Lietuvos sporto mokslo ekspertų taryba

nuotr. Vytenio A.

SPORTO IR IŠTVERMĖS MOKSLŲ KORIFĖJAI. Lietuvos sporto mokslo tarybos pirmininkas, ištvermės teoretikas Juozas Skernevičius turi ką pasakyti ne seniai Lietuvos sporto departamento pripažintam geriausiam šalies sporto mokslininkui Jonui Liudui PODERIUI.       Beje, prof. Juozas yra vienas pirmųjų Lietuvos sporto meistru, įvykdęs 1954 m. 20 km ėjime. Jis buvo net šios rungties Lietuvos rekordininku. Kitų pirmųjų sporto meistrų, šviesiosios atminties-Lietuvos sporto rūmų (vėliau LKKI, o dabar LKKA) įkūrėjo Aleksejaus ŠIMANO, ėjiko Antano MIKĖNO ir bėgiko Alfonso VIETRINO (šio tinklalapio autoriaus dėstytojo) jau nebeturime.       Taip pat profesorius J.Skernevičius buvo dar ir irklavimo baidarėmis, bei slidinėjimo sporto meistru ir pastarosios sporto šakos mūsų šalyje yra tikras patriarchas. Jis paskaitas yra skaitęs net Lozanoje TOK-o būstinėje.         O šiuo metu Lietuvos Kūno kultūros bei sporto departamentas išaiškino geriausius Lietuvos sporto mokslininkus, kuriuo produktyviausiu pripažintas LKKA kineziologijos laboratorijos vedėjas, hbl. mokslų daktaras, prof. Jonas Liudas PODERYS.

(Antraisiais Lietuvos mokslininkais pripažinti Antanas SKARBALIUS su žymiuoju l.a. teoretiku Povilu KAROBLIU, bei 3-čiuoju LKKA pedagogikos katedros vedėjas  profesorius, buvęs rektoriumi habilituotas daktaras Kęstutis MIŠKINIS). Kokią naudą duoda lengvajai atletikai sporto mokslas - tai akivaizdu iš pastarųjų puikių tarptautinių pasiekimų. Akivaizdu, kad sporto mokslas gali duoti daug naudos ir kitoms, ypač sudėtingoms sporto šakoms.

 

Lietuvos sporto universitetas,

STRAIPSNIAI : Lietuvos kūno kultūros akademijos 70-mečiui SPORTO MOKSLO FORMAVIMOSI YPATUMAI PAGAL MODELĮ „PRAEITIS—DABARTIS—ATEITIS“ Jonas Poderys, Kristina Visagurskienė
DVYNUKIŲ ypatingas reiškinys f"acebook-e".
 

Manęs kaip keliautojo moderniškiausias sporto mokslinis tyrinėjimas

Ruošdamasis žygiui PASITIKRINAU SAVO ORGANIZMO FIZINES SAVYBES Sporto universiteto Kineziologijos laboratorijoje, kuriai vadovauja mano jaunystės sporto kolega ir žinomas pasaulyje mokslininkas Jonas Liudas Podėrys, kuris ir sukūrė tą unikalią "Kaunas-Krūvis" programą. Ją kūrė kartu su buvusiu Kardiologijos moksliniu tyrimo institutu, kuriam vadovavo Jono-Liudo mokytojas akademikas Jurgis Brėdikis. Tai unikaliausia programa, kai kompiuterinė įranga atlieka žmogaus organizmo duomenų analizę, sudėtingus skaičiavimus, ir ... Matote mane ant KONTAKTINĖS PLOKŠTĖS, ant kurios šokinėjant maksimaliomis sąnaudomis, fiksuojamas iššokusiojo į viršų ore išbuvimo laikas ir taip nustatomas iššokimo aukštis, atsispyrimo reakcija, o sudėtingų formulių dėka paskaičiuojama, kokia raumenų kompozicija pas tyriąmąjį; procentais nustatomas raudonųjų ir baltųjų raumeninių skaidulų santykis, kuris apsprendžia sportininko jėgos ir ištvermės santykį. Tai žinomas Bosko testas, kurį atlikinėjo ir mano auklėtinis Svajūnas Pajaujis, rašydamas kursinį darbą. Bet čia Kineziologijos laboratorijoje tyrinamajam uždedama 12-os derivacijų širdies kardiogramos matavimo įranga ir tiriamasis atlikinėdamas maksimalių sąnaudų bandymą, jo organizmo reagavimą į krūvį stebi širdies kardiografinė labai sudėtinga sistema, kuri kompiuteryje įvertina visus širdies darbo parametrus. be to profesorius savo rankomis matuoja kraujospūdį prieš krūvį, iš kart po krūvio ir atsistatymo fazėse, įvesdamas kraujospūdžio kitimo duomenis į kompiuterį, kuris kartu su kardiologiniais duomenimis duoda per 2000 organizmo įvairiausių faktorių.

Po tyrimo profesorius man pasakė, kad mano organizme elektrolitų balansas puikus ir todėl labai ritmingai dirba mano širdis. Profesorius atkreipė dėmesį dėl mano širdies labai gerą reagavimą į krūvį, ir krūvio metu širdies darbo rodikliai ne kiek nesumažėjo, skirtingai, kaip būna pas netreniruotus žmones. Be to profesorių sudomino mano sistolinio kraujospūdžio padidėjimas, atžvilgiu diastolinio kraujospūdžio, kuris sumažėjo atsistatymo metu. Vadinasi, mano kraujotakos sistema yra labai standi, dėl ko pasireiškia gan įdomus po krūvio sistolinis širdies didesnis galingumas, kuris greitai ir apsiramino.


Lyginant visus mano šuolių fizinius parametrus, kompiuteris išskaičiavo mano kraujotakos ssitemos viršenybę prieš raumenyno išsivystymą, kuris, pagal normas gerokai atsilieka nuo kraujotakos išvystymo. Šis, manau, disbalansas gali man trukdyti labai aukštų rezultatų siekiui. Todėl pastoviai testuojantis, profesorius sportininkams koreguoja treniruočių metodikas ir sportininkai po tokių tyrimų gali pasiekti žymiai aukštesnių rezultatų, nei treniruojantis "iš kavos tirščių".

Žinoma, kai grįšiu iš žygio, tai bus įdomu vėl prasitestuoti ir pamatyti, kaip žygis man paveikė organizmą ir kokius pokyčius jis pastebės. Šitaip tyrinėjami sportininkai, gali būt apsaugoti nuo perkrovimų ar nuo per mažo treniruočių krūvio bei nuo neteisingos ir organizmui nepriimtinos treniruočių metodikos, kuri privalo būt griežtai individualizuota. Jau praėjo trafaretų mada, kai visi treniruodavosi vienodai, net nežiūrint, ar gali pristaikyti sportininkas prie jam neįprastos metodikos

Šį Kineziologijo tyrimo metodą labai buvo išbandęs žinomas pasaulyje graikų-romėnų imtynininkas Mindaugas Ežerskis (su juo buvo bendravęs Marius Kuprevičius). Šis imtynininkas kartu su kitu bendravardžiu Mindaugu Mizgaičiu Pekino olimpiadoje iškovojusiu bronzos medalį, o M.Ežerskis buvo iškovojęs aukštą penktą vietą, bei pernai buvo tapęs Europos vicečempionu. Be to šis sportininkas apsigynė biologijos mokslų daktarinę disertaciją ir aprašė savo disertacijoje šių tyrimų taikymą treniruotėse, ruošiantis olimpiadai. Jo disertaciją galima aptikti mano tinklalapyje www.kazlusporto.puslapiai.lt ir nueiti į Sporto mokslo mano redaguojamą skyrelį.

