MALONIAI KVIEČIU PASTOVIAI ČIA LANKYTIS, NES PASTOVIAI kelionės-ekspedicijos ĮSPŪDŽIAI BUS ATNAUJINAMI,
kai atrasiu pakelyje internetą.
                   
Lietuvos žemėlapio 400-mečio metus ir skirtas
1863-64 metų sukilimo 150-mečiui
Поездка велосипедом  В Новый год
 посвященная Беларусь карту,400-летию и
1863-64 восстание 150-летие
Padėjusieji pasiruošti ekspedicijai ir idėjos bendrautoriai bei padėjėjai-patarėjai

 pradžią
tinklalapio


Per aplinkos formavimą ši firma kokią įtaką turi rekreaciniam sportui - žiūrėkite ČIA.


 
............................


Šiame rūsyje
 prieš kelionę geriausiai dviračius ruošti

 

Mano SPORTO MOKSLINIS TYRIMAS  prieš kelionę ir būsimasis po josios, keliautojo organizme pokyčiams nustatyti.

 
 

Sporto universiteto Kineziologijos laboratorijoje, kuriai vadovauja habil. m.d., prof. Jonas Poderys

 
ai-
 Mano sveikatos tyrimo aprašymą skaitykite atskirai Sporto mokslo skyrelyje


FotoAparatųMeistrasKęstutis DapkūnasišVišinskio28Kaune

 

 


Kas  tinkaištvermės sportui, tas tinka ir keliautojų sportui


Šių eilučių autorius žygyje naudojasi šiuo sveikatos stebėjimo kompiuteriuką, apie kuriuo naudojimosi duomenis daugiau žiūrėkite ČIA
 

Bendramintis ir dviračių varžybose mano varžovas Alvydas labai padėjęs idėjomis ir ...
 


Baltarusijos KONSULATE GAVAU VIZĄ, nemokomą keliauti dviračiu po Gudiją, kurią pasirašė Ypatingasis Įgaliotasis pasiuntinys Lietuvos Respublikoje Aleksandras Korolas. Aišku, man pranešė, kad nuo spalio 1 d., ar Baltarusijos keliais, ar tik sieną kirsti SU DVIRAČIU DRAUDŽIAMA. Todėl gaištu ir dar neišvažiavau, nes reikia deramai pasiruošti, kad įrodynėti apie tai, kad JAU DVIRATIS IŠRASTAS ir juo naudotis negalima drausti. Ar paklausys Aleksandras Lukašenka manęs, tai matysime.

Todėl nekertu sienos savaitgalyje, kad nereikėtų trypčioti iki pirmadienio, kad ... Žodžiu, matysime, kaip seksis dviračio ratams suktis, skaitykite mano sienoje ir mano tinklalapyje www.kazlusporto.puslapiai.lt

Todėl vakar sostinės Jogailos 11 parduotuvėje "Armijai ir civiliams" įsigyjau šiltą kareivišką olandišką miegmaišį. Kaip matote, jis nėra mažas ir, manau,

su juo nesušalsiu, galima bus sukti pedalus ir žiemą - tam atsargai pasiimu dygliuotas žiemines padangas.

Dviračio "paskutinį patepimą" gavau Jonavos GREITRAČIO žvejų-dviratininkų parduotuvėje, kurią valdo buvęs žymus tarptautinio lygio dviratininkas, Vasilijus Dolgichas ir jo žmona, žymi tinklininkė Donata Dolgichienė. Beje, Vasilijus bendrauja ir su buvusiu garsiuoju sportininku Arūnu Čelkiu - DVIRAČIO RŪSIO savininku Kaune. Jis man ir labiausiai padeda ruoštis ekspedicijoms.

Dar viena nemaloni situacija man ištiko, kad mano Polar širdies pulsometras sugedo nepataisomai. Todėl iš padėties gelbėjo Ištvermės sporto šakų parduotuvės švediškosios Silva verslininkas, žymus pasaulyje orientacininkas, bėgikas ir slidininkas, dabar tampantis net dviratininku ir savo žmonos Aines (taip pat orientacininkės) nešimo Lietuvos rekordininkas bei bėgimo į dnagoraižį rekordininkas Svajunas Ambrazas, kuris atreguliavo laikrodį-pulsometrą Polar RS800 pagal mano svorį, ūgį, ir gimimo datą (kad galima būtų tikslai kalorijas sunaudojamas sekti) ir perdavė man. Taigi jo dukra Vesta Ambrazaite - Lietuvos rinktinės narė, važiuodama į Lietuvos kariškių čempionatą kartu su josios IGTISA klubo pirmininku bei Lietuvos orientavimosi sporto federacijos Orientavimosi bėgte komiteto pirmininku ir žinomu pasaulyje orientacininku Viliumi Aleliūnu, perdavė naują prietaisą. Taigi, dabar jau bus galima ekspedicijoje ir savo būseną bei vietovių reljefo charakterį tyrinėti. Juk prieš 400 metų Mykalas Kristupas Radvilas Našlaitėlis sudarė LDK žemėlapį, tam, kad Lietuvą pasauliui pristatyti. Ir jis kaip vienas pirmasis Lietuvos oficialus keliautojas, keliavęs į Jeruzalę ir aparašęs viduramžių laikų bescelerį, įpareigoja, kad ir toliau KELIONIŲ ROMANTIKĄ TYRINĖTI BEI TOBULINTI keliavimo būdus.

 
 
Ypatingajam ir Įgaliotajam Baltarusijos pasiuntiniui Lietuvos Respublikoje Aleksandrui Korolui PRAŠYMAS dėl vizos EKSPEDICIJAI SU DVIRAČIU ir priedais su straipsniu apie mano žieminę kelionę dviračiu laikraštyje "Ašmianski vestnik" bei Radvilo Našlaitėlio žemėlapio fragmentu Gudijos ir Ukrainos Volynės dalies
Pasididinkite
 
Pasididinkite LDK žemėlapio originalą - šio žemėlapio 400-mečiui pažymėti ir vykdau ekspediciją.

Pasididinkite
VARDAN BŪSIMŲ ANŪKŲ MANO, šios ekspedicijos tikslas yra ir mano senelio Juliaus (Julijono) Aleksandravičiaus genealoginio medžio šaknų paieškoms, kuris labai yra susisijęs su Ukraina, kurioje tarnavo kariuomenėje per pirmą pasaulinį bei pilietinį karus, ir  karo ligoninėje padėjo gydyti sužeistuosius ukrainus, dirbdamas sanitaru ir vaistinės vadovu-provizoriumi bei iš ten parsivežęs mano senelę ten gimusią, mano tėvą 3-jų metų bei tetą vystykluose. Tikiu, kad mano proprotėviai galėjo dalyvauti, kad ir Oršos mūšyje, nes mano senelio senelis ("dedukas"-taip įrašyta gen.medyje), taip pat Julijonas, kaip mano močiūte parašė ant gen. medžio priešašą lenkų kalba, kad jis gime 1808 m. ir buvo stambus dvarininkas Panevežio Upytės. "Tai buvo jo: 1830 - 1835 m. laike sukilimo prieš Rusiją jis perėjo į valstiečius. Turėjo savo herrbą ir antspaudą".
 

Pasididinkite
, o taip pat prašome pastudijuoti du išsamius straipsnius-istorines apžvalgas apie mūšį, kurios sulaukė CENZŪROS socialiniame tinkle Facebook
       

O čia žiemos kelionė
 


Iš laikraščio NAUJIENOS

Žygeivių padermės atstovas dar nesudeda ginklų

Marius GLINSKAS

Kas iš senų jonaviečių domėjosi turizmu, ypač kelionėmis dviračiais, negali įsivaizduoti šios sporto šakos be Vytenio Aleksandraičio. Neseniai šis žilagalvis žmogus sugrįžo iš žygio po Baltarusiją. Kokiais tikslais, kieno vedamas ten patraukė, ir ne vien apie tai, sutiko atvirai papasakoti „Naujienų“ skaitytojams.

