Visiems Lietuvos XX-to amžiaus istorikams: Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centro, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo, LRT žurnalistams  ir kitų organizacijų atstovams

Vytenio Aleksandraičio,
4 metus tyrinėjančio
J. Krikštaponio biografiją

I N F O R M A C I J A

apie Lietuvos istorijos instituto per  LRT/.lt vykdomo tolimesnio J. Krikštaponio šmeižtą
(galima PDF formatą atsidaryti)

        Šį šmeižtą su išsigalvotais „duomenimis“ dar  2014-06-30 raštu Ukmergės merui Istorijos institutas rašė visišką absurdą, čia 24 psl. pateiktą, o š. m. liepos 15 d.   per LRT/.lt tinklalapį apie DVIGUBĄ¹ Didvyrį Juozą Krikštaponį, nukentėjusįjį ir nuo nacių,  Instituto istorikas Valdemaras Klumbys parašė taip:

 1 pav.: ištrauka iš Valdemaro Klumbio straipsnio KODĖL REIKIA PANAIKINTI DETOTALITARIZACIJOS KOMISIJĄ, kuris buvo publikuotas 2025-07-15 LRT.lt tinklalapyje, kurio adresas nuotraukos viršuje.  Galima atsidaryti ir didesnį šį vaizdą. O to straipsnio internetinis adresas yra https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2604459/valdemaras-klumbys-kodel-reikia-panaikinti-detotalitarizacijos-komisija

          Svarbiausia yra tai, kad LRT, kaip žiniasklaidos priemonė, už mūsų mokesčių mokėtojų lėšas išlaikoma, ir valstybinės įstaigos Lietuvos Istorijos instituto (toliau Istorijos instituto, arba Instituto) mokslininkas Valdemaras Klumbys šmeižti Didvyrio neturėjo teisės, nes LRT ir šis Institutas bei asmeniškai V. Klumbys buvo nuolat informuojami apie archyvuose atrandamus dokumentus, paneigiančius J. Krikštaponio buvimą Baltarusijoje. Apie tuos atrandamus dokumentus  šių eilučių autorius kraštotyrinio tyrimo eigoje nuolat informuodavo Prezidentą, Seimą, Vyriausybę, o taip pat informuodavo² Institutą bei asmeniškai istorikus bei čia straipsnio pavadinime minimos Komisijos narius: nuo Instituto deleguotus Mindaugą Pocių, o po to ir V. Klumbį.

          Net iki šių kraštotyrinių tyrimų, pagal tada turėtus oficialius duomenis, paminėtus istoriko M. Pociaus Pažymos pabaigoje [11(10)-tame psl.] kaip išvadoje (išvados visada pabaigoje rašomos) buvo pateikta, atseit, „prieštaringa“, bet nepaneigta informacija, jog J. Krikštaponis, grįžęs iš kalėjimo, VISĄ NACIŲ OKUPACIJOS LAIKOTARPĮ SLAPSTĖSI NUO VOKIEČIŲ. Tuo labiau, jog toje Pažymoje buvo pabrėžta, jog iš tiesų buvo suimtas GESTAP-o ir nacių kalintas, nurodžius dokumentą.

          Pagal logiką ir sveiką protą, jeigu vokiečiai išleidžia iš kalėjimo, ir nuo jų reikėjo slapstytis; net per visą jų okupacijos laikotarpį, tai akivaizdu, jog suėmimas ir kalinimas buvo okupacijos pradžioje ir slapstytis nuo vokiečių reikėjo todėl, kad J. Krikštaponis nenorėjo vokiečiams tarnauti. Toks yra net artimųjų fiksuotas prisiminimas, apie kurį M. Pocius minėjo ir apie kurį čia ..,. psl. rašoma.

          Bet, dabar čia LRT straipsnyje kritikuojama Komisija jos nario V. Klumbio, buvo priėmusi sprendimą šiam dvigubam Didvyriui šalinti paminklinį akmenį ir prie savo „išvados“ pridėjo tą M. Pociaus Pažymą. O pagal jos pabaigą gavosi ar ne panašu į „nacistinį kerštą“ už J. Krikštaponio slapstymąsi nuo nacistų karinės tarnybos?

          Todėl paaiškėjo, jog ta Komisija net nematė ir neskaitė tos Pažymos iki savo „išvados“ priėmimo. Tai paaiškėjo vykusiame Teisme dėl to sprendimo „teisėtumo“ (apie tai ... psl.), kurį Teismas ir panaikino. Todėl nieko keisto, jog LR Prezidentas Gitanas Nausėda dėl tokios „komisijos“, jau kabučių vertos, nežada raudoti⁴.   

____________________________________ _________
¹- dvigubu Didvyriu yra Juozas Krikštaponis, nes jis nepabijojo ir prieš nacizmą protestuoti, dėl ko kalėjime atsidūrė.
²   šių eilučių autoriaus paskutinėje apibendrinančiojoje INFORMACIJOJE, skirtoje Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, ... ir Instituto tada naujam direktoriui Aurimui Švedui, per internetines nuorodas galima pamatyti tos apie J. Krikštaponį informacijos CIKLO atskirai  2024-05-24 12:07, 2024-06-07 13:40 ir 2024-08-10 23:55  teiktų studijų tūrinius. O paskutiniosios - GAUSIOS INFORMACIJOS APIBENDRINIMUI buvo LOGINĖ PROBLEMOS KONCEPCIJA skirta per 2021-08-16 paminėtą Karaliaučiaus universiteto 480-metį ir jame dėstytos LOGIKOS, kurios pagrindais buvo prasilenkta minimo asmens biografijos „tyrime“,  darančiais žalą net tada Pasipriešinimo prieš antrąją sovietinę okupaciją  80-mečio minėjimų kokybei. Į šių informacijų ciklo apibendrinančią studiją galima patekti per internetinį adresą  http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/karaliauciaus-univer-ui-480/index-prezid-24.htm
³ - ši Pažyma. autoriaus Mindaugo Pociaus rašytina iš didžiosios raidės, nes joje yra daug reikalavimų tirti, kas ne aišku, ir jos pabaigoje (priešpaskutiniame puslapyje) pateikta prieštaringa-nepaneigta informacija, o taip pat ir to psl. pradžioje sugretinta informacija su dar ankstesniame psl. nurodytomis Borisove žydų žudynėmis, pagal liudininkų 3/1 parodymų santykį gaunasi J. Krikštaponio naudai, kad jo ten nebūta, - jį painiota su kitu į jį panašiu karininku. Taip, kad tuo priešpaskutiniu puslapiu perbraukiami iki to priešpaskutinio psl. buvę visi išsigalvojimai apie „Krištaponį Baltarusijoje“. Ši Pažyma buvo rengta 2021-12-02 mokslinei konferencijai Ukmergėje, kurios žadėtas tolimesnis ciklas buvo nutrauktas dėl prasidėjusio karo Ukrainoje.  O, kadangi buvo minėta Komisija apgauta, jai tos Pažymos neparodžius, todėl internete pasirodė kitas  - anoniminis tos „pažymos“ PLAGIATAS jau lygiai vienu psl. trumpesnis, tuo labiau, kad ta „pažyma“ buvo be jokių rekvizitų. Apie tai Teisme ir buvo priekaištaujama. Todėl teko šių eilučių autoriui išsisaugoti jos pirmąjį originalų variantą ir jį paskelbti savu internetiniu adresu - http://www.kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/pazyma%20apie%20j-kriksta.pdf   
⁴ - tokį Prezidento pasakymą per ELTĄ Augustė Lyberytė 2025.06.14 publikavo internetiniu adresu https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2590486/nauseda-jeigu-desovietizacijos-komisijos-neliks-as-tikrai-neraudosiu   

