|
8-ta
tema: IŠ
NAUJO REIKIA TIRTI
Juozo KRIKŠTAPONIO BIOGRAFIJĄ
Tai
reikalauja
toje
konferencijoje
kai
kurių
istorikų
pademonstruotas
viešas
nenoras
tirti
naujai
aiškėjančias
aplinkybes,
jog J.
Krikštaponis bendravo
su
pasitraukti
pasiruošusiais
vokiečiais
ne
„kolaboravimo“
tikslu,
kaip
Ukmergės
konferencijoje
docentas N.
Šepetys isteriją
sukėlė,
o ginklų
gavimo
tikslu,
kuriuos
su
lėktuvėliu
parsiskraidino
iš
Vokietijos,
ką apie
tai minėjo
jo sesuo ir
tautodailininkas M.
Dirsė.
Kai
Didvyrio
sesuo
buvo dar
gyva,
kraštotyrininkas Romas
Kaunietis 1990
m. liepą
Šiluose
į
magnetofoną
įrašė
jos
žodžius
tokius:
178 pav.: Sesers Atsiminimų ištrauka, į magnetofoninę juostą įrašyta 1990 m. liepos mėnesį Šiluose (netoli Užulėnio Panevėžio rajono pakraštyje) žymaus Panevėžio kraštotyrininko Romo Kauniečio. Kalba netaisyta - neredaguota; rašyta nuo magnetofono ar diktafono. |
|
179 pav.: Restauruotas
Juozo
Krikštaponio
portretas
-
restauravimo
autorius
fotodailininkas Juozas
Valiušaitis. Galima
pasididinti
ir iš
labai
RAIŠKAUS
PORTRETO
pastudijuoti
net akių
struktūrą. |
Kaip
matome,
SESUO
AKCENTUOJA
SLAPSTYMĄSI net
vokiečių
okupacijos
metais,
nes,
matyt,
ir prieš
artėjančius
sovietus
pasipriešinimo
organizavimas,
tikriausiai,
buvo
slaptas
-
besitraukiančių
vokiečių,
gal,
neaprobuotas?
Matyt,
su jais
nesutiko
pasipriešinimo
koncepcija
-
vokiečiai
norėjo
gyventojus-vyrus
mobilizuoti
Vokietijos
gynybai,
o
lietuviai
savo
Gimtinės?
Kad
nusikalstamai
buvo
gaudomi
vyrai į
frontą -
tai
patvirtino
ir šio
Didvyrio
sesers Veronikos
Krikštaponytės-Juodienės paminėtu
Partizanų
ryšininko
fronte
tokiu
pat
žuvimu,
kaip
daugelis
žuvo
šalia
Veprių-Upininkų-Upininkėlių.
Žuvo,
nes buvo
tik
ryšininkas,
o ne
miške
besislapstąs
kovotoju
ir nuo
žūties
fronte
už
svetimą
valstybę-okupantę
išsisukti
nesislapstant
nebuvo
įmanoma.
Todėl
dabar
okupuotos
pietų
UkraJinos
gyventojų
likimas
laukia
toks
pats,
kai
stepių
landšafte
miškų
nėra, o
miškeliai
visi
okupantų
užimti -
jie ten
apsikasę
nuo
Kijevo
puolimo.
Todėl
dabar
savivaldos
lygiu
galime
UkraJinai
padėti
per
nusikalstamo
II-o
pasaulinio
karo
vyksmų
išryškintas
detales,
kurias būtina
skelbti
pasauliui
apie
ukraJinų
gaudymą
į karą
prieš
savo
Tautą. Ar tai
ne
baisiausias
nusikaltimas,
prilygstantis
tos
tautos
genocidui?
Sesers
paminėtas „Žalias
velnias“ buvo
gerai
žinomas
sovietmetyje
Upininkų-Musininkų
ir
Kernavės
apylinkėse
(dabar
seniūnijose)
- apie
jį
mums-sportininkams
Gamtoje
(orientacininkams)
ir
keliautojams,
keliavusiems
Kernavės-Jonavos
maršrutuose,
apie
"Žalią
velnią"
vietiniai
gyventojai
minėdavo
ir net
pasakodavo.
Todėl
tada
komunistinei
propagandai
nuslėpti
rezistencijos
nepavyko,
nors, ir
kaip
buvo
stengtasi. |
179 pav.:
dailininkas
ir J.
Krikštaponio
kovų
bendražygis
Mykolas
Dirsė
(1927-2008) |
O
dabar
-
UkraJinoje
karo
metu
ypatingai
aktuali
yra
Juozo
Krikštaponio
tikroji,
o ne
komunistų
-
NKVD-istų
-
KGB-istų
falsifikuotoji
biografija.
Todėl,
manyčiau,
būtina
remtis,
pirmiausiai,
duomenimis,
fiksuotais
kraštotyrininkų
ir kovų
bendražygių,
kokiu
buvo J.
Krikštaponio
gimtajame
Užulinyje
gyvenęs
tautodailininkasMykolas
Dirsė.
Juo
labiau,
jis buvo
jaunystėje
J.
Krikštaponio
vadovaujamo
Vyčio
apygardos
Partizanų
ryšininku,
o po to
politiniu kaliniu,
o
grįžęs,
tapo
žinomu dailininku.
Jo
darbai nuo
2009 m.
lapkričio
25 d.
iki 2010
m.
sausio
31 d. buvo eksponuoti net
Lietuvos
Gyventojų
genocido
ir
rezistencijos
tyrimo
centro
(toliau
LGGRTC) muziejuje.
Taigi,
kaip
matome,
LGGRTC
gerai
žinomo Mykolo
Dirsės pasakojime
buvimo
"apie
Baltarusijoje"
taip
pat net
nėra
jokios
užuominos kraštotyrininkės Audronės
Astrauskaitės XXI-o
amžiaus
tinklalapyje kuris
buvo
paskelbtos
2009 m.
lapkričio
25 d..
Jame
pasakojimo
detalės
skiriasi
nuo
sesers
pasakojimo
labai
nežymiai: |
180 pav.: Po
dailininko-ryšininko
Mykolo
Dirsės
mirties
parodos
atidaryme.
Iš
dešinės:
Romas
Petras
Šaulys,
disidente
sesė
Nijolė
Sadūnaitė,
Mykolo
Dirsės
dukra
Audronė
Dirsytė-Vinogradovienė.
Galima pasididinti. |
|
181 pav.: iš
XXI-mo
amžiaus
publikacijos
ištrauka,
kurią VISĄ galima
paskaityti ČIA.
Atkreiptinas dėmesys, jog J. Krikštaponis 1944 m. liepos 20 d. rengia PIRMĄJĮ Partizanų SĄSKRYDĮ dar, kai prie Šventosios upės vyksta žiaurus mūšis ir kai į Ukmergę sovietai įžengs tik po 5-ių dienų!
Be to, matome, vėl ANTRĄ KARTĄ MINIMAS J. Krikštaponio SLAPSTYMASIS SAVO NAMUOSE VOKIEČIŲ OKUPACIJOS LAIKAIS. Ar tai ne akivaizdu, kad vykusiame 1942-05-27. gyventojų surašyme jis save galėjo ir nerodyti - galėjo, paprasčiausiai, pasislėpti nuo surašinėtojų? Todėl jojo neegzistavimas Užulėnio kaimo gyventojų surašymo statistikoje ar gali būti "įrodymu, kad tuo metu buvo Baltarusijoje", kai pagal sesers ir M. Dirsės nurodyta slapstymosi pradžia labiau panaši nuo 1942 m. pradžios? Arslapstymosi motyvu ne galėjo būti nenoru grįžti į A. Impulevičiaus vadovaujamą batalioną, kuris užsiiminėjo karinių nusikaltimų vykdymu (apie juos Ukmergės konferencijoje užsiminė Vytautas Čeponis, kuriam už tai buvo uždrausta kalbėti), ir apie tuos nusikaltimus J. Krikštaponiui galėjo informuoti sesers atsiminimuose paminėtas jo artimas giminaitis generolas Stasys Raštikis, kuris su jo draugais, pagal, seserį, ir padėjo jį ištraukti iš kalėjimo. Kaip generolas tai atliko, galima spėlioti pagal LCVA esančius dokumentus, kuriuos žemiau parodysiu. Bet, pirmiau, kitoje (11 psl. 6-toje temoje) priminsiu mokslininkų ignoruotus NKVD ir KGB neginčijamus dokumentus, parodančius, kad J. Krikštaponis galėjo nebūti Baltarusijoje, bet ir net Ukmergės 2021-12-03 konferencijoje duomenų ignoravimą: |
9-ta tema: Ukmergės konferencijos pranešime prieštarauta jai skirtoje Pažymos duomenims
Kartoju: skirtingai nuo 2014-12-27 LGGRTC prielaidų „pažymoje“, šiai 2021-12-03 Ukmergės mokslinei konferencijai skirtą Pažymą rašau iš didžiosios raidės, nes josios autorius LII(Lii) mokslininkas Mindaugas Pocius tos Pažymos pabaigoje: 11 psl. pabrėžė PRIEŠTARINGĄ INFORMACIJĄ, jog J. Krikštaponio „... sesuo Veronika Krikštaponytė-Juodienė atsiminimuose teigė, kad brolis Juozas „visą nacių okupacijos“ laikotarpį slapstėsi nuo vokiečių ir ... kelis mėnesius kalėjo Kauno kalėjime (Aukštaitijos partizanų....., p. 217 – 225). Archyviniai duomenys rodo, kad jis iš tiesų buvo suimtas gestapo ir tris mėnesius kalintas Kauno kalėjime (LSSR vidaus reikalų liaudies komisaro gen. mjr. P. Kapralovo 1945 08 29 pažyma SSRS NKVD-NKGB įgaliotiniui Lietuvoje gen. ltn. I. Tkačenkai ..., LYA, f. K-21, ap. 1, b. 49, l. 199). Sesuo buvo įsitikinusi, kad jį išgelbėjo įtakingų asmenų laidavimas, iš jų ir generolo Stasio Raštikio, su kuriuo buvo susijęs šeimos ryšiais.“. Taigi, tai praeitų metų pabaigos Ukmergės konferencijoje buvo pateikta iki tolei nuo 2014-12-27 LGGRTC „pažymoje“, slėpti J. Krikštaponio suėmimo-kalinimo faktai, kurie ir gali liudyti ar kelti klausimus, jog Didvyris NE „Baltarusijoje žudynėms vadovavo“, o Kauno kalėjime tuo metu, gal, buvo kalinamas?
Be to, M. Pocius savo Pažymos 5 psl. pirmą kartą pamini iki tolei minėtoje prielaidų „pažymoje“ nuslėptą Nikodemą Reikalą, kuris išvykoje į Baltarusiją, galimai, ir pavadavo gestapininkų suimtąjį ir Kauno kalėjime kalinamąjį J. Krikštaponį, kurį šį veiksmą įrodo KGB sudarytas 2/12 bataliono 2-os kuopos Sąrašas, čia pateiktas žemiau šios studijos 6-tos temos ... psl.
Dar svarbiau yra tai, jog M. Pocius toje Pažymoje pabrėžė pačią svarbiausią problemą - tai sovietinių „parodymų patikimumo“ faktą taip:
|
|
|
182pav.: ištrauka iš 2021-12-03 Ukmergės konferencijai paruoštos Pažymos 5 psl. viduryje. Galima pasididinti.
Kaip matome, iš karto po karo M. Kačiulis žudynių vadovą mini N. Reikalą, kai pagal atminties fiziologinę būseną ankstesnis liudijimas turėtų būti patikimesnis. Bet, net, po 38-ių metų toks kardinalus „liudijimo“ pasikeitimas ar ne byloja kažką ne taip?
Juolab. M. Pocius ir minėtos Pažymos 10-11 psl. rašo. og „ 2-osios kuopos policininkai Baltrus Simonavičius, Stanislovas Gervinas, Martynas Kačiulis, 1948 m. vasarą tardymo metu parodė, kad 1941 m. spalio pabaigoje ir lapkričio mėnesiais 2-ajai kuopai vadovavo ltn. Nikodemas Reikalas (P.S.: pabraukta mano), kuris vadovavo kuopai Slucko, Klecko, Minsko ir Borisovo žydų getų kalinių žudynėse. Išvardindami visus jiems žinomus 2-ojo bataliono karininkus, B. Simonavičius, S. Gervinas ir M. Kačiulis 1948 m. kažkodėl nenurodė J. Krikštaponio (Krištaponio) pavardės, tačiau liudijo, kad N. Reikalas dalyvavo tik šių keturių miestų žydų žudynėse.“
Apie tai rašė ir a. a. A. Ališauskas, kad iš karto po karo tardymuose-apklausose niekas J. Krikštaponio neminėjo. Taigi, kaip matome, tą patį ir M. Pocius šioje Pažymoje pabrėžia parodymų kaitą ir rašo, kad reikia tirti.
Todėl per konferencijos pagrindinį pranešimą kardinaliai istoriko-mokslininko M. Pociaus pasikeitusi pozicija šokiravo ir net žiniasklaidos atstovus, kurie pabrėžė net taip |
|
184 pav.: 2021-12-03 Ukmergės konferencijoje M. Pocius J. Krikštaponio „kalinimą 1944 m. liepos mėnesiui“ net priskyrė. Galima pasididinti. |
Čia jau visai įdomu darosi, kai istorinius duomenis, patvirtintus istoriniais dokumentais; su nuoroda Pažymoje ir artimųjų Atsiminimus istorikas-mokslininkas vadina "gandu". Gal tokį kategorišką teiginį taip suprato žurnalistas? Todėl verta ir net reiktų, pirmiau, viską perskaityti, ką žiniasklaidos priemonė POZICIJA apie Ukmergės konferenciją rašo, o po to,
net būtina išklausyti konferencijos pranešimą ir, ypač, to pranešimo paskutiniąją dalį apie „gandus“. Joje šiek tiek kitaip buvo pasakyta:
„Viešai skleidžiami gandai, kad Krikštaponis negalėjo dalyvauti žudynėse, nes 3 mėnesius buvo kalinamas GESTAP-o, - neturi pagrindo, nes jis kalėjo jau demobilizuotas ... - nuo 1942 m. rugsėjo iki 1944 m. liepos .“
|
|
Čia tokį keistą 2 m. kalinimo tarpsnį šiam istorikui„iš Maskvos archyvų pranešė“? Tai tada, kodėl tiksliai nenurodė tą 3-jų mėnesių kalinimo laikotarpį? Nutempus net iki „1944 m. liepos mėnesio kalinimą“, kodėl ignoruojama ir logika ir istorinė situacija? Juk, 1944 m. liepos 10 d. J. Krikštaponis surengė Partizanų sąskrydį ir lėktuvėliu iš Vokietijos organizavo ginklų parskraidinimą. Kaip vokiečiai būtų ginklus „patikėję tik-tik iš kalėjimo išleistam“ ir dar su komunistais vienoje kameroje pasėdėjusiam? Ir, išvis, kokie „komunistai“ 1944 m. kalėjime galėjo būti? Juk valymai nuo komunistų vyko ar ne 1941 m. labiausiai?
Dar keisčiau. Iš kur istorikas ištraukė J. Krikštaponio kažkokią „demobilizaciją“? Ar kas matė demobilizacijos įsakymą? Pirmojoje 2014-12-27 LGGRTC „pažymoje“ buvo tik prielaidos dėl „demobilizacijos“, padarius „išvadą“, kad „buvo demobilizuotas“, nes nerasta jokių dokumentų-įsakymų apie demobilizaciją ar pervedimą į kitą karinę struktūrą, o šioje LII(Lii) Pažymoje buvo pateikta kažkokia falsifikaciją, apie kurią čia 32 psl. 14-toje temoje įrodau pastarosios Pažymos skaitytojų apgaudinėjimą kažkokį.
Be to sesers pasakojime yra detalė pabrėžta, kad brolis buvo CIVILIŠKAI apsirengęs suėmimo metu. Ar būtų sesuo civilinę aprangą minėjusi, jei jis jau būtų „demobilizuotas“? Apie tai čia 34 psl. 16-toje temoje nagrinėjimas sesers pasakojimas. Žemiau nuo 7-tos iki 11-tos temose LCVA archyvo dokumentais parodau, kokiais J. Krikštaponis galėjo būt ištrauktas iš kalėjimo jo karinės tarnybos metu.
Savo kalboje M. Pocius minėdamas, kad pagal prokuratūrą negali pradėti iki teisminio tyrimo, ... ką kalbant mirusius asmenis, o pagal M. Pocių, „baudžiamoji teisė leidžia“ Todėl kyla klausimas: Kodėl apie J. Krikštaponio „buvimą Baltarusijoje“ pradėta kalbėti tik tada, kai visi jo artimieji numirė?
Kiek žinau, kažkur Nepriklausomybės pradžioje J. Krikštaponio sesuo Veronika Krikštaponytė-Juodienė su savo dukra Artemida Juodyte-Vyčiene buvo iškviestos į Seimą apdovanojimui, bet Seimo salėje jųjų kažkas atsiprašė ir pranešė, kad apdovanojimo nebus ir nepaaiškino jokios priežasties. Tada dukra savo mamą tik lydėjo, nes ji buvo jau padoraus amžiaus, o jųjų iškvietimas į Seimą ir po to atsiprašymas tapo kažkokia patyčia iš nukentėjusios sovietmetyje politinės kalinės ir Didvyrio sesers. Kiek man žinoma, apie brolio-dėdės „buvimo Baltarusijoje“ pasakų tada jos net negirdėjo - jos tada dar nebuvo skleidžiamos. Kitaip, sesuo būtų kėlusi triukšmą.
Būtent, tylėjimą ir apie laukimą, kol sesuo numirs, tos konferencijos pagrindiniame pranešime M. Pocius ir patvirtino, ir M. Pociaus minėto straipsnio skyrelio pavadinimas J.KRIKŠTAPONIO (KRIŠTAPONIO) ISTORINIO ATMINIMO PROBLEMA, paminėjo šios problemos labai svarbų momentą 23 psl. pabaigoje lygiai tokiais žodžiais, kaip ir Ukmergės konferencijoje, pasakydamas ir parašydamas taip:
„Pirmasis publikacijoje istorinio J. Krikštaponio istorinio įvardinimo problemą 2011 metais paskelbė Evaldas Balčiūnas.“
Svarbiausia, ši E. Balčiūno 2011-04-09 buvo paskelbta iš karto po mėnesio-dviejų, kai 2011 m. vasario mėn. numirė paskutinė J. Krikštaponio biografijos liudininkė - jo sesuo Veronika Krikštaponytė-Juodienė. Šio žymaus publicisto-antifašisto publikacija kaip tik ir pasirodė po mėnesio - 2-jų, kai 2011 metais vasario mėnesį numirė minėta Veronika Krikštaponytė-Vyčienė - paskutinė savo brolio biografijos liudininkė. Prieš tai 2008 metais J. Krikštaponio gimtajame kaime numirė Partizanų ryšininkas ir tautodailininkas Mykolas Dirsė. Juk Prezidentas Valdas Adamkus suteikė pulkininko laipsnius 2002 m. spalio 31 d. dekretu Nr. 1965 ir po to dar sykį Valdas Adamkus, jau būdamas kitoje kadencijoje kitu dekretu Nr. 1 K-849 2007 m sausio 5 d. ištaiso suklystą J. Krištaponio pavardę į KriKštaponio.
Kodėl iš karto, po dekretų teikimo nebuvo keltas klausimas, o buvo laukta, kol numirs visi liudininkai? Negi specialiai buvo laukta, kada numirs? Sutikim, juk laiko aiškintis buvo vos ne visas dešimtmetis ir publikacijos pasirodymas po mėnesių-dviejų, numirus J. Krikštaponio seseriai, jau nelabai korektiškas veiksmas. Kodėl anksčiau nekeltas tas klausimas, kai dar iki 2008 m. buvo gyvas ir žymus tautodailininkas bei J. Krikštaponio būrio ryšininkas Mykolas Dirsė iš J. Krikštaponio tėviškės?
Kitas labai svarbus momentas, kad Evaldas Balčiūnas žinomas kaip prieštaringai vertinamas „istorikas“ su pravardėmis keistomis, nes yra bolševikinės pakraipos Anarchizmo Lietuvoje populiarintojas, matyt, prieš valdžiąpiketuose-eitynėse, nepasitenkinimo akcijose ar mitinguose dalyvaujantis - juos organizuojantis? Ne aišku, ar jis su garsiuGiedriumi Grabausku nebuvo organizavęs piketo Ukmergėje dėl J. Krikštaponio? Kažkur tada ir prieš NATO organizavo G. Grabauskas. Pastarasis savo prorusiškais Partizanų niekinimais buvo žinomas nuo 2019 m., o kai pasiprašė Rusijoje politinio prieglobsčio, tai jau Generalinės prokuratūros tapo paieškomu. O, dar įdomiau, jog E. Balčiūnas, lyg, ir dievina 1940 m. okupaciją - bei NKVD-izmą, rinkdamas savo Facebook profilyje be jokios kritikos? Tai ar gali toks politiškai į vieną kraštutinę kryptį nusitekęs būti „objektyviu“ istoriniuose „tyrinėjimuose“ tik iš konteksto faktus grupuodamas ir rašydamas apie Lietuvoje „vykusius pogromus“ žydų? (Jųjų tik Lietuvoje nebuvo, išskyrus, kai lenkai į Vilnių atėjo.) Tai ar ne šmeižia jis Lietuvą savo publikacijoje? Juolab, kas paskatino E. Balčiūną šmeižti ir J. Krikštaponį? Nors jis dažnai archyvais naudojasi, bet, patikėkite, LCVA archyve jis nedirbo ir fondu R-1444 jis nesinaudojo. Įrodymui aš čia nepradėsiu teikti nuotraukų, kas jais naudojosi, nes tai būtų kitų istorijos tyrėjų duomenų saugos pažeidimu. Kam įdomu, Dokumentų panaudojimo lapus archyve gali pasikelti. Tai iš kur E. Balčiūnas priėjo „išvadų“? Apie jas M. Pocius savo minėto straipsnio 24 psl. pradžioje parašė taip:
Tai buvo pasipiktinimo reakcija į minėtą dekretą, nes visi pulkininkų laipsnius gavę partizanų vadai, E. Balčiūno įsitikinimu, dalyvavo Holokauste ir kitų civilių žudynėse. ...“
Koks buvo tas „pasipiktinimas“ galima pamatyti su tos publikacijos data mano geltonai paryškinta:
185 pav.: 2021-12-03 Ukmergės konferencijos pranešime paminėta
pirmoji 2011 m. Evaldo Balčiūno publikacija,
kurią galima pasididinti.