 


Apie mano šios ekspedicijos tikslus prašau pasiskaityti žemiau Naujienų skyrelio
   

kelionę-ekspediciją skiriu ir 1863-64 metų sukilimams, nes man mažam senelis dažnai rodydavo tą vietą Kauno Ožeškienės gatvėje vietą, kur buvo Antanui Mackevičiui įvykdytas mirties nuosprendis. Man senelis tai rodydavo, nes jo senelis buvo 1831 metų sukilėlis ir , atrodo, Upytės "dvaro dvarininku, kuris po KARO su Rusija pralaimėjimo perėjo į valstiečius" (taip mano senelė buvo parašiusi mano senelio atsiminimo įdomią frazę, kurią istorikams siūlyčiau tyrinėti abiejų sukilimų kontekste kaip karą su Rusija, o ne kaip "liaudies kovą prieš išnaudotojus", ką mus sovietiniais metais mulkino visa mokyklinė istorija, pradedant nuo TSRS istorijos, iki TSKP istorijos aukštosiose mokyklose. Todėl prašau pažvelgti atskirai į šio sukilimo paruoštą mano skyrelį.

Naujienos iš kelionės
(pradžia nuo apačios)
2. Ašmena - dar aukštesnių aukštumų kraštas
ŽYGIO-EKSPEDICIJOS ŠALTYJE IR RIEDANČIŲ DVIRAČIO RATŲ PER SNIEGĄ BEI LEDĄ . P R A S M Ė

P.S.: Atsiprašau, kad ne nuosekliai dedu įspūdžius, nes žygygyje-ekspedicijoje (viską tyrinėjant kompleksiškai), nėra kada ieškoti interneto, kurio ir surasti pakelyje neįmanoma, o jei ir imanoma, tai vis tiek neįmanoma, kai atsiduri mieste (Ašmenos rajono centre) sekmadienį, kai vienintelė  "Belotelekom-e" vieša  interneto prieiga polisiauja, o visur kitur kaimuose to intrneto nė nėra. Todėl čia ir Facebook-e (pagal mano vardą-pavardę "Vytenis Aleksandraitis" praleidžiu Medininkų pilies bei jos aukštumų nuostabias įpatybes, kuria aprašysiu ir gerokai papildysiu tik vėliau, gal, net sugrįžus iš šio savo dviratinio žygio-ekspedicijos, kurią apibendrinti ir paildyti teks labai rimtai, kad pasiruošti tokiai pačiai antrosios dalies ekspedicijai, ir ją toliau tęsti. visame šio žygio-espedicijos tikslų bei užduočių spektre.


 (Galima pasididinti šią NUOTRAUKĄ)Kai tik pasirodžiau antrą kartą Ašmenoje (jos rajono centre, mane žmonės jau klausinėja, giriasi, kad žinantys, kas aš keliautojas, nes jau apie mane informavo vienas žymus vietinis rašytojas,  Petr-as Šakola, su kuriuo teko susipažinti Ašmenos kraštotyros muziejuje.
Kai Petr-as šalia muziejaus pamatė mano keistą prie dviračio prikabintą namelį su auksiniu kaminu, iš kart jis atlėkė į jį, į kurį pastoviai užsuka, kad pabendraututi su vietos šviesuomenę. Taip mani ir teko susipažinti su vietinės reikšmės rašytoju Petr-u Šakola (ŽIŪRĖKITE NUOTRAUKOJE SUSIPAŽINIMO MOMENTĄ. kai Petr-as man paduoda savo vizitinę).

Tai buvęs mokytojas ir mokyklos direktorius . jis man papasakojo apie savo apsakymą, kai pirmą kartą žmonijos istorijoje į kosmosą pakilo Jurij-usų Gagarin-as., Pasak jo, jis tada susimuliavo ir nenuėjo į kažkokią pamoką. tada per pertrauką pabandė prasmukti, besijaudindamas, kad bus pastebėtas padaręs "šklenką" (šį žargoną paėmiau iš savo vaikystės p[risiminimų). Pagal jo pasakojimą, viena mergaitė, iškišusi galvą išklasės, jam sušuko:
-Petr-ai, žmogus kosmose, kosmose Jurij-us Gagarin-as
!

P.S: NUOTRAUKOJE, prašau atkreipti dėmesį į puikų muziejaus onterjero dizainą.

SEKMADIENIS Ašmenoje.. Jis jaučiasi kaip nuostabi poilsio diena, iš viso rajono suvažiavus į turgų, į bažnyčią ir į cerkvę. Juolab, vakar (sausio 19 d.) provoslavams buvo KRIKŠTO šventė, per kurią vykdomos  ir net maudynės iškirstose eketėse..
 Užėjau pro šiuos vartus į cerkvę. O ten kaip parduotuvėje didžiausia žmonių eilė, kaip man prisimenamos vaikystėje (chruščiovmetyje) eilės prie maisto; cukraus, miltų, ...

Tik toje eilėje žmonių ramumas, jaučiasi dvasinis nusiteikimas. Pasirodo, žmonės eilėje prie švęsto vandens. Įsišnekėjau su keliais provoslavais ir net katalikais, atėjusiais pasimelsti ir į cerkvę. Jie pasakė, kad ir provoslavai ateina dažnai į katalikų cerkves.  Tarp religingų žmoni jaučiasi tolerancija skirtingoms religijome. Sako, kad Dievas tas pats, ir neignoruoja skirtingo tikėjimo į tą patį Dievą.

Kai paklausiau apie religingumą ir šventųjų namų lankymo masiškumo lygį sovietmetyje ir kaip dabar. patikino man žmonės, kad dabar religingumas labai pakilo. Mat, Alšėnuose sovietmetyje net nebuvo kur melstis, nescerkvė ir bažnyčia buvo uždarytos, o pastarojoje net kažkoks buvo įrengtas fabrikas. tik gorbačiovinės "Perestroikos" laike žmonės atsigavo, religija buvo sugražinta į žmonių buitį.

Kaip teko įsikalbėti, (ypatingai, su vakare sutiktuoju Aleksandru Milošu, kuris nustebo, kad yra bendrapavardis garsiajam lenkų poetui - pas jį net ilgokai namuose paviešėjau), pasakė, kad katalikais laikomi, paprastai, lenkai, o provoslavais rusai ir kai kurie baltarusiai. Sako, kad jis pagal dokumentus, kaip ir jo tėvas baltarusis, nors save laiko kataliku ir kildina save nuo lenkų. Savo akimis Aleksandr-as MATĖ TĖVO KARINĮ BILIETĄ, KURIAME BUVO ĮRAŠYTA, KAD LENKAS IR TA JO TAUTYBĘ PERBRAUKUS, BUVO PARAŠYTA, KAD "BALTARUSIS". O, šiaip, jis  laiko dar save "litovcu" nuo bendros Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Kiek teko sutikti žmonių, istorija LDK labai domisi-ja didžiuojasi. Todėl ir su manim pradeda kalbėtis, mane kalbina gatvėje, kai pamato ant dviračio trispalvę ple


Galima atsidaryti visą šį 1935 metų žemėlapį
Tai labai aukštos 1935 metų Lenkijos kokybės žemėlapis, kuris patikslintas  irgi, iš labai aukšto lygio 1915 m. Vilniaus gubernijhos carinio žemėlapio, kuriuyos abu dabar ekspedicijoje lyginu iki dabar nuvažiuoto Liudwikaučiznos, kuriuose sulūžo mano namelio ratas, ir prie kuriuo, tuoj vėl važiuosiu iš Ašmenos, kildamas ir kildamas  ir per kalvas skrosdamas. Siūlau pasigrožėti ikikarinės aukšto lygio topografijos topografų meistriškumu, pilnai atsidarius visą žemėlapį, kuriuo Ašmenos  gyventojai labai didžiuojasi. Tokį jaunystėje turėjau Vilniaus krašto, kurį labai slėpdavau nuo KGB, kuri drausdavo tokio smulkumo žemėlapiais naudotis.
(P.S.: Galima PASIDIDINTI) JAUNIEJI GUDAI MAN DOVANOJO KNYGĄ-ALBUMĄ apie Ašmenos kraštą.