          Keista, kad

          Nors V. Klumbys yra iš dalies teisus dėl Salomėjos Neries, neva, „kolaboravimo“, kai, pagal V. Klumbį, tada nebuvo viešai keliama okupacijos pavojaus problema¹, o tada marksistines madingas idėjas ji atsivežė iš Vakarų Europos (Prancūzijos), kurios ir dabar neomarksistinės ES populiarios  (apie tai istorikas V. Klumbys neužsiminė, jog nusikalstamas leninizmas ir stalinizmas neturi nieko bendro su marksizmu ir jo Revizionizmu), bet šiame straipsnyje primityviai J. Krikštaponis priešpastatomas su poetės politinių klystkelių problema. Kaip, tik, S. Neris ir pateko į tą laukinių Rytų ir civilizuotų Vakarų sankirtą, apie kurią ir Karlas Marksas rašė, būdamas vienu didžiausiu rusafobu, laikęs Moskoviją (liaudiškai „Maskoliją“) kaip klastingą,  iš Kyjyvo Rusios pavogusią jos pavadinimą ...

          Visų pirma, neteisinga, kad 1 pav. daugiskaitoje minimi istorikai, neva, besipiktinantys J. Krištaponio atveju, kai yra žinoma, jog jo biografiją „tyrinėjo“ tik Alfredas Rukšėnas? Jo „tyrinėjimas“ į kabutes paimtas, nes jo 2014-12-19 parengta „pažyma“² buvo LR Generalinės prokuratūros atmesta³. O istoriko Mindaugo Pociaus rašinių apie J. Krikštaponį, kuris kaip studentas naudojosi A. Rukšėno konsultacijomis ir jo atrinktomis dokumentų kopijomis⁴, ar galima lakyti „tyrinėjimu“? Tuo labiau, kai M. Pocius net gal nebuvo archyvuose; nes nesinaudojo  LCVA R-1444 fondu⁵ , o taip pat, varge, ar LYA matė dokumentus, skandalingai jo „cituojamus“ visai ne taip, kaip juose rašoma? (Tos M. Pociaus liudininkų „citatos“ čia 9-10 psl. demaskuojamos.)

          Antra, ar galima neaiškius liudininkų parodymus apie jų tariamai J. Krikštaponio dalyvavimą „baudžiamosiose akcijose“ teisiškai vadinti „duomenimis“? Tuo labiau, kad LR Generalinė prokuratūra 2022-01-22 rašte Nr. 17.2-829 juos atmetė! Net remiantis tesės pagrindais, dėstytais aukštosiose mokyklose⁶, tuos „liudininkų parodymus“ negalima laikyti „pakankančiais“ duomenimis, nes jų net netyrinėjo patys KGB-istai, juos tik užrašę. Ar tik iš užrašytos ir visai teisininkų-kriminalistų netyrinėtos OPERATYVINĖS informacijos galima daryti kažkokias „išvadas“? Kodėl net žurnalistų etikos niekas nepamoko, kad iš tokių; tik operatyvinių-netyrinėtų „duomenų“ skleisti paskalas ne tik ne etiška, bet ir neteisiška?

_____________________________________________________________
⁰- dvigubu Didvyriu yra Juozas Krikštaponis, nes jis nepabijojo ir prieš nacizmą protestuoti, dėl ko kalėjime atsidūrė.
¹ - straipsnyje SALOMĖJA NERIS KAIP NE HEROJE Valdemaras Klumbys rašė: „Paskutinių Lietuvos vyriausybės posėdžių dalyviai ne tik nutarė nesipriešinti, bet ir neperspėjo visuomenės apie tai, kas vyksta, dargi raminta raginant laikytis rimties ir draugiškai sutikti Raudonosios armijos karius.     Nesunkiai galiu pateisinti nesipriešinimą (akivaizdu, kad apsiginti buvo neįmanoma), bet okupacijos fakto slėpimas nuo visuomenės jau sunkiai suprantamas. Galima surasti argumentų už tokį sprendimą, aš jiems netgi pritarčiau, bet išlygų tektų daryti ne mažiau, nei Neries atveju.“ (Paryškinimai šių eilučių autoriaus) . Šį istoriko V. Klumbio sraipsnį galima skaityti internetiniu adresu  https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/259228/valdemaras-klumbys-salomeja-neris-kaip-ne-heroje
² - į kabutes imama 2014-12-19 „pažyma“ parengta Lietuvos gyventojų tyrimo centro (toliau LGGRTC-o, arba Centro) istoriko Alfredo Rukšėno, kuri buvo LR Generalinės prokuratūros atmesta, nors joje buvo nuo Lietuvos teisininkų nuslėptas labai svarbus J. Krikštaponio kalinimas nacių kalėjime faktas ir kiti svarbūs faktai praleisti,  Šią „pažymą“ galima pamatyti internetiniu adresu https://genocid.lt/UserFiles/File/Titulinis/2016/20160210_krikstaponis_02.pdf
³ - atmesta „pažyma“ buvo pridėta prie 2014-12-19 LGGRTC-o tada buvusios Gen. direktorės Teresės Birutės Burauskaitės rašto-prašymo panaikinti J. Krikštaponiui savanorio statusą, bet tas prašymas buvo LR Generalinės prokuratūros  atmestas raštu 2015-01-22 Nr. 17.2-829, tas atmetimo raštas yra saugomas Centro tinklalapyje internetiniu adresu  ^{https://genocid.lt/UserFiles/File/Titulinis/2016/20160210_krikstaponis_03.pdf
4} - apie atrinktas kopijas ir apie A. Rukšėno konsultacijas M. Pocius prisipažino mokslinio žurnalo GENOCIDAS IR REZISTENCIJA 2022 m. Nr. 1(51) 9-tame psl. straipsnio „Juozas Krikštaponis (Krištaponis) dalyvavimo Holokauste ir istorinio atminimo problema“, pačiame Įvade parašęs; „Autorius dėkingas A. Rukšėnui už konsultacijas ir suteiktas archyvinių dokumentų kopijas.“ Tik, įdomu, kiek pūdų kopijų reikėjo nukopijuoti? Argi ne paprasčiau archyvuose pačiam tuos dokumentus pamatyti iš mikrofilmų ir skaitmenizacijos? (To žurnalo internetinis adresas yra https://www.genocid.lt/UserFiles/File/leidyba/Zurnalas/51_zurnalas.pdf
⁵ - nėra M. Pociaus atžymos LCVA archyvo iš R-1444 fondo aprašo 1, bylos 2 dokumentų panaudos lape, kurioje yra patys svarbiausi 2/12 bataliono dokumentai ir to Panaudos dokumentų lapo internetinis adresas yra  http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_135335.jpg 
⁶ - čia šių eilučių autorius turi mintyje sovietiniais laikais dėstytus taip vadinamos sovietinės teisės pagrindus, kurie, atmetus pavadinime „sovietinės“ - visi TEISĖS PAGRINDAI turėtų būti visame pasaulyje vienodi.

 

          Tuo labiau, kad J. Krikštaponio atžvilgiu net patys Lietuvos TEISININKAI PASIGEDO KONKREČIŲ OBJEKTYVIŲ DUOMENŲ⁷, kurie pravalomi būti suvokiami ir kitų humanitarinių specialybių tyrinėtojams!

