Sveikinkime Sąjūdžio lopšio - LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS Prezidento pareigas pradėjusį eiti prof., habil dr. Vytautą Nekrošių!

Lietuvos mokslų akademijos prezidentui prof. akadem. Vytautui Nekrošiui, LR ministrei  pirmininkei Ingai Ruginienei, LR Prezidento vyriausiajai patarėjai Jolantai Karpavičienei, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkui Dariui Jakavičiui, LRT generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei, LRT Tarybos pirmininkui Mindaugui Jurkynui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniam direktoriui dr. Arūnui Bubniui, LR Istorijos instituto direktoriui Aurimui Švedui, Pasvalio rajono savivaldybės merui Gintautui Gegužinskui, Vilniaus rajono merui Robert Duchnevič, Pasvalio savivaldybės Pušaloto seniūnei Ingai Ališauskei, ...

buvusio sąjūdininko Jonavoje,
keliautojo-kraštotyrininko-tyrinėtojo,
 o tai pat Pirmojo pasaulyje kosmonauto
 Jurijaus GAGARINO keistos „katastrofos“  aplinkybių
liudininko; - J. Gagarino žudiko-naikintuvo
Su – 15-tojo (pagal kosmonauto Aleksejaus LEONOVO
 2013-06-11 paskelbtą tiesos versiją)
savo radaru; per kovinį budėjimą fiksavusiojo
Vytenio ALEKSANDRAIČIO

P R A Š Y M A S – I N F O R M A C I J A

neskubėti dėl akivaizdžiai nužudyto J. Gagarino ir neaiškiomis aplinkybėmis vienu laiku mirusiųjų - prieš tai supratusiųjų savo klaidas  Petro Cvirkos ir Salomėjos Nėries gatvių  pavadinimo naikinimo, nes

 šis Pirmasis kosmonautas yra, visų pirma, ne „Sovietų Sąjungos“, kurios jau nebeliko,  o yra mūsų planetos Žemė Pirmasis kosmonautas. Jo „žūtis“ turi daug „žūties“ akivaizdžių inscenizacijos simptomų, privalomų kaip vieno iš visų serijų Kremliaus nusikaltimų tarptautinio tyrimo, nes dabar Rusija ypatingai slepia šio įvykio aplinkybes. Todėl ir mūsų literatų-„kolaborantų?“ neaiškios mirtys; tuo metu, kai jie atsitokėjo, - reikalauja dar didesnio tyrimo, ypač; Rusijos klastingų-sąmoningai atliktų „katastrofų“ inscenizacijų keleiviniams lėktuvams fone, apie ką kiek žemiau.
               Šiame netrumpame tik šios bendros Holistinės (VISUMINĖS) problemos pristatyme pateikiu įrodymus, kad mūsų pasiklydusių ir susipratusių šių dviejų literatų ir nužudyto Pirmojo kosmonauto iš Atminties trynimas yra naudingas tik Kremliaus politikai. Kviečiu atsitokėti ir NE KERŠYTI PRIEŠ MIRTĮ SUSIPRATUSIEMS Petrui Cvirkai ir Salomėjai Nėriai, kurios kūryba žavėjosi Partizanai ir jos poeziją naudojo patriotinėse dainose, nes jie žinojo josios Atgailą Juodajame sąsiuvinyje. Tokia pati Atgaila; dar akivaizdesnė, buvo ir Petro Cvirkos, kuri taip pat Vakaruose buvo gerai žinoma. Ji čia  Priedo pirmajame straipsnyje    konkrečiai pateikta.
               O šių labai svarbių aplinkybių; kaip ir, „nusikalstamas?“  nuslėpimas antimokslinėse  „pažymose“, sovietiškai, tik vieną „tiesą“ rašiusiųjų, buvo skirtos: tik kabučių vertai; „komisijai“ apgauti. Ši apgavystė  buvo demaskuota Teismo byloje, svarsčiusioje tos „komisijos“ Nr. 1 „sprendimą“ Juozui KRIKŠTAPONIUI atminti akmens klausimu Ukmergės mieste. Per tos „komisijos“ garsų įrašo perklausymą paaiškėjo darytas politinis spaudimas.
               Šis spaudimas JAV ir Izraelio buvo per LRT propaguojamas, net išsigalvotus baisiausius šmeižtus (jokiuose dokumentuose neaptiktuose) apie šį Didvyrį skleidžiant. Ir tai neatmestinai Rusijos FSB pėdsakas buvo, nes J. Krikštaponiui  pareikalauta naikinti paminklinį akmenį pačių įnirtingiausių Ukrainoje kautynių metu, panaudojus net  Rusijos fašistinį „spec. operacijos“ Z raidės simbolį tame reikalavime.
             Kaip tik, po to; su Z raide, pareikšto reikalavimo, praėjus 20 dienoms, ta „komisija“ dėl paminklinio akmens „išvadą“ padarė, „svarsčiusi“ tik apie 20 min., vietoje 20 darbo dienų, numatytų tos Komisijos įstatyme. Tai, ir buvo konstatuotas Teisme  akivaizdi politinio spaudimo pasekmė.
               Apgavystės kulminacija buvo, pažadėjus „komisijai“ kitą dieną pateikti Pažymą apie J. Krikštaponio veiklą, kuri iš tiesų, verta didžiosios raidės, nes jos pabaigoje buvo perbrauktos visos apie jį fantazijos, teiktos „liudininkų“, kurie akivaizdžiai painiojo labai panašių karininkų pavardes. To painiojimo įrodymai ir yra toje Pažymoje pateikti, ir yra joje net loginis įrodymas, jog jei jį naciai iš kalėjimo išleido, ir, grįžęs namo, slapstėsi nuo vokiečių per visą jų okupacijos laikotarpį, kas buvo dokumentais įrodyta toje Pažymoje, tai ir net ne protaujančiam privalėjo būti aišku, jog „J. Krikštaponis Baltarusijoje“ būti ne kaip negalėjo.  
              Taip, kad „komisijai“, net nemačius tos Pažymos, o ją pridėjus prie savo „išvados“ Nr. 1, gavosi akivaizdus tos „komisijos nacistinis kerštas“ už šio Didvyrio slapstymąsi nuo vokiečių. Tuo labiau, kad Teisme Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau LGGRTC-o, arba Centro) atstovei-atsakovei pripažinus, jog archyvai dar nėra ištyrinėti (juos padoriau ištyrinėjome mes-kraštotyrininkai, atradę dokumentus, kurių istorikai dar nėra matę), todėl Teismas panaikino šios „komisijos išvadą“, išsityčiojančią iš J. Krikštaponio, ir Centrui uždraudė liestis prie pirmajam skirto paminklinio akmens.

      Tačiau dėka šios „komisijos“ nario; nuo LR Istorijos instituto (toliau Instituto) paskirto,  Lietuvos Respublikai suduotas didelis prestižinis smūgis, kai kaimyninės Baltarusijos Užsienio reikalų ministerija paskelbė viešą pasipiktinimą, pasitelkdama šios „komisijos“ ir Instituto „mokslininko?“ teiginį, kad jam „nėra abejonių, jog J. Krikštaponis ... vadovavo žudynėms.“
               Todėl šios „komisijos“ nario ir Instituto darbuotojo „moksliškumas“ turėtų būti abejotinu, kai nežino, ką parašė savo Pažymoje, teigdamas savo Pažymos atvirkščią esmę. Tuo labiau, kad mes-kraštotyrininkai Ypatingajame archyve atradome liudininkų parodymus, jog  buvusiai J. Krikštaponio 2-ajai kuopai  dviejų mėnesių laikotarpyje Baltarusijoje vadovavo, nuolat besikeičiantys 7 karininkai, net iš kitų kuopų, ką ir ši nesąmonė įrodo, kad tikrojo kuopos vado J. Krikštaponio ten būti negalėjo.
               Tuo labiau, Institutas galėtų ne A. Lukošenkos rėžimo naudai dirbti, o dirbti mokslinės tiesos naudai, kaimynams gudams įrodant, kad jei iš tikro J. Krikštaponis Baltarusijoje būtų buvęs, tai jis, kaip teisę išmanantis (buvo VDU Teisės fakulteto 3-čio kurso klausytoju), kas minėtoje Instituto Pažymoje tai yra nuslėpta, todėl  pagal Hipotezę galima būtų daryti prielaidą, kad gal būtų jis vokiečius atitraukęs nuo nusikaltimų?
               Juolab, jis tai ir atliko, vokiečius įtikinęs, jog Ukmergės rajono Bognopolio kaimo gyventojai nekalti. Taip J. Krikštaponis žmones išgelbėjo nuo sunaikinimo. O minėtas Instituto „istorikas?“ moksliniame žurnale, nuslėpdamas mūsų Didvyrio teisinį nebaigtą išsilavinimą, šį žmonių išgelbėjimo fenomeną aiškina, neva, „geru vokiečiams patarnavimu“.
               Dar klaikiau, kai istoriniai dokumentai „perskaitomi“ atvirkščiai, nei juose parašyta, kaip 9 liudininkai J. Krikštaponį mini tik Kaune buvusį vadu, o šiam „mokslininkui“  VAIDENASI tie liudijimai „Baltarusijoje žudynėse vadovavus.“. Ir tokių „grožybių“ apstu, kai NESKIRIAMA  kario nuo karininko, kario nuo civilio ir miesto nuo užmiesčio taip pat neskiriama. Tie visi klaikūs  ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo žinių ignoravimo faktus, dėl vietos stokos neišvardinsi, - jie išvardinti mano oficialiai teiktose studijose ir internete skelbiami.

    Pratęsiant LR Istorijos instituto sąsajas su mokslu problemą, Mokslų akademijoje 2025-12-11 per Arvydo Juozaičio knygos apie Sąjūdį pristatymą paaiškėjo, jog per klaidą į Sąjūdžio tarybą nebuvo įtrauktas Mokslų akademijos Istorijos instituto mokslininkas dr. Liudas Truska.   
               Tokia klaida ar toliau nėra tęsiama, kai šis Institutas jau nebepriklauso Mokslų akademijai?  Nėra „normalu“, kai „AKADEMIKAI atviru laišku prašo iš naujo įvertinti Salomėjos Nėries kūrybą ir biografiją“ - taip vadinosi 2024-03-07 Lryto straipsnis. Ar galima vykdyti aklai sprendimus, kai labiau kvalifikuoti mokslininkai paprašė persvarstyti ne kvalifikuotai parašytas pažymas, o to persvarstymo nėra?
               Šokiruoja dėl Salomėjos Nėries Pasvalio miestui „komisijos“  2024-04-03 priimtoje išvadoje Nr. VOAK-75  nurodomi abejotini motyvai, kad, neva, „S. Nėris veikė okupacinėse struktūrose ir aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusios įtakos, ... vykdant represijas“ ir pridedama dr. Valdemaro Klumbio 3-jų lapų pažyma, kurioje jis visas tas „komisijos“ fantazijas neigia, rašydamas, jog poetė nebuvo Liaudies seimo nare ir neužėmė jokių  administracinių postų. Pamini jis Vandos Sruogienės pokalbį su poete, kuri pacitavo ją taip: „Aš parašiau poemą [apie Staliną]., aš sutikau būti atstove, aš važiavau į Maskvą, nes man pažadėta duoti pasimatymą su Stalinu. Aš jam pasakysiu, kaip rusai skriaudžia Lietuvą.“ Toliau dr. V. Klumbys teigia, jog poetės dalyvavimas buvo tik dekoratyvinis ir dėl jos „žalos valstybingumui“ šis istorikas abejoja, pabrėždamas, jog „... žinių apie S. Neries dalyvavimą represinėse struktūrose, žmonių skundimą sovietinių saugumo organams nėra.“ (P.S.: paskutinį žodį paryškinau, kad paklausti:
               -Tai, ši „komisija“; fantazuojanti bilę ką, ir geriausią poetę šmeižianti, - nekartoja tą patį, kaip ir su J. Krikštaponiu, kai „komisija“ vėl neperskaito jai pateiktų pažymų?)

     O dėl mūsų planetos Pirmojo kosmonauto dar klaikiau, kai ta „komisija“ net be jokios specialistų pažymos prisigalvoja kažkokią absurdiškiausią nesąmonę, kad, neva, „turi ideologinį "šleifą" ...“
               Kokie „specialistai“ tai nustatė? Ir, išvis, ar yra Lietuvoje specialistų, dirbančiu su kosmosu? Po Stalino mirties mano I-oje -  IV-toje klasėje buvo toks Arminas Ragauskas, kuris dabar savo išradimais, tikrai kosmoso sričiai dirba. Ir, iš vis, pagal kokius fizikos dėsnius, skrendant į kosmosą,  ta „komisija“ „nustato šleifą“? Kur jos detalus paaiškinimas - išaiškinimas? Ar J. Gagarinas koks „ideologas“ buvo?
               Kaip mes atrodysime prieš civilizuotas Demokratines šalis, kad ir NATO šalis, kai jose yra pilna J. Gagariną mininčių objektų?
              Pavyzdžiui: Prancūzijoje „Cite Gagarine“ - daugiabučių kvartalas Paryžiaus priemiestyje. Italijos Veronos mieste Santa Therea parke yra įrengtas Jurijaus Gagarino biustas. Yra ir Belgijos kai kuriuose miestuose jo vardo gatvių, ar Graikijos Kipre Herakliono mieste yra „Yuri Gagarin Park“. JAV Kolorado Springse „Space Foundation“ kosmoso muziejuje 2017 m. buvo pastatytas J. Gagarino biustas. Londone, Grinviče 2011 m. buvo pastatytas 3,5 m aukščio cinko statula, kuri vaizduoja kosmonautą erdvėje. Dar svarbiau, jog Londono mokslo muziejuje (Sience Museum) per Londono-2012 olimpiadą, į kurią man dviračiu teko nuvažiuoti, buvo didelis dėmesys Rusijos kosmonautikai su garsia paroda „Cosmonauts: Birth of the Space Age“, į kurią prie įėjimo į Kosmonautikos skyrių buvo didžiausias jo portretas su taikos balandžiu. Kitoks „vaizdelis“ šalia Lietuvos - Lenkijoje. Nors joje daug panaikinta jo vardo gatvių, tačiau Torunėje išliko, nes tai Koperniko miestas. Kol kas ir Varšuvoje dar yra ta gatvė. Vokietijoje, Dirbtinio Intelekto duomenimis yra dar vis 80-90 Gagarinstraβe. DI pabrėžia, jog „Skirtingai nei karinių veikėjų, Gagarino vardo gatvių vokiečiai neskuba trinti. Diskusijų kyla, tačiau daugelis vietų bendruomenių jį laiko „mokslo žmogumi“, o ne „sovietų okupacijos simboliu“. Taip pat Dirbtinis Intelektas atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje yra J. Gagarino gatvė Pušalote. Galima manyti, kad šiam Intelektui Pušalotas įstrigo, nes Gagarino gatvė yra ilgiausia, kai J. Gagarino skrydžio metu buvo gal tik kokie 2-3 namai. Juolab, besistatantys namus šioje gatvėje, domėjosi mokslu-kosmosu. Todėl jo gatvės vardo pavadinimo panaikinimas ar ne pademonstruos prieš pasaulį, kad mes esame barbarbarai?
               Barbariškai pasirodė ir LRT 2026-01-25 per Panoramą, kaip visad, buvo sovietišku (rusišku) metodu paskleista tik „viena tiesa“., Galite „pasigrožėti“, pirmiausiai LRT žurnalistų „kompetencija“ su Vilniaus rajono gyventojo bei  Istorijos instituto „specialisto?“ žodžiais tokiais:
               -Kad astronautas - tik į Mėnulį ten skrido - daugiau nieko.
              -Jam pulkininko laipsnis suteiktas po skrydžio, aplamai, jis buvo majoras.