Matote, gavosi akibrokštas, kad Kineziologijos laboratorijoje šiandieną aš buvau tiriamas kaip vyriausias tiriamasis per visą laboratorijos egzistavimą. Juk šioje laboratorijoje buvo ištirta ir mūsų garsioji plaukikė Rūta Meilutytė, kai ji būdama dar vaikė treniravosi Lietuvoje. Tada profesorius ir atkreipė dėmesį jų treneriams ir plukimo federacijos vadovybei, kad auga pasaulinio lygio sportininkė. Tokia jau stebuklinga ta programa, kuri mato visus sportininkų rezervus irjų galimybes, galima prognozuoti net rezultatus.

Gavosi ir akibrokštas, kai šia galinga tyrimo metodika pasinaudojau dabar aš, jau visiškai nusenęs, o mano auklėtinei, vienai geriausiai Europoje jaunių amžiaus sportininkei, įstojusiai į mokytis trenerės specialybės, tos unikalios tyrimo programos neleido naudotis josios dėstytojas, tapęs jos naujuoju treneriu ir net respublikos rinktinės treneriu, neleidęs savo studentei bendrauti su buvusiu treneriu, propagavusiu šį tyrimo metodą. jis jai įteigė, kad naudos savo tyrimo metodiukštę. Todėl, ignoruojant elementarius sporto mokslo reikalavimus, ši mano auklėtinė tarp dviejų pasaulio čempionatų, treniruojantis tik "iš kavos tirščių", labiausiai pasaulyje pablogino savo rezultatą, lyg, būtų senyvo amžiaus veteranė ir ankščiau laiko pasitraukė iš didžiojo sporto, pasitraukė pačiame jėgų žydėjime, kurios ir nebuvo panaudotas tas jėgų sužydėjimas, nes buvo ignoruojama šiuolaikinė moderniausia metodika

 NAUJIENOS  *  NAUJIENOS  *  NAUJIENOS  *  NAUJIENOS  *  NAUJIENOS  *  NAUJIENOS  *  NAUJIENOS

Gydytojas Jurgis BRĖDIKIS romane TIES RIBA-demaskuoja sportą!!!

Naujausia mokslo daktaro, žymaus imtynininko Mindaugo Ežerskio mokslinė-daktarinė disertacija  prof. habil.  dr. Jono PODERIO straipsnis - OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ Pekine IŠŠŪKIAI SPORTO MOKSLUI Prof.Jono Poderio skaidrės ADAPTACIJOS temai habil.dr. Jono Poderio (LKKA Kineziologijos laboratorijos mokslinio vadovo) paskaitos: „Organizmo funkcijos ypatybės ir nauji sprendimai lavinant fizines ypatybes“ PROGRAMA.  Paskaitos vykusios š.m. lapkričio 14 d. didžiausios Lietuvos Kazlų Rūdos girios Čečetos kaimelio "Retro" sodyboje. Joje respublikinio orientavimosi sporto trenerių seminaro nuotraukos.

Pirmasis Sporto mokslo daktaras Kazlų Rūdoje. Šiandieną juo tapo Giedrius Gorianovas, kuris gynėsi disertaciją apie raumenų vargstamumą, apie kurio mokslinį darbą galima susipažinti čia žemiau

Taip formavosi disertacijai idėja Čečetos kaimo turizmo sodyboje per respublikinį mano inicijuotą trenerių seminarą, kur habil.m.d., profesorius ir ilgametis l.a.rinktinės treneris Aleksas Stanislovaitis - mūsų mokytojo Valdo Kazlausko sprto draugas ir buvęs bendramokslis (nuotraukoje kairėje), paskaitą skaitė

kurio auklėtinis Giedrius Gorianovas šiandieną gynėsi disertaciją ir jo oponentas buvo, būtent, profesorius A.Stanislovaitis. Daugiau apie tą seminarą - http://kazlusporto.puslapiai.lt/sporto%20mokslas/treneriu-problemos/paskaitos/profesoriaus-alekso-stanislovaicio.htm P.S.: Šiame seminare treneriai nutarė padėti Kazlų Rūdos jauniesiems orientacininkams, kurie per 11 savivaldybės egzistavimo metų dar niekad nebuvo dalyvavę Lietuvos Prezidentų globuojamose Olimpinio festivalio varžybose. Todėl Čečetoje treneriai nusprendė šias varžybas šiemet surengti Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje - Senovės kaime. Deja, Sporto centro viena asmenybė viską darė, kad to istorinio savivaldybėje įvykio nebūtų. Šitą kenkėjišką veiklą man demaskavus, kas už tai man pasidarė, apie tai dabar nesakysiu -tai Santa Barbaros tipo muilo operos tęsinys.

Garsaus profesoriaus, buvusio Lietuvos lengvosios atletikos ilgamečio rinktinės trenerio (geriausio šalyje greičio ugdymo ir sprogstamosios jėgos sampratos specialisto) habilituoto mokslo daktaro Alekso Stanislovaičio bendramokslio ir jaunystės sporto draugo, Kazlų Rūdos Pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytojo Valdo Kazlausko buvęs auklėtinis Giedrius Gorianovas 2011.099.23 apsigynė biologijos mokslų daktaro disertaciją apie raumenų vargstamumą.

Simboliška, kad disertacijos gynimo oponentu buvo minėtas Aleksas Stanislovaitis, kuris yra dar ir Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) Senato pirmininkas ir Individualiųjų sporto šakų katedros vedėjas. Malonu, kad Oponentas gerai vertino jaunojo mokslininko atliktus tyrimus, pabrėžė, kad turi didelę vertę Kazlų Rūdos mokslininko darbas. Tik oponentas suabejojo pretendento į mokslininkus literatūros apžvalgos teiginiu, kad, neva, vyrų organizme (raumenyse) net 25 kartus išskiria daugiau vyriškojo hormono testosterono, nes habilituotas mokslų daktaras, žymiausias šalyje raumenų fiziologijos specialistas, dabar einantis LKKA rektoriaus pareigas Albertas Skurvydas tais metais tokio teiginio nedarė, kurį nurodė pretendentas. Oponentas davė pastabą,kad tada reikėjo nurodyti tikslesnę literatūros šaltinio vietą. O, šiaip, vienas iš jaunųjų mokslininkų ir geriausių šalies lengvaatlečių ugdytojas liko patenkintu Kazlų Rūdos giriose išaugusiu jaunu mokslininku.

Giedriaus Gorianovo disertacijos dėstymo faktus įdėmiai stebi habilituoti mokslų daktarai, jo oponentas Aleksas Stanislovaitis, docentas Aidas Alaburda, profesoriai Aleksandr Bulatov, komisijos pirmininkas Albinas Grūnovas, mokslinio darbo vadovas docentas. Sigitas Kamandulis

Pristatant darbą, svarbiausia-vaizdumas. Vienoje iš daugelių demonstruotų diagramųe matome senyvo amžiaus vyrų mažų dažnių nuovargio (MDN) kitimą po pirmo ir pakartoto fizinio krūvio, praėjus 1 (A1), 24 (A24), 48 (A48) val., kai mažas raumens ištempimas (MI). Juodi stulpeliai - pirmasis krūvis, balti -antrasis.

Savo aktualijomis mokslinis darbas sudomino ir Lietuvos kūno kultūros akademijos mokslininkų aktyvą. Viršuje disertacijos gynimą įdėmiai stebinčius matome ir atstovus iš Kazlų Rūdos; jaunojo mokslininko artimuosius.

Žymiausias Lietuvoje ilgų nuotolių bėgikas Tomas Venskūnas yra žinomas ir kaip jauniausias mokslininkas, kuris dirba LKKA Žmogaus Motorikos laboratorijoje. Jis buvo labai susipažinęs su kazlųrūdiečio darbu, stebėjo jo tyrimus, daug padėdavo jam atlikti biochemines kraujo analizes, nustatant kreatinkinazės (raumenų nuovargio atsako-uždegimą bylojančio hormono) kiekio pokytį po krūvių bei po poilsio pauzių ir kitų tyrimų darbuose. Moksliniam bendradarbiui užkliuvo visa aibė klausimų, pradedant nuo suabejojimo vienodais tyrimo metodais vaikams kartu su suaugusiais taikymo bei įvairiausiomis plonybėmis, nustatinėjant amžiaus ir lyčių skirtumų aspektus.