          J. Krikštaponio atveju, neklaidinant skaitytojų, kad, neva, yra „pakankamų duomenų“, visų pirma reikėjo sąžiningai atlikti tyrimą, gerai įsiskaitant į visus parodymus ir būtina buvo paieškoti akivaizdžius prieštaravimus, kurie labai aiškiai pastebimi pačiuose neaiškiuose „liudijimuose“.

          Keista, kad A. Rukšėnas net neatkreipė dėmesio į prieštaringiausio„liudininko“ Martyno Kačiulio biografiją, nors savo daktarinėje disertacijoje ir po jos nagrinėjo motyvacijas stoti į batalioną ir „tyrė ir kūrė?“ tų narių „kolektyvinį portretą“⁸.   kuris buvo komunistiniu nusikaltėliu - pogrindininku, kovojusiu prieš A. Smetonos rėžimą, ir už tai du kartus buvo kalintas kalėjime. O išlaisvintas buvo sovietinės okupacijos, kurį tada ir įdarbino Raudonosios armijos karinėje bazėje. Suprantama, kad, karui prasidėjus, M. Kačiulis ir pasislėpė nuo atpildo dar steigiamame A. Impulevičiaus batalione, kai tame batalione net paties A. Impulevičiaus dar nebuvo.

          O vėl grįžtant sovietams, su jais kaip komunistas-pogrindininkas M. Kačiulis nuėjo net iki Berlyno, gaudamas net du medalius, o po to ir 25 metus lagerio gavo už buvimą tame 2/12 batalione.

          Visai kitą kelią pasirinko tos pačios 2-osios kuopos puskarininkis Edvardas GUOGA, kuris tapo prieš sovietinius okupantus netoli Lekėčių garsaus Valkų mūšio vienas iš vadų ir už tai buvo kalintas Magadane. O po kalinimų, kai jau ne tardymuose, o apklausose kiti liudininkai J. Krikštaponį minėjo kuopos vadu; jį buvus PIRMIAU, O PASKIAU jo pavaduotoją Tamošiūną bei Reikalą, o pastaruosius abu besikeičiančius, - tai E. Guoga 1982 m. Tarptautinėje apklausoje pasakė aiškiausiai, jog: KOL BATALIONAS BUVO KAUNE, KUOPOS VADU BUVO ltn. KRIKŠTAPONIS, O PO TO TAMOŠIŪNAS:

2 pav.: ištrauka iš Edvardo GUOGOS liudijimo apie kurį čia 6 pav.  6-7 psl. yra pateikta išsamiau.

3 pav.: čia  nagrinėjimo V. Klumbio 3-čiosios straipsnio dalies „Komisija skatina tautinį narcisizmą“ pabaigos pradžia, kur prieš tai buvo dalys su pavadinimais: „Komisija neatspindi visuomenės ir ekspertų nuomonių įvairovės“ ir „Komisija neveikia kaip ekspertas“, dėl ko galima su autoriaus teiginiais sutikti, nes ta „komisija“, verta tik kabučių, nes tapo apgauta. O čia šių eilučių autoriaus raudonais klaustukais raudonais pabraukimais pažymėti „teiginiai“, kurie jau kelia labai rimtą tarptautinį skandalą, Lietuvą pastačius į pačią nepatogiausią padėtį, apie ką čia šio teksto pabaigoje išsamiai. Aiškumo dėlei galima ATSIDARYTI platesnę skilties pabaigos vaizdą V. Klumbio  straipsnio

         Tai, kaip pagal 3 pav. J. Krikštaponis galėjo „tarnauti nacistiniams okupantams“, jei jis Ukmergės restorane sviedė nacį su visa kėde? Už tai buvo sumuštas GESTAP-ininkų  ir grįžęs iš kalėjimo (dėka savo giminaičio-generolo Stasio Raštikio), namuose SLAPSTĖSI NUO VOKIEČIŲ PER VISĄ JŲ  OKUPACIJOS LAIKĄ. Tai ne tik artimųjų prisiminimai, bet tai patvirtina ir NKVD dokumentai, į kuriuos A. Rukšėnas buvo nusispjovęs, o M. Pocius paviešino savo Pažymoje ir publikacijoje kai kuriuos (čia 4 pav.  ir 5 pav. parodytus), bet ne visus.

         Tačiau  apie J. Krikštaponį paskalos, neva, „žudynėse Baltarusijoje su įrodymais“ jau  kelia tarptautinį triukšmą, kai Baltarusijos užsienio reikalų ministerija tokius pat M. Pociaus žodžius cituoja. (Apie tai 20 psl. čia). Todėl panašu, kad su M. Pociumi ir šio straipsnio autorius ar ne A. Lukošenkos rėžimo naudai abu skleidžia tokias nepamatuotas paskalas? Tuo labiau, kad Minsko šiaurinėje dalyje (Uručje giraitėje, šalia Karnič-Karniz pelkės) šiuo metu, jau kaip 2-3 metai, kai vykdomos masiškai  nužudytųjų kraupiausios ekshumacijos! (Į jas nuoroda bus pateikta ruošiamoje studijoje, į kurią nuoroda gale šio laiško.)

         Jeigu J. Krikštaponis būtų į restoraną nuėjęs ne civiliai, o kariškai apsirengęs, ir būtų išvengęs savo protesto prieš nacius, tai, kaip teisę išmanantis, gal būtų ir A. Impulevičiaus batalioną, kaip nors, nuo karinių nusikaltimų nukreipęs? Tada, gal Minske tų nužudytųjų būtų mažiau? (Čia hipotezė, kurią reikia tirti, nes J. Krikštaponis žmonių gelbėjimą nuo „Pirčiupis-2“ likimo sėkmingai įvykdė  Lėno apylinkėje.)

          Dar bjauriau, kad autorius pasitelkia, neva, „moksliniu“ straipsniu ir jam duoda 3 pav. mėlynai parašytą nuorodą į aiškiausią pasityčiojimą iš mokslo, kur vien apgavystės ir manipuliacijos bei fantazijos su kliedesiais, ignoruojant ikimokyklinio vaikų lygio žinias, net meluojant apie dokumentus, kuriuos, tikriausiai, jų savo akyse neteko matyti? Apie tai šių eilučių autorius buvo įspėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkę⁸ Skirgailę Žalimienę, kur tas jo įspėjimas pateko į to Teismo bylą. Jam dažnai teko ir LGGRTC-ą informuoti, kad „mes-kraštotyrininkai“ archyvuose „nuolat aptinkame“ staigmenas, istorikų dar nematytas.

          Malonu, kad Centras į tai sureagavo ir Teisme pripažino apie neištirtus archyvus ir duomenų stygių J. Krikštaponio atžvilgiu. Todėl, gal, galima tikėtis poslinkių, kai Centras aprobuos visų-kraštotyrininkų atrastus naujus dokumentus?   