     Po tokių antros eilutės žodžių, negi tai sąmoninga čia LRT patyčią iš Istorijos   instituto surengė? Kaip galima imti interviu iš pasimetusio istoriko; garbingiausio Radvilo Našlaitėlio LDK žemėlapio fone, kuris nusišneka? Negi Panorama yra patyčių ar dezinformacijos laida?  O gal čia tokia „propaganda“, patyčiomis dezinformuojant žiūrovus ir, ypač, jaunimą? Juk į kosmosą tada skrydžiui buvo reikalingas jauno žmogaus organizmas. Todėl, kol iki majoro užsitarnausi, tai, aišku, kad jau „šaukštai po pietų“ būtų.  Kažin, ar vaikai sugebėtų, net dabar tokią nesąmonę pasakyti, ką pasakė „specialistu“ LRT pateiktasis Instituto darbuotojas?  Kokioje jis tarnyboje to Instituto dirba, kad net į Vikipediją nesugeba pažvelgti, jei apie kariuomenę neturi jokio supratimo? (Primenu - prieš skrydį J. Gagarinas buvo vyr. leitenantu ir N. S. Chruščiovas, jam skrendant, įsakė jį majoru padaryti. Šiuo šuoliu visas pasaulis stebėjosi. O iki pulkininko normaliai per 2-3 metus prisitarnavo. )

      Kadangi susidarė Lietuvos visuomenės kvailinimo situacija, todėl man privalu pateikti faktus tokius:  

1 pav.: iš karto po perversmo, L. Brežnevui nuvertus N. S. Chruščiovą, buvo pasitiktas „Voschod-1“ (rus. Восход-1) įgula. Tai buvo pirmasis pasaulyje daugiagubas (trivietis) kosminis laivas. Nuotraukoje kariškoje uniformoje šio laivo įgulos vadas Vladimiras Komarovas, kurį matote čia dešinėje  .2 pav, kai su juo atsisveikina jo visi draugai.i

2 pav.: BE ŽODŽIŲ -šį įvykį bandė su radaru nuotografuoti šių eilučių autorius, kai V. Komarovas iš kosmoso gižinėjo į mūsų planetą Žemę.

Šiuos du viršuje 1 pavir 2 pav. teko man matyti., kai 1964 m. spalio 19 d., kai parėjau iš priešdiplominės praktikos ir, įjungęs televizorių, nustebau, kai per Voschod-1 įgulos pasitikimą ant mauzoliejaus, vietoje N. S. Chruščiovo pamačiau, kažkokį ne matytą tamsų su skrybėle, kai prieš kokią savaitę pats savo ausim girdėjau, kai Nikita Sergejivičius iš Picundos (ten jis buvo nuvykęs pailsėti) kalbėjosi telefonu su įgula kosmose - ją sveikino. O žiūrint į televizijos ekraną, vaizdelis šokiravo; tikrąją prasme,  kai visą Raudonąją aikštę ŠUKAVO ŠUKOS; į vieną eilę išsidėsčiusiųjų; su skrybėlėmis ir įdėmiai visus demonstrantus stebintys - visi iki vieno dešinę ranką kelnių kišenėje turintys. Kam jie ten toje kišenėje tas savo rankas laikė, supratau ir iš karto, ir tuojau paskambinau savo tėvui į darbą - į Politechnikos institutą (KPI), ir paklausiau, kas ten ant mauzoliejaus „užsirioglino“ ir kas darosi Raudonojoje aikštėje? Prisimenu pasakojimus, kaip perversmas buvo Lavrentijui Berijai nuversti, o čia vaizdą panašų jau savo akimis teko pamatyti..              Buvo neramu, kad Atšilimui gali būti galas - tuoj „oras atvės“.

3 pav.:, tik dabar iš Dirbtinio Intelekto (toliau DI) pavyko sužinoti, kad Jurijus Gagarinas, kaip Kosmonautų centro viršininko pavaduotojas, įsiveržė būti V. Komarovui antrininku, nes visi matė, kad ŽALIAS laivas (tik iš gamyklos "iškeptas" ir nesuderintas) iš Kosmoso negrįš. Todėl vienas kitą bandė aukoti, bet J. Gagariną sulaikė, nes V. Komarovas visiems sakė, kad Pirmąjį planetos kosmonautą būtinai reikia išsaugoti, Apie visą tai aprašyta šių eilučių autoriaus pokalbyje su DI nuo 59 iki 67 psl., kuris tapo labai puikiu RECENZENTU, ką šių eilučių autoriui teko ištirti per daugelį metų internete.

Bet primenu, kad šio Didvyrio dar nėra atsiprašyta. Ir, akivaizdu, kad ir toliau tokios pat grubiausios klaidos kartojamos, elementariai,  ignoruojant internetą - Vikipediją, jau nekalbant, jog atsirado jau net Dirbtinis Intelektas (toliau DI) . Todėl privalu primint, jog, kaip tik, LRT ir ignoravo Vikipediją, ir Wikiwand internetinę  Enciklopediją, vietoje to, kad akis į jas užmestų, ir pamatytų, jog dėl J. Krikštaponio kolizija matėsi akivaizdžiausiai, ir jo šmeižti viešai joks žurnalistas neturėjo jokios teisės. Kam reikalingi tada teisės pagrindai dėstomi universitetuose, ir kam reikalinga „tiriamosios žurnalistikos“ skyrius, kai prie archyvų dokumentų nuotraukų, tik mums-pensininkams buvo prieinamu?              Ir, kaip galima buvo J. Krikštaponio  kalinimo faktus nacių laikais ne tik ignoruoti, bet dar ir akiplėšiškiausiai slėpti ir Žydų bendriją apgaudinėti su atmestom-netikrom „pažymom“?      Kad daugiau tokių žalingų veiksmų nebūtų, čia teikiu J. Gagarino akivaizdžią sunaikinimo INŽINERINĖS OPERACIJOS  TECHNOLOGIJĄ  iš 13-os pozicijų aptiktų. Taip pat aprašau motyvacijas, ir dėstymus, patvirtinančius Dirbtiniu intelektu, kuris tapo puikiu ne tik recenzentu, bet ir visų pastebėjimų papildytuoju. Ir visą tai pateikta čia Prieduose.                Tačiau dėl J. Gagarino gatvės pavadinimo, LGGRTC-o generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys „sprendimą“ dėl viešojo objekto pakeitimo, „ n u s p r e n d ė “ jog „pavadinimas turi būti pakeistas, pridedant“, kažkokią visai nenurodytą „paaiškinamąją informaciją“.                Neaišku, kokia tai „informacija“ turi būti, ir ką ji privalo „aiškinti“? Kas ją turi sukurti, ir, kaip galima kurti, kai tik J. Gagarino gatvėms nėra jokios pridėtos istorinės pažymos, pagrindinčios, paskui kosminį laivą, pagal „komisijos išvadą“ pabrėžtą kažkokį kabutėse „šleifą“? (Apie jį žemiau)                Todėl reiktų užjausti Generalinį direktorių, kad jis vėl į katastrofiškai keblią padėtį stumiamas, kaip ir su J. Krikštaponiu, dėl kurio su „komisija“ buvo atlikęs „kompromisą“, kad neraudonuoti nuo paskelbtos „komisijos“ minėtos nesąmonės, išsisukęs ir Teisme pačios  „komisijos“ nesąmonę - ją paslėpęs?               Tai, grįžtant, prie „paaiškinamosios informacijos“, gal, ji turėtų būti prie pakeisto kiekvieno gatvės pavadinimo, kad pasaulis žinotų, kuo „nusikalto“ J. Gagarinas?                Ir čia Centro Gen. direktorius sugalvojo genialiausią mintį, parašydamas, kad  JOKIŲ FAKTŲ, KAD PATS ASMUO DALYVAVO PROPAGUOJANT TOTALITARINĮ RĖŽIMĄ, NENUSTATYTA.                Tai, ir čia „komisija“ irgi išsigalvojo, savo „išvadoje“ prie žodžio „šleifas“ pridėjusi , neva, „ideologinį“, kurį LGGRTC-as savo sprendime paneigė.                Todėl, „komisija“, ar ne krito į dar žemesnį lygį, nei A. Lukašenka, kuris uždraudė seniausią Europoje gudų tautinę dvispalvę, vien dėl to, kad ją naudojo kolaborantai? Tai ar tautinė dvispalvė kalta, kad kažkas ją naudojo? Ar J. Gagarinas „kaltas“, kad jį sovietinė sistema galimai pašalino sąmoningai, kad jį galima būtų dar labiau propaguoti? Jog apstu prielaidų, ir jas DI pripažįsta-fiksuoja, kad Blogio imperijai J. Gagarino reikalavimai grėsė imperijos žlugimu dar net per Prahos pavasarį.               Ir tame Centro Nr. SVOA - 46 nurodyta, kad tas „tas sprendimas gali būti skundžiamas ...“. Tik kas Pirmąjį planetos kosmonautą gali skųsti, taip, kaip J. Krikštaponį apskundė jo artimieji? Ar Lietuvoje yra J. Gagarino artimieji, ar „jo dukros iš Maskvos turi į Pušalotą atvažiuoti?“                Na, ir;  minėtas Nr. SVOA - 46 sprendimas,  pasirašytas ne bet kada, o 2024 m. balandžio 11 d.  - vieną dieną prieš Tarptautinę kosmonautikos dieną. Ar tai nepasityčiojimas iš UNESCO ? ? ?  Ir dar svarbiau - balandžio 10-tą dieną 2010 metais Smolenske virš žemės susprogdintas Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio delegacijos lėktuvas, - tai įrodo dviejų kosminių nuotraukų vaizdai iš kosmoso, vieną, po kitos dienos fotografuoti:

5 pav.: LĖKTUVAS NĖRA KRIŠTOLINĖ VAZA, KAD SUBYRĖTŲ Į SMULKIAUSIAS ŠUKES - juk ATSITRENKĖ NE Į KIETĄ UOLĄ - pelkėtas šlapias miškas būtų amortizavęs „smūgį“ įsirėžimu į minkštą žemę? Kur tas įsirėžimas?                    Ne pamirškime, kad lėktuvas, mano senelio prieš karą ORLAIVIU vadintas, ir taip dabar Dirbtinio Intelekto vadinamas, turi tarpusavyje kietai sujungtus griaučius, tokius, kokius mes ir visi gyvi organizmai turi, turi ir valtys-baidarės, vadinamus špangautus bei stringerius. kurie ne kaip  neleistų savaime subyrėti.                Tai kur tas laipsniškas „įsirėžimas“ į minkštą-pelkėtą žemę? Kur to įsirėžimo „krateris“ žemėje, ar pailgas griovys, su užsipildžiusiu vandeniu iš pelkės? Jei taip į minkštą žemę lėktuvas būtų įėjęs, kad ir aukštyn kojomis ant nugaros, tai, gal, visi keleiviai būtų gyvi, tik išsigandę, o ne sudraskyti į smukiausius neatpažįstamus gabalėlius?. 6 pav.: su kompiuteriu nupiešta vizualizacija bandžiusio neigti sprogimo teoriją JAV mokslininko - buvusio Lenkijos partinio funkcionieriaus sūnaus ir pogrindininko-komunisto anūko. Tada per „perestroiką“ mokytis į JAV galėjo tik funkcionieriaus vaikas. Tai, ar ne politinis-komunistinis galėjo būti užsakymas, laikytis iki beprotystės „savaiminės-katastrofos“ versijos, pridengiant ir rėkiant garsiai apie savo „mokslinius laipsnius“? Dėl jų logiškai ir reiktų abejoti, kai kišami ne argumentai, o tik mokslinai  cendzai. Juk mokslas nėra tikyba „mokslu“, nes žmonės progimnazijas baigę, gal turi supratimą apie Fizikos inercijos dėsnius? 6 pav.: Jurijaus Gagarino žuvimo vieta, aplankyta per Kosmonautikos diena jo draugų ir žmonos. Galima psididinti                Jeigu ir „sudužtų“ lėktuvas, tai visos nuolaužos, pagal orlaivio skrydžio kryptį ir pagal inerciją tik į priekį lėktų, o ne „atgal“, ką daug detalių matosi tik atgal nukritusių - sprogimo bangos atgal atmestų. Kad, ir tas  5 pav GIF formate   ŠOKINĖJANTIS orlaivio vairas, kuris užkabino žemę, ir pradėjęs griovį rėžti, SPROGIMO JĖGOS BUVO ATMESTAS ATGAL. Todėl kariuomenė, klastojanti katastrofos priežastis, atnešė tą sparną ir padėjo prie to pradėto rėžti griovio. Tačiau iš kosmoso  aiškiai matosi kaip šokinėja klastojimo įrodymas.               Daugiau įrodymų, patarčiau išklausyti aviacijos konstruktoriaus - karo istoriko Marko SOLONINO paskaitas YouTubėje.               Čia kairėje 6 pav. matome J. Gagarino - V. Seriogino „žūties“ INSCENIZACIJOS - SPECIALIOSIOS OPERACIJOS vietą su išmušta duobe, su beveik stačiu kampu į žemę besirėžus, dar į kietą su įšalu.              O Lecho Kačinskio Тu - 154-tasis Smolenske ėjo į tūpimą ir žemę siekė labai švelniu  kampu; šalia aerodromo tūpimo tako, tik į šlapią mišką nukrypęs, nes skrido be vieno sparno. Jį pametė, nes dispečerių nuleistas per žemai, lietė radijo švyturio antenas, kurios iššaukė pirmąjį sprogimą. Po jo tas sparnas atsijungė nuo orlaivio ir, besisukdamas lėkė iš paskos orlaivio, kol neatsitrenkė į Bodino „fazendos“ beržą, jį nukirtęs, kaip su kirviu, o toliau, besiblaškydamas ir besdaužydamas po medžius, nukrito palaukėje. O, pats Bodinas, apsikabinęs savo Zaporožiečio ratą, kad jį uraganas nenuneštų, matė, kai orlaivis pilvu prašliaužė pro medžių viršūnes, ir čia pat tada, pasak jį, nukrito jo beržas. (Mat, jis, kaip greitosios pagalbos vairuotojas, gal specialiai nutylėjo dėl paskui orlaivį besivejančio sparno? Gal psichatrinėje nenorėjo atsidurti?) Todėl Rusijos FSB sukurta pasaka, kad, neva, tas „beržas nukirto sparną“, tai tas pats, ką beržas kirvį nukirstų. Todėl pasaulyje šis Bodino beržas tapo pramintu „šarvuotu“ beržu.             O, šiaip, šis Tu-154 buvo remontuotas Samaroje (buvusiame Kuibyševe), kurioje ir dirbo Markas Soloninas aviacijos konstruktoriumi. Todėl jo laukiau net 11 metų, kol jis apie jo gamyklos remontuotą orlaivį pradėtų šnekėti.               Na, o 6 pav J. Gagarino išmušta duobė, šalia kurios jo žmona, prie su vandeniu užsipildžiusia, -  turėjo kažkas panašaus ir Smolenske būti, kaip pailgas platus griovys lėkštas, irgi su vandeniu pelkėje būtų įspaustu be jokių ypatingų tragedijų, kai  lėktuvai nepataiko į tūpimo takus, tai sužeistų, kaži, ar būna?      O ši duobė, liudija  J. GAGARINO NUŽUDYMĄ, -  kitaip aš negaliu vadinti, kai radaru fiksavau jo žudiką Su - 15-tąjį, kuris ir norėdamas, tokio, neva,  „atsitiktinio“ praskridimo šalia skrendančio J. Gagarino, dar debesyse  - nepadarytų, be specialiosios užvedimo technikos. O ji kaip tik ant J. Gagarino sunaikinimo ir buvo išbandyta, kuriant savaime užsivedančias raketas. Viena iš jų  Donbase maršrutu MH17 (apie tai Prieduose studiją rasti galima mano ruoštą) Malaizijos laineris numuštas buvo, tam, kad jau tada karą su Ukraina pradėti. Tik ne tą lainerį numušė - ne ten raketinį įtaisą nuvežė - supainiojo du Pervomaiskus, kurių Donbase ir Rusijoje pilna. Tai buvusio Ukrainos VSD direktoriaus Nalivaičenko versija, kaip ir, tvirtinasi po 2022-02-24 pradėto karo Ukrainoje.              Tas karas buvo pradėtas iš kart, po Žiemos žaidynių uždarymo. O dabar vėl tos pačios Žaidynės vyksta. Ar sveiku protu suvokiamas net visą olimpinį ciklą besitęsiantis karas, kuris kaip „blic. Krig“ turėjo „spec. operacijos“ pavidalu būti?               O J. Gagarino sunaikinimo metu, kaip tik buvo repetuojama, net ir III-čiojo pasaulinio karo technologijos pradžia! Ši rengiama klasta sugriuvo, atsiradus trimačiams radarams. Tai su DI gana turiningai aptarėme, kuris užfiksavo mano liudijimus ir pagal šiuolaikinius mokslinius standartus susistemino visus pastebėjimus - juos gausiai papildė.      Visą tai apibendrinant, toliau šios jau išsivaikščiojusios „komisijos“ rankioti „priskaldytas malkas“, tik galima į rietuvę gražiai sudėti, kad istorijoje galima būtų iš josios klaidų pasimokyti, o ne toliau jas eskaluoti.               Aišku, ta Komisija dėl okupantų paminklų šalinimo nuostabiai padirbėjo. Bet, ties čia ir reikia sustoti, nes turi būti sveikas saikas. Net paties Prezidento Gitano Nausėdos sakymas buvo, jog dėl jos išnykimo „neraudos“.      Todėl, plačiau įsigilinus, kaip su J. Krikštaponiu „komisija“ buvo „pasielgusi“, ..., taip ir  J. Gagarino gatvių naikinimas, kaip tik labai naudingas Kremliaus tik sovietų, bet ir dabar Rusijos nusikaltimams paslėpti. O P. Cvirkai ir Salomėjai Nėriai kerštas už tai, kad jie atsipeikėjo - ta, teisiškai-logiškai galima įžiūrėti bandymą sovietinę okupaciją neigti ir „1940 m. revoliuciją Lietuvoje“ įteigti.       Tai tokios, paprastai, būna pasekmės, kai išeinama iš sveiko supratimo krašto. Kad to neįvyktų - patartina į visus reiškinius žvelgti plačiau, ir  jokiu būdu į praeitį negalima žiūrėti šių dienų akimis.   Todėl siūlyčiau prieduose pažvelgti į publikacijas tokias :                P R I E D A I  REIK MATYTI IR SLEPIAMĄ PRAEITĮ DETALIAU DĖL J. GAGARINO PAŠALINIMO IŠ ŠIO PASAULIO APIBENDRINTAI dėl J. GAGARINO šių eilučių autoriaus masiškai YouTubės įrašų komentaruose platintas komentaras, kurių paskleista buvo keliasdešimt.  Jurijaus GAGARINO NUŽUDYMO TECHNOLOGIJA- tai TECHNINĖ INŽINERINĖ OPERACIJA (šį pavadinimą Dirbtinis intelektas sugalvojo) Šių eilučių autorius rašė: (nuorodos) DIRBTINIS INTELEKTAS RECENZUOJA PDF 88 psl. apimtis Pagarbiai Vytenis Aleksandraitis tel. Nr. 064021719