Keliauti ir bendrauti su žmonėmis sekasi visai neblogai. Ypač, didelį dėmesį gaunu iš jaunųjų žmonių Artūr-o ir Pavel-o, kurie didžiuojasi savo Gūdų šalies istorija, turinčią dau bendro su Lietuva. Stebina jaunųjų žmonių išprusimas ir  puikus istorijos žinojimas, domėjimasis jaja bei didžiavimasis. Kadangi iš Alšėnų (tik apie 20 km nuo Ašmenos į pietus, įki kurių dar aš nedavažiavau-pusiaukelyje įstrigau) yra kilęs Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karalius Vladislovas, todėl jaunieji gudai istorijoje mano didelį savo šalies demokratijos bei cicvilizacijos išsivystymą, su labai rimta konstitucija, kurios dėka karaliumi galėjo tapti ir netpaprastas eilinis bajoras iš Alšėnų žemės. Labai įdomus jaunųjų ir politinis požiūrisį tautiškąsias tolerancijas kitųtautų atžvilgiu, į ekonomikos svarbą ir nelabai žavisi savo šalies vadovu, atseit, žymiai "prastesniu, nei kaimynų V.Putinas". Aišku, kelionėje statistika užsiiminėti nėra galimybės, bet, tai tik tokios pakelyje mano sutiktos tendencijos, bylojončios, kad su kaimynine ir bendros istorijos Gudija Lietuvai bendrauti labiau reikėtų 

 

 
 
 


1. Medininkai-paskutinis ir aukščiausias Lietuvos taškas.
Žiūrėkite Medininkų pilį iš to paties taško prieš 150 metų Napoleonas Orda (mano senelio senelio 1831 metų sukilime bendradalyvis) šitą paveikslą piešė iš tos sodybos, iš kurios dabar gavau intertnetą ir tų šeimininkų dukrelė Nastė padėjo man su savo internetu šią nuotrauką įkelti.


Šis mano nusifotografavimo taškas netikėtai išnyro, nusileidus nuo miestelio kapų. Ir kaip tik tas mano sutapimas, kad šią didingą Medininkų pilį pamačiau, būtent, iš tos vietos, kurios piešė prieš 150 metų garsus dailininkas Napoleonas Odra. Kadangi šis dailininkas buvo 1831 metų sukilėlis, kaip ir mano senelio senelis ( pagal mano močiūtės įrašą "po karo su Rusija perėjusio į valstiečius"), taip ir šis dailininkas, grįžęs iš užsienio, jau kito, dabar 150-MEČIO JUBILIEJINIO  1863-64 m.m. sukilimo išvakarėse, pradėjo tapyti didingus LDK palikimo objektus. Matyt, šią mano senelio senelio bendražygio dvasią mano seneliui perdavė jo sūnus-t.y. mano senelio tėvas, buvęs beveik višsųKląstingas yra juodas lokys todėl, kad jis ėda ir kritusiusgyvūnus ir todėl  Aukštaitijos bažnyčių vargonininku. Tą dvasią savo senelio pamenu, kaip jis jaunystėje, irgi, buvo pamėgęs molbertą ir mėgo tapyti reikšmingus objektus. Todėl šią ekspediciją ir aš skirsiu šių fiksacijų pėdsakais.


Šio namelio nėra, bet kiek arčiau Napoleono Ordos tapomo molberto ir už jo nugaros miestelio parduotuvė bei minėta mano 7-tos klasės mokinukės, mokančios gerai 3 kalbom kalbėtis (ir net lietuviškai gerai) Nastios tėvų sodyba. Šitaip Napoleonas Odra matė tokią pilį. Šie likučiai sienų ir bokšto aiškiai įžiūrimos po restauracijos, kur yra ryški riba tarp suklotų dabartinių plytų ir buvusių pilies akmenų.


Medininkų miestelis geroku atstumu nuo pilies, apjuosė šią pilį iš visų pusių. Keista, kad ši pilis stovi ne pačioje aukščiausioje miestelio vietoje. Todėl reiktų aiškintis su kariniais strategais, kodėl pasirnkta, matyt, reikšmingesnės reljefo detalės. Tolumoje matomame bokšte, pernai baigtame statyti, jau įrengtas liftas ir kažkokiame aukšte yra Brazauskienės vyro Mykolo Algirdo surinktų ginklų kolekcijos ekspozicija.

   

SAUSIO 13-osios IŠVAKARĖSE Medinininkų PYLYJE SUTIKAU KLĄSTINGĄJĮ JUODĄJĮ LOKĮ

      Kląstingasis juodas lokys, kitaip dar vadinamas baribanu, yra pqavojingas todėl, kad jo neapgausi - neapsimesi mirusiuju jį sutikęs miške, kaip nuo rudojo lokio galima apsisaugoti, nes juodasis tvarko ir kritusius gyvūnus. Labai neaišku, kuo čia į Medininkų pilį atsibąstė tas baribanas, jei jo populiacijos arealas yra visa Šiaurės Amerika, Kanada iki Ramiojo vandenyno? Juk baribanai mūsų kunigaikščių medžioklės plotuose niekad nesimaišė.
    Būtent, sausio 13-osios išvakarėse prieš pilį senoje sodybėlėje su vietiniais Medininkų gyventojai kraštotyriški padirbėjau. Jų atsiminimuose mūsų šalį 1940 metų meškos užpuolimas atmintina iki šių dienų, kai vos po kelioliką hektarų turintys ūkininkėliai buvo "išbuožinami", buvo suimti ir nuvaryti į Ašmenos koncentracijos stovyklą. - visi padargai buvo atimti-į kolchozą suvilkti.
        Teko man ir Lenkijoe su dviračiu važinėjant, aptikti viename Mlynarų (liet. "malūnininkų" kaimelyje netoli Elko vietos šviesuolio, mirusio  kaimo muziejininko našlę iš Pavilnijos, kuri dar jaunutė, tais 1941 metais prieŠ    pat karą su dviem broliais buvo suimta ir į Naujosios Vilnios kalėjimą patalpinta.  Po to visus vyrus ir josios brolius, kaip "buržujus", nes jie žemės ūkio profesinėje mokykloje mokėsi, buvo išvaryti gylyn į Rusiją. Kitą dieną ir moterų kolona buvo išvaryta, bet vėl tuoj pat į Naujosios Vilnios kalėjimą buvo sugrąžinta. O naktį prasidėjo Naujosios Vilnios bombardavimas. Moterys tą mano sutiktąją kaip mažiausią užkėlė į palubes kalėjimo rūsio, kad pro palubių langelį pasižiūrėtų, kas darosi. Ji tada pamatė visą Naująją Vilnią degančią.  Greitai įš kalėjimą subėgo ir gyventojai, kad išlaisvinti suimtąsias - nes sovietinė kalėjimo sargyba išsibėgiojo. Ji pasakojo, kaip žmonės verkė, kai kalėjime nerado savų žmonių, kurie jau buvo kolonomis į Rusijos gilumą išvaryti.
     Taigi, ta muziejininko našlė iš Pavilnijos, kuri man dar dainą apie nuostabiąją Viliją sugied ojusi buvo - daugiau savo brolių nematė ir nieko apie juos nežinojo. Tik Sovietų Sąjungai subyrėjus, ji gavo žinią, kad jos broliai kažkur link Smolensko genami - VISI BUVO SUŠAUDYTI. Pamenu, kaip Lenkijos kariuomenės genocido  kapinėse Chatynėje mano auklėtinio tėvas brežneviniais metais dėjo vainikus prie aukų kapų, kaip, neva, prie "fašizmo" aukų, nors, iš tikrųjų, tai buvo stalinizmo genocidas.
    Vakar iki vėlumos besikalbėdamas su vietiniais Medininkų gyventojais, išsiaiškinau vieną labai įdomų dar niekur neminimą faktą, kad vokiečių laikais Medinininkų pilyje buvo sovietinių karių belaisvių stovykla, iš kurios arkliais į kapines buvo vežami laidoti mirusieji.

     Taigi. sausio 13-tosios proga teks ,am pravažiuoti ir pro Medininkų pasienio posto žudynių vietą, kurios bėl neseniai medžiaga dingo/ Vadinasi, DAR slankioja svetimos meškos.