               Tik negalima palikti visišką melą to V. Klumbio straipsnyje jau žemiau, iš karto po 3 pav parašytą, neva, „Komisija ... buvo suformuota, kad eitų ... antisovietiniu keliu.“. Tai tada, kodėl buvo pasmerktas antisovietiniu keliu nuėjęs  J. Krikštaponis su sukurpta „išvada“ Nr. 1? Tai „komisijos“ pirmas blynas ne tik prisvilęs, bet visiškai sudegęs, net ignoruojant M. Pociaus parašytą Pažymą! Ji iš didžiosios raidės rašytina, kurioje buvo daug siūlymų tirti, tokių, kaip šis:

  4 pav.: ištrauka iš 2021-12-03 Ukmergės konferencijai paruoštos Pažymos 5 psl. viduryje. Tuos padažymus ir pabraukimus atliko šių eilučių autorius, dar prieš 2021-12-02 vykdytą Ukmergėje mokslinę konferenciją; inicijuotą buvusio mero Rolando Janicko kaip tų konferencijų CIKLĄ, kurios tolimesnį rengimą sužlugdė Ukrainoje prasidėjęs karas ir kurią gal reikėtų toliau pratęsti? O šį vaizdą galima  pasididinti Dar pridurti reikėtų, kad nuo to laiko dėl  šios žinios tą Pažymą šių eilučių (šio teksto) autorius rašo iš didžiosios raidės, nes buvusioje 2014-12-19 A. Rukšėno rašytoje „pažymoje“ (vertoje tik kabučių) karininkas Nikodemas Reikalas buvo nuslėptas, kaip ir daug kas buvo nuslėpta.   

____________________________________________________________
⁸ - apie apgavystes Istorijos instituto Pažymoje šių eilučių autorius buvo įspėjęs raštu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkei Skirgailei Žalimienei . Ten be manipuliacijų yra išvardintos 7-os apgavystės, kurių dabar  aptikta ir daugiau. To rašto-įspėjimo internet. adresas yra     http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/index-admin-teis.htm

            Tuo labiau, kad tos Pažymos gale, matomame čia žemiau 5 pav. - jos prieštaringa informacija; - ne paneigta, pagal visą logiką - perbraukė visas „apie J. Krikštaponį Baltarusijoje ...“ iki 10-11 psl. paistytas pasakas, kurios Teisme LGGRTC-os (Centro) atsakovės buvo pripažintos neturinčiomis pagrindo dėl neištirtų archyvų ir prieštaringų dokumentų.

               Dar keisčiau, kad ta Pažyma  be jokių pataisymų buvo nuplagijuota ir pridėta prie minėtos „komisijos išvados“ dėl J. Krikštaponiui paminklinio akmens šalinimo (Teismo paneigtos), kuri po jos sprendimo „priėmimo“ be jokių svarstymų („komisijai“ vietoje pagal įstatymą iki 20 darbo dienų svarstymo, buvo „svarstyta“ tik apie 20 min.) ir ta „komisija“ net nematė tos Pažymos. Tai buvo nustatyta Teisme iš tos „komisijos“ garso įrašų. Taigi, sutrumpintoji „komisijos pažyma“ kaip PLAGIATAS (be jokių rekvizitų) buvo  iš kart pridėta, kuri ir buvo vienu psl. trumpesnės apimties. Todėl čia žemiau 5 pav. yra tik 11 psl., kai 2021-12-02 mokslinei Ukmergės konferencijai ta Pažyma buvo 12-os psl. apimties. Taigi, visų apie J. Krikštaponį pasakų perbraukimas, esantis Pažymos 11-tame psl., o jos plagiato 10-tame psl.  atrodė taip:

5 pav.: priešpaskutiniojo 10-tojo Pažymos PLAGIATO (taip vadinamo, nes Pažyma buvo paversta į "pažymą" vertą tik kabučių, nes ji buvo ANONIMINĖ - be jokių rekvizitų ir apie tai Teisme buvo pažymėta, kuri ta "pažyma" buvo atlikta galimai "komisijos", kuri ir buvo pridėta prie jos "išvados", kurią dabar Teismas panaikino) puslapio vaizdas su pagrindinių minčių raudonai pabrauktais naujai įrašytais faktais, kurį galima pasididinti. (P.S.:  tos Pažymos originalas, skirtas 2021-12-02 mokslinei Ukmergės konferencijai, turėjo 12-os psl. apimtį. O čia šios nuotraukos kairės viršuje prie PDF formato lentelės krašto matosi tik 11-os psl. apimtis, kažką iš tos Pažymos pašalinus. Todėl šių eilučių buvo priverstas išsisaugoti tos minėtos Ukmergės konferencijos Pažymos originalą, kurį galimą atsidaryti )

         Tai, ar ne panaši ta „komisijos“ „išvada“ buvo į „nacistinį kerštą“ už slapstymąsi nuo vokiečių ir nenorą jiems tarnauti? Negi taip negalima suprasti iš tos Pažymos galo, kai išvados moksliniuose tik gale rašomos?

          Reikia istorikams pasakyti, jog E, Guogos ir visų kitų J. Krikštaponio minėjimai atsirado tik 1960-taisiais metais, kai KGB pradėjo tyrinėti 2/12 –tojo bataliono susikūrimo aplinkybes, nes NKVD tardytojai klausinėjo tik apie įvykius Baltarusijoje. Tai savaime ir suprantama, kodėl pokariniuose NKVD tardymų protokoluose niekas nefiksavo J. Krikštaponio. Jis, paprasčiausiai Baltarusijoje nebuvo.

           Todėl privalu čia pateikti apie V. Klumbio paminėto „mokslinio“ straipsnio 15-16 psl. GRUBIUS M. POCIAUS IŠKRAIPYMUS DĖL TŲ ATRASTŲ 9-ių LIUDININKŲ, MININČIUS J. KRIKŠTAPONĮ,  kur jo išsigalvota fantazija yra panaši į grubiausią skaitytojų apgaudinėjimą bei niekingiausiąiausią klastotę, aprašant viską kitaip, būtent, žemiau čia:

 11 pav.: dar svarbesnio liudininko-puskarininkio Juozo Vėsos paminėjimas to paties, kaip ir  čia 10 pav. aukščiau, taip ir čia LGGRTC-o laiške ištrauka su pagrindinių minčių perfomancu, kuriame nurodoma  apie J. Krikštaponį IŠ PRADŽIŲ buvusį (tikriausiai Kaune), o VĖLIAU nurodžiusį J. Krikštaponio pavaduotoją Vladą Tamošiūną  - J. Krikštaponio kraštietį iš Valtūnų kaimo prie Siesarčio ir Šventosios santakos gimusį. Tuo labiau, kad J. Vėsa parodo ir N. Reikalą bei jo dažną kaitą su V. Tamošiūnu kuopos vadovavime. Šis liudijimas patikimas, kaip puskarininkio, turėjusio kompetenciją didesnę, nei kokie jaunieji kariai, neturintys eilinio laipsnio, ir jie M. Pociaus paversti „karininkais“ galinčiais būti net iki kapitono laipsnio, apie ką čia gale bus nuoroda į tokių pseudo„istorikų“ nesąmonių studiją. O platesniam kontekstui suvokti, galima šiuos liudijimus prasiplėsti-pasididinti.

                 Todėl, šio 11 pav. pavyzdžiu M. Pociaus minėtos „mokslinės“ publikacijos puslapiuose (ir Pažymoje) atsirado be jokių įrodomųjų dokumentų fantazijos apie, neva, „besikaitaliojančius J. Krikštaponį su N. Reikalu“, lyg, „pirmasis simuliavęs“ būtų, ko tokių nesąmonių kariuomenėje neturėtų būti, jeigu yra įsakymu pritvirtintas vadas ir atsisakinėti vykdyti savo pareigas neįmanoma kariuomenėje. (Aišku, jei „istorikas“ nėra tarnavęs kariuomenėje, tai ar jis gali tyrinėti karines bylas ir jose fantazuoti, neišmanydamas karybos?) Čia ir matosi Centro bei Instituto kova, pastarajam daug metų siekiant klastoti, o Centrui siekiant ezopiškai kaupti tiesą.