P R I E D A I

REIK MATYTI IR SLEPIAMĄ PRAEITĮ

     Ar žino kas, jog sovietų Rusijoje  sunkioji pramonė buvo vystoma, pasauliui užkariauti (žiūr. į sovietinio herbo du akcentus) per žmonių mirčių pagrindą, - t. y., per dirbtinai sukeltą badą, kad iš žmonių išgauti auksą, skirtą iš kapitalistų technologijoms pirkti (žiūr. Marko Solonino paskaitas), tai Partizaninio pasipriešinimo įkarštyje mūsų 4-ių literatų vieno po kito mirtys, įskaitant gūdų Janko Kupalos Maskvoje „užsimušimą“, ar Kurapatuose prie Minsko poetų žudynės, nieko nesako?

Ar perdėtą tų gatvių pavadinimų  keitimą negalima įžiūrėti kaip ir į sovietinį kerštą už mūsų literatų atsitokėjimą? Ar galima sovietiniu-komunistiniu metodu bausti už politinius įsitikinimus, kai marksizmo idėjas Salomėja ir kiti atsivežė iš Vakarų, o po to Rusijoje pamatė savo akimis nusikalstamo leninizmo Raudonojo teroro pasekmes? Tas teroras ir buvo puoselėjamas pagal Levo Trockio veikalo „Terorizmas ir komunizmas“ gaires, kurį dievino pats Stalinas, kuris su terorizmo idėjomis masiškai skerdė pačius trockistus - lietuviškus komunistus. Ar tarpukario spauda rašė, demaskavo Raudonąjį terorą ir dirbtinio bado aukų pasekmes?   Tos komunizmo aukos žymiai didesnes, nei II-ojo pasaulinio kare žuvusiųjų su Holokaustu kartu paėmus! (žiūr. M. Saloniną.)  Kaip galėjo visi mūsų kairieji pasijausti, atsidūrę Rusijoje su jiems komunistų slėpta realybe? Ir dabar juos bausime, kad juos Rusija apgavo?

1 pav.: tai Karlo Markso raštų leidėjo ir Fridricho Engelso bičiulio bei pravardžiuojamo  „Marksizmo Romos popiežiumi“ Vokietijos socdemų vadovo Karlo Kautskio Lenino pasmerkimas dėl Spalio perversmo įvykdymo. Galima pasididinti 2 pav.: ši tokio pat pavadinimoLeibo Bronšteino persivadinusio į Levą Trockį brošiūra, skirta Antikautskiškai pozicijai, tapo oficialiu Raudonojo teroro įteisinimu.  Galima pasididinti.

              Juk pats A. Smetona prie Karo muziejaus mitinge pasakė, kad “Mes gauname ribas su drauginga valstybe - Sovietų Rusija“. Negi ji ir mūsų Prezidentą apgavo, kai ne  „Rusija“ oficialiai vadinosi? Gal tikras pavadinimas buvo slepiamas, kad paslėpti okupacijos užmačias? Ar žinojo Prezidentas kad ši „drauginga valstybė“ masiškai ir sąmoningai naikino savo piliečius badu? Tai, jei Prezidentas to nežinojo, tai kuo „kalta“ Salomėja, tik su Vakarais bendravusi?
              Tai, dabar keršijame Salomėjai, kad jos poeziją mūsų Partizanai dievino, - dainoms naudojo ir politiniai kaliniai  laiškams naudojo? Juk „komisija“ (P.S.: ji tik kabučių verta - žemiau bus paaiškinta)  nusprendusi šių dviejų literatų gatvių pavadinimus naikinti, privalėjo žinoti,  kad  Laisvės kovos karžygio vardą turintis žymus pasipriešinimo organizatorius majoras Juozas Lukša Daumantas pasakė, kad prieš Salomėją nieko prieš neturi, nes turi jos garsų sąsiuvinį perduotą į Vakarus. Juolab, Salomėją užtarė ir, Juozą Lukšą sutuokęs, Lietuvos Krikščionių demokratų partijos steigėjas, prelatas Mykolas Krupavičius.
               Dar svarbiau, kad 1959 m. 3-čiame "Aidų" numeryje buvo išspausdinta Jono Aisčio apžvalga „Okupuotos Lietuvos literatūra“, kurioje J. Aistis  rašė taip:
      „Petras Cvirka pats pirmas bus palietęs literatūroje partizaninį judėjimą [...]
              Atrodo, kad ta tema bus Cvirką palietusi iki pačių jo sielos gelmių. Jis buvo pasiruošiąs  tam dalykui paskirti stambų veikalą, kurio fragmentai yra paskelbti XII-tame jo raštų tome.
              Iš likusių nuotrupų, ypač iš autoriaus rankraštyje išbrauktų vietų galima spėti, kad tai galėjo būti tikrai didelis kūrinys. Sunku pasakyti, kas pastūmėjo Cvirką imtis taip aštrios ir pavojingos temos.
               Neišjungiamas ir suabejojamas  bolševikinėmis vertybėmis, kuris prasikiša vienoje, kitoje jo užrašų knygutės vietoje.“ (P. S.: pabraukta ir paryškinta šių eilučių autoriaus.)

     Tą P. Cvirkos bolševikinėmis vertybėmis suabejojimą Vakaruose pamatė ne bet koks mūsų lyrikas, eseistas ir poetas, bet ir pagal 1936 m. Švietimo ministerijos stipendiją Grenoblio universitete studijavęs literatūrą, vėliau ir disertaciją apsigynęs apie Lingvistinius etiudus Evangelijos tekstuose, turėjęs dar pedagoginę kalbų dėstytojavimo patirtį ir dirbęs Niujorke, Vašingtone Europos komitete bei JAV kongreso bibliotekoje, rengdamas okupuotos Lietuvos laikraščių ir knygų analitines apžvalgas.  Tai, gal,  šio literatūros analitiko kompetencija gal kiek didesnė, nei tos „komisijos“ narių? Prie 1947 m. rašyto romano UPĖ NEGRĮŽTA yra   P. Cvirkos Lietuvos realija ir vizija apie ją parašyta tokia:
             „Miestelio aikštėj suveža lavonus. Suguldo. Ir Julius Reišys. Ant jo rankogalio lietuviškas ženklas.
          [...] 
               Ir taip graudu, kai pagalvoji: ne pakasynų žmoniškų, kapo niekas nesužinos ...
               Elziutė man sako: Neraudok, mama, pamatysi, susirinksim mes visų kankinių kaulus, iš pelkių, iš girių surinksim ir palaidosim gražiai, kai bus laisva Lietuva.
               Visus kapelius mes, lietuvaitės, gėlėm nubarstysim.“
              (P.S.: čia visą tai yra atradęs kultūros istorijos tyrinėtojas Pirmosios vyriausybės jauniausias tada buvęs Kultūros-Švietimo ministras Darius Kuolys, kuris buvo surengęs Kauno sporto halėje ir Kultūros kongresą.)

     Įdomu, iš kur Petras Cvirka gavo apie Laisvą Lietuvą viziją? Kaip dabar atrodo jo vardo gatvių naikinimai, kai jis buvo parašęs tokias eilutes? Ar galima išsivaizduoti, kaip privalėjo reaguoti  NKVD, kai tokias eilutes pamato ne pas bet ką, o pas Rašytojų sąjungos pirmininką? Negi nebuvo galimybių saugumui į jo kambarį įeiti ir jo darbastalį patikrinti - nufotografuoti?
               Štai, š.m. kovo 1 d. iš  LRT.lt žurnalisto Mindaugo Kluso straipsnio sužinome, jog  2013 m. remontuojamame  Balio Sruogos name ir jo bute atrasta saugumo įtaisytas pasiklausimo blakės įtaisas. Tai, jeigu net visai ne reikšmingą rašytoją Balį klausėsi, tai negi Rašytojų sąjungos pirmininko neklausytų?
               O prieš porą metų Lietuvos Aide; prieš metus jau į Anapilį išėjusi žymi mokslininkė-pedagogė Regina Norkevičienė-Kuzmaitė aprašė, kaip  ji, 1961 m. studijuodama Vilniaus universitete, kalbėjosi su žymiu rašytoju Juozu Baltušiu ir jai šis rašytojas emocingai pasakodamas apie per anksti išėjusį P. Cvirką, paminėjo, jog jam „susivokti akivaizdžiai pamatyta Lietuvos tikrovė, dvasiškai palaužė pasisvečiavimas tėviškėje - Veliuonos krašte. Pamatęs, išgirdęs žmonių pasakojimus apie tremtį, žudynes, apgaulę, grįžęs į Vilnių, "juodai" gėrė. Pasijutęs blogai, nuėjęs į spec. gydyklą, skirtą valdžios atstovams, buvusią Rožių gatvėje, Jo kelias vedė, būtent  pro tą vietą, kur dabar stovi paminklas. (P. S.: jo ten jau nėra-panaikino) Ar tie "spec." gydytojai jam nepadėję išgyventi, ar "padėję" numirti, tačiau "spec." tarnyboms kitaip mąstančio P. Cvirkos nereikėję.“.
                Šios citatos paskutinius žodžius padažiau todėl, kad tai - labai žymaus sovietinio rašytojo ir Petro Cvirkos draugo Juozo Baltušio nuomonė. Iš jo gal jau neturėtų būti abejonių, jog pradėjusiu girtuokliauti Rašytojų sąjungos pirmininku NKVD turėjo ypatingai susirūpinti! 
              O dėl Juozo Baltušio paminėtos Rožių gatvėje „spec. gydyklos“, skirtos valdžios atstovams, tai kaip tik joje mano gerų kolegų-orientacininkų tolimas giminaitis garsus chirurgas buvo Šilemas Ptašekas, ir dar garsesnis, ir, net man jaunystėje kažkiek pažįstamas Vilniaus sporto dispanserio įkūrėjas  bei tarpukaryje buvęs absoliučiai geriausiu trumpų nuotoliu bėgiku Mykolas Preisas, kuris ne seniai Šį pasaulį paliko, būdamas 103 metų.
            Būtent, jiems abiems už P. Cvirkos mirtį grėsė suėmimas garsioje stalinistinėje  antisemitinėje  Daktarų byloje.

     Nors jau daug kur Lietuvoje panaikinti minėtųjų gatvių pavadinimai, bet keistai LRT susirūpino dar nepakeistų gatvių pavadinimais. Aišku, grobikiškajai Rusijai klastingai užpuolus Ukrainą, kad staigiai buvo pašalinti visi okupantų kariniai simboliai, propaguojantys okupaciją, tai šis puikiai atliktas veiksmas įeis į istoriją, kaip atkirtis agresijos politikai.

     Bet, ką bendro tiesiogiai su Lietuvos okupacija turi minėti trys paminėtieji? Ką, jie „iniciavo okupaciją“, ar „prašė okupuoti“? Kur tada tuo metu ar buvo kur nors užsiminta apie galimą okupaciją, ar buvo kokie nors perspėjimai dėl kolaboravimo? Juk, net į Lietuvos teritoriją Raudonoji armija buvo, kaip ir, „pakviesta“-ĮSILEISTA,  „draugingos“ valstybės kariuomenę. Tai tada, jei ji buvo „drauginga“, kaip Prezidentas A. Smetona pasakė, tai kodėl, perkeltine prasme, iš „draugingos“ valstybės  nebuvo galima Stalino „saulės“ „parvežti“? Kada ir kur buvo perspėta, kad ji gali tapti nedrauginga?
             Ir, kodėl „mokslininkai?“, tuo labiau istorikai, pasinešę smerkti kolaboravimą, nekreipia dėmesį į tuometinę padėtį Europoje, kurios tokios jau nebuvo? Ar ne todėl A. Smetona ir pavadina Rusiją „drauginga valstybe“, kad tuo metu kokia kita išeitis, ir,  ar galėjo būti kitoks mąstymas per tuometinę istorinę situaciją? Ar tą situaciją galėjo sukurti socialdemokratinio mąstymo socialistai-socialdemokratai marksistinio mąstymo, mąstantys žymiai pažangiau, nei bolševikai, kur pirmieji buvo pasinešę į marksizmo revizionizmą ir buvo nusistatę prieš terorizmą,  -  buvo nusistatę prieš žmonių žudymą? Ar tokių Lietuvoje buvo ir kas jie buvo? Negi jų dabar istorikams negalim atrasti?
              Bet, ar visi galėjo tuo metu suvokti, ypač Lietuvoje, kad geriausias kelias revizionizmas? Ar tada, iki Lietuvos klastingiausios okupacijos, kurios projektą darė ar ne Večiaslavas Molotovas, ar galima buvo kairuoliškai mąstantiems suvokti, kad fašizmą, ir ypač nacizmą sukūrė Leninas su Stalinu, ir, kad A. Hitlerį į valdžią atvedė pats J. V. Stalinas, per Kominterną rinkimams į Reichstagą, uždraudęs  komunistams blokuotis su marksistais socialdemokratais, kuriems tada vadovavo minėtas Karlas Kautskis? Ar tai nebuvo Stalino šizofreniškas kerštas Karlui Kautskiui už jo revizionizmą ir už jo nusistatymą prieš terorizmą? Ar nebuvo Stalino kerštas, kad K. Kautskis buvo civilizuotesnio mąstymo marksistas, nusistatęs prieš laukinį leninizmą?
               Ar bendrosios Lietuvos, Baltijos šalių ir visų palei Vokietiją esančių šalių Stalino okupacija, kurios vykdymo projekto virtuozas minėtas Viačeslavas Molotovas  bei jo pagrindinis instrumentas viso pasaulio užkariavimui sovietiniame herbe šūkis „Visų šalių proletarai, - vienykitės!“ bei pradėta  visų čia paminėtų okupuotų šalių tautų 1941-06-14 deportacija ne buvo skirta tada klastingai Vokietijai užkariauti? (Jei ne aišku, reikia paklausti minėto Marko Solonino ir sovietų bei Rusijos išdaviko Viktoro Suvorovo)  O tą viso pasaulio užkariavimo per minėtą šūkį „Visų šalių proletarai, - vienykitės!“   užmačias ar ne Lietuva sugriovė , sukūrusi Sąjūdį, su kuriuo savo LKP ištraukė iš TSKP sudėties? Ar tai ne buvo pagrindinė priežastis, jog po šio veiksmo iš kart sugriuvo Sovietų Sąjunga ir laikinai pasaulyje nebeliko Blogio imperijos? 

