Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkei Skirgailei Žalimienei, Gerbiamai teisėjai Ivetai Pelienei Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos centro generaliniam direktoriui Arūnui Bubniui ir Ukmergės savivaldybės merui Dariui Varnui
buvusio Sąjūdžio tarybos nario Jonavoje,
dabar keliautojo-kraštotyrininko, tyrinėjančio
Juozo Krikštaponio biografijos ypatumus
Vytenio Aleksandraičio
S K U B I I N F O R M A C I J A
TEISĖJAMS
rytdienos (2023-11-08) Administracinėje byloje Nr. eAS-674-821/2023
dėl J. Krikštaponio atminimo
Pranešu, kad yra labai daug duomenų, jog Juozas Krikštaponis Baltarusijoje būti negalėjo, nes tuo metu turėjo kalėti Kauno kalėjime už protestą prieš nacizmą, atliktą Ukmergės restorane, greičiausiai Holokausto vykdymo metu. Tačiau Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos centras (toliau LGGRTC, arba Centras) ne tik netyrė šio įvykio, bet ir ignoruoja-slepia tą faktą, nes nemini savo tinklalapyje, kai internetinė Enciklopedija bei Vikipedija mini Didvyrio suėmimo-kalinimo faktą ir nurodo dokumento adresą. Pagal jį aš Ypatingajame archyve 2021-08-18 nufotografavau ir paskelbiau NKVD generolo Kapralovo šokiruojančiai keistą raštelį, minintį tą faktą, bet Centras taip pat netyrė net to dokumento, kuris labai panašus į bandymą apkaltinti generolą S. Raštikį už J. Krikštaponio išlaisvinimą, nes NKVD tik sąmoningai to įvykio datą nuslėpė, nes 1941 m. įvykis apkaltinimui galėjo netikti.
Yra ir daugiau požymių, jog J. Krikštaponis galėjo būti suimtu prieš A. Impulevičiaus bataliono išvyką į Minską, nes pastarasis tai išvykai 1941-10-06 įsakymą Nr. 42 falsifikuoja, tikriausiai, GESTAP-o apgavimo tikslu, kad išlaisvinti J. Krikštaponį. Ta falsifikato vieta aiškiai matosi visiems, kas turi sveiką protą. Todėl Centro istorikams pateikiau konkursinę užduotį tai atrasti; pagal išvykusių karininkų biografijas, viešai prieinamas ir sudarytas net paties Centro.
Dar aiškesnė GESTAP-o apgavystė matoma melagingame Jono Klimavičiaus raporte, neva, apie jojo susirgimą, neva, nuo jam mirties nuosprendžio vykdymo laukimo, nuslepiant tame raporte tai, kad jam 1941-05-13 teismo mirties nuosprendis buvo pakeistas į 10 m. lagerio. Dar ir kitą melagingą raportą J. Klimavičius rašė, neva, apie liuosavimąsi, kai iš tikro J. Klimavičius į atsargą buvo paleistas tik po metų; t.y. 1942-09-30.
Yra ir daugiau net labai daug istorinių požymių apie J. Krikštaponio suėmimą tik 1941 m., o liudininkų liudijimai, jog, jis, neva, žudynėms vadovavo, akivaizdžiai gali būti melagingi, J. Krikštaponį pakišant kaip žuvusįjį, kad nuo teisinio persekiojimo apsaugoti tikrąjį Baltarusijoje 2-os kuopos vadą Nikodemą Reikalą, gyvenusį JAV. Jįjį kaip kuopos vadą 1981-1982 m. m. rodo ir KGB tyrėjai-tardytojai, sudarytame tos kuopos karių sąraše.
Taip, kad J. Krikštaponis Baltarusijoje nebuvo, atrodo, mato J. Krikštaponio biografiją tyrinėję Alfredas Rukšėnas ir Mindaugas Pocius, kuris, pastarasis, ypatingai daug netiesos ir apgavysčių prirašė savo Pažymoje, kurią kaip plagiatą naudojasi Centras, be jokio parašo, pridėjęs prie 2023-08-17 sprendimo Nr. PA-2 pakeisti viešą objektą (nuimti J. Krikštaponio bareljefą) iki 2023 m. lapkričio 18 d. (Simboliška, kai dieną prieš tai bus LLA įkūrėjo J. Krikštaponio bendražygio Kazio VEVERSKIO 110-osios gimimo metinės.)
