8-ta tema: IŠ NAUJO REIKIA TIRTI 
 Juozo KRIKŠTAPONIO BIOGRAFIJĄ


   
 
Tai reikalauja toje konferencijoje kai kurių istorikų pademonstruotas viešas nenoras tirti naujai aiškėjančias aplinkybes, jog J. Krikštaponis bendravo su pasitraukti pasiruošusiais vokiečiais ne „kolaboravimo“ tikslu, kaip Ukmergės konferencijoje docentas N. Šepetys isteriją sukėlė, o ginklų gavimo tikslu, kuriuos su lėktuvėliu parsiskraidino iš Vokietijos, ką  apie tai minėjo jo sesuo ir tautodailininkas M. Dirsė. Kai Didvyrio sesuo buvo dar gyva, kraštotyrininkas Romas Kaunietis 1990 m. liepą Šiluose į magnetofoną įrašė jos žodžius tokius:

 

 

 178 pav.: Sesers Atsiminimų ištrauka, į magnetofoninę juostą įrašyta 1990 m. liepos mėnesį Šiluose (netoli Užulėnio Panevėžio rajono pakraštyje)  žymaus Panevėžio kraštotyrininko Romo Kauniečio. Kalba netaisyta - neredaguota; rašyta nuo magnetofono ar diktafono.


 179 pav.: 
Restauruotas Juozo Krikštaponio portretas - restauravimo autorius fotodailininkas Juozas Valiušaitis. Galima pasididinti ir iš labai RAIŠKAUS PORTRETO pastudijuoti net akių struktūrą.

       Kaip matome, SESUO AKCENTUOJA SLAPSTYMĄSI net vokiečių okupacijos metais, nes, matyt, ir prieš artėjančius sovietus pasipriešinimo organizavimas, tikriausiai, buvo slaptas - besitraukiančių vokiečių, gal, neaprobuotas?

    Matyt, su jais nesutiko pasipriešinimo koncepcija - vokiečiai norėjo gyventojus-vyrus mobilizuoti Vokietijos gynybai, o lietuviai savo Gimtinės? Kad nusikalstamai buvo gaudomi vyrai į frontą - tai patvirtino ir šio Didvyrio sesers Veronikos Krikštaponytės-Juodienės paminėtu Partizanų ryšininko fronte tokiu pat žuvimu, kaip daugelis žuvo šalia Veprių-Upininkų-Upininkėlių. Žuvo, nes buvo tik ryšininkas, o ne miške besislapstąs kovotoju ir nuo žūties fronte už svetimą valstybę-okupantę išsisukti nesislapstant nebuvo įmanoma. Todėl dabar okupuotos pietų UkraJinos gyventojų likimas laukia toks pats, kai stepių landšafte miškų nėra, o miškeliai visi okupantų užimti - jie ten apsikasę nuo Kijevo puolimo.

    Todėl dabar savivaldos lygiu galime UkraJinai padėti per nusikalstamo II-o pasaulinio karo vyksmų išryškintas detales, kurias būtina skelbti pasauliui apie ukraJinų gaudymą į karą prieš savo Tautą. Ar tai ne baisiausias nusikaltimas, prilygstantis tos tautos genocidui?

-179,1-

 

     Sesers paminėtas Žalias velnias buvo  gerai žinomas sovietmetyje Upininkų-Musininkų ir Kernavės apylinkėse (dabar seniūnijose) - apie jį mums-sportininkams Gamtoje (orientacininkams) ir keliautojams, keliavusiems Kernavės-Jonavos maršrutuose, apie "Žalią velnią" vietiniai gyventojai minėdavo ir net pasakodavo. Todėl tada komunistinei propagandai nuslėpti rezistencijos nepavyko, nors, ir kaip buvo stengtasi.


 179 pav.: dailininkas ir J. Krikštaponio kovų bendražygis Mykolas Dirsė (1927-2008)

    O dabar - UkraJinoje karo metu ypatingai aktuali yra Juozo Krikštaponio tikroji, o ne komunistų - NKVD-istų - KGB-istų falsifikuotoji biografija. Todėl, manyčiau, būtina remtis, pirmiausiai, duomenimis,  fiksuotais kraštotyrininkų ir kovų bendražygių, kokiu buvo J. Krikštaponio gimtajame Užulinyje gyvenęs tautodailininkasMykolas Dirsė. Juo labiau, jis buvo jaunystėje J. Krikštaponio vadovaujamo Vyčio apygardos Partizanų ryšininku, o po to politiniu kaliniu, o grįžęs, tapo žinomu dailininku. Jo darbai nuo 2009 m. lapkričio 25 d. iki 2010 m. sausio 31 d. buvo eksponuoti net Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau LGGRTC) muziejuje.