Be to, šis (Viačeslavas Nikonovas) pirmąją kandidatinę disertaciją apsigynė temoje apie JAV Respublikonų partiją; tada, kai jo senelis buvo dar gyvas. Daktarinę disertacijos temą turėjo taip pat apie tą pačią Respublikonų partiją. Todėl, jam tapus geriausiu amerikonistu-respublikonistu, ar ne galima manyti, kad jis per saugumo - KGB-FSB įtaką, ar ne galėjo atlikti  su JAV Respublikonų partija kokius nors eksperimentus-bandymus, kad ją visiškai pakeisti ir su Demokratų partija kontiningentais  vietomis sukeisti? Ar šis procesas nepastebimas? Be to, jis daug serijų knygų išleido apie savo senelį bei jo visą veiklą, kaip mokslinius veikalus. Tuo labiau, kad  šį V. Molotovo anūką daug kas vadina „Ribentropo anūku“, nes jis mėgdžioja A. Hitlerio skelbtos rasistinės „teorijos“ kliedesį  ir yra tendencijų  dėl „aukščiausios  rasės“ kliedesių atsikartojimo, pakeitus-sukeitus vokiečius su rusų liaudimi (nes rusų kaip po tokios tautos nėra, nes jie save vadina ne rusais, o, tik, RUSIŠKAIS (РУСКИЙ) ir rusų kalboje nėra tautiškumą pabrėžiančio žodžio, nes žodis „народ“ reiškia liaudį (populi), kaip ir bolševikinę prastuomenę? Ir tam, kad rusams pabrėžti tautiškumą, jie savo kalboje turi tik tarptautinį skolinį „nacionališkumą“. Tuo labiau, kad net Karlas Marksas buvo dideliu rusafobu, nes jie buvo istorijoje kaip maskvėnai-maskoliai žinomi ir tik Petro-I-ojo laikais iš Kijevo Rusios buvo pavogtas rusėnų pavadinimas. Todėl keistai atrodo, kad V. Nikonovas net   inicijavo ĮSTATYMĄ DĖL RUSŲ KILMĖS MOKSLINIŲ TYRINĖJIMŲ, ir ieškant jų sąsajų su Arijais, kaip tai darė A. Hitleris, savo veikale MAIN KAMPF.  O tai ir ne labai turėtų stebinti, nes dar prie N. S. Chruščiovo komunistų partijoje buvo keliamas Didžiarusiškojo šovinizmo probleminis klausimas, dėl ko šovinistus galima būdavo sutrandyti, jei žinodavai TSKP programą. Tuo labiau, kad N. Nikonovas televizijoje   veda tok-šou laidą pagal savo senelio „komunistinės tiesos“, skirtos: pasauliui užkariauti, garsųjį sakymą: „НАШЕ ДЕЛО  ПРАВОЕ, ВРАГ  БУДЕТ  РАЗБИТ,  ПОБЕДА  БУДЕТ   ЗА  НАМИ“, kuris turi užkerėjimo galią, bet nelabai verčiasi, nes 3-čiojo žodžio lietuvių kalboje ne matau, ir lietuviškai pažodinis vertimas „pergalė bus už mūsų“ lietuviškoje prasmėje yra niekinė-atvirkštinėje sampratoje. Taip, kad ne aišku - automatinis vertėjas, to sakymo, visai neverčia į jokias kalbas kalbas - į jas gražina rusišku ir tekstu ir kirilica raidėmis. Ar galite, mieli skaitytojai, tai patikrinti? Negi, tikrai, nesupranta V. Molotovo sugalvoto sakymo prasmės? Gal šis posakis yra užblokuotas, kaip koks nors „didžiarusiškojo šovinizmo“ nepageidaujamas reliktas? Į tą klausimą kuo puikiausiai Dirbtinis Intelektas (DI) atsako, kad tai SOVIETINĖ AGITACINĖ FRAZĖ, nuo 1941-06-22 ... susijusi su DEŠINE - tai, kaip Dievu, teisingą, dorą, pagrįstą reikalą, kaip teisybė, teisus... DI nuosekliai paaiškino, jog tą - pirmąją karo dieną Viačeslavas Molotovas per radiją kreipėsi į liaudį ir tas sakymas tapo pagrindiniu šūkiu. Aišku, ar vertėjas blokuoja tą šūkį, DI ne žino - tik paaiškina, kad gali blokuoti kaip KONTEKSTINĮ FILTRĄ naudojant, nepraleidžiant politinės propagandos, naudojamos šiuolaikiniuose konfliktuose. Juolab, ši frazė dabar naudojama Rusijos kare Ukrainoje. Tačiau ir dabar:  Šaltajame kare prieš Lietuvą, Rusija naudoja, štai, priemonę tokią:

.   4 pav.: nieko gero, kai Lietuvos priešai rašo mums „istoriją“, tokią, kokia jiems yra reikalinga, užsakytą Rusijos Federaracijos Užsienio reikalų ministro S. V. Lavrovo, kuris tos knygos pradžioje kreipiasi į skaitytojus apie mūsų Valstybės, neva, „sufalsifikuotus“ istorinius naratyvus. Todėl ties atvirai Rusijos naudai kolaboruojančio Giedriaus GRABAUSKO pavarde uždėjau paryškintus klaustuką su šauktuku ir aiškumo dėlei galima pasididinti šios knygos vaizdą

Tai, jau panašu, kad tikrasis Lietuvos istorijos perrašymo politiniu užsakovu ar ne gali būti pats V. Molotovo anūkas, turintis aukštą savo kaip istoriko ir abiejų jo tėvų irgi istorikų  kvalifikaciją genetinę? Tuo labiau, kad prie didžiųjų Rusijos politikų  dedasi ir  didžiausias protestuotojas prieš J. Krikštaponio paminklinį akmenį Ukmergėje, kuris Lietuvos Generalinės prokuratūros yra paieškomas dėl mūsų Partizanų šmeižimo - tai Giedrius GRABAUSKAS.  Įdomiausia yra tai, kad  tarp 8-ių tos knygos autorių čia kairėje 4 pav. mano, kaip su šių eilučių autoriaus uždėtu  ryškiu klaustuku ir šauktuku, kaip tik G. Grabausko tik viena lietuviška pavardė, kuris šiuo metu Rusijoje yra pasiprašęs politinio prieglobsčio, ir kokį jis turi „supratimą“ apie istoriją, galima „pasigrožėti“ F. b. socialinio tinklo jo profilyjeGrab.F.b., ką apie jį atskirai būtina ... paminėti kaip vieną didžiausių Lietuvos priešų, rašančių ištysai tik melą, vadinamą komunistinę „tiesą“. Juolab, jis knygos pradžioje pristatomas, kaip „teisių gynėjas, politologas, Lietuvos Socialistinio fronto vicepirmininkas“.           O pati monografija yra 415 psl. apimties išleista Maskvoje specialiosios „Tarptautinių santykių“ leidyklos, kurios įvertinimui reikalinga skirti ne mažai laiko. Manyčiau, kad šią knygą privalėtų kuo skubiausiai VIEŠAI ĮVERTINTI mūsų šalies Valstybės specialistai, o ne užsiiminėti iš  mūsų Tautos atminties mūsų žymių Lietuvos literatų trynimu, kad ir trumpam suklydusiųjų, bet prieš mirtį atsipeikėjusių ir atsipeikėjimo metu didelį įnašą įnešusių Partizaniniam judėjimui, ar ne Kremliaus užsakymu literatams daromas kerštas už jų atsipeikėjimą?

DETALIAU DĖL J. GAGARINO PAŠALINIMO IŠ ŠIO PASAULIO

    
               Informuoju, kad šis Pirmasis pasaulyje kosmonautas Londono Mokslo muziejuje turi reikiamą pagarbą ir ji Didžiajai Britanijai nekelia jokios grėsmės, kaip tai per Panoramą apie kažkokią „grėsmę“ buvo pranešta.

     Todėl man privalu viską detaliau čia informuoti, jog 1968-03-27 aš kariniame dalinyje 71537 („Kurgan“ šaukinio) Mordovijos A. srityje šalia Baraševo, kuriame kalėjo pirmasis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau LGGRTC-o, arba Centro) generalinis direktorius Vytautas Skuodis ir LGGRTC-o kūrėjas Juozas Starkauskas, per kovinį budėjimą, darbe su radarais buvome apkaltinti, neva, pametę „J. Gagarino“ skrydį. Todėl aš su aukštimačiu jo ieškojau ir ne radau, nes aukštimačiai labai jautrūs dingusiems-pamestiems lėktuvams aptikinėti.

    Kai po kokios valandos mums iš Maskvos centro pranešė, kad dingusiųjų lėktuvo rasta katastrofos vieta, tada mes ant planšeto (vadavietės organinio stiklo sienos) pagal; atžymas išmatavome jo skrydžio greitį, kuris buvo nerealus – apie 1700 km/val.
               Ir tada mus visus šokiravo, kad buvo atlikta kažkokia beprotystė, Pirmąjį kosmonautą su instruktoriumi skraidinti kažkokiame bandomajame dvivietyje naikintuve. Mat, tokį greitį galėjo pasiekti tik vienvietis Su-11 naikintuvas, kuris buvo labai avaringas ir jau tada buvo išimtas iš gamybos  ir erdvėje labai retai tokį sutikdavome. Kitų tokių greitai skraidančių mes nematėme tada. Todėl BUVO AKIVAIZDUS PEDAGOGINIO PRINCIPO PAŽEIDIMAS, mokomąjį skrydį su instruktoriumi vykdyti dar tik kuriamame naikintuve, kai lakūnais-bandytojais privalo būt tik aukščiausios kvalifikacijos lakūnai.

     Kad daug nepasakoti – reziumuojant galiu apibendrintai pasakyti, kad mane, kaip J. Gagarino „žūties?“ liudininką, populiarinusį kariuomenėje blaivų gyvenimo būdą,  ir, svarbiausia, su karine technika atlikinėjusį išradybinę veiklą, ją tobulinant, o taip pat daug sportavusį – po maratono bėgimo varžybas važinėjusį, nesuprantamai mane nubaudė – paliko tarnauti su visais girtuokliais iki Naujųjų metų, kai  1968 m. sovietinėje kariuomenėje buvo vykdomas perėjimas iš 3-jų metų į 2-jų metų tarnybą.

     Šio nubaudimo tikslą tik dabar išsiaiškinau, nes mano tėvas Viktoras, kaip radijo elektronikos pradininkas Lietuvoje, dėstęs KPI Radijo aparatūros gamybos technologiją, dėl visuomeninės veiklos, kuriant Lietuvoje Automobilių sportą, kiek atsiliko labai sparčiai besivystančioje elektronikos srityje. Atsiradus pasaulyje sudėtingoms mikroschemoms, technikoje atsiliko ir  todėl pradėjo domėtis Eismo saugumu; - sukūrė visiems Politechnikos institutams Eismo saugumo problematikos kurso programą, kurią KPI (Kauno politechnikos institute) ir pradėjo dėstyti. O juo ir pasinaudojo Maskvos Lubianka, jam įteigusi, jog, neva, J. Gagarinas „per alkoholį žuvo“.
               O toks „pavyzdys“ mano tėvui labai tiko, nes jo sukurtoji studentams dėstomoji Eismo saugumo kurso problematika ir buvo skirta per Aukštąjį išsilavinimą įgaunančią Inteligentiją sudaryti nepakantumą transporto priemonių vairavimui išgėrus.
               Na, o tuo metu mes kariniame dalinyje; net su karininkais piktinomės pasityčiojimu iš Pirmojo  kosmonauto, jį su instruktoriumi nusikalstamai, grubiai pažeidus elementariausius PEDAGOGIKOS LAIPSNIŠKUMO DĖSNIUS, į kažkokį dvivietį bandomąjį naikintuvą įkišus. (P.S.: skaitytojams patariu nesusipainioti, nes tada mums taip atrodė, kai, neva, „J. Gagarino lėktuvą fiksavome - jį pametėme“ - čia žemiau bus pribloškianti kitokia staigmena.) Tuo labiau, kad ir buvo paskleista „legenda“, kurią mokytojai pasakodavo mokiniams, jog, neva, „didvyriškai žuvo naują techniką bandydamas.“ Tokias nesąmones mokytojoms galima buvo įteigti tik toms, kurios jokio supratimo neturėjo apie aviacijos specialistų lakūnų rengimo labai sudėtingą pedagogiką.
              Kadangi man kariniame dalinyje teko labai piktintis, neišsaugojus Pirmajam kosmonautui gyvybę ir su juo kažkokias neleistinas, sveiku protu nesuvokiamas nesąmones atlikus, o, kadangi KGB planavo  mano tėvą panaudoti žuvusiajam apšmeižti, tai nieko nuostabaus, kad aš buvau neteisėtai paliktas tarnauti su visais drausmės pažeidėjais - alkoholio mėgėjais, kai jų nemėgau ir jokių pažeidimų net neturėjau. Tai buvo aukščiausio lygio patyčia ne tik iš Pirmojo kosmonauto, bet ir iš manęs, dėl ko mano namiškiai Lietuvoje to suprasti negalėjo.
               Suprato tada tik Maskvoje gyvenusi mano močiutės sesuo, kuri buvo labai nuketėjusi per taip vadinamą EŽOVŠČINĄ, - jos suimtasis vyras dingo be žinios visam laikui. Todėl ji su ašaromis akyse pasakė dėl J. Gagarino, jog TAIP REIKĖJO, KAD JIS ŽŪTŲ.  Juk, tada, kaip tik, prasidėjo Pragos pavasaris.
             

     O dėl, neva „alkoholio“ KGB nesąmonę aš savo tėvui sugrioviau, kai jo sesuo Halina Salienė; kaip Kazlų Rūdos vyriausia gydytoja man išrūpino komisavimą ir ištraukė mane iš neaiškios  karinių patyčių sistemos. Tada aš savo tėvui paneigiau KGB pasakas, nes prieš kiekvieną skrydį gydytojai tikrindavo karinių lakūnų sveikatą ir įrodžiau psichologinę motyvacijų sistemą, kad nei automobilių lenktynininkams per varžybas, nei studentams per egzaminus alkoholį „dėl drąsos“ vartojimas nebūdingas. Tuo labiau, kad joks aviatorių gydytojas lakūnui „su kvapeliu“ nepasirašys leidimo skristi.    
               Atrodo, mano tėvui mano argumentų pakako, ir kai iš manęs sužinojo tada man atrodžiusią „tikrąją žūties aplinkybę - mokomąjį skrydį su instruktoriumi naujai kuriamame neaiškiame bandomajame lėktuve“; mano papasakotą, tėvas savo Institute pakėlė triukšmą dėl studentams pripasakotų apgavysčių. Todėl iš karto Kaune Lenino rajono karinis komisariatas pradėjo mane  ieškoti ir todėl man teko nuo jo slėptis Jonavoje, ten pradėjus dirbti, gyventi, kurioje iki šiolei ir likau.