Kaip matosi, čia 185 pav. ir 186 pav. bolševikinės pakraipos ANARCHIJOS tinklalapyje (pagal istoriją po D. Spalio perversmo anarchistų judėjimas mažai kuo skyrėsi nuo bolševikų-žudikų) todėl šis unikalus anarchistinis-antifašistinis, grynai, politinio pobūdžio tinklalapis su šiuo pirmuoju „ J. Krikštaponiu Baltarusijoje“ paminėjimu ar negalėjo būti inspiruotas Didvyrio sesers išėjimu į Anapilį?
186 pav.: Pirmą kartą apie „J. Krikštaponį Baltarusijoje “publikacija buvo paskelbta ne bet kokiame, o bolševikinės pakraipos „anarchija.lt“ tinklalapyje. Todėl terminas „bolševikai“ ar dar buvo 1941 m. naudojamas? Todėl ir klaustukas padėtas. Galima prasiplėsti-pasididinti. |
|
Labai įdomios E. Balčiūno publikacijos ir jo dviejuose socialinio „Facebook“ tinklo paskyrose, kur viename iš jų matome atvirą gėrėjimąsi 1940 m. Lietuvos sovietine okupacija, kitame profilyje jam patinka komunistų veikla tarpukario Lietuvoje, o jis pats, kaip matosi 187 pav.: ir 188 pav. Lietuvoje organizuoja „revoliucinę“-anarchistinę veiklą Todėl, nieko nuostabaus, kad žymų miškininką-profesorių Povilą Matulionį pastebį tik kaip „1905 m. revoliucijos dalyviu“, nors, šio gamtos mokslininko nuopelnai Lietuvai yra, tikrai, toli gražu ne revoliuciniai. Juolab, P. Matulionis buvo ir Tautinio Atgimimo veikėju ir 1905m. revoliucijos įvykiai buvo naudingi lietuviškajam Atgimimui. Todėl kaip E. Balčiūnas, kaip anarchistas, daro akcentą ne ten, kur reikia ištikrųjų..
Be dalyvavimų karštuose Rytų Lietuvos pasienio krizinės situacijos vietinių gyventojų nepasitenkinimo akcijose dėl drastiškų valdžios veiksmų pabėgėlių užplūdimo metu (Evaldas Balčiūnas, tikrai, nėra Rytų Lietuvos gyventoju ir šio anarchisto dalyvavimas ar ne gali būti kurstitojiško pobūdžio?), bet jojo surinkta pirmosios sovietinės 1940 m. okupacijos laikraščių iškarpų kolekcija yra labai unikali istorijai. Manyčiau, tokias iškarpas reiktų tinklalapyje kaupti, kad galima būtų matyti visą iškarpų visumą, nes socialiniame tinkle medžiaga IŠTRAUKTA IŠ KONTEKSTO būna labai iškreipta ir tokius iš kontekstų ištraukimus mėgsta labai komunistinė ir dabar RAŠISTINĖ (rusiškojo fašizmo, arba istoriko Marko Solonino vadinama ČeKistinė) PROPAGANDA. Todėl 1940 metų sovietinės okupacijos "grožybėmis" labai lengvai manipuliuoja paleckininkai, kurie lengvai pritraukia iškreiptai istoriją matančius tokius, kaip V. Lakstučio "pasakų" gerbėjus. Todėl nuoširdžiai ponui Evaldui patarčiau iškarpas sisteminti, kad ir mano pavyzdžiu, kaip surinkau gorbačiovinės "perestroikos" ir Tautinio Atgimimo laikotarpio Jonavos Balso numerius į SĄMONĖS KAITOS skyrių.
Nors šio bolševikinio anarchisto yra didelis politinis angažuotumas, kuris kelia jo tyrinėjamų studijų moksliškumo lygio abejonę, bet malonu, kad Evaldas Balčiūnas fiksuoja Holokausto problemas, kuris sovietmetyje buvo politizuotas ir slėptas - žudomi žydai buvo vadinami„tarybiniais piliečiais“. Todėl AČIŪ Evaldui, užfiksavusiam sovietinį paminklą; kaip Holokausto slėpimo įrodymą, iš kurio neatsakytų klausimų šios studijos gale dar vieną hipotezės apmetimus parodysiu.Taip pat, studijos gale Prieduose pateikiu E. Balčiūno kai kurių įdomesnių iškarpų nuorodas.
Bet, gražinu mintį prie Mindaugo Pociaus pranešimo, kuriame jis pamini kažkokį „teisininką“ Donatą Glodenį, apie kurį pasakė, jog jis „pastebėjo, kad pats Centras gali kreiptis į Administracinį teismą dėl kario savanorio statuso panaikinimo, tačiau to nepadarė ir klausimas buvo užšaldytas.“
Dar liūdniau, kad ir tame pačiame straipsnio 26-tame psl. M. Pocius, VĖL KLAIDINA; kaip ir Ukmergės konferencijos klausytojus, taip ir čia; žurnalo SKAITYTOJUS su, neva, „teisininku“ Donatu Glodeniu, kuris, savo Facebook soc. tinkle pristato savo išsilavinimą tokį:
189 pav. : Donato Glodenio išsilavinimas
Kaip matome, Vilniaus Universiteto Filosofijos katedroje 2-jų metų Religijos studijų Humanitarinių mokslo magistro specialybė nieko bendro neturinti su Jurisprudencijos nelengvu ir visiškai kitokio pobūdžio mokslu, nes programa yra skirta religijotyros, religijų istorijos, religijos filosofijos, teologijos, biblistikos, religijos bei kultūros sąveikos srityse.
Tą patį matome ir Evangeliškosios teologijos centre Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto padalinį, atliekantį evangelikų bažnyčių ir evangeliškosios kultūros istorinius tyrimus.
Taigi, nesuprantama, kodėl M. Pocius vadovaujasi visiškai ne teisės specialisto teiginiais, jį klaidingai pristatant kaip, neva, „teisininką“ ir rašant, SIŪLO SU TEISE NIEKO BENDRO NETURINTĮ PASIŪLYMĄ, atseit, „pačiai Centro vadovybei kreiptis į administracinį teismą prašant panaikinti neteisėtą savo įsakymą dėl kario savanorio statuso J. Krikštaponiui (Kriš- taponiui) suteikimo.“? Kaip galima nusikaltimų žmoniškumui atvejuose ignoruoti baudžiamąją teisę ir ją perduoti administracinei? Tokiais pačiais elementariausiais ir grubiausiais skirtingų teisių suplakimo-pakeitimo praktiką atlieką tik mūsų kaimyninių valstybių diktatoriniais rėžimai, kad lengviau būtų galima Demokratiją į kalėjimus sugrūsti. Tai, čia, ką, kaimynų diktatorinių rėžimų iš Rytų praktiką M. Pocius nori pasiūlyti?
Toks kažkokio „teisininko“ siūlomas Baudžiamosios teisės ir josios Kriminologijoje specializavimosi ignoravimas, ir vietoje pastarosios; tik Administracinės teisės iškėlimas aukščiau virš Baudžiamosios teisės - ar ta nebus panašus veiksmas, tai ką dabar kaimynystėje praktikuoja ypač diktatorius A. Lukašenka?
Todėl tuo pačiu kiek kitokią studiją išsiunčiau ir Teisingumo ministrei, atskleisdamas veikas, neatitinkančias istorijos mokslui. |
|
189 pav.: pirmas iš kairės buvęs Baltarusijos vidaus reikalų ministras generolas Zacharčenko, kuris atsisakė pažeidinėti konstituciją ir todėl dingo be žinios bei tapo nužudytu. Galima pasididinti. |
Pastarasis, kaip tik, tik administratoriškai, ignoruodamas Baudžiamąją ir Civilinę teisę, pradėjo Baltarusijoje atlikinėti savivales. Joms pasipriešino Vidaus reikalų ministras generolas Jurijus Nikolajevičius Zacharenko, kuris, nors, ir būdamas A. Lukašenkos politiniu bendražygiu, betkonstituciją pažeidinėti atsisakė - atsisakė net reikalaujamus mirties nuosprendžius be teismo vykdyti. Todėl J. N. Zacharenko 1999 m. gegužės 07 d. dingo be žinios ir tik po 20-ties metų šio generolo dukra Elena Zacharenko 2020-02-07 laikraščio „Neue Ciurker Zeitung“ redakcijoje susitiko su jos tėvo pagrobimo-nužudymo gaujos dalyviu Ranee Garavskiu. Jis nurodė, kokioje uždaroje karinėje teritorijoje pakasė Elenos tėvą |
Šį Baltarusijos pavyzdį pateikiu todėl, kad ignoruojant teisės mokslo pagrindus, galima nesunkiai nusiristi iki Rytų kaimynų lygio ir dar todėl, kad J. Krikštaponis kaltinamas „buvimu Baltarusijoje“, apie kurią artimieji nieko neminėjo. Todėl save gerbiantiems istorikams būtina buvo nuodugniau tirti Didvyrio biografiją. Todėl pranešėjo Mindaugo Pociaus „teisininko“ paminėjimas ar nesigavo švelnus konferencijos dalyvių ir jos klausytojų, bei žurnalo GENOCIDAS IR REZISTENCIJA skaitytojų apgaudinėjimas? Juolab, internete D. Glodenis dar labai kritikuojamas dėl ... ar ne dėl „sektantiško?“ požiūrio religijoje?
Tačiau, manau, religija ir istorijos mokslas nieko bendro negali turėti. Todėl nerimą kelia Donato Glodenio kuriama kažkokia „J. Krikštaponio kaltės“ sekta, kurioje atmetami bet kokie archyvuose esantys dokumentai, bylojantys kai ką kitą - apie juos ne tik nediskutuojama, buvo, bet ir imtasi buvo ne civilizuotų represijų, kurias patyriau Donato Glodenio moderuojamoje F.b. socialinio tinklo grupėje. Juolab, šis Teisingumo ministerijos darbuotojas bandė populiarinti proputiniškosios propagandos skandalingąją žmogaus teisių Amnesty International organizaciją ir jo temoje įvyko, galimai, kažkokia EILINĖ Kibernetinė ataka su komentaru ištrynimu ir manęs užblokavimu, kai paaiškinau net GYNYBOS būtinumą karinėms struktūroms naudotis visuomeniniais pastatais, kaip geriausiai įrengtais apsaugai nuo sprogimų, turinčius puikius rūsius slėptuvėms bei puikią kovotojams relaksacijos vietą po mūšių jų pamainų keitime. Todėl arba Rusijos propagandiniam Kibernetiniam veikimui, arba, galimai, Teisingumo ministerijos ciniškam prieš UkraJinos gynybą nusistatymui išsiaiškinti, pateikiu dėl Amnesty Internationalvykdytos diskusijos analizę. O, kadangi, ruošiantis ir Lietuvoje tokiems pat gynyboms veiksmams, jei Lietuva būtų užpulta, tai pats laikas pradėti aiškintis, ar Teisingumo ministerijos šis darbuotojas netrukdys gynybos veiksmams, teikdamas rusiškosios propagandos trafaretus ir ar ne vys karines struktūras iš miesto į užmiestį, kad priešas laisvai galėtų įžengti į miestą ir savivaldybėse kelti pergalių vėliavas? Todėl teko su šia analize informuoti Teisingumo ministrę, pabrėžiant ir šios studijos visą esmę.
|
|
|
|
|
|
|
|
10-tojitema: ODIOZINĖ
M. KAČIULIO FIGŪRA,
LEMIANTI J. KRIKŠTAPONIO
ATMINČIAI
Kadangi man teko
tarnauti šalia
Mordovijos lagerių, tai
tų kalinių laikymo
psichologinius momentus
esu ten girdėjęs ir
todėl toliau galiu
komentuoti ten vykusio
labai keistus minėto M.
Kačiulio parodymus Javas
lagerių gyvenvietėje
parodytus, kuriais jis
neigė bet kokiose
žudynėse dalyvavęs ir jų
nebuvo jokių matęs.
Manyčiau, kad tokiam jo
prisipažinimui apie
keistus įrašus
protokole, kurio jis net
nerodė, įtaką turėjo
turėti tuometinis
chruščiovinis Atšilimas,
ir pačių kalinių
naudojimas tų lagerių
įkurtose įmonėse, kaip
pigia darbo jėga, planų
vykdyme. Todėl kaliniai
galėjo būti drąsesni
parodymuose ir nebijoti
fizinio poveikio laike
tardymų, kuris tuo metu
jau turėjo būti ir
uždraustu, ir pati
lagerio vadovybė turėjo
būti suinteresuota
palaikyti gerus
santykius su kaliniais,
kad jie gerai dirbtų ir „komunizmo
statybos“ planus
viršytų, apie kuriuos
dabartinei karta sunku
suvokti.
Juolab jis ir
dar vienas ... tame
lageryje demaskavo
neteisingai užrašytus
parodymus, įrodydami,
kad sovietinių
tardytojų protokoluose
gali būti ir nesąmonių
prirašyta. Todėl jau
pagal M. Kačiulio 1961
m. parodymus, o po 20-ties
metų tolimesnius jo
„Rudensko žudynių
parodymus“, pagal
kuriuos priimtas šalinti
Didvyriui sprendimas,
toks N. Kačiulio
„parodymas“ turėtų
istorikų būti vertintinu
kaip nepatikimas, nes
jis ankstesniame
tardyme ne tik neigė
buvimą žudynėse, bet ir
pagal visas jo pateiktas
aplinkybes 1961-tų metų
tardyme ir net po 20-ties
metų jau apklausose
pateiktose apie
važiavimą į Minską
antruoju reisu, ten, jis
turėjo būti jau gerokai
po spalio 10-11 d. d.
Rudenske įvykusių
žudynių. Juolab, M.
Kačiulis tame Javas
lageryje buvo pažymėjęs,
kad jam nuvykus į
Minską, buvo vykdoma
sovietinių partizanų
pakorimo vieša
egzekucija. O ši
egzekucija istorijoje
yra garsi ir žinoma kaip
spalio 24-tosios
egzekucija, net dviem
savaitėms parėjus po
Rudenske žudynių. Kaip
matome, Javas lageryje
M. Kačiulis rodė, kad
antruoju reisu išvyko po 5-ių
dienų, tai jau pogarsaus
Nr.42 įsakymo,
rašyto spalio
6 dieną,
tai jau gaunasi spalio 11 dieną,
kaip ir atvykus į Minską
jau po žudynių vakare.
Todėl labai keistai M.
Kačiulis po20 metų
dar labiau padidina
tarpą iki 8-ių dienų.
Todėl susidaro vaizdas,
kad M.
Kačiulis, galima,
nebuvęs Rudenske, jis
kaip ir nenori ten
liudyti, bet, matyt, yra
verčiamas per prievartą
liudyti už iš lagerio
anksčiau laiko išleidimą,
ką ir įtarė JAV gynėja N.
Grybauskaitė.
Todėl M. KAČIULIS
PADIDINA DIENŲ SKAIČIŲ,
KAD ĮDĖMUS SPECIALISTAI
PAMATYTŲ NEATITIKIMĄ.
Juolab, Javase tardymo
net M. Kačiulis minėjo,
jog atvykus į Minską,
paminėjo tuo metu apie
pakartus partizanus
viešai, kur tokia
egzekucija žinoma spalio23 d.
, kas visiškai netelpa
apie „M.
Kačiulį Rudenske“.
Dar svarbiau,
jog M.
KAČIULIS MINĖJO, JOG
KAREIVIAI VAŽIUODAVO
ŠAUDYTI ŽYDŲ, BET KUR
VAŽIUODAVO - JIS NEŽINO,
NES NIEKAD TEN NEVAŽIAVO
- tai tokie1961 m.
liudijimo duomenys vienintelio „liudininko“,
pagal kurį nuimamas
paminklas J.
Krikštaponiui.
Net pagal
psichologinius d ėsnius
nenatūralu, kad
liudininkui labiau
įsimintina egzekucija,
kurios jis ne matė, ir
būtų praleidęs jam
matytas masines žydų
gyventojų žudynes, kai
prieš kiekvieną tardymą
apklausiamieji
supažindinami apie
atsakomybę už parodymų
nuslėpimą. Todėl šokiruojadar po 20-ties
„prisiminimas“ tų
žudynių, kurios buvo
tardyme nuslėptos ir už
tai neiškelta jokia
baudžiamoji atsakomybė.
Be to, M
Kačiulio „parodymas?“
apie Rudensko žudynėse
įtartinas jau vien tuo,
kad jis epizode mini
irgi tokį patį jaunąjį
karį, kaip ir jis pats,
- tai Grigonį, su
kuriuo, neva., atsisakė
žudyti.
Tačiau pats ... Grigonis
toje pačioje
tarptautinėje apklausoje
net nemini Rudensko
įvykio - jis mini kitas
žudynes. O tai jau
nenatūralu. Ir,
akivaizdu, kad dėl šio
neatitikimo M. Kačiulis
gali būti prokuratūros
pakoreguotas ir per jau
minėtą 1982-08-16 tarptautinę
apklausą, kurioje
minėdamas tą patį „
atsisakymo žudyti su
Krištaponiu“ epizodą,
jau nemini Grigonio, bet
minį kažkokį jaunąjį
karį, su kuriuo, neva,
atsisakė žudyti.
Todėl akivaizdus
prokuratūros koregavimo
braižas labai ryškiai
matosi, palyginus
skirtingas apklausas.
Juolab dviem metais
ankstesnėje 1980 m.
apklausoje, minėdamas
Grigonį ir Krištaponį,
kažkodėl įterpė, kad jų,
neva, likimus nežino.
Juolab, tas įterpimas
atliktas protokole
skliausteliuose ir kaip
tai tuos skliausteliuose
įterpimą galima
pavaizduoti šnekamojoje
kalboje - visai ne
aišku, kai į protokolą
užrašomi tik parodymų
žodžiai? Neaišku, ir kam
buvo reikalinga ta
skliausteliuose paminėta
pastaba, kai
prokuratūrai turėjo būti
žinomas J. Krikštaponio
likimas ir likimas
paties ... Grigonio,
kuris čia pat kitose
apklausose buvo
apklausiamas.
Dar sykį
šokiruoja su tuo
Grigoniu visiškas
neatitikimas, kai jau
tarptautinėje apklausoje
M. Kačiulis pripažino
gerai žinąs Grigonį,
gyvenantį Kaune, kuris,
paaiškėjo, dar 1940-aisiais
buvęs komjaunuoliu.
Labai iškalbinga
toji tarptautinė
apklausa, iš matomų
stenogramos „vaizdelių“,
kurių istorikai
greičiausiai,
nematė-nestudijavo, yra
epizodai, kai iš JAV J.
Juodžio gynėja N.
Grybauskaitė,
pradėjo įdomiai
klausinėti M. Kačiulį,
jį demaskuodama, kaip
filmuotą kinostudijoje
ir įtardama, sudarius su
prokuratūra sutartį, kad
būtų profesionalus
liudininkas, jau keliose
bylose liudijęs ir
todėl iš lagerio
ankščiau išleistu, jam
sumažinus bausmę.
Tas M. Kačiulio
paleidimas iš minėto
Javas lagerio yra gana
keistas, kai jis turėjo
ir pražangų.
O pati M.
Kačiulio odiozinė figūra
labai iškalbinga, kai
jis, sūnus „ ...Simo
gimęs 1912 m. Papartynų
km. Seredžiaus valsč.,
beturčių-valstiečių
šeimoje ..., visą laiką
dirbo pas buožes, jų
samdomas ... Laike
Smetonos valdymo buvo
suimtas ir kalinamas
kalėjime. 1940 metais
stojus Tarybų valdžiai,
iš kalėjimo buvo
paleistas. ...“-
apie tai rašė Seredžiaus
valsčiaus Vykd. Komiteto
pažymėjimas Nr. 486 IX
mėn. 14 d., bet metų
neįskaitomų
stalinistinių,
greičiausiai iki 1950 m.
birželio 20 d., kai
teritorija buvo
priskirta Vilkijos
rajonui kalinamas
(reikia aiškintis, ar
kaip kriminalinis, ar
politinis?), bet
sovietinės okupacijos
dėka išleidžiamas iš
kalėjimo ir dirba
Raudonosios armijos
karinių bazių statyboje.
O antrosios sovietinės
okupacijos metu,
kariauja už sovietus,
eidamas iki Berlyno ir
apdovanojamas medaliu „Už
pergalę!“,
190
pav.:
191 pav.:
ištrauka iš Mariaus
Kačiulio
charakteristikos Javas
lageryje iš 1963
m.teismo
posedžio, apie NEIGIAMAS
SAVYBES, kaip 1958 m.
save vedė ypatingai
neigiamai buityje ir
vestuose politiniuose
užsiėmimuose, už ką
administracijos buvo
baudžiamas. 1959 turėjo
atsisakymą nuo darbo, už
ką irgi buvo baudžiamas.
Todėl UŽ
TOKIUS NUSIŽENGIMU
BAUSMĖS LAIKO
SUMAŽINIMAS BYLOJA apie specialiuosius
„nuopelnus“ ir taip
vadinamas
„nepaklusnumas“ gali
būti KGB numatytas
provokacijoms numatyti.
Todėlšokiruoja, kad
istorikai pasitikėjo
tokios asmenybė „liudijimais“.