                  Todėl M. Pociaus publikacijos (ir Pažymoje) atsirado be jokių įrodomųjų dokumentų fantazijos apie, neva, „besikaitaliojančius J. Krikštaponį su N. Reikalu“, lyg, „pirmasis simuliavęs“ būtų, ko tokių nesąmonių kariuomenėje neturėtų būti, jeigu yra įsakymu pritvirtintas vadas ir atsisakinėti vykdyti savo pareigas neįmanoma kariuomenėje. (Aišku, jei „istorikas“ nėra tarnavęs kariuomenėje, tai ar jis gali tyrinėti karines bylas ir jose fantazuoti, neišmanydamas karybos?)

       Dar,  didesnis cinizmas, kai „prie žudynių J. Krikštaponį“ J. Pocius priskiria, dar 1961 m. (20-čia metų anksčiau) E. Guogos liudijimą, kurį  M. Pocius padaro atvirkštiniu, nes jame Baltarusijoje nurodomas visai kitas kuopos vadas, kurio E. Guoga ir neatsimena. Taip pat Baltarusijoje kuopos vado neatsimena ir paminėtas Motiejus Migonis, kuris savo tarnybos pradžioje nurodo J. Krikštaponį. Taip pat ciniška ir dėl Henriko Salelionio, kurio žodžiai tame M. Salelionio yra užrašyti, jog „Henrikas Salelionis per apklausą liudijo, kad 2-ajai kuopai iš pradžių vadovavo ltn. Krikštaponis, po jo - ltn. Tamošiūnas“. Šis liudijimas jau panašiai nurašytas, kuris ir privalo skaitytoją suabejoti kaltinamojo „Baltarusijoje“ buvimu. Tuo labiau, ciniškiau, kad M. Pocius praleido ir nepaminėjo labai panašiai liudijantį ir puskarininkį Juozą Vėsą ir Punios, kuris kaip ir H. Salelionis paminėjo . Krikštaponį iš pradžių, o vėliau ne tik Tamošiūną, bet ir ltn. Reikalą, kuriuos abu minėjo dažnai besikeičiančius.

         Todėl akivaizdu, kad savo darbo neatliko ir to mokslinio žurnalo redaktorė Mingailė Jurkutė, kuri iš H. Salelionio žodžių privalėjo paklausti M. Pociaus, dėl dingusio J. Krikštaponio.  Jei to nebuvo klausiama, tai krenta „mokslinio“ leidinio statusas. Jis ypatingai krito 2007 metais po A. Rukšėno straipsnio, kuriame buvo pirmą kartą apšmeižtas J. Krikštaponis, kuris, neva, „Rudensko žudynėse ...“ „įrodymui“ išnašose buvo pridėtos dokumentų signatūros tokių liudininkų, kaip minėto E. Guogos, neigiančio jį Baltarusijoje liudijimas, taip pat J. Gervino liudijimas, liudijantis N. Reikalą Baltarusijoje, J. Vuosaičio, Rudenske nurodantį žudynėms vadovavusį Tamošiūną, o ne pagal „Krištaponį“, kaip papaistė M. Kačiulis, kurio buvo pridėtas ir 1982-08-16 Tarptautinės apklausos protokolas, kurioje M. Kačiulis ir paneigė„J. Krikštaponio Baltarusijoje“  savo priešpietinį paistalą, pasakydamas, kad buvo pakeisti kuopos vadai - ne Krištaponis, o Reikalas. Ir tai buvo fiksuota STENOGRAMOJE, kurių istorikai nematė.

          Klausimas: „Kas uždraudė A. Rukšėnui atsiversti savo nurodytus dokumentus?“  

        Be, to, kodėl tų dokumentų nepareikalavo parodyti ir du tada buvę to žurnalo redaktoriais, tarp kurių buvo dar ir Mokslinio redaktoriaus etatas? Kodėl tada A. Rukšėnas nepasidomėjo J. Krikštaponio artimaisiais? Kaip tik, tada  dar buvo gyva jo jaunesnioji sesuo Veronika, kuri gyveno pas tėvus ir savo brolį Juozą matė tik namuose! Juolab, jos Atsiminimai, užrašyti dviejų žymių kraštotyrininkų, kurių parodymai patvirtint ir dviejų NKVD bei Pabaltijo karinės apygardos  Karinio prokuroro justicijos patarėjo majoro Mamulino atlikta 1955 m. išvada, apie J. Krikštaponį namuose buvusį. To dokumento taip pat istorikai galimai nematė, nes kitaip nebūtų šmeižę Didvyrio. Juolab, ta išvada buvo skirta išlikusiems gyviems J. Krikštaponio bendražygiams ir jo jaunesnei sesei Veronikai bausmėms sušvelninti. Pereinamoji struktūra iš NKVD į KGB per savo agentus privalėjo žinoti, jog J. Krikštaponis buvo namuose ir ruošėsi Pasipriešinimui. Jei J. Krikštaponis būtų Minske tarnavęs, tai agentai, kurių buvo pilna komunistuojančių, būtų ne tik informavę, bet ir iš Minske tarnavęs, tai agentai, kurių buvo pilna komunistuojančių, būtų ne tik informavę, bet ir iš dokumentų 2/12 dokumentų būtų matę tai, ir tada nebūtų jokių nuolaidų nei sesei, nei ...

         Bet, deja, NKVD du dokumentus 1945 m. apie J. Krikštaponio kalinimą ir 1947 m. apie J. Krikštaponio SLAPSTYMOSI NUO VOKIEČIŲ Ukmergės rajone dokumentą matė – apie galimai pastarąjį man A. Rukšėnas pripažino, jog galimai tas (jis man nenurodė, bet lengvai nuspėjamas) „sukėlė NERIMĄ“, bet nesiruošė jo viešinti, nes reikėjo jam atlikti tyrimą. Todėl buvo keista, jog, net neatlikus tyrimo, buvo inicijuotas dvigubam Didvyriui Atminties naikinimo sprendimas PA-2, kurio numatomą valstybinį vandalizmą užkardė Teismas, panaikinęs tą sprendimą.

         Patartina atsiminti, nuo ko prasidėjo J. Krikštaponio nepamatuoti persekiojimai iš kažkokių paskalų. Visų šių apie J. Krikštaponį pačių kvailiausių klastočių akcentas krenta Istorijos institutui. Kaip tik 11a pav. 2014-06-30 Istorijos institutas rašė Ukmergės merui Vydui Pakniui, kad to Instituto „duomenimis?“ Juozas Krikštaponis, neva, „1941-1944 tarnavo Kauno apsaugos policijos batalione....“, ignoruojant jo Vietinėje rinktinėje dalyvavimą, vėliau LLA narystę bei kaip Vyčio Partizanų apygardos sukūrimą ir jo kalinimą nacių laikais. Dėl nepilno „Kauno apsaugos policijos“ bataliono pavadinimo, nenurodžius jo numerio, nebeaišku, nes Kauno apygardoje dr. A. Bubnys nurodo net 11 policijos batalionus. Stebina gyvenvietėje, neva, „Rudiansko mieste ... karo belaisvių ...“ nurodymas rašte, kai toje neteisingai parašytoje vietovėje niekas negirdėjo jokių „karo belaisvių“ stovyklų, o 1939 m. tik 1128 gyventojų turėjusi gyvenvietė „miestu“ ar galėjo vadintis?  Svarbu, kad dėl tų absurdų „detalesnę informaciją“ Ukmergės merui siūloma kreiptis į LGGRTC-ą. Iš tai galima dabar suprasti, jog jau tada Institutas Centrą galėjo klaidinti savo „duomenimis?“

