Fasebook-o paskyroje Audronė asmeninių žinučių funkcija nesinaudoja (net neskaito jai siunčiamų klausimų), todėl buvau priverstas aiškintis KSS-SL  ir "Jaunimas už Arvydą Juozaitį" F.b. grupėse.
     Bet, deja, kai normaliai kelis kartus paklausiau, "pasigrožėkite", kaip jaunystės Turizmo veiklos kolegė man atsakė:

 

      Kaip matote, mano komentare nebuvo jokio šauktuko. Iš kur ji paėmė, kad "rėkiu", kad esu "rėksnys"? Juk man tuos kalendoriukus reikia dalinti ir nežinau, kuo svarbi ta "Kauno skyriaus komanda". Kuo ji svarbesnė už J. Imbrasą, S. Lapėną, prof. D. Sarafiną, dr. A. Kiškį?

   Susikooperuotas fotografavimasis studijoje brangiai nekainuoja, o rinkiminei kampanijai tų kalendoriukų tiražas galėjo būt tik nusifotografavusiųjų artimai  aplinkai minimalus, o ne maksimalus, be reikalo išmetus paramai skirtus pinigus.
  Todėl man teko paaiškinti savo požiūrį, ką aš matau rinkėjo akimis. Dėsčiau, atrodo, mandagiai ir bandžiau įtikinti, ir laukdamas argumentuoto atsakymo, ir tikėdamasis gauti svaresnius bei man nežinomus aspektus, dėl kurių būtų verta tuos kalendoriukus dalinti. Tam reikėjo tik aiškaus žodinio papildymo ir iškilusi problema, gal, būtų išnykusi? Tačiau, iš panelės A. Vaitkutės, štai, ką gavau:
 


 D ė m e s i o , KIBERNETINĖS ATAKOS dėka ir ši nuotrauka šio tinklalapio autoriui iš jo kompiuterio  ir iš serverio programišių buvo pašalinta.

 

 Jei jau supyko, tai, panašu, kad jokių argumentų neturi, nors Audronė su jonavietėmis važiavo į Kintus  ar Ventės ragą dėl partijos steigimo - yra viena iš "Santalka Lietuvai" aktyvisčių.
     Todėl man tapo keistu Lukašenkos OMON-o stilius su klyksmu mane nutildyti. Pamačiau, kad įsižeidimo priežastis, jog, neva, "įžeidžiau-pažeminau" Kauno pirmininkę Janiną Dovydaitienę, ją pavadinęs DAILININKE. Ją taip pavadinau, nes J. Dovydaitienė yra baigusi Dailės akademiją ir dirbusi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio DAILĖS muziejuje bei pagal dailės profesiją gana ne mažai dirbusi. Todėl nemaniau, kad "pažeminau" Kauno pirmininkę. Kad "nežinotų" savo skyriaus pirmininkės profesijos, to negalėtų būti, nes net iš pabendravimo, tik susipažinus su ponia Janina Dovydaitiene, man pasidarė aišku, kad ji yra prie meno linkusi. O, kad profesionali žurnalistė Audronė Vaitkutė "nesigaudytų" žmonių profesijose - to būti negalėjo. Tai negi, SUSIDARĖ KAUNIEČIŲ SKYRIUJE ASMENYBĖS KULTO TENDENCIJA, jei vietoje pirmininkės titulo, ją "pažeminau" iki dailininkės? 
    Juk dailininke ponią Janiną pavadinau ir jąją pažymėjau ("užtaginau"), nes norėjau užvesti diskusiją dėl to kalendoriuko estetikos. Dėl jos aš kiek irgi kažkiek nusimaniau, nes nuo kariuomenės laikų prenumeruodavau foto meno žurnalus - juos studijuodavau ir jaunystėje užsiiminėjau Kauno Foto klube, jame pastoviai bendraudavau su Lietuvos žymiausiais fotomenininkais, su jais ir konferencijose net tarptautinėse teko dalyvauti, nekalbant, kad aš dar ir Foto meno būreliui esu vadovavęs ir su latvių foto meno pedagogu esu bendravęs, apie jo darbo metodus esu rašęs. 
    Tad, pavadinęs  Kauno pirmininkę "dailininke", tikėjausi normalios diskusijos ir paaiškinimo išsamaus, ką reiktų daryti su didžiausia kalendoriukų krūva į Jonavos skyrių atvežta. Juk į pokalbį norėjau įtraukti ir pačią Janiną, kurią pažymėjau kaip dailės teoriją išmanančią. Juk tame kalendoriuke į akis krenta ir disharmonija, kai ne vienodos nuotraukos, kai pirmininkės nuotrauka keliasdešimt kartų geresnė, nei visų kitų. Todėl irgi žmonėms paduodant tokią "agitaciją", tą disharmonija krenta į akis. Pavyzdžiui, kai vienam jonaviečiui; daile užsiiminėjančiam,  padaviau, tai jis iš karto pasakė: "kaip anais laikais pirmoji sekretorė išskirta iš viso politinio biuro".  

    Gal ponia Janina sąmoningai išskirta, kad į ją dėmesys kristų ir simpatijų labiausiai iš pirmo žvilgsnio gautų? Jei ją reikia būtinai į Seimą agituoti - ją reitinguoti, tai reikėjo tiesiai šviesiai mums pasakyti, kuo ji vertingesnė nei visi kiti 7 prieš ją esantys sąraše. O dabar, ką turime iš oficialių duomenų - matome:
    1. Prieš Janiną 7-tuoju numeriu esantį mokslų daktarą Alfredą Kiškį tikrai vertingesnį matome Seime nei Janina, tik bakalauro lygio išsimokslinimo ir dar labai seniai. Juk sovietines disciplinas reikia pervertinti - naujai perkratyti, nes mokslas vietoje nestovi.
     2. Dar svarbiau, kad sąraše aukščiau iš jaunesniųjų stovi ne mažiau magistro išsilavinimą turintys, arba pareigybėse žymiai svarbesnėse buvę, nei aktyvistė ponia Janina, turinti didelę patirtį savivaldybių lygmens veiklą. Tai nuo jos į savivaldybės tarybą ar ne reiktų pradėti?  
     3. Juk politikoje ponia Janina tik nuo 2020 m. sausio mėnesio - taip jos biografijoje parašyta.
     4. Todėl rinkėjams ji dar nežinoma - žinoma mažiau, nei kiti prieš ją 7.
    
     5. Tai jautėsi, kai buvo LRT dvi diskusijos, poniai Janinai net neteko kalbėti.  Bet jei kažkas nori kad ji eitų į Seimą, kodėl vienmandatiniuose rinkimuose neišsikėlė, kaip kiti 7?
   6. Juk tik vienmandatininkai labiausiai agituoja  partijas.
   7.  Kaip galima tikėtis gero rezultato, jei vienmandatiniuose rinkimuose kandidatų mažiausiai iškelta?
   8. Negi nežinoma, koks rinkėjų yra prastas nusistatymas į sąrašistus?
   9. Tai kodėl toks didelis dėmesys į vidaus kovą sąraše?
   10. Ar tai prisideda prie partijos prestižo kėlimo - jos reklamavimo?

   Klausiu teoriškai.  Tuo klausimu norėjau diskusijos ir norėjau savo požiūrį pakeisti, gavęs papildomą informaciją.

   Tai kodėl vengta diskusija ir atsisakyta man pateikti informaciją?

  Juk aš buvau ne nuo gatvės, o klausiau ponios Audronės kaip Santalkos Lietuvai agituotojas ir klausiau ne viešoje erdvėje, o specializuotoje už Arvydo Juozaičio idėjų grupėse dviejose.