.
192 pav.:
po aukščiau išvardintų
M. Kačiulio neigiamų
savybių, toliau keistai
rašoma, jog, neva, „sąžiningai
atsineš į darbą ir 1962 metais
nuobaudos nuimtos, dirbo
staliumi. dienos normas
įvykdydavo 120-130 %,
dalyvavo meninėje
saviveikloje, yraVIDAUS
TVARKOS SEKCIJOs NARYS,
aktyviai dalyvauja
diskusijose“ ir
dėl to sumažinamas
baudimo terminas.
193 pav.:
pagrindiniai Mariaus
Kačiulio duomenys pagal
SIGNATŪRĄ Ypatingajame
archyve:LYA,
f-K, ap-2, b77-8psl. paimti
iš garsaus A.
Impulevičiaus 1941-10-06
įsakymo Nr. 42 dėl
išvykos į Minską,
KGB-istų sudaryto apie 1981-1982 m.,
greičiausiai, skirtai
Tarptautinei apklausai.
Pažymėtina, kad M.
Kačiulio dalyvavimas „Rudenske
žydų šaudyme“ įrašytas
po 1980 m.
apklausos, kurioje jis „
liudijo J. Krikštaponį“
ir kitus, ir
greičiausiai, tas įrašas
pateiktas tik dėl
proformos, nes jo 1948 m.
nuteisimo byloje
Rudensko miesto nėra ir
pagal Rudenske žudynių
datą, M. Kačiulis išvykę
į Minską antruoju reisu
po 8-ių dienų nuo spalio
5-os dienos pirmojo
reiso išvykimo, gaunasi,
kad jis turėjo atvykti į
Minską jau po žudynių. Šokiruoja
tai, kad ŠIO LABAI
SVARBAUS IR NET SVARBIAUSIO
SĄRAŠO NEMATĖ M. POCIUS
, klausimas, ar A,
Rukšėnas jį gerai
studijavo, nes
nepastebėjo M. Pociaus
klaidos,
kai M. Pocius M.
KAČIULĮ PAVERTĘS Į
KARININKĄ, kai prie jo
pavardės aiškiausiai yra
parašyta, jog jis
jaunasis karys. Tai,
galima spėlioti, kad M.
Pocius, arba nemoka rusų
kalbos, arba visai to
sąrašo nematė nei rusų
nei A. Impulevičiaus
įsakymo lietuvių kalba .
Tuo labiau, rašoma, kad
M. Kačiulis dėl
kažkokios "belaisvių
Kačino stovyklos", labai
didelė abejonė, ar ten
galėjo būti, aplamai
būti kokia nors
stovykla? Apie ją
internete jokių žinių.
194 pav.:
čia iš 1948-08-26
Kaune M. Kačiulio
tardymo protokolo esančiame
(saugomame) fonde
K-1-4738386-299,
iš kurio labai aišku,
kad šalia geležinkelis,
labai panašu į
Masiukovščinoje Miško
stovyklą
(geležinkeliukas-siaurukas
galėjo būti ir
Šiaurinėje Minsko dalyje
netoli Pškino kareivinių
ir Prodos), tačiau
atkreiptinas dėmesys į
KONCENTRACIJOS STOVYKLĄ,
o ne karo belaisviš
stovyklą, ką
Koncentracijos
stovyklomis vadinamos
yra tik civilių asmenų
koncentracijos. Tuo
labiau, kad M. Kačiukis
pasakojo apie naikinamus
žydus (tarybinius
piliečius), o po 30metų
jam žydai pavirto į „karo
belaisvius“, juolab, ta
Koncentracijos stovykla
galėjo būti į pietus nuo
Minsko garsiausioje
žydų naikinimo vietoje,
kurioje taip pat
geležinkelis buvo.
Todėl, vėl nieko
neaišku. - panašiausia,
kad M. Kačiulis per
prievartą „liudija“, kur
jis būti negalėjo. Dar
svarbiau, kad jis
KONCENTRACIJOS STOVYKLOS
PAVADINIMO NEŽINOJO, o
po 30 metų
„sužinojo“ ir tai matome
žemiau. Tik iš ko
sužinojo?
195 pav.:
iš 80-tųjų
metų apklausos, M.
Kačiulio paistymas,
kelis kartus sumažinus
atstumą į Kačino
gyvenvietę, kai, tai
gali būti greičiau
Masiukovščinoje Miško
stovykla, dvigubai
toliau, nei nurodė, , o
Kačino dar toliau tiek
pat. Skandalingas
M. Kačiulio parodymas
apie naikinamus "polit
vadovus?", kai jis po
karo rodė žudomus žydus,
o po 30 metų
pavirsta žydai į "karo
belaisvius?", kai 1961
m. Javas lageryje per
tardymą M. Kačiulis
neigė bet kokį buvimą
žuidynėse. Toks
kardinalus parodymų
pokytis gali vykti tik
pagal kažkokį politinį užsakymą!? Tuo
labiau, kad karo
belaisvių FILTRACIJA
(valymas nuo
komunistų-politrukų ir
nuo išsimokslinusių žydų
buvo) liepos mėnesį
Drozų kaimo apylinkėse
iki 10-20tūkst.
aukų, kai dar Lietuvoje
to bataliono kūrimosi
stadija buvo.) Todėl
labai abejotinas šis
įvykis apie
"politvadovus?"?
196 pav.:
o čia jau vėlesnėje po - 2-jų
metų Tarptautinėje
apklausoje, kurioje M.
Kačiulis pabrėžė, kad
VYKO VISA KUOPA.
197 pav.:
įrodymas, kad M.
Kačiulis dirbo sovietų
kariuomenė bazės
statyboje, kai buvo
sovietų išleistas iš
kalėjimo. Tai iš
STENOGRAMOS, ISTORIKŲ
NESTUDIJUOTOS, gynėjos
iš JAV N. Grybauskaitė
klausimų 41mo
lapo, paklausus apie 40 tūkstančių
lietuvių ištremtų į
Sibirą, prokuroro
padėjėjas Eugenijus
Bakučionis (EB)
uždraudžia M. Kačiuliui
į tą klausimą
atsakinėti.
198 pav.:
o čia 1961-09-05 Javas
lageryje M.
Kačiulio paneigimas -
NKVD "tardymų"
demaskavimas.
199 pav.:o
čia galutinai M.
KAČIULIS DEMASKUOJA 1948 m.
tardytojų melą
200 pav.:
kaip matome, šiame karo
belaisvių naikinimo
epizode jau nėra J.
Krikštaponio - jo nemini
niekas, bet ir nemini
net pats M. Kačiulis,
nežiūrint tai, kad „Juozas“
Rutkauskas J.
Krikštaponį. Todėl,
akivaizdu, kad jei jis
ten būtų buvęs, tai daug
kas jį būtų minėję, o
NEATITIKIMAI DĖL J.
KRIKŠTAPONIO VIENAS KITĄ
NEIGIA - naikina ne
tikslų„liudijimą“,
greičiausiai, apsirikus,
sumaišius abiems
pavardes, ką M. Kačiulis
tai ir pripažino.
mini
201 pav.:
kažkaip niekam
neužkliuvo aritmetikos
neatitikimai
Tai, prašome „pasigrožėti“
M. Kačiulio „liudijimų?“
palyginimais:
202 pav.:
203 pav.:
294 pav.:
205 pav.:
206 pav.:
207 pav.:
208 pav.:
209 pav.:
210
pav.:
M. Kačiulio
bylos atsakomybės už
komunistinę veiklą
211 pav.:
212 pav.:
|
11-toji
tema: Ar
ne dokumentų
archyve studijavimo
ignoravimo dėka pasidarė 11 apgavysčių,
skirtų visuomenei,
mokslininkams ir
Komisijai apgauti?
Tame retoriniame
klausime susitelkė visi
pagrindiniai įrodymai,
kad J. Krikštaponio
Baltarusijoje galėjo
nebūti. Tai tos
apgavystės ar
sąmoningos, ar
savaiminės, ignoruojant
visapusišką
(Holistinį-visuminį)
tyrimą, šiam klausimui
lai ieško atsakymą, kam
priklauso. Tos visos
apgavystės išplaukė iš
Istorijos instituto
[LII(Lii)] 2021-12-03 Ukmergėje
mokslinei konferencijai
skirtos mokslų daktaro Mindaugo
Pociaus labai
teigiamos Pažymos,
kurios gale buvo
pabrėžtos nepaneigtosios
prieštaringos žinios,
kurios, kaip ir braukia
visas apgavystes bei
galimai išsigalvojimus
apie „J.
Krikštaponį
Baltarusijoje“.
Bet,
vis tik, M.
Pociaus apgavystės,
garbingai Komisijai ir
Visuomenei apgauti buvo
labai efektingos
pagrindinės šios:
1) Kad,
niekam iš skaitytojų
nekiltų mintis, jog J.
Krikštaponis buvo
kalėjime, tai J.
Krikštaponio
bendramokslio Jono
Klimavičiaus melagingas 1941-11-04 Raportas,
akivaizdžiai skirtas
GESTAP-ui apgauti,
paverčiamas į „Krištaponio
raštą“. Todėl net
aršiausiems J.
Krikštaponio
palaikytojams atpuola jo
kalėjime tikimybė, jeigu
jųjų ginamasis „raštus
Minske rašinėja“. Todėl
akivaizdu, kad, matyt,
istorikas M. Pocius to
„rašto“ nematė, nes
archyve nebuvo, ir už
tą apgavystę gal turi
dėkoti LGGRTC istorikuiAlfredui
Rukšėnui? (P.S.: jam
jis ir dėkojo2.).
Juk, jis (A. Rukšėnas)
ir man labai taikliai,
tik ezopine kalba, apie
tą paslaptingą „raštą“
parašė, kaip J.
KRIKŠTAPONIS TAPO
ARTISTU, ATLIKĘS „
t a r p i n i n k o “ VAIDMENĮ ir
apie tai ... temoje
atskleidžiu.
2) Kad
skaitytojas įtikėtų „J.
Krikštaponio vadovavimą
žudynėms“, M. Pocius
sufalsifikuoja
„kompetenciją“
didžiausiam jo
kaltintojui Martynui
Kačiuliui, kuris 1948-07-08 tardyme11 pabrėžė
savo kuopos vadą
Nikodemą Reikalą, o po 20
ir po 40 metų
apklausose šiam
„liudininkui“ N.
Reikalas pavirsta į
„Krištaponį“. Tai toks
Jaunajam kariui (net
Eilinio laipsnio
neturinčiam) jo vadų
pokytis protingų
analitikų neturėtų
stebinti, nes, pagal
statutą kariai tada
neturėjo žinoti savo
karininkų pavardžių ir
pavardes šalutiniuose
parodymuose galėjo
maišyti, - ypač
supainioti galima buvo
panašius aukštus-lieknus
N. Reikalą su J.
Krikštaponiu. Bet, kad
N. Reikalo „pavirtimas į
Krištaponį“ skaitytojams
būtų įtikinamesnis, tam
M. Kačiuliui M. POCIUS
FALSIFIKUOJA12 KARINĮ
LAIPSNĮ - iš
pradedančiojo kario
paverčia į „jaunesnįjį
karininką“ (tokio
laipsnio net nėra - yra
tik Jaun. leitenantas),
kaip, neva, „karo
mokyklą baigusį“ ir
privalantį „gerai
pažinoti“ J.
Krikštaponį - dėl jo
„vadovavimo žudynėms“,
ir dėl pastarojo
asmenybės, neva,
„negalinčiu“ apsirikti.
(Apie šį istoriko
falsifikatą ...temoje)
Todėl nieko
keisto, jog Komisija,
paskaičiusi tokią LGGRTC
„pažymą“, ir nubalsuoja
už J. Krikštaponiui
atminimo šalinimą.
_______________________________________________________________
11 - Marius
Kačiulis 1948 m.
liepos 8
d. ir
1948 m. liepos 16 d. per
apklausą savo kuopos
vadą nurodo vyr.
leitenantą Reikalą. ( Jo
apklausos protokolai:
VII-08 LYA, f. K-1,
ap. 58, b. 11238/3, t.
1, 1. 1. 1. 278 ir
VII-16 LYA, f. K-1, ap.
58, b.11238/3; t. 1, 1.
1. 283) Pie M. Kačiulio
parodymų yra kartu
pateikti Stanislovo
Gervino ir Baltraus
Simonavičiaus parodymai,
kurie irgi liudijo
žudynėms vadovavusį vyr.
leitenantą/kapitoną
Reikalą. (P.
S.: vyr.
leitenanto, gal, tai
sovietinis laipsnis, o
kapitono lietuviškas?
Įdomu, kad niekas vardo
nenurodo savo kuopos
vado) Tų visų liudijimų
vaizdo internetinis
adresas - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/apie-nikod-reikala-saudant-zydus-net-vii-forte.jpg ,
kuris nufotografuotas iš
LGGRTC man atsiųsto
išsamaus 14 psl.
atsakymo, kurio inter.
adresas -http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lggrtc-man-apie-kriksta.pdf
12 - keičiančiam „parodymus“
nepatikimam
„liudininkui“ Martynui
Kačiuliui M. Pociaus
sufalsifikuojama jo,
kaip liudininko „kompetencija“,
savo Pažymos 5 psl. ir
7 psl., o taip pat
LGGRTC „pažymos“ 4
psl. ir 6 psl. ir
pradedančiojo jaunojo
kario paverčiant į
jaunesnįjį „karininką“ . To falsifikato
pavyzdžio nuotraukos
internetinis adresas -http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/pocius-kaciuli-iskelia-detale.jpg P.
S.: NE „klaida“,
O FALSIFIKATU TAI
VADINAMA TODĖL, KAD DVEJOSE
VIETOSE IR DVEJOSE
PAŽYMOSE TOKIOS GRUBIOS
SPECIALISTAMS
„nepastebėti“ NEĮMANOMA . Internetiniai
adresai nurodyti ... ir
... pastabų pozicijose.
3)
O Ukmergės
savivaldybėje dėl
paminklinio akmens J.
Krikštaponiui niekas
nesirengė net svarstyti tik
pagal PRIELAIDŲ 2014-12-19
sudarytą
LGGRTC „pažymą“,
nustačius J.
Krikštaponiui
„demobilizaciją“, nes
apie ją „nerasta
dokumentų“ - taip
aprašyta tos „pažymos“ 3-čiame
psl.. Ir tai natūralu,
nes pagal J.
Krikštaponio sesers Veronikos
Krikštaponytės-Juodienės 1990
m. liepą
Šiluose į magnetofono
juostą įrašytus
Atsiminimus13 (žymaus
kraštotyrininko Romo
Kauniečio), jos
brolis iš kalėjimo grįžo
namo ir, kaip ji teigia,
„visą vokiečių
okupacijos laikotarpį
slapstėsi nuo vokiečių“.
Vadinasi, į dalinį
negrįžo, nors iš
kalėjimo ištrauktas
buvo, suvaidinus
išgalvoto-mistinio „jo
pavaduotojo susirgimą“.
O, kad negrįžti į
batalioną, gal, todėl ir
slapstėsi? Todėl
natūralu, gal,
negrįžusiam į batalioną
įsakymo paleidimo į
atsargą niekas ir
nerašė? Kam paleidinėti
į atsargą karininką,
kuris jau pats save
paleido? Pagal sesers
prisiminimus, po
kalėjimo dėl blogo
maisto buvo labai
sublogęs. Tai, gal, po
kalėjimo pastovėti
negalėjo - gal
oficialiai slaptoji
reabilitacija buvo jam
numatyta? Na, o M.
Pociaus Pažymos14,
skirtoje 2021-12-03 Ukmergės
mokslinės konferencijos
dalyvius apgauti (ten
daug apgavysčių ir jos
surašytos ...), 11
psl. (o LGGRTC naujos „pažymos“
10 psl.) jau
„atsiranda dokumentas“,
kurio archyvinis adresas
„LCVA, f. 930, ap. 2 K,
b. 255;“ Deja, pagal jį
archyve
atradau bylą, kuri
pradėta 1922
m. birželio 12 d., o
pabaigta 1929 m., kai
Juozas Krikštaponis buvo
nuo 9-ių iki 17-os metų
amžiaus. Šios M. Pociaus
apgavystės nuotraukos ... temoje.
4) Prie
apgavysčių galima
priskirti ir M. Pociaus
ir manipuliacijas, kad
ir nutylėjus jo
publikacijose J.
Krikštaponio prie
atlyginimo priedo
paskirtį, ir jį
prilyginus prie atliktų
bataliono žudynių (apie
tai čia ... psl.),
kur toks sutapatinimas
skaitytojui gali
atrodyti, kaip priedas „už
žudynes“.
Bet, deja, LCVA archyve
pamačiau Vedusio vyro
priedą15,
kuris, pagal logiką,
turėjo būt forminamas ir
J. Krikštaponiui; net
patekus į nacių
kalėjimą, nes tuo metu
turėjo vykti su GESTAP-u
kokios nors derybos dėl
jo išlaisvinimo - į
batalioną sugražinimo.
______________________________________________________________
13 - su
J. Krikštaponiu pas
tėvus ilgiausiai
gyvenusios sesers Veronikos
Krikštaponytės Juodienės į
magnetofono juostą Atsiminimus 1990
m. liepą Šiluose (netoli
gimtinės Užulėnio) įrašė
žymus kraštotyrininkas Romas
Kaunietis. Jis
man atsiuntė dar
neredaguotus, tiesiai
nuo magnetofoninio įrašo
nurašytus, kurių
internetinis adresas -http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/index-sesers-pasakojimai.htm
14 - numatytai
2021-12-03 Ukmergėje
mokslinei konferencijai
LII(Lii)
istoriko-mokslininko Mindaugo
Pociaus dėl J.
Krikštaponio Pažyma
verta rašymo iš
didžiosios raidės, nes, nežiūrint
joje „klaidų?“ ir
skaitytojų
apgaudinėjimų, vis
tikpirmą kartą
oficialiai jos pabaigoje
pateiktos PRIEŠTARINGOS
ŽINIOS,
paneigiančios „J.
Krikštaponio
Baltarusijoje“
išsigalvojimą, o
taip pat yra ir kitos
svarbios žinios,
reikalaujančios atlikti
tyrimus. Bet, ĮSPĖJU dėl šios
Pažymos internetinio
adreso - keistai pradėjo
adresas plėstis iki
kelių eilučių mažame
šifre (kada
pradėjo - nepastebėjau,
gal tokį pere GOOGLĘ
parsisiunčiau?) ir jeigu
Word-as tą ilgą adresą
sulaužo į kelias
eilutes, tai interneto
svetainę jis išplečia
iki nerealaus pločio,
kelis kartus platesnį,
nei šis. Todėl teko
ilgai sugaišti dėl šios
"Kiberatakos?", kol
išsiaiškinau priežastį.
Todėl čia
žemiau matote aktyvią
liniją - tai supermažų
raidžių eilė šio
internetinio adreso,
kuris aktyvus -
https://www.ukmerge.lt/uploads/Lietuvos%20istorijos%20instituto%20pa%C5%BEyma%20apie%20J.%20Krik%C5%A1taponio%20(Kri%C5%A1taponio)%20biografij%C4%85%20ir%20veikl%C4%85/Pa%C5%BEyma%20apie%20J.Krik%C5%A1tapon%C4%AF.pdf?fbclid=IwAR03AHZ_0jP2IapJfH4OSOq4Wrfkr3wcPsA4xBdVYnzBd9Uurfp0O_cyyc8
Kadangi
aš negalėjau atidaryti
ir LGGRTC man atsiustame
laiške šios Pažymos
internetinio adreso,
todėl galima manyti, kad Kiberataka negi atlikta,
kad panaikinti šią
Pažymą, kaip įrodymą, iš
kurios LGGRTC padarė
plagiatą?
Mano kompiuteris su
senesniais windus-ais
neatidaro šios Pažymos
- skelbia, jog SVETAINĖ
NEGALI UŽTIKRINTI
SAUGAUS RYŠIO. .Gerai,
kad tą Pažymą
išsaugojau bei
paskelbiau savo
tinklalapyje. Jeigu ši
ilgoji (, kuri prasideda
"ukmerge.lt/uploads/Lietuvos%20istorijos%20instituto%
...") neatsidarys,
tai tada galima
atsidaryti adresu ŠIUO -http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/pazyma%20apie%20j-kriksta.pdf
15 - įsakymas
Nr. 43 1941 m. 4 priedo
prie atlyginimo kaip
Vedusio vyro priedas, į
bylą įklijavimo Nr.164 .
To įsakymo vaizdo
internetinis adresas - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_111513-isak-43-kristaponiui-vedusio-atlyg.jpg
Todėl komendantūros
telefonogramos, kurio,
archyve nebuvęs, M.
Pocius, gal nematė,
bataliono vadovybė
ignoruoti aukštesnės
institucijos nurodymo
negalėjo ir todėl tas
šio istoriko nutylėtas
Vedusio vyro priedas
prie atlyginimo, pagal
etiką, nekaip su
atliktomis žudynėmis
negali būt siejamu.
5) Garbingo
LGGRTC mokslinio žurnalo
GENOCIDAS IR
REZISTENCIJA 2022
Nr. 1(51) 21 psl.
ir savo Pažymos 11 psl., o
LGGRTC „pažymos“ 10 psl. apie
J. Krikštaponiui
kapitono laipsnio
suteikimą, po išvardintų
atliktų žudynių, M.