!  
19  pav.: šios „grožybės“, skirtos Ukmergės savivaldybės administraciją apgaudinėti su absoliučiomis nesąmonėmis ir yra 2014-06-30 pripaistytos Istorijos instituto rašte, kuri galima ATSIDARYTI ir „pasigrožėti šedevru“, kur šio tyrimo metu, net nebuvo patikėta, buvo pamanyta kad tai klaidžiojanti „internetinė klastotė?“; kokia tai? Todėl teko kreiptis į savivaldybės administraciją, kuri patvirtino, jog iš tiesų tokį raštą buvo gavusi. Todėl šio rašto autoriui dr. Rimantui Mikniui teko  man įteikti kopiją, kad jis „pasigrožėtų“ savo darbuotoju, kuris sukurpė tą „grožybę“, nes garbingas dr. R. Miknys yra ne to amžiaus specialistu ir akivaizdu, jog pasitikėjo ne aišku kuo, nes pagal raštvedybos standartus turėjo ir to rašto sudarytojas būti įrašytu.  Pagal internetą nuo 1997 m. Istorijos institute dirbantį XX-to amžiaus skyriuje matome Mindaugą Pocių^6a)

Tačiau be šmeižtų, gal reikalingos ir tikros istorinės tiesos aplinkybės,  bei kitas J. Krikštaponio atminimo pažymėjimas? Tai PRIEŠ NACIUS PASIPRIEŠINIMO PAŽYMĖJIMAS - atminimo lenta su išsamaus paaiškinimo stendu prie buvusio Ukmergės restorano, esančio Ukmergės centre; beveik priešais savivaldybę kaip kampinis namas Vienuolyno ir Kęstučio gatvių sankryžos kampe, ties kuria įdomiai pasibaigia centrinė Kauno gatvė, ir prasideda Kęstučio ir čia pat pereina į Vytauto.

         Kaip tik, čia, kur nuo Vienuolių gatvės buvo įėjimas į restoraną, buvusį antrame aukšte, kažkur ties čia iš antrojo aukšto išbėgęs; jau lauke nacių ir buvo sumuštas bei suimtas Juozas Krikštaponis, kuris Kauno kalėjime išbuvo kelis mėnesius (pagal NKVD generolą Kapralovą tris mėnesius) ir iš kalėjimo išleistas, pagal sesers Veronikos teiginį, tik GERŲ draugų bei giminaičio-generolo Stasio Raštikio įtakos dėka.   

         Taip, kad čia dėstomai problemai apibendrinti, po eilinio per LRT (V. Klumbio) šmeižto, šių eilučių autorius parašė komentarą kaip patį trumpiausią „J. Krikštaponio Baltarusijoje“ išsigalvojimo paneigimą – apibendrinančiąją koncepciją tokią:

 12 pav.: socialinio tinklo „Facebook“  LRT.lt tinklalapyje šių eilučių autoriaus komentaras - trumpiausia koncepcija po Valdemaro KLUMBIO čia nagrinėjamu straipsniu, kuris nuotraukos viršuje matomas raudonai pabrauktas pavadinimas internetiniame adrese. Jis publikuotas 2025-07-15 18:10 , o šių eilučių autoriaus tas komentaras paskelbtas; kur tai, po 2-3 dienų, kai to straipsnio skaitytojų jau beveik nebuvo. Apačioje melsvoje juostelėje  smulkiomis raidytėmis matosi to komentaro internetinis adresas nufotografuotas bei ankstesnio matosi komentatoriaus pavardės dalis. Tų komentarų dabar 6 ir tai matosi viršuje. Kad būtų lengviau įsiskaityti į šią trumpiausią „J. Krikštaponio Baltarusijoje“ istoriko A. Rukšėno išgalvotą paneigimo koncepciją, tuo tikslu galima pasididinti šio paneigimo pagrindinius-svarbiausius faktus, kurių yra daug kartų daugiau ir bus pateikti dar ruošiamoje apibendrinančioje studijoje.

         Lygiai tokią pačią koncepciją ir dėl minėtos „komisijos“ apgavimo čia 12 pav.: žemiau yra paruošta po kitu LRT.lt straipsniu, kuri („komisija“) čia rašoma tik per kabutes, nes jeigu vienas josios narys sugebėjo savo narius apgauti ir, tiesiog, užhipnotizuoti; savo įtaigos dėka, ką jis bandė daryti ir Ukmergės konferencijoje, tai tokia „komisija“, vargu, ar reikalinga? Jei ji norėtų toliau egzistuoti, reikėt, gal, pripažinti Teismo nustatytus grubius procedūrų pažeidimus, svarstant dėl apšmeižto Didvyrio įamžinimo, apsijuokus su „nacistiniu sprendimu“- apie ką komentare paaiškinta.

        Todėl būtų gerai, kad ta „komisija“, dėl kurios LR Prezidentas nežada raudoti, persiverstų ir taptų tikra Komisija. Tam reikėtų tik įvertinti ir paaiškinti apie visą tai, kas parašyta čia:.

13 pav.  straipsnyje „Seimą pasiekė desovietizacijos komisijos atsistatydinimas“ šio laiško autoriaus komentaras, kur į PATĮ STRAIPSNĮ GALIMA ATSIVERSTI   

Todėl, JAU PATS LAIKAS PAMATYTI, jog
JAU PRISIŽAISTA SU UGNIMI ! ! !

         Tačiau, gal reikia daugiau rimties, kai jau atliekamos kraupiausios ekshumacijos? 

15 pav.  ši ekshumacija yra pradėta 2021 m. spalio 21 (tą dieną Minsko naujienos paskelbė) šiaurinėje Minsko priemiestinėje dalyje prie Uručjie kaimelio ir netoli garsiosios Karniz-Karnič pelkės (ten dabar 120-tosios divizijos pratybų poligonas ir kasinėjimai pradėti prie įvažiavimo į tą poligoną, Šiuo metu sukurtas net gamtoje ekshumacijos muziejus po atviru dangumi;  prie pat atkasamųjų žmonių griaučių. Kiekvienoje duobėje jų atidengiama po kelis tūkstančius ir visą tai rodoma atvykstančioms ekskursijoms. Anksčiau ši vieta buvo garsi Sovietų Sąjungoje automobilių lenktynių žiedu, kurį, šių eilučių tėvo dėka tą žiedą nukonkuravo šalia Kauno Kačerginės žiedas, turintis žymiai geresnes technines sąlygas. Pagal prisiminimus, per pirmąsias lenktybes apie tas žudynes buvo kalbama, jog lenktyninių automobilių kauksmai neleidžia ilsėtis aukoms. Dabar to žiedo neliko nei ženklo. Galima prasiplėsti-pasididinti

AR NEREIKIA MŪSŲ KAIMYNAMS-GUDAMS IŠKELTI HIPOTEZĘ IR PANAGRINĖTI, AR NEBŪTŲ  TŲ AUKŲ MAŽIAU, JEI J. KRIKŠTAPONIS NEBŪTŲ PATEKĘS Į KALĖJIMĄ IR KAIP TEISĘ IŠMANANTIS IR GERAI VOKIŠKAI KALBĄS, GAL BŪTŲ VOKIEČIŲ VADOVYBĘ BANDĘS ĮTIKINĖTI-DELSTI  IR...? ? ?

         Kaip gelbėti žmones nuo masinio žudymo, jis patirtį turėjo, išgelbėjęs visą kaimą, o gal ir gyvenvietę nuo „Pirčiupis-2“ likimo. Tai šalia jo gimtojo Pabarninio vienkiemio esantį Bognopopolio kaimelį. Apie tą įvykį yra daug pasakojimų ir keli fiksuoti kraštotyrininkų.