Disertacijos gynime tarp svečių regime ir Kazlų Rūdos atstovus

Daktarinės disertacijos ginimo komisijos pirmininkas, profesorius Albinas Grūnovas, prieš paskelbdamas džiaugsmingą nuosprendį, pirmiausiai perskaitė nedalyvavusio, bet parašiusio anotaciją - oponento Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Dainiaus Haroldo Paužos pastabas. Jis jų negailėjo. Ypač jam užkliuvo per daug sudėtingas disertacijos tekstas, kuriame per daug sutrumpinimų, kuriuos reik turėti šalia trumpinių didžiausią sąrašą. Labai daug kliuvo ir dėl medicininių (anatominių) netinkamų pavadinimų, kurių lietuvių kalboje nėra, matyt, atsiradusių dėl netikslaus vertimo iš anglų kalbos. Bet, disertacijos gynimo nariai slaptu balsavimo už kazlųrūdiečio Giedriaus Gorianovo biologijos mokslų daktaro vardo suteikimą pabalsavo vienbalsiai.

NUOTRAUKOJE matome dėl Kazlų Rūdos jaunojo mokslininko darbo teiginių bediskutuojančius šios disertacijos mokslinį vadovą docentą ir daktarą Vytautą Streckį (kairėje - LKKA Žmogaus Motorikos laboratorijos vedėją) ir šios laboratorijos mokslinį darbuotoją, asistentą daktarą Nerijų Masiulį.

Giedrių pirmiausiai pasveikino tėveliai, didžiausių miškų krašte užauginę pirmąjį Kazlų Rūdos mokslininką. ŠLOVĖ TĖVAMS AUGINANTIEMS MOKSLININKUS !!!

Prisiminkime Kazlų Rūdai istorinį įvykį - Giedriaus Gorianovo daktarinės disertacijos gynimo didžiausius Lietuvos mokslo mohikanus:

Tai vienas iš jų kazlųrūdiečio disertacijos gynimo mokslinės tarybos narys, Vilniaus universiteto biofizikas, docentas ir daktaras Aidas Alaburda (centre šalia garsaus trenerio Alekso Stanislovaičio ir Lietuvos Sveikatos universiteto Biologijos instituto vedėjo, daktaro Aleksandro Bulatovo). Tai pasaulinio garso mokslininkas, kuris prestižiškiausiame pasaulyje mokslo žurnale "Science" šiemet kartu su kolegomis danais publikavo straipsnį. A.Alaburdos ir Kopenhagos universiteto (su prof. Jornu Hounsgaardu) mokslininkų atradimas pirmiausia keičia požiūrį į nugaros smegenis, nes jos valdo visą judėjimą. Taigi pasaulyje greitai bus perversmas nugaros smegenų traumų gydyme - šiuos tyrimus finansavo NATO. Šis docentas dirba Universiteto Biofizikos neurobiologijos grupėje, kurio vadovas yra prof. Osvaldas Rukšėnas.Jo katedros Biofizikos padalinyje tiriami informacijos kodavimo, apdorojimo, sprendimų priėmimo ir žmogaus bei gyvūnų elgsenos mechanizmai, kurie labai siejasi su kazlųrūdiečio moksliniu tyrimu apie raumenų vargstamumą. Šio mokslininko tyrimų sąsaja su psichofizikiniais regimųjų vaizdų panašumo ir simetriškumo įtakos jų atpažinimui, trumpalaikės atminties mechanizmų tyrimais labai domintų ir mane, kaip orientavimosi sporto specialistą, nes TRUMPALAIKĖS ATMINTIES KOKYBĖ - TAI ORIENTAVIMOSI SPORTO MEISTRIŠKUMO SVARBIAUSIŲJŲ KOMPONENTŲ, kuris labai harmoningai derinasi su G.Gorianovo raumenų vargstamumo teorija. Taigi šis mokslininkas turėjo labai daug mokslinių sąsajų savo pastabose ir klausimuose Kazlų Rūdos jaunajam mokslininkui.

Kazlų Rūdai istorinis įvykis - Giedriaus Gorianovo daktarinės disertacijos gynimas PADĖS IR Kazlų Rūdos SPORTO AKTUALIJOMS ATSIREMTI Į TIKRUOSIUS SPORTO METODIKOS PAGRINDUS.

Tai aiškiai galima pastebėti iš Giedriaus Gorianovo disertacijos mokslinio konsultanto docento, daktaro Sigito Kamandulio bendradarbiavimo. Ir tas bendradarbiavimas su šiuo Lietuvos kūno kultūros akademijos Sportinių žaidimų katedros vedėju, kuris taip pat yra ir Kauno beisbolo klubo vyr. treneris - Kazlų Rūdos mokslininko mokslinį darbą priartina prie jo praktinio pritaikymo. Mat Sigitas Kamandulis savo mokslinio darbo tema: "Greitoji ir lėtoji nervų-raumenų sistemos adaptacija RAUMENŲ PAŽEIDĄ sukeliančiam fiziniam krūviui" yra labai artimas G,Gorianovo mokslinės temos problematikoje. Juolab, kad šis docentas dėsto bakalaurininkams Treniravimo sistemos dalykus, kaip Sporto ir fizinio ugdymo teoriją ir Sportininkų rengimo technologijas, o magistrantams Treniravimo sistemos svarbiausiąjį dalyką - Judamųjų gebėjimų lavinimo technologiją. Taigi docento Sigito Kamandulio dėstomos temos, kaip "Sportininkų rengimo technologijos ir rengimo periodizacija" LABAI AKTUALI MŪSŲ SAVIVALDYBĖS AKTUALIJOMS, nes visa tai mūsų Sporto centre grubiausiai ignoruojama. Ypatingai ignoruojamas "Parengtumo įvertinimas ir analizė." - kaip tik tai ir dėsto jis. Dėsto dar ir Rengimo planavimą bei valdymą. Vikrumo, koordinacijos, pusiausvyros, lankstumo lavinimo metodiką, ir, aišku, Beisbolo žaidimo pedagoginius, fiziologinius, biomechaninius aspektus ir mokymo metodologiją.

Kiek mes įstengiame sužadinti raumenų jėgą, ir kokia yra raumenų galia nepriklausomai nuo mūsų pastangų labai lengvai išmatuojama dinamometru prie kėdės, paleidus sužadinimo impulsus, kurie kaip tik matomi ekrane. Baigiau 3 savaites trukusį RAUMENŲ PAŽEIDOS tyrimą.  Raumenų skausmas po fizinės veiklos atsiranda ne mažiau kaip po paros - dviejų. Tai dėl sarkomeruose ir miofibrilėse įvykstančių pokyčių lydimų uždegiminio proceso. Prasidėjusio uždegimo dydį nustato kraujuje kreatinkinazės (iš kreatinfosfato susidariusio) padidėjusios koncentracijos santykis. Šis didelės molekulės fermentas į kraują patenka pralįsdamas per per raumeninių struktūrų pažeidas.   Pas mane ir pas mokslininko tėvą (gyvenime nesportavusį) šio fermento padidėjimas buvo labai mažas, lyginant su jaunais žmonėmis. Taip pat ir jokio skausmo raumenyse mes nepatyrėme, ką patiria jauni ir net gerai sportuojantys.

Eksperimentui reikėjo maksimaliomis sąnaudomis atlikti ant kontaktinės plokštės 100-tą šuolių į aukštį. Prieš tai reikėjo nušokti nuo pakylos ir gerai pritūpus, pradėti šuolį. Taip labiau ištempiamas raumuo ir labiau pažeidžiamas daug kartų pasikartojančio darbo metu.

