|
|
LR Prezidentui
Gitanui Nausėdai, LR Užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui,
LR Švietimo. mokslo ir sporto ministrei Ramintai Popovienei, LR
Seimo komitetams: Užsienio reikalų, Žmogaus teisių, Švietimo ir
mokslo, Kultūros, o taip pat Laisvės kovų ir valstybės istorinės
atminties bei Jaunimo ir Sporto reikalų komisijoms, Lietuvos gyventojų
genocido ir rezistencijos centro (toliau LGGRTC-o, arba Centro)
naujai sudarytai Tarybai bei to kolektyvo istorikams, Viešųjų objektų
atitikčių .. ilgo pavadinimo Komisijai bei į ją deleguojančioms
organizacijoms, Mokslų akademijos prezidentui akademikui Jurui Baniui,
Akademinės etikos kontrolierei Redai Cimmperman, ... Gaono .., IX-to forto, Dingusio
štetlo ir kitiems muziejams, visų Lietuvos universitetų Istorijos katedroms,
habilituotam istorijos mokslų daktarui ... Eidintui, knygos
Holokaustas
Lietuvoje 1941-1944
pristatymo organizatoriams, Lietuvos Žydų bendruomenei, Lietuvos žmogaus
teisių koordinacinio centro (toliau LŽTKC) pirmininkui Vytautui Budnikui
ir kitoms organizacijoms, susijusioms su skaudžios Holokausto kokybiško
tyrimo problemomis
kraštotyrininko Vytenio
Aleksandraičio,
dabar per 3,5 metų archyvuose
ištyrusio Juozo Krikštaponio biografiją,
ir todėl; kaip buvusio Jonavoje Sąjūdžio tarybos nario,
per Sausio ir Rugpjūčio pučo įvykius,
kvietusio jonaviečius ginti Seimą,
dabar kviečiančio ginti apšmeižtąjį Juozą Krikštaponį,
PDF forma
P A S I Ū L Y M A S
atkreipti dėmesį į kai kuriuos
buvusius labai nekokybiškus tyrimus, galinčius net dabar niekinti
Lietuvą tarptautiniu mastu, nes kai kur tyrimai atliekami, pažeidžiant
kolektyvinius tyrinėjimo metodus, o taip pat nedemokratiškai -
nebendraujant su kraštotyrininkais ir ignoruojant jų užfiksuotus faktus.
Visą tai gali atsispindėti š. m. sausio 30 d. pristatomoje anglų kalba
Holokaustas
Lietuvoje 1941-1944
knygoje,
jeigu joje
bus nekokybiško Baltarusijoje Holokausto nagrinėjimo skyrius, kuris yra
lietuviškajame tos knygos variante.
Minėtos knygos
pristatymas vyks ryt-poryt.: sausio 30 d.
(ketvirtadienį) 18 val. Lietuvos žydų kultūros
ir tapatybės muziejuje (Pylimo g.. 4A, Vilnius, 01117
Google Maps). Jame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimo centras (toliau LGGRTC-as arba Centras) pristatys svarbią
knygą Holokaustas Lietuvoje 19411944, kuri, tikėtina,
prilygs 2011 m. išleistai dr. Arūno Bubnio sudarytai knygai.
Dr. Arūno Bubnio sudarytoji knyga, išleista 2011 m., yra svarbus
istorinės atminties darbas, skirtas Holokausto Lietuvoje tyrimams. Šioje
knygoje nagrinėjama nacistinės okupacijos metu vykdyta Lietuvos žydų
žudynių istorija, remiamasi įvairiais dokumentais, liudijimais ir
istoriniais šaltiniais. Knygoje siekiama atskleisti genocido mastą,
struktūrą, įvykdytus nusikaltimus ir atsakomybę, taip pat analizuojamas
lietuvių dalyvavimas Holokauste.

1 pav.:
numatomos naujos knygos anglų kalba pristatymo skelbimo fragmento ir
lietuviško knygos varianto diptikas (koliažo iš
2-jų
nuotraukų fotografinis terminas), kuris leidžia manyti, kad anglų kalba
kaip nauja knyga gali būti kaip vertimas identiškai lietuviškajai
knygai, gal, tik su papildymais, kaip buvo skelbta, o ne su pataisymais?
Kaip atrodys
1 pav
matoma naujoji-pristatomoji knyga, - nėra žinoma. Buvo skelbta,
jog bus tik papildymai. Todėl dėl tos į anglų kalbą išverstos knygos
turėtų kilti didelis neramumas, nes lietuviškoje knygos skyrelyje apie
Holokaustą Baltarusijoje yra didžiausi absurdai, ignoruojantys logiką ir
sveiką protą
lyginimuose ir išvadose, iš karto
krentančiose į akis, lyginant panašius aukų plikus skaičius, bet
visiškai skirtingų sričių, tarpusavyje negalinčius būt susijusiais.
Yra ir dar baisesnių absurdų toje lietuviškoje knygoje, pagal kurią
galimai dabar angliškas vertimas gali būti padarytas? Tie absurdai yra,
kaip Civilių su Karo belaisviais ir Minsko miesto su jo užmiesčiu
painiojimais, čia žemiau prie
23-io paveikslėlio
parodytais. Tuo labiau, kad tos lietuviškos knygos apie Baltarusijoje
žudynes skyrelis, kurios autoriumi yra LGGRTC-o istorikas Alfredas
Rukšėnas,
papuoštas ir grubiausiomis
geografinėmis klaidomis, dar net daug kartų kartojamomis ir tos klaidos
dar nuplagijuotos (aklai nurašytos) į dr. A. Bubnio
2017 m. išleistą knygą apie lietuviškuosius savisaugos
batalionus.
Dar baisiau yra tai, kad
dėl tų geografinių supainiojimų ir liudininkų tardymo protokolų
ignoravimo - SUPAINIOTOS MASINĖS KARO BELAISVIŲ ŽUDYNIŲ VIETOS, - JOS
NUKIŠTOS Į PRIEŠINGĄ Minsko PUSĘ. Klaida
padaryta todėl, kad ignoruoti "J" S. Rutkausko liudijimai, apie
kuriuos A. Rukšėnas grubiai meluoja-fantazuoja. Įdomu, kas jam
uždraudė atsiversti to liudininko dokumentus ir į juos pažiūrėti?
Todėl pasityčiota iš masinių žudynių Petruškevičių
vienkiemyje, kur civilių aukos nuo 25 iki 54
tūkstančių gali būti, o A. Rukšėnas į tą vietą kemša karo belaisvių
aukas, kai kraupiausios karo belaisvių ekshumacijos atliekamos, būtent
ten, kur nurodė minėtas liudininkas. Lygiai
tas pat gavosi ir su J. Krikštaponiu, kai į pateiktus dokumentus
taip pat nepažvelgta.
Be to, yra didelė tikimybė, kad
Holokausto ar civilių aukos galėjo būti paverstos į
karo belaisviių aukas, nes
1944 m. liepos komisijos skubėjo
Niurnbergo procesui, apie ką pastebėjo Minsko kraštotyrininkas Oleg-as
Usačiov-as. Juk Niurnbergo procesas atmetė Sovietų Sąjungos
kaltinimus Vokietijai dėl Katynėje Lenkijos kariuomenės sušaudymo ...
Dabar tos kraupiausios ekshumacijos; po kelis tūkstančius sušaudytųjų
griaučių jau treti metai, kaip tyrinėjamos kiekvienoje duobėje,
atidengiamose Uručje vietovės pušyne ( apie jas pabaigoje pristatau.)
Tuo labiau, kad suvokti autoriaus klaidas knygoje, net nereikia važiuoti į
Vilniuje esantį Ypatingąjį (LYA) archyvą, nes skaitytojui užtenka
atsiversti Minsko detalų žemėlapį ir pradėti abejoti, jog
ant žmonių kaulų miestas naujas ne labai galėtų
būti - statybų eigoje kaulai būtų išversti.
Jeigu visą tai
pažodžiui A. Rukšėno bus išversta į anglų kalbą, tai jokiu būdu į
pasaulį negalima siųsti šios knygos dar ir todėl, kad AUTORIUS NEMOKA
ATSKIRTI TARDYMO PROTOKOLŲ NUO APKLAUSŲ PROTOKOLŲ, apklausas
pavadinęs
tardymais, kai TARDOMI TIK ĮTARIAMIEJI IR BAUSMES ATLIEKANTYS, O
BAUSMES ATLIKĘ LIUDININKAI TARDOMI NEGALI BŪTI. Tuo labiau NEGALI
TARDYTI LIUDININKŲ IR UŽSIENIO TEISININKAI;,
juo labiau iš kapitalistinių šalių. Be to, protokolai didžiosiomis
raidėmis įvardinti, todėl įtarti A. Rukšėną, neva, nemokančio skaityti
ir nepažįstančio raidžių - tokios nesąmonės būti negali. Todėl
vienintelis paaiškinimas, kad AUTORIUS, PATEIKĘS DOKUMENTUS, JŲ NEBUVO
NET AKYSE NEI MATĘS NEI ATSIVERTĘS. Tai įrodo ir kiti požymiai, kurie
čia bus dėstomi. O visą tai logiškai
mąstantys užsienio skaitytojai gali susidaryti apie Lietuvos tyrinėtojų
teisinio išprusimo stoka ir istorikų rengimo doktorantūros
teisinių pagrindų labai žemo lygio pedagogiką.
Juolab, istorikams Kriminalistikos pagrindus buvo dėstęs habil. mokslų
daktaras a. a. Samuelis
Kuklianskis.
Jo paskutinysis; jau Nepriklausomybės laikais mokslinis darbas vadinosi
APKLAUSŲ TAKTIKA, TEORIJA IR PRAKTIKA, dėl kurio jau skambinau jo dukrai
Fainai, jai pasakydamas, kad labai reiktų šių žinių, kad normaliai
studijuoti tardytojų surašytus protokolus.
Todėl privalu sausio 30 dieną ne knygos
pristatymą, bet, pirmiau, jos aptarimą surengti. Galiu ir
dokumentų skaidres pademonstruoti, kurias čia žemiau rodau.
Todėl šiuo laišku įspėju net Prezidentą, URM ministrą ir ..., nes jie
gali turėti problemų, jei ši knyga nepataisyta-neperspausdinta bus
platinama pasaulyje, klaidindama kitų šalių skaitytojus ir niekindama
skaudžiausių įvykių lietuvišką tyrimo metodiką, negerbiant aukas ir
tiriant bet kaip.
Pamenu, kai rašytojas, diplomatas, VU profesorius ir habil. m. d.
Alfonsas Eidintas Jonavoje pristatinėjo savo knygą, tai jis į
mano klausymą atsakė, kad
savo
tyrimuose istorikų kolektyvas, tokio, kaip LGGRTC-o - apsirikinėti
negali
.
Tačiau, kai pradėjau aiškintis su vienu istoriku, žiniasklaidoje
reikalaujančiu Ukmergėje pašalinti Juozui Krikštaponiui skirtą atminimo
akmenį, jis negalėjo nieko atsakyti, kokiais
argumentais remiasi, atsakydamas jog tiki, ką minėtas A.
Rukšėnas teigia. Tą patį TIKĖJIMĄ A. Rukšėnui man pareiškė ir buvusi
LGGRTC-o gen. direktorė Terėsė-Birutė Burauskaitė. Panašu, jog
ISTORIJA TAMPA TIKĖJIMU-RELIGIJA, O NE MOKSLU, kai čia aukščiau
pateikiau nuo A. Rukšėno dr. A. Bubnio NUSIRAŠINĖJIMO, t. y. -
plagijavimo pavyzdį, dar čia dėstyme pateiktą, net visai
nepatikrinus istorinių šaltinių, ar jie teisingai cituojami ir
nurašant-skleidžiant elementarų melą. O istorikų kolektyvas kaip ir
nemato, nes kiekvienas užsikniaubęs į savo tyrimų temą. Ar ne todėl dabar
LGGRTC-ui tik ką sukurta priežiūros Taryba,
kai Centro darbuose atsiranda tokie absurdai?
Tik, kaži, ar gali būti moksliška, kai tyrimams nėra net oponentų, ir
kai net tų tyrimų demokratiškumas pažeidžiamas, ignoruojant ne tik
kraštotyrininkų parodymus, bet ignoruojamas net internetas -
ypatingai ignoruoja jį LRT tyrimų? skyriaus vedėja Indrė
Makaraitytė, teigusi, jog, neva, J. Krikštaponis net
Lietuvoje žudė, kai iš tikro po Laikinosios vyriausybės (LLV)
išvaikymo žydų į Vilijampolės getą trėmime 2-ajai
kuopai vadovauja jau ne J. Krikštaponis, nors tik, tik jis buvo
tapęs kuopos vadu. Juk internete yra aiškios žinios, jog Pirmojo
Lietuvos Prezidento A. Smetonos sūnėnas (
2 pav.
) nacių buvo kalinamas Kauno kalėjime.
Todėl apie J. Krikštaponį LR Prezidentui ir ... jau rašiau ne kartą visą
seriją laiškų, kai vykdžiau tyrinėjimus -
nuolat informuodavau, ką atrasdavau archyvuose. Todėl ir Mokslų
akademiją (toliau MA) informuoju, nes joje numatyta koordinacija
Humanitarinių mokslų, nežiūrint to, kad LGGRTC-as ir Lietuvos istorijos
institutas [toliau LII(Lii), arba Institutas] savarankiški ir nuo MA
nepavaldūs. Bet, manyčiau, kad kolegos ir, ypač, Akademinės etikos
kontrolierei, gal, reikia žinoti, jog tokie
tyrimų metodai gali tapti nekokiu pavyzdžiu Akademiniam jaunimui?
Negi niekam iš LRT negalima pažiūrėti į internetą ir pamatyti
galimai šmeižiamojo kalinimo nacių kalėjime faktą? Kodėl
žurnalistai istorikų negali paklausti dėl kalinimo
laikotarpio? Negi negalima paspėlioti kalinimo laiką pagal
mokyklinį istorijos vadovėlį?
Kada labiausiai Lietuvos visuomenė galėjo būti šokiruota nuo
prasidėjusio Holokausto? Ar ne to šoko ekstazės Ukmergės
restorane skrenda nacis su visa kėde, numestas J. Krikštaponio?
O, gal, tas nacis, nuskridęs su visa kėde,
ir buvo Ukmergėje Holokausto vykdytojas? Be to, to
NACIO NUMETIKAS buvo pats geriausias Lietuvoje
metikas-lengvaatletis, toliausiai Lietuvoje
skraidinęs ir diską, ir rutulį bei neblogai
ietį mėtęs, o taip pat šokinėjęs su kartimi į
aukštį. Kodėl tą faktą Centrui ir A. Rukšėnui reikėjo slėpti nuo
Lietuvos gyventojų? Kodėl reikėjo nuslėpti ir J. Krikštaponio
nebaigtą teisinį-universitetinį išsilavinimą? Juk, jei teisę
mokėsi, tai, gal, galėjo žinoti, kas už nacio numetimą gali
grėsti? Tuo labiau, kad šalia restorano ir GESTAP-as čia pat
buvo, o J. Krikštaponis kaip savo dėdės; Pirmojo Lietuvos
Prezidento Karo mokyklos (taip ji vadinosi) pedagoginis
darbuotojas kariūnų buvo charakterizuojamas kaip ramaus
būdo ir tėvišku.
Taigi, ramaus būdo ir teisinio išsilavinimo faktai su nacio
numetimo faktu ar ne byloja kritinės ribos peržengimą,
prasidėjus Holokaustui?
Negi Holokausto aukoms
bus lengviau, jeigu jo "vykdymu" bus kaltinami bet kas,
bus kaltinami, toks, kaip čia
2 pav.
matomas nacių nekentėjas
- nuo jų nukentėjęs? Juolab, kad po kalėjimo jis visą
vokiečių okupacijos laikotarpį nuo vokiečių slapstėsi -
taip parašyta Priedo 10 psl., skirto PA-2 sprendimui, šalinti
Atminimą šiam nacio numetikui. Tai ką primena tokia
kolizija? Juolab, per 10 metų kartu su žydų
bendruomenės klubo Makabi nariais J. Krikštaponis sportavo -
Lietuvos čempionatuose (pirmenybėse) kartu rungtyniavo. |