Pocius ir
LGGRTC parašė: „Paprastai
laipsnis pakeliamas už
gerą pavestų užduočių
vykdymą ir
nepriekaištingą tarnybą.“ Manau,
kad, jei istorikas
archyve būtų perskaitęs
visus Pakėlimo lapus, ir
liudininkų prisiminimus,
taip būtų nerašęs, nes yra
žinių, kad tas laipsnis
buvo J. Krikštaponiui
suteiktas dar 1939 m.16 ir,
gal, sovietų sulygintas
iki vyr. leitenanto17,
nes tokio laipsnio
Lietuvos kariuomenėje
nebuvo? Taigi, tas 1941-12-18kapitono
laipsnio suteikimas18 galėjo
būti pakartotinu, kad
GESTAP-ą įtikinti iš
kalėjimo išprašymo
būtinybe. Juolab,
J. Krikštaponio
nuopelnai Lietuvos
kariuomenei buvo ją bei
Lietuvą garsinant, kaip
kelis kartus šalies
čempionas19, tarptautinių
varžybų prizininkas, bei
profesionalus Fizinio
lavinimo instruktorius
kariuomenėje, o taip pat
VDU Teisės fakultete 5
semestrus išklausęs kursą20. Todėl
kapitono laipsnis
turėjo priklausyti kaip
papildomą svarbų
išsilavinimą turinčiam
ir 1941 m.
buvo kaip vadovybės J.
Krikštaponiui sena skola,
nes sovietams,
greičiausiai, J.
Krikštaponį iš kapitono
pervedus į vyr.
leitenantą, ką NKVD
generolas Kapralovas J.
Krikštaponį nurodo; kaip
vyr. leitenantą, todėl „išsitarnauti“
(rus.: выслужится)
gal nereikėjo, kaip,
kario nuo karininko
neskiriantis, M. Pocius
galimai klaidina
skaitytojus? Todėl J.
Krikštaponiui galimai
antrą kartą suteiktas
kapitono laipsnis nėra
joks „įrodymas“
apie „J. Krikštaponio
Baltarusijoje“ tarnybą -
greičiau atvirkščiai, -
kapitono laipsnio suteikimas
buvo reikalingas iš
kalėjimo J. Krikštaponio
išprašymui, arba,
tiesiog, suteiktas
Kalėdų proga. Tik M.
Pociui, nebuvusiam
archyve, ir neturėjusiam
rankose Pakėlimų lapų
bylos, ir
neskaičiusiam 1941-12-18 visiems
vienu metu suteikimų
laipsnių motyvus,
klaidingų „išvadų“
sklaida yra ir kaip
ryškus MOKSLINĖS ETIKOS
PAŽEIDIMAS, nes tik už
gerą tarnybą laipsniai
suteikti, A.
Impulevičiui tai įrašius
savo ranka. Ir tai
daroma, atrodo, tik
reikiamo išsilavinimo
neturintiems
karininkams, kaip, pav., 1-osios kuopos
vaduiZenonui Kemzūrai21
______________________________________________________________
16 - Žurnalo
XXI-as amžius
kraštotyrininkės Audronės
Astrauskaitės straipsnyje
„Įvykdė Lietuvos
karininko priesaiką“,
pagal sesers V.
Juodienės ir J.
Krikštaponio ryšininko
Mykolo Dirsės
pasakojimus apie J.
Krikštaponį užrašyta „....
buvo paskirtas į Kauno
II pėstininkų pulką.
1939 metais gavo
kapitono laipsnį.“.
Viso straipsnio internetinis
adresas - http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2009/11/25/atmi_04.htmlJ
17 - garsiajame
NKVD generolo P.
Kapralovo raštelyje,
aprašytame čia 9-toje
pastaboje, yra pažymėta,
jog J. Krikštaponis
(Krištaponis) buvo
Raudonosios armijos vyr.
leitenantu. To Kapralovo
raštelio dalies - apie
J.
Krikštaponį-Krištaponį
vaizdo internetinis
adresas - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/kaparl-teig-m.jpg
18
- Krikštaponiui
("Krištaponiui")
1944-12-18 kapitono
laipsniui Pakėlimo
lapas - jo į bylą
įklijavimo Nr. 45, ir jo
labai ryškaus vaizdo
internetinis adresas - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_115147
19 - visų LIETUVOS
LENGVOSIOS ATLETIKOS
ČEMPIONATŲ 1921 – 2020
(olimpinės stadiono
rungtys) čempionų
ir prizininkų sąvadas,
atlikto L. a.
federacijos statistiko
Misiūno unikalus
sąvadas, kurio
internetinis adresas -http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/Lietuvos_cempionatai.pdf
20 - čia
iš 8-toje pastaboje J.
Krikštaponio Pakėlimo
lapo apatinėje dalyje
įrašo apie išsilavinimą:
a) Bendrą, parašyto „Išklausęs
5 semestrus teisių
fakultete, teisių
skyriaus (Kaune) .“
itin labai ryškaus
vaizdo internetinis
adresas -http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_115216-tik-ivertinim.jpg . P.S.: Kadangi
Karo mokykloje, kuri
nurodyta prie įrašo b)
Kariško išsilavinimo,
baigus Karo Mokyklos XVI
laidą, tokio fakulteto
nebuvo ir kadangi tas
fakultetas nurodomas
prie Bendro-civilinio
išsilavinimo, tai aišku,
kad J. Krikštaponis tik
VDU galėjo klausyti, nes
fakultetai tik
aukštosiose mokyklose
nurodyti. Juolab,
pažymėta, kad Kaune tas
fakultetas, kad nebūtų
maišoma su Vilniaus
universitetu. Šio įrašo
trūkumas, kad
nenurodyta, kokios
teisės skyriuje laikė
paskaitas, nes teisės
yra Administracinė,
Baudžiamoji, Civilinė,
gal Karinė ... Jei kas
iš istorikų abejotų šiuo
įrašu, tai J.
Krikštaponis
pademonstravo savo
teisinį išmanymą
išgelbėdamas Bognopolio
kaimą nuo sudeginimo su
žmonėmis, kurį naciai
norėjo atlikti.
21 - Zenonui
Kemzūrai Pakėlimo
lape (į bylą įsegimo Nr. 44)
A. Impulevičius savo
ranka įrašo: „Visais
atžvilgiais gali būti
pakeltas į kapitonus,
kaip drausmingas ir
sąžiningas pareigomis.
1541.XII.18 Mjr.
Impulevičius“. To
įrašo labai ryškaus
vaizdo internetinis
adresas - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/impul-kemzurai-iskirtinai.jpg ,o,
taip pat, galima
pamatyti ir
visą Z. Kemzūros labai
didelės raiškos Pakėlimo
lapą internetiniu adresu
-http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_115632.jpg (P.S.: Z.
Kemzūra, kaip II-osios
kupos vadas, taip ir jo
kolega III-čiosios
kuopos vadas Jonas
Ūselis buvo tardomi 1962
m. ir tais pačiais
metais po teismo
Vilniuje buvo abu
sušaudyti. Todėl jų
rodymai apie savo kolegą
„J. Krikštaponį
Baltarusijoje“ neturėtų
būt vertinami, nes
pastarąjį kaip žuvusįjį
jie abu ir kiti galėjo
pakišinėti KGB
tardytojams, bandydami
ne tik save apsaugoti,
bet galėdami, kad ir
pykti ant pastarojo, kad
po kalėjimo negrįžo į
batalioną, arba,
paprasčiausiai, tiesiog,
vardan to, kad apsaugoti
nuo teisinio
persekiojimo J.
Krikštaponio pavaduotoją
Baltarusijoje N.
Reikalą, nes J. Ūselis
po karo buvo Ukmergės
partizanų būrių vadu ir
privalėjo žinoti, jog J.
Krikštaponis buvo žuvęs.
Todėl jis ir galėjo
nurodyti, kad KGB
tardytojams reikia
pakišinėti žuvusįjį J.
Krikštaponį.)
6) Be
to,
minėtų LII(Lii) ir
LGGRTC istorikų „pažymose“ nuslėpti
nuo skaitytojųHenriko
Salelionio22 ir Juozo
Vėsos23
parodymai, jog po J.
Krikštaponio, kuopos
vadais tapo pastarojo
pavaduotojas Tamošiūnas,
o po to Reikalas, kurie
ir keitėsi. Nuslėpti,
nes jie griauna „Krištaponio
Baltarusijoje“ minėtų
„2-jų
istorikų?“ išsigalvojimą,
kuriems, panašu, kad
jiems mokslinio
tikrinimo-oponavimo
nebuvo.
____________________________________________________________
22 - LGGRTC
ir LII(Lii) „pažymose“
nuslėptasis Henriko
Salelionio 1961
m. liepos 20 d.
parodymas, kad „2-ajai
kuopai iš pradžių
vadovavo ltn.
Krikštaponis, po jo ltn.
Tamošiūnas“. (P.S.: LGGRTC
ir LII(Lii) istorikai
slepia-nerodo, nes iš
karto kiltų J.
Krikštaponio dingimo
klausimas, nes Vladas
Tamošiūnas yra J.
Krikštaponio
pavaduotojas kaip I-ojo
būrio vadas, ir tai
natūralu, jog J.
Krikštaponiui kažkur,
dingus, jis pirmiau
perėmė kuopai
vadovavimą, iki kol
pradėjo vadovauti N.
Reikalas, kuris, irgi
iki žiemos neužsibuvo
Baltarusijoje, nes
gruodyje fiksuotas Kauno
sargybos tarnyboje.) Šį
H. Salelionio parodymą - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lggrtc-man-salelionio-henriko-ir%20kitu-liud.jpg man
atsiuntė LGGRTC savo
išesamame-moksliniame
net 14 psl. apimtie
atsakyme, kai man buvo
neaišku dėl J.
Krikštaponio dvigubo
asmenvardžio. To man
atsiųsto rašto su H.
Salelionio parodymu
vaizdo internetinis
adresas -http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lggrtc-man-salelionio-henriko-ir%20kitu-liud.jpg
23 - lygiai,
kaip ir 22-oje
pastaboje, taip ir čia
yra nuslėptas labai
svarbus jaunojo
puskarininkio, o ne
„kario“, kaip mane bandė
suklaidinti LGGRTC, Juozo
Vėsos iš
Punios kaimo, kuris,
kaip ir H. Salelionis,
tik papildydamas tą patį
parodė: „Nuvykus š
Baltarusiją mūsų
batalionas buvo
vadinamas 12-tuoju, jo
vadu buvo Impulevičius.
Aš buvaus antroje
kuopoje, pirmame būryje.
Mūsų kuopos vadu buvo iš
pradžių Krištaponis,
vėliau Tamošiūnas,
Reikalas. Jie
keisdavosi. ...“
(čia iš Juozo Vėsos 1962
m. sausio 24 d.
apklausos protokolo LYA,
f. K--1, ap. 58, b.
47386/3, t. 3, I. 334). P.S.: Šis
J. Vėsos parodymas, kaip
sakant, „viską į savo
vietas sustato“, nes J.
Krikštaponiui dingus, jį
pirmiau pavaduoja V.
Tamošiūnas, bet jį
kažkodėl keičia KGB-istų
- specialistų
nustatytasis ir labiau
patyręs, pagal
Stanislovo Gervino
parodymą, žydų
naikinimui vadovavimo
darbuose pasižymėjęs
Nikodemas Reikalas.
Galima manyti, kad V.
Tamošiūnas galėjo
simuliuoti-apsimetinėti,
neva, nemokąs tokių
„darbų“, todėl nieko
nuostabaus, kad KETĖSI
PAVADUOJANTYS J.
KRIKŠTAPONĮ. Bet, deja,
M. Pocius ir LGGRTC
situaciją ir gal šį
nuslėptą parodymą
iškraipė, pripaistę,
kad, N. Reikalas keitėsi
ne su Tamošiūnu, o,
neva, su „J.
Krikštaponiu“, lyg,
pastarasis būtų
„atsisakęs egzekucijose
...?“. Šią išgalvotą
nesąmone triuškina ir Stanislovas
Gervinas, kuris savo 1948-07-28
duotus parodymus dėl
ltn. Nikodemo Reikalo
per 1962-02-13 apklausą
tik pakoregavo:
„Visą savo tarnybos
batalione laiką aš buvau
antroje kuopoje. Kuopos
vadu vienu metu buvo
leitenantas Reikalas, o
prieš jį Krikštaponis.“(
iš tos dienos Stanislovo
Gervino apklausos
protokolo, LYA, f.. Kp.
58, b. 47386/3, t. 4, I.
47 - šių parodymų vaizdo
internetinis adresas - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/vesa-liud.jpg) P.S.: Įdomi
S. Gervino parodymo
detalė, pasakius
teisingą Krikštaponio
pavardę. Čia reikia
ištirti, ar LGGRTC
suklydo, man laišką
rašydama, arba jis
Lietuvoje bendravo su
pirmuoju savo kuopos
vadu, kuris buvo
pasisakęs, kad jo
neteisinga pavardė?
7) Panašu,
kad pastarasis
nuslėptasis J. Vėsos
liudijimas „apverstas
aukštyn kojomis“ M.
Pociaus Pažymos 5
ir 11 psl. bei LGGRTC
naujos „pažymos“ 4
ir 10 psl.,
prisigalvojant, kad N.
Reikalas KEITĖSI NE su
Tamošiūnu, o, neva, su
„J. Krikštaponiu“, kai
minėtame, KGB
tyrėjų-tardytojų
nustatytame J.
Krikštaponio kuopos
Sąraše, paminint du
asmenis, oficialiai
minima TIK VIENA 2-osios
kuopos vado pareigybė,
ją rašant vienaskaitos
formoje. Jei
pavaduotojai keitėsi, J.
Krikštaponiui neišvykus,
tai natūralu. Bet
oficialiam vadui
atliekant tarnybą, kad
atsirastų „kitas
vadas“ -
tai nesuvokiama nei
karinėje praktikoje, nei
gyvenime, kaip vienu
metu, neva: „dvi
žmonos“,
..., kaip organizacijų „du
direktoriai“, „du
prezidentai“, ... -
tai yra kažkokia
nesąmonė, lyg, būtų
„J. Krikštaponis
atsisakęs žudymams
vadovauti“, ir todėl
jiems vadovavo N.
Reikalas, kaip jau
patyręs tokius darbus
atlikinėti? Apie
tai kitoje - 8-toje
pozicijoje parodau:
8) Rašant,
apie kuopos vadu buvusį
Nikodemą Reikalą ir jį
liudijusius asmenis,
LII(Lii) Pažymos 5
psl. ir „pažymos“ LGGRTC
4 psl.,
paminėjus Stanislovo
Gervino1948
m. liepos 28 d.
LYA, f. К-l, ap. 58, b.
11238, t. 1, l. 199- 206
a. p.; tardymo
protokolą, nutylėtas jo
parodymas, kad „Reikalas,
vardo nežinau, turėjo
vyr. leitenanto laipsnį
- 2-osios
kuopos vadas. Dalyvavo
šaudant žydų tautybės
asmenis LSSR Kauno
miesto VII forte,
Baltarusijos SSR -
Minske, Slucke, Klecke.
Vykdavo į reidus šaudyti
ir naikinti tarybinių
partizanų. Kur jis dabar
yra nežinau, kilęs iš
Kauno miesto. Požymiai:
aukštas, liesas, plaukai
tamsūs, nosis normali.“
Už šį ir kitus LII(Lii)
bei LGGRTC „pažymose“
slepiamus-nerodomus
svarbius liudijimus esu
dėkingas to paties
Centro istorikui
Alfredui Rukšėnui,
mokslų daktarams -
direktoriams: Arūnui
Bubniui beiBirutei
Burinskaitei,
kuriai, man paskambinus,
ir ją pasveikinus su
disertacijos apsigynimu,
iš kart, Centrui
2021-10-06 į mano
pateiktą 21 klausimą,
po kokių 2-jų
dienų2022-02-07
09:12; t. y., nuo mano
rašto
po 4-ių mėnesių LGGRTC atsiuntė
man, neva,„2021-11-“ labai
puikų-mokslinį; net 14
psl. apimties atsakymą
Nr. 55R24,
kuriame ir buvo tie
dabar slepiami
liudijimai apie N.
Reikalo vadovavimą
kuopai. Taigi, dėl jų,
manau, jei
mano vadinamoji
Dekomunizacijos-desovietizacijos
komisija būtų mačiusi
tuos nuslėptus
liudijimus, tikrai,
nebūtų balsavusi už J.
Krikštaponiui atminimo
šalinimo.
______________________________________________________________
24 - man atsiųsto LGGRTC išsamaus
mokslinio 14-os
psl. apimties atsakymo
internetinis adresashttp://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lggrtc-man-apie-kriksta.pdf
9) Svarbiausia,
kad dvejose paskutinėse „pažymose“,
pagal kurias atliktas
sprendimas naikinti A.
Krikštaponiui atminimą,
yra absurdiškiausių; net Ikimokyklinės
vaikų ugdymo logikos
ignoravimų, kaip
pavardžių paveldėjimas
iš tėvų, t. y.,
perkeltine prasme net J.
Krikštaponio tėvui -
buvusiam knygnešiui
norėta pakeisti -
sulenkinti pavardę, apie
ką detaliau aiškinu ... temoje.
Taip pat sveiku protu
nesuvokiamas užmiesčio
su miestu painiojimas,
kad, neva, „tas pat“,
taip pat painiojami
civiliai ir karo
belaisviai, dėl ko tapo
supainiotos Minske karo
belaisvių spalio mėnesio
žudynės, kurios
nurodomos ten, kur jos
neturėjo būti, nes jos
buvo vykdomos liepos
mėnesyje, kai A.
Impulevičiaus batalionas
dar nebuvo sukurtas, o
spalio mėnesio žudynės
pagal NKVD sudarytą
Aktą-6425
vyko
miesto belaisvių
stovykloje – visai ne
ten, kur visose
„pažymose“ nurodoma. Tai
įrodo svarbūs
argumentai, kaip
sušaudomam kariui
skulptūra stovi visai ne
ten, kur LGGRTC „pažymos“
paisto, arba taip pat,
tų masinių karo
belaisvių žudynių aukų
kraupios ekshumacijos
vyksta visai priešingose
vietose, nei kur tos
„pažymos“ nurodo. Todėl
panašu, kad „liudijimuose“ galėjo
buti kažkas prikurta ar
ne N. Reikalo nuo
teisinės atsakomybės
gelbėjimo tikslu? Apie
tai detaliai ... temoje.
______________________________________________________________
25 - 1944
m. Minsko apskrities
komisijos Aktas-64 apie
vokiškųjų fašistinių
grobikų žvėriškumus
prieškario belaisvius,
kuris paimtas iš R.
Černoglazovos (buvusios
Minsko muziejaus
direktorės) knygos
"Masiukovščina:
Štalag-352 1941-1944.
Dokumentai ir medžiagos,
kurį nufotografavo žymus
Minsko kraštotyrininkas Olegas
Usačiovas. Tai šio
Akto-64 I-mas
psl. ir jo nuotraukos
internetinis adresas: http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/minske/is-cernoglaz-1.jpg, To
paties Akto-64 II
psl., kurio vaizdo
internetinis adresas - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/minske/is-cernoglaz-2.jpg .
To
paties Akto-64 II
psl. 4-to
skirsnio išdidintas
vaizdas, kuriame minimos 1941 m.
spalio mėnesio masinės
karo belaisvių žudynės,
tuos belaisvius IŠVEŽANT
UŽ MIESTO IR SUŠAUDANT
ir laike 3-jų
dienų sušaudžius 8000 sovietinių
karo belaisvių. Šio
sakinio ištraukos vaido
internetinis adresas yra http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/minske/akto-minsko-apskr-komisijos-nr64--istrauka-1.jpg
O to Akto-64 5-tame
skirsnyje yra RAUDONAS
KLAUSTUKAS dėl nuo
belaisvių stovyklos iki
kapinių 400 metrų, neva,
„piet“ryčių kryptimi,
kas gali būti teisinga,
jei turima galvoje nuo
Puškino kareivinių link
Tolbuchino alėjoje ar
Čeliuskinkiečių parko
alėjoje esančių kapinių,
o jeigu tai nuo Miško
stovyklos (už Minsko į
vakarus šalia
Masiukovščinos
gyvenvietės, tai kryptis
į priešingą pusę privalo
būti. Deja, knygoje apie
tą batalioną dr. A.
Bubnys kaip tik padarė
grubiausią geografinę
klaidą, kuri parodyta
čia ... Bet,
kadangi tame Akte-64 nenurodyta,,
katra belaisvių
stovykla, tai galima
manyti, kad tai rašoma
apie miesto stovyklą,
o dr. A. Bubnys tą
parodymą, matyt, iš
miesto stovyklos
pertempė į Miško
stovyklą, kurioje
masinės žudynės visai
niekur neminimos - jų
internete man nepavyko
atrasti.
10) Istorikai
ir visuomenė, kaip ir,
apgauta tapo 2021-12-03 Ukmergės
mokslinės konferencijos
po M. Pociaus trečios
kalbos, pradėjus 3:06:23 laike,
pasakytų įtaigių žodžių
šių: „... Naujausiais
duomenimis yra 9
(devyni) skirtingų laikų
apklausti
policininkai-liudininkai,
mini Krikštaponio
pavardę, kad jis buvo
kuopos vadas - dabar yra
papildomas tyrimas
padarytas. Jeigu būtų
koks vienas liudijimas,
tai tada galima būtų
abejoti. Bet kai yra 3
(trys) - 9 (devyni).
Nežinau, kokio dar
reikia didesnio, kad
šitas žmogus vadovavo
2-ai kuopai?“26 O,
čia ir gavosi
aukščiausio lygio
manipuliacija, kai visų
pirma, NIEKAS NENEIGIA
J. Krikštaponiui buvus
kuopos vadu, o antra -
pas tuos NAUJAI ATRASTUS
APKLAUSTŲJŲ PARODYMUOSE
NĖRA „Baltarusijos“
ŽODŽIO. Nors
M. Pocius J.
Krikštaponio pareigybės
terminą „rudenį-žiemą“
pabrėžė, tačiau tų visų
išvardintųjų, tarp kurių
buvo felčeris-karys Juozas
Vosylius,
ir visi kariai:Stasys
Arštikaitis, Motiejus
Migonis, Petras
Andriuškevičius, Edvardas
Guoga, -
jųjų liudijimų žodžiuose
nei pas vieną nėra jokio
nei rudens, nei tuo
labiau žiemos laiko
paminėjimo; man LGGRTC
atsiųsto laiško 4-tame
psl27.,
nei paties M. Pociaus
straipsnio minėto „G ir
R“ žurnalo 15-16 psl.,
kur kiekvieno liudininko
išvardintos pavardės ir
jųjų liudijimų žodžiai.