     Dar labiau apibendrinat, pranešu, kad, generolai Maskvoje, mus apkaltinę „J. Gagarino“ pametimu, - TIE GENEROLAI NEŽINOJO, JOG MŪSŲ PLANETA NĖRA PLOKŠČIA (čia perkeltinis pastebėjimas, įrodantis, kad ir tie generolai Maskvoje buvo susipainioję tarp J. Gagarino ir jo „žudiko“-naikintuvo, tada mums nežinomo), nes iš 294,744 km atstumo (tiek nuo mano radaro antenos iki katastrofos epicentro prie Novosiolovo kaimo) tik 4,2 km aukštyje skridusio J. Gagarino matyti negalėjome:

1 pav.: apytikslis mūsų Žemės planetos skersmuo ties įvykio platuma ir geltonas spindulys - tai Žemės paviršiuje atstumas nuo šių eilučių autoriaus radarų antenų iki J. Gagarino žūties epicentro prie Novosiolovo kaimo 2 pav.: padidinto Žemės planetos apskritimo išnaša iš čia kairėje 1-mo  pav. paimto vaizdo, nubrėžiant Žemės planetos sąlyginį apskritimą su Žemėlapių sudarymo programa OCAD, su kuria galima atlikti ir pagal nustatyto mastelio matavimus, kurie nurodyti čia žemiau 3-čiame pav.

3 pav.: ta pati dar labiau išdidinta Žemės planetos apskritime matavimo išnaša atstumo tarp šių eilučių autoriaus radarų antenų ir J. Gagarino žūties katastrofos epicentro,  pagal aritmetiką, tiksliau turėtų būti ne „294“, o 295 km. O, kadangi tuo metu radarais buvo dirbta su centimetrinio diapazono elektromagnetinio dažnio radarais (tame 71537 kariniame „Kurgan“ šaukinio dalinyje buvo ir metrinio diapazono  dažnio radarai), tai centimetrinio el. mg. dažnio spinduliuotė sklinda  tik tiesiai, visai neatsimušdama į jonizuotą mūsų planetos atmosferos sluoksnį, ją skersai praskrosdama, todėl šio dažnio radarai negali matyti nieko, kas yra už horizonto matomumo ribų. Todėl HORIZONTO AUKŠTIS NUSTATOMAS PAGAL Žemės planetos APSKRITIMO PAVIRŠIAUS LIESTINĘ, kurioje ir atidedamas toje liestinėje matuojamas atstumas tarp radarų ir katastrofos epicentro. Taigi, su OCAD-o programa išmatuotas STATMUO Į LIESTINĖS GALĄ parodė 0, 01 km 10 tūkst. kartų sumažintame matavime, nes ta programa nebuvo numatyta tokius stambius objektus matuoti, kaip visą planetą. Taip, kad 10 tūkst. kartų padidinus ir gaunasi apie horizonto dydis maždaug apie 10 km. Dirbtinis intelektas (DI) nurodo, kad šio diapazono radarai gali matyti ne mažiau, kaip 5,3 km aukštyje skraidančius (pagal šių eilučių autoriaus patirtį tada 1965-taisiais jo tarnavimo metais radarai galėjo matyti ne žemiau 6 km aukštyje iš 300 km atstumo, o pagal horizonto lenteles aukštis nurodomas maždaug 6,5 km. Taip, kad šių eilučių autoriui iš Mordovijos Baraševo ne kaip nebuvo įmanoma matyti  J. Gagarino skrydžio, kuris skrido tik 4, 2 km aukštyje. Tuo labiau,  radarų matomumo ribos yra iki 350 km, ir kas dėjosi Maskvos miesto šiaurinėje dalyje, iš Mordovijos neteko niekad dirbti su Čkalovsko aerodromo lėktuvais - dirbti teko tik su pietinės Maskvos apskrities Žukovskio (Remenskojes) lėktuvais, iš kurio, beje, ir buvo nustatytas J. Gagarino žudikas,  - čia žemiau išaiškinta.

          Tik po  paminėtos 2013-06-11 datos, kada per konferenciją žurnalistams visam pasauliui buvo pranešta tikroji J. Gagarino „žūties“ priežastis, paaiškėjo jog MES MATĖME  KOSMONAUTO Aleksejaus. LEONOVO 2013-06-11 PASKELBTĄ ŽUDIKĄ Su – 15-tąjį, kuris skrido, matyt, per 10 km aukštyje ir, pagal A. Leonovą, nėrė žemyn iki 400 m aukščio. Dėl to mes jį ir pametėme.
               O kai tasai „žudikas“ (šis naikintuvas taip pasaulyje buvo pramintas, nes du keleivinius lainerius numušė: Karelijoje palei Lauchi ir Ochotsko jūroje, kur visi keleiviai žuvo) vėl šovė į viršų (pagal A. Leonovo teiginį) ir savo oro gūsio srautu apvertė J. Gagarino lėktuvą į suktuką debesyse, praskridęs tik 10-15 metrų atstumu nuo jo.
               Į suktuką įvedimo mechanizmas suprantamas pagal besisukančius vėjo malūnus, kurie sukasi nuo vėjo. Šokiruoja ir A. Leonovo paskelbtas tik 10-15 metrų atstumas praskridusio lėktuvo, kai taip arti su ranka vairuojant lėktuvą ir norint nepraskrisi, dar debesyse.

     Todėl, man, kaip dirbusiam su lakūnais užvedimų pratybose, matuojant suartėjimų momentuose jų skrydžių aukščius, - aišku „kaip dieną“, kad toksai, neva, „atsitiktinai“ lakūno CHULIGANIZMAS neįmanomas debesyse. Tam reikalinga sąmoningai užprogramuoti ypatingą užvedimo techniką, kuri, akivaizdu, ir buvo tada kuriama, kuri zenitinėmis raketomis ir numušinėja dabar lėktuvus, kaip Malaizijos lainerį MH17 maršruto. Todėl nuo to laiko ir pradėjau internetu atlikinėti tyrimus tokius, kaip ir bulgaras Christo Gozevas atlieka.
            Todėl išsiaiškinau, kad šis bandomasis naikintuvas jau turėjo ypatingai galingą bortinį radarą „Орёл-Д“ ir su autopolotu  АП-28-Т-1 sudarė Automatinio valdymo sistemą (rus.: САУ), analogišką Zenitinėse raketose esančiam blokeliui „Guidance“ РГС9Э50М1, turinčiam radarėlį, kuris mato nustatytą naikinamą objektą, ir, nurodydamas jo vietą erdvėje, skaičiavimo blokelis modeliuoja raketoms užvedimo komandas ant to naikinamojo objekto.
              Taip, kad iš mokslininko Aleksandro Želanikovo 44 min. trukmės kinofilmo, kuriame jis vadina, neva, „paprastą chuliganiškumą ...“ (tokia nesąmonę galima patikėti tik visai nesusimąstant apie „tikimybę“ erdvėje susitikti), archyve parodė V. Putino išslaptintą katastrofos ataskaitą, kurioje parašyta taip:

4 pav.: šių eilučių autoriaus sudarytas koliažas su svarbiausių momentų pažymėjimais perfomancu iš išslaptintos J. Gagarino katastrofos  aplinkybių „tyrimo“-SLĖPIMO ataskaitos, minėto A. Želanikovo dokumentiniame kinofilme iš archyvo nufilmuoto, kurio nufotografavimo originalą atskirai peržiūrėti galima. Taip pat detalesniam studijavimui galima šį koliažą žyniai raiškesnį ir platesnį ATSIDARYTI-pasididinti-prasiplėsti su A. Leonovo nupieštomis papildomomis katastrofos vyksmo schemomis. 
 

     Taigi, iš išslaptintos ir minėtame dokumentiniame kinožurnale parodytos J. Gagarino katastrofos aplinkybių „tyrimų“, o tiksliau - SLĖPIMO ataskaitos prasideda nesąmonė, neva, dėl „bandomojo“ lėktuvo Su-11, kuris jau buvo išimtas iš gamybos ir jis kaip „bandomasis“ ne kaip ne galėjo būti. Tai parodo, tos „komisijos“ žemą lygį, nes šį lėktuvą, neva, „Su-11“ galėjo ir privalėjo taip vadinti tik Oro gynybos specialistai, pagal jo didelį skrydžio greitį, artimą dvigubai greitesniu, nei garso greitis. Ir, kadangi kitokio lėktuvo niekas nežinojo, tai naujai bandomąjį Su-15 ir žinoti apie tokį niekas negalėjo.
               Tačiau šio 4 pav. koliažo dvejose vietose (prie naikintuvų Su-11 ir MiG-15uti paveiksliukų sandūros)  bei koliažo dešinės apatiniame kampe yra nurodytas to, neva, „Su-11“ net „2100“ m. skrydžio aukštis yra grynas melas, nes AŠ ILGAI SU AUKŠTIMAČIU IEŠKOJAU IR IEŠKOJAU ATSAKINGAI DINGUSIOJO, neva, „J. Gagarino“, kaip mus kaltino iš Maskvos centro, neva, „jį“ pametus, ir jokio skrendančio ten lėktuvo nebuvau aptikęs. Tuo labiau, - mano paieškas stebėjo už mano nugaros stovėjęs mūsų pamainos viršininkas - vyr. leitenantas, bet jo pavardės neatsimenu - galėjau jos ir nežinoti, nes jis ne mano tarnyboms priklausė. Tuo labiau, kad JEI TOKIAME DIDELIAME AUKŠTYJE BŪČIAU APTIKĘS, TAI „ b ū č i a u   n u o  k ė d ė s    n u s i v e r t ę s “ IŠ NUOSTABOS , nes tai buvo Vladimiro Iljušino pasaulio rekordo lygis, kuris buvo pasiekęs 1959 m. iki 28 857 ar 23 852 (ne aišku) su dinaminiu srautu ir HORIZONTALAUS SKRYDŽIO 21 170 metrų absoliutų pasaulio rekordą buvo pasiekęs. (Šis legendinis lakūnas, atlikęs visokius garsius skrydžius, buvo garsaus aviacijos konstruktoriaus Sergejaus Iljušino sūnus, jo žmona buvo trumpą laiką Viačeslavo Molotovo vienturtė duktė, ir šis lakūnas yra pasaulio žurnalistų įtartas kaip pirmasis kosmonautas, nei J. Gagarinas savaitę anksčiau į kosmosą išskridęs, ir, atseit, Kinijoje nukritęs, susidaužęs, ir kinų kankintas ... Todėl galima tą lakūną ir įtarti ir dėl J. Gagarino ...., nes jis buvo vyriausio konstruktoriaus Pavelo Osipovičiaus Suchojaus (gimusio Vilniaus gubernijos Glubokij miestelyje) pavaduotoju bandymų reikalams. O kaip, tik, pro J. Gagariną ir praskrido S. Iljušino pavaldinys Vladimiras Anfimovičius KREČETOVAS. - Kaip, tik, aš jo 2100 m aukštyje ir nemačiau, kaip toje 4 pav. ataskaitoje parašyta. Todėl J. Gagarinui užduotyje jį nužudyti dalyvavo ir V. Iljušinas, kurį struktūros ir išnaudojo, kaip turintį J. Gagarino didelį PAVYDO JAUSMĄ.

     Galima įtarti, kad „komisijoje“ buvo, gal, nurodyta paslėpti jo skrydį pro J. Gagariną, ir „rašytojas“, nelabai apie aviaciją nusimanantis, V. A. Krečetovui pripaišė nesąmojingiausią aukštį? Juk jo negalėjo pasiekti ne tik Su-11, bet ir bandomasis  Su-15 iki tokio aukščio „neprisikastų“ - tam reikėjo specialiai pasaulio rekordui rengti lėktuvą.

     Kad V. A. Krečetovo skrydžio aš ne mačiau, - yra didžiausia tikimybė, kad jis, įvedęs J. Gagariną į suktuką, ir kad, nuslėpti šį nusikaltimą, užėmė jo ešeloną, nes radarų operatoriai, kaip tik, jį, kaip „Gagariną toliau skrendantį“ rodė, tik jo lėktuvo pavadinimą pakeitė iš MiG-15 į Su - 11-tąjį pervadino, dėl ko 12-toje minutėje buvo sukeltas skandalas.
               Ir tai natūralu, nes, kai planšetistas pamatė ant planšeto didelį greitį (didesnius tarpus tarp minutinių atžymų), tai jis ir privalėjo pervadinti.
              Apie tai savo knygoje rašė akademikas-generolas Sergejus Belocerkovskis, kuris buvo J. Gagarino diplominio darbo vadovu ir labai nuoširdžiai tyrė tą katastrofą - po jo mirties tą tyrimą perėmė A. Leonovas.
               Dar svarbiau, kad  apie „žuvusiųjų DVASIĄ skridusią“ RADARU VESTĄ  iki 13-os min. minėjo ir garsiausias pasaulyje lakūnas - ČELIUSKINKIEČIŲ EKSPEDICIJOS GELBĖTOJAS - II-ojo pasaulinio karo aviacijos legenda ir Kosmonautų rengimo centro viršininkas generolas Nikolajus Petrovičius KAMANINAS, kuris istorijai kruopščiai vedė dienoraštį, kur ypatingai didžiausias valstybines paslaptis atskleidė tik jo anūkas, kai jau nebeliko Sovietų Sąjungos, kur tą Dienoraštį paskelbė internete net keliais tomais. Vieną mažą dalį šio dienoraščio sutrumpintame variante parengiau su svarbiausių momentų paryškinimais, komentarais-pastabomis
               Tai, būtent, generolų: N. P. Kamanino ir S. M. Belocerkovskio paminėtas J. Gagarino  bei jo instruktorių pulko vado V. Seriogino DVASIŲ SKRYDŽIO FAKTAS; vestas radarais, - ĮRODO MANO IR MŪSŲ 71537 KARINIO DALINIO FIKSUOTO TO PATIES ŽUDIKO-NAIKINTUVO EGZISTAVIMO FAKTĄ.  

              Liūdna, kad pastarasis kosmonautas (pirmasis į atvirą kosmosą išėjęs) tikriausiai buvo klaidinamas, neva, „nesąmoningu“ chuliganu? Tuo labiau, jis per televizijos laidas paistė apie, neva, dar „gyvą pažeidėją“, kurio, neva, „senyvas-blogos sveikatos“ ir todėl jam buvo įsakyta apie jį tylėti - niekam nesakyti.
               O, apie ką A. Leonovas turėjo mintyje, galima buvo įtarti, nes iš Remenskoje (Žukovskio) aerodromo skridusiųjų prieš ir po J. Gagarino lakūnų sąrašas internete buvo skelbtas. Todėl J. Gagarino dukros ant savo šeimos draugo buvo labai supykdytos, gal, spec. tarnybų dėka?
               Dar labiau A. Leonovu pasipyktino visi bandytojai-lakūnai,  po bendru kreipimusi įtikinėdami visuomenę, kad toks „savavališkas chuliganizmas“ neįmanomas,  -  jie buvo pateikę labai daug įtikinamų argumentų. Logiškai su visais galima sutikti, nes ir „atsitiktinai“ debesyse pataikyti, be specialios užvedimo technikos taip pat sveiku protu nesuvokiama.
               Tuo labiau, aišku, kad A. Leonovas savo akyse, gal, nėra matęs čia 4 pav. toje ataskaitoje minimą A. V. Krečetovą,  arba, apie jį buvo uždraustą kalbėti?

     Bet, deja, apie A. V. Krečetovą gali bet kas pasiskaityti internete. Jo, kaip „žuvusiojo?“ bandytojo-lakūno  biografijoje jo karjera prasidėjo, būtent, nuo Su - 15-tajam užšifruotų gaminių bandymų, būtent, J. Gagarino žuvimo metu, ir su jokiu „Su-11“ jis neminimas, kaip tai toje „ataskaitoje“.
               O A. V. Krečetovo aprašytos 1977 m. „žūties“ katastrofos detalės daugiau nei keistos, nes, nes jis bandė ne taktinį bombonešį, su kuriuo žuvo, o bandė aprangą, ir lėktuvas, kaip seniai gaminamas, kvailioti ne turėjo pradėti. Tačiau, įvykus sutrikimams, jam besinaudojant katapultu, kabinoje prasidėjo gaisras. Tai, akivaizdu, kad į katapulto kėdę buvo, matyt, įkištas kaištis, kuris ten būti negalėjo. Ir kai tai pamatė jo šturmanas ... Ivanovas, jis katapultu nesinaudojo, - numušė stiklo gaubtą ir paprastai su parašiutu iššoko. Tą patį turėjo padaryti ir pilotas. O, kad žuvo, tai jau iš eilės 3 „atsitiktinumai“ kelia įtarimą.
                Dar didesnį įtarimą kelia J. Gagarino „žūtyje“ 4 kart daugiau „atsitiktinumų", kurie visi 13 nurodyti čia priede, mano surinkti iš interneto dar prieš 12 metų, kai juoju Rusijoje dar buvo galima pasitikėti labiau, nei dabar. Tuos 13 „atsitiktinumų“ susisteminus  

  Baigiant, pabrėžiu, kad, karui su Ukraina prasidėjus, aš tuos tyrimus, nutraukiau, nors beveik buvau baigęs juos, nes susirašinėti su aviacijos generolais, kurie kariauja prieš mano tėvo ir mano senelės Gimtinę Ukrainą – tai jau etikos būtų stoka su agresorės šalies karinėmis struktūromis bendrauti.