   Tai, kaip matote, kadangi tai buvo viešas pokalbis ir mane ponia Audronė išvadino "girtu", nors aš su pirmojo knygnešio Jurgio Bieliniu anūku Jonavoje buvau Blaivybės draugijos steigėjas ir sportavau ypatingai intensyviai, kai su panele Audrone bendravau jaunystėje - ji būdavo, lyg, teisėja, o aš varžybose dalyvaudavau - labai daug treniruodavausi. Ji mano blaivų gyvenimo būdą turėjo žinoti ir "girtu" pavadinti negalėjo. Tai akivaizdu, kad ji jau POLITINIAIS MOTYVAIS bandė mane paniekinti, neturėdama jokių atsakymų į mano pateiktus klausimus. Ir kadangi ponia Audronė dezinformavo skaitytojus dėl Kauno skyriaus pirmininkės profesijos, todėl man reikėjo įrodyti, jog ji neteisi, rašydama, kad "Dovydaitienė ... nieko bendro su daile neturi". Todėl rašydamas komentarą, pateikiau iš KSS-SL naujienlaikraščio 8-tajame sąrašo numeryje esančios Janinos Dovydaitienės biografiją, skirtą rinkėjams. Prie komentaro pridėjau nuotrauką šitą:


    Taigi, kaip tikėjausi, KSS-SL aktyvistė A. Vaitkutė savo OMON-inio stiliaus pažadą įvykdė -  MANE NUTILDĖ, ne tik mane užblokavusi, bet ir viską ištrynusi, tuo savo elgesiu parodydama, kad, tikrai, Kauno skyriuje kuriamas asmenybės kultas, kaip tai dabar daro V. Putinas ir A. Lukašenka.
   Aišku, gal to nėra kauniečių skyriuje, gal tai A. Vaitkutė tik įspūdį sudaro?

   Mat, porą kartų dalyvavau Kauno skyriaus susirinkimuose ir žavėjausi jo nuostabiais veiklos principais, todėl užpraeitame rašinyje bandžiau parodyti, kaip reikia dirbti kauniečių pavyzdžiu, ir kaip nedirbama visiškai Jonavoje. Tada Audronės Vaitkutės nebuvo kauniečių susirinkimuose. Ją mačiau tik per Prezidento rinkimus Švietimo muziejuje, kai Arvydui Juozaičiui kažką įtikinėjo. Tada iš kauniečių būstinės į Jonavą vežiau agitacinę medžiagą, kurią su keliomis moterėlėmis (dabar LYČ-o skyriaus narėmis) dalinome gatvėje, kai iki rinkimų agitacijos pabaigos vos kelios valandos buvo belikę. Todėl dėl agitacijos kyla tokie klausimai:

   1. Tai, negi, ir dabar ta pati '"metodika" bus panaudota?
   2. Kodėl po šiai dienai nėra normalios agitacijos; be laikraštukų tik "kelių egzempliorių" mums pateiktų?
   3. Kur normalus klipas, kad galima būtų panaudoti socialiniuose tinkluose?
   4.  Negi galima naudoti A. Vaitkutės "agitaciją" prieš pensininką A. Juozaitį  ir prieš kitus pensininkus pirmajame dešimtuke?

     
     Keliu triukšmą, nes dar yra laiko FINIŠO SPURTUI. Bet jau reikia pradėti spurtuoti, o ne "burbulus tuščius pūtinėti", kaip tai daro  A. Vaitkutė tame "agitaciniame" klipe, pasakiusi "tikinti stebuklu". STEBUKLAI ĮVYKSTA TIK KAI JIEMS ATSIDUODI, ATSIRAITOJĘS RANKOVES, o ne tada, kai sau šaką pjauni, ant kurios sėdi.
    O tai ir daro buvusi Ziberto vardo šilko-pliušo kombinato žurnalistė - aš jos straipsnių knygą storiausią turiu išleistą. Dar storesnę ir aš galėčiau išsileisti; ne ką mažesnės apimties, kaip "Lenino raštus", ką esu prirašęs sovietinėje spaudoje ir Nepriklausomybės įtvirtinimo laikotarpyje, nors žurnalistikos nestudijavau ir korespondentu nedirbau.

   Bet, analizuojant partinį lukašenkinį UŽTILDYMO stilių, (tai pateikiu analizei), papildau, jog A. Vaitkutė, matyt, nelabai gaudosi informacinėse technologijose, kuriose yra labai paprasti metodai, kaip ištrintą komentarą pasaugoti, nors esi ir užblokuojamas. Tokius "nutildymus"-blokavimus masiškai atlieka profesionalūs Kremliaus propagandistai. Su jais turiu kovos patirtį ir todėl kai ką išsaugojau ir čia pateikiau. O kad dabar ištrinta, tai net dabar parodo  komentarų skaičius 4 , o ištikrųjų dabar yra kol kas tik 1-as.

   Aišku, grupėje "Lietuva yra čia"  Audronė Vaitkutė tik savo "grožybę" išsitrynė, bet mano komentaro nedrįso ištrinti, nes buvo liudininkas Vytautas Eigirdas, kuris ne tik pažymėjo mano komentarą, bet ir pasigedo  KSS-SL Kretingos skyriaus pirmininko Remigijaus Buožiaus. Toks pasigedimas ir įrodo, kad tokioje "agitacijoje" kiekvienam būdinga kažką šalia A. Juozaičio pasigęsti, ypač, kai pamato kažkokius "Kauno atstovus". O kur KSS-SL dėmesys periferijai?


Galima pamatyti  šią temą grupėje "Jaunimas už Arvydą Juozaitį".

      

   Tokį kalendoriuką tinka dalinti tik nuotraukų autorių ARTIMOJE APLINKOJE: jų darbovietėse ir jųjų gyvenamuose kiemuose. Bet tik, jokiu būdu ne Kauno miesto gatvėse, kuriose juos mažai kas pažįsta. Jei nepažįsta, tai bet koks  ... norės susipažinti, o jų biografijų ant kalendoriaus nėra. Todėl tokie kalendoriai tinka tik ARTIMOJE APLINKOJE tų pavaizduotųjų. Joje tokia AGITACIJA, tikrai, bus net labai efektyvi Santalkos Lietuvai idėjai skleisti, nes pažįstamąjį tikrai susilankstys ant savo rašomojo darbo stalo, kad paagituoti už pažįstamąjį. Bet prie to turėjo būt ryškesnis akcentas LYČ-o idėjai - vien programos nuostatų ir pažadų neužtenka, kur pastarieji mums  tapo neaiškūs. Juk su pažadų politika reikia elgtis labai atsargiai.

   Taip, kad, jeigu ignoruojamas M. Gorbačiovo paskelbtas VIEŠUMO principas - tai gali būti viena iš nesėkmės priežasčių. Todėl tai viešinu, nes tai yra labai didelė liga politiniuose ir visuomeniniuose dariniuose.

 

   Štai, kad ir ir minėtame naujienlaikraštyje apie seniūnaičius J. Dovydaitienės puikus straipsnis ir prie jo jos pateiktas sąrašo numeris.  Jei tas straipsnis patiks - pareitinguos.

    Bet, jei dirbtinai bus prireitinguota per tų kalendoriukų gausą ir bus nustumti politikos lyderiai iš sąrašo, tai ką veiks Seime tie naujokai-

nežinomieji?

   O, svarbiausia; tokia "agitacija" ar ne lems tai, kad gali neužtekti balsų  sąrašui net patekti į Seimą?

   Tai, ar ne verčiau ką nors naujo; patrauklią sentenciją įrašyti iš programos

prie žinomų  - sąrašo lyderių ir tai paplatinti?


  Manau, kad tik tik toks korektiškas veiksmas gali sukelti žinomumo sprogimą ir staigmenos patekimą, paguldant ant menčių sociologinių

apklausų rezultatus. Liko visai ne daug, ir norisi turėti teisingos-kokybiškos agitacijos.

 Agitacijos efekto kokybinis šuolis įvyks tik tada, jei pavyks staigiai

 ištaisyti tai, kas buvo nepadaryta-ignoruota.

Todėl kartoju Jonavos skyriaus klaidas su tikslu, kad visuose skyriuose taip pat pataisyti ką nors panašaus:

 

 

ĮSILAUŽIMO Į MANO KOMPIUTERĮ IR Į SERVERĮ
Į  R  O  D  Y  M  A  I


     Įsilaužimas įvyko per internetą, net dirbant prie šios temos tinklalapio, kai From peidžo programoje dingo iš teksto Kauno komandos kalendoriuko ir Audronės Vaitkutės "šedevro" nutildyti mane nuotraukos, kai jų vietoje teliko tik kvadračiukas su kryžiuku raudonu, rodantis, kad buvo nuotrauka įstatyta, bet jos nebeliko mano byloje, kurios pavadinimas "rinkimai". Taip visada būna, kai ir į serverį nenusiunti nuotraukos, tai tada visad būna tas kvadračiukas (nežinau, kaip tiksliai jis turi vadintis), kuris turi pėdsaką įstatytos nuotraukos, bet, kadangi iš bylos negauna signalo, todėl ir nerodo nuotraukos, o rodo, kad ji turi būti.