Kad, lengviau būtų
analizuoti, aš to
žurnalo puslapių
nuotrauką sistemiškai
paspalvinau skirtingom
spalvom, iš kurių matosi vieno
tardytojo braižas,
visiems vienodai
liudijimus surašyti. Tarp
tų naujų matome tik 5-ias
pavardes, matyt, o, jei
pridėjus dar čia jau
visai ką kitą
liudijančius 22-oje ir 23-čioje
pastabose paminėtus
nuslėptuosius H.
Salelionį bei J. Vėsą,
tai, iš 9-ių matome
tik 7-is.
Ir, jeigu 2
iš tų paskelbtų 9-ių bus
tikri J. Krikštaponio
kaltintojai, tai,
matematiniu 7/2 santykiu
gauname persvarą J.
Krikštaponio kaltinimo
nenaudai.Tai, kaip
matome, M. Pocius
akivaizdžiai viską
atvirkščiai teigia. Negi
I-os klasės lygio
Aritmetikos nemoka? Net,
jeigu ir būtų teiginys
„su Krištaponio kuopa
buvau Baltarusijoje“,
tai dar nebus „įrodymas“
apie to kuopos vado
buvimą ten, kaipišvykę
kariai galėjo laikyti
save KRIŠTAPONIO KUOPOS
nariais, jam nesant -
jam tuo metu atsidūrus
kalėjime, kas
batalione galėjo būti
griežčiausia karine
paslaptimi. Todėl jie
galėjo save laikyti jo
kuopos nariais, kaip tai
laikė ir Partizanai save
KRIKŠTAPONIO RINKTINĖS
NARIAIS; jam žuvus ir pervadinus
rinktinę jo vardu.______________________________________________________________
26
- 2021-12-03 Ukmergės
mokslinėje
konferencijoje LII(Lii)
istoriko Mindaugo
Pociaus paminėtos frazės
pasakymo pradžios vaizdo
įrašo 3:06:23 laike
internetinis adresas yra https://youtu.be/2vb_tQeM1Nw?t=11182
27 - LGGRTC
man atsiųsto atsakymo 4-tame
psl. naujo tyrimo
išvardintų visų
liudininkų atskirai
pateiktų liudijimų
vaizdo internetinis
adresas http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/lggrtc-man-1-kriksta-teigiantieji.jpg
28 - LGGRTC
mokslinio GENOCIDAS IR
REZISTENCIJA žurnalo („G.
ir R.“) M. Pociaus straipsnio 15-16 psl.
paspalvintos nuotraukos internetinis
adresas yra http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/poc-kuop-vadu-15-ir-16-psl.jpg
11) Apie
Bognopolio kaimo
išgelbėjimą nuo
sudeginimo (nuo
„Pirčiupis-2“
likimo) M. Pociaus
straipsnyje nekorektiška „išvada“
yra tokia: „... atpasakotas
įvykis atitinka tikrovę,
kalba ne tik apie J.
Krikštaponio
(Krištaponio) siekį
išgelbėti kaimynus, bet
ir jo sąsajas su nacių
okupacine valdžia, tam
tikrą autoriteto galią,
įtaką, nes niekuo
vokiečiams nenusipelnęs,
jokių ryšių su karine
policine vadovybe
neturėjęs žmogus kažin
ar galėjo paveikti
baudėjus. Jie taip pat
netiesiogiai neigia
artimųjų prisiminimuose
esančią informaciją apie
J. Krikštaponio
(Krištaponio)
savavališką pasitraukimą
iš 2-ojo bataliono
(dezertyravimą), nes
tokiu atveju jis turėjo
vengti bet kokių
kontaktų su vokiečių
policija (grėstų
kalėjimas, sušaudymas).“29 Deja,
apie straipsnyje
išgalvotą „dezertyravimą“
nėra visiškai minima
minėtose sesers
Veronikos įrašytose
Atsiminimuose, nes
išbadėjusiam J.
Krikštaponiui, grįžus iš
kalėjimo, jokio
„dezertyravimo“ būt
negalėjo, kai reikėjo po
kalėjimo atsigauti. Tą
„dezertyravimą“ galėjo
pats J. Krikštaponis
išsigalvoti, kai pagal
sesers Atsiminimus,
slapstėsi nuo vokiečių,
tai po šio kaimo
išgelbėjimo,
greičiausiai, ir reikėjo
jam išsigalvoti „grįžimo
iš Baltarusijos“ pasaką,
nes vokiečių laikais nuo
jų slapstymusi negalėjo
girtis. Taigi, ta
savo žmonai ir
tolimesniems giminėms
bei kaimynams J.
Krikštaponio išsigalvota
„grįžimo iš
Baltarusijos“ pasaka
vėliau galėjo pavirsti į
„dezertyravimo“
legendą. O pavyko
išgelbėti kaimą, matyt,
dėka teisinio išprusimo,
įgauto VDU Teisių
fakulteto įvairių teisių
skyriuose, į kurį M.
Pocius nekreipia visai
dėmesio, nes nebuvo LCVA
archyve ir nematė J.
Krikštaponio Pakėlimo
lapo, kuriame pažymėtas
pagrindinis motyvas tam
laipsniui pakelti yra,
būtent, tas juridinis
išsilavinimas. O, pati,
to kaimo gelbėjimo
operacija vyko, J.
Krikštaponiui išmanant
ir apie vadybinius
niuansus, iš kurių
minėtoje Ukmergės
konferencijoje žymių
„istorikų?“ buvo
pasityčiota ir apie tą
skandalingą momentą čia ... temoje
aprašau. __
____________________________________________________________
29 - čia 2-o
psl 2-oje
pastaboje paminėto
LGGRTC mokslinio „G. ir
R.“ žurnalo 21-mame psl.,
kurio internetinis
adresas yra http://www.genocid.lt/UserFiles/File/leidyba/Zurnalas/51_zurnalas.pdf
|
12-toji
tema: Jei
dabar ne karas
Ukrainoje, tai J.
Krikštaponio visi
smerkėjai būtų jau
atsiprašę
Jei
nebūtų dabar karo, tai,
toliau būtų tęsiama
Ukmergės savivaldybėje
žadėtas mokslinių
konferencijų ciklas,
kurį karas ir
nutraukė.
Taigi,
dėkime ranką prie
širdies. Juk visos čia
mano pateiktos „pažymų“ apgavystės
man pasidarė aiškios,
kai po tos mokslinės
konferencijos paskutinę 2021 metų darbo
dieną atsidūriau LCVA
archyve ir iškart
pamačiau tai, ko niekas
pamatyti ir nesitikėjo.
Todėl, jei ne
karas, kitose Ukmergės
žadėtų mokslinių
konferencijų cikluose
būtų tekę tų „pažymų“ autoriams
aiškintis ...
Bet, gavosi,
kaip gavosi. J.
Krikštaponio atminimo
pašalinimas buvo
numatytas2023-08-17
terminu, kuris „sutapo“
su J. Krikštaponio
bendražygio - Lietuvos
Laisvės Armijos (toliau
LLA) įkūrėjo Kazimiero
VEVERSKIO 110-tųjų
gimimo metinių anksčiau
paskelbtų metinių
minėjimu, kuris, beje,
žuvo dviem savaitėm
anksčiau, nei J.
Krikštaponis. O
pastarasis irgi buvo LLA
steigėju.
O, kadangi šiuo
metu Ukrainoje labai
sunkiomis sąlygomis
vyksta karas, todėl šį
tyrimą nesu išbaigęs -
teikiu tik, kas
pastebėta. Bet šio karo
situacijoje NUSISTAČIUSIOJO
PRIEŠ DVEJUS
TOTALITARINIUS RĖŽIMUS ASMENS
NIEKINIMAS ir nuo abiejų
rėžimų nukentėjusiojo,
sąmoningai slepiant pirmąjį
nukentėjimą, yra net
pavojingas Valstybei,
nes artėjantis prieš
antrąją sovietinę
okupaciją pasipriešinimo
pradžios 80-metis
yra labai susijęs su
dabartiniais įvykiais
Ukrainoje ir ypatingai
su dabar Rusijos
nusikalstamais karo
vedimo būdais.
Apie dar labai
mažai žinomą prie
Šventosios upės
tragediją ir jos sąsajas
su Ukrainos tragedija
plačiau pateikiu ...
Jeigu dabar
nebūtų karo Ukrainoje,
manau, kad, net ir Žydų
bendruomenės būtų
siūliusios J.
Krikštaponiui naujovišką
įamžinimą ir net
atsiprašymą. Tam
Ukmergės savivaldybė
inicijavo ir paskelbė
PRADEDANTI VIEŠŲ
mokslinių konferencijų
DISKUSIJŲ CIKLĄ39 dėl
Juozo Krikštaponio
asmens biografijos.
Bet, deja, po
pirmosios 2021-12-03 konferencijos
prasidėjo Kalėdų-Naujųjų
metų linksmybės ir
Žiemos olimpinės
varžybos, kurios ir tapo
skirtomis karui pradėti.
Todėl Olimpinių varžybų
uždarymo metu Facebook
soc. tinkle ir pradėjau
Holistinę temą40 ,
skirtą po 3-jų
dienų prasidėsiančiam
karui, nes iš
anksto žinojau, kad
karas prasidės.
Todėl to prasidedančio
karo Ukrainoje problemą
perpiniau su J.
Krikštaponio problema
kaimyninėje Ukmergės
savivaldybėje ir tą temą
pradėjau, su nuotrauka
prieš 10 metų
Jonavos centre
pagerbiant Maidano
įvykių tada 8-metį.
Tas Maidano įvykių
sutapimas ir ženklino
karo pradžią, kuriai
paskyriau tą temą to
karo pradžios sekimui,
nes buvau ruoštas karui
Vietname, bet dėka
Kinijos, mūsų karių ten
nesiuntė, Todėl
istorijai - ateinančioms
kartoms, pradėjus sekti
įvykius Ukrainoje (ten
mano močiutės ir mano
tėvo Gimtinė) ir todėl
nutraukiau Krikštaponio
biografijos tyrimus,
nors jie šokiravo po
pirmosios Ukmergės
konferencijos - netikėjau,
kad Istorijos institutas
su Centru užsiims melu
- grubiai pažeidinės 8-tąjį
Dievo įsakymą. Manau,
kad su šiuo Dievo
įsakymo ignoravimu,
pasibaigia ir mokslas,
ISTORIJA TAMPA JAU NE
MOKSLU, O PIKTYBINĖS
RELIGIJOS SEKTA,
kurios gijos tysta net į
Teisingumo ministerijos
vieną kabinetuką ...
39 -
Labai šauni
Ukmergės savivaldybės
idėja, kuri įeis į
Lietuvos istoriją, kur
jos iniciatyvą galima
pastudijuoti
internetiniu adresu https://www.ukmerge.lt/naujienos/ukmerge-pradeda-viesas-diskusijas-del-juozo-krikstaponio-biografijos/?lang=lt
40
- na, ir mano pradėta
karo Ukrainoje analizė
dar net 3 d.
prieš karą pagal
Facebook-o internetinį
adresą -https://www.facebook.com/photo/?fbid=7243559885684314&set=a.153490474691326&locale=lt_LT
Taigi, gavosi
nekorektiška ir net
nesąžininga situacija,
kai nusistatymai prieš
žuvusio mūsų Didvyrio
įamžinimą pradėta
naudotis karo Ukrainoje
situacija, kai
pažangioji visuomenės
dalis nukreipė visą
dėmesį į broliškos
Tautos nelaimę ir dėl J.
Krikštaponio apginimo
būtinybės dėmesys
savaime nusilpo.
Dar
pavojingesniu mūsų
Valstybei reiškiniu tapo
net naudojimasis Rusijos
spec. operacijos
rusofašistinės Z raidės
provokacija - su ja
reikalaujant nukelti J.
Krikštaponiui paminklinį
akmenį (...),
kai į
Hagos teismą reikia
paduoti karo Ukrainoje
nusikalstamo karo vedimo
būdus.
Juk, tie
nusikalstami karo vedimo
būdai Kremliaus
paveldėti iš
nusikalstamos
komunistinės praktikos
II-ajame pasauliniame
kare - beprasmiškose
kautynėse,
siekiant, kuo daugiau
sunaikinti tik, tik į
kariuomenę paimtus savus
karius. Toks vaizdas
susidaro, jog buvo
siekta, kad iš
vakarinių sovietinės
imperijos dalių paimtųjų
karių po
Berlyno paėmimo kuo
mažiau grįžtų namo. Tai
ar ne tam, kad sugrįžę,
neprisidėtų prie
rezistencinių veiksmų
visoje vakarinėje
sovietinės imperijos
dalyje?
Tai, ar ne geriau ir
pirmiau Genocido bei
Rezistencijos Centrui,
Hagos teismo labui tirti
to MOBILIZACINIO
GENOCIDO simptomus ir
pateikti Ukrainoje
nusikaltimų paveldėjimo
įrodymus?
Be to, toks
rusofašistinis
reikalavimas nukelti
Didvyriui paminklą daro
labai didelę žalą
dabartiniams Rusijos
nusikalstamo karo vedimo
būdams Ukrainoje
demaskuoti, kurie verti
Hagos teismo, nes,
būtent, J. KRIKŠTAPONIS
GELBĖJO VYRUS NUO
NUSIKALSTAMO KARO VEDIMO
BŪDO,
kuris vyko 1944
m. liepos 12-25
dienomis Šventosios
upės šturme, „sąmoningai
naikinant sovietinius
karius tik tam, kad vokiečių
kulkosvaidžiams
pasibaigtų šoviniai“
- taip man 1970 m. pasakė
to kraupaus mūšio
liudininkas, gyvenęs
prie Šventosios upės
buvusiame Domininkavos25 vienkiemyje.
Detaliau apie tai
... temoje. |
13-čioji
tema: Bręsta
Gineso rekordas dėl
Atminimo naikinimo;
pagal pridėtą neaiškią
„pažymą“, kurios
pabaigoje prieštaravimas
dėl „J. Krikštaponio
Baltarusijoje“ ir
siūloma tyrimus atlikti.
Bet,
deja, jokių tyrimų
atlikta taip ir nebuvo.
o Atminimui panaikinti
sprendimas parašytas,
matyt, tos „pažymos?“
neskaičius nei gen.
direktoriui, nei
Komisijos nariams?
Dabar, kaip ir
sovietmetyje, pasirodo,
reik EZOPINE kalba
naudotis, skaitant
tokias „pažymas“
anonimines- be
autoriaus, kurios
pabaigoje PRIEŠTARINGOS
žinios perbraukia visus
paistalus primeluotus.
Juk, paprastai, gale
būna mokslinės išvados.
O, jeigu vietoje
išvadų-apibendrinimų
pateiktos prieštaringos
žinios, tai, akivaizdu,
kad jos ir
teisingiausiomis turėtų
būti.
Tačiau,
dabar vykstant Rusijos
nusikalstamam karo
vedimo būdui Ukrainoje
ir tiek tokiam
pačiam-nusikalstamam
savų kareivių naikinimui
prieš 80 metų
prie Šventosios upės,
todėl reiktų
detaliau ištirti ir dar
nepalaiduotų karių
vietas - jas deramai
perlaiduoti, nors
Ukmergės ir Jonavos
sovietinių karių
kapinėse ir taip po
1.5 tūkstančių
palaiduotų.
Todėl tokio
MOBILIZACINIO GENOCIDO
formą ar ne galėtų tirti
pats genocido tyrimo
Centras, kaip vieną iš
komunistinio nusikaltimo
būdų?
Juolab,
2023-11-17 Seime
vykusiame tarptautiniame
forumui „Rezistencijos
ir tremčių fenomeno
vertinimo“ forume ir jam
pristatyti spaudos
konferencijoje L.
R. Teisingumo
viceministrė Gabija
Grigaitė-Daugirdė26 pranešime
kalbėjo apie Rusijos
tarptautinius
nusikaltimus Ukrainai ir
jos nebaudžiamumą kare
bei okupacijoje, o to
forumo vienas iš
vedančiųjų LGGRTC
Generalinis direktorius dr.
Arūnas Bubnys27 forumo
dalyvių sveikinimo
žodyje pabrėžė apie
būtinybę aktyviai
formuoti bendraeuropinės
atminties ir istorijos
politiką, komunizmo
nusikaltimų naratyvą,
pakeliant į aukštesnį
lygį, ir prilyginti prie
nacizmo nusikaltimo bei
Holokausto naratyvams, -
kad Europa būtų stipri,
ji turi įvertinti ir
komunizmo nusikaltimus.
Tuo labiau, kad ši
konferencija turėjo
pavadinimą28 REZISTENCIJOS
IR TREMČIŲ FENOMENO
VERTINIMAS ŠIANDIENOS
LIETUVOS ATMINTIES
KULTŪROJE.
Tačiau iš
atminties „kultūros“
yra tik pasityčiojimas,
kai J. Krikštaponio
atvejyje ignoruojamas
net elementarus
mokslinis principas
atminties naikinime nuo
sovietų ir nuo nacių
nukentėjusiam asmeniui,
pastarąjį nukentėjimą
bandžius nuslėpti. Bet
tai nepavykus ir
pripažinus„tyrimų“
klaidas, tuo labiau
naikinamas atminimas,
kad nuslėpti klaidas,
kurios pažymėtos
neaiškios kilmės be
jokios autorystės
„dokumente“, kaip
priede, publikuojamame
LGGRTC tinklalapio.
Galima tik nuspėti, jog
tai plagiatas, viską
pažodžiui nukopijavus
nuo minėto LII(Lii)
istoriko M. Pociaus
Pažymos, skirtos
Ukmergės konferenciją
apgaudinėti. Jos
pavadinimas „Istorinė-archyvinė
pažyma apie Juozo
Krikštaponio
(Krištaponio) biografiją
ir veiklą“
ir jos10 psl.
rašoma:
„Esama
prieštaringos
informacijos J.
Krikštaponio
(Krištaponio) šeimos
narių atsiminimuose. Jo
sesuo Veronika
Krikštaponytė-Juodienė
atsiminimuose teigė, kad
brolis Juozas „visą
nacių okupacijos“
laikotarpį slapstėsi nuo
vokiečių ir sovietinių
partizanų, bet buvo
suimtas už konfliktą su
vokiečiais restorane ir
kelis mėnesius kalėjo
Kauno kalėjime(Aukštaitijos
partizanų....., p. 217 –
225). Archyviniai
duomenys rodo, kad
jis iš tiesų buvo
suimtas gestapo ir tris
mėnesius kalintas Kauno
kalėjime (LSSR
vidaus reikalų liaudies
komisaro gen. mjr. P.
Kapralovo 1945 08 29
pažyma SSRS NKVD-NKGB
įgaliotiniui Lietuvoje
gen. ltn. I. Tkačenkai
apie J. Krištaponio
nukovimą karinės
operacijos metu, LYA, f.
K-21, ap. 1, b. 49, l.
199).
Sesuo buvo įsitikinusi,
kad jį išgelbėjo
įtakingų asmenų
laidavimas, iš jų ir
generolo Stasio
Raštikio, su kuriuo buvo
susijęs šeimos ryšiais.“
Tai, kaip
matome, nors
yra prieštaringa
informacija, kuri
triuškina apie „J.
Krikštaponio
Baltarusijoje“
išsigalvojimus, bet vis
tiek jam atminimas
naikinamas „už
slapstymąsi nuo
vokiečių?“. Juk,
jei sesuo įsitikinusi,
kad brolį išgelbėjo
įtakingų asmenų ir
generolo Stasio Raštikio
laidavimas, tai tas
laidavimas privalo
dokumentuose
atsispindėti ir jis
minėtame LCVA archyve
akivaizdžiai matomas,
net nespecialistams (tai
įsitikinti galima ...
temoje).
Juolab, užtenka
tik SVEIKĄ PROTĄ
TURĖTI susirūpinimui, to J.
Krikštaponio NKVD-istams svarbumu,
kad jie turėjo
iškapstyti jo kalinimo
pas nacius faktą. Tai
turėjo būti itin
kruopštus NKVD-istų
darbas, naršant po
GESTAP-o dokumentus. Tam
turėjo būti ir
motyvacijas ypatingos, o
tas J.
Krikštaponio
suėmimo-kalinimo ir
išlaisvinimo paminėjimas
aukštesnei NKVD
vyresnybei privalėjo
turėti kažkokį
ypatingiausią tikslą.
Tokią keistenybę
pamatytų net vyresnių
klasių moksleiviai.
Todėl šokiruoja istorikų
nesidomėjimas šioje
mįslėje. Be to, paminėta gen.
mjr. J. Kapralovo 1945
08 29 pažyma apie J.
Krikštaponio nukovimą
net po 7,5
mėnesio nuo jo nukovimo,
kai toje „pažymoje“
yra smulkiai išdėstyta
operatyvinės reikšmės
kovos veiksmų labai
svarbi ir skubi žinia (
ji čia ... temoje yra),
o ši kovinė
svarba pateikta
tik po3
mėnesių ir 21-os dienos,
kai hitlerinės
Vokietijos nebeliko!
Tai
kam tokia „žinia“ po
karo buvo reikalinga,
jei ne generolą S.
Raštikį apkaltinti už„banditų
vado“ išlaisvinimą
ir taip jį iš Vokietijos
parvežti į Maskvą, kaip
tai buvo padaryta su
generolais Vlasovu ir
Kubiliūnu?
Ar ne todėl
skubama naikinti J.
Krikštaponiui atminimą,
nes jis susijęs yra su
generolu S. Raštikiu ar
kitaip, Rusijai su juo
turint kitokias
ypatingas sąskaitas29?