Atliekamo darbo kokybė vertinama buvo šuolių aukščiu ir pritūpimo kampu. Po to (aišku - ir prieš tai) raumenų jėga buvo matuojama su valingomis pastangomis ir su elektrinių impulsų žadinimu įvairiuose kampuose. Fiziologines išvadas dėl amžiaus įtakos raumenų pažeidžiamumui mokslininkas jau suformulavo visą teoriją savo darbe, kuriame vadovavosi išankstine teorine hipoteze, kuri beveik aiški, kodėl vyresniems raumenų pažeida būna mažesnė po vienodai atliekamo darbo.  Tikrinantis ant kontaktinės plokštės, raumenų kompozicija (raudonųjų-baltųjų skaidulų santykis) gali lengvai nusakyti ne tik sportininko specializaciją, bet ir pokyčius treniruočių eigoje. Daugiau apie tyrimą žiūrėkite ČIA

MOTORIKOS LABORATORIJOJE (LKKA) O Vingeito testu išryškinamas anaerobinis pajėgumas, kuris susijęs su laktatu tiek organizme, tiek ir smegenyse. Malonu, kad su visa tai tiriančiu ir nuotraukoje matomu LKKA Motorikos laboratorijoje mokslininku bei geru sportininku-ilgų nuotolių bėgiku Tomu VENSKŪNU jau palaiko glaudžius ryšius kai kurie vedantieji mūsų orientacininkai. Kuo bus glaudesni kontaktai su mokslo pasauliu, tuo bus lengviau įminti pasaulyje jau IŠRASTUS DVIRAČIUS.

. Paskaitykite šį unikalų kūrinį   Latvijoje (Venspilyje) per tarptautines KAPA orientavimosi varžybas buvo demonstruojama sporto laboratorija Orientavimosi sporto specialistėms gimusioms tada, kai buvo įkurta LKKI specialybė - įteikti bakalaurų diplomai. Jos iš Jonavos kilusios. Ritualas Edita Lina Pirmajame jaunųjų orientacininkų rinktinės bėgimo tako išbandyme mokslinis stebėjimas Spragtelėkite ir nukeliausite į fotoreportažą apie jaunųjų orientacininkų rinktinės kontrolinį bėgimą Kauno l/a. manieže Pastabos apie 10 km bėgimo plentu čempionatą-07 Lietuvos pusės maratono (Nidos-07-06) čempionatų analizė BIOMEDICINOS INŽINERIJA-Spalio 24-25 dienomis KTU vyko tarptautinė konferencija „Biomedicininë inžinerija“. Renginyje kalbėta apie naujausias medicinoje taikomas technologijas. KTU Biomedicinos inžinerijos institutas jau keleri metai sėkmingai įgyvendina telemedicinos projektą „Litmed“, daug bendradarbiauja su įvairiomis medicinos įstaigomis, diegiant jose modernias technologijas. Mokslininkai ių Norvegijos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos 4 sekcijose perskaitė 47 pranešimus. Vieną iš jų galima paminėti LKKA Kineziologijos laboratorijos prof. J.Poderio, LKKA l.a. dėstytojo A.Buliuolio, Kauno Eigulių vidur.m-klos fizikos mokytojos V.Poderienės bei S.Norkaus iš Šiaulių universiteto kūno kultūros ir sporto edukologijos katedros  pranešimą:  Kompiuterinė programa "Šuolių testai" vertinti moksleivių, studentų ir didelio meistriškumo sportininkų raumenų funkcinius gebėjimus. Tai labai svarbus darbo etapas planuojant sportuojančio treniruotės krūvius, sudarant sveikatos stiprinimo programas. Raumenų ypatybėms vertinti buvo taikomi įvairūs vertikalių šuolių būdai: iš vietos (h), iš fiksuotos padėties (hst), šuoliai iš įvairių paaukštinimų. ir įvairios trukmės šuolių. Buvo ištirti 257 moksleiviai, 104 studentai ir 76 didelio meistriškumo sportininkai. Sukurta kompiuterinė programa "šuolių serijos" yra pakankamai paprasta ir nereikalaujanti specialių darbo įgūdžių. Pasaulyje plačiai taikomi vertikalių šuolių testai, tikslu įvertinti sportininkų raumenynų ypatybių kaitą. Tyrimo duomenų stabilumo bei geresnio atkartotinumo tikslu programa atlieka vidurkinimus ir klaidų atmetimus. tyrimai parodė, kad reikšmingai didesniu raumenų elastingumu pasižymi moksleiviai. Didelio meistriškumo sportininkams būdinga ne tik vertikalių šuolių aukščiai, santykinis raumenų galingumas, greitumo bei jėgos komponentų balansas, tačiau dėl treniruotės krūvių atskiri raumenų funkciniai gebėjimai gali sumažėti. studentams būdinga atskirų raumenų funkcinių gebėjimų individualios variacijos, ypač išskirtina vertinant greitumo ir jėgos komponentus.

Moksliniai orientacininkų tyrinėjimai.                                                      Už juos dėkokime tyrinėtojų brigadai - būsimiems OS specialistams studentams Kristinai, Linai ir Gediminui, bei mokslininkams Pranui bei Domui, labai nuoširdžiai padirbėjusiems. Š.m. lapkričio 30 d. LKKA ištvermės sporto šakų laboratorijoje suvažiavusiems iš visos Lietuvos kandidatams į orientavimosi sporto jaunių ir jaunučių  rinktinę, pirmą kartą istorijoje buvo vykdomi kompleksiniai testavimai.   Centrinės nervų sistemos paslankumui įvertinti JUDESIO DAŽNIO matavimas 1 min. tepingo testo metodu. Čia vyrų ir moterų judesių dažniai neturėtų labai skirtis Iš judesių skaičiaus dinamikos sprendžiama apie CNS motorinės zonos ląstelių funkcinį pastovumą (ištvermę). 1 min. teping testu galima taip pat spręsti ir apie CNS nuovargį. Kūno masės komponentų nustatymas Vertinamieji rodikliai: kūno masės indeksas, riebalinio, neriebalinio audinio ir bendras vandens kiekis kūne rodo treniruotės krūvių poveikį organizmui. Sportininko kūno masės komponentų vertinimas yra informatyvus ir labai reikalingas kompleksinio tyrimo elementas. Kūno masė gali likti nepakitusi, kai sudėtinių elementų santykinis pasikeitimas yra ryškus, priklauso nuo sportininko mitybos bei atliktų treniruotės krūvių. Tyrimas vykdomas, matuojant elektros varžos pokyčius, kuri pakinta riebaliniuose audiniuose. Raumenų greitumo ir jėgos ypatybių tyrimas Atliekamas matuojant vertikalaus šuolio rezultatą. Registruojamieji rodikliai: atsispyrimo jėga, atsispyrimo trukmė, pašokimo aukštis. Sportininkui atliekant specialius šuolius ant kontaktinės platformos, gaunama informacija apie raumenų darbo galingumą, greitumo ir jėgos komponentus, raumenų elastingumą. Tyrimo rezultatai svarbūs įvertinant raumenų funkcinę būklę, treniruočių programų efektyvumą. Jie teikia informaciją apie tinkamiausią fizinių pratimų pobūdį konkrečiam asmeniui Aerobinis-anaerobinis pajėgumas, minant velorgometrą sunkėjančiu krūviu  pagal italų mokslininko Konkoni  metodo testu. Ateityje, pakilus meistriškumui, orientacininkams yra tikimybė pamatyti ir žymiai tobulesnius ir informatyvesnius kompleksinius tyrimus, kai prie tiriamojo bus pajungiamos širdies kardiogramos, iškvepiamų dujų analizatoriai ir pan., o rezultatus su rekomendacijom kaip koreguoti treniruočių metodiką, bus pateikiamos iš kart kompiuterinių programų LANKSTUMAS Pasilenkimas pirmyn sėdint testas. Šio testo objektyvumą ištyrė Johansonas (1978 m.) Tyrimas buvo atliekamas prieš krūvį ir po krūvio. Šį nesudėtingą matuoklį galima pasidaryti ir naudoti  treniruočių centruose. Tokius tyrimus orientacininkų rinktinei reikėjo pradėti prieš 50 metų, nes tie testai buvo žinomi dar tais laikais, kai prieš 1968 m. Mechiko olimpiadą pradėjo jais masiškai tyrinėti sportininkus įvairių sporto šakų. Tai buvo žinomi Rufje, Harvardo, PWC170, O2 max. sunaudojimas su Duglaso maišu, vertikalaus šuoliavimo Abalakovo testas ir kiti, iš kurių išvedami vis tobulesni, patikimesni nauji šiuolaikiniai testai. Bet yra posakis - GERAI IR VĖLIAU NEI NIEKAD. Todėl reik sveikinti gražią pradžią, pradėjus per  Lietuvos OS istoriją rinktinės pirmąją stovyklą, kurias ankščiau PARUOŠIAMAJAME periode rengdavo tik suaugusių rinktinė.