 

 Nuėjęs į bylą, tų nuotraukų neradau. Norėjau parsisiųsti iš serverio, bet ir serveryje taip pat neradau tų dviejų nuotraukų.

   Bet labai maloniai nustebau, kad internete tos nuotraukos nepasinaikino, bet jos įgavo labai keistus adresus, nieko bendro neturinčius su mano tinklalapio sistematizuotais mano suteikiamais pavadinimais.


Galima pamatyti visą vaizdą mano kompiuterio tinklalapio kūrimo From Page programoje, kaip atrodė pašalintos Kauno komandos nuotrauka, kurią vėl iš naujo įdėjau, naujai ją sukūręs ir kaip bei katroje vietoje buvo sunaikintos nuotraukos ženklelis. Internete vietoje to kvadračiuko buvo antra tokia pati nuotrauka šiek tiek mažesnio formato.

Internete kaip atrodė PERADRESUOTA nuotrauka, galite pamatyti pagal; mano šios temos internete Google-Chrome užvardymą "Kodel KSS-SL negalima reklamuoti", matote nuspaustą baltą paskyros nuorodą ir šalia skaičiukus, kuriuos pelės užvedimo metu  iššoka ros nuotraukos adreso skaičiai.

Viršuje Internetinių paskyrų juostoje šalia su tokiais pat skaičiais dar neatidaryta šviesiai mėlyna paskyra. Atidarytos (baltos) paskyros šios temos adreso pabaigą "index.htm" matote šioje nuotraukoje, o ją pasididinę-prasiplėtę, galite pamatyti ir visą - pilną šios temos adresą. 

Parodau, kai Kiberatakos nėra ir failas normalus:


Galite pasididinti,ir pamatyti platesnį mano kompiuteryje vaizdą naikintos nuotraukos vietoje

 

O čia žemiau Audronė Vaitkutės komentaro "grožybės" INTERNETE nors iš mano kompiuterio bei serverio ištrintas, bet internetiniai pėdsakai tos nuotraukos vaizdo likę, tik kažkokių hakerių pakeistas adresas - šalia to pakeisto adreso skaičiukai::

Galite pasididinti visą puslapio pakeisto adreso nuotrauką ir pabandyti hakerių psichologiją pastudijuoti.

 


O, štai, atidarius visą nuotrauką su pakeistu adresu (paskyra atidaryta yra balto klavišo), kur matote ir PAKEISTĄ VISĄ ADRESĄ, su adreso pradžia "scontet'" ir toliau kažkokie šifrai su nuotraukos dydžio 280x280 išmatavimu ir po juo skaičiai 120089105_715..., tai nuotraukai duota numeracija, kurią turi ir atidarytos paskyros baltas klavišas. Kokiu principu sudaroma numeracija, supratimo neturiu.

 


Galite pasididinti VISOS A. Vaitkutės mane kvailinančio - man grasinančio komentaro iš kompiuterio išimtos nuotraukos ir internete tik pakeisto pilno adreso nuotrauka

 

Galiu tik pasakyti, kad terminas CONTENT - tai internetinis terminas, turintis labai daug reikšmių, bet aš studijuoti to termino teorijos dabar neturiu galimybių ir laiko nėra.  Ką pastebėjau, kad paėmęs savo adresą ir google- s paieškai pateikęs, panašių adresų su "s + content" adresų begalės. Labai daug aptikau visai neatsidarančius - visai neveikiančius failus.

Labai būtų malonu, kad kas žino, ką reiškia tokie adresu kaitaliojimai - praneškite. BŪSIU dėkingas.  

  Čia galite dresus atsidaryti per scontent ataką Vaitkutę "papyktino" ir Kauno "komanda"

Čia galite susipažinti su dar viena Kibernetine ataka demaskavus 1947 m.  "partizanų" vardu Lebrikų šeimos išžudymo organizatorių Enrichą Gaubtį, kaip NKVD agentą

    Todėl visų tokių atakų ar ne reikia šaltinio ieškoti nedraugiškose mūsų kaimynystės šalyse?

Kiber ataka VRK serveriuose?  ,

   Taigi, ne tik mūsų skyriuje LYČ-o neveikla gadina nuotaiką, bet dar ir sklandančios kalbos dėl neįvykusio susijungimo su Centro partija-tautininkais, dėl, neva, pastarųjų „nesutikimo jungtis“. Tik minėtuose Jonavoje debatus stebėjęs sociologijos mokslų daktaras-profesorius Gediminas Merkys paaiškino, jog jungtis dėl 7-ių %-tų barjero koalicijoms neapsimoka, o vieną bendrą partiją sudaryti procedūriškai jau neįmanoma, nes tuos susijungimus būtina tvirtinti besijungiančių politinių darinių suvažiavimuose ir toms procedūroms laiko nebeliko. Todėl būtų gerai, kad Santalkoje Lietuvai tokios paskalos nebūtų laidomos, nes reikia dirbti SANTALKAI, o ne skaidymuisi, ir to susijungimo siekti būtina kad ir po rinkimų.

Todėl šiam periodui, kad įgyvendinti KSS-SL programą, skyriui būtina organizuoti viešas diskusijas, tą programą reklamuoti. Ypatingai atkreiptinas dėmesys į skaudžias Švietimo problemas, nes mūsų skyriuje yra net 3 pedagogai, o nuo Centro partijos-tautininkų Jonavoje išsikėlusi docentė Nijolė Čiučiulkienė  kaip tik yra  mokytoja ekspertė, 2004-10-12 Kauno technologijos universitete (jame kaip KPI docentu buvo ir mano tėvas nuo jo įkūrimo laikų) apsigynė mokslo daktaro disertaciją „Probleminis mokymasis-verbalinę komunikaciją anglų kalba emancipuojantis procesas“.

 Bet, deja, VRK sistemoje įvykdyta, matyt, kibernetinė ataka – buvo panaikinti Nijolės Čiučiulkienės visi biografiniai duomenys:

 Kad, neva, kandidatė „slepia“ savo  duomenis, sužinojau iš žmonių, kurie jos nepažįsta ir bandė pasidomėti. Šioje anketinėje apklausoje sudėti tik minusai, lyg, docentė būtų „bemokslė“ (neva, „niekur nesimokiusios ir niekur nedirbusios, neturinčios net pomėgių“) - sudaro įspūdį, kad ji „slepia“ savo kompetenciją, todėl jau jai yra padaryta didelė žala po įvykusių diskusijų. Man pačiam pranešus apie tai VRK ir Centro partijos-tautininkų atsakingajai sekretorei, jau, lyg, VRK pripažino klaidą.  Tikėkimės, kad ji bus ištaisyta, dar net įdėjus normalią foto studijoje sukurtą portretą, o ne iš  grupinės nuotraukos iškirptą. Keista, kad man pakėlus triukšmą, VRK nors ir pripažino savo klaidą, bet pradėjusi taisyti docentės biografinius duomenis.

 
 

         Tačiau tik šiek tiek pataisė  ir nebaigia pildyti – iki šiuo momento (rugsėjo 17 d. 13 val. 30 min.) docentė dirbo „tik iki 1986 m.“ ir daugiau jokių žinių nėra, nebuvoa jokios nei mokslinės, nei pedagoginės, nei visuomeninės veiklos, nėra ir jokių pomėgių, šeimyninės padėties „nenurodė“ ir „nenurodė“, ką dar norėtų apie save pasakyti.

      Todėl nieko nuostabaus, kad ji dabar paskelbtuose reitinguose užimą absoliučiai paskutinę vietą, dar atskirai pabrėžus, jog, „Nei vieno procento nesurinko Nijolė Čiučiulkienė. Už ją pasisakė 5 asmenys.“  Balsavo 1002 respondentai. To balsavimo nemačiau – gal jie buvo vykdomi slapta?

Kai VRK slepia biografijos duomenis, daro kažkokias „klaidas‘" ir dar nesiteikia jas pilnai ištaisyti, tai nieko nuostabaus, kad žmonės atsivertę tokią be duomenų „biografiją“, net nesiruošia reitinguoti už nepažįstamą.

Ar šis Baltarusijos „rinkimų“ fenomenas Jonavoje ne reikalaus teisminio ginčo ir reikalavimo atidėti rinkimus?