Dar „geriau“
to „dokumento“ 4-tame
psl. pabrėžta, kad
pagrindinio J.
Krikštaponio kaltintojas
M. Kačiulis1949
metais,
kai atmintimi skųstis
nebuvo įmanoma, rodė
savo kuopos vadu
Baltarusijoje ne J.
Krikštaponį, o N.
Reikalą. Pastarąjį rodė
dar 3 liudininkai.
O, tai, pagal
aritmetiką jau yra
daugiau liudininkų už N.
Reikalą, nei už J.
Krikštaponį. Juolab,
tame 4-tame
psl. parašyta aiškiai
taip:
„Krikštaponį
(Krištaponį) 1941 m.
rudenį ėjus 2-osios
kuopos vado pareigas
mini trys skirtingu
laiku apklausti buvę
2-ojo bataliono
policininkai: ...“.
O, tai labai
natūralu, kad J.
Krikštaponio tarnybą
rudenį rodoma Lietuvoje
iki jo suėmimo:
tikriausiai, rugsėjo
pabaigoje ar spalio
pačioje pradžioje iki
spalio 06 dienos
išvykos į Minską?
Juolab, apie jo suėmimą
niekas iš kariškių
galėjo ir nežinoti - tai
turėjo būti karinė
paslaptis ir
liudininkais buvę jojo
pavaldiniai galėjo save
laikyti „Krištaponio
kuopos kariais“, nors
jiems Baltarusijoje ir
kiti laikinai vadovavo?
SKAITYMASIS ĖJUS
PAREIGAS, NEĮRODO
„vadovavus žudynėms“, ar
kitaip konkrečiai
„išvykoje“ buvus, nes ir
aš 1968 m.
sovietinėje
kariuomenėje į dviejų
mėnesių komandiruotę
treniruočių stovykloms
bei varžyboms buvau
išvykęs, bet aš vis tiek
skaičiausi
radarų-aukštimačių
tarnybos viršininku ir
niekas mano pareigybės
nekeitė.
Be,
to, to neaiškaus
„dokumento“ 5 psl.
parašyta:
„Aukščiau
minėti ir kiti, su
2-uoju batalionu susiję
dokumentai rodo, kad
1941 m. spalio –
gruodžio mėnesiais ltn.
Juozas Krikštaponis
(Krištaponis) ir ltn.
Nikodemas Reikalas
galėjo pakaitom eiti
2-ojo bataliono 2-osios
kuopos vado pareigas,
todėl aktualu
identifikuoti ltn. J.
Krikštaponio
(Krištaponio) vaidmenį
konkrečiuose įvykiuose.“
Šis parašymas
šokiravo 2021-12-03 Ukmergės
mokslinės konferencijos
dalyvius su neaiškia ir
SVEIKU PROTU NESUVOKIAMA
pareigų „kaita“,
kas yra labai
nenatūralu, lyg, „J.
Krikštaponis būtų
atsisakinėjęs vykdyti
savo pareigas“ ir todėl
jį keitė kitas ...?
Tokių nesąmonių
kariuomenėje man neteko
regėti, kad būtų
„pakaitiniai“ vadai,
organizacijų „du
direktoriai,
prezidentai, ...“.
Tuo labiau, čia
juridiškai korektiškai
parašyta, jog „GALĖJO
pakaitom eiti ...
pareigas“.Tai
abejonė - PRIELAIDA, kad
„galėjo eiti ...“, nes,
galėjo ir neiti ir
nėra, matyt, tam
įrodymų, ir jųjų M.
Pocius (tikriausiai, tai
jo autorystė?) minimų
„dokumentų“ apie
„pakaitą“ nepateikia -
slepia (tai paaiškinta
bus ... temoje) ir
nurodo, kad AKTUALU
IDENTIFIKUOTI ltn. J.
Krikštaponio ...
vaidmenį KONKREČIUOSE
ĮVYKIUOSE. Tai labai
natūralus pastebėjimas.
Bet, deja, nieko
neidentifikavus,
atminimas vis tiek J.
Krikštaponiui naikinamas
tik pagal prielaidas BE
JOKIŲ ĮRODYMŲ.
Juolab to neaiškaus
„dokumento“ 4-tame
psl. parašyta:
„Kodėl
M. Kačiulio parodymai
prieštaringi, neaišku,
reikalingi papildomi
tyrimai.“. Bet, neištyrus
pagrindinio kaltintojo
keistenybės, irgi
NETEISĖTAI naikinamas
atminimas.
Todėl, visumoje
pagal šios LGGRTC naujos „pažymos“
(kabutėse, nes
autorystės nėra) 4-5psl.
išvardintus privalomus
ir neatliktus tyrimus
bei pabaigoje (10 psl.)
pagal prieštaringas
žinias, neigiančias „J.
Krikštaponio
Baltarusijoje“ buvimą,
atminimo naikinimas
įrodo, jog LGGRTC
Generalinis direktorius
dr. A. Bubnys, priėmęs
naikinti J.
Krikštaponiui atminimą,
tikriausiai, nė neskaitė
tos jam pateiktos naujos „pažymos“
svarbiausiųjų akcentų?
Neskaitė šios „pažymos“
labai ilgo pavadinimo
taip pavadintos
Dekomunizacijos-desovietizacijos
komisijos nariai, arba
skaitė tik
melagingas-apgaulingas
iškarpas, „nematydami“
ar nenorėdami matyti
paminėtus akcentus,
keliančius klausimus ir
reikalaujančius iš naujo
tikrinti archyvuose
duomenis.
P. S.: šis
čia mano dėstymas, tai
tęsinys ką Lietuvos
žmogaus teisių
koordinavimo centras (toliauLŽTKC) 2023-08-16
Prašymo kopijose
informavo L. R.
Prezidentą, Seimą, L. R.
Generalinę prokuratūrą,
Ukmergės rajono
savivaldybės tarybos
narius bei merą, ... dėl
nepagrįstų kaltinimų ...
Juozui Krikštaponiui1. Visą
tą informaciją LŽTKC
teikė pagal mano
atliktus tyrimus, kurią dabar
čia papildau,
vadovaudamasis
Holistiniu (VISUMINIU)
principu, o svarbiausius
akcentus, greitesniam
suvokimui paryškinu.
Nors Juozas
Krikštaponis buvo prieš
nacius atlikęs savotišką
protestą, už kurį kalėjo
kelis mėnesius Kauno
kalėjime ir savo
giminaičio generolo Stasio
Raštikio bei
kitų draugų buvo
ištrauktas2 iš
kalėjimo, o nuo sovietų
didvyriškai 1945-01-12 mūšio
metu žuvo, kaip Vyčio
partizanų apygardos
įkūrėjas ir vadas, bet 2023-08-17
Nr. PA-2 sprendimu3 iki
š. m. lapkričio18 dienos
Ukmergės mieste turėjo
būt pašalinti jam
skirti atminimo ženklai,
nežiūrint to, jog LŽTKC
ir aš asmeniškai ne
kartą informavome
Lietuvos gyventojų
genocido bei
rezistencijos tyrimo
centrą (toliau LGGRTC,
arba Centrą) apie jo
nekokybišką J.
Krikštaponio biografijos„tyrimą“
su atliktomis
grubiausiomis klaidomis.
_______________________
__________________________________________________
1
- Lietuvos
žmogaus teisių
koordinavimo centras (toliau LŽTKC) 2023-08-16
Prašymo internetinis
adresas:http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/index-papild-prok.htm
Apie tų klaidų
esmę informavau Lietuvos
vyriausiojo
administracinio teismo
pirmininkęSkirgailę
Žalimienę,
nes prasidėjo teisminiai
ginčai dėl tų ženklų
nuėmimo. Todėl tai, ką
čia plačiau dėstau, kaip
KONCEPCIJĄ apie LGGRTC
galimų klaidų esmę
galima susipažinti su
tik 2-jų
psl. apimties
sutrumpintai pateikta
šia -http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/index-admin-teis.htm informacija.
Šiuo metu
Vyriausiasis
administracinis teismas 2023-11-08 sprendimu
gražino bylą svarstyti į
Vilniaus apygardos
administracinį teismą ir
šis klausimas bus
svarstomas eI2-12373-860/2023byloje.
Tačiau ne
pašventinto akmens ir
geležinio Didvyrio
bareljefo bei jo užrašo
klausimas aktualiausias
dabar turėtų būti.
Svarbiausia yra
tai, kad kitais
metais minėsime Pirmojo
Lietuvos prezidento
Antano Smetonos 150-mečio
jubiliejų. Tai, kaip
atrodys Lietuva prieš
pasaulį, su šio
Prezidento sūnėno sveiku
protu nesuvokiamu
istorikų „kaltinamu“, kai
to nedarė net KGB
specialistai-kriminalistai? Juk,
tie KGB-istai, turintys
dar ir psichologinį
pasirengimą, po visų
visų liudininkų tardymų
bei apklausų, vykdytų
nuo pokario iki 1982
m. - nustatė,
kad 2/12 bataliono
Juozo Krikštaponio 2-ajai kuopai
nuo 1941 m.
spalio mėnesio Baltarusijoje
vadovavo vyr.
leitenantas Nikodemas
Reikalas, sūnus
Simono, gimęs 1907 m.
ir nustatyta JAV gyvenęs? s4
2 - Žinias
apie J. Krikštaponio
išlaisvinimą iš kalėjimo 1990
m. liepos
mėnesyje Šiluose
(Panevėžio rajone;
netoli A. Smetonos ir J.
Krikštaponio gimtinės
Užulėnio) suteikė jojo
sesuo Veronika
Krikštaponytė-Juodienė kraštotyrininkui Romui
Kauniečiui, kuris
man dar neredaguotus -
tik nuo magnetofono
įrašytus atsiuntė ir aš
juos paskelbiau - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/index-sesers-pasakojimai.htm ,
kuriuose yra pasakymas: „Juozą suėmė ir
tiesiai įkalėjimą Kaunan nuvežė. Nežinia,
kuo būtų viskas pasibaigę, bet
ir Kaune jis turėjo
gerų draugų. Dar
Raštikis tebebuvo, o
Raštikis buvo vedęs mūsų
pusseserę Eleną Smetonaitę ... Po
keleto mėnesių jį draugai ištraukė iš kalėjimo.
Grįžo į tėviškę,
Užulėnio vienkiemį -
Pabarninį, kur gyveno
mūsų šeima. Namuose visą
vokiečių
okupacijos laikotarpį slapstėsi,
dieną niekur viešai
nesirodydavo. ...“
___________________________________________________________
3
- LGGRTC
generalinio direktoriaus dr.
Arūno Bubnio 2023-08-17
Nr. PA-2 sprendimas nuimti
J, Krikštaponiui
bareljefą ir ... , pagal
prie jo pateiktą
anoniminę "pažymą"; kaip
ir logiškai neteisėtas -
LOGINIO neteisėtumo
paaiškinimas tekste...)
kurio internetinė
nuoroda: http://www.genocid.lt/UserFiles/File/Draudimas/Sprendimai/20230817_sprendimas_krikstaponis.pdf
4 -
Pagal 1941-10-06 A.
Impulevičiaus įsakymą
Nr. 42, skirtą išvykai į
Minską KGB
tardytojų-tyrėjų
sudarytas 2/12 bataliono
2-osios kuopos karių
Sąrašas su prasidedančiu
kuopos vado, nurodyta
VIENASKAITOJE pareigybe
ir nurodytomis dvejomis
pavardėmis:
a) J.
Krištaponio
("KriŠtaponio") su
klaidingu „Karolis“ tėvavardžiu,
nes paauglystėje J.
KriKštaponiui buvo
pakeista pavardė ir
KGB-istai to nežinoję,
jam surado kitą „tėvą“;
tose vietose fiksuotą
e-pavelde.
b) Tame
Sąraše juodai ant balto,
J. Krikštaponį išvykai į
Minską keičia Nikodemas
Reikalas, kuris
KGB-istų-specialistų
nustatytas,
akivaizdžiai, pagal
liudininkų parodymus.
Šio pilno pirmo puslapio
Sąrašo vaizdo
internetinis adresas: http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/saras-impul.jpg P.
S.: Tame KGB
dokumente nurodyta J.
Krikštaponio 2-osios
kuopos vado pareigybės
pavadinime VIENASKAITOS
formoje įrodo, jog į
Minską išvyko tik J.
Krikštaponį pavadavęs N.
Reikalas ir J.
Krikštaponis ten būti
negalėjo - LGGRTC
istorikų išsigalvojimas
įrodo, kad nemokėta
perskaityti šio
dokumento.
Todėl iškyla du
klausimai retoriniai
tokie:
Kokią
istorikai turi „teisę“
kvestionuoti žymiai
kompetentingesnių tyrėjų
atliktus tyrimus,
betarpiškai
klausinėjusius gyvus
liudininkus ir jiems
matant, kas meluoja, o
kas teisybę sako? Kodėl
J. Krikštaponio
apšmeižimui reikėjo
pasirinkti aiškiai
atsitiktinai
meluojančius tik 3
„liudininkus“, kai
nemeluojančiųjų
(Nikodemą Reikalą
rodžiusių) yra žymiai, o
gal, ir daug kartų
daugiau?
Juolab,
KGB privalėjo matyti J.
Krikštaponio kalinimo
dokumentus, arba, bent,
apie juos; galimai
išvežtus į Maskvą,
turėjo žinoti, nes; net
NKVD 1945-08-29 konstatavo5,
jog J. Krikštaponis
nacių buvo suimtas ir 3 mėnesius
kalintas Kauno kalėjime.
Aišku, kad tą žinią „ne
iš lubų“, o iš dokumentų
ėmė. Tuo
labiau, šokiruojančiai
keistas tas NKVD
generolo Kapralovo
raštelis, kuris istorikų
visai netirtas. O jis
turi požymius, jog
sąmoningai yra nutylėta
J. Krikštaponio kalinimo
data, nes 1941-ieji suėmimo-kalinimo
metai buvo netinkami
apkaltinti generolą
Stasį Raštikį už „banditų
gaujos“ vado J.
Krikštaponio
išlaisvinimą iš nacių
kalėjimo, todėl ...
(tęsinys ... temoje)
|
Tai
didelių tikimybių
hipotezė, kuri gali
patvirtinti to
kalinimo-išlaisvinimo
dokumentų išvežimo
priežastį iš Lietuvos,
kurių dalis su aiškiais
išlaisvinimui iš
kalėjimo simptomais
saugomi Lietuvos
centriniame
valstybiniame archyve
(toliau LCVA), kuriuos
aš nufotografavau ir čia
žemiau aprašau.
Bet, deja,
nesuprantamai LGGRTC ne
tik netyrinėjo ir
ignoravo J. Krikštaponio
nukentėjimo nuo nacių
fakto, bet, ir
su 2014-12-19 raštu6 Nr. 13R-300 L.
R. Generalinei
prokuratūrai, nutylėdama
šio apskundžiamojo
asmens labai svarbų
biografijos tarpsnį,
galimai apgaudinėjo šios
įstaigos teisininkus. Ir
taip buvo padaryta tam,
kad su
šiuo šmeižtu „pagerbti“
didvyriškosios žūties 70-mečio
jubiliejų, iki kurio
belikę tada buvo mažiau
nei mėnuo. Juolab, toks
politinis „sutapimas“
šio Centro
organizuojamoje galimai
šmeižimo kampanijoje
„vainikavosi“ aukščiau
paminėtas J.
Krikštaponio atminties
Ukmergėje šalinimui
___________________________________________________________
5 -
šokiruojančio turinio ir
aplinkybių NKVD generolo
Kapralovo raštelis apie
J. Krikštaponio būrio
sunaikinimą su visomis
operatyvinėmis labai
skubios žinios
1945-01-12 būrio
sunaikinimo
smulkmenomis, kaip apie
vokiečių desanto bandymą
užmegzti radijo ryšį su
J. Krikštaponio būriu ir
kitomis labai svarbiomis
karinėmis smulkmenomis,
kai tuo metu vokiečiai
iš Klaipėdos link
Kretingos vykdė
kontrpuolimą, o ši labai
skubi informacija buvo
perduota po 7,5 mėnesio,
arba po 3 mėnesių ir
21-os dienos, kai
nebeliko hitlerinės
Vokietijos, dėl ko
drąsiai galima teigti,
kad šis
NKVD raštelis buvo
skirtas generolui S.
Raštikiui apkaltinti už
J. Krikštaponio
išlaisvinimą. Jojo
internetinis
adresas: https://www.facebook.com/photo/?fbid=6206066992766947&set=a.153490474691326 - tai
2021-08-28 mano pirmą
kartą paskelbta vieša
žinia apie šį raštelį,
kurį nufotografavau
Ypatingajame archyve
pagal tekste nurodytos
Vikipedijoje ir
Enciklopedijoje
paskelbto to dokumento
6 - LGRTC
2014-12-19 raštas
Nr. 13R-300 L.
R. Generalinei
prokuratūrai, kuriuo
buvo bandyta apskųsti
J. Krikštaponį, su prie
jo pridėta "pažyma",
nuslepiančia
skundžiamojo asmens nuo
nacių nukentėjimo faktą.
To rašto ir "pažymos"
internetinis adresashttp://genocid.lt/UserFiles/File/Titulinis/2016/20160210_krikstaponis_02.pdf archyvinį
adresą.
numatytas 2023-08-17
terminas, kuris „sutapo“
su J. Krikštaponio
bendražygio - Lietuvos
Laisvės Armijos (toliau
LLA) įkūrėjo Kazimiero
VEVERSKIO 110-tosiomis
gimimo metinėmis, kuris,
beje, žuvo dviem
savaitėm anksčiau, nei
J. Krikštaponis, o
pastarasis irgi buvo LLA
steigėju.
Kadangi šiuo metu
Ukrainoje labai
sunkiomis sąlygomis
vyksta karas, todėl šį
tyrimą nesu išbaigęs -
teikiu tik, kas
pastebėta. Bet šio karo
situacijoje
NUSISTAČIUSIOJO PRIEŠ
DVEJUS TOTALITARINIUS
RĖŽIMUS ASMENS
NIEKINIMAS ir nuo abiejų
rėžimų nukentėjusiojo,
sąmoningai slepiant pirmąjį
nukentėjimą, yra net
pavojingas Valstybei,
nes artėjantis prieš
antrąją sovietinę
okupaciją pasipriešinimo
pradžios 80-metis
yra labai susijęs su
dabartiniais įvykiais
Ukrainoje ir ypatingai
su dabar Rusijos
nusikalstamais karo
vedimo būdais.
Apie dar labai mažai
žinomą prie Šventosios
upės tragediją ir jos
sąsajas su Ukrainos
tragedija
plačiau pateikiu ...
Jeigu dabar
nebūtų karo Ukrainoje,
manau, kad, net ir Žydų
bendruomenės būtų
siūliusios J.
Krikštaponiui naujovišką
įamžinimą ir net
atsiprašymą. Tam
Ukmergės savivaldybė
inicijavo ir paskelbė
PRADEDANTI VIEŠŲ
mokslinių konferencijų
DISKUSIJŲ CIKLĄ11 dėl
Juozo Krikštaponio
asmens biografijos.
Bet, deja, po
pirmosios 2021-12-03 konferencijos
prasidėjo Kalėdų-Naujųjų
metų linksmybės ir
Žiemos olimpinės
varžybos Kinijoje,
kurios ir tapo skirtomis
karui pradėti. Todėl
Olimpinių varžybų
uždarymo metu Facebook
soc. tinkle ir pradėjau
Holistinę temą12 ,
skirtą po3-jų
dienų prasidėsiančiam
karui, jo problemą
perpindamas su J.
Krikštaponio problema
kaimyninėje Ukmergės
savivaldybėje ir tą temą
pradėjau, su nuotrauka
prieš 10 metų
Jonavos centre
pagerbiant Maidano
įvykių tada 8-metį.
Tas Maidano įvykių
sutapimas ir ženklino
karo pradžią, kuriai
paskyriau tą temą to
karo pradžios sekimui,
nes buvau ruoštas karui
Vietname, bet dėka
Kinijos, mūsų karių ten
nesiuntė, Todėl
istorijai - ateinančioms
kartoms, pradėjus sekti
įvykius Ukrainoje (ten
mano močiutės ir mano
tėvo Gimtinė) ir todėl
nutraukiau Krikštaponio
biografijos tyrimus,
nors jie šokiravo po
pirmosios Ukmergės
konferencijos -
netikėjau, kad Istorijos
institutas su Centru
užsiims melu - grubiai
pažeidinės 8-tąjį
Dievo įsakymą. Manau,
kad su šiuo Dievo
įsakymo ignoravimu,
pasibaigia ir mokslas,
ISTORIJA TAMPA JAU NE
MOKSLU, O PIKTYBINĖS
RELIGIJOS SEKTA, kurios
gijos tysta net į
Teisingumo ministerijos
vieną religijų klausimų
kabinetą, apie ką .
|
|
|
14-toji
tema: J.
Krikštaponiui atminimo šalinimo
naudingumą Rusijos invazijai
Ukrainoje byloja prie to
šalinimo reikalavimo pridėta
rusofašistinės Z raidės
provokacija
214 pav.: pagrindinė
LŽB tinklalapio straipsnio nuotrauka
Svarbiausia, J.
Krikštaponis prieš 80 metų
buvo iniciatoriumi kovos prieš
rusiškąjį kumunistfašistinį
Lietuvos antrąjį puolimą, prieš
kurį dabar Kremlius atlieką tą
pačią invazijos tąsą jau
Ukrainoje su užpuolimo
rusofašistiniu Z simboliu!
Taigi, po
Žydų bendruomenės nuotrauką
(šviesiai mėlynai pabraukta
autorystė) parašymo, neva, dėl „vandalų“
ir dėl „išniekinimo“ galima
labai paabejoti, nes Z raidė yra
šviežiai užpiešta
- neapdulkėjusi, o žvakutės
tvarkingai sudėtos, uždegtos -
aiškiai matosi liepsnelės bei
pilnos vaško. Tokios apdengtos
stikle žvakės parafiną turi
pilnai sudeginti ir tada vėjas
turėtų jas išmėtyti-apversti.