2 pav.: Restauruotas
Juozo Krikštaponio portretas - restauravimo autorius
fotodailininkas Juozas
Valiušaitis. Galima
pasididinti ir iš labai RAIŠKAUS PORTRETO pastudijuoti net
akių struktūrą. |
Dar svarbiau, jog Lietuvos archyvuose
Baltarusijoje J. Krikštaponio nei
kvapo dokumentų VISUMA nerodo, kai juose paaiškėjo,
jog A. Rukšėnas jų nei mažiausios dalies nė nematė, ką mes -
kraštotyrininkai aptikome archyvuose. Todėl Lietuvos žmogaus
teisių koordinacinis centras tinklalapyje POZICIJA pradėjo
istorinės atminties ciklą, kuris prasidėjo nuo J. Krikštaponio
problemos nagrinėjimo vieno teisininko, istoriko-politologo ir
net kelių kraštotyrininkų atlikto kolektyviniu tyrimo
apibendrinimu su konceptualiu pačiu trumpiausiu; tik apie
15-os psl. apimties straipsniu,
suskirstytu iš kelių skyrių bei dviejų dalių, kurį
tinklalapis Pozicija pavadino ISTORIJOS KLASTOTĖS IR JOS GALIMI
KLASTOTOJAI, o to
mano apibendrinančiojo straipsnio I-os dalies pirmąjį skyrių
pavadinau: I. Suklastotos Juozo Krikštaponio biografijos
pagrindinė priežastis: "tyrimuose ignoruotas holizmas, iki galo
neperskaityti dokumentai, arba daugelis jų visai neskaityti.
Visą tai dokumentais įrodau. Tik įspėju, kad tos I-os dalies
pabaigoje dėl laikinų techninių kliūčių neapsigaukite neteisingu
užrašu
Bus tęsinys, nes jis jau yra ir
į to straipsnio II-ąją dalį galima patekti tik per
ČIA .
Kiek trumpesniame variante tą mano sudarytą straipsnį su
25-ių pastabų bei nuorodų į dokumentų
gausą turėtų pateikti ir mūsų šalies Laisvės kovotųjų
sąjunga.
Bet dėl J. Krikštaponio biografijos suklastojimo
įrodymas yra kaip tik lietuviškos Holokausto Lietuvoje
knygos A. Rukšėno skyrelyje, kuri tik šiais metais
atradau skyrelyje Rudenskas ir jo apylinkės,
Sergejevičiai 432 psl.. Tame puslapyje rašoma, kaip
matome
4 pav, kad,
neva, Apie 15 2-osios Kp
(kuopos - mano pastaba) karių atsisakė šaudyti,
ir jiems ... , bet apie tai nei pastabose pateiktų
liudininkų paaiškinimuose tokio fakto? nėra, -
mums kraštotyrininkams nepavyko aptikti, išskyrus paties
nepatikimiausio liudininko Martyno Kačiulio,
kuris, vargu, ar galėjo būti Rudenske, kai pagal jo
paties teiginius į Minską važiavo po
5-ių, o vėliau teigė jis, kad po
8-ių dienų? O tai pagal
aritmetiką, jis pirmuoju variantu galėjo atvykti tik į
antrąją egzekucijos dieną, kas jo pasakojime jau tada
niekas neatitiktų. O po antruoju teiginiu jis Minske
galėjo būti jau dvi-tris dienas po įvykdytų spalio 10-11
d. d. žudynių. Tuo labiau, kad M. Kačiulis
atsisakiusiųjų žudyti skaičiaus neminėjo, o jo tas
abejotinas liudijimas yra ir todėl, jog jis
1980 m. apklausoje paminėjo
irgi jaunąjį karį, kaip ir jis - tai Joną Grigonį,
kad, neva, su juo atsisakė žudyti.
Bet, deja, pats J. Grigonis tardymuose ir apklausose
mini visai kitas žudynes ir Rudensko visai nemini.
Galima manyti, kad jis su M. Kačiuliu kartu atvyko į
Minską ir todėl nemini to Rudensko, nes jame ir
nebuvo. |

3
pav.:
ant paminko Holokausto aukoms Rudenske atminti nurodoma
kažkodėl tik viena žudynių diena tik spalio
10
dieną. Galima
vaizdą prasiplėsti-pasididinti. |
O, štai, po dviejų
metų 1982-08-16 jau Tarptautinėje
apklausoje Vilniuje M. Kačiulis vėl tauškia tą
pačią pasaką; kaip, neva, Rudenske su
jaunuoju kariu atsisakė žudyti, tačiau, jau J. Grigonio asmenybės nemini, nes,
akivaizdu, kad sovietinė prokuratūra galėjo pakoreguoti
ir neleisti J. Grigonio minėti, kad neapsijuokti toje
Tarptautinėje apklausoje prieš JAV teisininkus. Taip,
kad 1980-tųjų metų apklausa
buvo kaip parengtinė prieš tą Tarptautinę apklausą, nes
1982 m. JAV teisininkų
dalyvavimas Lietuvoje turėjo būti žymiu įvykiu, kai
Leonido Brežnevo sveikata sušlubavo, mirė Lietuvos
cerberis-prievaizdas Michailas Suslovas, o
gegužę L. Brežnevui ištiko net širdies smūgis.
Taigi, iš viso to, darytina išvada, jog M. Kačiulis tapo
specialiuoju liudytoju ir pradėjo liudyti pagal
prokuratūros, ar net KGB užsakymą, ką įtarė JAV
teisininkai, nes šios okupacinės struktūros turėjo visą
pagrindą M. Kačiuliu pasitikėti, kaip
komunistu-pogrindininku, ką tai atradome - mes
kraštotyrininkai.
Todėl visą
šią skiltį tenka žymėti violetiniu gėdos fonu
(fiziologiškai tokia spalva išmuša, kai tenka
susigėsti), kai A. Rukšėnas ar bet kas iš istorikų
nesugebėjo skandalingus duomenis
apie šį liudininką
Centriname valstybiniame (LCVA) archyve pamatyti. Mat, M. Kačiulis tarpukario Lietuvoje buvo du
kartus kalinamas už komunistinę veiką, kaip kovojęs
prieš A. Smetonos rėžimą, o iš kalėjimo išlaisvino
sovietinė okupacija, kuri įdarbino okupacinės
Raudonosios armijos karinėje bazėje. O kai vokiečiai
užėjo, M. Kačiulis nuo atpildo pasislėpė A.
Impulevičiaus batalione. Sovietų okupantams vėl atėjus,
M. Kačiulis su jais nuėjo iki Berlyno, gavo du medalius,
bet gavo ir 25 metus bausmės
garsiajame Javas lageryje. O ten, kaip tik darė drausmės
pažeidimus ir už tai 10-čia metų sutrumpinta bausmė.
Aišku, kai kam neaišku, kaip tai gali būti, bet aš čia
nekomentuosiu - kam neaišku, lai pamąsto, kaip tai gali
būti. Tuo labiau, kad J. Krikštaponiui Atminimas
naikinamas, būtent, pagal šį komunistinį galimai
prokuratūros spec. liudininką, ką įtarė minėtoje
Tarptautinėje apklausoje JAV teisininkė N. Grybauskaitė,
tačiau prokuroras ... Bakučionis į šį klausimą uždraudė
M. Kačiuliui atsakyti.
Taip, kad, nieko nuostabaus, jog,
nors 1948 m. M. Kačiulis
teigė, kad Baltarusijoje jo kuopos vadu buvo
Nikodemas Reikalas, kažkodėl po
32-jų metų 1980
m. apklausoje pastarasis
pavirsta
į Krištaponį.
Todėl A. Rukšėnas, visai nepatikrinęs visų kitų
dokumentų ir neišsiaiškinęs dėl M. Kačiulio asmenybės
bei nepatikrinęs jo liudijimų prieštaravimų, į
lietuviško leidinio Holokausto knygą įrašė
4 pav
matomą citatą, kad, neva, Juozas Krištaponis liepė
pasitraukti į šalį51.
Kaip matome, tam teiginiui įrodyti, kad, neva, J.
Krikštaponis liepė pasitraukti į šalį, pateikė
51-ą pastabą, kur sudėjo
dokumentais kažkokius įrodymus?, esančius knygos
NUORODŲ skilties 461 psl.. |
|

4 pav.: knygos
Holokaustas
Lietuvoje 1941-1944
432 psl. Juozo Krikštaponio paminėjimas Rudensko žudynėse ir tos
žinios šaltiniu nurodyta 51-a pastaba, o dėl nužudytų žmonių skaičiaus
parodyta 52-a pastaba, kuri vos įžiūrima nuotraukos dešinės apačios
kampe po žodžio žmonių, betper knygos užsilenkimą sunkiai įžiūrima.
Galima šios citatos
atsiversti visą 432 psl. Taip pat, teksto
suvokimui-studijavimui, ką rašo A. Rukšėnas apie žudynes Rudenske galima
atsiversti ir ankstesnį 431 psl.
51-oje nuorodoje, įrodančioje, kad,
neva,
J. Krištaponis liepė pasitraukti, pirmiau duotas M. Kačiulio
1980 m. liepos 14 d. apklausos
protokolas, kas yra teisinga, nes kaip tik tuo metu po
32-jų metų nuo NKVD laikų tardymo, M.
Kačiulis kažkodėl keičia parodymą ir jam buvęs jo nurodytas
vadas N. Reikalas
Bet, šokiruoja, kad A. Rukšėnas 1980-tųjų
protokolus pavadino ne apklausų, o neva,
tardymo protokolais. Svarbiausia, kad
1980-aisiais visi jau buvo bausmes
atlikę ir jie ne kaip negalėjo būti tardomi.
Čia iš visų pateiktųjų teisingai partašyta tik J. Vuosaičiui,
nes NKVD laikais ir 1960-taisiais Ypatingajame (LYA) archyve mes
- kraštotyrininkai matėme tik Tardymo protokolus, o nuo
1980-tųjų ištysai tik Apklausų
protokolus.
Pagal mūsų kaip ne teisininkų, bet sovietinėse
aukštosiose mokyklose praėjusiems Teisinių žinių pagrindus,
mums atrodo, kad
tardymais vadinami, kai TARDOMI TIK ĮTARIAMIEJI IR BAUSMES
ATLIEKANTYS, O BAUSMES ATLIKĘ LIUDININKAI TARDOMI NEGALI
BŪTI, tuo labiau NEGALI TARDYTI LIUDININKŲ IR UŽSIENIO
TEISININKAI,
juo labiau iš kapitalistinių šalių. Be to, protokolai
didžiosiomis raidėmis įvardinti, todėl įtarti A. Rukšėną, neva,
nemokančio skaityti ir nepažįstančio raidžių - tokios nesąmonės
būti negali. Todėl vienintelė, kad AUTORIUS, PATEIKĘS
DOKUMENTUS, JŲ NEBUVO NET AKYSE NEI MATĘS NEI ATSIVERTĘS. Tai
įrodo ir kiti požymiai, kurie čia bus dėstomi. O visą tai
logiškai mąstantys užsienio skaitytojai taip pat tai suvoks,
nors prie dokumentų priėjimo neturės - užteks suprasti jau vien
iš nelogiškiausių tų protokolų pavadinimų. |

5 pav.:
nuorodos 51 ir 52 esančios 461 psl.
Galima pamatyti visą šį
461 psl. |
Jeigu visą tai pažodžiui A. Rukšėno bus išversta į anglų kalbą, tai
jokiu būdu į pasaulį negalima siųsti šios knygos dar ir todėl, kad
AUTORIUS NEMOKA ATSKIRTI TARDYMO PROTOKOLŲ NUO APKLAUSŲ PROTOKOLŲ.
D ė m e s i o ,
ISTORIJOS PSEUDOMOKSLO - t. y. - RELIGIJOS PRIEŽASTIES ĮRODYMAS
-
TAI ELEMENTARIAUSIOS PEDAGOGIKOS REIKALAVIMŲ IGNORAVIMAS,
NAUDOJANT PAČIŲ PRASČIAUSIŲ MOKINIŲ NUSIRAŠINĖJIMO -
t. y. - PLAGIJAVIMO
m e t o d u s PASEKMĖ
Įrodymui siūlau pasigrožėti
kaip plagijuojamos absurdiškiausios klaidos ir nesąmonės,
visai nepasitikrinus, ką plagijuoji į jau vėliau (2017
m.) išleistą dr. Arūno Bubnio knygą, kur jos
71 psl.
yra skiltis ši:

6 pav.:
ištrauka iš dr. Arūno Bubnio knygos Lietuvių
policijos batalionai 1941-1945
m. 71psl.
(Perfomansu pažymėjimo ryškumas priklauso nuo tų dokumentų
svarbos, o "auksinė" spalva pabrėžia ypatingą dokumento
reikšmę). O visą dr. A.Bubnio knygą galima
atsiversti-pasiskaityti
Taigi, lyginti tris
idealiai vienodas skiltis: esančias 2011 m.A. Rukšėno
skyriumi lietuviškoje Holokausto knygoje, ir nuo jo
aklai nurašyto (nuplagijuoto) į 2017 m. dr. Arūno
Bubnio knygą apie batalionus ir dar palyginus su A.
Rukšėno straipsniu 2011 m. Lituanistikoje.
Pirmiausiai, PLAGIJAVIMO ĮRODYMAS, TAI TIE PATYS
NETEISINGI DOKUMENTŲ PAVADINIMAI, KUR
Kaip gali
istorikai dokumentus vadinti kitaip, nei jie vadinasi?
Ar tai ne įrodymas, kad tuos nurodytus dokumentus
istorikai galėjo ir net nematyti?
Taigi, tose pastabose kliūva RAUDONU KLAUSTUKU
aukščiau aptartos ir čia jau pažymėtos
smulkmenos,
kaip, jau senai bausmes atlikusiems M. Kačiuliui, E.
Guogai, B. Stimburiui bei S. Gervinui, neva, tardymo
protokolai.
Pirmiausiai;
mano pradėtų
tyrimų pagrindu, praeitų metų rugpjūčio 16 d.
Lietuvos žmogaus teisių koordinacinis centras (toliau
LŽTKC) dėl J. Krikštaponio
rašė Prašymą, o šiemet po rugsėjo 16 d.
Seime visuomeninės Istorinės atminties klausimu
konferencijoje buvo pateiktas pranešimas.
Jame docentas
istorikas, politologas ir kultūrologas bei Lietuvos Žmogaus teisių
gynimo asociacijos pirmininkas
Romualdas Povilaitis pranešime apie Teisinius aspektus,
didelį dėmesį skyręs nekokybiškam J. Krikštaponio biografijos
tyrimui, paminėjo ir Komisiją, nuteisusią Didvyrį tokiais
žodžiais: . |

7
pav.: straipsnis 2011 m.
Lituanistikoje A, Rukšėno
Kauno 2-asis pagalbinės policijos tarnybos
batalionas ir gyventojų žudynės Baltarusijoje
analogiškasHolokaustas
Lietuvoje 1941-1944 knygoje
esančiame skyrelyje apie Holokaustą Balatarusijoje.
Galima
pasididinti To straipsnio internetinis adresas yra
https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2011~1367174854346/J.04~2011~1367174854346.pdf
|
Žinoma,
juos priima minėta komisija, bet priima vadovaudamasi vieno ar
kelių istorijos tyrinėtojų išvadomis. Pabrėžtina, ne teismo ar
kriminalistikos ekspertų, o tik istorijos
tyrinėtojo išvadomis.
(Ši citata iš
konferencijos
Pranešimo atpasakojimo, paskelbto Pozicijos
tinklapyje)
ir dėl J. Krikštaponio biografijos tyrimų
kokybės, - dėl kurios žinomi specialistai pateikė ir
Pareiškimą.
Po tos konferencijos buvo garsių
visuomenininkų-specialistų Pareiškimas dėl
J. Krikštaponio nutraukti jo persekiojimą. (P.S.: aš kaip
peržvelgęs visus dokumentus, manyčiau, kad reikėjo reikalauti
NUTRAUKTI ŠMEIŽIMĄ, nes persekioja
suklaidintieji, dėl ko tų persekiotojų kaltinti negalima)
Kaip tik Juozo Krikštaponio žūties 80-mečio proga kaip Vyčio
partizanų apygardos steigėjui buvo sukurtas paminėjimui
kvietimas lekiančio žirgo Vytis pagal M. K. Čiurlionio paveikslą.
Taigi, tą
proga vėl buvo
vėl minėtas Pareiškimas paskleistas.
Tik, gaila, į tų organizacijų pastebėjimus Centras, lyg,
dar nieko neatsakė? Dar svarbiau, kad aš tik ką dabar
aptikau ir šokiruojantį 2017 m. parašymą
dr. Arūno Bubnio knygoje apie policijos batalionus, kur dėl,
neva, J.
Krikštaponio Rudenske įrodymui pridėti neigiantys
Krikštaponį Baltarusijoje Ypatingojo archyvo
dokumentai!
Tai, negi buvo galvojama,
kad tas Ypatingasis archyvas ir toliau priklauso KGB ir
duomenys neprieinami visuomenei? |
|
Taigi, pagal 51 pastabą M.
Kačiuliui 1980 m.; kaip
tik po 32-jų
metų, nuo 1947 m.
NKVD tardytojams jo rodyto kuopos vado N. Reikalo, kažkaip
pastarasis keistai pavirsta į Krištaponį,
dėl ko istorikai privalėjo suabejoti tokiu parodymu, kai .
jau čia išaiškinta,Kačiulis Rudenske aplamai negalėjo
būti.
Tačiau prašau pasigrožėti iš kart po M.
Kačiulio pateiktojo E. Guogos protokolo svarbiausiuoju įrašu
šiuo:

8 pav.:.: ištrauka
iš Edvardo GUOGOS 1982-02-24 Vilniuje apklausos protokolo 2-tro
psl. ir 216 archyvinės
numeracijos lapo, kurio visą šio protokolo lapą galima
atsiversti žemiau nuorodoje. Čia šiame vaizde pagrindinės
minties aiškumui AŠ BRAUKAU-ŽYMIU RAUDONAI PERFOMANSO
STILIUMI,
kad toks mano žymėjimas ryškiai išsiskirtų nuo KGB-istų
žymėjimų, ir ant tų dokumentų
RAUDONOM RAIDĖMIS PASTABAS-KLAUSIMUS RAŠAU.
(Galima ženkliai pasididinti
ir prasiplėsti šį
vaizdą, pamatant ir visą šį psl..)
Taigi, šios skilties temos esmė yra ta, kad aš jau
Prezidentui ir visoms Lietuvos valstybės struktūroms teiktose
žiniose buvau minėjęs apie tuos visus čia paminėtus liudininkus,
neigiančius J.
Krikštaponį Baltarusijoje.. Maniau,
kad aš
tuos liudininkus atradau.
Bet, pasirodo, jog ISTORIKAMS
ŽINOMA JAU NUO 2012 METŲ,
KAD J. KRIKŠTAPONIS BALTARUSIJOJE BŪTI NEGALĖJO !
! ! Tai įrodo
šie A. Rukšėno ir dr. A. Bubnio pateikti minėtų
liudininkų dokumentai, kurie yra žodis į žodį
nurašyti net nuo 2011 m. Holokausto Lietuvoje knygos A. Rukšėno
skyriaus.
.
Todėl šį labai svarbų
liudijimą privalu smulkiau aprašyti, nes Edvardo
GUOGOS, sūnaus Jono, gimusio 1913 m. JAV Bruklino mieste,
vedusio ir pensininko, tada (1982 m.) gyvenusio Šakių miesto
Tarybų gatvės 53-5, LIUDYTOJO APKLAUSOS PROTOKOLAS prasideda 215-uoju
archyviniu numeriu ir apklausa vykdyta Vilniuje 1982 m. vasario
24 d., pradėjus apklausą 10 val. 30 min. bei pabaigus 12 val.
50 min., kuris saugomas Lietuvos Ypatingajame archyve (LYA) ir
Lietuvos centrinio valstybinio (LCVA) archyvo Kopijavimo ir
mikrofilmavimo skyriaus nufotografuotas iš FONDO K-40, APRAŠO 2,
kurį nufotografavau iš mikrofilmo Nr: .2 1 .1.0, kurio
originalas yra Sov. Sąjungos valstybinio saugumo komiteto (KGB)
byloje; t. y.:
ДЕЛО № 13, т.1
Материалы
и отношении нацистского ... преступника И О Д И С А Ю. Ю.
Pagal BYLOS VIDAUS APYRAŠĄ, prasidedančiu lapu 1,
šis E. Guogos apklausos
protokolas yra įrašytas 71-u Eilės Nr.-iu ir šio dokumento
pavadinimas Liudytojo
Guogos E. J. apklausos
protokolas
su Lapų Nr.-iais 215-218 bei
1982-02-24 pastaba.
O čia žemiau 7
pav. ir 8 pav. teikiu
apie E. Guogą jau Nepriklausomybės metais žinias tokias:
 |
9 pav.:
straipsnelis laikraštyje Tremtinys Nr.
42 (727)-2006 Galima pasididinti Mūšio
vietoje paminklą statė Šakių savanoriai,
iniciatyvos ėmėsi šviesios atminties Juozas
Miliušis. Jie atsiveždavome akmenis, po to
rankomis nešė į kalvą. Tuomet daug žmonių
prisidėjo, kad atsirastų atminties
paminklas, menantis čia vykusias kovas.
Prisidėjo ir gyvas po Valkų mūšio likęs
partizanas Edvardas
Guoga. |
|
|
|
Radom kalvos apačioje tuomet ir
žmonių kaulų, vieno tapatybės nenustatė. Čia buvo
plika vieta, nebuvo medžių, prisiminimais
dalinosi šaulių sąjungos narys Arvydas Aleksa Apie
tai rašė
DRAUGAS. |
|
Valkų mūšio vienas
iš vadovų Edvardas GUOGA
VALKŲ [Zanavykų mūšis ( J. Vaičiūnas. Ten,
kur teka Jotulė ir Nyka, Vilnius, 2013].
Lietuvos partizanų mūšis prieš
sovietinę pasienio kariuomenę Valkų
girioje, netoli Siesarties versmių,
apie 2,5 km į pietryčius nuo Sutkų,
apie 9,5 km į vakarus nuo Lekėčių
1945 m. gegužės mėn. 12 d.1944 m.
rudenį nenorėdami tarnauti svetimoje
kariuomenėje Lekėčių, Lukšių,
Paežerėlių ir Plokščių valsčių vyrai
pradėjo slapstytis.
1945 m. pavasarį jie Vilkyčioje,
dabar vadinamose Valkų kalvose
įsirengė stovyklą su talpiais,
geležinėmis krosnelėmis šildomais
bunkeriais.
šio pranešimo
autorius
/habil, m. dr. Arimantas DUMČIUS/
|

|
|
 |
13 pav.:
(DEŠINĖJE) Valkų mūšio paminėjimas
apie
2000-uosius
metus vienas iš iniciatorių Valkų
mūšio įamžintųjų centre su lazdele
Edvardas GUOGA. Kiek iš kairės šalia
kariškių iš visų aukščiausias yra
medicinos mokslų
daktaras-kardiologas, profesorius,
šiuolaikiškos širdies chirurgijos
kūrėjas, mūsų Žmogaus teisių
asociacijos kūrimo vienas iš
pradininkų Arimantas DUMČIUS. Galima
šią nuotrauką pasididinti.)
14 pav.: (KAIRĖJE) Edvardas
GUOGA |
|
|
Jiems vadovavo Lietuvos kariuomenės kapitonas
Jurgis Valtys (slapyvardis Vilkas). Stovykloje
stovyklaudavo apie 150 partizanų. Pasitraukimui buvo
iškasti apkasai. 1945 m. gegužės 12 d. gausios
sovietinės pasienio kariuomenės pajėgos puolė
stovyklą. Mūšyje dalyvavo apie 250 pasienio
kariuomenės kareivių. Mūšis truko iki sutemų.
Temstant partizanams pavyko išsiveržti iš apsupimo.
Mūšyje žuvo apie 20 partizanų ir apie 80 sovietinės
kariuomenės karių. |
ATSIMINIMAI,
LIUDIJIMAI PIETŲ
LIETUVA Edvardas
Guoga-Glaudys Tauro
apygardos partizano prisiminimai. Apie patį mūšį
galima dar paskaityti Partizanų
leidinyje, o taip pat ir Facebook-e. |
|
 |
15 pav.:
ištrauka iš 1982-08-18JAV
Specialiųjų tyrimo departamento
atstovo Nilo ŠERO apklausos, kurios
galima 18 psl.
VISĄ pamatyti. |
Tyrinėjimo metu paaiškėjo, jog, galimai, per
archyvuose dokumentų ignoravimą (be LCVA,
dar ir Ypatingojo archyvo) - juose tinkamo
dokumentų nestudijavimo, buvęs Komisijos
narys Mindaugas
Pocius, net, matyt, nematė šio Juozo
GUOGOS SVARBIAUSIOJO PARODYMO, KAD J.
KRIKŠTAPONIS KUOPOS VADU BUVO TIK KAUNE. Todėl
čia ŽYMIU GĖDOS FONU, nes su
šiuo E. Guogos liudijimu M. Pocius atliko
net pačią šlykščiausią klastotę - skaitytojų
APGAVYSTĘ, savo išvadoje,
matomoje čia kairėje16
pav jo
liudijimą pavertęs atvirkštiniu; garbingo
mokslinio žurnalo GENOCIDAS IR REZISTENCIJA 2021
m. Nr. 1(51) psl. 15-tame puslapyje, parašydamas,
kad J. Krikštaponio paminėjimo parodymai
leidžia neabejotinai konstatuoti faktą, kad
J. Krikštaponis (Krištaponis)1941 m.
Baltarusijoje vykusių žudynių metu vadovavo 2-ajai
kuopai51.
(Šios klastotės viršūnė
vainikuojama nurodyta 51-ąja
pastaba, kurioje pateikta ne
patrioto-Partizanų vado E. Guogos, o
komunistinio nusikaltėlio (du kartus
kalėjime sėdėjusio už pogrindinę komunistinę
veiką, o po to sovietinio kolaboranto ir iki
Berlyno ėjusio) M. Kačiulio parodymų protokolu.)
Taip, kad M. Pociaus melas gavosi kaip ir
komunistiniu-politiniu melu,
su kuriuo tapo
pamintas tikro liudininko-rezistento
atminimas, naikinantis ir garbingiausio J.
Krikštaponio atminimą. O tokia skaitytojų
apgavystė verta, gal, net, savotiško Gineso
rekordo? Juk, sovietinių
istorijos klastotųjų, nusiritusių iki tokio
žemo lygio- dar nebuvau sutikęs.
Taigi,
grįžtant prie žudynių Rudenske, apie kurias
Edvardas Guoga minėjo, tai; skirtingai, nei
M. Kačiulis,
J. Krikštaponio ne
tik visai
nemini, o mini leitenantus Juodį bei
Marcišauską, nes Baltarusijoje E. Guoga savo
pirmojo kuopos vado nebuvo matęs. Tai
labai aišku, skaitant visus tardymo ir
apklausų protokolus.
Na,
o kodėl jis nemini anksčiau jo minėto Vlado
Tamošiūno, - tai
atsakymas labai paprastas, nes jis tose
Rudensko žudynėse aprašytas kitame - žemiau 17
pav dr.
A. Bubnio pateiktame. Todėl natūralu, kad
galėjo ir nepastebėti, kaip tų žudynių
kitoje vietoje buvusį. O kur buvo E. Guogos
anksčiau paminėtas Tamošiūnas, atsiskleidžia
iš čia pat A. Rukšėno ir nuo jo nuplagijuoto
dr. A. Bubnio pateikto J.
Vuosaičio liudijimo
tokio: |
 |
16
pav.: nuotrauka
M. Pociaus straipsnio 15-16
psl. moksliniame žurnale
GENOCIDAS IR REZISTENCIJA
2021 1(51) su skirtingais
pagal reikšmę pažymėjimais,
atkreipiant dėmesį į
konkrečius liudininkus, jųjų
vienodus teiginius ir labai
svarbius tų teiginių
momentus. |
|
|