Todėl VRK turėtų viešai atsiprašyti – kompensuoti padarytą moralinę žalą, tai viešai pranešant-atsiprašant prieš visą Jonavos visuomenę, o taip pat paaiškinant tos klaidos priežastį, arba pradėti tyrimą dėl galimai sąmoningo veiksmo. Juolab, kad ir daugiau tokių „klaidų?“ atsirado.

Todėl apie šią kandidatę, šio skandalo fone, galiu čia plačiau pateikti, ką prisirankiojau interneto platybėse:

 
    Taigi,  N. Čiučiulkienė, tapusi Edukologijos mokslų daktare, šiuo metu dirba Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrinės komunikacijos bei edukologijos centro Edukologijos psichologijos ir profesinės edukologijos katedroje - yra tos katedros 10-ties net tarptautinių mokslinių publikacijų autorė.

  

    Be to kartu su daugelių mokslinių straipsnių bendrautoriumi profesoriumi Gediminu Merkiu, Kauno Sąjūdžiu ir Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacija, docentė N. Čiučiulkienė mokslo srityje kovoja su neskaidrumais ir net plagiatais, yra vadovėlio „Edukacinės inovacijos rengiant pedagogus“, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademijos moksliniame rinkinyje ŠIUOLAIKINĖS VISUOMENĖS UGDYMO VEIKSNIAI straipsnio „Studentų praktinio pasirengimo ypatumai, plėtojant įsidarbinamumo kompetenciją: socialinių dalininkų vaidmuo“  bendraautorė. Ji 1986 m. Vilniaus universitete įgijo filologo-anglų kalbos ir literatūros dėstytojo specialybę, po to studijavo Maskvos valstybinio M. Lomanosovo universiteto aspirantūroje, o 1996 m. Kauno technologijos universitete įgijo edukologijos (švietimo vadybos) magistro kvalifikacinį laipsnį, o aukščiau 2004 m. minėtos disertacijos dėka įgijo Socialinių mokslų daktaro mokslo laipsnį.   Tai, kaip matome, G. Čiučiulkienės moksliniai interesai: tai tarptautinė komunikacija, mokslo komunikacija, šiuolaikinė retorika, bendroji didaktika, aukštojo mokslo didaktika, užsienio (anglų) kalbos mokymas ir mokymasis, mokymasis tyrinėjant, probleminis mokymasis; mokytojų rengimas; mentorystė; nuotolinės studijos; moderniosios literatūros kritika ir teorija. Todėl stažavosi ir paskaitas skaitė Maroko Caddy Ayad universitete, Prancūzijos socialinių darbuotojų Ascoria Rennes aukštojoje mokykloje, Rumunijos Constantos universitete, Suomijos Oulu universitete, Prancūzijos Angero, Tarbes ir Suomijos Vaasa technologijų univesitetuose. Juose N. Čiučiulkienė skaitė paskaitas, kaip „Argumentavimo kompetencijos ugdymas inžinierių rengime“, „Efektyvios mokslų komunikacijos principai“, „Kas yra efektyvi prezentacija?“, vedė debatų pratybas debatų treneriams ir studentams, apie socialinių visuomenės modelių formavimąsi, analizavo profesinės pameistrystės rengimo programas, stebėjo ir komentavo Mokslo centrų ir muziejų „Edutainment“ programų įgyvendinimo projektus, kalbėjimo užsienio kalba emancipavimo tematika, vedė probleminių sprendimų grįsto mokymosi praktikumus dėstytojams ir studentams, mokslininko mentalinė lyderystės, Retorikos gebėjimų lavinime, Lygios galimybės ir nediskriminavimo skatinimą darbo rinkoje,  ... Daug dirbo ekspertinėje ir konsultanto veikloje, kaip Mindaugo Puidoko patarėja, Švietimo ir kvalifikacijos tobulinimo programų ir kitų edukologijos sričių vertinimo ekspertė. Todėl, manyčiau, kad ypatingai reiktų Santalkai Lietuvai prisidėti šios edukologės parėmimą rinkiminėje agitacijoje, nes jos patirtis kaip tik tinka „Lietuva yra čia“ idėjų tikslams.

       Tarp išvardintųjų veiklų  docentei Nijolei Čiučiulkienei rugsėjo 28 d. išpuolė organizuoti nuotolinę Tarptautinę debatų laidą Užsienio kalbų mokymo problemoms aptarti. Kas juos pažįstatate, galite pranešti.

   Rugsėjo 29 d. Jonavos savivaldybės salėje tarp kandidatų į Seimą vėl vyks debatai verslo klausimais, kurias su verslininkų organizatoriumi vėl moderuos tas pats Jonavos televizijos darbuotojas Vadimas Narulinas, kurio dėka tie debatai vėl bus transliuojami per vietos televiziją ir Jonavos žinių kanalą. Tų debatų iniciatoriumi yra Verslo ir Amatų rūmų filialo Jonavos skyrius, kuriam vadovauja Jonavos Baldų gamyklos direktorius, puoselėjanti senas ikikarines jonaviečių baldininkų tradicijas. Todėl panašu, kad debatai bus labai įdomūs ir turiningi.

      Bet, deja, kaip matome su Jonavoje rinkimų agitacijos grubiu pažeidimu, šiuo metu rinkimų į Seimą prieigoje prieš tai kaimyninėje Baltarusijoje įvykę masinės rinkimų falsifikacijos faktai gali grėsti ir daugiau ir mūsų rinkiminei sistemai. Todėl ne tik ne galima atsipalaiduoti, bet nuo seniausių istorinių laikų labai mums giminingos tautos reikėtų mokytis dėl jos susitelkimo, aukštos protestų kultūros, ir, aišku, neužmiršti kaimynus užjausti, suprasti jų sunkumus – nebūti mums abejingiems dėl pačių grubiausių, sveiku protu nesuvokiamų Žmogaus teisių pažeidimų. Tuos lukošenkinius pažeidimus organizuoja ir mūsų sostinės policija, pastoviai persekiodama ir teisdamasi su kandidate į Seimą lietuvių kalbos mokytoją Astrą Astrauskaitę dėl mosikavimo su Valstybine vėliava Vėliavos dienos progos metu. Kaip tik vakar. Vilniaus apylinkės teismas jau net VII-tu posėdžiu paskelbė nutartį dėl šio vėliavos mojavimo „nusikaltimo“. Jo absurdiškumui pabrėžti sukūriau koliažą šį:

Todėl Lietuvai jau gera naujiena – galime sveikinti Astrą vakar laimėjusią teisminį ginčą su policiją, atidirbinėjančia kaimynininio lukašenkinio rėžimo metodu. Lietuvos sisteminė žiniasklaida, pagal Baltarusijos pavyzdį, dar nutyli, kad  "Trispalvės byla" Astrai Astrauskaitei – nutraukta“. Apie tai pranešė ir alakas.lt  Be to, pasiekta ir dar viena Istorinė pergalė prieš LRT savivalę, kurios dėka vakar per LRT pirmą kartą įvyko demokratiški debatai.

 

Prieš juos per Dienos aktualiją ir dėl Lukiškių aikštės jau geros žinios, matant sostinės merą apsiputojusį, visus „kvailiais“ laikantį, kaip pienburnį dar be kaklaryšio prieš žiūrovus išsidarinėjantį. Tikėkimės, kad jau , kai buvo .

Juk korikas Muravjovas pirmiausiai Baltarusiją naikino ir už gerą darbą buvo pakeltas į Vilniaus generalgubernatoriaus pareigas. O dabar R. Šimašius jo veiką tęsia, Lukašenkai į nagus susidorojimui atidavęs opozicijos narius, kai buvo „teisingumo“ministru.

Todėl KK laikraščio redaktorė Giedrė Gorienė parašė,  jog  „Lietuvos teismuose prasidėjo kažkas panašaus į išsilaisvinimo procesus, kurie vyksta Baltarusijoje: ...“

     Taip, kad, nors mūsų idėja yra „Lietuva yra čia“, bet nesutinku su paistomais „tik save žiūrėti“ reikalavimais. Užtenka, kad Vakarai Baltarusijai yra abejingi – Rusijos visuomenei šiuo metu Baltarusijos žmonių skausmas labiau atjaučiamas. Todėl ir mūsų problemų niekas netjaus, jei nenorėsime savo artimiausių kaimynų bėdų matyti. Tada ir pas save nematysime jų priežastingumo, jei nestebėsime ir nesimokysim iš kaimynų karčių pamokų.