       

Akibrokštas mano kelionėje

nes tekoo nutraukti ekspediciją todėl, kad nėra Medininkuose bankomatų. Jei nori pasiimti pinigus, reikia važiuoti į Vilnių. Todėl aš nuvažiavau į Kauną, kad pasiimtavo pensiją, nes ekspedicijoje, važinėjant po Lietuvos ar Gudijos  gūdžius kaimus, tikrai, jokių bankomatų, ar "bobučių" atsiskaitinėjančių su bankomato kortele, matyt, nerasiu pakelyje.


AUKSINIS KAMINAS

Taip jau gavosi, kad šis kaminas tik dėl grožio. Bet grožis labai sveria, nes auksas yra pats sunkiausias metalas. Mat, mano dviračio namelyje buržuikės UGNIAI ATSPARIOS MEDŽIAGOS LABAI LENGVAI UŽSIDEGA, net lengviau už apsaugojamas medžiagas, kaip brezentą ar poelitileną. Pridėjau degtuką prie stiklo audinio i jis sėkmingai pradėjo degti ir degdamas lydytis. Mat, jaunystėje nepamenu, kad stiklas tikras degtų ir iš stiklo gamintas stiklo audinys, iš kurio gamindavomės slalomui baidares, taip pat degtų. Pamenu, pirmasis autolenktynininkas, šviesiosios atminties .... Jorudas pirmasis Lietuvoje buvo pasigaminęs sportinę mašiną iš stikloplastiko ant Volgos variklio bazės. Deja, jis Vakarinių naujienų prizo varžybose Antakalnyje, lenktyniaudamas su nusipelnusiu sporto meistru >>> Zacharovu, lenktyniavusiu irgi su stikloplastikiniu kėbulu ZIL-111 (valstybinės mašinos) bazėje, turinčios per į,į tūkst kūbikų, ant posūkio per greitai važiuodamas, kad išgelbėti žiūrovus, pasuko automobilį į medį ir jame žuvo. Jo pusę automobilio perlūžo ir įlipo į tą medį. Žuvo, nes buvo jo laisva galva, kuri iš inercijos nutraukė visas kakle gyvybines funkcijas.

 


Daug kas rašo.kad save saugočiau kelyje. Deja, ką čia "nusisaugosi". Aš nesu milijonierius, kad save nusisaugočiau ir kad galėčiau šelpti pasaulines pramonininkų užgaidas. Mat, per jų išsidarinėjimus, buvau, kaip tik čia važiuoti be šviesų. Mat, mano buvęs žymus dviratininkas, o dabar dviračių geriausias Lietuvoje meistras įdėjo man lemput ne halogeninę, o paprastą, kad galėčiau ją pasikeisti. Kaip tik, ir ji perdegė. Nuo dinamos, esančios rato viduryje, matau, kibirkštys eina. Vadinasi, kažkas su lemputę atsitiko. Bet, deja, nesugebėjau šviestuvo atidaryti - reikia specialius mokslus baigti, kad suvokti užslėptą jo atidarymą. Tik, darbo dienai prasidėjus, paskambinau meistrui, ir jis konsultaciją davė, ką reikia pasukti, kad atidaryti. Deja, nesiplėšiau, nes kai pradėjau ieškoti atsarginių lempučių, jau visą Lietuvą išvažinėjau, Medininkuose palikęs dviratį, kad šviestuvui surasti lemputę. Todėl Dorulis Žvirblis ir nesupranta, ko aš grįžau į Kauną nuo pasienio. Mat, čia ties kelio susiaurėjimu, kur yra stotelė, susidarė mašinų ir fūrų eilė paskui manę važiuojantį. Todėl nutariau pasitraukti į šalikelę, plytelėmis nuklotą, užleisti mašinoms vietą. Deja, be šviesų važiuodamas, nepamačiau, kad šaligatvis prie kelio turi bardiurą ir mano namelis su dviračiu nuo bardiuro atšokęs, užsiskersavo ir apvirto po mašinos ratais, kuri, dar, ir užvažiavo ant mano namelio. Todėl norėjo vairuotojas kviesti policiją, kaip nukentėjęs, nes jis ieškojo savo mašinoje įbrėžimų nuo mano namelio. Aš pradėjau raminti jį, kad jeigu nenukentėjo vos ne iš popieriaus mano superlengvas namelis, tai jo mašina, tikrai, nuo to namelio negalėjo nukentėti. Žodžiu, po avarijos, vos susitvarkiau, kad fūras praleisti, nes užmesti namelį su dviračiu apvirtusiu ir dar perkrautu daiktais - ne toks jau paprastas darbelis. Aišku, tada ir pernakvojau štai šioje stotelėje. TĮik turėjau eiti naktį toliausiai į kaimus ieškoti pas žmones vandens, nes Medininkų-Ašmenos aukštumose vandens, tikrai, trūksta. O dabar trečią parą po visą Lietuvą ir josios sostinę ieškau atsarginių lempučių. Bet visos parduotuvės mane tikina, kad tų lempučių niekad prekyboje ir nebuvo. JEI PERDEGA LEMPUTĖ-PIRK VISĄ ŠVIESTUVĄ AR LIUSTRĄ. Tas pats ir su akumuliatoriais telefonų bei fotoaparATŲ. mAT, KELIONĖJE REIKIA DAUG FOTOGRAFUOTI, TODĖL REIKIA PASIIMI DAUG FOTOAPARATŲ, KURIE IŠSIKRAUNA GREITAI, IR MIŠKE, TIKRAI, PRIE MEDŽIO NEPAKRAUSIU. TAS PATS IR SU IŠMINTINGAIS TELEFONAIS, NES REIKIA SU JAIS DAUG KELIONĖJE OPERACIJŲ ATLIKINĖTI - PER džps-Ą susiorientuoti, skaičiavimus atlikinėti ir ... O, tai čia pat telefonas ir išsikrauna. Mat, prie pedalų dar nesugalvojau dinamos, kad telefoną, fotoaparatą ir kompiuterį mano dviratis mano kojų pagalba pasikrautų. Bet, atleiskite, AŠ NE MILIJONIERIUS (nors milijonus jau turiu baltarusiškos valiutos), kad su keliais išmintingais telefonais į žygį leistis. Užtenka, kad po vojažo dabar prie savo dviračio grįžtų su šviestuvais apsikrovęs ir jiems visus pinigus išleidęs. Valgyti neturėsiu ką, bet šviestuvus atsarginius, tikrai, turėsiu ir tą auksinį kaminą iliuminuosiu važiuodamas tamsiu paros metu.

 

Mieli Lietuvos žmonės ir mano kolegos orientacininkai!

     Sveikinu Jus su Naujaisiais dar niekam nežinomais Lietuvos pristatymo 400-mečio jubiluiejaus metais; po to, kai 1613 metais Amsterdame buvo atspausdintas  Lietuvos kultūros ir valstybės veikėjo Mykolo Kristupo Radvilo NAŠLAITĖLIO sudarytas LDK žemėlapis. Jį; vienintelyje pasaulyje išlikusį egzempliorių, saugomą seniausiame Skandinavijos Upsalos universiteto bibliotekoje, jau užpernai aš buvau aplankęs, kai su dviračiu grįžinėjau iš Londono olimpiados. Toje bibliotekoje mačiau neįkainuojamas saugomas vertybes, bet šio žeėlapio pamatyti nebuvo įmanoma, nes Švedija neturi lėšų restauracijai, kad jį galima būtų eksponuoti. Todėl ten nusipirkau per 500 megabaitų to žemėlapio kopiją su teise eksponuoti ir platinti.
      Todėl visiems siūlau prisidėti populiarinant Lietuvos pasauliui pristatymo istorinę svarbą, svarbą kartografijos, iš kurios išsivystė topografija, kaip svarbiausia ir geriausia pasaulio kraštų pristatymo bei pažinimo priemonė, virtusi į pasaulio mokslinį bei techninį įsisavinimą per kartografiją. Kartografija tapo ne tik kaip viena iš svarbiausių keliavimo, bet ir  viena efektingiausių žmogaus ugdymo elimentu, net puikia sporto priemone lavinti HARMONIONGAI visas dvasines, psichines (orientacijos) savybes per visapusišką visuminį (Holistinį) ir fizinį (kūno kultūtos) lavinimą, tinkantį sveikos gyvensenos bei efektingiausiam sveikatos stiprinimui gamtoje, judant ar sportuojant su žemėlapiu. Juolab, kad šį metodą galima naudoti net visoms sporto šakoms, kaip vieną iš puikiausių priemonių bendrosioms pamatinėms savybėms pastiprinti.
      Todėl šį sveikinimą, mielieji, Jums rašau nuo dviračių ratų, pradėjęs keliauti, būtent, per LDK žemėlapio 400-mečio žemėlapio vietas, kurių pasikeitimą kviečiu stebėti kartu su manimi, keliaujančiu per šį geografinį-istorinį Radvilo NAŠLAITĖLIO sudarytą darinį. 