Bet jos šviežiai padėtos ant
senų-sausų lapų. Todėl
akivaizdžiai kaltinimas
savivaldybei demagogiškas, dėl
neva, dėl „nesutvarkomos“
aplinkos, jei nuotraukoje
šviežiai uždegtos žvakutes ir,
dar šviečiančias nufotografuotas !
! ! Jųjų
švytėjimo įsitikinimui, galima
nueitiį originalo raiškesnės
nuotraukos fragmentą, kuris yra internetiniame
adresehttps://www.facebook.com/photo/?fbid=700393322100159&set=pcb.700393702100121 :
Prašome pažvelgti į Paneriuose
memorialo išniekinimą
su ta pačia Z raide!
215 pav.: Paneriuose
2022 m. buvo išniekinta
aplinka rusofašistiniais
ženklais. Galima pasididint
ir prasiplėsti |
O kodėl internete nėra
apie aukščiau 214pav.: matomą
Pivonijos šile
rusifašistinių ženklų
paišymą? Kodėl
tai nuo visuomenės
slepiama?
Normaliai,
Lietuvos pilietis,
pamatęs nedraugiškos
šalies atliktą
provokaciją, privalo
nedelsiant pranešti
policijai, jau nekalbant
apie tai, kai pamato
žvakeles šviečiančias
tai Z raidei pagerbti.
Tada, kol pėdos
provokatoriaus neataušo,
nesunku operatyviai ir
nustatyti. |
216 pav.: išdidinta
nuotrauka liepsnelėms ir
parafinui stiklinėse įžiūrėti
Pagal
jokius „įstatymus“ ne galima
savivaldybę kaltinti
„nesutvarkant“ (nenurenkant
žvakelių!),
jei jos pilnos parafino!Be
to, panašu, jog žvakės
uždegtos visai ne Holokaustui, o
„spec. operacijai“ Ukrainoje
pabrėžti! Tai, ar
ne Kremliaus reikalavimas su „Z“ reikalavimu
Lietuvos Didvyriui pašalinti
paminklą? Ar
buvo iš karto kreiptasi į
policiją - ar nuo žvakelių
paimti pirštų antspaudai? Kodėl
net žiniasklaidai nėra pranešta
apie šį politinį rusofašistinį
aktą? Juk, lygiai tokie
patys rusonacistiniai
ženklai buvo 2022-04-04 išpiešti
Paneriuose Holokaustui atminti
memoriale. O per GOOGLĘ negalima
internete aptikti Pivonijos šile
rusofašistinės provokacijos
užsiminimo! Negi
pagal vienodą braižą negalima
specialistams nustatyti? Kodėl
nutylėta - visuomenė
neinformuota?
Tai, ar buvo pranešta, kodėl
policija nesurado, kodėl
visuomenei nepranešta ir kodėl
visuomenė negalėjo padėti, kaip
padėjo prieš metus dėl pagrobtos
mergaitės?
Negi ne aišku, kad Z raidės
paišytojas gal išdėstė tas
žvakes ir jas uždegė? Negi „neaišku“,
kad jos
nufotografuotos; tik, tik; po to
ženklo nupiešimo ir tų žvakių
išdėstymo? Aš 217
pav raudonai
mažytes rodyklytes ties
liepsnelėmis ir šauktuką raudoną
tuščiavidurį užpiešiau.
217 pav.: šį
KOLIAŽĄ galima labai
stipriai išsididinti. ir
perskaityti, kas parašyta po
neteisėtu J. Krikštaponio
parašu, ištyrinėjant net jo
parašą, ir to
parašo registraciją ne jo ranka
(ne jo braižu) parašytu,
įrodančiu, kad ne Minske
pasirašė, o A.
Impulevičiaus viza dėta net po 3-jų
- 4-ių dienų
atlikta, tikriausiai, laukiant,
kol iš Minsko į Kauną ir atgal
bus suvažinėta? Be to, VISUS
ŠOKIRUOTI PRIVALO ANT TUŠČIO
LAPO PARAŠAI SUDĖTI,
prieštaraujant raštvedybos
taisyklėms ar logikai (kitoje -
nugarinėje Raporto pusėje),
akivaizdžiai tam, kad J.
Krikštaponį apgauti, nes jis ne
savam pavaldiniui neturėjo
jokios teisės tarpininkauti.
To išdidinto koliažo
internetinis adresas yra http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/z-kukliansky-krikstap-koliaz.jpg Apie
šį J. Klimavičiaus Raporto
akibrokštą tik aš pamačiau, nes
buvau archyve, fotografavau ir
studijavau-tyrinėjau ilgai, o
pagrindinis
istorikas-kaltintojas, aplamai
nebuvo archyve ir to klastoto
dokumento nė nematė.
|
|
|
|
15-toji
tema: 2014
metais LGGRTC vadovybė ignoravo Pasipriešinimo dalyvių
(Rezistentų) teisės komisijos pasiūlymą pateikti J.
Krikštaponį charakterizuojančius duomenis.
Teisinėje
praktikoje, kai skundžiamas asmuo, tai visad pateikiami
tą asmenį charakterizuojantys duomenys, nepraleidžiant
ir jo gerųjų savybių. Bet, deja, Juozo Krikštaponio
atvejyje, LGGRTC jį L. R. Generalinei prokuratūrai
apskųsdama, 2014metais
ne tik praleido-nuslėpė nuo teisininkų labai svarbų jo
asmenybę charakterizuojantį - nukentėjimo nuo nacių
faktą, bet teisininkams neparodė ir kitų pačių
svarbiausių jo asmenybę charakterizuojančių bruožų. Jo
oficialioje biografijoje LGGRTC net nepamini, kad jis
praėjo konkursą važiuoti mokytis į sustiprintą -
geriausią Lietuvoje Rygiškių Jono Marijampolės
gimnaziją. O, tai nuslėpus, nuslėptos tapo ir joje
išugdytos ypatingos savybės, dėl kurių jis tapo fizinio
lavinimo instruktoriumi - net nepaminėta, kaip ir kodėl
jis juo tapo, nes per jas teisininkai ir pedagogai gali
spręsti, ar tokį asmenį galima įtraukti į nusikaltimus.
Juolab, nuslėpus
jojo teisinį išsilavinimą, bei sporto pomėgį, sportavus
kartu su žydų bendruomenės asmenimis - dėl įsitraukimo į
jųjų naikinimą; - kiekvienas blaiviai mąstantis
paabejotų.
Viena iš svarbiausių kertinių klaustukų yra
jo karinis laipsnis, kuris šokiruojantis yra 1941 metais,
kaip, neva, tik leitenantas, vadovaujant kuopai, kai tai
yra jau kapitono lygio pareigybė. Taip, kad, akivaizdu,
jog J. Krikštaponiui vadovybė seniai buvo skolinga dėl
laipsnio pakėlimo. Ne atsitiktinai sesuo minėjo, jog
jam kapitono laipsnis buvo suteiktas dar 1939 metais:
2184
pav.: ištrauka
iš 219 pav.: matomo
straipsnio, pabrėžiančio Juozo mokymąsi
sustiprintoje mokykloje ir buvus žymiu
lengvaatlečiu-metiku bei siekiu toliau
mokytis
|
|
219 pav.: ištrauka
iš kraštotyrininkės Audronės Astrauskaitės 2009-11-25 straipsnio
XXI-amžiaus leidinioapie
J. Krikštaponio kaimyno-ryšininko Mykolo
Dirsės irsesers
Veronikos atsiminimų ir to
straipsnio internetinis adresas yra: |
Šiuos
atsiminimus užrašė iki 2004 metų
Šilų bibliotekoje dirbusi kraštotyrininkėAudronė
Astrauskaitė, kuri pastoviai bendraudavo su Veronika
Krikštaponyte-Juodiene ir pastoviai juos prisiminimus
užrašinėjo praėjusio ir šio tūkstantmečio sandūroje.
Ir kai šių
sesers pasakojimų istorikai-skeptikai, įsitikinę dėl,
neva, artimųjų
„ne tiesos“, tai, kažkodėl tie
„specialistai?“ net nepatikrino sesers užsiminimo dėl
brolio sportavimo. Iš jos pasakojimo galima buvo
susidaryti įspūdį, kad tai kokios nors
„žinybinės“-kariuomenės respublikinės varžybos, kaip
prie sovietų buvo įprasta jomis girtis.
Bet, deja, pažvelkime į istorinius Lietuvos
lengvosios atletikos 100-mečio
čempionatų prizininkų suvestines kiekvienai rungčiai:
Taigi,
kaip matome, J. Krikštaponis dalyvaudavo aukščiausio
lygio Lietuvos čempionatuose su garsiausiais Lietuvos
lengvaatlečiais - buvusiais savo bendramoksliais, kaip
su didžiausia Lietuvos sporto garsenybe Stasiu Šačkumi,
kurį vėliau lenkė J. Krikštaponis ir sovietinių laikų
Tautinio Atgimimo legenda - nuo XIX amžiaus Skriaudžių
ansamblio įkūrėjo sūnus Leonas Puskunigis, bei kiti,
įėję į garbingą Lietuvos sporto istoriją. Matome, jog
po Lietuvos rekordininko Stasio Šačkaus, J. Krikštaponis
savo laiku turėjo 2-trą
rezultatą Lietuvoje, o pokaryje tik 1948 m.
garsusis V. Mikėnas priartėjo prie J. Krikštaponio
lygio.
Vadinasi, sesuo nei kiek neįsigalvojo, o tik
labai kukliai jo nuopelnus paminėjo, net visai
nepaminėjusi, jog jos brolis buvo du kartus Lietuvos
čempionu ir disko metime.
Na, o sesers paminėtame rutulio stūmime:
|
47 221 pav.: galima pasididinti
Ir čia matome, jog sesuo
net nepamini brolį; kaip gimnazistą
(nepilnametį) tarp suaugusiųjų tapusį rutulio
stūmimo Lietuvos vicečempionu. Jojo 13,09 m.
rezultatas, priartėjęs prie dabartinio pirmojo
atskyrio lygio, tada irgi buvo antras ir lenkė
garsiausią gimnazijos sporto organizatorių S.
Šačkų, kuris su L. Puskunigiu tapo Sporto Rūmų
(Sporto universiteto) kūrėjais bei jo
dėstytojais. Jame galėjo kursus lankyti ir J.
Krikštaponis, kaip vienas pirmųjų kariuomenės
Fizinio lavinimo instruktorius. Juolab,
gimnazistai trenerių tada neturėjo, sportą kūrė
patys, skaitydami literatūrą ir sukūrę
berniukų/mergaičių sporto klubus: Vaidotas bei Mirgą,
tie klubai rengė spektaklius istorinėmis temomis
ir iš žiūrovų už surinktus pinigus pirkosi
inventorių sportui. Tai buvo Humanistinės
pedagogikos rezultatas, kuri per sovietmečio
Autoritarinės pedagogikos perlenkimus buvo
nepelnytai pamiršta ši puikiausios motyvacijos
saviugdos metodika, kuri deramai net iki dabar
neatkurta. |
Jau vien tai, kad J.
Krikštaponis pateko į sustiprintą gimnaziją ir joje tapo
garsiu sportininku, tai jau yra įrodymas, kad jo
karjeroje 1939 m.
kapitono laipsnio gavimas gali būti visai realus dalykas,
nors kai kurie istorikai prieštarauja, sakydami, kad
prezidento A. Smetonos įsakymuose tokios pavardės nėra,
įsakymai numeruoti ir dingti negalėjo, o J. Krikštaponio
pavardė yra L.
e. Kariuomenės
vado p.
Div. generolo VITKAUSKO ir Kariuomenės
Štabo viršininko Div. generolo Pundzevičiaus 1940 m.
kovo mėn. 27 d.
įsakyme Nr. 13 leidžiama
laikyti egzaminusegzamVitkauskoĮSAKaukštesnei
vietai užimti, kur tie egzaminai turėjo įvykti iki tų
metų spalių 15
d.. Bet,
deja, įvykus sovietinei okupacijai ir, ypač,
išdavikiškose pozicijose buvusio Vitkausko dokumentas,
su išvardintais 78-iais
leitenantais, tarp kurių 36-tuoju
minimas iš Karo mokyklos KriKštaponis Juozas,
gali būti RAŠTVEDYBIŠKAI NEPATIKIMAS, nesneįprastai
ir neteisingai įrašyta jo tikroji pavardė su raide K
šaknyje, su kuria jis gimė ir vėliau ji buvo pakeista,
pametus tą K raidę.
|
46 222 pav.: neteisingas
tikros J. Krikštaponio pavardės parašymo labai
retas atvejis aukščiau paminėtame egzaminų
rengimo įsakyme gali
byloti apie nelabai tvarkingą raštvedybos
vedimą, galimai, nežinant, kad jam buvo pakeltas
laipsnis. |
Pagal minėtos kraštotyrininkės A. Astrauskaitės
įsitikinimą, ir jojo sesuo Veronika lyg ir laikė save „Krištaponyte“ -
ne taip, kaip jos tėvo ir mamos tikros pavardės, nors
jos dukros Artemida ir Regina man sakė, jog savo mamos
mergautinės dokumentų nematė ir tikrosios jos pavardės
nežino. O kaip LII(Lii) ir LGGRTC apie tai nusišnekėjo,
aprašyta ... temoje.
______________________________________________________________________
egzamVitkauskoĮSAK
- Kariuomenės
vado įsakymas Nr. 13 (LCVA
F. R-222,
ap. 1, b. 2) -
nuotraukas to įsakymo Facebook soc. tinkle pateikė
LGGRTC istorikas Gintautas Miknevičius pagal internetinį
adresą https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=695775426067579&id=100069053835200&comment_id=926182632512626&reply_comment_id
=887654263102695¬if_id=1708549798376219¬if_t=comment_mention&ref=notif (P.S.: ties
raudonais skaičiais reikia panaikinti tarpą, o jeigu
Facebook-o nustatymai nerodys Gintauto Miknevičiaus
komentarų su jo nuotraukomis, tai tada temos pradžioje
reikia pakeisti AKTUALIAUSIUS komentarus į VISUS
komentarus)
Taigi, dėl J. Krikštaponio kapitono laipsnio;
gauto prieš karą, NEGI VISI SUSITARĘ MELUOTI GALĖJO, kai
sesuo į magnetofoną kraštotyrininkui R. Kauniečiui
įrašė, jog brolis turėjo kapitono laipsnį, visai
neminėdama Baltarusijos? O kraštotyrininkei A.
Astrauskaitei su kitu liudininku M. Dirse jau po jo 2008
m. mirties;
abiejų interviu apibendrinime atsiranda net 1939
m. to
laipsnio suteikimo paminėjimas. Tada (2009 metais
iki 2011 m.
vasario pabaigos, kai sesuo Veronika numirė ir iki
balandžio 11
d. minėto E. Balčiūno straipsnio) pasakos apie „J.
Krikštaponio Baltarusijoje“
buvimą dar niekas
negirdėjo, todėl artimuosius įtarti „ne
tiesą“ sakant, nėra pagrindo. Juolab, visi kaimynai,
pagal šios kraštotyrininkės įspūdžius, Krikštaponius
visi laikė labai šviesiais - teisingais žmonėmis.
Dar svarbiau, kad taip
pat ir Partizanai J. Krikštaponį vadino irgi tik
kapitonu. Taip, kad jau čia kolektyviniu „išsigalvojimu“
neapkaltinsi žmonių, kai jie, net nežinodami apie „jo
Baltarusijoje“ buvimą, kapitonu
vadino. Be
to, žmonės turėjo matyti J. Krikštaponio karinę aprangą,
ir jo nebūtų vadinę „kapitonu“,
jei aprangos ženklai būtų tik leitenanto. Juolab, jei
iš kalėjimo parėjo 1941-1942
m. m. sandūroje,
net neužsukdamas į batalioną Minske, tai
akivaizdu, jog laipsnį galėjo turėti tik iš prieškario
laiko, ir ką bei ko istorikai ar „nemato“, ar čia
kažkas neaiškiai suvelta, čia žemiau ... pateikiu.
(P.S.: čia
dar galutinės išvados daryti nesiruošiu, nes čia yra dar
daug nežinomųjų. Bet, vis tiek, jei
ir „neatsirastų“ prieškario
dokumentų, tai ir tas 1941
m. gruodžio 19
d. A. Impulevičiaus teikimas kapitono laipsniui turėtų
būtų kaip senos skolos gražinimas, juolab, jei ne
GESTAP-ui įtikinti
dėl būtinybės iš kalėjimo paleisti.)
Be, to, kad tada ir paauglys M. Dirsė, būdamas
Partizanų ryšininku, pagal aprangą gal irgi turėjo
skirti karininkų laipsnius? Gal ir jis galėjo matyti
Juozą; 1939 m.
į kaimą atvažiavusį su kapitono apranga?
Aišku,
skeptiški karo „specialistai“
(nematantys, kad jų tarpe yra kolega, neskiriantis kario
nuo karininko) tvirtins, jog, neva, „nebuvo pagrindo
suteikti, nes tik būriui vadovavo“, o jam vadovauti yra
tik leitenanto lygio pareigybė. Bet ir į 2/12Savisaugos
batalioną kuopai buvo priimtas vadovauti irgi ne aišku,
kodėl neturint kapitono laipsnio? Gal todėl, J.
Krikštaponiui patekus į kalėjimą, per minėtą melagingą
J. Klimavičiaus Raportą, kaip, neva, „nėra
kam kuopai vadovauti“, ar iš vokiečių (iš GESTAP-o)
išprašymui negalėjo būti kliūtis, kad kuopai vadovauti
leitenantas negali? Kokios buvo pas vokiečius nuostatos
laipsnių ir pareigybių neatitikimams? Tai,
gal J.
Krikštaponiui ir teko kalėjime, kur tai, iki šv. Kalėdų
- Naujų metų būti, kol oficialiai nebuvo atstatytas jam
priklausantis kapitono laipsnis? Be to, J.
Krikštaponiui Pakėlimo lape siūlymas suteikti kapitono
laipsnį, panašu, kad ir liko tik siūlymu, nes batalione
nėra, kaip ir išlikusio jokio įsakymo jam suteikti
kapitono laipsnį, nors kitiems yra. Tai ir yra
požymis, kad po kalėjimo, negrįžusiam į batalioną, - tas
kapitono laipsnis ir nebuvo suteiktas, arba
neteiktas, nes jį jau turėjo nuo 1939-tų
metų, kaip sesuo minėjo? ( Tai HIPOTEZĖ) O,
kad po Naujųjų metų buvo paleistas, tai įrodo 1942
m. sausio-vasario
mėnesyje Vilniuje J. Krikštaponio dalyvavimas skyrybų su
žmona teisme.
Minėta labai
ilgo internetinio adreso
nuoroda
ir ginčo su G. Miknevčiumi neaišku kieno ištrinti komentarai
Na, o dėl J.
Krikštaponio, tai VISUMOJE reikia jo biografiją tyrinėti
ir matyti, kad jis Kariuomenei buvo nusipelnęs seniai,
kurią garsino Lietuvoje ir už jos ribų, tapdamas
daugkartiniu Lietuvos čempionu bei prizininku ir
prizininku net Tarptautinėse varžybose. Be to, jis
galėjo būti vienas iš pirmųjų kariuomenėje Fizinio
ugdymo kvalifikuotu specialistu, galimai Sporto rūmuose
(dabar ten Sporto universitetas) teorinį parengimą
praėjęs ir tą teorinį parengimą galėjo skleisti
karininkų ar puskarininkių tarpe? Aišku, tai spėlioju,
bet pagrindas tam labai svarus, nes jojo varžovais buvo
Sporto rūmų kūrėjasStasys Šačkus, kuris
absoliučiai geriausiu sportininku buvo ir Berlyno sporto
universitetą buvo baigęs, ir tokį patį kūrė Kaune. Jame
dėstytoju dirbo ir jo bendramokslis, ir intensyvus
varžovas Leonas
Puskunigis, kuris parengė sovietmetyje pirmąją
planetos rekordininkę Birutę
Zalagaitytė Kaledienę bei
mėtymų teoriją LVKKI perdavė J. Krikštaponio kaimynui -
J. Krikštaponio rinktinės kovotojų bei vado sūnėnui Algimantui
Baltušnikui, kuris buvo du kartus Sovietų Sąjungos
rekordininku disko metimo varžybose, ir kuris tapdamas
treneriu, perdavė aukšto meistriškumo estafetę disko
metime bei rutulio stūmime. Apie tai detaliau ... temoje.
|
16-toji
tema:Kaip
2014-2015 metais LGGRTC bandė
kvailinti LR Generalinę prokuratūrą
Nors
Centro 2014-12-19 Generalinė
prokuratūra ir buvo apgaudinėjama, nuslėpus J.
Krikštaponio kalinimą Kauno kalėjime, bet teisininkai
2015-01-22 raštu Centrui Nr. 17.2-829 vis tiek atmetėatmetėPROKURORAI J.
Krikštaponiui kaltinimus, išvardinus didžiulį pluoštą
svarbių priežasčių, kurios susivedė į pagrindinę
priežastį, jog NĖRA OBJEKTYVIŲ DUOMENŲLLKSkonkrečiai,
kaltinimui.
Bet, nežiūrint to, LRT per tuos 10 metų
nesuskaičiuojama kartų šmeižė prieš Lietuvos gyventojus
Ukmergės savivaldybę, nors teisininkai minėtame
dideliame rašte pagrindinę atmetimo priežastį paminėjo,
jog MIRUSIAJAM BYLOS NEKELIAMOS. Bet, deja, matyt,
LGGRTC istoriko dėka žiniasklaida ir Lietuvos žydų
bendruomenė (toliau LŽB) galimai buvo apgaudinėjamos ir
todėl prasidėjo piktinimaisi, kad, mirusįjį negalima
kaltinti. Todėl pasidarė panašu, jog Lietuvai
iki teisinės valstybės dar toli, jei žiniasklaida gali
tyčiotis iš teisininkų išvadų.