17 pav.:
liudijimas J.
Vuosaičio 1961-1962 m. m. laikotarpio tardymo
protokolo 3
psl. 327 lapas, iš
bylos 47386/3,
fondo K-40 (pastarojo
fondo numerį dar reikia patikrinti, nes neužsirašiau
- fotografuotas tik tas
psl. su įdomiu faktu, kur visą, vos ne keliolikos
psl. apimties tardymo protokolus pateiksiu kitur,
nes jie dabar neaktualūs) ,
o šio liudijimo galima matyti VISĄ
puslapį pamatyti . |
Perskaičius, čia dr. A. Bubnio pateikto; 1961 m. balandžio
24 d. Vilniuje Juozo
Vuosaičio Tardymo protokolo (tuo
periodo protokolus tik Tardymo mačiau, nes kaltinamųjų apklausas
matydavau, o gal, ir taip jie vadindavosi; - Kriminalistikos
istorijos nestudijavau ir to nežinau.)
3 psl. (276) parašymą, Antros
kuopos, kurioje aš tarnavau, vado pavardę užmiršau.,
vėl nuo apgavystės gaunasi šokas, nes nėra
jokio užsiminimo apie J. Krikštaponio paliepimą pasitraukti
į šoną.
Tik
ne stebina, jog galima užmiršti pirmojo kuopos vado pavardę,
kurį teko
matyti kokią
savaitę-kitą, o Baltarusijoje kuopos vadu buvo karininkas,
tikrai, su keista pavarde, kurios daug kas neatsimena.
Taigi,
čia vėl šokiruoja dr. A. Bubnio taip pat skaitytojų
apgaudinėjimas su 287 pastaba
dėl, neva, J.
Krikštaponis liepė pasitraukti į šoną., kur be M.
Kačiulio nei E. Guoga, ir nei J. Vuosaitis to M. Kačiulio
paistalo visai nepatvirtina.
Kaip
matome, A. Impulevičius, kuriam Kauno kalėjime NKVD per
kankinimus nervus pagadino (tą faktą istorikas S. Jazavita
... minėjo), tai gal todėl batalionui šis majoras ir
negalėjo vadovauti? Ar ne todėl J.
Krikštaponio pavaduotojas Vladas Tamošiūnas tai spec.
operacijai vadovauja; Rudensko geto naikinime?
O kur tada buvo kuopų vadai, kodėl tik būrio
vadui tai pavesta? Ar tai ne įrodymas kad J. Krikštaponis
Rudenske būti negalėjo? Jeigu nebūtų apie jį žinių dėl
kalėjimo ir po jo slapstymosi nuo vokiečių fakto fiksuoto,
tai, vis tiek toks "liudininkas" turi būti niekiniu kai
jis pats Rudenske būti negalėjo, nes išvyko į Minską antru
reisu tik po 8-ių
dienų (toks jo liudijimas A. Rukšėno čia patiektuose
dokumentuose yra), ir Minske tada, pagal aritmetiką, turėjo
būti jau po įvykusių žudynių.
Taigi, kodėl istorikai nuodugniai protokolus
neperskaito ir nemato elementariausius
susipainiojimus-neatitikimus, ar ne sovietinės prokuratūros
užsakytus?
Pavyzdžiui, 1980 m.
apklausoje Rudenske M. Kačiulis minėjo J. Grigonį, kai
tąsai, to Rudensko visai nemini, nes, matyt, irgi su M.
Kačiuliu atvyko iš Kauno po tų žudynių? Tai po 2-iejų metų
Tarptautinėje apklausoje, M. Kačiulis J. Grigonio jau
nemini, nors epizodą tą patį pasakoja, akivaizdžiai,
prokuratūrai pakoregavus, kad prieš JAV
teisininkus raudonuoti nereikėtų.
Taip, kad po painiojimosi, gal ne savo noru,
M. Kačiulis, Nilui
Šerui iš JAV
visai ne į temą, čia pat pasitaiso. Ir pasitaiso iš kart
po pietų, akivaizdžiai, M. Kačiuliui su JAV atstovais
papietavus Neringos restorane, kas aiškiai matosi iš
apklausos STENOGRAMOS, ISTORIKŲ IGNORUOTOS gal, ar per
aplaidumą neskaitytos?
Taigi, ir
pagal J. Vuosaičio parodymus, akivaizdu, jog J. Krikštaponio
ten nebuvo, nes Tamošiūno pavardę žino, pagal 5
psl. (278), nežinodamas jo pareigų. Taip, kad
akivaizdi betvarkė kuopoje, kai kariai net nežino, ką
karininkai veikia ir kokios jų pareigos.
Labai neaišku, ką galėjo 1982 m. paliūdyti
čia A. Rukšėno pateiktas ir Bronius Stimburys?
Juk jis prieš du dešimtmečius J.
Kriktaponį Baltarusijoje buvo paneigęs parodymu
tokiu:

18 pav.:
Stimburio Broniaus, f-k-1-ap-b-47386strich-3-t4-p-2
Tai, būtent, kuopos vadu pamainomis pokytis
karininkų Marcišausko su Tamošiūnu ir
įrodo, kad toks
"teiginys", kaip J.
Krikštaponis Rudenske pasitraukti liepė būti negalėjo,
- tai buvo M. Kačiulio apsirikimas, greičiausiai, J.
Krikštaponį supainiojus su N. Reikalu, ką jis Tarptautinėje
apklausoje ir pripažino.
Tas minėtų
kuopos vadų supainiojimas galimas labai lengvai, nes jie abu
buvo panašūs, kaip išskirtinai aukšto ūgio, ir lieknų
figūrų. (J. Krikštaponio ūgis buvo 1,
90 m, o
kadangi jis be disko ir rutulio stūmimo, dar ir Lietuvos
lengvosios atletikos čempionato prizininku buvo dar, dar,
net ir šuolyje su kartimi, todėl jis dabartinių disko
metikų, kaip Virgilijaus
ir Mykolo Aleknų sudėjimo
būti negalėjo, nes, būdamas sunkiu svoriu, su kartimi į
aukštį nebūtų pašokęs. Todėl jis galėjo būti panašesnis į
olimpinio čempiono Romo
Ubarto sudėjimą.
Todėl tuos abu kuopos vadus supainioti galėjo ir dar vienas,
toks S."J."Rutkauskas,
kuris Reikalo neminėjo. Be to, jis J. Krikštaponį ir
sąmoningai galėjo paminėti, nes galėjo žinoti, jog J.
Krikštaponis buvo žuvęs, todėl KGB-istus galėjo lengvai
klaidinti, kaip tai darė dar du mirties nuosprendžiu
nuteistieji jo kolegos. Tai jie galėjo daryti ir iš apmaudo,
kad J. Krikštaponis po kalėjimo nebegrįžo į batalioną, nors
pirmieji labai stengėsi jį ištraukti iškalėjimo, ir tie
simptomai matosi Centrinio valstybinio archyvo dokumentuose,
kuriuos reikia dar tyrinėti, o ne užsiiminėti nepagrįstais
"kaltinimais".
O patsai B. Stimburys, galėjo J. Krikštaponio ir
neatsiminti, nes įstojo į batalioną tik rugsėjo mėnesį, o jo
pabaigoje J. Krikštaponis buvo išėjęs atostogų, iš kurių
galėjo ir negrįžti. Todėl J. Stimburys ir neužsimena apie
"Krikštaponį" - vietoje jo mini kuopos vadais tuos, kurie ir
kiti liudininkai gausiai tai patvirtino.
Dar aiškiau J . Krikštaponį paneigė ir dr. A.
Bubnio čia paminėtas Stanislovas
Gervinas, kuris taip pat kuopos vadu, kaip ir daugelis
paminėjo Tamošiūną:

19 pav.:
Stanislovo Gervino liudijimą, kurio galima atsidaryti
visą lapą
Tuo labiau, kad
Stanislovas Gervinas Kaune vadu buvusiu atsimena
gerai ir Juozą Krikštaponį, nors 1982-08-18Tarptautinėje
apklausoje JAV
atstovams pasiguodė, kad sunku pavardes atsiminti:
Tik
visiško
istorikų galvojimo-mąstymo stygių (tuo pačiu ir dr.
A. Bubnio) byloja tai Tarptautinei apklausai
paminėtas, neva, tardymo
protokolas, kai užsieniečiai, ypač, iš
kapitalistinės šalies (tuo labiau iš JAV) tardyti
sovietinių žmonių, dar ir liudininkų, o ne
įtariamųjų nusikaltimais, - tikrai negalėjo. Juolab,
visi 1980-tųjų
metų protokolai vadinosi jau ne tardymo, o
Apklausų protokolais. |

20 pav.: Tarptautinės
apklausos fragmentas. |
Be to, man LGGRTC-as (A. Rukšėnas su gen.
direktoriaus A. Bubnio parašu) apie Stasį Gerviną buvo
parašę taip:

10 pav.:
O tokių kaip S. Gervinas
liudijimų apstu, tame pačiame man Centro skirtame laiške
parašius taip:

21 pav.: Nikodemą
Reikalą vadovavus žudynėms liudijimai. Galima pasididinti.