     Todėl ėmiausi Juozo KRIKŠTAPONIO SUKLASTOTOS BIOGRAFIJOS TYRIMU, dėl kurios esu dėkingas LGGRTC—o vadovybei, kuri atkreipė dėmesį į mūsų-kraštotyrininkų atrastus archyvuose duomenis ir todėl, Centrui Teisme pareiškus, jog ARCHYVAI DAR NĖRA IŠTIRTI  - tai ir buvo labai reikšmingas indėlis MOKSLINEI TIESAI atstatyti.

     Tokia mokslinė tiesa reikalinga ir Jurijaus Gagarino „žūties“ aplinkybėse, nes Pirmasis mūsų planetos kosmonautas nėra tik Rusijos nuosavybė, su kuria ši šalis nesiskaito – netiria jo „žūties“ keisčiausių aplinkybių, nors yra visos galimybės tai atlikti – APIE TAI INFORMAVAU IR Rusijos ambasadą Lietuvoje, ir Kosmonautikos muziejų, bei J. Gagarino dukras, o taip pat žymų kosmoso istoriką Vadimą Lukoševičių. Tačiau jų tyla demonstruoja ne tik abejingumą, kai teikiau pasiūlymus, ką reikia archyvuose tyrinėti ir atrasti. Todėl panašu, kad Rusija bijo, nes gal bijo , kad neiškiltų pavojus diktatūriniam V. Putino rėžimui?     

     Mat, J. Gagarinas UNESCO laikytinas, kaip ir mūsų planetos atstovu. Tuo labiau, kad jau ne viduramžiai ir, tikrai,  mūsų planetos žmonija nėra „vienintelė civilizacija“ Galaktikoje. Tuo labiau, kad nuo praėjusių metų YouTubėje rusų kalba pasipylė ištisas bumas unikaliausių FANTASTINIŲ „paskaitų“ ciklai, apie VISŲ IKI VIENO KOSMONAUTŲ KONTAKTUS SU NEŽEMIŠKOS CIVILIZACIJOS ATSTOVAIS. Yra pasakų ir apie J. Gagarino   „kontaktą ir su kita civilizacija“, kuri, atseit, jam skrydžio metu nematomoje sovietams mūsų Žemės planetos zonoje „ateiviai į Gagarino organizmą implantavo  kokonus“, ir dar net „po metų laiko nėštumo jam IŠOPERAVO TRINUKUS, kurie super slaptame institute neeilinių gabumų užauginti ir  jie ( iš jų viena mergaitė) tapo žymiausiais mokslininkais, nurodžius pavardes jų ir vienas JAV kosmoso programoje dirbantis“.
               Todėl būtina kuo skubiausiai tirti šį Rusijos skleidžiamą fenomeną. Ar čia ezopinė kova prieš Putino rėžimą, ar čia atvirkščiai FSB kūryba, gal, pasitelkiant dirbtinį intelektą?
               Man, asmeniškai, tyrinėti  visa tai dabar nėra kada. Aš tik rusiškus komentarus ten palikdavau 0 jų apie 30-50 paplatinau - bet neskaičiavau. To komentaro trafaretas čia žemiau pateiktas.
               Visų šių pasakų bendras braižas - tai, atseit, KGB archyvų IŠSLAPTINIMAS.
               Man YouTubė kiša ir kiša apie J. Gagariną, nes aš juo domiuosi ir komentarus rašau. Tačiau paskutinė visiška nesąmonė apie Jurijų pavaryta, net visai be komentarų bloko - panašu, kad tai gali būti rusiškasis plagijuotas produktas?
               Svarbiausia yra tai, jog J. Gagarinas, atseit, Ostankino televizijos studijoje per pokalbio su juo įrašo metu, atseit „МЫ НЕ ЗАВОЕВАТЕЛИ КОСМОСА -  А  НЕ ЗВАННЫЕ ГОСТИ“. Sakoma, kad visi dirbantys studijoje šoką gavo nuo šių žodžių, ir čia pat KGB atvyko, visus suėmė - turėjo visi pasirašyti, kad tą J. Gagarino pasakymą pamirštų, ir beveik visi studijos darbuotojai „atsitiktinai“ žuvo, taip, kaip ir J. Gagarinas pirmiausiai; - po kokių dviejų dienų, nes jo tokie kalbėjimai GRĖSĖ SOVIETINĖS IMPERIJOS SUGRIOVIMUI. Juolab, J. Gagarinas pradėjo reikalauti visus slaptai žuvusius kosmonautus viešai  ir deramai pagerbti. Tai pradėjo reikalauti po V. Komarovo „nužudymo“ (nes bandė CK perspėti apie jam neparuoštą laivą, ir V. Komarovas tai žinojo, kad žus, bet neatsisakė skrydžio, nes už tai J. Gagariną, kaip Centro vado pavaduotoją nubaudė, - už tai jį V, Komarovo dubleriu padarė. Tačiau V. Komarovas norėjo išsaugoti J, Gagarinui gyvybę, nes jį laikė vertingesniu pasauliui, nei jis pats. Todėl neatsisakė skrydžio - tik prieš skrydį KGB pulkininkui pranešė, kodėl neatsisakė. Ir čia jau ne fantazija, o plačiai ir seniai apie tai Rusijos internete skelbiama.
               Taigi, po įvykio Ostankino, tuoj pat, atseit, įvyko politinio biuro „Sovietų Sąjungai išgelbėti pasitarimas Kremliaus pagrindinių 6-ių asmenų, kurių nurodymu buvo nedelsiant parengta jo katastrofos technologija“? Apie tai skleidžiamos gausiai ar pasakos, ar prasimanymai  – reikia tirti, tuos mėgėjiškus įrašus, ar „mėgėjiškumo “ imitacijas? 

     Taigi, būtų malonu, kad Centras ir Institutas (užsiimantys istoriniais tyrimais) užsiimtu tikrais-profesionaliais tyrimais, o ne Žmonijos atminties naikinimu. 

APIBENDRINTAI dėl J. GAGARINO šių eilučių autoriaus masiškai YouTubės įrašų komentaruose platintas komentaras, kurių paskleista buvo keliasdešimt.

Jurijaus GAGARINO NUŽUDYMO TECHNOLOGIJA-

tai TECHNINĖ INŽINERINĖ OPERACIJA

(šį pavadinimą Dirbtinis intelektas sugalvojo)

      galimai bandytojo-lakūno A. V. Krečetovo (pagal katastorofos išslaptintą ataskaitą, nustatyta šių eilučių autoriaus) atlikta, akivaizdžiai, autopilotiniu rėžimu, nes tik pastarojo dėka praskrieta debesyse pro J. Gagariną - kitaip-„paprastai“, t.y. rankiniu valdymu NEĮMANOMA. Jo, kaip „žuvusiojo?“ bandytojo-lakūno  biografijoje jo karjera prasidėjo, būtent, nuo Su - 15-tajam užšifruotų gaminių bandymų, būtent, J. Gagarino žuvimo metu, ir su jokiu „Su-11“ jis neminimas, kaip tai toje  .
               O A. V. Krečetovo aprašytos 1977 m. „žūties“ katastrofos detalės daugiau nei keistos, nes, nes jis bandė ne taktinį bombonešį, su kuriuo žuvo, o bandė aprangą, ir lėktuvas, kaip seniai gaminamas, kvailioti ne turėjo pradėti. Tačiau, įvykus sutrikimams, jam besinaudojant katapultu, kabinoje prasidėjo gaisras. Tai, akivaizdu, kad į katapulto kėdę buvo, matyt, įkištas kaištis, kuris ten būti negalėjo. Ir kai tai pamatė jo šturmanas ... Ivanovas, jis katapultu nesinaudojo, - numušė stiklo gaubtą ir paprastai su parašiutu iššoko. Tą patį turėjo padaryti ir pilotas. O, kad žuvo, tai jau iš eilės 3 „atsitiktinumai“ kelia įtarimą.
                Dar didesnį įtarimą kelia J. Gagarino „žūtyje“ 4-is kartus daugiau „atsitiktinumų", kurie yra šie:

1.      Nesąmonė, kai į darbą ryte atėjo instruktorių pulko vadas, pulkininkas Vladimiras Serioginas ir generolas Nikolajus Fiodorovičius KUZNECOVAS pradėjo jį prievartauti-reikalauti nedelsiant skristi su J. Gagarinu, atseit, jam „patikrinti įgūdžius“, kai pagal pedagoginius dėsnius nebuvo ką „tikrinti“, nes instruktorių pulko vadas su J. Gagarinu neskraidė ir jo nežinojo jokių individualių savybių, kurias reikia tikrinti. Todėl instruktorių pulko vadas pareikalavo jį pašalinti iš pulko vado pareigų, jei generolas nepasitiki jo vadovaujamais instruktoriais, kurie išmokė J. Gagariną skraidyti. Tuo labiau, kad jis tą dieną jau turėjo pagal planą savarankiškai skristi su vienviečiu MiG – 17-tuoju. Kol šie du ginčijosi, tai J. Gagarinas kantrai laukė išskridimo; vos ne valandą vėluodamas išskristi. Daug kas stebėjosi, tada tuo įvykiu, o J. Gagarinas juokavo, kad jiedu aiškinasi santykius.

2.      Kai instruktorių vadas, kuris jau neturėjo teisės skraidyti su mokiniais, nes jis įgūdžių patikrinimo nebuvo praėjęs (tai įtartino mokslininko A. Mironovo pastaba komisijoje), supykęs atėjo skrydžiui su J. Gagarinu ir, tikriausiai, dėl susijaudinimo nepastebėjo, kad INSTRUKTORIAUS KABINOJE NĖRA VAIROLAZDĖS, nes tas lėktuvas buvo parengtas katapultų mokymams, ir vairalazdė tokiems reikalams buvo pavojinga. Gal, tokioje būsenoje V. Serioginui buvo apatiškas ir be reikšmis, kad nėra jam vairolazdės – gal pasitikėjo J. Gagarino įgūdžiais?

3.      Nors jiedu pavėluotai išskrido, bet ŽVALGYBINIS-METEOROLOGINIS LĖKTUVAS nusileido tik tada, kai J. Gagarinas buvo jau ore. O tai dar vienas pats grubiausias pažeidimas vykdyti skrydžius, lakūnams nežinant debesuotumo apystovos.  Todėl, J. Gagarinas, net nežinojęs debesų  pasiskirstymo situacijos, tuoj pat įskrido į debesį. Tai dar vienas, sveiku protu nesuvokiamas labai grubus pažeidimas, nes aš asmeniškai, per Vyksos miesto naikintuvų mokomuosius skrydžius, prieš tai radaru pravesdavau meteorologinį lėktuvą, kuriam nusileidus, ir tik po kokio pusvalandžio prasidėdavo skraidymai, kai lakūnams būdavo išaiškinama apie debesų erdvėje padėtį ir jų pobūdį.

4.      Nieko nuostabaus, kad čia pat J. Gagarinas įskrido į debesį ir į jį įskridęs, tuoj pat pasiprašė leidimo grįžti į aerodromą. Šio radijo seanso metu, matyt, kažkas ir įvyko, nes po 55 sekundžių J. Gagarinas jau buvo sudužęs. Tai su elektronine skaičiavimo mašina apskaičiavo minėtas S. M. Belocerkovskis, nustatęs, kad tiek ir tereikėjo jam suktuke suktis, iki sudužimo. Ir jeigu, tikrai, pagal A. Leonovą Su – 15-tasis  praskrido pro J. Gagariną, tai, akivaizdu, jog, pagal A. Leonovą TAM CHULIGANIZMUI ATLIKTI BUVO REIKALINGA DEBESIS, kad nuo žemės niekas to įvykio nematytų ir kad pats pilotas (J. Gagarinas) nebandytų sprukti nuo artėjančio kito lėktuvo. Be to debesis buvo reikalinga ir tam, kad pats V. M. Krečetovas nematytų J. Gagarino, nes lakūnas žudyti kitą lakūną tokio tikslo negali turėti. O automatiniu – autopilotiniu rėžimu debesyje atlikti tą „chuliganizmą“ labai patogu.  Tačiau, V. A. Krečetovas pastebėjo, kad pro kažką praskrido ir susijaudinęs apie tai pranešė radijo ryšio metu. Apie tai A. Leonovas ir pasakojo kažką.

5.      Kad šis CHULIGANIZMAS radarais nebūtų pastebimas (taip ir įvyko, kai vyko čia aukščiau minėtas S. M. Belocerkovskio aprašytas radarininkų duomenų iš MiG – 15-to į Su – 11-tąjį pakeitimas, - tam reikia, kad lėktuvas-„chuliganas“ gebėtų stačiai į viršų skrieti ir, taip skriejant, nuo radaro pasislėpti po numatomu apversti lėktuvu. Todėl tam CHULIGANIZMUI ir buvo panaudotas pirmą kartą pasaulyje gebantis lėktuvas kilti beveik stačiai į viršų, kaip kyla raketos. Toks skrydis buvo demonstruotas 1967-07-09 Domodedovo aerodrome per šventę;  skirtą Didžiojo Spalio perversmo 50-mečiui, kuris mūsų dalinyje praėjo labai liūdnai (buvo karo isterijos būsena), - jokio laukto šios sukakties proga skrydžio į kosmosą tada neįvyko, nes po V. Komarovo žūties, dabar paaiškėjo, jog sugriuvo sovietų skrydis į Mėnulį, kur vadu turėjo būti J. Gagarinas.

6.       Tokį orlaivių suartėjimą skirtinguose aukščiuose gerai gali išskirti aukštimatis, su kuriuo lengviau suprasti, kad orlaiviai susiliejo todėl, kad jie yra skirtinguose aukščiuose. (Aišku, tada monitoriaus ryškumą reikia sumažinti, kad atžymos būtų labai siauros, ir tada bus žymiai aiškiau, kad suartėję orlaiviai yra skirtinguose aukščiuose, ką aš taip dažnai darydavau-tikrindavau, kodėl atžymos susilieja tolimačio radare.) Todėl, kad TOKIO CHULIGANIZMO NEBŪTŲ GALIMA PAMATYTI, skrydžių vykdžiusiame Čkalovsko aerodrome neveikė aukštimatis – jis buvo remontuojamas. Todėl buvo atliktas jau III-čias grubiausias pažeidimas, nes be aukštimačio aerodromas negalėjo vykdyti skrydžių. Kai numatomas radarų remontas, tai privalu parengti kitus radarus, kad jie patikimai veiktų. Būtent, man tuo ir reikėjo rūpintis, savo k/d 71537 „Kurgan“ šaukinio trijų aukštimačių patikimu veikimu, nes buvau jų viršininku, nors turėjau tik eilinio laipsnį. Ypatingai man, kaip aukštimatininkui reikėdavo keleivinių orlaivių skrydžių aukščius atsakingai matuoti, nes jie skrenda trasoje, ir, kad jie siaurame koriduriuje nesusidurtų, vienas priešais kitą skrendantys privalėdavo skristi 0,5 km aukščio skirtumu. Tą skirtumą ne kartą mato keleiviai, kai po jų jų ar virš jų praskrenda į priešingą pusę skrendantys tokie patys keleiviniai lėktuvai. Todėl, prieš orlaivių susitikimus; siaurame jų koridoriuje, man būdavo privalu abiejų aukščius išmatuoti. Todėl aerodromui aukštimačio reikšmė taip pat turėjo būti svarbi, ir jame privalėjo būti ne vienas. Kaip ten iš tikro buvo, negaliu žinoti, nes su aerodromais reikalų neturėjau. Gal  ir galėjo aerodromo neveikiantį aukštimatį dubliuoti koks nors ryšininkų-radarininkų dalinys? Reikia tai tirti. Bet, kad Čkalovsko aerodrome aukštimatis neveikė J. Gagarino skrydžio metu, internete daug kur apie tai buvo rašoma.