    Todėl stebina minėtuose Jonavoje vykusiuose kandidatų debatuose buvusio – juos stebėjusio Sociologijos mokslų daktaro Gedimino Merkio tarptautinė pastaba, apie tai, kaip niekšiškai Baltarusijos atžvilgiu šiuo metu elgiasi Europos sąjunga. Mat, profesorius Gediminas Merkys savo straipsnyje „Baltarusijos klausimą Vakarai gali išspręsti akimirksniu, bet nenori“ – davė šokiruojančią moralinę išvadą. Iš situacijos matome, jog Putino, Macrono ir Merkel... yra kažkoks užslėptas sandėris tęsti Schrioder–izmą. Be to G. Merkys pabrėžė, jog Lietuvoje vienam gyventojui BVP sukuriama 3 kartus (!) daugiau nei Baltarusijoje. Gaila, profesorius nepaminėjo, jog Lietuvos žemės ūkis eksportui irgi 3-is kartus daugiau pateikia produkcijos, nei visas 4-is kartus didesnis neefektyvus lukašenkinis-kolchozinis ūkis, nekalbant apie neefektyvią pramonę, skirtą Rusijos kariniam kompleksui, koks buvo ir Lietuvoje sovietiniais laikais su sveiku protu nesuvokiamu reikalavimu „ekonomika turi būt ekonomiška“, dėl ko ji buvo nekonkurencinga kaip sovietinio karinės pramonės priedelis, kuri sugriuvus Berlyno sienai, tiko tik į metalo laužą išmesti.

   Bet, deja, mūsų Santalkoje Lietuvai yra daug narių (net Prezidiume), kurie, nesuprusdami TECHNOLOGIJOS ir ekonomikos dėsnių, jog, atsiradus rinkai, brangesnės ir prastesnės produkcijos niekas nepirks, labai ilgėsi sovietinių laikų, pyksta už Lietuvos, neva, „kišimąsi“ į Baltarusijos vidaus reikalus, lyg, grubiausi Žmogaus teisių pažeidimai būtų žmonijos „gėris“. Tai niekšiškas požiūris ignoruoti Žmogaus teises ir tokiems, mano nuomonė, Santalkoje Lietuvai neturėtų būti vietos. Ypač tiems, kurie aklai kartoja meluoti nemokančio A. Lukašenkos nusišnekėjimus ir dar drįsta 2009 m. prie Seimo daužiusių langus patramdymą (aišku, konservatoriško teroro negalima teisinti) lyginti su masiniu teroru Baltarusijoje ir net politinėmis žudynėmis.  Jos  irgi Lietuvoje yra, bet ne tokios akivaizdžios, kaip Baltarusijoje ir jas pas mus atlieka tokie patys buvę tik Minsko KGB universiteto auklėtiniai – tos mokymo įstaigos įtaką yra baigę beveik visi Lietuvos“ „teisininkai-teisėjai“; tik korupciją pripažįstantys.  Bet Lietuvoje esančios problemos Baltarusijoje yra daug kartų aštresnės. Todėl, prisidirbęs ir besigriebiantysis už paskutinio šiaudo,  A, LUKAŠENKA š l y k š č i a u s i a i NUSIŠNEKA, jog, neva, Vakarai ir Lietuva „kursto“ baltarusius, lyg, Lietuvoje ir Vakaruose geresnis gyvenimas yra „kaltas“, lyg, gudai „neturi teisės norėti“ geriau gyventi.

 

Todėl vidury dienos gatvėje nežinomų asmenų pagrobiama tikra ir SIMBOLINĖ opozicijos lyderė Maryja Kolesnikova, o jos kolegos Anton-as Rodnenkov-as ir Ivan-as Kravcov-as, gavę iš gatvėje praeivės signalą, kad Marya pagrobta, ir pabandę patikrinti pagrobimo faktą jos namuose, patys dingsta be žinios. Man  tada jau iš karto tapo aišku, kad jie irgi tapo pagrobti. Ir tai pasitvirtino po paros-kitos, kai šie pagrobtieji atsidūrė Kijeve ir surengė pres. konferenciją, papasakodami apie jųjų pagrobimą ir išvarymą iš Baltarusijos bei Marijos Kolesnikovos didvyriškumą; pasienyje suplėšant savo pasą bei pro automobilio langą išlindimą, kad pasilikti prie savo kenčiančios Tautos.

   Deja, LRT Panoramoje rodant tų žurnalistų konferenciją, labai neaiškiai apie juos buvo pašnekėta, o Dienos temoje Rita Miliūtė, nors ir matė tų dingusiųjų-atsiradusiųjų konferenciją, bet vis tiek kalba apie juos kaip „dar neatsiradusius“. Tuo LRT pademonstravo, kad jos Dienos „aktualijos“ filmuojamos dieną prieš tai ir visai nekoreguojamos pagal pasikeitusią situaciją. Todėl dėka tokio LRT „profesionalumo-operatyvumo“ labai daug kas patiki A. Lukašenkos melu dėl M. Kolesnikovos „bandymu pabėgti“, kuriuo apgaudinėja Rusijos propagandistus ir patį V. Putiną, jį kvailio vietoje laikydamas, pas kurį važiavo. Todėl siūlyčiau pastarojoje nuorodoje geriau įsiklausyti, Michailo Fišmano ir kitus pastebėtus pačius kvailiausius A. Lukašenkos melus. Šio apžvalgininko klausytis verta, dėl jo kilmės, kai jo prosenelis Michailas Volkenšteinas buvo buržuazinis carinio rėžimo opozicionierius ir garsus Peterburgo advokatas, rašytojo-prozaiko Antono Čechovo klasės draugas, su kuriuo susirašinėjo bei kaip advokatas 1896 m. gynė V. I. Leniną (Uljanovą) ir pagal jo motinos prašymą iki teismo išlaisvino nuo įkalinimo bei Peterburgo advokatų kolegijai rekomendavo V. I. Leniną kaip advokato padėjėją. Buvo vedęs garsaus dailininko Michailo Dabužinskio artimą giminaitę, o 1893 m. Vilniuje antrą kartą vedė ir draugavo su garsiu operos bei kameriniu dainininku Fiodoru Šaliapinu – tvarkė jo finansus bei 1895-1897 m. m. redagavo politinį žurnalą «Новое слово» - buvo šio leidinio savininku. Fiodar-o brolis Lev-as taip pat buvo Rostove-ant-Dono juristu ir dideliu A. Čechovo draugu, padėjęs jam Rostovų teatruose statyti spektaklius. Pastarojo duktė buvo minėto dailininko M. Dabužinskio žmona, o brolio Fiodor-o sūnus Vladimiras gim. 1883-1974 m. m. buvo poetu, dramaturgu, scenaristu ir teatro kritiku, parašęs žymesnes tragedijas: 1908 m. „Ivanas Rustūsis“, 1920 m. „Paganinis“, 1923 m. „Spartakas“ (Revoliucijos teatre Maskvos), 1926 m. „Dalai Lama“, 1966  m. „Linkolno mirtis“, „Popiežienė Joana“ (Jonienė kaip  popiežius Jonas VIII-asis apie 872 m. pagal neįgyvendinta A. Puškino užmačią), iš komedijų garsi 1930 m. „Machnoviečiai“, kiti spektakliai: 1915 m. „Ragana“, 1923 m. „Mauglis“, 1960 m.  „Naujas Prometėjas“ ir kiti. Moisiejaus pirmoji žmona Sofija Parnacha iš Taganrogo buvo poetė-vertėja, kuri buvo sesuo Valentino Parnacho; irgi garsaus poeto-vertėjo bei sovietinio džiazo pionieriaus bei pastarojo dvynė sesuo Jelizaveta Tarachovskaja taip pat poetė-vertėja ir dramaturgė. Jųjų tėvas Jakobas Parochas kaip Taganrogo garbės pilietis, kurį galėjo žinoti mano senelis tada besimokęs Charkovo universitete provizoriaus specialybėje, nes Jakobas ir buvo provizoriumi.