 

Ypatingai į šį įvykį norėčiau atkreipti dėmesį keliautojų ir orientavimosi bei rekreacinio sporto šakų atstovams ir jų labiausiai besiaukojantiems žemėlapininkams (jų sudarytojams), kurie tą darbą atlieka iš entuziazmo. Tą`parį darė ir Mykolas Kristupas Radvilas Našlaitėlis, žemėlapį sudarinėjęs, grynai savo iniciatyva ir iš valstybės neprašęs paramos. Jampadėjo T.Malovskis. Aišku, kad tokio didelio darbo jiedu megalėjo atlikti. Todėl btina ištyrinėti Radvilų atchyvus., iš kurių galima būtųmustartyti krašto kartografavim metodiką.

Jau pasibaigė 2013 metai ir Lietuva dar nežino, kad šie metai turjo būt skelbiami Lietuvos žemėlapio metais. Todėl Naujieji 2014 metai turėtų  Lietuvos PASAULIUI PRISTATYMO 400-mečio METAIS.  Tai antras labai svarbus įvykis po Lietuvos vardo 1000-mečio, kurio šventei vadovavo mano kelionių  ir kraštų pažinimo mokytojas, šviesiosios atminties Gediminas Ilgūnas, su kuriuo susipažinau 1969 metų rudenį Jonavoje, kai reikėjo atkurti jo įkurtą ir KGB uždraustą rajono turistų klubą. Tada buvęs politiniu kaliniu ir disidentu buvo jau žinomas Lietuvoje kaip garsus keliautojas-kraštų tyrinėtojas. Jis tada pagarsėjo dviračių kelione skersai Sovietų Sąjungos nuo Baltosios iki Jodosios jūrų  ir turiningiausia organizuota ekspedicija 1831 metų sukilėlio bei tremtinio, garsiausio pasaulyje Sibiro tyrinėtojo-geografo Jono Čerskio keliais.  Kai tais metais buvo atkurinėjamas klaubas, rajono partijos komitetas nurodė klubą atkurti taip, kad niekas iš jonaviečių nežinotų, kad tame mieste gyvena "liaudies priešas" - šis žinomas visai Lietuvai keliautojas. Deja, jis Jonavai privalėjo būti nežinomu. Ir nežiūrint to, kad man teko atsisveikinti su ideologiniu darbu rajono komjaunimo komitete, bet atkuriant klubą,  pavyko jo kinofilmus parodyti apie minėtą ekspediciją. 
Kadangi mano senelio senelis taip pat buvo 1831 metų sukilėlis,.todėl šią ekspediciją skiriu taip pat to 1831 metų sukilimo tęsiniui po 32 metų bei žvalgybai į 2015 -uosius JUNESCO paskelbtuosius  Tado Kosciuškos sukilimo bendrininkui Oginskio 250-mečio metais.


Pag
rindiniu tikslu mano antros dalies kelionėje per Gudiją (Baltarusiją); kuri bus tęsiama ir vasarą,
 manęs turės laukti Nasvyžius, iš kur Radvilas Našlaitėlis
organozavo žemėlapio sudarymo darbus.

 

D ė m e s i o !  Netikėta staigmena Medicinos banko keitykloje! (Staigmena ne tai, kad tapau milijonieriumi, įsikeitęs savo pensijos dalį į gudišką valiutą)
S t a i g m e n a , kad broliška Gūdų šalis PASISITINKA MANO ASMENINĘ EKSPEDICIJĄ
SU JOS PAGRINDINĖS IDĖJOS SIMBOLIAIS,
 IŠLEISTAIS ANT BALTARUSIŠKŲ 1000000 (šimtą tūkstantinių) RUBLIŲ KOPIŪRŲ
! ! !
.

P.S.: galima pasididinti

   Nustebimui ribų nebuvo, nes tai stresų diena, kai joks Lietuvos rimtas bankas nekeičia mūsų rytų kaimyninės šalies valiutos, nes su šia šalimi neprekiauja.. Sužinojus visai atsitiktinai, kad yra kažkoks Medicinos bankas, bandžiau juo domėtis. Bet, pasirodo penktadienį visos įstaigos anksčiau baigia darbą ir man pasiūlo į Kauną iš Baltarusijos atvykti pirmadienį, ir išsikeisti šiai šaliai reikalingą valiutą.. Išgelbėjo 118 informacija, kuri pranešė, kad Mediciinos banko keitykla yra Vilniaus geležinkelio stotyje. Kai sužinojau, iki traukinio išvykimo liko visai ne daug.     
      
Gerai, kad troleibusas per sankryžas važiavo vien po žaliomis šviesomis. Įlėkiau uždusęs prie kasos, žvelgdamas į tablo perono numerį. Regėjimui turiu nusiskundimų, bet savo amžiaus grupėje galiu didžiuotis, kad man dalyvaujant varžybose dar nereikia akinių, kad orientuotis miške ir skaityti žemėlapį bėgant, slystant slidėmis ar dviračiu važiuojant. Nors tablo buvo labai silpna, bet vienetą įspanginau prie perono skaičiaus vietos. Juk, aišku, kiek kartų važiavau į Vilnių, visad sėsdavausi pirmajame perone. Pirkdamas bileto nesupratau, kam prie to vieneto, yra, lik ir kitas skaičius, lyg, dar vienas vienetas. Kažkoks absurdas, kai tik 3 peronai, o čia dvižnklis skaičius.  Nusipirkus bilietą, liko dar 5 minutės ir nutariau bufete nusipirkti bandelę. O bufetininkė, lyg, tyčia, labai lėtai aptarnauvo, gražą ėjo man ieškoti į kitas net patalpas, gal, iš savo piniginės persirengimo kambaryje. gerai, kad perone nematau atvažiavusio traukinio. bufetininkė sako, kad visad traukiniai veluoja, nors į Vilnių, na, niekad nemačiau ne laiku išvažiuojančio. Per garsiakalbius kažką informatorė sako, kur sėstis į traukinį, o traukinio nematau. Nuėjau aiškinti, kur dingo traukinys. Juk iki išvykimo liko jau mažiau, kaip minutė. Pasirodo, reikia eiti į perono galą kairėn - ten sovietiniais metais prisiminiau buvusį 11-tą ir 12-tą peroną. Liko tik 30 sek.  Taigi, apie 150 m atstume man reikėjo daryti pasaulio rekordą. Aišku, kad tai ne mano jėgoms, nors visas atidaviau, niekad gyvenime nebuvęs sprinteriu. Gerai, kad traukinys kelioliką sekundžių pavėlavo. Todėl pribėgau prie traukinio elektrovežio galo tada, kai jis jau pradėjo judėti. deja, iki durų reikėjo man  dar pabėgti keletą metrų, bet traukinys  pradėjo važiuoti greičiau, nei aš bėgu ir jo aplenkti man nepavyko, kad pribėgti prie dūrų ir jas padaužyti. Todėl atlikęs gerą sprinto treniruotę. Grįžau prie kasų ir pareikalavau, kad man paduotų nedelsiant kitą traukinį, kuris pavytų tą, į kurį pavėlavau. Man informatorė aiškinti pradėjo, kad reikėjo man klausytis josios, nes ji kas 5 min. kartojo, kaip reikia patekti į traukinį. Ir, tiesa, girdėjau, kad ji kažką kalbėjo, bet aš su bufetininke tada aiškinausi ir laukiau atvykstant traukinio į 1-ą kelią.  Kai pradėjo aiškinti informatorė, kad užsieniečiai susiranda peroną, deja, aš jai pretenziją išreiškiaui, kad yra aiškiai dideliais skaičias nurodyti tik 1-mas, 2-as ir 3-čias peronas, o 11-to jokio nematau. Tada ji pasiūlė pažiūrėti į tamsiame fone apačioje įsižiūrėti į mažyčius 11-to ir 12-to perono skaičiukus. Tda aš pareiškiau, kad PASTARIEJI PERONAI TURI AIŠKIĄ . D I S K R I M I N A C I J Ą , KURIEMS NEPELNYTAI SKIRTI MAŽESNI SKAIČIUKAI, IR DAR TAMSIAME FONE.
    Dar didesnis buvo akibrokštas, kai gražinant kasininkei bilietą ir perkant į kitą traukinį, pareikalavo  primokėti dar du litus. O man pavėlavusiam per apgavystę, norėjosi, kad man kasininkė primokėtų už klastas stotyje. Juk jau nuo sovietinių laikų praėjo daugiau nei 20 metų ir daugiau, nei ikikarinio laikotarpio Lietuva buvo nepriklausoma. Todėl tuos peronus jau pamiršau, kai atsirado dviaukščiai modrniški traukiniai. Bet, kai kasininkė pasakė, kad tai brangesnis traukinys, nes jis greitesnis, aišku, tada ir apsidžiaugiau, kad po 27 min. kitas traukinys lenktyniaus su tuo traukiniu, kuris manęs nepalaukė, ir į sostinę atvyks tik 6 min. skirtumu.