      Kad įvaldyti meistriškumo paslaptis, pravartu paskaityti J.Skernevičiaus su kitais mokslininkais rašytą knygą apie testų mokslą - SPORTO MOKSLO TYRIMŲ METODOLOGIJA ir Jono Poderio sudarytą vadovėlį KINEZIOLOGIJOS PAGRINDAI. Ties pastarojo darbais pravartu susipažinti, o gal kai kam ir prisiminti, ką rašiau prieš 2 metus:
 

 Sporto mokslo galia 
(ištrauka iš Vytenio ALEKSANDRAIČIO straipsnių ciklo ŽVILGSNIS IŠ ŠALIES rašytų 2005 m. gruodį)

Labai didelę sporto mokslo naudą teko patirti, kai į LKKA laboratoriją pas pagrindinį mūsų sporto šakos mokslininką Praną Mockų nuvežiau ištirti savo buvusią 16-os metų auklėtinę. Nors ir netiesiogiai be laktato tyrimo kraujyje ir be iškvėpiamo oro analizės tik bėgimo takeliu gan apytiksliai buvo nustatyti jos spėjami aerobinio – anaerobinio darbingumo slenksčiai, bet jų suvokimas labai patikslino treniruočių intensyvumo pojūčius. Šie slenksčiai mane jaudino seniai. Ir ypač po to, kai apie jų nustatymo problematika daug kalbėdavo Naujametinių bėgimų buvęs mano varžovas, buvęs pėsčiųjų turizmo sporto meistras ir šioks toks orientavimosi sporto mėgėjas, KTU mokslininkas J.Dainauskas.  Išsipildė mano 40 metų sportavimo svajonės, kai iš Svajūno Ambrazo pirktas pulsometras tapo nuostabiausiu treniravimosi krūvio vertintoju. Aišku, jis nebuvo tobuliausias, kokiais nuostabiausiais dabar treniruojasi jaunimas, bet kruopščiausias jo duomenų nurašinėjimas į EXEL programą ir tolimesni aritmetiniai veiksmai davė galimybes pajusti treniravimosi apimties ir intensyvumo santykį bei išsivaizduoti atliktą treniravimosi krūvį. O dar nuostabesnius atsakymus gaudavome, kai po kiekvienų OS varžybų tekdavo pasėdėti naktelę ir OKAD-o dėka išmatuodavau savo auklėtinės oro linijos bei bėgimo linijos atstumus net 1 m. tikslumu. Po to vidutinių greičių pokyčių paletė su pulso duomenų palyginimais labai daug atskleisdavo apie elgseną trasoje ir kai kada paryškindavo net klaidų priežastis. Vaizdas būdavo dar aiškesnis, kai man pačiam tekdavo įveikti tą pačią ar panašią trasą ir po tokių pat skaičiuočių tekdavo stebėti mūsų abiejų vidutinių greičių santykių pokyčius. O kokios dar nuostabesnės galimybės atsiveria analizuoti atliktą darbą naudojantis moderniškiausius! Tik didelis pavojus nuo pulsometrų slypi mums orientacininkams ir ypač žiemą, kai prie staliuko arti diržo esantis kompasas gali parodyti nesąmones!

Per paskaitą profesorius daug pasakojo apie savo tyrimus ir rodė žymiausių sportininkų antropometrinių matavimų dydžius bei aiškino jų fiziologinę reikšmę sportinei specializacijai. Bet, kaip man susidarė įspūdis, tai dar nėra pati aukščiausia viršūnė. Tie visi demonstruojami  laboratorinių tyrimų duomenys ir patys tyrimai man žinomi net nuo 60-tųjų metų. Tik ar mūsų sporto šaka buvo su jais plačiai susidūrusi? Gegužės mėnesyje Sporto laikraštis dideliame straipsnyje apie sporto mokslą išvardijo labai daug sporto šakų, kurios glaudžiai bendrauja su mokslu - surašė joms priskirtus mokslininkus. Tik, deja, tame sąraše neaptikau orientavimosi sporto, nors jis jau tapo Lietuvos strategine sporto šaka.

2004 m. Kauno medicinos universiteto leidyklos vadovėlį, kurį sudarė  čia minimos laboratorijos mokslinis vadovas prof.J.Poderys, tiktų paskaityti kiekvienam rimtai norinčiam sportuoti. Įsižiūrėkite į šio piešinio esmę! Jis yra ir šios tiriamosios laboratorijos simboliu.

Ieškodamas atsakymo į klausimą, ar reikia orientavimosi sportui mokslo, užsukau pas buvusį jaunystės sporto draugą, buvusį jonavietį ir didelį bėgimo mėgėją, nevengusį pasiorientuoti ir miške: tai pas LKKA Kineziologijos laboratorijos mokslinį vadovą, prof.habil.dr. Liudą Joną Poderį. Jis Jonavoje kūno kultūros mokytojo darbą paliko net 7-tame dešimtmetyje ir nuėjo medicinos mokslo keliais. Tik jo tyrimų objektais tapo ne ligoniai, bet labai sveiki žmonės, tiksliau – geriausi Lietuvos sportininkai. Tai pati naujausia medicinos mokslo kryptis, kurią nusakė JAV Sveikatos institutas: gana tyrinėti ligonius, būtina pažinti sveiką, sportuojantį žmogų. Mat KŪNAS YRA VIENTISAS IR Į JĮ FORMUOJASI NAUJAS – VISUMINIS (HOLISTINIS) POŽIŪRIS. Todėl Lietuvos sporto mokslo taryba atkreipė dėmesį dėl naujų metodologijų diegimo Lietuvos sporto mokslo laboratorijose. Kaip supratau, J.Poderis ir yra šios pažangiausios krypties ar pradininkas, ar dabar lyderis. Jo vadovaujama laboratorija buvo įsteigta 2001 metais lengvosios atletikos manieže (Aušros g. 42 – 31. LT 3000 Kaunas. Tel +370 37 302650, kineziologija@lkka.lt)

 Taigi tyrinėjama pas jį ne atskirai kokia nors viena atskira sportininko savybė, kaip visose kitose laboratorijose, bet jis atlieka sportuojančių parengtumo ir fizinės būklės vertinimą  ne kokį nors išskirtinį, bet kompleksinį. Kaip supratau, jo tyrimų metodologija paremta sinergetika – t.y. mokslu apie sąveikas. Jo žodžiais, surenka apie 10 000 parametrų ir programos dėka piramidės principu gauna labai išsamius vertinimų atsakymus. Tiesiog nuostabą kelia kompiuterio ekrane po krūvio širdies kardiogramos grafikuose aiškiai įžiūrimos organizmo atsistatymo paslaptys. Įvairiausių  tyrimų (net ir genetinės predispozicijos fiziniams krūviams) duomenys buvusio kardiologijos instituto sukurtos programos pagrindu nuostabiai grupuojasi ir gaunami tiesiog protu nesuvokiami atsakymai apie sportininko būklę, jo treniruotumo ypatybes.