        Taigi, kaip matome, LGGRTC gerai žinomo Mykolo Dirsės pasakojime buvimo "apie Baltarusijoje" taip pat  net nėra jokios užuominos  kraštotyrininkės Audronės Astrauskaitės XXI-o amžiaus tinklalapyje kuris buvo paskelbtos 2009 m. lapkričio 25 d.. Jame pasakojimo detalės skiriasi nuo sesers pasakojimo labai nežymiai:


  180 pav.: Po dailininko-ryšininko Mykolo Dirsės mirties parodos atidaryme. Iš dešinės: Romas Petras Šaulys, disidente sesė Nijolė Sadūnaitė, Mykolo Dirsės dukra Audronė Dirsytė-Vinogradovienė. Galima pasididinti.  

 181 pav.: iš XXI-mo amžiaus publikacijos ištrauka, kurią VISĄ galima paskaityti ČIA.

            Atkreiptinas dėmesys, jog J. Krikštaponis 1944 m. liepos 20 d. rengia PIRMĄJĮ Partizanų SĄSKRYDĮ dar, kai prie Šventosios upės vyksta žiaurus mūšis ir kai į Ukmergę sovietai įžengs tik po 5-ių dienų!

 Be to,  matome, vėl ANTRĄ KARTĄ MINIMAS J. Krikštaponio SLAPSTYMASIS SAVO NAMUOSE VOKIEČIŲ OKUPACIJOS LAIKAIS. Ar tai ne akivaizdu, kad vykusiame 1942-05-27. gyventojų surašyme jis save galėjo ir nerodyti - galėjo, paprasčiausiai, pasislėpti nuo surašinėtojų? Todėl jojo neegzistavimas Užulėnio kaimo gyventojų surašymo statistikoje ar gali būti "įrodymu, kad tuo metu buvo Baltarusijoje" kai pagal sesers ir M. Dirsės nurodyta slapstymosi pradžia labiau panaši nuo 1942 m. pradžios? Arslapstymosi motyvu  ne galėjo būti nenoru grįžti į A. Impulevičiaus vadovaujamą batalioną, kuris užsiiminėjo karinių nusikaltimų vykdymu (apie juos Ukmergės konferencijoje užsiminė Vytautas Čeponis, kuriam už tai buvo uždrausta kalbėti), ir apie tuos nusikaltimus J. Krikštaponiui galėjo informuoti sesers atsiminimuose paminėtas jo artimas giminaitis generolas Stasys Raštikis, kuris su jo draugais, pagal, seserį, ir padėjo jį ištraukti iš kalėjimo. Kaip generolas tai atliko, galima spėlioti pagal LCVA esančius dokumentus, kuriuos žemiau parodysiu. Bet, pirmiau, kitoje (11 psl. 6-toje temoje) priminsiu mokslininkų ignoruotus NKVD ir KGB neginčijamus dokumentus, parodančius, kad J. Krikštaponis galėjo nebūti Baltarusijoje, bet ir net Ukmergės 2021-12-03 konferencijoje duomenų ignoravimą:      

-181-

 

 

9-ta tema:  Ukmergės konferencijos pranešime prieštarauta jai skirtoje Pažymos duomenims