    Minėto dramaturgo Vladimiro Volkenšteino sūnus Michailas (1912-1992) buvo garsus fizikochemikas ir biofizikas – polimerų pradininkas. Pirmoji jo žmona Nadežda Volpin kaip rusų poetė-memoristė ir vertėja buvo faktinė Sergejaus Jesenino žmona, kuri mirė Maskvoje 1998 m., būdama, 98 m. amžiaus. Jos ir S. Jesenino sūnus Aleksandras Jeseninas-Volpinas (1924-2016) garsus JAV matematikas, poetas, filosofas ir vienas iš sovietinio disidentinio judėjimo lyderių. Už savo filosofinius traktatus buvo net 14 metų privestinai gydytas psichiatrijoje, bendravo su Andrejumi Sacharavu, o 1972 m. priverstinai emigravo į JAV. Jo „psichinės diagnozės“ priežastis yra tik ta, kad jis vaikystėje įtikėjo, jog meluoti niekada negalima. Jo mamos archyvuose saugomi jaunystės prisiminimai apie draugystę su Osipu Mandelštamu, apie Borisą Pasternaką, Vladimirą Majakovskį. Ji jaunystėje draugavo su literatūrologu, kurio tėvas buvo fiziku, o senelis (tėvo tėvas) buvo eseru, padėjęs Aleksandrui Kerenskiui pabėgti iš Rusijos. Pamenu aš asmeniškai 1968 metų vasarą sovietinėje armijoje, kai  su karine radijo stotimi per kovinį budėjimą; slapta klausantis kažkokią Vakarų radijo stotį, nugirdau pranešimą, kad jis po 50-tes metų prašėsi atvažiuoti į Sovietų Sąjungą – dėl to vyko derybos. Bet, matyt, dėl Prahos pavasario jam nepavyko atvažiuoti ir 1970 m. vasarą gyvenimą baigė badavimu, praktiškai nusižudęs.   

Taigi, minimo biofiziko Michailo Volkenšteino sūnus Vladimiras Alenikovas  (1948 m. gimimo) nuo antrosios žmonos yra irgi žymus kinorežisorius, rašytojas, poetas ir kino senaristas bei nusipelnęs Rusijos kultūros veikėjas. Atkreipiu jo kino komediją „Hulivudo šiukšlynas“, kurį reiktų pamatyti nuo televizoriaus nenulipantiems. Na, o pastarojo sesuo ir biofiziko Michailo duktė Marija Volkenštein (1953 gim. m.) kaip ir tėvas jos irgi biofizikė ir dar sociologė. Taigi, jos sūnus Michailas FIŠMANAS ir yra tas žurnalistas-tarptautininkas, kurio apžvalgos ir samprotavimai ne iš piršto, o iš gilios istorinės savo giminės atsiminimų ir genetiniu kodu pagristi. 

Tą genetinį kodą turi ir kiti garsūs opoziciniai Maskvos žurnalistai, kaip 10,5 val. apimties Lietaus studijos eiliniame   sekmadieniniame reportaže nuo 8:16:00 įrašo dalies praėjusio sekmadienio Didvyrių maršo Minske išsamią analizę  atlikusieji: to kanalo vyriausias redaktorius Tichon-as Dziatko (nuotraukos kairėje) ir Anna Mangait (dešinėje), kuri pirmąją savo gyvenime publikaciją buvo pateikusi, kai turėjo tik 13-os metų amžiaus.

 

. Mat Annos tėvas Viktor-as Lošek-as yra garsus Rusijos žurnalistas-redaktorius «Московские новости» ir žurnalo «Огонёк», o šiuo metu Rusijos leidybos namų  «Коммерсантъ».direktorius strategijai. Dar svarbiau, jog Annos mama Marina Devona-Lošek yra direktorė M. Puškino vardo valstybinio vaizduojamojo meno muziejaus, kuris net ne mažesnis, nei  garsioji Tretiakovo galerija. Be to Annos pusbrolis Andrej-us Lošek-as irgi žymus Rusijos žurnalistas-reporteris, sukūręs serijalą „Rusijos imperija“ ...

Na, o pačio geriausio Lietaus kanalo žurnalisto - vyriausio redaktoriaus Tichon-o Dziadko prosenelis Cvi ( (Grigorijus) Fridliand-as gimęs 1897 m. Minske, buvo 1919 m. vasario-liepos mėnesiuose egzistavusios Lietuvos-Baltarusijos (LitBel-o) sovietinės socialistinės respublikos centrinio vykdomojo komiteto narys. Kai lenkų kariuomenė 1919 m. rugpjūčio 8 d. užėmė Minską po 40-ties dienų jo gynybos, tokios  jungtinės „valstybės“ nebeliko, o po 1920 m. birželio 20 d. Rusijos-Lietuvos taikos sutarties pasirašymo LitBel-o egzistavimas ir de jure nutrauktas. (Todėl mano senelis su mano tėvu dar 4-ių metų amžiaus iš UkraJinos į Lietuvą galėjo sugrįžti.) Po to G. Fridliandas, 1921 m. tapęs VKP(b) nariu, pradėjo mokytis Raudonosios profesūros institute, o nuo 1922 m. j  pradėjo dėstyti pastarajame, esančiame prie  Maskvos valstybinio M. Lomonosovo vardo universiteto, pavadintame J. Sverdlovo vardo Komunistiniu universitetu. Jame sukūrė Istorijos katedrą (Vakarų istorijos) ir 1934 m. tapo šio Maskvos valstybinio universiteto Istorijos fakulteto dekanu, moksliniuose darbuose nagrinėjo Didžiąją prancūzų revoliuciją. 1936 m. gegužės 1-ąją (per mano tėvo gimimo dieną) tapo areštuotu ir 1937 m. kovo 7 d. nuteistas mirties bausme „už kontrevoliucinėje teroristinėje organizacijoje“ (panašiai „kaltinimus“ mėto ir dabar Lukašenkos rėžimas), o kitą dieną kovo 8-ąją mirties nuosprendis buvo įvykdytas. 1956 metais tapo reabilituotu. Tada reabilitavo (išteisino po mirties nuosprendžio įvykdymo) ir mano tėvo tetos (mano močiūtės sesers) vyrą, kuris buvo aukšto rango Maskvos garnizono karininkas, ir pagal mano senelio tvirtinimus, suimtas buvo už bandymą nuversti Stalino rėžimą.

Kad suvokti, kas dabar dedasi Baltarusijoje, reiktų į josios istoriją įsigilinti ir pamatyti jos bendrumą su Lietuva, patyrinėti, kiek dar  buvo sušaudyta LitBel-o organizatorių, kuriuos žemiau surašiau pagal jų svarbumą:

                                                               LitBel-o nariai be V. Kapsuko

1) D. Žilunovič-ius (rašytojas, dramaturgas, žurnalistas) 1937 m. psichiatrinėje, spėjama, kad nusižudė, 2) Aleksa Angarietis 1940 mirė NKVD kalėjime. 3) J. Unšlicht 1938 sušaudytas. 4) M. Kalmanovič 1937 m. sušaudytas. 5) V. Turov (Ginzburg) 1927 m. plėšikų nužudytas, 6) S. Dimanštein 1938 nuteistas mirties bausme. 7) J. Lenskij (Leščinski) buvo artimas Stalinui, Jumanite redaktorius ir 1937 m. sušaudytas už lenkų šnipnėjimo teror. org., 8) I. Reingoljd 1936 m. sušaudytas, 9) K, Cichovskij iš Lenkijos į Ispaniją interbrigadoms, iš kurios iškviestas į Maskvą ir 1937 m. sušaudytas, 10) R. Piliar fon Piljchau 1937 m. sušaudytas, 11) J. Doleckij (Feigštein), nusišovė, kai sužinojo, kad ruošiasi suimti, 12) V. Jarkin (pagal Janką Kupalą nepasotinamas kraugerys) 1937 m. sušaudytas, 13)  V. Boguckij 1937 m. sušaudytas, 14) Jevgenija Boš (Maiš), kuri, rekvizuodama grūdus, savo rankomis nušovė valstietį ir dėl to įvykio Penzoje sukėlė valstiečių pasipriešinimą prieš bolševikų plėšikavimus, 1925 m. nusišovė dėl ligos – vienintelė iš LitBel-o neišgyveno iki 1937 m. represijų. 15) M. Slivkin žydas, 1938 sušaudytas, 16) Aleksandras Jakševičius Didžiojo valymo metu 1936 m. lapkričio 26 d. suimtas, 1937 m. spalio 5 d. nuteistas 10 metų sunkiųjų darbų. Kalėjo Marijinsko lageryje (Novosibirsko sritis). 1954 m. gruodžio 29 d. reabilituotas. 1957 m. apsigyveno Vilniuje. 17) Pranas Svotelis-Proletaras (1888—1938)— darbininkas, savamokslis, darbininkų judėjimo dalyvis JAV ir Vokietijoje, lietuvių socialistinės spaudos JAV bendradarbis.