22 pav.: Juozo
Vėsos liudijimas, papildantis Henriko Salelionio teiginį ir
taip pat Stanislovo Gervino, lyg. ir psichologinis
prievartavimo bandymas 1948 m. N. Reikalo žudynėse
paliudijimą po 14-os metų pakeisti į J. Krikštaponį, kaip
tai pakeitė Martynas Kačiulis.
Galima pasididinti.
Turiu pasakyti, kad 22 pav.:
paskutiniu sakiniu man laiške LGGRTC-as labai teisingai
parašė, jog vadų kaitos galėjo ir neprisiminti.
Tačiau, tie, kurie tų vadų kaitos neprisiminė, tai tie
tardytojams aiškiai ir pasakė. O tie, kurie davė parodymus;
tie paminėtieji, - tai jie ir išsiskiria savo intelektu, ir
jų parodymai labai skiriasi nuo kitų visais atžvilgiais.
Tik LGGRTC-ui truksta mąstymo ir suvokimo,
kad, JEIGU DAŽNAI KAITALIOJOSI KUOPŲ VADAI, TAI AKIVAIZDU,
KAD NEBUVO TIKRO KUOPOS VADO. Kas tarnavo bet kokioje
kariuomenėje, tai kiekvienas gali patvirtinti, jog
kiekvienai operacijai skirti kitą kuopos vadą - tai didelė
nenormalybė ir nenormalybė, kad, neva,
J.
Krikštaponis su N. Reikalu
kaitaliojosi, ką nusirašė M. Pocius savo viešose
publikacijose, net nepagrįsdamas, iš kur tokią nesąmonę
nurašė, o nuo juo nurašė-nuplagijavo su visomis
grubiausiomis klaidomis LGGRTC-as savo Priedui prie PA-2
sprendimo naikinti Didvyriui Atminimą.
Tačiau, tikrumoje dokumentai rodo, kad kaitaliojosi ne
J. Krikštaponis, o jo pavaduotojas Vladas Tamošiūnas
(tai puskarininkis iš Punios J. Vėsa pabrėžė), kurį
(V. Tamošiūną) Baltarusijoje kaip kuopos vadą rodė žymiai
daugiau liudininkų, nei jo tiesioginį vadą N. Reikalą.
KITŲ APLAIDUMŲ GAUSA
Minske
Pirmiausiai,
šokiruoja visiškas nesigaudimas
Minsko geografijoje, nagrinėjant Karo belaisvių
stovyklą, vadinamą Štalag-352,
išmėtytą Minsko pakraščiuose. Keista, kad į vakarus nuo
Minsko prie Masiukovščinos gyvenvietės GRAMATIŠKAI
NETEISINGAI KNYGOJE NETEISINGAI VADINAMA NUOLAT
RAŠANT STOVYKLOS PAVADINIMĄ IŠ MAŽOSIOS RAIDĖS, atseit,
miško stovykla. Iš mažosios raidės galima būtų rašyti,
jeigu būtų rašoma miške stovykla - tai tada žodis
miškas būtų Bendrinis daiktavardis. Be to, ir knygoje
iš vokiečių kalbos paimtas žodis Waldlager yra
parašytas didžiąja raide. Didžiąja raide rašoma ir
rusiškai ir gudiškai, kai organizuojamos ekskursijos po
Miško stovyklą - galima įsitikinti ir per GOOGLĘ. Todėl
pradinės mokyklos kurso gramatikos ignoravimas
persipina su elementariausiomis geografinių pagrindų
ignoravimu, o lietuvių kalboje naujos rašybos
taisyklės išsigalvojimas šią stovyklą rašant iš
mažosios raidės net istorinėse pažymose bei
moksliniuose straipsniuose, jau nekalbant šioje
lietuviškoje Holokausto knygoje Tikrinio daiktavardžio
ignoravimas pasaulio akivaizdoje ne tik keistai atrodys,
bet ir pasitikėjimas šios knygos teiginiais taps
abejotinu.
Svarbiausia, A. Rukšėno a
t i t i k i m ų sugalvotas išradimas, LYGINANT
MIESTE STOVYKLOS CIVILILIŲ AUKAS SU UŽ MIESTO KARO
STOVYKLOS AUKOMIS?
Tik ne aišku, iš kur A. Rukšėnas
išpaišys Karo stovykloje komunistus, kai jie liepos
mėnesį Drozdų kaime šalia NKVD vasarvietės (dabar ten A.
Lukašenkos vasarvietės) buvo atlikta filtracija nuo
komisarų, nuo žydų su aukštu-marksistiniu išsilavinimu
ir nuo komunistų?
(nuoroda
per vertėją į prastai lietuviškai verstą, nes originali
rus. kalba blokuojama)
Ir, išvis, kur daugiau komunistų realiai gali būti -
Karo, ar Civilių belaisvių stovyklose? |
|
Svarbi
tema: Net
garsioje NKVD-istų knygoje apie jokį karo
belaisvių naikinimą net neužsimenama. (taškas)
Todėl pabandykime pasiaiškinti su A.
Rukšėno - dr.A. Bubnio ir M. Pociaus cituojamą
tiesioginiu šaltiniu - garsiąja B. Baranausko, E. Rozausko,
Rukšėno
(gal mūsų nagrinėjamo A. Rukšėno artimas giminaitis ar
šeimos narys?)
knygą
"Masinės žudynės ..." Josios 308-309
psl. pateikiami
dokumentai atvykimui į Baltarusiją, o šiek tiek raiškesniame
atskirai tik 309
psl. pateiktas
Vyriausiojo tvarkos policijos generolo majoro ir SS
brigadfiurerio Jedicke-s OPERATYVINIS PRANEŠIMAS, datuotas
1941 spalio 21 d. Minske, pateikdamas
apie ypatingos užduoties vykdymą Minske, tame puslapyje
pateikdamas bendrąją padėtį. Toliau 310-311
psl. matome
pateiktą karinę struktūrą ir pranešimai apie veiklą, kaip
1941 spalio 14 d. išvalė Smolevičių
vietovę, likvidavus 1300 žmonių, toliau spalio 15 d. gražinta
rimtis apie Lagoiską, išvardinant vietoves su žemėlapiais ir
pakarimo egzekucija toliau to 312 psl.
jos nuotrauka.
Toliau
Mindaugo Pociaus LII(Lii) Pažymos 9-tame psl. 8-9.
psl. ir 9
psl..
čia
mano pateiktose nuotraukose matome du kartus minimą tos
knygos 312 psl., į kurį galimą pažvelgti. Taigi, tame
puslapyje pasakojama, kaip Lagoiske buvo sušaudyti 6
partizanai ir vienas komunistas, Plekčenkuose - 52 žydai ir 2
partizanai, ...
Toliau to 312 psl. sunkokai nuotraukoje įžiūrimoje antroje
pastraipoje rašoma taip:
Dvi
lietuvių apsaugos dalių kuopos, vadovaujamos nuovados karininko
buvo pasiųstos ištuštinti civilinių belaisvių stovyklą Minske ir
likvidavo 625 komunistus
Ši 312 psl. antroji pastraipa atrodo taip:
Kaip matome,
aiškiai parašyta, kad CIVILINIŲ
belaisvių
Jeigu knygoje būtų ir klaida, sumaišius karo
belaisvius su civiliniais, tai jau logika pati
prašo abejoti,: iš
kur karo belaisvių stovykloje gali būti
komunistų tiek daug? Tarp
eilinių kareivių (o "Štalag-352" nėra skirtas
karininkams - karininkams būdavo skirti
DULAG-ai) greičiau galėjo būti komjaunuoliai, o
ne komunistai.
Toliau tame 312 psl. rašoma apie
pernakvojimą Lagoiske, spalio 16 d. buvo
apieškotos kitos išvardintos vietovės. 1941 m.
spalio 17 d. I-oji lietuvių apsaugos kuopa buvo
priskirta prie slaptosios lauko policijos, kuri
iškrėtę Kalkovo kaimą (apie 20 km į pietryčius
nuo Minsko). apklausė gyventojus, bet akcija
nedavė rezultatų. Tačiau o 312 psl. viduryje
yra antroji Mindaugo Pociaus paminėtoji citata
apie 1941 m. spalio 18 d. išsiųstus būrius: |
|
|
|
1.
Viena apsaugos dalių kuopa ištuštino civilinių belaisvių
stovyklą Minske ir likvidavo 1150 komunistų.
Šita antroji nuo A. Rukšėno dr. A. Bubnio
nurašyta M.
Pociaus citata;
paminėtoji 312 psl., neryškioje to puslapio nuotraukoje su mano
raudonai pabraukytais žodžiais atrodo taip:
|
25 pav.:
antroji N. Pociaus citata iš
312 psl. . |
Pirmiausiai,
ATSIPRAŠAU už šios garsiosios NKVD-istų knygos
neryškias nuotraukas, nes man teko paskubomis
Biržų pilyje (Jurgio Bielinio vardo
bibliotekoje) per laidotuves paskubomis
fotografuoti, kai buvo prastas apšvietimas.
Tačiau, kaip
matote, garsūs NKVD-istai, atrodo, nesuklydo,
nes jie irgi cituoja ar verčia iš vokiečių
kalbos žudymo organizatorių ataskaitą. Joje
žudikai taip pat, atrodo, negalėjo supainioti
Karo belaisvių stovyklas su Civilių stovyklomis,
nes karo specialistai, ir, dar, karo metu, kad suklystų
- tai neįmanoma. Įmanoma
suklysti tik istorikams, netarnavusiems karinėje
tarnyboje ir nemokantiems atskirti kariškių nuo
civilių.
Juolab,
Karo belaisvių stovykloje
po atviru dangumi Drozdų kaime (kiek į šiaurę
nuo Štalg-352 stovyklos, kurios dar liepos
mėnesį nebuvo) FILTRACIJA NUO KOMUNISTŲ,
politrukų, ir, kažkodėl, nuo žydų buvo vykdoma
liepos mėnesį. Todėl SPALIO MĖNESĮ PAKARTOTINA
FILTRACIJA NUO KOMUNISTŲ AR GALĖJO VYKTI ? ? ?
Negi Krikštaponį masiniu karo belaisvių
žudymu kaltinti galėjo tik bepročiai? Tokiais
NKVDI-istai B.
Baranauskas irE.
Rozauskas gal
nebuvo? Negi todėl jųjų knygoje nekaip neradau
jokios užuominos
apie jokius masinius Karo belaisvių
naikinimus? Tą knygą jaunystėje skaičiau ir
dabar skaitykloje neteko nieko panašaus
pastebėti.
GRĮŽKIME PRIE
23 pav
434
psl. PRADŽIOJE PRIE PAMINĖTO Gliniščės KAIMO
!
! !
Atkreipkite dėmesį,
kad knygoje keliose vietose minima, jog, neva,
kryptis
nuo Miško karo belaisvių stovyklos į
pietryčius iki Gliniščės kaimo.
Todėl siūlyčiau pažvelgti į to laiko vokišką
topografinį žemėlapį:
 |
26
pav.: Maciukovščinoje
iš Lesnoje (Miško) karo
stovyklos paverstoje
belaisvių stovyklos
garsūs vartai. Vokiečiai
stovyklų vartams
skirdavo, paprastai,
didelį dėmesį -
prisiminkime Osvencime
vartus. O šie
Maciukovščinoje vartai
pagal čia dešinėje 90
pav.parodyta
žemėlapį turėtų būti
kairiajame žemėlapio
krašte, jeigu
neapsirinka dabartiniai
gidai.Galima pasididinti.
|
|
Jeigu J.
Krikštaponį kaltinantys
"liudininkas/liud...-kai" mini
stovyklos VARTUS, tai tada kaip
tik ir yra vieninteliai
garsiausi Štalag-352 vartai, o
nuo jųjų 0,5 km atstume, pagal
M. Kačiulio pakeistus parodymus,
neva, buvo žudynės
belaisvių, tai šiuo
metu dabar tame atstume yra
miestas su daugiaaukščiais
namais.
Todėl jų
pamatams iškąsti ir požeminėms
komunikacijoms prakloti,
ekskavatoriais būtųnužudytųjų
kaulai išversti.
Tai būtų didžiausia Minsko
sensacija, kai ekshumacija būtų
atradusi sušaudymo kulkas |
|
|
Tai, kaip matome, NUO BELAISVIŲ
STOVYKLOS IKI MINĖTO KAIMO KRYPTIS
BEVEIK PRIEŠINGA
! ! ! Kodėl
A. Rukšėnas klaidina skaitytojus?
Ar sunku pažiūrėti į žemėlapį ir
tiksliai parašyti kryptį? Ir, išvis,
kaip galima tyrimus pravedinėti be
kartografijos ir rašinėti bile ką?
Pasigrožėkite
28 pav,
pasirodo ir dr. A. Bubys paistė, neva,
pietryčius savo knygoje!

28 pav.: ant
lenkiško 1930-ųjų metų žemėlapio uždėto
1940-ųjų metų vokiškojo reljefo
situacija ir apie žudynių vietas A.
Bubnio nurodytų atstumų ir krypčių
violetinės linijos. Šviesiai mėlyna
linija nuo stovyklos pietinio kampo,
arba, nuo stovyklos vidurio parodyta
galimai neteisinga-klaidinga, nes ten
jokių dar kasinėjimų ne tik nevykdoma,
nes ten jau statiniai stovi. Galima pasididinti.
Negi ir dr. A. Bubniui nebuvo įmanoma
pasinaudoti kartografinius žemėlapis ir
įdėti į knygą? Ką, Kremlius
neleido? O gal kartografija
nenaudojama knygose tam, kad bet ką
galima būtų paistyti?
Tai ar galima tikėti dėl dr. A. Bubnio
raštu nurodytų ir mano
28 pav
subraižytų nuo
Miško stovyklos pagal mastelį
violetinėmis linijomis iki taip vadinamų
žudynių-egzekucijų vietų? |

29 pav.:
ištrauka iš 437
psl. Galima
visą 437 psl.
atsidaryti. |
Man čia
29 pav
kelia
abejones nurodytos, neva,
karo belaisvių žudybnių vietos - ypač,
nepatikima dėl, neva, Petruškevičių
tyrusios vienkiemio
1944 m. liepos mėn. komisija akte
buvo aptikusios aštuonias duobes,
kai aš esu visai ką kitą apie tą vietą
skaitęs,
|
Peržvelgus O.
Usačiovo dėstymo I-ąją dalį,
peršasi mintis, jog čia galėjo
būti karininkams stovykla, į
kuriuos sovietai dar su didesne
panieka galėjo žvelgti, nei į
karių Miško stovyklą
Masiukovščinoje. |
Tai,
negi todėl nuo mūsų A. Rukšėno -
dr. A. Bubnio ir buvo nuslėpta
šis stovykla, pakišant jam Miško
stovyklą? Taigi,
pagal dr. A. Bubnio knygos 43
psl. ir 1NKVD-istų
MASINIŲ ŽUDYNIŲ knyga.: matomus
nuo Miško stovyklos iki žudynių
vietų? atstumus pagal
nurodytas kryptis sudėjau
ant 1964 m. Pentagono
žvalgybinės kosmoso nuotraukos
sudėjau reljefą, kad, geriau
tiksliai, spėliojamų žudynių
vietas suvokti: |
|

30
pav.:
Galima
pasididinti nuorodas
iki žudynių?
vietas pagal 1964
m. Pentagono žvalgybinę
iš kosmoso nuotrauką su
1930 m. lenkišku reljefu
ir vietovardžiais ir
mėlynai užbraukytu
naujuoju vandens
telkiniu.
Kaip
matome, mažiausiai
tikėtinos trumpiausios
iki 0,5 km ilgio palei
geležinkelį nurodytos
žudynių vietos, nes dar
ir Masiukovščinos gerai
apgyvendintos
gyvenvietės žmonės būtų
fiksavę masines žudynes.
Nors, kita, vertus,
palei geležinkelį iki
400 m atstumu link
Petruškevičiaus
vienkiemio dar
neužstatyta - labai daug
tuščių vietų ir jeigu
palaikai yra, tai jų
tikimybė čia atrasti dar
yra: |

31pav.:
Galima
pasididinti-prasiplėsti pagal
mastelį 400,364 m ilgio
dvi raudonas linijas ant
vokiško žemėlapio.
|
|

32
pav.:platesnė
vieta |
|

33 pav.:
Peruškevičių
ūkio vietovė |
Ties šiuo
Petruškevičia
ūkiu, apie kurį
O. Usačiovas
aiškino: Kita
tūkstančių
žmonių, esančių
netoli
Stalag-352,
žūties vieta yra
Petraškevičiaus
ūkis, esantis už
1,5 kilometro
nuo stovyklos.
Minsko srities
komisijos dėl
nacių
įsibrovėlių
žiaurumų akte
nurodoma, kad
prie ūkio buvo
aptikti 8
duobiniai kapai
su pelenų
krūvomis,
likusiomis
deginant kūnus.
Tarp jų rasta
apdegusių kaulų
liekanų, plaukų
kuokštų, smulkių
metalo dirbinių,
moteriškų ir
vaikiškų batų.
Tyrimo metu
nustatyta, kad
naciai čia
sudegino iki 25
000 nužudytų
civilių Minsko
gyventojų,
aiškino Olegas
Ušačiovas. |
|
|