    Kartoju: skirtingai nuo 2014-12-27 LGGRTC prielaidų „pažymoje“, šiai 2021-12-03 Ukmergės mokslinei konferencijai skirtą Pažymą rašau iš didžiosios raidės, nes josios autorius LII(Lii) mokslininkas Mindaugas Pocius   tos Pažymos  pabaigoje:  11 psl. pabrėžė PRIEŠTARINGĄ INFORMACIJĄ, jog J. Krikštaponio  „... sesuo Veronika Krikštaponytė-Juodienė atsiminimuose teigė, kad brolis Juozas „visą nacių okupacijos“ laikotarpį slapstėsi nuo vokiečių ir ... kelis mėnesius kalėjo Kauno kalėjime (Aukštaitijos partizanų....., p. 217 – 225). Archyviniai duomenys rodo, kad jis iš tiesų buvo suimtas gestapo ir tris mėnesius kalintas Kauno kalėjime (LSSR vidaus reikalų liaudies komisaro gen. mjr. P. Kapralovo 1945 08 29 pažyma SSRS NKVD-NKGB įgaliotiniui Lietuvoje gen. ltn. I. Tkačenkai ..., LYA, f. K-21, ap. 1, b. 49, l. 199). Sesuo buvo įsitikinusi, kad jį išgelbėjo įtakingų asmenų laidavimas, iš jų ir generolo Stasio Raštikio, su kuriuo buvo susijęs šeimos ryšiais..  Taigi, tai praeitų metų pabaigos Ukmergės konferencijoje buvo pateikta iki tolei nuo 2014-12-27 LGGRTC „pažymoje“, slėpti J. Krikštaponio suėmimo-kalinimo faktai, kurie ir gali liudyti ar kelti klausimus, jog Didvyris NE „Baltarusijoje žudynėms vadovavo“, o Kauno kalėjime tuo metu, gal, buvo kalinamas?  

        Be to,  M. Pocius savo Pažymos 5 psl. pirmą kartą pamini iki tolei minėtoje prielaidų „pažymoje“ nuslėptą Nikodemą Reikalą, kuris išvykoje į Baltarusiją, galimai, ir pavadavo gestapininkų suimtąjį ir Kauno kalėjime kalinamąjį J. Krikštaponį, kurį šį veiksmą įrodo KGB sudarytas 2/12 bataliono 2-os kuopos Sąrašas, čia pateiktas žemiau šios studijos  6-tos temos ... psl.   

  Dar svarbiau yra tai, jog M. Pocius toje Pažymoje pabrėžė pačią svarbiausią problemą - tai sovietinių „parodymų patikimumo“ faktą taip:

   

  182pav.: ištrauka iš 2021-12-03 Ukmergės konferencijai paruoštos Pažymos 5 psl. viduryje. Galima pasididinti. 

     Kaip matome, iš karto po karo M. Kačiulis žudynių vadovą mini N. Reikalą, kai pagal atminties fiziologinę būseną ankstesnis liudijimas turėtų būti patikimesnis. Bet,  net, po 38-ių metų toks kardinalus „liudijimo“ pasikeitimas ar ne byloja kažką ne taip?  
      Juolab. M. Pocius ir minėtos Pažymos 10-11 psl. rašo. og
 
 2-osios kuopos policininkai Baltrus Simonavičius, Stanislovas Gervinas, Martynas Kačiulis, 1948 m. vasarą tardymo metu parodė, kad 1941 m. spalio pabaigoje ir lapkričio mėnesiais 2-ajai kuopai vadovavo ltn. Nikodemas Reikalas (P.S.: pabraukta mano), kuris vadovavo kuopai Slucko, Klecko, Minsko ir Borisovo žydų getų kalinių žudynėse. Išvardindami visus jiems žinomus 2-ojo bataliono karininkus, B. Simonavičius, S. Gervinas ir M. Kačiulis 1948 m. kažkodėl nenurodė J. Krikštaponio (Krištaponio) pavardės, tačiau liudijo, kad N. Reikalas dalyvavo tik šių keturių miestų žydų žudynėse.

     Apie tai  rašė ir a. a. A. Ališauskas, kad iš karto po karo tardymuose-apklausose niekas J. Krikštaponio neminėjo. Taigi, kaip matome, tą patį ir M. Pocius šioje Pažymoje  pabrėžia parodymų kaitą ir rašo, kad reikia tirti.

-182,7-

 

Todėl per konferencijos pagrindinį pranešimą  kardinaliai istoriko-mokslininko M. Pociaus pasikeitusi pozicija šokiravo ir net žiniasklaidos atstovus, kurie pabrėžė net taip

 

 183 pav.: matote istoriko "teisėju" tapusio, reikalaujančio paminklinio akmens demontavimą atlikti ištrauką iš straipsnio, kurio autoriumi yraVidmantas Misevičius, galima pasididinti, o taip pat ir plačiau galima pasiskaityti visą straipsnį apie šią Ukmergės konferenciją..

184 pav.: 2021-12-03 Ukmergės konferencijoje M. Pocius J. Krikštaponio „kalinimą 1944 m. liepos mėnesiui“ net priskyrė. Galima pasididinti.