Didžiuliais treniruočių krūviais, dažniausiai treniruojant ne tą ką reikia kiekvienam organizmui skirtingai, galima nueiti ir ne tokiais keliais - pažeisti fizinių savybių harmoniją. O aukštame sportiniame lygyje, kai visi sportininkai pasiekia daugmaž vienodas atskirų savybių treniruotumo kokybes, tada rezultatą lemia tų ištreniruotų savybių susiderinimo harmonija. Treneriui, dėka žinių ir patirties, tik žiūrint į savo auklėtinio akis, kai jį labai nuodugniai pažįsti, matosi daug. Bet tas matymas yra tik kažkur jausmuose, visa tai labai sunkiai apčiuopiama, bet nepamatuojama, nepasveriama… O pajausti įmanoma tik labai ir labai gerai žinant treniruojamąjį, tiksliau, labai ir labai išstudijavus jį, kas paprastai tam nėra nei laiko, nei fizinių galimybių nuodugniausiai iš treniruojamųjų grupės analizuoti kiekvieną iki “panagių juodumo”. Ir tai viskas subjektyvu. Todėl sportininkai tobulėja labai skirtingais greičiais daug kur tik loterijos principais.

Šiuolaikinis sportas be sporto mokslo neįmanomas

Todėl apie ištirtą sportininką, tiesiog, nuostabu, kai yra galimybė gauti išsamų ištreniruotų savybių vaizdą ir konkrečias rekomendacijas, kaip koreguoti treniruočių procesą.  Ir ar tai ne svajonė, kai su šiomis rekomendacijomis gauni dar ir prognozes apie fizinių gebėjimų lavėjimą. Kaip būtų nuostabu, kad nors vienas orientacininkas būtų patyrinėtas! O pagal jo viešus duomenis ir jam siūlomus treniruočių būdų pakeitimus mums, treneriams būtų daug peno, kaip patikslinti savo nuosavas susidarytas metodikas. Ir tai numatyta pas šį mokslininką, jo tiksluose parašyta: padėti lavėti ir sportininkui ir treneriui. Juolab, kad šio mokslininko kompiuteryje pamačiau skyrelio pavadinimą KAIP PASIKEITĖ IŠTVERMĖS BĖGIKŲ TRENIRUOTĖS? /per paskutinius 70 m./ Džiugu, kad mūsų jaunimas sugeba vakarais iš skirtingų universitetų susirinkti į bendras treniruotes. Tai jau didelis žingsnis į priekį. Pastudijavus dienoraščius, dabar - pereinamajame periode, jokiu būdu negalima teigti, kad jie bėgioja taip kaip bėgikai prieš 70 metų.

 Sveikatos stiprybei bėgioti gerai ir taip kaip prieš kelis tūkstantmečius. Bet kaip pasiekti sveikatos aukščiausią lygį? Net ir aukščiausio lygio maratono bėgikas, pralošęs tik metrą kitą, pasakys, kad pritrūko sveikatos. Kaip numato kiekvienas keisti treniruotes? Šiais laikais bėgikai treniruojasi bėgdami įvairiu kintančiu greičiu. “Dabar fiziologai pripažįsta – tai tinkamiausias būdas pasiekti aukštus rezultatus” /P.Thomson.2004/  Tai ne naujiena. Taip ir pradėjau aš asmeniškai treniruotis net prieš 40 metų. Jau tada, būdamas tik 15 metų ir neturėdamas jokio trenerio, iš knygų apie bėgikus, vadovėlio ir žurnalo “liochkaja atletika” jau žinojau apie pakaitinius, kartotinius ir intervalinius metodus, ir buvau įsitikinęs jų pranašumu prieš tolygias treniruotes. Tuo ir yra pranašesnis mūsų sportas, kad nori, nenori, mums trasoje tenka bėgti įvairiais greičiais. Gal todėl orientacininkams bėgimo varžybose tenka dažnai lenkti tik stadione besitreniruojančius.

Bet dabar šio mokslininko ekrane pamačiau dar nestudijuotą terminą – LAKTATO ŠAUDYKLĖ. Kaip fiziologiškai ir filosofiškai suvokti gerai išlavintą laktato šaudyklės mechanizmą? Tai bėgikų gebančių pasiekti aukštus rezultatus plačiame distancijų spektre savybė, kurią lavina ne tik aerobiniai, bet ir labai gerai anaerobiniai krūviai bei jų kaita. O tai labai aktualus klausimas orientavimosi sportui, kai reikia gebėti lošti labai plačiame trasų diapazone: ne tik ilgo ir vidutinio nuotolio, bet ir trumpoje trasoje bei maratone. Apie šią vieną aktualiausių OS problemų pratesiu žemiau.

Būtų labai įdomu plačiau sužinoti apie baltymų sintezės greičio, miokardo hipertrofijos tyrimus, kurių dėka nustatomos ir kokios pas sportininką realios galimybės didinti ištvermę. Nustatomas ir miostatinas, tai genas atsakingas už katabolizmą. O antropometrijos kūno masės indeksas ir riebalų masės bei neriebalinės masės, o taip pat bendro vandens kūne kiekio nustatymas vykdomas šiuolaikišku prietaisu Body composition analyzer “TANITA – TBF-300”. Patikėkite, vien tik antropometriniai duomenys jau daug ką pasako apie sportininko individualiąsias savybes ir sportinės specializacijos lygį, treniruočių krūvio poveikį organizmui. Mat sportininko kūno masės komponentų vertinimas yra labai informatyvus ir labai reikalingas kompleksinio tyrimo elementas. Kūno masė gali būt nepakitusi, kai sudėtinių elementų santykinis pasikeitimas yra ryškus, priklauso nuo sportininko mitybos bei atliktų treniruočių krūvių.

 O raumenų skaidulų struktūros santykis – tai neįkainuojama informacija treneriui. Tai nustatyti maloni naujiena! Žinomą visiems Abalakovo testą, ar į jį panašų galima atlikinėti jau be daug vietos užimančios kontaktinės plokštės. Nesenai sukonstruotu prietaisiuku, kuris prikabinamas prie klubo, testą galima atlikti net miške, kurio dėka kompiuteryje išpiešiama kiekvieno šuolio net atsispyrimų įvairiausių charakteristikų diagrama. Su šiuo prietaisu arba kontaktinės plokštės dėka atliekamas raumenų greitumo ir jėgos ypatybių tyrimas, matuojant vertikalaus šuolio rezultatą ir registruojant rodiklius: atsispyrimo jėgą, atsispyrimo trukmę ir pašokimo aukštį. Sportininkui atliekant specialius šuolius, gaunama informacija apie raumenų darbo galingumą, greitumo ir jėgos komponentus, raumenų elastingumą. Šio tyrimo rezultatai svarbūs įvertinant raumenų funkcinę būklę, treniruočių programų efektyvumą. JIE TEIKIA INFORMACIJĄ APIE TINKAMIAUSIĄ FIZINIŲ PRATIMŲ POBŪDĮ KONKREČIAM ASMENIUI.

Laboratorijos veiklos kryptys yra dar skirtos sveikatos apsaugos bei jos stiprinimo fiziniais pratimais problemų gvildenimui (vadovas doc. Dr.A.Muliarčikas.) o taip pat lengvaatlečių parengtumui vertinti testais ir kontroliniais pratimais (vadovas dr.A.Stanislovaitis). Taip pat atliekamas laboratorijoje vestibiulinės funkcijos vertinimas aktyviais sukamaisiais mėginiais, kuriais nustatomas žmogaus orientavimosi erdvėje gebėjimai ir jiems ribojančius faktorius. Juos išsiaiškinus parenkamos tinkamos priemonės funkcijai gerinti.