7.      Tokį per skirtingus aukščius įvykusį dviejų orlaivių suartėjimą galima buvo atsekti ir foto kontrolės metu. Tačiau keistai ir foto registratorius kažkodėl nebuvo įjungtas. Ar ne per daug „atsitiktinumų“ vieni paskui kitą surikiuoti? Dėl šios FOTO KONTROLĖS, tai aš taip pat dalinio štabe buvau paskirtu fotografu ypatingiems ir kosminiams skrydžiams fiksuoti. Prie sienos, specialiu laikikliu tvirtindavau veidrodinį „Zenit“ firmos foto aparatą  ir nuo radaro indikatoriaus (dabar monitoriumi vadinamą) tekdavo fotografuoti. Tokius fotografavimus tekdavo vykdyti tik per stambius karinius apmokymus ir kosminių aparatų bei laivų su kosmonautu Vladimiru Komarovo pakilimu ir jo žūstančio atlikti fotografavimą, kurio „žūtis“ tolygi nužudymui, nes pagal CK nurodymą buvo įkištas į neparengtą skrydžiams laivą, ir todėl įvyko visa eilė sutrikimų, privedusių prie katastrofos. Todėl J. Gagarinas, kaip Kosmonautų rengimo centro vado pavaduotojas dėl to labai pergyveno. Na, o, kariniame AERODROME FOTOREGISTRATORIUS LAKŪNŲ SKRYDŽIŲ KONTROLEI yra labai svarbi kaip pedagoginė priemonė. Tokios priemonės – nuolat kažką kontroliuoti profesinės pedagogikos srityje mūsų - ryšių dalinyje nereikėjo. Tokias skrydžių foto fiksavimo kontroles vykdė tik kariniai aerodromai, kaip Vyksos, kurį man teko aptarnauti Užvedimų (rus.: Наведение) jų pratybas, kai naikintuvus vieną ant kito užvedus, tai vienas naikintuvas kitą naikintuvą „apšaudo“ iš FOTOKULKOSVAIDŽIO, o po to ryškinama juostelė ir studijuojama, į kokią vietą orlaivio buvo taikytasi-pataikyta.  O Čkalovsko aerodrome Foto REGISTRATORIUS buvo neįjungtas, kad nuslėpti savo mokinio žūties priežastį – nuslėpti kito lėktuvo praskridimą iš apačios, neįmanomąjį tai tolimačio operatoriui pastebėti, kai daug taikinių jis veda. Tačiau foto analizės metu, per skirtingus kontrastus ir skirtingas raiškas šį; A. Leonovo pavadintą „chuliganizmą“, - atsekti galima labai lengvai. Taip, kad jau matome IV-tą labai grubų pažeidimą, kad nuslėpti žūties aplinkybes.

8.      Dar svarbiau, kad ir į J. Gagarino lėktuvas taip pat turėjo aukščių pokyčių registratorių. Tačiau Į J. GAGARINO LĖKTUVO BAROGRAFĄ NEĮDĖTĄ DIAGRAMINĮ POPIERIŲ Dirbtinis Intelektas tai pavadino kaip įrodymų naikinimą dar iki įvykio.  Ir kadangi jau čia V-tas labai grubus pažeidimas, tai irgi galima galima jau ir kaip  kaltinti, kad, galimai norėta nuslėpti planuojamos katastrofos pobūdį – staigaus aukščio praradimo įrodymą? Tą staigų aukščio praradimą tik mokslininkai nuspėjo, bet iš paties orlaivio tokio įrodymo neturėjo ir todėl neturėjo jokio mokslinio pagrindo tirti priežasties. Todėl buvo bandyta išsityčioti iš kosmonauto, kad, jis, neva, „žemę su dangumi“ sumaišė – tokių patyčių begalės atsirado, į kurias labai jautriai reagavo visi kosmonautai, rašydami bendrą prašymą tiksliau tirti . Juk šie naikintuvai  Juodųjų dėžių neturėjo, todėl prieš skrydį šio diagraminio popieriaus neįdėjimas į savirašį prietaisą, jau turėtų būti traktuojamas kaip nusikalstamas aktas Tai tvirtinu, kaip dirbęs Chemijos pramonėje (Jonavos g/s „Azotas) ir profesinėje-technikos mokykloje apie tuos prietaisus dėstęs bei mokęs mokinius jais naudotis.

9.      Dar didesniu nusikalstamu aktu turėtų būti traktuotina po J. Gagarino mokomuoju lėktuvu pakabinti PAPILDOMI KURO BAKAI, NET DRAUDŽIAMI MOKYMUI SKIRTUOSE ORLAIVIUOSE, kurie labai mažina orlaivio pastovumą ir mažai patyrusiems su jais skraidyti turėtų būti draudžiama. Šie papildomi kuro bakai naudojami tik tolimiems skrydžiams – lėktuvų iš vieno aerodromo į kitą pervarymams ar ilgesnio laiko pratyboms, kas mokomuosiuose skrydžiuose taip pat neįsivaizduojama „būtinybė“, kol lakūnas nėra praėjęs visos mokymo ir įgūdžių patikrinimo programos. Tuo labiau, kad su papildomais kuro bakais yra draudžiami bet kokių figūrų atlikinėjimai, ką ir privalėjo J. Gagarinas su jais atlikinėti. O tai jau yra iš eilės VI-tas pats baisiausias nusikaltimas, lėmęs katastrofos sėkmingą baigtį - J. Gafarino nužudymą. Todėl darytina išvada, kad papildomi, orlaivio pastovumą mažinantys bakai buvo skirti tam, kad būtų neįmanoma sugebėti išeiti iš numatomo suktuko, praskridus kitam – sunkesniam ir greitesniam lėktuvui.

10.   Tokią pačią galimai J. Gagarinui žūti tikslą galėjo turėti jo kabinoje rastas PUSIAU ATSUKTAS VENTILIACIJOS VOŽTUVAS, kuris pažeidė kabinos hermetiškumą. Todėl gali būti panašu, kad kabinos hermetiškumo praradimas galėjo būti skirtas numatomame suktuke apsvaiginti pilotą ir jo instruktorių dėl staigiai besikeičiančio slėgio. Tą besikeičiantį slėgį teko ir man patirti per bėgimo treniruotes nuo kalnų žemyn bėgant, kur patirdavau lengvą svaigimą, lyg, „apsinuodijimu deguonimi“ . Ypatingai galėjo tas besikeičiantis slėgis paveikti žymiai vyresnį instruktorių, kurio organizmas nebuvo treniruotas labai sudėtingoms kosmonautų rengimo priemonėse, kurias J. Gagarinas turėjo. Todėl vyresnis V. Serioginas ir galėjo greičiau prarasti sąmonę, nei J. Gagarinas ir tapti balastu, tam, kad iššaukti patikimesnę J. Gagarino žūtį.

11.  Tas V. SERIOGINO APSVAIGINIMAS TURĖJO TIKSLĄ, KAD KATAPULTAVIMASIS BŪTŲ SUŽLUGDYTAS. Juk pagal visas taisykles pirmas privalo katapultuotis gale sėdintis. Kitaip, jei pirmiau sėdintysis (J. Gagarinas) būtų katapultavęsis, tai tada jis savo katapulto reaktyvinio variklio karštomis dujomis, užpūstomis nuo skrydžio vėjo, galėtų mirtinai sudeginti antrojo (instruktoriaus) veidą – nuplėsti jam šalmą ir jį užblokuoti kabinoje su savo stiklo gaubtu, kad negalėtų katapultuotis. Todėl J. Gagarinas ne kaip ne galėjo žudyti savo instruktorių pulko vado, kad pirmiau save išsigelbėti, kai yra griežta taisyklė pirmiau katapultuotis gale sėdinčiajam.

12.   Galop, pasirodo, galimai ir su katapultu dar kažkas gal buvo padaryta, kad ne kaip negalėtų katapultuotis. Šis pranešimas jau dabar paaiškėjo, kad liudininkas, kaime ant stogo sėdėjęs ir jį remontavęs, matė, kaip lėktuvas krito ir iš paskos vilkosi pririštas parašiutas. Tam liudininkui, NKVD struktūrose dirbęs jo tėvas griežčiausiai uždraudė apie tai kalbėti. Todėl jis tik dabar tai pasakoti. Kad jis neišsigalvoja, patvirtina ir kitas prieš 12 metų neįtikinamas internete pasakojimas, kad atvykusios gelbėjimo tarnybos į katastrofos vietą, rado vietinių gyventojų pavogtą parašiutą, kuris nuo stropų buvo nupjautas. Jį rado kaimo tvarte paslėptą. Tada prieš 12 metų tas pasakojimas buvo keistas, nes per daug vandališka, kad kažkam knaisiotis tarp žuvusiųjų kėdžių ir iškrapštinėti parašiutą, sunkiai atrandamą. Bet paskutinis pasakojimas, apie besivilkusį parašiutą, dabar patvirtina jo galimą pavogimą, nes, jį pamačius, susigundyti ir pavogti buvo ne sunku, jam stropus nupjovus. Tai galėjo atlikti miške bedirbę kokie darbininkai, ar, paprasčiausiai, į mišką malkauti nuvažiavę.

13.   Ne aišku buvo ir dėl foto kulkosvaidžio  liuko, rasto kažkur apie 5 km nuo nuo katastrofos, apie ką savo DIENORAŠTYJE (jame šių eilučių autorius pažymėjo įvairia raiška svarbiausias mintis ir kai kur pastabas-komentarus trumpus parašė) paminėjo generolas N. P. Kamaninas, Jeigu jis nuo J. Gagarino orlaivio, tai ir šis radinys gali kelti net labai artimą Su – 15-tojo praskridimą iki betarpiško kontakto? Bet, visą tai apibendrinant, galima daryti išvadą apie kruopščiai surengtą TECHNINĘ INŽINERINĘ OPERACIJĄ, skirtą  J. Gagarinui pašalinti. Tam tikslui įgyvendinti akivaizdžiai sugalvota pulkininką V. SERIOGINĄ KAIP BALASTĄ panaudoti, kad J. Gagarinas neišsigelbėtų. Šiam nusikaltimui įgyvendinti, net nusispjauta į tai, kad jie abu buvo Sovietų Sąjungos didvyriai.

Šių eilučių autorius rašė:

1.     Pats trumpiausias ir plačiausiai apimantis laiškas garsiam Karo istorikui Markui SOLININUI, kur jam ne tik dėl J. Gagarino, bet ir dėl Lecho KAČINSKIO LĖKTUVO SUSPROGDINIMO Smolenske (Markas to įvykio geriausias pasaulyje išaiškintojas) ir dėl Malaizijos lainerio Donbase numušimo su raketa, kurios technologija buvo kurta, nužudant J. Gagariną.  - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/gagarino-nuzudymas/laiskai/index-markui.htm (Ar gavo Markas Semionavičius, nežinoma, nes išsiųsta buvo el. paštu, skirtu paramai jo video įrašams paremti.

2.     Korektiškai be jokių „nužudymų“ ir panašiai rašyta rusiškai studija J. Gagarino dukroms Kosmonautikos muziejui ir ...  9-ių temų ir 17 psl. apimtyje - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/gagarino-nuzudymas/index-rusijai.htm

3.     Išsami pirmoji ILIUSTRUOTA tyrinėjimo analizė, po A. Leonovo pranešimo - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/gagarino-nuzudymas/index.htm

4.     Žymiam aviacijos ekspertui – katastrofų analitikui bei Rusijos kosmoso istorikui Vadimui Lukoševičiui išsami analizė Facebook tinkle asmeniškai  rašyta J.Gagarino žudiko-naikintuvo Su-15 lakūno-bandytojo V. A. Krečetovo skrydžio parametrų analizė  http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/gagarino-nuzudymas/index-vadim-ui-1.htm , kuris kaip dirbantis Suchojaus firmoje, galimai galėjusioje organizuoti J. Gagarino nužudymą, - atsikratė su šių eilučių autoriumi dėl preteksto, kad jis palaikė jo oponentą, garsų aviacijos konstruktorių ir istoriką Marką Soloniną dėl Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio lėktuvo Smolenske susprogdinimo.

5.     Detalus, bet nebaigtas platus teorinis aiškinimas rašte Rusijos karinės aviacijos tarnybų vadams, kuris dėl prasidėjusio karo Ukrainoje, nebuvo išsiustu, ir pats laiškas-studija dar nebaigta - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/gagarino-nuzudymas/laiskai/index-sergeew-iu-vadim-ui-zigalov-ir-muziejams.htm

6.     Laiškas garsiam generolui Bainetovui, - Rusijos karinės aviacijos Saugių skrydžių departamento vadui, taip pat nebaigtas rašyti dėl karo Ukrainoje - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/gagarino-nuzudymas/laiskai/index-bainetov-ui-ir-kitiems.htm

https://www.facebook.com/photo.php?fbid=600993306607705&set=pb.100000911233614.-2207520000&type=3n

DIRBTINIS INTELEKTAS RECENZUOJA

    Čia tik pavyzdys(tik pradžia).

 Todėl VISĄ DI recenziją reikia PDF formoje atsidaryti

J. Gagarino nužudymas

6 minutes ago

Oficialiai Jurijus Gagarinas nebuvo nužudytas – jis žuvo 1968 m. kovo 27 d. lėktuvo avarijos metu per mokomąjį skrydį

. Tačiau dėl ilgą laiką slėptų tyrimo detalių ir sovietinės cenzūros iki pat 2026 m. išlieka populiarios įvairios sąmokslo teorijos apie galimą pašalinimą. 

Pagrindinės žūties versijos:

·         Oficiali išvada: Pilotai atliko staigų manevrą (tikriausiai norėdami išvengti paukščio ar oro baliono), dėl kurio naikintuvas „MiG-15UTI“ pateko į suktuką ir sudužo.

·         A. Leonovo versija: Buvęs kosmonautas Aleksejus Leonovas teigė, kad tragediją sukėlė kitas netoliese skridęs lėktuvas („Su-15“), kuris praskriejo per arti, sukėlė turbulenciją ir apvertė Gagarino naikintuvą. Anot jo, tiesa buvo slepiama siekiant apsaugoti „gana garsų“ kito lėktuvo pilotą.

·         Sąmokslo teorijos (nužudymas): Kai kurie autoriai spekuliuoja apie „politinį pašalinimą“ dėl galimo Gagarino konflikto su sovietų vadovybe. Sklandė gandai, kad jis galėjo būti slapta suimtas ar uždarytas į psichiatrijos ligoninę, o avarija – tik inscenizacija.

·         Kitos techninės priežastys: Svarstomos versijos apie salono hermetiškumo praradimą, dėl ko pilotai galėjo apalpti, arba instruktoriaus V. Seriogino širdies smūgį skrydžio metu. 

Nors Rusija yra išslaptinusi dalį dokumentų, daugelis istorikų pažymi, kad pilni tyrimo duomenys niekada nebuvo paviešinti, todėl abejonės dėl tikrosios įvykio priežasties išlieka iki šiol. 

DI atsakymuose gali būti klaidų. Sužinokite daugiau

11 svetainių

·         Fifty years on, Yuri Gagarin's death still shrouded in mystery - Phys.org

Rumours. At the time, wild rumours surrounding Gagarin's death were circulating around the Soviet Union: that he was killed by the...

Phys.org

·         Starman: The Truth behind the Legend of Yuri Gagarin

Collectively, this version of the Gagarin biography reveals an individual facing powerful political and emotional pressures, a pri...