__________________________________________________________________________
¹¹ - ši Pažyma. autoriaus Mindaugo Pociaus rašytina iš didžiosios raidės, nes joje yra daug reikalavimų tirti, kas ne aišku, ir jos pabaigoje (priešpaskutiniame puslapyje) pateikta prieštaringa-nepaneigta informacija, o taip pat ir to psl. pradžioje sugretinta informacija su dar ankstesniame psl. nurodytomis Borisove žydų žudynėmis, pagal liudininkų 3/1 parodymų santykį gaunasi J. Krikštaponio naudai, kad jo ten nebūta, - jį painiota su kitu į jį panašiu karininku. Taip, kad tuo priešpaskutiniu puslapiu perbraukiami iki to priešpaskutinio psl. buvę visi išsigalvojimai apie „Krištaponį Baltarusijoje“. Ši Pažyma buvo rengta 2021-12-02 mokslinei konferencijai Ukmergėje, kurios žadėtas tolimesnis ciklas buvo nutrauktas dėl prasidėjusio karo Ukrainoje.  O, kadangi buvo minėta Komisija apgaut, jai tos Pažymos neparodžius, todėl internete pasirodė kitas  - anoniminis tos „pažymos“ variantas jau lygiai vienu psl. trumpesnis. Todėl teko man išsisaugoti jos pirmąją originalų variantą ir jį išsaugoti internetiniu adresu - http://www.kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/pazyma%20apie%20j-kriksta.pdf   

Tą įvykį prisiminė ir J. Krikštaponio kovos draugas –J. Krikštaponio žuvimo liudininkas, garsus-legendinis Partizanas  Bronius Juospaitis-„Direktorius“, kurio pasakojimą galima atrasti kraštotyrininkės Audronės Astrauskaitės fiksuotose prisiminimuose.

          Iš to įvykio detalių aišku, jog J. Krikštaponis išgelbėjo žmones, kai vokiečiai jau traukėsi.  Todėl M. Pocius išsityčiojo iš šio įvykio savo „moksliniame“  straipsnyje, net nesuvokdamas nei to laikmečio, nei aplinkybių, bandydamas jam priešpastatyti jo slapstymosi nuo vokiečių faktą. Tačiau reikia protauti, nes jei slapstėsi po kalėjimo, tai slapstytis jis galėjo tik nuo tų, kas jį paleido iš kalėjimo – paleido pagal sąlygą, kad grįžtų į batalioną. ..

       O nuo paprastų vokiečių – besitraukiančių karių slapstytis neturėjo būti jokio tikslo. Todėl, panašu, kad  ...

16 pav.:galima prasiplėsti-paisididinti

          O dėl J. Krikštaponio nebuvimo ten, kur apie jį BUVO PRISIGALVOTA, ŽMOGIŠKAI KLYSTANT, pagal labai pateisinamas klaidų priežastis, kaip apsipažinimai, pavardžių sumaišymai ir net nusišnekėjimai, nežinant tikrosios pavardės, ar sąmoningai klaidinat okupantų tardytojus,  kurias tyrėjams privalu žinoti. Tuo labiau, kad tokie kriminologiniai tyrimai, tikrai, ne istorikų sritis, nustatinėti personalines-asmenines kaltumo-ne kaltumo bylas. Kad tokias liudininkų parodymų bylas tyrinėjant, reikia žinoti APKLAUSŲ TAKTIKĄ, TEORIJĄ IR PRAKTIKĄ -  taip vadinosi žymaus kriminalisto-kriminologo, habilituoto mokslų daktaro Samuelio KUKLIANSKY disertacija, rašyta jau Nepriklausomos Lietuvos laikais. Kaip tik tokių žinių ir reikia, studijuojant apklausų-tardymų protokolus - apie tai šių eilučių autorius ir pranešė jo dukrai Fainai, jog šita tyrinėjimų sritis labai turi būti rimtai atliekama.

           O dėl J. Krikštaponio biografijos, jau vien žinant, kad jis, po kalėjimo slapstėsi nuo vokiečių, tai nežinomųjų nustatymui yra mokslai algebra ir LOGIKA, ir, net, - pats elementariausias protavimas, savęs paklausiant:

1.      -O kam J. Krikštaponiui reikėjo slapstytis nuo vokiečių, jei jie jį paleido iš kalėjimo?

2.      – O tai, kodėl jį galėjo paleisti, jei nusižengė? Negi „už gražias akis“ generolo-giminaičio S. Raštikio, bendravusio su A. Hitleriu, su Joachimu. von Ribentropu, Viačeslavu Molotovu ir J. V. Stalinu? Negi tokiam garbingam generolui net patys gestapininkai negalėjo patarti, kaip savo giminaitį išsukti, kad BŪTŲ VILKAS SOTUS IR AVIS NE LIESTA

3.      Tokiam rezultatui dėl vilko ir avies reikia diplomatinio ir psichologinio išmanymo, ką mūsų generolas derybose su Lenkija ir pademonstravo.

4.      Ar vokiečiai negalėjo patarti mūsų generolui, kaip sudaryti būtinybę-priežastį, privalomą iš kalėjimo „iškrapštyti“ dėl tarnybos kokių sugalvotų ir vokiečių, gal patartų „priežasčių“?

5.      O išleidus dėl tarnybos „būtinybės“ tariamos, ar įmanoma karinė“tarnyba“, tik iš kalėjimo išleistam? Ko reikia, kad sugrįžt į normalią tarnybą?