39
pav.: Galima
pasididinti. sunaikinto
Petruškevičia vienkiemio
iš kelių sodybų vietovę,
su išlikusiu keliu,
ėjusiu per tą vienkiemį
(Petruškevičių ūkį) ir
kuris dar gerai matomas 125
pav. 1964
m. Pentagono
žvalgybinėje nuotraukos
kairinės dalies
apačioje. O šios
nuotraukos tame 129
pav.: į
tolumą nueinančio kelio
horizonte matosi,
būtent, to memorialo
miškelis, kuris 105 pav.
ir 106 pav. apvestas
violetiniu
stačiakampiuku. |
Nuo 1944 m. pavasario
nužudytieji buvo
deginami, lavonus
apibarstant baltais
milteliais - termitu,
matyt. Buvę
kaliniai prisimena, kaip
su palyda anksčiau
poligone žuvusiųjų
palaidoti palaikai buvo
iškasti, apipilti naftos
produktais ir padegti.
Juodi dūmų debesys su
aštriu kvapu pasklido po
apylinkes ir pasiekė
stovyklą bei kaimą.
Senbuviai tvirtina, kad
žemę virš nužudytuosius
važinėjo tankas
stovykloje veikė tankų
remonto dirbtuvės, bet
ir po to žemė ilgai
judėjo, sakė krašto
istorikas Olegas
Ušačiovas. Tūkstančiai
civilių sušaudyti.
Negailestingos masinės
egzekucijos prie Miško
stovyklos neaplenkė ir
civilių: savo
atsiminimuose buvęs
kalinys G. Drynkinas
minėjo, kad 1941 metų
lapkričio 7 dieną už
kareivinių prie
stovyklos buvo sušaudyta
apie 14 tūkstančių.
Neaišku, už
kokių kareivinių? |
|
 |
|
40pav.: interviu su 2012 m. uždrausto Senas ir naujas Minskas tinklalapio redaktoriumi, Minsko muziejaus pavaduotoju ir žymiu kraštotyrininku. Norint, plačiau, paskaityti, ką rašo Euroradio, galima susirinkti jos adresą tokį: |

41 pav.: Pagal tą adresą galima paskaityti Euroradijos pranešimą ir nesurinkus adreso |
|
Matome,
jog,
2012
metais
buvo
pakibusi
grėsmė
šiam
žymiam
Seno-naujo
Minsko
tinklalapiui,
kur
daugiausiai
apie šio
miesto
istoriją
buvo
daug
prirašęs
kraštotyrininkas
Olegas
Usačiovas.
Aš tuo
tinklalapiu
labai
naudodavausi.
o, štai,
sustiprėjus
Lukofašistiniam
rėžimui,
ir dėl
šio
rėžimo
siautėjimo
užsidarius
labai
geram
tinklalapiui,
jau į
žymaus
kraštotyrininko
publikacijas
galima
tik per
archyvą
įeiti,
kas
sudaro
ir
keblumų
ir, gal,
ne visos
publikacijos
išklotos.
Dabar
šiam
publikacijos
pašnekovui
- Minsko
istorijos
muziejaus
direktoriaus
pavaduotojui
Vladimirui
Volžinskiui
asmeniškai
laišką
parašiau.
...
Todėl
Lietuvos
istorikams,
manau,
reiktų
sunerimti.
Ypač,
kai
reikia
tyrinėti
šį 2-ąjį
batalioną.
Aišku,
dėl J.
Krikštaponio
reikalas
jau
aiškus,
atrodo -
jo čia
nebūta.
Bet, tuo
labiau,
reikia
šį
tarpsnį
Gudijoje
tirti.
Bet,
kaip tai
galima,
kai toks
fašistinis
rėžimas,
mėgdžiojantis
A.
Hitlerį
visais
aspektais?
Kaip
tirti,
kad ir
A.
Bubnio
paminėtą
Petraškevičią
ūkį
(vienkiemį)
iš kelių
sodybų?
Pasirodo,
nužudytųjų
čia gali
būt
priskaičiuojami
net iki
54-ių
tūkstančių! |

42pav.: Prieš
kelis
metus
labai
laisvai
galima
buvo
skaityti,
apie
šiuos
nacių
nusikaltimus.
Deja,
dabar ši
informacija
tapo
deficitinė |
Atkreipkime
dėmesį į
sušaudymo
vietos
charakterį
- ŽEMUMĄ
paminėtą.
Vadinasi,
greičiausiai,
gali
būti
įlomos į
pelkę
kiek iš
pietvakarių,
tiek ir
iš iš
šiaurinės
dalies.
Dabar
pačia
žemuma
driekiasi
didelė
gatvė,
lygiagrečiai
geležinkelio
ir todėl 39
pav. nesimato
tos
gatvės,
kuri yra
žemiau
žemės
lygio, o
iš
šiaurinės
dalies
užstatytas
mikrorajonas.
Negi
namai
stovi
ant
sudegintų
žmonių
pelenų? Kur kultūra
tyrimo
komisijos,
tyrinėjusios
ir net
neatžymėjusios
šios
sakraliniai
privalomos
būti
vietos?
Todėl
dar
kartą
peržvelkime
A.
Bubunio
paminėtų
žudynių
28
pav
nurodytas
vietas
ir
susidaro
įspūdis,
kad
galimai
LABAI
BUVO
SUSIŽAVĖTA
J.
KRIKŠTAPONIO
APKALTINIMU,
NUSIPAISTANT
IR
ĮLENDANT
Į
MASIŠKIAUSIĄ
CIVILIŲ
ŽMONIŲ
NAIKINIMO
VIETĄ IR
Į JĄ
NORINT
ĮKIŠTI,
neva,
karo
belaisvius
KURIE
BUVO
ŽUDYTI
VISAI
KITOJE
VIETOJE.
|
|
Įdomus
dėstymas 436
psl., kur, neva,
J. Krikštaponis nuo
teatro išvyko. Apie
tai pasakė, J.
Ūselis, galimai, kuriam
būtina buvo taip sakyti,
kad dalį kaltės jJ.
Krikštaponiui permesti.
Be to, J. Ūseliui galėjo
būti apmaudas, kai jiedu
su jo pavaduotoju J.
Klimavičiumi viską darė,
kad iš kalėjimo
J.Krikštaponį ištraukti
ištraukti (melagingą
Raportą kuriant ir
...), o tąsai ėmė ir
negrįžo į batalioną.

43 pav.:
436 psl.
apie J.
Krikštaponį, J.
Ūselį, E. Guogos
liudijimą ir
Gliniščę
km. |
Dar viena labai
svarbi
aplinkybė, kad
J. Ūselis
Ukmergės krašte
buvo Partizanų
būrių vadu,
slapyvarde
Pakalnis ir
PRIVALĖJO
ŽINOTI, JOG J.
KRIKŠTAPONIS
ŽUVĘS - TODĖL
PARANKU
ŽUVUSIAJAM VISAS
KALTES SUVERSTI.
Be to,
pagirtina,
kad A,
Rukšėnas parašė
pastabą
šiame
436 psl.,
jog J.
Ūselis per
tardymą teigė,
kad kitą dieną
po to, kai matė
pro teatrą už
Minsko vežamus
karo belaisvius,
-2-oji
Kp vėl šaudė
karo belaisvius.
Jis teigė
(greičiausiai
norėdanas
sumažinti savo
kaltę bylos
tyrimo metu),
kad
3-čiosios
Kp kariai
(nevyko tik
sargybas ėję) Tą
dieną buvo
sušaudyta
8-9
tūkstančiai karo
belaisvių76
Tuo labiau, kad
J. Ūseliui
mirties
nuosprendyje yra
aiškiai
parašyta, kad
jam
vadovavus
3-čiajai
kuopai,
žudynėse
vadovavo ir
2-ajai kuopai".
Taigi ta
aplinkybė ir
neigia, kad
J.
Krikštaponis
Baltarusijoje
galėjo būti, kai
2-osios
kuopos vadais
liudininkai
vardija net iki
7-ių
karininkų net iš
kitų kuopų,
nuolat
beikeičiančiačių
tos kuopos
vadovavime.
Tuo labiau, kad
pats J. Ūselis
minėjo, kad ta
kuopa būdavo
palikinėjama
kareivinėse, kad
ją nuolat
naudoti spec.
operacijom .
. O
kaip tik, Minsko
operos teatro
paminėjimas,
kuris tuo metu
buvo bombų
apgriautas, kaip
tik yra arčiau
Čeliuskinkiečių
parko ir prieš
jį Parodai,
kurioje buvo
karo belaisvių
stovykla ir prie
kurios važiuoti
daug paprasčiau
tiesiai Maskvos
traktu, nei
žymiai toliau į
Miško stovyklą. |
Na, o dėl
Edvardo Guogos
teigimo, tai jis
yra labai
svarbus, nes E.
Guoga
štai, ką pasakė:

44 pav.:
vėl Edvardo
GUOGOS
įrodymas, jog
J.
Krikštaponis
Baltarusijoje
būti negalėjo,
nes žudynėse
nepamena, kas
kuopai vadovavo,
kai jis puikiai
prisimena J,.
Krikštaponį tik
Kaune buvusį. |
O dėl E. Guogos apie
karo belaisvių
naikinimą, kuris
nurodytas A. Rukšėno
.72-oje
pastaboje kaip
1961-8-07
tardyme, tai, būtent,
čia
44 pav
pateiktas, kuris
visiškai neįrodo, nes E.
Guoga nurodo belaisvių
stovykloje tik vieną
mūrinį pastatą, kai
Miško stovykloje yra ne
vienas mūrinis pastatas,
ir kitų mūrinių pastatų,
kaip kareivinių ir
lazareto nematyti
nelabai galėjo. O kad
EGZEKUCIJOS NETOLI
STOVYKLOS, TAI KAIP TIK
Minsko ŠIAURINĖJE DALYJE
- Parodos belaisvių
stovykloje taip pat apie
puskilometrį galėjo būti
naikinimai kad ir
dabartinėje Tolbuchino
alėjoje, kur yra masinė
kapavietė.
Aišku, toje alėjoje
irgi, kaip ir Miško
stovyklos Glinišče kaime
buvo daugiausiai
laidojami nuo epidemijų
mirę.
Be to, labai ne aišku
dėl E, Guogos teiginių
apie karo belaisvių
stovyklą, nes jis po
21 m.
teigė taip:
45
pav.:
E, Guogos
liudijimas
Tarptaunėje
parodoje |
Kaip
matome, į
egzekuciją E.
Guoga vyko netų
sandūroje - TAI
AIŠKU, JOG NE
SPALIO VIDURYJE,
kas yra A.
Rukšėno
pritempinėjama,
nes egzekucijos
vyko ir žiemos
metu. Dabar
nepamenu, koks
liudininkas
liudijo apie
dideles krūvas
lavonų, kurios
buvo žiemą
laikomos šalčio
metu, nes
laidojimo buvo
ir problemos dėl
įšalo.
Tos mirusiųjų
krūvos galėjo
labiau būti
Parodos
stovykloje, nes
Miško stovykloje
Glinišče
(Molynės) kaime
buvo molio
karjerai, į kur
molis buvo
pagal
32 pav.
vežamas į
šiaurės pusėje
esantį miestelį
Kirpičnoje
(Plytinė). Todėl
laiduoti
epidemijų aukas
buvo lengviau
nei Parodos
stovykloje, tuo
labiau, kad
Miško stovykla
buvo sovietinės
Raudonosios
armijos
kavalerijos
kareivinės,
kuriose buvo
daug įvairiausių
arklių tempiamų
vežimų, kuriuos
perpjovus
pusiau, būdavo
labai gerai
vežti
didžiausias
mirusiųjų
krūvas.
|

46 pav.: Miško
stovykla su
besimėtančiais
patrankų
vežimais,
tinkamais
numirusius
lavonus išvežti.
1. Glinišče
kaimo karo
belaisvių
kapinėse
Komisija rado
197 kapavietes
įvairių dydžių
ir daugelyje
kapuose
pastatyti
mediniai kryžiai
ir turi užrašus
pavardžių, arba
palaiduotųjų
kiekį. Atkasus,
lavonų rasta
daugiau, nei
nurodyta.
Komisija mano,
kad palaiduota
apie 80
tūkstančių
sovietinių karo
belaisvių.
Šeštame
ir paskutiniame
tos Komisijos
puslapyje rašoma,
jog sistematiškai buvo
naikinami
sovietiniai karo
belaisviai ir
taikūs
piliečiai.
(Šiame sakinyje
keistai karo
belaisvių
sisteminis
naikinimas
pažymėtas
pirmiau, nei
taikių
gyventojų. Negi
sovietai
Holokaustą
neskaitė kaip
didelį
nusikaltimą?)
Rašoma apie
naikinimo
metodus, kaip
bado rėžimas su
išsekinamuoju
fiziniu darbu,
sudarant
antisanitarines
sąlygas,
iššaukiančius
masinius
infekcinius
susirgimus,
mušimus ir
sušaudymus.
Minimas ir
Glinišče kaimo
kapinėse lavonų
išėmimo ir
deginimas, kad
paslėpti
sušaudymų
nusikaltimus.
Tam 1943 m. buvo
pastatytas
kremavimo
pečius-duobė. Ar
tuo pečiumi
galima teigti M.
Pociaus - A.
Rukšėno minėtus masinius
sušaudymus,
galima
paabejoti.
Greičiau, tas
pečius-duobė
buvo skirtas
vietiniams
sušaudymams
paslėpti,
vykdytiems kiekvieną
dieną
stovykloje.
Kaip
matome, tą raštą
pasirašo kaip
Ypatingosios-Valstybinės
komisijos narys
(melagis dėl
Lenkijos
kariuomenės
sušaudymo)
akademikas
Burdenko ir
Minsko
apskrities
komisijos
pirmininkas
generolas-majoras
V. Kozlovas.
Pažymėtina, kad
tarp 10-ties
komisijos narių
yra ir žymaus
baltarusių
rašytojo Michasio
Lynkovoparašas,
kurio vardu
dabar pavadinta
gatvė einanti
palei
geležinkelį ir
įeinanti į
pačios Miško
stovyklos
teritoriją. Jis
turėjo žmoną
Channą, kuri jam
padėdavo
kūryboje si sūnų
Mariką, kuriuos
1941 vokiečiai
sušaudė. Apie
šio rašytojo
šeimos tragediją
aprašė iš
Lietuvoje - tarp
Panevėžio ir
Biržų rajonų
Lebeniškiuose
gyvenęs bei
Panevėžio
mokytojų
seminariją
baigęs -
Naujamiestyje
mokytojavęs gudų
žymus
dramaturgas Janka
Mavr-as.
Gaila,
kad
kraštotyrininkas O.
Usačiovas
daugiau neparadė
tos komisijos
traktuočių
puslapių.
Manykime, kad
jis iš žymaus
istoriko, jau a.
a. Adamuško
knygos atrinko,
kas svarbiausia.
Manykime, kad
jeigu būtų
minimas tas
M.Pociaus-A.Rukšėno 8-ių
tūkstančių
sušaudymo
užsiminimas -
būtų parodęs?
/
47pav.: Glinišči
kaimelyje
ekshumacija.
Galima pasididinti.
Galima
dėl A.
Rukšėno
teiginio,
neva,
Glinišče
kaime
masinių
egzekucijų
vietos,
nes
sužaudomiems
niekas
kryžių
nestato
ir
vokiečiai
nebūtų
tai
leidę.
|
Čia 47 pav.: vienintelę plačią atradau nuotrauką su nuotraukos dešinės krašte žmogumi rankose kastuvu. Matosi nemažai kryžių. Vadinasi, vokiečiai leido ženklinti mirusiuosius, ko nepasakysi GULAG-uose. Kas balta, na, gal ne sniegas? Gal smėlis saulės atokaitoje? O tolumoje ne miškelis, o tik keli medžiai. Palaidojimų vieta vokiškame žemėlapyje kvadračiuku užštrichuotu pavaizduota. O Glinišče kaimo sodybos ratu išsidėsčiusios nuo caro laikų, nes per vidurį buvo karjeras, moliui imti. |
|
|
|
D
ė n e s i o, ČIA
PATI
PASLAPTINGAUSIA
KLASTOTĖ
!
! !