Taigi, tapus milijonieriumi, dėl Baltarusijos valstybės pagarbos Radvilų giminei. Neatsitiktinai Ypatingasis ir Įgaliotasis Baltarusijos Pasiuntinys Lietuvos respublikoje Vladimir-as Nesterovič-ius Dražyn-as, kuris  suteikė mano ekspedicijai nemokamą vizą, būdamas Nesvyžiaus rajono vykdomojo komiteto pirmininku, užsiiminėjo tos ant banknoto pavaizduotos pilies restauracija, išrūpino iš JUNESCO lėšas šiai restauracijai, kuri dabar tapo Baltarusijos valstybės pasididžiavimu. Todėl Nesvyžiaus pilies paveikslas, pieštas garsiojo Napoleono Ordos ir dėl jo atvaizdų uždėtų ant banknuoto, būtent, to paties dailininko, kuris Medininkų pilį nupiešė, ir, kurią, dabar panagrinėjome aukščiau. Juk ant baltarusiškojo šimtątūkstantiniojo rublio pavaizduota Nesvyžiaus pilis yra senovės aiščių žemėje. Matyt,  ir buvo jų atsparos punktas, tik, gaila, nėra duomenų. Pirmosios žinios ap[ie Nesvyžių  yra tik nuo 1224 m., kurio kunigaikštis Jurgis žuvęs kovose su totoriais. Prieš XIII a. vidurį Nesvyžiaus kunigaikštija buvo Lietuvos valdžioje. O 1388 m. Nesvyžiaus kunigaikščiai Grigalius ir Jonas pareiškė savo ištikimybę Jogailai ir priklausė sritiniam Naugarduko kunigaikščiui Dmitrijui Kaributui. Matyt, Nesvižiaus kunigaikščiai išmirė ir 1430 m. jau valdė Teodoras Kaributaitis; Alfgirdo vaikaitis, vėliau jo įpėdiniai: Daško, Vosylius ir kiti. Dydysis kunigaikštis Aleksandras 1492 m. Nesvyžių atidavė Petrui Jonui Kiškai už tam tikrus patarnavimus. Kiškos čia pastato pirmąją Romos katalikų bažnyčią. be jos buvo ir cerkvė. Paskutinė Kiškų giminės atžala, Stanislovo duktė 1513 m. ištekėjo už Jono Mykolo Radvilo, vadinamo Barzdočiumi, Polocko pylininko. Ji įnešė į Nesvyžių Radvilų turtus. Po jos mirties Nesvyžius galutinai atiteko Radvilams, nes liko du sūnūs: Jonas V, ir Mikalojus VI, garsus savo giminėje ir visame krašte, vėliau pramintas Radvilu Juodoju. Mikalojus 1547 m. gavo iš imperatoriaus Karolio V-tojo Šventosios Romos Imperijos kunigaikščio titulą, kurį karalius Žygimantas Augustas 1549 metais seime patvirtino. Radvilas pradėjo titulotis Olyvos ir Nesvyžiaus kunigaikščiu. Jo laikais Nesvyžius išaugo ir išgarsėjo. Mat, Mikalojus susigiminiavęs su karalium, išleisdamas už jo savo seserį barborą ir pasiekęs Vilniaus vaivados, didžiosios kunigaikštijos maršalkos ir kancleriovietų, lengvai išgaudavo miestams privilegijas. Be to, jis buvo karštas Lietuvos-Lenkijos unijos priešininkas, politiniais sumetimais, dargi, atsimetęs nuo katalikų, priimdamas kalvinizmą. Todėl Nesvyžius tapo Lietuvos reformacijos centru. 1562 m. Danielius iš Lečynos čia įkūrė spaustuvę, spausdinusią tik lenkų ir gudų kalbomis.1565 m. Radvilas mirė Vilniuje, o jo sūnūs Mykolas Kristupas, Albertas, Jurgis ir Stanislovas nebuvo uolūs reformacijos šalininkais, o Mikolas kristupas, pramintas NAŠLAITĖLIU, tapo kataliku, keliavo į Šventąją žemę (Jeruzalę), parašydamas vidurmažių laikų bestcelerį. jo palydovu šioje kelionėje buvo  Kauno miesto kaštelionas Andrius Skorulskis (šiauriniai Kauno miesto tvirtovės vartai vadinosi Skarulių vartais, iš kur kelias palei Nerį, dabartine Jonavos gatve) ėjo per Karmėlavą į Skarulius. Taigi ši didikų giminė, susigiminiavusi su Kosakovskiais, davė vėliau pradžią Jonavos miestui atsirasti, dėl kurios istorijos ir jos įkūrimo esu asmeniškai daug nuveikęs, kad išaiškinti politines istorijos falsifikacijas šio miesto įkūrimo peripetijose.
    Taigi, Nesvyžiaus bažnyčia su spaustuve 1582-11584 m.m.atitenka jezuitams, kurie pastatė didelę kolegiją 200 asmenims. ir ją gausino įvairiais turtais. Nesvyžius XV amžiuje Kiškų laikais buvo medinė ir labai menka. 1584 metais Radvilas Našlaitėlis padėjo jos kertinį akmenį mūrinės pilies statybai. Apie 1600 metus pilis buvo baigta. Tokia pilis jau galėjo atremti  besiformuojančios artilerijos puolimus.
     Našlaitėlio laikais Nesvyžiuje buvo atidaryta gramatikos mokykla, padėtas kertinis akmuo jėzuitų katalikų bazilikai. ji buvo baigta statyti ir pašventinta 1593 metais ir yra dižiulis miesto papuošalas. Joje ir priglausti Radvilų karstai. Susirūpinta ir miesto išvaizda tada, kai jis buvo netvarkingai mediniais pastattais išstatytas. Jo statybai iš užsienio buvo atgabenta puikių amatininkų, pramonininkų ir pirklių bei1856 m. karaliaus privilegija sulygino Nesvyžiaus miestiečius su kitų valstybės miestų gyventojais. Šią privilegiją 1595 m. patvirtino Žygimantas IV-tasis. Našlaitėlis dar aprūpino dar mokyklą ir ligoninę, įsteigė labdaros draugiją. 1856 m. savo asmenine privilegija atidavė daug savo asmeninių turtų. Miestas greitai suklestėjo. Karalius Steponas Bartoras suteikė jam herbą. 1590 m. Našlaitėlis su savo žmona įsteigė pirmąjį Lietuvos benediktinų vienuolyną, vėliau bernardinų, užrašydamas daug turtų,. radvilas Našlaitėlis mirė 1616 metais. jo įpėdinis - sūnus Jonas Jurgis gražiai priėmė karalaitį Vladislovą IV-tąjį, kai jis pro Nesvyžių traukė į žygį prieš Maskvą. Atsidėkopdamas karalaitis, įžengęs į sostą, 1633 metais patvirtino visas anksčiau turėtas miesto privilegijas. dar vėliau Radvilų įpėdiniai stato unitų cerkvę. Pradėtos ketursavaitinės šv. Mikolo mugės, išplėsti turgai, mieste gyvenantys valstiečiai išlaisvinti iš baudžiavos ir sulyginti su miestelėnais.