Juolab, kyla
ir istorikų teisinio išprusimo problema, jei jau
pačių elementariausių žmogiškųjų etinių normų nepaiso,
nors aukštosiose mokyklose visoms specialybėms buvo
dėstomi teisiniai pagrindai.
Tuo labiau, kad Baudžiamojo persekiojimo
departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Žydrūno
Radišausko buvo
aiškiai išvardinta, kodėl mirusiajam negalima kelti
bylos, ne tik, kad miręs negali apsiginti - pateikti
niekam nežinomas išteisinančiąsias aplinkybes, bet ir
aplamai, buvo išaiškinta, kokie liudininkai gali būti
pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau
ABTĮ) straipsniuose aplinkybės, kuriose turi būti
pridedami priedai, kaip liudininkų gyvenamos vietos bei
kitų įrodymų buvimo vieta, kurios nebuvo nurodytos.
O, kai nežinai, kur gyvena liudininkas, tai kokį
galima „tyrimą“
atlikti, kai negalima patikrinti jo „liudijimo“, kad ir
per gimines-artimuosius, jam numirus? (Nežinau,
ar fantazuoju, bet kaip kraštotyrininkas, tikrai, tai
daryčiau, kad įsitikinti liudijimo ...?) Be
to, reikalingas irskundžiamasis
aktas ir dokumentai, bet LGGRTC pateikė tik pažymą (jai
kabučių šį kart neuždėjau, nes teisininkai irgi
neuždėjo, nes , matyt, nežinojo, kad jie Centro
apgaudinėjami buvo, ne viską surašant, net nepaminėjus
N. Reikalo, kalinimo-suėmimo ir kitų žinomų, bet
praleistų aplinkybių.)
Be J. Krikštaponio (Krištaponio) veiklos
vokiečių okupacijos laikotarpiu pažymos, prokurorai
pasigedo kitų objektyvių faktinių duomenų,
pagrindžiančių prašymo kreiptis dėl ginčijamo
administracinio akto panaikinimo pagrįstumą, net
duomenų, patvirtinančių J. Krikštaponio tapatybę, dėl
kurios visuomenei net neaišku buvo, dėl tapatybės ir man
nebuvo aišku - maniau, kad, tai, neva, „kitas
asmuo“, kol neatradau minėtus sportinius protokolus.
Be to, prokurorams reikalingi buvo J.
Krikštaponio individualūs veiksmai, LGGRTC2014-12-19 pažymoje nurodytuose
įvykiuose, visų galimų liudytojų asmens tapatybių
duomenys, nors jau čia mano minėta Pasipriešinimo
dalyvių (Rezistentų) teisių komisija Centro kaip tik ir
prašė tai pateikti Gen. prokuratūrai.
Tai sveiku
protu nesuvokiama, kai prie Centro esanti Komisija prašė
pateikti, o Generalinė prokuratūra net negavo, to ko
prašė rezistentų teisių gynėjai.
atmetėPROKURORAI
LLKSkonkrečiai
Dar įdomiau, jog dar antrą kartą 2015-03-12
Nr. 17.9-954 raštu
LR Generalinė prokuratūra turėjo parašyti NUTARIMĄ
ATSISAKYTI TAIKYTI VIEŠOJO INTERESO GYNIMO PRIEMONES.
Mat, kai Generalinė prokuratūra čia jau
išnagrinėtą pirmąjį atmetimą nusiuntė Centrui, tai ant
jo matome Generalinės direktorės Teresės Birutės
Burauskaitės vizą p. A.
Bubniui „
... pateikti Gen. Prokurorui visus pažymoje minimus
dokumentų patvirtintas kopijas“:
5 223 pav.: Šokiruojanti
T. B. Burauskaitės viza. Galima pasididinti ir
to pasididinto vaizdo internetinis adresas yrahttp://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/burauskaite-post-faktum.jpg
Pamačius
šią „
š a u k š t ų P O p i e t ų “ vizą,
šokiruoti, manau, turi ne vieną skaitantįjį, kai 2014-12-19 prokurorams
LGGRTC padavė tik „tuščią“
„pažymą“ be jokių įrodymų ir tais įrodymais direktorė
susirūpino tik po atmetimo. Suvokti neįmanoma, kai
sovietiniais laikais aukštosiose mokyklose už teisinių
pagrindų kursą reikėjo gauti įskaitą, o pats Centras
turi turėti ir juristų etatus, tai, čia kaip
suprasti skundo rašymą be pateikiamų įrodymų?
Taigi, pagaliau iš Centro 2015-02-12
su raštu Nr. 13R-43 į 2015-01-22 Nr. 17.2-829 L. R.
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo
persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro
pavaduotojui Žydrūnui
Radišauskui iškeliaujakitasLGGRTCraštas Lietuvos
ypatingojo ir Lietuvos centrinio valstybės archyvų
dokumentų kopijos, kurios Centro manymu kelia abejonių
dėl 1997-12-22 m. J.
Krikštaponiui suteikto
kario savanorio teisinio statuso teisėtumo.
(Žodžiu, „prisidirbo“ ir
Centro vadovybė, neimdama jokios atsakomybės už atliktas
klaidas, kitas institucijas kvaršina ir net nebando
ieškoti pati savo klaidų, o, greičiausiai, buvusios
direktorės - jau tuometinės Seimo narės ir du kart
buvusio mūsų šalies Prezidento apkaltinimo politiniu
tikslu, tik pagal komunistuojančio bolševikinio Lietuvos
Anarchizmo pradininko Evaldo
Balčiūno paskleistą
paskalą, kuris sulaukęs J. Krikštaponio sesers mirties,
be jokios etikos, net gedului nepasibaigus, tą paskalą
paskleidžia 2011-04-10BalčiūnoPASKALA, kai
J. Krikštaponio artimieji ir jam paminklų statymo
organizatoriai net nebuvo girdėję apie jokį „Juozo
Baltarusijoje“ buvimą.
O tada vienas iš aršiausių paleckininkų ir tada iškart,
panašu, kad prasideda ...?)
Taigi, galima tik išsivaizduoti, kai pridedami net
248 lapai, „papildant“ (taip
tame rašte parašyta) buvusį „2014-12-19“
ATMESTĄJĮ raštą.
Svarbiausia, tų dokumentų kratinio pristatyme NET NĖRA
JOKIO PAAIŠKINIMO, kaip prie pažymos priderinti tuos
naujai pristatytus dokumentus. Taigi, tame dokumentų
sąraše, kuriame šio žodžio nėra, o yra pavadinimas DĖL
JUOZO KRIŠTAPONIO (KRIKŠTAPONIO) TEISINIO STATUSO ir
nėra net tikros paskirties, ant prokuratūros „stalo
prikratyti“ net 28 dokumentai
be jokių paaiškinimų, kai „pažymoje“
priskaičiavau tik 8 dokumentus
minimus.
Tai ką su kitais 20-čia
dokumentų veikti ne istorikams ir ne tų dokumentų
šeimininkams? Kas
per LGGRTC tyčiojimasis iš kitos srities specialistų?
Negi teisininkams reik kvalifikaciją keisti ir pradėti
užsiiminėti tuo, kas jiems nepriklauso, kad suprasti „prikratytų“ dokumentų
paskirtis?
Taigi, paanalizuokime, kas prikišta:
1. Šokiruoja prikišti
net nieko dėto Jono Rutkausko ir kažkokio J. Rutkausko
pateikti 6 dokumentai, nenurodant tikslaus vardo, kurie
„pažymoje“ net visai neminimi, ir nėra nei vieno
dokumento Stasio Rutkausko, kuris „pažymos“ 3-čiame psl.
paminėtas.
2. Stasiui
Rutkauskui pagal „pažymą“ turėtų priklausyti tardymo
protokolas (LYA. f. K-1, ap. 58, b. t. 47386/3, t. 3,
l. 337, ap.46, b. 1287, l. 20), tačiau tarp pateiktų
dokumentų su tokiu adresu nėra.
3. Vadinaisi, 7 dokumentai
prikišti nereikalingi ir reikalingiausio dokumento
nepateikta. Tai
tada, ką
norėta nuo prokurorų nuslėpti, prikišant visai kito
vardo asmens bendrapavardžio net 7 dokumentus?
4. Kokiu
tikslu prikišti prokurorams „pažymoje“ visai neminėti ir be
paaiškinimų įvairūs nutarimai dėl liudininkų arešto, dėl
kardomosios priemonės, asmens anketos ir ...? Ar juose
yra nurodyti reikalaujami liudininkų adresai? Kodėl
nenurodoma pašalinių dokumentų paskirtis, ir ką jie
bendro
turi su J, Krikštaponiu?`
5. LCVA
archyve mano atlikto A. Impulevičiaus įsakymo Nr. 42
fotografavimo karių 1-mame lape pagal Eilės numerį 63įsak yra
Eilinis Rutkauskas
Juozas, priklausantis I-ajai kuopai, kai Rutkauskas
Stasys yra
II-osios kuopos Eilinis pagal Eilė Nr. 169 ir garsiajame
KGB-istų sudarytame Sąraše nurodomas kaip sūnus Liudviko
1913 gim. m., gyvenantis Karagandoje Saratotovskaja
gatvėje 9-11, pagal bylą Nr.28916 teistas
„už banditizmą“, apklaustas
Salelionio byloje .
Tai labai svarbi aplinkybė, kad jis buvo partizanu‘ kaip
ir Juozas
Ūselis, kuris privalėjo žinoti, jog jo kolega J.
Krikštaponis žuvęs, nes partizanavo Ukmergės krašte,
tai ir S. Rutkauską apie tai galėjo jis ar kažkas iš
partizanų informuoti, kad reikia versti kaltę žuvusiajam
... Juolab, S. Rutkauskas nei J. Salelionis, kurio
byloje buvo apklaustu, dėl J. Krikštaponio priešingai
liudija, galimai, SAVĘS GELBĖJIMO TIKSLU SU J. ŪSELIU
PRIEŠ TEISMĄ PRIVALĖJO VERSTI KALTĘ ŽUVUSIAJAM ... Tai
psichologinė-loginė tikimybė, nes po 1962 m. Vilniaus
teismo kuopų vadai Z. Kemzūra su J. Ūseliu buvo
sušaudyti. Todėl istorikams
vadovautis sušaudytojų „parodymais“ daugiau nei ciniška,
ignoruojant psichologinius-kriminologinius niuansus,
kaikaltinamieji,
gelbėjantys savo gyvybę, J. Krikštaponį galėjo
KGB-istams pakišinėti vien dėl to, kad jis žuvęs ir kad
jam jų kaltes suversti.
6. O
tokio „Jono Rutkausko“ pusės tūkstančių bataliono
karių sąrašuose aš neradau. Gal neįžiūrėjau kai kuriuose
blogos kokybes nuotraukose? Todėl labai įdomu, dėl ko
teisininkams LGGRTC pakišinėjo kažkokio Jono Rutkausko
dokumentus, kurio tokio gali nebūti? Reikia patikrinti
pagal to rašto paskutiniojoje 28-toje pozicijoje
nurodytą 1941 10 06 įsakymo Nr. 42 pateiktus 9 lapus.
Jeigu atsiras ten dar ir 3-čias bendrapavardis
Rutkauskas, būsiu dėkingas. Bet vis tiek ne aišku, ką
jis bendro turi su kito „pažymoje“ nurodyto Stasio
Rutkausko
parodymais?
7. Kelia
įtarimą teisininkams 24-toje ir 25-toje pozicijoje
nurodytos pateiktosios 1941 10 21 vokiečių 11-tojo
rezervinio policijos bataliono pranešimo apie specialias
priemones Minske nuo spalio 14 iki 21 d. vokiečių kalba
ir tų pranešimų vertimai, kuriose pagal NKVD-istų E.
Rozausko Baranausko
Rukšėno bei kitų autorių knygos „Masinės žudynės ...“ 312-313
pslnuotrauka. to
vokiečių rezervinio bataliono tuo pačiu laiku atliktų
masinių žudynių ataskaitoje yra minimi 625 ir kitu
atveju 1115 komunistų
nužudymai Minsko MIESTO stovykloje, kurių pritempimas
prie UŽ Minsko MIESTO esančiai Miško karo belaisvių
stovyklai, kurioje tokių „komunistų“ būti negalėjo po
liepos mėnesio filtracijų, ir bandant teisininkams
įtikinti, neva, ten „J. Krikštaponis vadovavo žudynėms“,
kurios ten spalio mėnesyje tokios būti negalėjo, nes jos
(filtracija) vyko liepos mėnesį Drozdų kaime, todėl
tokių galimai pašalinių dokumentų (tai reikia
patikrinti, nes aš spėlioju pagal minėtos knygos
parodymus) primetimas
gali būti irgi kaip bandymas apkvailinti Generalinę
prokuratūrą su visai ne tais ir ne tų žudynių
dokumentais, ką jau naujose LII(Lii) ir LGGRTC
„pažymose“ tai jau daroma-rašoma akivaizdžiausia
nesąmonė; turėtų buti matoma net vaikams, jei jie
skaitytų tokias naujausias „pažymas“.
8. Priešpaskutinėje
27-toje pozicijoje parodytas NKVD generolo mjr.
Kapralovo raštelis įrodo, kad IŠ TO RAŠTELIO ISTORIKAI
PRIVALĖJO
ŽINOTI APIE J. KRIKŠTAPONIO KALINIMĄ KALĖJIME IR TODĖL LGGRTC
NETURĖJO TEISĖS PRIEŠ NUO NACIŲ NUKENTĖJUSĮJĮ RAŠYTI
SKUNDĄ, neištyrus, kada jis buvo kalinamas. Be
to, nei šis NKVD generolas, nei jo raštelis minėtoje
LGGRTC 2014-12-19 “pažymoje” nebuvo minimas, o aptikus
tą raštelį, privalėjo nutraukti skundo teikimą. To
nepadarius, galima
manyti apie sąmoningą Centro siekį apšmeižti didvyriškai
žuvusįjį asmenį.
BalčiūnoPASKALA
-
kitasLGGRTC - 2015-02-12
raštas Nr. 13R-43 raštas
Gen. prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento
vyriausiojo prokuroro pavaduotojui Žydrūnui Radišauskui su
pateiktais 28-ais
dokumentais, kurio internetinis adresas yrahttp://genocid.lt/UserFiles/File/Titulinis/2016/20160210_krikstaponis_04.pdf
įsakymo -
įsakymo Nr.
42 karių 2-ojo lapo archyvinio įklijavimo 161 numerio
didelės raiškos nuotraukos vaizdo internetinis adresas
yrahttp://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_111047.jpg
nuotrauka -
knygos „Masinės žudynės ...“ 312-313 psl. to puslapio
nuotraukos vaizdo internetinis adresas yra http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/minske/kn-mas-zud-pagr-citata-312-osl.jpg
atmetė Generalinė
prokuratūra 2015-01-22
raštu Centrui Nr. 17.2-829
atmetė ir to atmesto rašto internetinis adresashttp://genocid.lt/UserFiles/File/Titulinis/2016/20160210_krikstaponis_03.pdf
LLKS1
- kad NĖRA OBJEKTYVIŲ DUOMENŲ, Generalinė prokuratūra
2016-01-22 raštu Nr.. 17.2-841atsakė Lietuvos laisvės
kovotojų sąjungai (toliau LLKS), kur to rašto kopijos
vaizdo internetinis adresas yrahttp://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/gagarino-nuzudymas/laiskai/tyrimai/luk-pirat/impul/falsifik/gen-pr-llks-ui.jpg
|
...17-toji tema: Kur
elementariausia etika moksliniame žurnale?
Šiaip, nuo
pastarojo nelabai ką geriau atrodo garbingo
mokslinio žurnalo GENOCIDAS IR REZISTENCIJA 2022
Nr. 1(51) 13-14 psl.
visai ne garbinga„mokslinė
?“ pastaba
tokia: „34
LLKS pirmininkas J. Burokas rašė, kad 1944 m.
pabaigoje tardoma J. Krikštaponio sesuo Veronika
Juodienė teigė, kad brolis visą laiką buvo
Lietuvoje, nebuvo išvykęs į Baltarusiją, tarnavo
generolo Povilo Plechavičiaus Vietinėje rinktinėje
ir savo tėviškėje net slapstėsi nuo raudonųjų
partizanų. Esą J. Krikštaponio dukterėčia pasakojo,
kad jis pabėgo iš bataliono, nes netikėjo nei
sovietais, nei vokiečiais. Šiuos
liudi-jimus reikia vertinti rezervuotai, nes
artimieji galėjo būti suinteresuoti nuslėpti jo
tarnybą 2-ajame batalione, žr.: J. Burokas, „Kas
apgins pulkininko Juozo Krikštaponio garbę?!“,
prieiga internete: https://
slaptai.lt/jonas-burokas-kas-apgins-pulkininkojuozo-krikstaponio-garbe/
[žiūrėta 2022-01-12]“.
(P.S.: sakinį padidintu šriftu ir kursyru
paženklinau violetine gėdos spalva, ties ko reikia
susimąstyti, į kur istorijos mokslas eina.)
Visų pirma, dėl, neva, dėl
„artimųjų, galėjusių būti suinteresuotais
nuslėpti“ kažką, tai, paprastai, TURINTYS KAŽKĄ
NUSLĖPTI, NIEKADA SU KRAŠTOTYRININKAIS NEBENDRAUJA
ir šią taisyklę istorikas turėtų žinoti, o ne niekus
rašinėti net moksliniame žurnale.
Ir, aplamai, skaitant, ale, „citatą?“ J.
Buroko, net negalima suprasti, kur cituojamojo
žodžiai, o kur jau tos citatos komentavimas.
Neįsigilinus, galima ir lengvai apsigauti, kad,
neva, jau „Burokas iš artimųjų tyčiojasi“, nes jei
po puslapio apačioje duodamos citatos su nuorodomis
į tą citatą, tai pagal
mokslinę logiką reiktų komentuoti pagrindiniame
puslapyje, o ne sugrūdus mažu šifru, kad skaitytojas
apsigautų.
Todėl tokia manipuliacija jau panaši
į„mokslinį chuliganizmą?“, jei,
aplamai, toks egzistuoja? Tuo, labiau, kad, tame
straipsnyje aptikau net keliolika manipuliacijų,
skaitytojams apgauti, dėl,
ko, matyt, ir minėta Komisija apsigavo, kurios nariu
ir autorius yra. Mokslininkui moksliškai reiktų
atpasakoti kad ir „Esą J.
Krikštaponio dukterėčia pasakojo, kad jis pabėgo iš
bataliono, ...“.
Pirmiausiai, „pabėgimą“ dukterėčia gali maišyti, su
iš Raudonosios armijos dezertyravimu. Be to, neaišku
katra dukterėčia, nes vyresnė sesuo Elena negyveno
su tėvais ir apie brolį Juozą galėjo mažiau žinoti.
Todėl natūraliai prisiminimai išsikraipo.
Todėl mokslininkui priedėlis „Esą“ jau
kertasi su moksliniu principu ir yra iš patyčių
sferos, nes lygiai tą patį teigė ir buvusi J.
Krikštaponio žmona, tik jau ne bet kur, o NKVD
tardytojams, ir istorikas privalo tą teiginį žinoti.
Tik ten žmona realiau pasakė, jog vyras jos „...
BĖGO iš vokiečių ...“. Jei būtų „PAbėgęs“, tai būtų
sušaudytas už dezertyravimą. O pasakymas, kad „bėgo“
- tai jau apie ilgą bėgimo procesą daug ką pasako
tas vienas žodis, - apie tai pratęsiu aiškinimą
žemiau
...
Juolab, ir atrinkta citata žemiau kritikos,
kurio tokios moksliniame žurnale neturėtų būti,
tokius niekus rašant, kaip „sesuo
Veronika Juodienė teigė, kad brolis visą laiką buvo
Lietuvoje, nebuvo išvykęs į Baltarusiją,“ Pirmiausiai,
mokslininkas privalo žinoti, kad J. Krikštaponio
sesuo ištekėjo, jau grįžusi į Lietuvą po keliolikos
metų kalinimo ir tremties. Ir istorikas privalo
žinoti, kad tame tardymo protokole žodžio „Baltarusija“
būti ne kaip negalėjo, nes apie ją artimieji žinoti
nieko negalėjo, išskyrus, dukterėčias, kurios apie
šią Rytų kaimyninę šalį tik iš čia aukščiau paminėto
Evaldo Bačiūno sužinojo.
Taip, kad jeigu E. Burokas neturėjo
galimybių atsiversti karo laikų baudžiamąją bylą ir
laisvai žurnalistiškai prikūrė du žodžius, tai
istorikui derėtų geriau klaidas oponentų taisyti, o
ne iš jų tyčiotis. Kitaip gaunasi labai grubus
skaitytojų apgaudinėjimas.
Taip, kad, APIBENDRINIMUI SAKAU, KAD JEIGU NEBŪTŲ
KRAŠTOTYRININKŲ FIKSUOTŲ DUOMENŲ APIE J. KRIKŠTAPONIO
SLAPSTYMĄSI NUO VOKIEČIŲ, TAI ŠIO TYRIMO NIEKAS MANE
NEBŪTŲ PASKATINĘ ATLIKINĖTI.
Dar
kartą ATSIPRAŠAU, kad šis
darbas dar nebaigtas - jį reikės daug metų tęsti -
tęsti, visų pirmą, manau, kad privalės visi, kas su
istorija yra susiję, nes jau ne sovietiniai metai ir
archyvai jau visiems prieinami. Todėl istorikai,
gyvenantys praeitimi, privalėtų nustoti piktnaudžiauti
archyvais.
Šios archyvuose
surinktos
ir apibendrintos medžiagos autorius
Vytenis Aleksandraitis
2024-08-09
Jonava
Paskutinis lapas su
parašu |
|
|
|
|