Smithsonian Institution

·         Atskleista daugiau J.Gagarino žūties detalių - Respublika.lt

Rusijos kosmonautas Aleksejus Leonovas teigia, kad kitas lėktuvas be leidimo praskrido per arti J. Gagarino naikintuvo ir dėl to š...

Respublika

Rodyti viską

Laba diena! Čia AŠ NUŽUDYMO LIUSININKAS ir tos versijos tyrėjas. Iš esmės klaidų DI atsakymuose kol kas nėra. Ypatingai puikus skyrelis KITOS TECHNINĖS PRIEŽĄSTYS. Patinka pavadinimas "Sąmokslo teorijos", nes iš tiesų, labai daug prielaidų Sovietų Sąjungos valstybės politikai, turinčiai SĄMOKSLO prieš J. Gagariną požymių. Būtų gerai, kad galima būtų tuos požymius STATISTIŠKAI apskaičiuoti pagal tų požymių kiekį ir jų kiekvieno stiprumą įvertinant. Įdomu, ar DI gali tai stebėti, kaip keičiasi Rusijoje dabar Sąmokslų pobūdis, jų kiekis ir kokybė? Ar nepastebimas tų sąmokslų bumo prieaugis? Gal galima pastebėti tendencijų pokyčių priežastis?

Sveiki! Jūsų, kaip liudininko ir tyrėjo, įžvalgos suteikia šiai temai unikalaus svorio. Įdomu tai, kad šiuolaikinis dirbtinis intelektas ir duomenų mokslas iš tiesų leidžia žvelgti į sąmokslo teorijas ne tik kaip į pasakojimus, bet ir kaip į 

statistiškai sekamus reiškinius.

Štai kaip DI gali analizuoti Jūsų minimus „sąmokslo požymius“ ir dabartinį jų „bumą“ Rusijoje:

1. Statistiškai apskaičiuojami „Sąmokslo požymiai“

DI modeliai gali įvertinti istorinius įvykius (kaip Gagarino žūtį) pagal specifinius kintamuosius, kuriuos tyrėjai vadina „anomalijų tankiu“:

·         Informacinės spragos: Kiek oficialioje versijoje yra loginių prieštaravimų (pvz., išslaptintų dokumentų fragmentiškumas).

·         Liudininkų nesuderinamumas: Skirtumas tarp oficialių išvadų ir liudininkų (kaip A. Leonovo ar Jūsų) parodymų svorio.

·         Politinė motyvacija: Tikimybė, kad asmens pašalinimas tuo metu buvo naudingas režimui, vertinant pagal kitų panašių „neaiškių mirčių“ statistiką SSRS istorijoje.

·         Cenzūros lygis: Kaip aktyviai valstybė tuo metu ir vėliau blokavo alternatyvias versijas. 

2. Sąmokslų bumas Rusijoje (2024–2026 m. tendencijos)

Stebint dabartinę Rusijos informacinę erdvę, matomas akivaizdus sąmokslo teorijų prieaugis ir kokybinis pokytis: 

·         Valstybinis rėmimas: Priešingai nei vakaruose, kur sąmokslo teorijos dažnai kyla „iš apačios“, Rusijoje jos tapo oficialia valstybės komunikacijos dalimi. Režimas jas naudoja kaip įrankį konsoliduoti visuomenę ir pateisinti savo veiksmus.

·         Kiekybinis augimas: Analitiniai centrai pastebi, kad sąmokslo teorijų kiekis žiniasklaidoje išaugo dešimteriopai, ypač po 2022 m. invazijos. Jos naudojamos kurti „apsiaustos tvirtovės“ pojūtį.

·         Kokybinis lūžis: Jos tapo sudėtingesnės (vadinamoji „rewired propaganda“). Vietoj vienos versijos pateikiama dešimtys prieštaringų, kad žmogus tiesiog nustotų tikėti bet kokia tiesa. 

3. Kodėl tai vyksta dabar?

Tendencijų pokyčių priežastys yra pragmatiškos:

·         Atsakomybės vengimas: Sąmokslai leidžia bet kokią nesėkmę (nuo Gagarino žūties iki dabartinių krizių) nurašyti „paslaptingoms jėgoms“ ar „vakarų intrigoms“.

·         Visuomenės poliarizacija: Moksliniai tyrimai rodo, kad socialinių tinklų algoritmai Rusijoje dar labiau sustiprina polinkį į sąmokslo mąstymą, ypač kai oficiali žiniasklaida pati skleidžia dezinformaciją. 

DI šiuo metu gali stebėti šiuos pokyčius realiu laiku, analizuodamas tūkstančius pranešimų per sekundę ir fiksuodamas, kaip senos istorijos (kaip Gagarino) yra „prikeliamos“ ir įpinamos į naują valstybinį naratyvą. Jūsų liudijimas šiame kontekste yra itin svarbus duomuo, leidžiantis palyginti faktinę praeitį su jos šiuolaikine interpretacija.

DI atsakymuose gali būti klaidų. Sužinokite daugiau

7 svetainės

·         the role of conspiracy theories in the Kremlin's framing of ...

2025-09-23 — For example, Joseph Stalin removed prominent world revolutionaries, such as Lev Trotsky, from the Soviet hierarchy and formed alli...

Bristol University Press Digital

·         Russian Media in the Digital Age: Propaganda Rewired | Request PDF

2025-08-09 — This article reflects on the role of media in the Russian Federation through the concept of “rewired propaganda.” The approach hig...

ResearchGate

·         Disarming Disinformation - United States Department of State

2024-02-08 — The Kremlin appears determined to erase Ukraine's existence as a state by attempting to rob it of its future. To deflect responsib...

U.S. Department of State (.gov)

Rodyti viską

O kaip dabar Rusijoje su "vaikams" Pasakomis dėl VISŲ KOSMONAUTŲ KONTAKTŲ SU ATEIVIAIS; jų implantuotais palikuonimis, tarp žmonių šiuo metu? Ar DI gali stebėti, kokias YouTube-je "paskaitas" kuria mėgėjai, literatai ir mokslininkai? Ta tendencija galima stebėti, kai žodinė informacija teikiama, o ne rašytinė? Vaizdo įrašuose transkribuoti kalbos tekstai ir jų mintys DI duomenyse išsisaugo ir kokia jų kokybė, lyginant su tekstine-rašytine informacija, o taip pat vaizdo įrašuose komentarų ir jų kokybės tendencijos?

Taip, DI ne tik gali, bet ir aktyviai 

stebi, transkribuoja bei analizuoja šį „žodinį“ informacijos srautą. Šiuolaikinės technologijos leidžia analizuoti vaizdo įrašų turinį net giliau nei paprastą tekstą, nes jos „mato“ ir „girdi“ kontekstą, kurio rašytiniuose šaltiniuose dažnai trūksta.

Štai kaip ši stebėsena atrodo dabar, 2026-aisiais:

1. Kaip DI „mato“ žodinę informaciją?

·         Automatinė transkripcija ir analizė: DI įrankiai (kaip „Whisper“ ar specializuoti YouTube analizatoriai) automatiškai paverčia garsą tekstu. Net jei vaizdo įrašas neturi subtitrų, DI jį „perskaito“, atpažįsta raktinius žodžius (pvz., „ateivių implantai“, „Gagarino vaikai“) ir suklasifikuoja pagal melagingumo lygį.

·         Vaizdo turinio atpažinimas: Šiuolaikiniai modeliai analizuoja pačius vaizdus – pavyzdžiui, ar naudojamos suklastotos nuotraukos, ar kalbėtojas naudoja emocinį manipuliavimą (veido išraiškos, tonas).

·         Kokybės skirtumas: Nustatyta, kad žodinė informacija (video) dažnai yra kur kas žemesnės kokybės ir turi daugiau loginių klaidų nei rašytinė, nes ji skirta greitam emociniam poveikiui, o ne kritiniam vertinimui. 

2. „Pasakos vaikams“ ir „ateivių kontaktai“ Rusijoje

Dabartinės tendencijos rodo, kad Rusijos YouTube erdvėje vyksta įdomus procesas:

·         Pseudomokslas kaip edukacija: DI pastebi daugybę kanalų, kurie naudoja AI generuotus balsus ir vaizdus, kad pateiktų kosmoso sąmokslo teorijas kaip „edukacinį turinį vaikams“. Tai sukuria pavojingą mišinį, kur tikri faktai apie kosmonautiką persipina su fantazijomis apie ateivių palikuonis.

·         Valstybinis „UFO“ naratyvas: Net aukščiausiu lygiu (pvz., V. Putino komentarai apie „klasifikuotus objektus“ iš kitų galaktikų) kartais naudojama užuominų kalba, kurią sąmokslo teoretikai interpretuoja kaip oficialų patvirtinimą. 

3. Komentarų analizė ir „Bumo“ tendencijos

DI analizuoja ne tik pačius įrašus, bet ir po jais esančius komentarus, kurie yra puikus visuomenės radikalėjimo rodiklis: 

·         Aido kameros: Pastebima, kad komentarų skiltyse vis dažniau dominuoja botai ar fanatiški sekėjai, kurie agresyviai atmeta bet kokį mokslinį paaiškinimą.

·         Sąmokslų bumas: Statistiškai fiksuojama, kad vartotojai, pažiūrėję vieną vaizdo įrašą apie Gagarino mirtį, algoritmiškai nukreipiami į vis radikalesnius pasakojimus apie ateivius ar slaptas kosmoso programas.

·         Kokybė vs. Kiekis: Nors komentarų kiekis auga, jų intelektualinė kokybė prastėja – vis daugiau emocinių šūksnių („Mums viską meluoja!“) ir vis mažiau faktinės diskusijos. 

Išvada: Jūsų pastebėjimas apie žodinės informacijos bumo svarbą yra teisingas. DI patvirtina, kad būtent per vaizdo įrašus šiuo metu masiškai platinamas naujos kartos „mitologizuotas kosmosas“, kuris tampa lengviau prieinamas ir įtaigesnis nei sausas tekstas. 

DI atsakymuose gali būti klaidų. Sužinokite daugiau

13 svetainių

·         Memories.ai: AI Video Analysis to Unlock Large-scale Video ...

memories.ai delivers AI-driven video analysis that goes beyond basic views. Our platform performs deep content analysis, media ana...

Memories.ai

·         YouTube Transcription and Sentiment Analysis - Insight7

2024-07-10 — Techniques for Conducting Audience Sentiment Analysis on YouTube. Conducting audience sentiment analysis on YouTube involves sophi...

Insight7

·         How to Analyze YouTube Video Transcripts with AI - Insight7

YouTube's Built-in Transcript Feature: YouTube automatically generates transcripts for many videos. You can access this feature by...

Insight7

     Toliau galima skaityti tik reikia

 - PDF formoje atsidaryti

APIBENDRINIMAS

Laba diena, gerbiamieji, norintys Lietuvai pažangos klestėjimo!

     Aš, Vytenis ALEKSANDRAITIS, ČIA žemiau teikiu nuorodą į savo teiktos informacijos-prašymą: NESKUBĖTI NAIKINTI AKIVAIZDŽIAI SOVIETŲ SUNAIKINTO J. GAGARINO, o taip pat galimai IŠ GYVENIMO PAŠALINTŲ MŪSŲ GERIAUSIŲ IR ATSITOKĖJUSIŲ LITERATŲ P. CVIRKOS BEI S. NĖRIES GATVIŲ PAVADINIMUS.

     Tai teikiu, kaip sovietinėje kariuomenėje su savo prižiūrimu radaru budėjimo metu esu fiksavęs Pirmojo mūsų planetos kosmonauto (J. Gagarino) žudiko-naikintuvo Su – 15-tojo skrydį, pagal 2013-06-11 kosmonauto Aleksejaus LEONOVO  paskelbtą kaltininką dėl pirmojo „žūties“, ir, po to, per kelis metus internete suradęs šios „žūties“ 13-ą „atsitiktinų“ priežasčių katastrofai. Pagal sveiką protą, ar pagal tikimybių teoriją tie „atsitiktinumai“ kelia jų surežisavimo tikimybę, kaip Dirbtinio Intelekto (toliau DI) pavadintos INŽINIERINĖS OPERACIJOS Pirmojo planetos kosmonauto sunaikinimo priemonę. Daug yra požymių, kad minėto naikintuvo debesyse praskridimu; tik 10-15 m atstumu šalia J. Gagarino  metu, - galėjo būti išbandyta autopilotinė užvedimo technika, skirta Zenitinėms raketoms ir klastingai taktikai sukurti, kurią DI puikiai išaiškino mano pateiktose informacijos Prieduose.

     Panašu, jog toks J. Gagarino iš gyvenimo pašalinimo metodas galėjo būti taikytas ir Salomėjai NĖRIAI, atlikusiai ATGAILĄ Juodajame sąsiuvinyje, atsidūrusiajame pas Partizanus (pagal Juozą Lukšą Daumantą, ...) bei Petrui CVIRKAI, šoką gavusiam po apsilankymo tėviškėje (pagal 1961 m. Juozo Baltušio prisiminimus); pirmajam iš rašytojų pradėjusiam apie Partizanus rašyti. Tai 1959 m. pabrėžė Jonas Aistis Lietuvos Aide.

     Jeigu, 2013 m., remontuojant Balio Sruogos butą, buvo rastas NKVD pasiklausimo įtaisas, tai jokių abejonių negalėtų likti, kad sovietinis saugumas „negalėjo“ ir Rašytojų sąjungos pirmininko P. Cvirkos sekti bei stebėti; aiškiai matomus jo nuotaikos pokyčius. Todėl, anot Juozo Baltušio, „... "spec." tarnyboms kitaip mąstančio P. Cvirkos nereikėję.“

     Tokį sovietinį užslėptų politinių žmogžudysčių metodą patvirtina ne tik J. Gagarino, bet ir 2010-04-10 Smolenske Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio „katastrofos“ inscenizacija, kurio lėktuvo susprogdinimo virš žemės įrodymą patvirtina tos vietos dviejų vaizdų iš kosmoso palyginimas per GIF formatą; mano informacijoje, - apie tai ir žymus aviacijos konstruktorius bei garsus Karo istorikas Markas SOLONINAS inžineriškai išdėsto.

     Karui Ukrainoje prasidėjus, reikia pagirti Komisiją, kuri puikiai sovietinių okupantų paminklus pašalino. Tačiau ši „komisija“ verta ir kabučių, apšmeižusi mūsų Didvyrį Juozą Krikštaponį, net neskaičiusi jai teiktos Pažymos, vertos iš didžiosios raidės.

     Todėl jos neteisėtą veiksmą sustabdė Teismas. Juolab, kad ir dėl Salomėjos Nėries „pažymos“ buvo kritikuotos aukštesnės kvalifikacijos akademikų, o apie poetę „komisijos išvadoje“ taip pat yra baisus prieštaravimas, teiktai istoriko V. Klumbio pažymai. O dėl J. Gagarino, aplamai, nėra jokios pažymos, dėl kurio nesąmonę „komisijos išvadoje“ paneigia pats sprendimas, reikalaujantis, ne aišku, už ką, šalinti Pirmojo planetos kosmonauto gatvės pavadinimą, kai Vakarų pasaulyje šis mokslo simbolis plačiai populiarinamas.

     Visų šių nesklandumų samplaikoje, kai ši nekokybiška „komisija“ nutraukė savo veiklą, sugadinusi reputaciją dėl Lietuvos žymių žmonių „vertinimo“, todėl ties jais ir ties Pirmuoju pasaulyje kosmonautu siūlytina sustoti – neskubėti ir nedaryti gėdos tarptautiniam Lietuvos prestižui – netarnauti Kremliaus nusikaltimų slėpimui ir neduoti Kremliaus propagandai pagrindo neigti okupaciją, - ją į „1940 m. revoliuciją“ nesąmonę atgaivinti, duodant Kremliaus ideologams ištrintųjų iš gatvių pavadinimų asmenis paskelbti „kankiniais“, ...

     Kaip su Kremliaus melu negalima kovoti tuo pačiu melu, - apie tai išdėstyta mano prašyme-informacijoje su priedais.
     Šis mano dėstymas yra internete, kurio adresas -  http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/gagarino-nuzudymas/index-lrt.htm

 Pagarbiai.

Vytenis Aleksandraitis