    Čia jau visai įdomu darosi, kai istorinius duomenis, patvirtintus istoriniais dokumentais; su nuoroda Pažymoje ir artimųjų Atsiminimus istorikas-mokslininkas vadina  "gandu". Gal tokį kategorišką teiginį taip suprato žurnalistas?  Todėl verta ir net reiktų, pirmiau, viską perskaityti, ką žiniasklaidos priemonė  POZICIJA apie Ukmergės konferenciją rašo, o po to,

 net būtina išklausyti konferencijos pranešimą ir, ypač,  to pranešimo paskutiniąją dalį apie gandus. Joje šiek tiek kitaip buvo pasakyta:

Viešai  skleidžiami gandai, kad Krikštaponis negalėjo dalyvauti žudynėse, nes 3 mėnesius buvo kalinamas GESTAP-o, - neturi pagrindo, nes jis kalėjo jau demobilizuotas ... - nuo 1942 m. rugsėjo  iki 1944 m. liepos .“

 

    Čia tokį keistą 2 m. kalinimo tarpsnį šiam istorikui„iš Maskvos archyvų pranešė“? Tai tada, kodėl  tiksliai nenurodė tą 3-jų mėnesių kalinimo laikotarpį? Nutempus net iki 1944 m.  liepos mėnesio kalinimą, kodėl ignoruojama ir logika ir istorinė situacija? Juk, 1944 m. liepos 10 d. J. Krikštaponis  surengė Partizanų sąskrydį ir lėktuvėliu iš Vokietijos organizavo ginklų parskraidinimą. Kaip vokiečiai būtų ginklus „patikėję tik-tik iš kalėjimo išleistam“ ir dar su komunistais vienoje kameroje pasėdėjusiam? Ir, išvis, kokie „komunistai“ 1944 m. kalėjime galėjo būti? Juk valymai nuo komunistų vyko ar ne 1941 m. labiausiai?  
       Dar keisčiau. Iš kur istorikas ištraukė J. Krikštaponio kažkokią „demobilizaciją“? Ar kas matė demobilizacijos įsakymą? Pirmojoje 2014-12-27 LGGRTC „pažymoje“ buvo tik prielaidos dėl „demobilizacijos“, padarius „išvadą“, kad „buvo demobilizuotas“, nes nerasta jokių dokumentų-įsakymų apie demobilizaciją ar pervedimą į kitą karinę struktūrą, o šioje LII(Lii) Pažymoje buvo pateikta kažkokia falsifikaciją, apie kurią čia 32 psl.  14-toje temoje įrodau pastarosios Pažymos skaitytojų apgaudinėjimą kažkokį. 
     Be to sesers pasakojime yra detalė pabrėžta, kad brolis buvo CIVILIŠKAI apsirengęs suėmimo metu. Ar būtų sesuo civilinę aprangą minėjusi, jei jis jau būtų „demobilizuotas“? Apie tai čia 34 psl. 16-toje temoje nagrinėjimas sesers pasakojimas.
 Žemiau nuo 7-tos iki 11-tos temose LCVA archyvo dokumentais parodau, kokiais J. Krikštaponis galėjo būt ištrauktas iš kalėjimo jo karinės tarnybos metu.

    Savo kalboje M. Pocius minėdamas, kad pagal prokuratūrą negali pradėti iki teisminio tyrimo, ... ką kalbant mirusius asmenis, o pagal M. Pocių, baudžiamoji teisė leidžia Todėl kyla klausimas: Kodėl apie J. Krikštaponio „buvimą Baltarusijoje“ pradėta kalbėti tik tada, kai visi jo artimieji numirė?

    Kiek žinau, kažkur Nepriklausomybės pradžioje J. Krikštaponio sesuo Veronika Krikštaponytė-Juodienė su savo dukra Artemida Juodyte-Vyčiene buvo iškviestos į Seimą apdovanojimui, bet Seimo salėje jųjų kažkas atsiprašė ir pranešė, kad apdovanojimo nebus ir nepaaiškino jokios priežasties. Tada dukra savo mamą tik lydėjo, nes ji buvo jau padoraus amžiaus, o jųjų iškvietimas į Seimą ir po to atsiprašymas tapo kažkokia patyčia iš nukentėjusios sovietmetyje politinės kalinės ir Didvyrio sesers. Kiek man žinoma, apie  brolio-dėdės „buvimo Baltarusijoje“ pasakų tada jos net negirdėjo - jos tada dar nebuvo skleidžiamos. Kitaip, sesuo būtų kėlusi triukšmą.