 

Vertė grožinės literatūros kūrinius, parašė atsiminimus. Išleido aritmetikos vadovėlių, išvertė Lenino prakalbas, Stalino raštų. 18) Rãsikas Rapolas 1887 04 04 Klevėnai (Kurklių vlsč.) 1938 10 19 Butovo (Maskvos sr.) Dėstė Vakarų tautinių mažumų komunistiniame universitete,  1930–34 Maskvos aukštųjų mokyklų katedrų vedėjas. V

 

Kaip matome, kad visi iki vieno LitBel-o vadovai buvo sušaudyti išskyrus Vincą Kapsuką, kurio tik žmona buvo sušaudyta. Tai labai didelis %-tas sunaikintų, dėl ko reiktų, manau, atskirai patyrinėti, kodėl LitBel-o organizatoriams kliuvo tapti stalinizmo sunaikintiems? Mat „Didysis valymas“ (rus. Большая чистка) tai didžiausių stalinistinių represijų sovietinis laikotarpis, kurio metu įsitvirtino J. Stalino diktatūra. Nuo 1935 m. sausio 1 d. iki 1941 m. liepos 1 d. buvo suimta 19,84 milijonų žmonių, iš kurių apie 7 milijonus sušaudyta kalėjimuose. Sunaikinta nemaža dalis nerusų inteligentijos ir, ypač, baltarusių bei kitų tautų.   Ar čia ne bus kruvinojo Lukašenkos rėžimo priežasties šaknys? Kodėl naikinti buvo  nerusai ir baltarusiai? Kas ne rusus ir baltarusius naikino?

 

Taigi, tęsiant žurnalisto Tichon-o DZIADKO genealogiją, jo minėto prosenelio G. Fridliand duktė Ida (1919-1995) buvo ichtiologė, o sūnus   (1927-2002) rusų rašytojas ir disidentas. Sušaudžius jo tėvą, mama 5-iems metams buvo nuteista kaip liaudies priešo žmona ir kalėjo Mordvijos kažkur Potjmoje, nuo kurios prasideda 100-to km  ilgio GULAG-ų lagerių linija iki Baraševo kaimo, kuriame aš pats prie radarų tarnavau 3 metus ir J. Gagarino nužudymą radaru fiksavau, o taip pat per ilgų-tolimų bėgimų rytines treniruotes prabėgdavau pro GULAG-o politinių kalinių moterų lagerio Patvorį, kuriame kalėjo sesė Nijolė Sadūnaitė.  Apie Felikso Svetovo disidentinę kūrybą Brežnevo valdymo metais ne kartą teko girdėti per Svobodos radiją, už ką jis 1982 m. buvo pašalintas iš Sovietų Sąjungos Rašytojų sąjungos ir 1985 m. už antisovietinę agitaciją bei propagandą (pagal 190 straipsnį) buvo nuteistas ir kalėjo Maskvos tardymo izoliatoriuje „Matrosovskaja tišina“ gatvėje (jos pavadinimas nuo Petro I-ojo laikų, kai apgyvendino veteranus jūreivius ir įsakė, kad jiems būtų tyla), o po to buvo ištremtas į Altajų pas ištremtąją savo žmoną Zoją Krachmalinkovą – sovietinę literatūrologę, stačiatikybės publicistę, Žmogaus teisių veikėją ir disidentę. Ji 1954 m., pabaigusi Literatūros institutą M. Gorkio vardo ir po aspirantūros Pasaulio literatūros, dirbo leidykloje „Sovietinis rašytojas“, žurnale „Jaunoji gvardija“, garsiojoje „Literatūrnoje gazetoje“, kurią mes kareiviai mėgome skaityti ir ieškoti paslėptų ezopinių minčių. Ji 1971 m. tapo tikinti stačiatikė, pradėjo užsiiminėti religine veikla ir publikuotis necenzūruojamo „CAМИИЗДАТ“-e apie religijos atgimimą Rusijoje, kurį ir man teko pastebėti Maskvoje per sovietinės armijos komandiruotes. Todėl 1974 m. Zoja tapo pašalinta iš darbo ir jai buvo uždrausta publikuotis Sovietų Sąjungoje. Už Vakaruose leidžiamo žurnalo «Посев» rengimą 1982 m. Zoja tapo suimta ir ištremta į Gorno-Altaisko gyvenvietę Усть-Кан-ą, o vėliau ir į Усть-Кокса-ą, pro kurias mano kolegos-turistai į sportinių žygių maršrutus iškeliaudavo. Zoja su savo vyru Feliksu buvo išlaisvinti 1987 metais dėka gorbačiovinės „Perestrojk“-os, o 1990 m. F. Svetovas gražintas į Rašytojų sąjungą. Mirė Feliksas 2001 m., būdamas 74 m. amžiaus, o jo žmona 2008 m., bet jie abu atgulė ir ilsisi skirtingose kapinėse. Jųjų duktė Zoja Svetova (1959 gim. m. vardas toks pats kaip jos motinos) taip pat žurnalistė ir Žmogaus teisių kovotoja bei autorė dokumentinio romano „Pripažinti nekaltą kaltu“. Dabar Zoja reikalauja išvesti kariuomenę iš UkraJinos. Jos sūnūs Filipas Dziadko vyr. redaktorius „Arzamas“ leidinio, Timofej-us Dziadko Lietaus televizijos kanale su savo broliu Tichon-u veda laidą “Dziadko-3“. Taigi, jauniausias Timofej-us Lietaus kanale išgarsėjo dėl numušto  Donbase keleivinio lainerio MH17 Kremliaus melų demaskavimuose. Išvadoje galima konstatuoti, kad jo ir kitų šio kanalo žurnalistų šviečiamoji ir net Kremliaus melus demaskuojamoji veikla yra į kraują įaugusi kovoje su NUSIKALSTAMU LENINIZMU, kuris dar nesuvokiamas-slepiamas kaip nusikaltimas planetos Žmonijai. Tas nusikalstamumas tęsiamas žudant opozicijai bei žiniasklaidai priklausančius. Gerai, kad Aleksejus Nevalnas jau sveiksta. Todėl jau yra viltis sėkmingiau persekioti dar nesubyrėjusios Blogio imperijos griuvėsių likučius.

 

 

    To leninizmo dėka Baltarusijoje persekiojama opozicija vien už Tautinės vėliavos naudojimą. Galima „pasigerėti“, kaip prie Raudonos bažnyčios Minske (ją aš studijavau, kai dviračiu keliavau) buvo suimtos moterys vien todėl, kad su raudonai baltomis kaukėmis sėdėjo kaip, neva,  „neteisėtomis“, lyg būtų ‚“įstatymas draudžiantis“ dėvėti dvispalves kaukes. Tą vaizdą pademonstravo kitas Rusijos televizijos kanalas, kuris ne tik apie Lukašenką su V. Putinu susitikimą, bet ir labai jautrią interviu su Svetlaną Cichonovskaja pravedė. Jai Lenkija pažadėjo finansinę paramą pakartotiniems rinkimams pravesti.