 

 

     

Laiškas Ypatingajam Įgaliotojam Baltarusijos pasiuntiniui Lietuvos Respublikoje  Vladimir-ui Nesterovič-iui Dražin-ui


 

Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką .Drazin-as Vladimir-as Nesterovičius.   Tai  buvęs Baltarusijos valstybės vicepremjeras

Gimė 25 rugsėjis 1947 m. Dražyne, Minsko regione. Aukštasis mokslas - baigė Darbo Raudonosios Vėliavos ordino  Baltarusijos politechnikos institutą , inžinierius mechanikas ; Minsko aukštosios partinės mokyklos .

 

Jis pradėjo savo karjerą 1965 metais dfirbdamas mokytoju Стародорожском  (verčiasi “Senųjųi Keliių) rajone. Minsko sritis. Tarnavo kariuomenėje nuo 1968, dirbo Baltarusijos automobilių gamykloje . Nuo 1981 dirbo  Minsko srityjes Nesvižiaus rajone, nuo 1991 m. Nesvizhsky (liet. Nasvyžiaus)  - rajono vykdomojo komiteto pirmininkas. Šiose pareigose ir vėliau pasižymėjo išrūpinant lėšas JUNESCO reikšmės Nasvyžiaus rūmų rekonstrukcijai. Nuo 1998 Minsko rajono vykdomojo komiteto pirmasis pirmininko  pavaduotojas. Nuo 2001 iki 2005 ėjo ministro Baltarusijos Respublikos vicepremjero pareigas..

 

Išrinktas Liaudies deputatas Aukščiausiosios Tarybos dvylikto sušaukimą .

 

Nuo 2005-2008 - narys Nacionalinės Asamblėjos Baltarusijos Respublikos . 

Vedęs, turi sūnų ir dukrą.

 

Чрезвычайный и Полномочный Посол Республики Беларусь в Литовской Республике
Владимир Нестерович Дражин

 

От пенсионера, энтузиаста спортивного туризма и краеведения

Витяниса Александраитиса

проживаю в Литве, Ионава, Хемику 41-48

 

ПРОШЕНИЕ

 

Пожалуйста, позвольте мне сделать спортивную краеведчискую экспедицию велосипедом в этом году на Новыи 2014 год по историческим местам Беларусии, чтобы отметить 400-летие Беларусскои карты, которую составил Михаил Кристофер Радзвил СИРОТКА и упомянуть 150-лете, 1863-64 восстание крепостных,  которое возглавил  молодой белорусский писатель, журналист, юрист Константин Калиновский. Он редактировал газету на белорусский язык „Mужицкая правда“, который первым рассказал о белорусской нации на самоопределение, и что в 1864 году. 22 марта, Вильнюсе на Лукишскои площади был повешен. (Это будет 150-летие)

  

  Отображение  Беларусскои карты, это средневековыи шедевр, опубликован в Амстердаме в 1613 году единственный в мире, хоронится в старейшем университете Скандинавии; в Упсалскои университетской библиотеке, где я был в прошлом году, когда велосипедом ехал на Олимпийские Игры в Лондон и обратно через Швецию. В библиотеке я получил копию этой карты, которую приложу часть Беларусь и всю карту с уточнением по маршруту поездки, которую буду уточнять средневековые погрешности и иx показывать в Интернете.

 Путешествуя впечатления от этой экспедиции постоянно буду довать в Интернете по адресу http://kazlusporto.puslapiai.lt/dviratis/ldk-zem-400-metis%20ir-1863-64%20sukil-150-metis/index.htm Маршрут путешествия полагаю по западнои части Беларуси, выезжая на Несвяж, в котом Михаил Кристофер Радзвил СИРОТКА организовал составление этои карты. Я посвящаю свою поездку и UNESCO опубликованному 2015 году Михаила Клеофаса Огинского 250-летие 

 

Во время поездки по белорусской территории, по соглосованию с местными властями могу читать лекции.  Намечаю встретится с спортсменами Белоруссии по спортивному ориентированию, так как в этой отрасли я paботал тренером и в чемпионатах мира, и Европы общался с сборнои Белоруссии. Мне вzw экспедиции было бы интересно в Беларуси познакомится с опытом Вашеи страны по физической культуре и в области развития спорта. 

 

Для того, чтобы ехать велосипедом в зимних условиях, я построил домик на колесах, в котором буду ночевать. В цель безопасности,  будут отражатели и мигающая сигнализация в прицепе, а также велосипедные зимние шины с шипами.

 

Таким поездкам имею большой опыт и хорошую физическую подготовку - занимался всемя видами спортивнои выносливости (спортивным ориентированием, марафонами и триатлону) являюсь кандидатом в мастера спортивного туризма,  на велосипеде я путешествовал по Крымский полуостров, вокруг Польши и вокруг Балтийского море ( http://kazlusporto.puslapiai.lt/dvirtis/dviratis.htm ) и на Олимпийские Игры в Лондон (http://kazlusporto.puslapiai.lt/dvirtis/lietuva-london-olimpiada.htm ), впечатления, вынесенные в социальной сети Facebook, которые буду передовать и в этои поэздке. Мои  маршрут: Островец,Гервяты, Римдюны, Ошьмяны. Крево. Минск,Борисов, НЕСВИЖ, Столбцы, Мир, Новoгрудод, Лида,Гродно, Брест, Каналл Огинского и через западную Беларусь, выеду на Северо-Западную Украину; Волынь.

 

Если возможно, пожалуйста, предоставьте визу бесплатно, потому что я на пенсии ..

С уважением

Vytenis Aleksandraitis


 

Приложено:

1. Карта Белорусь-400 Atsidarykite Baltarusijos ir Voluinės šio LDK žemėlapio dalį

2. точность 400 лет назад Taip bus tikslinama viduaramžių kartografijos tikslumas mano maršruto dalyje


Napoleono Ordos piešinys.


1863-64 m.m.
sukilimo herbas


Jano Mateikos Sukilėlių trėmimas į Sibirą.

 
Čia kelionėje bus tikrinamas viduramžių laikų žemėlapio tikslumas.
точность 400 лет назад
Radvila NAŠLAITĖLIS, kuris nusipelnė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ŽEMĖLAPIO SUDARYMO darbais, kurį 1613 m. Amsterdame atspausdino ir DABAR ŠIAM ŽEMĖLAPIUI 400 METŲ JUBILIEJUS. 

Ta proga netoli Garliavos Digrių kaime piešiu žemėlapį, kad pabrėžti ir 1863 m. sukilimo 150-metį, iriškelti Dievo PABAIGOS filosofiją susijusią, pirmiausiai, su hidronimu-vandenvardžiu irsusijusią su visais Garliavos įvykiais nuo seniausių iki šiuolaikiškiausių laikų.

Todėl, su dviračiu startavęs pernai Klonio gatvės Nr.5 ir susukęs pedalus į Londono olimpiadą bei atgal per Švediją, savo ekspediciją užbaigiau šalia Stokholmo prie seniausio Skandinavijoje Uppsalos universiteto, kuriame saugomas vienintelis pasaulyje LDK žemėlapis-viduramžių kartografijos šedevras.