48 pav.:
437
psl.
J. S.
Rutkausko
duomenų
ignoravimas.
Galima
visą
437 psl.
atidaryti.

49 pav.:
visiškai
kitos vietos
žudynesJ.
S. Rutkausko
1961 m.
lapkričio 18 d.
nurodo, nei
A. Rukšėnas
prisapnavo,
greičiausiai,
net neatsivertęs
ir net nematęs.
Galima
visą atsiversti
ir pasididinti.

50 pav.:
čia
irgi kardinaliai
kita vieta
žudynių nurodoma,
nei A. Rukšėnas
me tik
prisapnavo, bet
ir primelavo
apie
J. S.
Rutkauską
parodymą
duotą
1981 m.
sausio
27 d. Galima
pasididinti ir
prasiplėsti.
Kaip matome,
J.
S. Rutkauskas
1961 metais
nurodė ir
Maskvos gatvės
pavadinimą, į ką
net pats
mažiausias
vaikas suprastų,
kad Maskvos
gatvė turi būti
plento, vedančio
į Maskvą pusėje,
o ne priešingoje
į Vilnių. Aišku,
po
20-ties
metų natūralu,
kad liudininkas
gatvės
pavadinimą ar
primiršo, ar
...
Dar svarbesnė tema: Štai, A. Rukšėno dr. A. Bubnio, ir M. Pociaus klaidų priežastis! Negi tai nemokėjimai perskaityti istorinį dokumentą? |
|
Tuo dokumentu pasirodė Nr. 64 Aktas Minsko apskrities komisijos apie vokiškųjų-fašistų žvėriškumus prieš Štalag-352 karo belaisvius, kuris yra publikuotas iš knygos R. Černoglazovos Masiukovščina: Štalag-352, 1941-1941. Doku. ir medž., kurį nufotografavo kraštotyrininkas Olegas Usačiovas ir publikavo savo straipsnyje apie Glinišči kaimą. Kadangi tame straipsnyje neryškių raidžių dokumentas nedideliame formate sunkiai skaitosi, todėl aš padidinu jojo formatą ir siūlyčiau paskaityti, pradedant nuo 1-mo puslapio, esančio 93 psl.. Mat, tą aktą pasirašė Baltarusijos sveikatos priežiūros Liaudies Komisaro pavaduotoja ir Raudonojo kryžiaus bei Pusmėnulio Centro komiteto pirmininkė Efima Afanasjeva Vodneva, BSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas, jau aukščiau čia minėtas rašytojas Michail-as Timofeeevič-iu Lynjkov-as, medicinos ekspertė, gydytoja Eljmira Michailovna Naumovič, rašytojas Dilgelė (Крапива-Атрахович) Kondrat-as Kondratesevičius, vyr. leitenantas Grigorijus Leontjevič-ius Loginov-as ir mokytoja Alevtina Antonovna Bulavko. Tame akte pasakojama apie nuo pirmų okupacijos dienų sovietinių žmonių naikinimą. Akte užsimenama ne tik Masiukovščinos, bet ir žemės ūkio Parodoje, esančioje Minsko mieste, kurioje irgi surasta daug žvėriškumo pėdsakų. 3-čiuoju skirsniu minimas katorgos pobūdžio išsekinamasis režimas ir aprašomos stovyklos antisanitarinės sąlygos.
Antrame (knygos 94) puslapyje, aprašant kankinimus, ties 4-tuoju ir 5-tuoju skirsniais atsiskleidė, iš kur A. Rukšėnas su M. Pociumi prifantazavo Miško stovykloje 8-ių tūkstančių masinį belaisvių naikinimą, o A. Rukšėnas ir dr. A. Bubnys savo knygos 72 psl. išpaišė atstumą 400 m į pietryčius nuo miško stovyklos, kai dokumente visiškai neminimas tos stovyklos pavadinimas ir neminimas Gliniščes kaimas, jį pripaišant, matyt, iš lakios fantazijos, net nepatikrinus, kad kryptis visiškai nesąmoninga yra. Taigi, prašyčiau pažvelgti-pamąstyti ir pasigrožėti į to II-ro puslapio pabaigą: |
|
Kokiu būdu šis kalinys galėjo matyti? Nebent, naciai-prižiūrėtojai norėjo paerzinti su lapkričio 7-tąja ir informavo belaisvius? Ką apie lapkričio 7-tąją rašė, siūlyčiau žemiau pateiktą komentarą prasiplėst ir užfiksuoti jo adresą:

51 pav.: pasakykite, kur Jūs tame tekste atrasite Miško stovyklos paminėjimą tose tekstuose? Galima pasididinti. |
|
|
Svarbiausia, minima, kad SUŠAUDYMUI UŽ MIESTO pradėjo išvežinėti ! ! ! Kaip gali Miško stovykla mieste būti, jeigu ji yra už miesto? Negi 4-to skirsnio nesimato, kad rašomą apie stovyklą esančia mieste? Iš kur A. Rukšėnas su M. Pociumi prisigalvoja žudynes Miško stovykloje, jeigu jos buvo vykdomos miesto stovykloje prie Puškininių (nuo žodžio Пушкинские) kareivinių ir Parodos teritorijoje? Negi negalima buvo logiškai mąstyti pagal šias kategorijas? Jų yra 10:
1. Juk ta stovykla, kur buvo mieste su moderniškomis kareivinėmis, buvo skirta karininkams, o eiliniams kariams buvo numatytos arklidės
2. Pirmiau filtracija nuo komunistų, komisarų ir žydų buvo pravesta pagrindinei belaisvių masei eiliniams kariams liepos-rugpjūčio mėnesiais, kai buvo šilta.
3. Kai rudeniui artėjant visus pervedė į Miško stovyklą, kuriose buvo Raudonosios armijos kavalerijos arklidės, jos tapo tinkamomis gyventi eiliniams kariams. Todėl:
4. Išgalvotas Miško stovykloje masinis 8-ių tūkstančių dar papildomas naikinimas: yra nelogiškas, nes filtracija buvo atlikta ir vokiečiams nebūdinga nebaiginėti darbų tuos darbus atidėjinėti. Be to:
5. Nelikus nei komunistams nei žydams, kitas toks gausus masinis 8-ių tūkstančių naikinimas, net neįmanomas kaip betikslis.
6. Net, jeigu ir būtų tas naikinimas, tai kaulai būtų jau seniai išversti naujas miesto statybas vykdant.
7. Juolab, palei Miško stovyklą specialus paieškų (karinės archeologijos) 52-trasis batalionas atlikinėja ekshumacijas palei miško stovyklą ir ir ekshumuoja tik sergančius ir savaiminga mirtimi mirusius.
8. Jeigu Lukošenkos režimas nujaustų palei Miško stovyklą masines žudynes, apie kurias paistė pasakas tardymuose Krikštaponį kaltinantieji liudininkai, tai propagandos tikslais tos ekshumacijos būtų vykdytos.
9. Kadangi minėtos filtracijos nebuvo karininkams, tai naciams reikėjo sugalvoti pretekstą, kaip išryškinti aktyviausius, gudriausius, sugebančius neįmanomomis priemonėmis susirasti civilius drabužius. Pagal loginę ir psichologinę statistiką tokie galėjo atitikti komunisto tipą.
10. Paskutiniu šių atliktų masinių žudynių įrodymu tapo Uručje pradėti 2021 m. skandalingi ir kraupūs ekshumavimo darbai, kurie GALUTINAI SUTRIUŠKINA IŠGALVOTUS SOVIETINIUS KALTINIMUS J. KRIKŠTAPONIUI EILINĖJE FABRIKAVIMO BYLOJE, nuslepiant civilių žmonių (Holokausto) žudynes ir jas verčiant į sovietams naudingesnį eilinių belaisvių žudymą, kurio spalio viduryje tokio Miško stovykloje ne tik nebuvo, bet ir būti negalėjo. |
|
|
|
Aišku, spardytis ir atsikirtinėti galima, įrodinėjant, kad ir už miesto stovykla yra mieste ir .... Galima įrodinėti ir kad mūsų planeta yra plokščia.
Bet 54 pav.: 5-tame skirsnyje, iš kurio, matyt, A, Rukšėnas ir dr. A. Bubnys nurašė 400 m atstumą su sveiku protu nesuvokiama neteisinga kryptimi, - tą kryptį pataisė ir A. Usačiovas, net nepagalvojęs, kad ir jam netyčia gavosi manipuliacija. Štai, galima pasigrožėti, jo dėstymu tokiu:

54 pav.: A. Usačiovo pataisymai.
Kraštotyrininkas sudėjo dvi klaidas ir pagal tų ištaisymų loginę seką ištaisytas geležinkelio maršrutas Minskas-Molodečno ir šalia jo Glinišče kaimas, - viskas atitinka |
|
|
Grįžtant prie 55 pav.: parodyto 5-tojo skirsnio pateiktos informacijos kelia įtarimą, kad tai nėra Miško stovyklos ir Gliniščių kaimo neteisingos krypties nurodymas (ties ja raudona klaustuką padėjau), nes ta PIETŲ-rytų kryptimi nuo stovyklos kapai gali būti nuo mums mažai žinomos Parodos stovyklos, o ne Miško stovyklos. Blogai, kai surašyto akto sakinyje nėra net vietovių pavadinimų ir galvok, ką nori. Kad tai požymiai nuo Parodos stovyklos pateikti, įrodysiu geografiškai žemiau. |
Aišku, emociškai angažuotų moteriškų pasirašytu šiuo Nr. 64 Aktu pasitikėjimas pašlijo, ne tik Minsko geležinkelio linijos į Molodečną su Mogiliuovu sumaišymu, kurie yra priešingose nuo Minsko pozicijose, bet ir neleistino Čeliuskininkiečių parko su Gorkio parku sumaišymu. Nesinori tikėti, kad net Baltarusijos ir Minsko miesto geografijoje visiškai nesigaudo vieninteliai komisijoje buvę vyrai - kariškis (vyr. leitenantas) ir rašytojas K. K. Krapiva, kuris pastarasis nežinotų, jog į to Gorkio parko įėjimo namelio vietoje 1928-1941 m. . gyveno jo draugas Jokūbas Kolosas, pas kurį K. K. Krapiva dažnai viešiedavo, o po karo pas rašytoją lankydavosi jau netoli Čeliuskinkiečių parko, kur dabar Jakūbo Koloso memorialinis muziejus, o pats K. K. Krapiva, po 1956 m. Jakūbo mirties pradėjo vadovauti jo vardo kalbų tyrimo institutui.
Keista, kai į komisijas yra įtraukiami rašytojai, kurių pareiga būtų tekstą sutvarkyti taip, kad būtų aišku, apie ką rašoma, kaip tik to ir nėra dar ir su grubiomis klaidomis, sveiku protu nesuvokiamomis, kuri viena iš jų tos knygos 95 psl. pabaigoje pastabų skyriuje apie, neva, Gorkio vardo parką parašytaОШИБОЧНО Klaidingai) ir tą parašymą matote dešinėje Akto pabaigoje. Tokia pati klaida nurodyta ir 1-mame puslapyje to Akto.
|
|
Taigi, kadangi šių dokumentų skelbėjo R. Černoglazava to Akto 2-atrame (94) psl. klaidos nenurodo, tai, greičiausiai stovykla Parodos vietoje nurodyta. Jeigu ir būtų ten Miško stovykla, tai ten pat pav.: toliau tekste dėl antrųjų kapinių, kad neva, šiaur-vakariau irgi abejotina, kad už Miško stovyklos iš kart už geležinkelio būtų kapinės. Juk ten; prie pat Masiukovščinos gyvenvietės antros pervažos per geležinkelį kaži ar buvo prie vokiečių? Ji matosi tik 1916 m lenkiškame žemėlapyje Bet iki tos vietos nepatogu prieiti tada buvo. O naudojantis pervaža šalia Gliniščių kaimo, ir vežti ne į Gliniščes, o į vakarus tolyn - labai abejotina. Jei rašoma apie Parodos stovyklą, tai tekste nekorektiškai paminimas kapitonas Lipp-as, kuris siautėjo tik Miško stovykloje. Jeigu tai Miško stovyklą turima omenyje, tai kryptis turėjo būti nurodyta vakarų kryptimi nuo stovyklos, ką dabar ten 52-asis spec. paieškų batalionas ir vykdo ekshumavimo darbus taip vadinamoje šaudykloje ir netoli Masiukovščinos gyvenvietės.
Apibendrinant, akivaizdu, kad A. Bubnio knygoje pietryčių klaidinga kryptis nurašyta, matyt, iš šio Akto Nr. 64, kuriame labai keistai vietovardžiai nėra nurodyti, ir ne aišku, apie ką akte tekstas, o A. Rukšėnas tikriausiai, tik pats prirašė Gliniščės kaimo pavadinimąo dr. A. Bubnys,nuo jo nuplagijavo? O kaip dėl masinio belaisvių (8-ių tūkstančio) sunaikinimo? Ar tai, jau ne panašu, kad tai buvo Parodos ar Puškinskinių kareivinių stovykloje naikinimai? Ar tai ne perbraukia A. Rukšėno-M. Pociaus išsigalvotus apie Miško stovykloje tokius pat naikinimus, matyt, kažką ne taip nurašius nuo Liepos komisijos išvadų, ar čia A. Rukšėnui prisifantazavus su Petruškeviiais??
Kad nuo Parodos stovyklos į aukų palaidojimo vietas yra PIETRYTINĖ kryptis - tai čia tolimesnis mano įrodinėjimas. Pateikiu istorinę-geografinę apžvalgą:
Ką komisija Akto 5-tame skirsnyje norėjo pasakyti? Kad vokiečių tauta netvarkinga? Jeigu R. Černoglazavos rinkinys yra skirtas Masiukovščinos Miško stovyklai, tai Aktas Nr. 64 yra skirtas visam Štalagui-352. Ir tai matosi iš toAkto Nr. 64 trečiojo (95) - paskutiniojo puslapio, 6-tajame skirsnyje minima miesto stovykla Parodos teritorijoje. Tai. pagal to Akto Nr. 64 dėstymo logiką, jei 4-tame ir 6-tame skirsniuose minima miesto stovykla, tai, gal ir tarpe esančio 5-to skirsnio mintis logiškai turėtų suktis irgi apie tą pačią stovyklą, apie kurią pradžioje ir pabaigoje dėstoma?
|
|
|