 

Tikrai padėčiai, kad ir UkraJinoje suvokti, galima jos didžiausio priešo bei jos patrioto vos ne 5-ių valandų pasaulyje išgarsėjusį disputą išklausyti, kurį surengė žurnalistikos pasauliui pavyzdys Dmitrijus Gordonas su Igoriu Girkinu (Strelkovu), kurių pokalbio detales tas žurnalistas pristatė Hagos teismui dėl numušto MH17 lainerio, vykstančiame Amsterdame, kuriame pagrindiniu kaltinamuoju ir yra D. Gordono pašnekovas. Mat, tame pokalbyje buvęs Rusijos FSB karininkas papasakojo, kaip jis suorganizavo Donecko-Lugansko separatinį atsiskyrimą ir karą prieš Ukrajiną, prasitardamas, kad būtų užėmęs Charkovą ir dalį Ukrajinos net iki Odesos, o Kijevas vėliau jam pats būtų pasidavęs. Aš pats pamenu iš „Strelkovo svodkių“ prasitarimą pradėti didesnį karą „prieš Kijevo homoseksualus“. Po to ir tapo numuštas tas keleivinis Malaizijos laineris.   Dėl šio plano neįgyvendinimo I. Girkinas-Strelkovas tame pokalbyje kaltina patį V. Putiną, nutraukusį karinę pagalbą. Todėl dėl numušto lainerio, dėl kurio I. Strelkovas nė neri kalbėti, galima jį užjausti, sakantį, kad to lainerio jis nenumušinėjo. Čia aš, kaip buvęs Priešlėktuvinės gynybos karys, tikiu šio ideologinio priešo teiginiu, nes sudėtingą raketinį-zenitinį įtaisą BUK-M1, tikrai, šachtininkai nemokėtų paleisti, nes to sudėtingo ginklo valdymui reikalingas ypatingas pasirengimas ir to įtaiso ekipažo parengimui reiktų net iki metų-dviejų. Tik, gaila, kad Hagos teismas nenagrinėja sąmoningo keleivių nužudymo. Juk „sumaišyti“ karinį su keleiviniu neįmanoma buvo bet prieš 55 metus, kai aš tarnavau – radare net beždžionė atskirtų pagal atžymos dydį priklausanti nuo lėktuvų paviršiaus ploto. O tuo labiau, kad internete atradau seržanto pranešimą, jog raketinis įtaisas turi automatiką tokią, kokią aš pats kurdavau radarų kovingumo gerinimuose – man eiliniui kareiviui tai buvo ne sunku, Kauno politechnikumą baigusiam, ir kaip radiotechnikos specialistų rengimo Lietuvoje pradininko sūnui. Kad numušti keleivinį lėktuvą, reikėjo atjungti tą apsauginę automatiką, su kuria dirbdavau prie radarų. Tokios pačios yra ir raketų įtaisuose. Be to, yra įrodymai, kaip į Sniežną ir iš jo į keleivinio lainerio numušimo vietą šalia vienkiemio „Raudonasis spalis“ („Chervonyi Zhovten“, dabar jis pervadintas į Balką) važiavo raketinis įtaisas be jokio būtino komplekso (be radaro, be vadavietės ir be specialistų-karininkų, atrenkančių, katruos lėktuvus numušinėti ir be atsarginių raketų bei be jų užtaisytuvo, nes su kranu raketos neužkelsi), ir tai yra įrodymas, kad raketinis įtaisas buvo skirtas kažkokiam keleiviniam lėktuvui numušti ir po to jį vėl į Rusiją sugražinti, nes koviniams veiksmams prieš Ukrajiną be komplekso ir be atsarginių raketų jis nebuvo tinkamas. Apie tai aprašau savo tinklalapyje su įrodymais; tokiais pat, kaip ir J.Gagarino nužudyme. Panašu, kad Rusijai, kaip savo namų su gyventojais naktį Volgodonske ir Maskvoje sprogdinimuose, kad Čečėniją apkaltinti, lygiai taip pat reikėjo numušti iš Maskvos į Larnaką skrendantį Aeroflotui priklausantį rusų keleivinį lėktuvą, ir, apkaltinus UkraJiną, prieš ją pradėti „blickrig“-o masinį įsiveržimą. Bet tas raketinis įtaisas buvo nuvežtas ne į tą „Pervomaiską“, kaip telefonu liepė pasiskelbusios Novarosijos Gynybos ministro I. Girkino-„Strelkovo“ pavaduotojas Žvalgybai (tuo pačiu ir diversijoms) Sergejus Dubinskis (Chmuryj“), kuris irgi  Hagos teisme  yra antrasis kaltinamasis. Juk tas Chmuryj pasakė: „Посмотри на карту - Первомайск“, bet jis nepasakė, kad su tuo pavadinimu tame žemėlapyje net 7 Pervomaiskai. Ir todėl tas raketinis įtaisas buvo nuvežtas ne į tą Pervomaiską, ir todėl numuštas ne tas laineris – reikėjo, matyt, numušti prieš 11 min. prasilenkusį minėtą Rusijos keleivinį. Juolab, tas maršrutas iš Maskvos dėl karo veiksmų jau lenkdavo Donecką per Moldaviją ir per Rostovą, o tai dienai skrido tiesiai, ir, matyt, buvo pakištas po raketa, bet raketų įtaisas tapo nuvežtas ne ten, kur reikia. ( Tai UkraJinos VSD direktoriaus  ... Nalivaičenkos versija. ) Gal todėl ir nubausti-nužudyti karo vadai, kaip Motorola ir kiti? (I. Girkinas-„Strelkovas“ buvo prasitaręs, kad tai Vagnerio smogikų darbas, su kuriais prieš pat rinkimus A. Lukašenka skandalą iškrėtė.)
Šia situacijai išnagrinėjimui BŪTINA PASIDIDINTI šį vaizdą iš kosmoso

   Tai įrodo dar to raketinio įtaiso visai ne logiškas transportavimo maršrutas nuo Lugansko į Donecką, o po to vėl beveik atgal į Sniežno Pervomaiską. Kiek man teko panašiuose karinės technikos manevruose dalyvauti, taip beprotiškai nesielgiama prieš karinius veiksmus, kovotojus ten-atgal tampant per naktį be miego, kai čia pat tiesiai į kovos vietą galima buvo nugabenti. Matyt, reikėjo nuo Donecko centro ne į rytus atgal, o į vakarop link mano vieno auklėtinio; UkraJinos sieną saugujusio, karinio posto tarp Peski-Pervomaisko gyvenviečių, esančių piečiau Donecko garsiojo aerodromo, prie kurio vyko intensyvūs mūšiai. Nuo ten ir galima buvo numušti keleivinį lėktuvą iš Maskvos skrendantį. Tam tikslui įgyvendinti įrodo telefoninio pokalbio metu Chmuryj pasakymas, kad „su jumis važiuos tankų padalinys „voschod““.  Matyt, jis buvo reikalingas prasiveržimui į Pervomaiską, nes už gyvenvietės Pesky po aplink Donecką apvažiavimo plento viaduku buvo UkraJinos blok postas. Mat, į UkraJinos teritoriją prasiveržti būtina buvo, nes kitaip raketa nebūtų pasiekusi to maršruto lėktuvo. Tas tankų junginys prie Snežno neaišku kam buvo reikalingas, nes I.Strelkovas mūšius dieną prieš tai jau buvo užbaigęs aukštumose prie SaurMogilos.

Na, o kodėl A. Nevalnas buvo apnuodytas, galima atsakymą atrasti, būtent, iš jo debatų

Su Igoriu Girkinu-„Strelkovu“, kuriuose pastarasis triuškinančiai pralaimėjo, nes A. Nevalnas siūlė taikos o ne karo Rusijai politiką

 Todėl ir Lietuvos politiką Baltarusijos atžvilgiu turėtų būt žymiai aiškesnė, nes A. Lukašenka Astravo elektrinę atidaryti žada lapkričio 07 dieną. ! ! !

Taip, kad Astrave atominė ne ekonomikai, o politikai, kad pratęsti NUSIKALSTAMO LENINIZMO tradicijas, ignoruojant demokratiją. Apie tai aš pradėjau atskirą studiją dėl melo politikoje ir, ypač, tos nuorodos 7-ta tema: „Ką darysime, kad nesikartotų ...?“

Lygiai taip pat Rusijos Gynybos  ministerijos melą ir kriminaliniame nusikaltime dėl MH17 nagrinėju, kai „paskutinis šiaudas“ ignoruojant optikos (aberacijos) dėsnius plačiakampiams objektyvams – vaizdo registratoriams. Gerai Maskvai meluoti, kai visuomenė jau neturi kada prisiminti vidurinės mokyklos fizikos kurso niuansus, nes juos studijuoja tik profesionalūs fotografai – foto mėgėjams tokių žinių jau nereikia, kai fotografuoji net su telefonu ar kompiuteriu. Todėl prieš rinkimu agitacijoje būtina įrodinėti mokslo svarbą kovoje prieš melą.

 

 

DAR NE PABAIGA

Būsiu dėkingas už pastabas ir pagal jas dar keisiu-sistematizuosiu ir pildysiu šia studiją,
kurią galima rasti:
 

http://kazlusporto.puslapiai.lt/politika/rinkimai/index.htm

Todėl apibendrinimo nedarau - nes kitų nuomonių - diskusijos ir gal net ginčų reikia,` ir ...

 

 

 

 

  

     

          
     
     
       
   
 
 

-15-

 

-16-

 

-17-

 

-18-

 

-19-

 

-20-

 

-21-

 

-22-