29 pav.: ŠI NUOTRAUKA TAIP PAT NEIGIA „J. KRIKŠTAPONĮ BALTARUSIJOJE “, nes jo ūgis 1,90 m  (pagal jo kaimyną-ryšininką-tautodailininką; jau čia minėtą Mykolą Dirsę) ir rai reiškia, jog buvo aukštaūgiu-lieknu lengvaatlečiu, taip, kaip pagal liudininko J. Gervino apibūdinimą  „N. Reikalas buvo aukštas ir liesas“ ir todėl liudininkai juos abu galėjo painioti.
O šį nuotrauka paimta iš Sporto Naujienų 1935-08-14 aprašant Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybes (dabar vadinamas čempionatais), kurios vyko PLP karo mokyklos stadione Aukštojoje panemunėje. Šią žinią ir nuotrauką pateikė kraštotyrininkas, politinio kalinio sūnus Robertas  ČERSKUS, kuris yra dar ir žymaus Sibiro tyrinėtojo-geografo bei 1861 m. sukilėlio-tremtinio-bajoro Jono Čerskio palikuonis, kurį labai aprašė šių eilučių autoriaus kolega, Nepriklausomybės signataras, rašytojas, žymus keliautojas-tyrinėtojas Gediminas Stanislovas Ilgūnas, kuris sovietmetyje ekspedicijos metu su grupe buvo nukeliavęs iki J. Čerskio pėdomis iki jo mirties vietos. Tuo metu jo Jonavoje įkurtas Turistų klubas KGB buvo uždraustas ir šių eilučių autoriaus 1969 m. atkurtas dėka nominuoto Šviesuolio vardu dabartinio Keliautojų sąjungos prezidento Algimanto Jucevičiaus, kuris tuo metu vadovavo Kauno turistų klubui.
Kas dėl J. Krikštaponio sportinių pasiekimų, tai ta nuotrauka paimta iš straipsnio, matomo koliaže šalia „Didelė sporto šventė Pasaulio Lietuvių Kongreso proga“ ir tada buvo nurodyta, kas tame Kongrese atstovaus Lietuvą “. Tada buvo sudaryta Lietuvos rinktinė, į kurią pateko Juozas Krikštaponis (straipsnyje minimas kaip Krištaponis, nes jis vedybų metu pakeitė asmenvardį) ir jo kolega, bendramokslis beibuolatinis Juozo varžovas, Leonas Puskunigis, kurio Juozas jau nesutiko Marijampolėje, kai buvo joje kaip Vietinės rinktinės tarnyboje, nes Leonas tuo metu buvo nacių kalinamas Študhofo mirties stovykloje. Grįžęs iš jos, dar sovietų buvo įkalinta GULAG-e, o kai grįžo, tai pradėjo dirbti dirbti treneriu bei dėstytoju LKKI ir tada parengė pirmąją lietuvaitę, pasaulio rekordininkę Birutę Zalagaitytę-Kaledienę. Be to, Leonas Puskunigis Tautinio Atgimimo (sovietinės „perestroikos“) metu vadovavo jo tėvo XIX amžiuje įkurtam Skriaudžių kanklių ansambliui ir per koncertą Jonavoje šių eilučių autoriui teko su Leonu pabendrauti.
Kas dėl 1935 m. Pirmenybių, tai pagal Lietuvos čempionatų suvestinę, kurią atliko  ... Misiūnas, - Lietuvos lengvosios atletikos federacijos statistikas ir atliko šios sporto šakos 100-mečiui, tai tame čempionate J. Krikštaponis su rezultatus 13, 09 m, buvo tik antras, 6-ais cm.  pralaimėjęs Juozui Budrevičiui, bet III-čioje vietoje liko minėtas L. Puskunigis. Vadinasi, aukščiau aprašytos varžybos buvo ne pirmenybės, o kokios tai kitos? Kitais 1936-tais metais J. Krikštaponis tapo Lietuvos čempionu, 6-iais cm aplenkęs garsųjį lengvaatletį ir dvarininką-agronomą Vladislovą Komarą, kurio sūnus, gimęs 1940 m., būdamas 32 m. amžiaus, tapo 1972 m. Miuncheno olimpinių varžybų čempionu taip pat rutulio stūmime. Tada iš lietuvių geriausiai startavęs Rimantas Plungė susidraugavo su šiuo olimpiniu čempionu iš Lenkijos, nes jo motina buvo taip pat geriausia Lietuvoje metikė, Lenkijos rekordininkė ir rutulio stūmime buvo žymi pasaulyje. O Rimanto Plungės treneriu buvo šių eilučių autoriaus dėstytojas Algimantas Baltušnikas, kuris buvo du kartus Sovietų Sąjungos rekordininku disko metime, kuriam LKKI metimų teoriją dėstė L. Puskunigis, o patsai A, Baltušnikas prieš išeidamas iš šio pasaulio, atkūrė J. Krikštaponio rinktinės bunkerius, kuriam vadovavo jo dėdės, žuvę toje rinktinėje. Todėl jam nebuvo galima atstovauti Sovietų Sąjungos Romos ir Tokio olimpinėse varžybose bei Stokholme Europos čempionate, nes jo dėdės buvo J. Krikštaponio rinktinėje. Net ir dabar tai negalima Sporto eniklopedijoje tai minėti. Kaip ne keista, šių eilučių autoriui dabar uždėta cenzūra, jis negali patekti ir į Lietuvių enciklopediją, nes visą tai yra susiję su J. Krikštaponiu ir jo tyrinėjimu, ir kažkas iš programišių aktyviai darbuojasi.
Be to, J. Krikštaponis buvo dar ir disko metiku, geresniu, nei rutulio stūmiko, tapęs du kartus Lietuvos čempionu. Galima manyti, kad A. Baltušniką diską mėtyti galėjo paskatinti J. Krikštaponio pavyzdys, nes jis ne taip toli gyveno nuo Baltušnikų tėviškės ir apie J. Krikštaponį vaikystėje galėjo žinoti. Tai reikia dar tirti, nes jo jaunesnės sesutės tai patvirtinti negalėjo, nes jų vaikystė, kaip ir A. Baltušniko paauglystė buvo tremtyje pasmerkta.  Kad perskaityti, kaip straipsnyje buvo minimas J. Krikštaponis ir L. Puskunigis, GALIMA PASIDIDINTI ŠĮ KOLIAŽĄ-DIPTIKĄ. 
 

          Todėl šių eilučių autorius ATSIPRAŠO dėl griežtos kritikos, nes dabar įtempta tarptautinė padėtis, o J. Krikštaponio pavyzdys Lietuvai ir Ukrainai labai svarbus – labai svarbu ir Žydų bendruomenei, nes kartu su Makabi klubo sportininkais Lietuvos pirmenybėse (dabar čempionatais vadinamuose) J. Krikštaponis rungėsi daug metų, imdamas pavyzdį iš žydų-pradininkų metimo rungtyje. Be to, mistika ir dėl to nacio su visa kėde numetimo Ukmergės restorane. Daug simptomų psichologinių, jog tas įvykis galėjo atsitikti Holokausto vykdymo metu, kai Ukmergės senamiestis ištuštėjo nuo gyventojų. Juolab, batalioną jis galėjo palikti ar simuliuoti jau po LLV išvaikymo rugpjūčio 3 d., kai to mėnesio viduryje žydų areštams ir į Vilijampolės getą varymui, kažkodėl kuopai vadovauja jau ne J, Krikštaponis, kai jis tik, tik buvo paskirtas kuopai vadovauti. Mįslių daug - be galo daug, bet jos ir tendencijas turi kažkokias, dėl kurių reik svarstyti ir važiuoti į Vokietijos archyvus, ieškoti atsakymų.  Tai pabrėžė ne seniai Seimo narys-istorikas Arvydas Anušauskas per Birželio sukilimui Seime konferenciją tik ką vykusią.

         Baigiant  labai trumpą-PADRIKĄ rašinį šį, šių eilučių autorius siūlo pažvelgti į DAR RUOŠIAMĄ IŠSAMESNĘ-struktūrizuotą apibendrinančią studiją J. Krikštaponio klausimu  dar žymiai didesnę, su skelbiamais svarbiausių dokumentų vaizdais, kurių žymiai daugiau, nei čia tik atsitiktinai paliestais.  Tuos visus duomenis surinktus, siūloma istorikam, specialistams ir visiems neabejingiems apibendrinti ir ieškoti žymiai gilesnių priežasčių dėl akivaizdaus Didvyrio apšmeižimo.   Juk, jis buvo ir Pirmojo Lietuvos Prezidento sūnėnu ir tokio pat pavadinimo Karo mokykloje dirbo pedagoginį-ugdomąjį darbą, kartu dar ir besimokydamas VDU Teisės fakultete iki III-čio kurso. Gal vis tik, reikia programas pabandyti paieškoti, ką tada teisininkai mokėsi? Visą tai nuo Rugsėjo 1-osios NAUJIEMS MOKSLO METAMS ar ne reikia konferencijas pratęsti, kurias Ukmergė buvo pradėjusi?

        Šių eilučių autorius laukia skubių patarimų, kaip užbaigti tą studiją. Kaip ją pabaigti, kad joje duomenys būtų kuo naudingesni specialistams-istorikams ir kriminalistams istorinės krypties, jei toks mokslas egzistuoja? 

Pagarbiai
Vytenis Aleksandraitis
tel.: +37064021719