Galima manyti, jog Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija (toliau Komisija) nebūtų balsavusi už J. Krikštaponio atminimo naikinimo, jei tos pačios Komisijos nario M. Pociaus Pažyma (verta iš didžiosios raidės rašymo, nes jos 11 psl. yra prieštaringos žinios, neigiančios J. Krikštaponį Baltarusijoje) neapgaudinėtų savo kolegų prisigalvojimais šiais:
1. Kad, niekam nekiltų minčių, jog J. Krikštaponis kalėjime sėdėjo, buvusioje M. Pociaus ir dabartinėje LGGRTC pažymoje prisigalvota, kad J. Krikštaponis Minske rašo raštą, kai iš tikrųjų tas raštas yra minėto J. Klimavičiaus raportas, kuris akivaizdžiai, ne pagal raštvedybos taisykles surašytas, net J. Krikštaponio apgavimo? tikslu, kuris NETEISĖTĄ tarpininkavimą atlieka ne savo pavaldiniui, nuslėpdamas savo kuopos numerį, ir, akivaizdu, kad parašas iš jo išgautas, tikrai, ne Minske, nes registracija pildyta ne J. Krikštaponio braižu ir net kita plunksna, o pats PARAŠAS J. KRIKŠTAPONIO Į KALĖJIME IŠGAVIMĄ turi ryškius požymius.
2. Kad labiau būtų įtikinamas liudininko Mindaugo Kačiulio liudijimas apie J. Krikštaponį žudynių vadą, kuris labiausiai eksploatuojamas dvejose LGGRTC pažymose ir kuris pokaryje savo kuopos vadą Nikodemą Reikalą liudijo, o 1962 m. ir 1982 m. apklausose pastarasis pavirto į Krištaponį, tai dvejose LGGRTC pažymos vietose tas pradedantysis Jaunasis karys, neturintis net Eilinio laipsnio, PAVERČIAMAS Į KARININKĄ, privalantį labai gerai pažinoti J. Krikštaponį.
3. Skaitytojus apgaudinėjanti manipuliacija, žudynes prilyginus prie J. Krikštaponio priedo prie atlyginimo, kaip, neva, (priedas už žudynes?), nuslėpus nuo skaitytojų to priedo paskirtį tai VEDUSIO vyro priedą, kuris, logiškai, turėjo būti mokomas net J. Krikštaponiui būnant kalėjime; kitos valstybės pareigūnų suimtojo, nes žmoną palikti be pragyvenimo šaltinio nėra humaniška.
4. Bandoma įtikinti skaitytojus, jog kapitono laipsnis suteikiamas už gerą tarnybą, kai yra žinių, kad tas laipsnis buvo J. Krikštaponiui suteiktas 1939 m. ir, galimai, pakartotinas suteikimas galėjo būti skirtas GESTAP-ui įtikinti būtinybe iš kalėjimo išprašymui, juolab, J. Krikštaponio nuopelnai Lietuvos kariuomenei buvo ją garsinant, kaip kelis kartus šalies čempionas bei tarptautinių varžybų prizininkas bei VDU Teisės fakultete 5 semestrus išklausęs kursą.
5. Nuslėpti nuo skaitytojų Henriko Salelionio ir Juozo Vėsos parodymai, jog po J. Krikštaponio, kuopos vadais tapo pastarojo pavaduotojas Tamošiūnas, o po to Reikalas, kurie ir keitėsi.
6. Pastarasis liudijimas apverstas aukštyn kojomis, prisigalvojant, kad su N. Reikalu, neva, J. Krikštaponis KEITĖSI, kai minėtame Sąraše, KGB tyrėjų-tardytojų nustatytame, paminint du kuopos vadus, bet oficialiai minimas TIK VIENAS 2-osios kuopos vadas, jį rašant vienaskaitos formoje.
7. Yra ir daugiau net Ikimokyklinės vaikų ugdymo logikos ignoravimų, kaip pavardžių paveldėjimas iš tėvų, kaip užmiesčio su miestu painiojimas, kad tas pat, painiojimas civilių ir karo belaisvių ir todėl supainiotos Minske karo belaisvių spalio mėnesio žudynės, kurios nurodomos ten, kur jos neturėjo būti, nes jos buvo vykdomos liepos mėnesyje, kai A. Impulevičiaus batalionas dar nebuvo sukurtas, o spalio mėnesio žudynės pagal Aktą-64 vyko miesto belaisvių stovykloje visai ne ten, kur pažymose nurodoma.
Detaliau su čia aprašomų dokumentų nuotraukomis ir nuorodomis mano laiške minėtai Komisijai - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/index-komisijoms.htm, o taip pat mano paskutinis Centrui atsakymas į jo raštą - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/index-lggrtc-23-10-30.htm, o taip pat Lietuvos Žmogaus teisių koordinacinio centro Generalinei prokuratūrai, Seimui ir Prezidentui 2023-08-16 Prašymas dėl nepagrįstų kaltinimų J. Krikštaponiui, nustatytus pagal mano atliktus tyrimus - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/23-08-16-lztkc-del-krikstopon-%20kaltinimo-dalyvav-%20holokauste.pdf
Vytenis Aleksandraitis
2023-11-07 Jonava.
 |
Šio laiško vaizdo kopijos su mano parašu