57 pav.: Akto Nr. 64 trečiame (95) - paskutiniame puslapyje 6-to skirsnio pavyzdys su labai grubia klaida dėl, neva, Gorkio parke, vietoje Čeliuskinkiečių ir kuris (pirmasis) net už 3,5 į vakarus buvo. |
|

58 pav.: šiaurrytinė Minsko dalis su Čeliuskinkiečių parku ir Paroda prieš tą parką. Galima pasididinti. |
|
Tos Puškinkinės kareivinės dabar tęsiasi 61 pav.iki apibrėžto kvadrato, o prie sankryžos dabar yra sušaudytam kareiviui paminklas. Todėl žemiau rodau taip vadinamas Puškinkines kareivines ir pagrindinėje Jakūbo Kolasso ir Kalinino gatvės sankryžoje:
|

62 pav.: nuo centro į kairę matome gelsvą buvusią kareivinę; buvusioje Puškinskaja - dabar rašytojo Jakūbo Kolaso gatvėje ir nuotraukos pačiame centre sušaudomo karo belaisvio skulptūra. O tolyn J.Kolaso gatve šios nuotraukos į kairę bus dar kelios kareivinės su žemiau parodytu žymiu Baltarusijos kariniu objektu. Galima šią nuotrauką pasididinti.
|
|
|
|
Kaip ne keista, ta sankryža yra parodyta ir pav. vokiškajame žemėlapyje. Ir kaip tik sankryžoje yrasušaudytam kareiviui paminklas, įrodantis, kad Karo belaisvių sušaudymai vyko Minsko miesto dalies belaisvių stovykloje, o ne kaip išsigalvoja A. Rukšėnas ir M. Pocius apie niekur istoriniuose šaltiniuose gal nefiksuotus, neva, masinius naikinimus Miško stovykloje, kurios nė nerodo jųjų minėtos Ypatingosios komisijos Aktas 64, rodydamas visai priešingą teiginį. Jeigu M. Pocius su su A. Rukšėnu mini tą sovietų Ypatingąją, komisiją, tai ta pati komisija dviejų vienai kitai prieštaraujančiais skirtingų išvadų negalėjo duoti. Kodėl A. Pocius su A. Rukšėnu nepateikia citatos-nuotraukos to nelogiško teiginio? |
|
Čia A. Rukšėnui reikėjo šią skulptūrą žinoti, ir tada nereikėtų fantazuoti
Šis sušaudomo karo belaisvio paminklas lygiai sankryžoje čia dešinėje pav.: vokiškojo 1941 m. žemėlapio sankryžoje prie geltonai apibrėžtu ratuku ir keturių juodai pažymėtų kareivinių, kurių teritorija yra žymiai platesnė. |

65 pav.: skulptorius Sergejus Loginovas sukūrė 1987 m. kaip savo diplominį darbą, o išlieta ir pastatyta prie šių kareivinių buvo 2010 m. Todėl A. Rukšėnas, 2014 m. rašydamas savo pažymą, ar ne galėjo pasitikslinti po šios skulptūros atidengimo? Kodėl ji ne Miško, o Miesto stovykloje pastatyta?
|
Minsko naujienos 2020 m. parašė, jog 1937 m. buvo įkurta Puškino gyvenvietė. Pavadinta buvo šio rusų poeto žuvimo 100-mečiui pažymėti.
Tai labai panašu į teisingesnę šių kareivinių pavadinimo versiją ir todėl į lietuvių kalbą galima versti tikruoju šio poeto pavadinimu, nors, ar jis žuvo?, yra naujos versijos, jog ...
Pažymėjau tai, nebaigdamas mintį, kad su rusija, tiksliau, su Maskolija visokios keistenybės lenda; net iki to, jog leninu ne V. Ulianovas buvo, kuris visai, net ne panašus į V. Leniną ...
|
|

67 pav.: vokiškojo 1941 m. Minsko plano šiaurrytinio krašto dalis su Puškino kareivinėmis geltonu ratuku 60 skaičiumi prie Nordstrase-s gatvės (plentu į Lagoiską) bei taip pat geltonu ratuku su skaičiumi 18 (įskaitomu tik pasididinus) pažymėtu pačiame žemėlapio krašte šalia skaičiaus 3 (G 3) Moskauser strase (Maskvos) gatvės ir plento (Autobahn) į Smolenską-Maskvą ir specifikacijoje 18-tuoju nurodytasGefangenenlager (karo belaisvių stovykla) o 60 (G 2) Puschkinkasserrae (Gefang.-Lager) talag 352 geltonai padažyti. Galimapasididinti, o taip pat atsiversti VISĄ originalą. Panašiai ir O. Usačiovas tą patį planą pateikė.
|
|
|
|
O apie tas kareivines rašoma ten pat, jog artilerijos pulko kariniui miesteliu pastatė 3 plytinius 3-iaukščius tipinius pastatus kareivinėms, angarą patrankų ir autotraktorinės technikos saugojimui. Šiose kareivinėse įsikūrė laikinoji persiuntimo (Dulag 126) stovykla. Dauguma ten patekusių raudonarmiečių belaisvių vėliau atsidūrė«Štalage» Masiukovščinoje.
7 lapkričio 1942 m. laikinasis Dulag-126 Puškino kareivinėse pervadintas buvo į stacionarią stovyklą Stadtlager Stalag 352 (Miesto stovykla «Štalag 352»), ir jis tapo pagrindiniu Masiukovščinos Štalag 352 miesto skyriumi. ... |
|
|
Tai, ar ne čia ir slypi A. Rukšėno - M. Pociaus klaida, sumaišius šias stovyklas?
Vėliau, pagal tas pačias Minsko naujienas, 1943 m. karo belaisvius iš Puškino kareivinių pervedė į Masiukovščiną. Jų vietą užėmė policininkai. Galima ir video pažiūrėti apie šį paminklą.
Tiesa, google rodo, jog Dulag-126 minima labiausiai Smolenske kaip pietinis, ar mažasis ir ..., bet dėl karo dabar Ukrainoje prie publikacijų prieiti neįmanoma. Aplamai, Dulag-ais vadinamos persiuntimo (etapinės) karo belaisvių stovyklos, nuo vok.: Durchgangslager.Gaila, bet vokiškajame 1941 m. plano pav.: matomame Karinių Agentūrų (Militarishe Dienststellen) sąraše, sudarytame pagal abėcėlę, tokios paskirties stovykla nerodoma - ji kitaip - paprasčiausiai (Gefangenenlager) Karo belaisviams pavadinta ir geltonai mano pažymėta 18-toje pozicijoje pagal G 3 geografinį žymėjimą. |
Čia dešinėje 172 pav.: iš vokiškos Liuftwafe-es 1941-1944 m. m. nuotraukos matosi ir daugiau Puškino gyvenvietės pastatų ir, ypač, charakteringo П pavidalo pastato šiaurinėje-centrinėje nuotraukos dalyje, kuriame šiuo metu yra Baltarusijos Oro gynybos vadavietė.
Puškino gyvenvietę matome aptvertą net gerai matoma iš lėktuvo tvora. Spygliuotos tvoras iš avio nuotraukų įžiūrėti sunkoka - reik turėti didesnes raiškos nuotraukas.
Aukšta tvora matosi avio 172 pav.: nuotraukoje ir priešais Čeliuskinkiečių parką. Toje vietoje buvusių sovietinių Parodos paviljonų pėdsakų beveik visiškai nesimato, nes, gal. tosParodos infrastruktūra sunyko dar sovietmetyje, prasidėjus prie Volgos ir prie Dniepro dirbtinai sukeltam badui?
Galima įžiūrėti ir dabartinės Kalinino gatvės pėdsaką ir jos sankryža pav.: su Šiaurine gatve (gal taip vadinosi ir sovietmetyje dabartinė J. Kolaso gatvė, o ne Puškino?), kurioje dabar stovi pav.: paminklas sušaudytam kareiviui. Ta gatvė pav.: pavaizduota plane, jame nutrūksta, kai pereina į du siauru kampu išsiskiriančius keliukus, su visokiais pastatais, reik, manyti, irgi belaisvių stovykloms priklausančiomis?
Nesimato ryškesnių kasinėjimų. Todėl, nieko nuostabaus, jog 1942 m. žiemos metu, prasidėjus epidemijai ir pradėjus masiškai mirti kaliniams, dėl įšalo kąsti dideles duobes laidojimams, matyt, nebuvo šioje Miesto stovykloje sąlygų, nei, skirtingai Miško stovykloje, su šalia esančiu Gliniščių kaimu bei jame molio karjeru; dar net nuo caro laikų. Jau pati 172 pav.: avionuotrauka parodo, kad 67 pav.: planas buvo sudarytas apytiksliai, ir panašu, kad čia dešinėje topografinis žemėlapis69 pav.: sudarytas pagal avionuotraukos 68 pav.: parodymus ir sudarytas, tikriausiai į okupacijos vidurį ar pabaigą? |

68 pav.: vokiškos Liuftwafe-s aeronuotraukos 1941-1944 m. m. nuo Puškino kareivinių iki Čeliuskinkiečių parko. Galima VISĄ pamatyti.
|
|
|
Keista, kad Štalag-o 352 teritorija ne pilnai aptverta. Todėl, galima manyti, kad ir ne avionuotraukos dėka šis sudarytas žemėlapis, kuriame ir geležinkelis siauruko į gretimai Slepnios-Podbolotnoje bei toliau už Kuropatų (tada to vietovardžio nebuvo) ir Drozdų durpynus, Neaiški ir vientisa juoda linija, kuri turėtų reikšti keliukus, bet kažkodėl jų daug nesimato minėtoje avionuotraukoje. Todėl gali būti ir aptvėrimus vaizduojančios tos vientisos linijos?
Puškino kareivinių vietoje, kur raudonas užrašas Stalag 352, įstrižainėmis perbraukta aikštelė, į pašto voką panaši, rodo KAREIVIŲ-BELAISVIŲ LAIDOJIMO VIETĄ. Toje vietoje po karo sovietai pastatė paminklą, kurį aprašė O. Usačiovas, pateikdamas labai daug svarbių pagrindų apie belaisvių stovyklų sudarymą bei nereikalingų žmonių naikinimą.
Dėl apsimetusių sovietiniais patriotais, taip vadinamais лжепатриот-ais, kuriuos pavadino kraštotyrininkas Olegas Usačiovas, susidarė baltos dėmės Parodos belaisvių stovyklos istorijoje, ypač, karių kapų apskaitos klausimu. Jis cituoja 1944 m. Minsko gyventojo A. Budanovo parodymus, kad šalia prieškario Parodos, pastate, skirtame Baltarusijos karinės apygardos štabui, kuris statėsi prieš karą, buvo įkurta belaisvių stovykla rusų kariams.
(Atkreipiu dėmesį, jog liudininkas ne pasakė, kad sovietų kariams). Pradėdamas savo I-ąją dalį apie Parodos belaisvių stovyklą, O. Usačiovas 2013 metais buvo parašęs taip: |

69 pav.: žymiai tikslesnis topografinio tipo vokiškas jau ne planas, o žemėlapis su visomis koordinatėmis ir reljefu.
|
Netgi įkurtame NKVD-KGB veteranams muziejuje, Minsko ir Minsko srities valstybės saugumo direktorato pastate, jie neteikia informacijos apie prieškarinę NKVD vardo 3 metų mokyklą. Frunze (Vankovičiaus užmiesčio dvaras Slepiankos miške), apie jame esantį SD (P.S.: vok.: Sicherheitsdient - mano pastaba) regioninį skyrių, apie masines baltarusių gyventojų kapus Slepiankos miške (netoli buvusios Canavos vasarnamio, kurį neseniai sunaikino galing statybinė technika), apie masines 20-30-ųjų kapų Čeliuskinkiečių parke, apie siaurojo geležinkelio, nutiesto prieš karą, šalia Canavos vasarvietės ....
Apie pastarąjį man būtina atskirai įterpti, nes ką paminėtas pokaryje paskirtasis NKVD pirmininkas Lavrentijus Canava; taip vadinamas Baltarusijos Berija Slepiankos miške iškrėtė, viskas dabar paišosi ir dėl Ukrainoje karo priežasčių, ir dėl II-ojo pasaulinio karo ... idinti.
 |
68pav.: prie vokiečių Lenino paminklo Minske likimo vaizdų koliažas, kurį STUDIJAVIMUI galima ženkliai pasid |
Dabar jau nedrįsčiau ten važiuoti, nes už tyrinėjimus gali mane suimti. |

69 pav.: Šalia Raudonoji bažnyčia su pamaldomis yra šiokia tokia atsvara ir viltis ... , kurią galima pasididinti. |
|
|
|
|
p
|
|
|
|
|
|
|



|
|
|