Nepatikėsite, bet laboratorijoje vertinami psichoemocinė būsena ir jos ypatybės kaip psichomotorinis tonusas, ekstravertiškumo ir intravertiškumo santykis, agresyvumas, emocinis labilumas, nerimas. Ir nenustebkite, šie tyrimo duomenys labai vertingi apibrėžiant pratimų įvairovės svarbą konkrečiam sportinio rengimosi laikotarpiui, taip pat įvertinant sportininko nusiteikimą treniruotis, varžytis. Be to ši INFORMACIJA TRENERIUI LABAI REIKALINGA NE TIK SUDARANT SPORTINIO RENGIMOSI PROGRAMAS IR VALDANT SPORTO TRENIRUOTĘ, BET IR KURIANT GERUS TRENERIO BEI SPORTININKO SANTYKIUS. Augant sportiniam meistriškumui ir didėjant fiziniams krūviams dažnai pasireiškia įvairių psichoemocinių faktorių, keičiančių labai stipriai sportininko būseną, kurios pokyčiams labai jautriai gali reaguoti nepatyrę jauni sportininkai, moterys ir ypač merginos. Todėl mokslas padeda valdyti ir emocines būsenas ir labai padeda pašalinti atsirandančias konfliktines situacijas, kurios, kaip paprastai, baigiasi tragiškai – nes atsiradus psichologinei įtampai tarp sportininko ir trenerio, nukenčia pirmiausiai pats sportininkas ir jo rezultatas.

Kristina, kaip ir Edita patyrusi sąnario patempimą, kai taps kinezioterapijos specialiste, tikėkimės, gal įneš naujų minčių, kaip stiprint raiščius.

Vertinamas laboratorijoje ir raumenų grupės pajėgumas bei jų išsivystymo proporcingumas. Šiuo tyrimu gaunama labai svarbi informacija nustatant darbingumą ribojančius veiksnius, parenkant sportininkams pratimus stuburo ir kitų grupių traumų profilaktikai, tikslinant sportinio rengimosi uždavinius bei parenkant individualias treniruočių priemones. O energijos gavybos ypatumų vertinimas labai reikšmingas ištvermės sporto šakoms ir mūsų sportui. Tai anaerobinio raumenų darbo galingumas ir anaerobinio darbo talpa čia laboratorijoje vertinama labiausiai paplitusiais ir tiksliausiai pasaulyje Wingate, Margaria, Kvebeko ir Bosco testais. Prisipažinsiu, kad apie juos neteko mokytis nei sportinės medicinos kurse (sudarytame gal prieš antrąjį pasaulinį karą ar tuoj po jo) ir neteko apie juos nieko girdėti visuose pasitobulinimo kursuose.

Kadangi įvairūs veloergometriniai tyrimai paprastam treneriu neprieinami dėl sudėtingos ir brangios aparatūros, svajojau vietoje velorgometro susikonstruoti kontaktinę plokštę ir jai sukurti metodiką. Bet politinių permainų vėjai nupūtė galimybes kurti ir energijos gavybos ypatumų vertinimas vertikalaus šuolio galingumo matavimu pradėtas pasaulyje Bosco testu.

Kaip supratau, minėtoje laboratorijoje sportininkų tyrimai vykdomi ne vienkartiniai, bet periodiškai, kaupiant jų duomenų bazes ir iš jų treniruočių eigoje labai išsamiai stebimi pokyčiai. O tai neįkainuojama informacija atsakingų startų išvakarėse, kai pradedama ypatinga specializacija būsimų varžybų sąlygoms. Sportininko funkcinė būklė gali būt įvertinta operatyviai bet kurioje vietoje (sporto salėje, stadione, miške) nešiojamos aparatūros dėka. Tyrimų ir duomenų analizės trukmę sudaro tik 15 – 20 min. Ši aparatūra (mobilusis elektrokardiograminis terminalas) buvo panaudotas pirmą kartą Sidnėjaus olimpinių žaidynių išvakarėse Newcastie treniruočių stovykloje, buvo tiriama organizmo adaptacija Australijos sąlygomis. Šį terminalą sudaro nedidukas elektrokardiografinis registratorius, nešiojamas kompiuteris ir šių įrengimų sąveikos programinė įranga, kurios dėka ekrane gaunama nuostabiausia ir labai vaizdi visų derivacijų tūrinė elektrokardiograma. Tyrimų duomenys iš Australijos į Kauno konsultacinį centrą buvo siunčiami specialiai tam į kompiuterį pajungtu mobiliuoju telefonu. Gautas iš Australijos signalas per modemą patekdavo į kompiuterį, kuriame yra duomenų bazė, ir jos dėka Kauno konsultantas besitreniruojantiems sportininkams Australijoje ruošdavo rekomendacijas.

Skaistė moka ne tik puikiai orientuotis miške, bet ir nuostabiai  bei ilgai pasakoti savo mamai apie savo minčių trasoje subtilybes. Tik per kruopščią savianalizę išugdė puikią taktiką. O dabar i sparčiai tobulėja bėgimo savybių spektre –labai patobulėjo ypač 2005-aisiais metais. Tad palinkėkime ir toliau sėmės nuo vaikystė pamėgtuos takuos.

Beje organizmo funkcinės būklės, širdies ir kraujagyslių darbingumo tyrimai buvo daromi atliekant įvairius fizinio krūvio mėginius (pakopomis didėjantį fizinį krūvį, visiems žinomą Rufje testą, vertikalių šuolių testą ir minėta EKG analizės sistema, kuri vadinasi KAUNAS – KRŪVIS. Registruojama net 12 standartinių EKG derivacijų, matuojami arterinio kraujospūdžio rodikliai ir kartu vertinamas atliekamo fizinio krūvio galingumas. Po šio yrimo sužinoma apie širdies darbo leistinas fiziologines ribas. Jo dėka nurodomos funkcinės ribos, kurias pasiekus galimas ilgalaikis optimalus organizmo funkcionavimas nežalojant organizmo. To tyrimo dėka galima pamatyti nukrypimus nuo normalios funkcijos pradžią, atliekant tam tikro galingumo darbą. Be to ĮVERTINAMA esama sportininko funkcinė būklė. Tai reakcija į krūvį, adaptacijos fiziniams krūviams greitis, suminio / liekamojo treniruotės krūvių efektą, kitaip dar vadinamą nuovargio efektą. Taip pat įvertinami atsigavimo ypatumai po nedidelio ir didelio intensyvumo fizinių krūvių.

Taigi sistemingai po kiekvieno treniruočių etapo (mikrociklo, mezociklo ar makrociklo) atliekami tyrimai leidžia įvertinti teikiamos treniruočių metodikos efektyvumą. Tam sėkmingai panaudojamas organizmo funkcinės būklės integruoto įvertinimo rodiklis. Šis rodiklis leidžia treneriui modeliuoti treniruočių priemones pagal poveikio atskiroms organizmo sistemoms kryptingumą, stebėti atlikto darbo efektyvumą ir prognozuoti galimus varžybų rezultatus. Pamenu, kai 7-to dešimtmečio pabaigoje Sovietų lengvaatlečiams– socializmo “pasiekimams” ir socialistinio gyvenimo būdo “pranašumams” pademonstruoti prieš “supuvusį” kapitalizmo pasaulį pradėjo nesisekti nes kol į didžiausios imperijos rinktinę sportininkai patekdavo, įveikę didžiausius atrankos maratonus, “parakas būdavo išbarstomas dar gerokai prieš mūšį”. Pasakykite, ar šiuo tyrimo dėka ne pati geriausia atranka į rinktinę? Tada nereikėtų trenerių tarybos jokios nuomonės. Sutikite – nuomonė, tai labai subjektyvus vertinimas, kad ir kokie būtų superekspertai. Viską į vietas sudėliotų prognozuojamų rezultatų parodymai, kurie akivaizdžiausiai įrodytų, ar sportininkas išbarstė paraką, ar dar prasideda jo jėgų kaupimas.