To Upsalos universiteto bibliotekoje susipažinau su moksliniais bendradarbiais ir iš Literatūros profesoriaus Lars-o Burman-o (universiteto bibliotekos vyriausiasiojo bibliotekininko) ir atsakingojo už kultūros archyvą Krister-o Östlund-o gavau (nusipirkau) oficialiai leidimą publikuoti šio LDK žemėlapio kopiją, kurios originalą turiu per 500 megabaitų. Ši biblioteka randasi istoriniame miesto Carolina Rediviva pastate ir jei ką domina, tai šios unikalios bibliotekos ir jos muziejaus adresas Box 510 751 320 Uppsala.
     

Taigi, demonstruoju to žemėlapio nedidelį fragmentėlį tarp Kauno ir Vilniaus bei Dubingių (Radvilų tėvonijos), kurį paryškinau geltonai ir upes mėlynai (Kauno marių vietą šviesiai mėlynai; nors, jų tada nebuvo  . Kitą kartą paryškinsiu-restauruosiu-retušuosiu žymiai tiksliau; dabar šiek tiek iškraipiau autentiką). 

Todėl šalia įdėjau ORIGINALO FRAGMENTĄ Kauno pavieto dalį, kuriame matosi aiškiai Karmėlava, Rumšiškės, Kruonis ir Skaruliai. (Aišku, tada nei Jonavos, tuo labiau, Garliavos - nebuvo)
Taip pat įdėjau sutartinius ženklus ir tautinį ornamentą, kuriuo apvedžiotas kartografinis vaizdas. Matote gana patraukliai apipavidalintą sutartinių ženklų skydą. Jo viršuje ovale išraižytas tuometinis Lietuvos valstybės herbas. Pats skydas apvedžiotas spiralinių užraitų formos rėmeliais ir papuoštas augalo lapais. Skydą iš kairės ir dešinės nugarėlėmis parėmę laiko du amūriukai. Po skydu banguotame kaspine įrašyta žemėlapio spausdinimo vieta ir raižytojo pavardė. Mastelių skalės apgaubta skriestuvo kojele.

Sutartiniai ženklai sudėtingi ir puošnūs. Žemėlapis išleistas lotynų kalba. Bandau išversti, bet sekasi labai prastai, nes Google vertėjas labai daug senoviškų žodžių neatpažįsta. Gaila, mano senelis gerai mokėjo lotynų kalbą (mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje ir vėliau tapęs farmacininku, taip pat privalėjo lotyniškai žinoti).

Labai svarbu, kad pateikti net trys linijiniai masteliai: didžiosiomis, vidutiniosiomis ir mažosiomis myliomis. Matome ir kartografinį tinklo dalelytę, kurio geografinis tinklas išbraižytas kas vienas laipsnis, o atkarpos tarp lygiagrečių ir dienovidinių suskirstytos į 12 dalų, tai yra, kas 5 minutės. Mastelis apie 1: 1 300 000.

Sutartiniuose ženkluose matome , kad miestai suskirstyti net į devynias grupes:
I - sostinė, 
II - miestai, turintys miesto teises,
III - vaivadijų centrai, 
IV - miestai su pilimi arba su kaimiečių teismu, 
V - miestai, kuriuose yra kunigaikščio rūmai (Biržai, Dubingiai)
VI - miestai su Romos katalikų vyskupijos administraciniu centru,
VII - miestai su stačiatikių bažnyčios administraciniu centru
VIII - miesteliai, ir 
IX - kaimai, kuriuose yra bajoro dvaras.

Kaip matome, eiliniams kaimams pavaizduoti žemėlapyje nebeliko vietos. Gyventviečių dydžiui nusakyti žemėlapio sudarytojai pasirinko skirtingo dydžio panoraminius piešinėlius. 

Todėl matome, kad sutartiniai piešiniai sudėtingi ir puošnūs. Vilnius, Krokuva, Kijevas, Kaunas, Trakai, Biržai pažymėti tų miestų realias panoramas primenančiais piešinėliais.

 

Уважаемым белорусской земле К ЧИТАТЕЛЯМ посвещаю память КАРТЫ БЕЛАРУСЬ 400-летний юбилею

Радзивилл сирота , который заслуживает Великое Княжество отображения Литвы в работах по 1613 . Амстердам печатных и сейчас эта карта 400 -летний юбилей .

Таким образом, по этому случаю , недалеко от деревни Garliava Digriai рисовать карты , которые подчеркивают и 1863 . 150-летие восстания ,  КОНЕЦ Бог-a философия связаны в первую очередь с гидронима - Hydronims irsusijusią все события Garliavos от древнейших времен до современности .

Таким образом, с велосипедом , запущенный в прошлом году улицы Klonio № 5 и скрученные педали на Олимпийские игры в Лондоне и обратно через Швецию , закончил свою экспедицию около Стокгольм в университете Упсалы , старейший в Скандинавии , который держал единственный в мире Великого княжества средневековой картографии карте - шедевр.

Библиотека Университета Упсалы познакомиться с научными коллегами и литература профессор Ларс -о -о Бурман ( Университетская библиотека vyriausiasiojo библиотекарь ) и ответственных за культурное архив Кристер Östlund -о -о , я получил ( купил ) официальное разрешение на публикацию этой карте ЛДК копию оригинала, который у меня есть более 500 мегабайт . Библиотека расположена в историческом здании в городе Каролина Rediviva и если вы заинтересованы в , именно эта уникальная библиотека и музей адрес: Box 510 751 320 Упсала .

Так , показать карту небольшого fragmentėlį между Каунасе и Вильнюсе и Dubingiai ( Radvilu достояния ), который будет выделен в желтых и синих рек (Каунас Лагуна разместить светло-голубой , хотя они не сделали тогда. Подчеркните в следующий раз - вернуть - ретушировать намного лучше и в настоящее время чуть искажает подлинность ) .

Таким образом, следующий я положил оригинальные мотивы Каунасского района , который хорошо видно Karmėlava , Rumšiškės , Круонисской и Skaruliai . ( Конечно, если ни Jonavos , тем больше Гарланд - нет)

Также я добавил легенды и народные украшения, которыенапечатаны отображения изображения. Вы видите довольно привлекательно оформлен со щитом символов. В верхней части овала затем вырезал герб Литовского государства . Флешнапечатаны в форме спирали засечек рама и украшен листьев растений . Панель на левой и правой спиной поддержали два amūriukai время . Послеволнистой лентой панели включал местоположение на карте и печати имя гравера . Шкала бар , в окружении компаса ногу.

Легенда осложной и богато . Карта опубликована на латинском языке. Я пытаюсь перевести , но делает очень плохо , потому что переводчик Google много старых слов признается. жаль , мой дед был хорошим знанием латинского языка ( учился в Вильнюсском духовной семинарии , а затем стал фармацевт , также должны были знать латынь ) .

Это очень важно для обеспечения целых три линейные шкалы: верхний, нижний и vidutiniosiomis миль . Мы видим часть сети и отображения географической сети , составление каждый на один градус , а растянуть между параллельно и меридианов делятся на 12 дал , то есть каждые 5 минут . Шкала 1 : 1 300 000 .

Условный знак , мы видим, что даже в городах делится на девять групп :
Я - капитал
II - города с правами города
III - провинции центры
IV - города с замком или в суд с местными жителями ,
В - Города с Дворца Дожей (валютный , Dubingiai )
VI - города на административный центр римско-католической епархии
VII - города с административным центром Православной Церкви
VIII - малые города , и
IX - села , содержащие дворянина недвижимости .

Как мы видим , обычные деревни не представляют больше места на карте. Gyventviečių определить размер карте, составленной выбрали другой размер панорамный схема .

Таким образом, мы видим, что договорные чертежи и великолепно сложен. Вильнюс, Краков , Киев , Каунас, Тракай , Биржа отметил реальные городские панорамы напоминает диаграмме .

 

Čia ruošimosi žygiui-ekspedicijai istoriniai kadrai

 



 

 

 

 


Pasisidinkite

Ruošimasis kelionei: prie dviračio ant ratų apšildomojo namo karkaso ir jo krosnelės konstravimas.


Pasididinkite