Labai įdomus yra nervų ir raumenų sistemos funkcinės būklės tyrimas. Šiam tyrimui naudojami pačiu paprasčiausiu reakciometrijos klasikiniu tėpingo testo būdu, kurį gali darytis kiekvienas net kompiuterio klaviatūros klavišo spaudėliojimu maksimaliu dažniu. Taip įvertinama paprastoji ir  sudėtingoji psichomotorinė reakcija, reakcijos asimetrija, centrinės nervų sistemos (CNS) koordinacinių gebėjimų rodiklis,  tyrimo rezultatai leidžia įvertinti centrinė nervų sistemos būklės ypatumus – nervų centrų jaudrumą, paslankumą, tarpusavio koordinaciją bei funkcinį pastovumą. CNS gebėjimai yra svarbūs sportiniams žaidimams, dvikovos ir kitose koordinacijos atžvilgiu sudėtingose sporto šakose. Ar mūsų – orientavimosi sportas tai kategorijai priklauso? Kaip manot? Ogi bėgant per kliūtis, augmeniją, sudėtingo reljefo sąlygomis. O orientavimosi dviratininkams ir slidininkams! Tyrimų duomenys naudojami sportuojančio funkcinei būklei įvertinti, nustatyti CNS ypatumus, nuovargio dydį, o taip pat parenkant optimalią varžybų taktiką. Be to nustatoma jaudinimo ir slopinimo procesų pusiausvyra esamu momentu, o taip pat trumpalaikės atminties ypatumai esamu momentu įvertini. Jie naudojami komandinių sporto šakų sportininkams, bet šios savybių reikia ir orientavimosi sporte.

įsivaizduokite! Kad ir medicininių tyrimų mažąją dalį gydymo įstaigose tektų darytis per savaitę. O čia tik per keliolika minučių! Buvusį 100 m. bėgimo pasaulio rekordininką ir olimpinį čempioną ir V.Borzovo paruošimui dirbo didžiausia mokslininkų brigada ir jam buvo mobilizuotas visas Kijevo institutas. O dabar šios laboratorijos metodikos dėka tokios fantastinės galimybės! Apie jas siūlau pamastyti ypač jaunimui, kai vardan aukštesnių sportinių tikslų kiek galimai daugiau mobilizuojamos proto pajėgos, labai dažnai būna ir net labai įprasta, kai tik ištrūkusieji kai kurie nuo buvusių trenerių, nori labai tapti savarankiškais ir pradeda treniruotis “savarankiškai”. Apie šią problemą daug yra kalbėjęs buvęs vyr. treneris Juozas Smalinskas. Tad jei nori sportuoti dėl rezultato, ar prieš tokią tendenciją nereikėtų atsitokėti!? Manau, kad būtina atsitokėti ir prieš elementariausios sportinės logikos ignoravimą, kaip teko iš šalies netyčia pastebėti ir susidaryti įspūdį, kad atsakingiausio periodo metu pasaulio jaunimo čempionato išvakarėse kai kas visiškai ignoravo sportinę higieną

. Todėl gana nepigiai kainuojantys tyrimai gali labai padėti tik tada, kai neignoruojamos sporto mokslo nuostatos ir jau plačiai pasaulyje žinomi pasirengimo principai bei laikomasi elementariausios sportinės higienos. Juk sportinė higiena žymiai subtilesnė nei bendroji. Bet malonu, kad daug kas teisingai suvokia apie rengimosi plonybes - tai puikiai žino iš savo asmeninės patirties kai kurių sportavę ir dar dabar sportuojantys tėvai, kurie savo vaikams perduoda ir pataria tai, ko ne kiekvienam treneriui įmanoma įdiegti ar įtikinti, o dar tiksliau – įpratinti. Tai vienas iš daugelio šeimynininės sporto pedagogikos pranašumų. Yra toks, LKKA pedagogikos katedros vedėjo, profesoriaus Kęstučio Miškinio vadovėlis  ŠEIMOS PEDAGOGIKA. Toje katedroje dėstoma ir sporto pedagogika. Tai, manau, kad greitai gali formuotis ypač Lietuvos orientavimosi sporte dar viena edukologijos sritis  – tai  šeimos sporto pedagogika.

Gaila, bet dar kai kas skeptiškai vertina sporto mokslo pranašumus. Ir tai natūralu, kai daugelis iš OS aktyvo turį techninį išsilavinimą ir gal nėra susidūrę su fiziologijos klaustukais. Pamenu didelio sporto fiziologijos specialisto, mano įdomiausio dėstytojo, dabar LKKA rektoriaus prof.habil.dr.Alberto Skurvydo paskaitose sakomą mintį, kad kuo mokslas labiau braunasi į organizmo paslaptis, tuo dagiau jam iškyla klausimų. Man atrodo, kad ypač daug klausimų turi iškilti mūsų sporto šakai, kur rezultatą lemia ne tik stadiono sąlygoms reikalingi fiziniai duomenys. Ar nebūtų įdomu patyrinėti, kuo gi skirtųsi orientacininkai nuo kitų sporto šakų sportininkų!? Ar orientacininkų moksliniai tyrimai neužduotų mokslo sportui dar didesnių klausimų ir triuškinančių atsakymų? Ar sporto mokslininkus neapstulbintų mūsų sporto šakos įvairovė ir didžiulis treniruojamų savybių spektras? TAI AR NE DAR VIENAS BŪTŲ ŽINGSNIS POPULIARINANT MŪSŲ SPORTĄ! Ar neišryškėtų mūsų sporto šakos pranašumas? Ar nepradėtų tada orientavimosi sportą kaip pagalbinę pasirengimo priemonę labiau naudoti ir kitų sporto šakų sportininkai?

 Prisiminkime vienintelio Sovietų Sąjungos orientavimosi sporto psichologo A.K.Drazdovskio iš tolimojo Chabarovsko atlikinėtus psichologinius tyrimus su mūsų orientacininkais ir Lietuvos rinktine! Ar negalėtų tapti mūsų sporto šakos psichologe, kad ir Evelina Grigaitė? Jei neklystų, ji greitai turėtų tapti sporto psichologe. Taigi kodėl jau dabar nepradėti tirti mūsų jaunuosius sportininkus planetos čempionato prieigose? Juolab, kad pasaulio čempionatui ruošiasi ir studentė iš LKKA, kurioje minima mokslinė kineziologijos tiriamoji laboratorija.

 Paanalizuokime, kodėl tokia didžiulė praraja kad ir tarp mūsų merginų bei švedžių. Nejau mūsų merginos mažiau treniruojasi? Klausiu dėl merginų todėl, kad tikrai iš mūsų visų šešerių galima laukti neblogo rezultato. Tai kodėl nepareguliuoti jų “stygas prieš koncertą”? Nejau nenorim, kad jos skambėtų gražiau? Nejau nepaseksime muzikantų pavyzdžiu? Juk organizmas - tai daug kartų sudėtingesnis instrumentas! Nejau jo nereikia reguliuoti? Siūlau nepagailėti jaunimui, nes  pakeltas jis į aukštesnį lygį, turės geresnes fiziologines bei didesnes emocines galimybes kilti ir dar aukščiau. Mus laukia neeilinis įvykis. Tad siūlau nepraleisti progos ir pasinaudoti labai reta galimybe patobulėti.

(Tai buvo rašyta 2005 m. pabaigoje)