-184,5-

 

      Būtent, tylėjimą ir apie laukimą, kol sesuo numirs, tos konferencijos pagrindiniame pranešime M. Pocius ir patvirtino, ir M. Pociaus minėto straipsnio skyrelio pavadinimas J.KRIKŠTAPONIO (KRIŠTAPONIO) ISTORINIO ATMINIMO PROBLEMA, paminėjo šios problemos labai svarbų momentą 23 psl. pabaigoje lygiai tokiais žodžiais, kaip ir Ukmergės  konferencijoje, pasakydamas ir parašydamas taip:

  Pirmasis publikacijoje istorinio J. Krikštaponio istorinio įvardinimo problemą 2011 metais paskelbė Evaldas Balčiūnas.

        Svarbiausia, ši E. Balčiūno 2011-04-09 buvo paskelbta iš karto po mėnesio-dviejų, kai 2011 m. vasario mėn. numirė paskutinė J. Krikštaponio biografijos liudininkė - jo sesuo Veronika Krikštaponytė-Juodienė. Šio žymaus publicisto-antifašisto publikacija kaip tik ir pasirodė po mėnesio - 2-jų, kai 2011 metais vasario mėnesį numirė minėta Veronika Krikštaponytė-Vyčienė - paskutinė savo brolio biografijos liudininkė. Prieš tai 2008 metais  J. Krikštaponio gimtajame kaime numirė Partizanų ryšininkas ir tautodailininkas Mykolas Dirsė. Juk Prezidentas Valdas Adamkus suteikė pulkininko laipsnius 2002 m. spalio 31 d. dekretu Nr. 1965  ir po to dar sykį Valdas Adamkus, jau būdamas kitoje kadencijoje kitu dekretu Nr. 1 K-849 2007 m sausio 5 d. ištaiso suklystą J. Krištaponio pavardę į KriKštaponio. 
        
Kodėl iš karto, po dekretų teikimo nebuvo keltas klausimas, o buvo laukta, kol numirs visi liudininkai?  Negi specialiai buvo laukta, kada numirs? Sutikim, juk  laiko aiškintis  buvo vos ne visas dešimtmetis ir publikacijos pasirodymas po mėnesių-dviejų, numirus J. Krikštaponio seseriai, jau nelabai korektiškas veiksmas.   Kodėl anksčiau nekeltas tas klausimas, kai dar iki 2008 m. buvo gyvas ir žymus tautodailininkas bei J. Krikštaponio būrio ryšininkas Mykolas Dirsė iš J. Krikštaponio tėviškės?
        Kitas labai svarbus momentas, kad Evaldas Balčiūnas žinomas kaip prieštaringai vertinamas 
„istorikas“ su pravardėmis keistomis, nes yra bolševikinės pakraipos Anarchizmo Lietuvoje populiarintojas, matyt, prieš valdžiąpiketuose-eitynėse, nepasitenkinimo akcijose ar mitinguose dalyvaujantis - juos organizuojantis? Ne aišku, ar jis su garsiuGiedriumi Grabausku nebuvo organizavęs piketo Ukmergėje dėl J. Krikštaponio? Kažkur tada ir prieš NATO organizavo G. Grabauskas. Pastarasis  savo prorusiškais Partizanų niekinimais buvo žinomas  nuo 2019 m., o kai pasiprašė Rusijoje politinio prieglobsčio, tai jau Generalinės prokuratūros tapo paieškomu. O, dar įdomiau, jog E. Balčiūnas, lyg, ir dievina 1940 m. okupaciją - bei NKVD-izmą, rinkdamas savo Facebook profilyje be jokios kritikos? Tai ar gali toks politiškai į vieną kraštutinę kryptį nusitekęs būti „objektyviu“ istoriniuose „tyrinėjimuose“ tik iš konteksto faktus grupuodamas ir rašydamas apie Lietuvoje „vykusius pogromus“ žydų? (Jųjų tik Lietuvoje nebuvo, išskyrus, kai lenkai į Vilnių atėjo.) Tai ar ne šmeižia jis Lietuvą savo publikacijoje?  Juolab, kas paskatino E. Balčiūną šmeižti ir J. Krikštaponį? Nors jis dažnai archyvais naudojasi, bet, patikėkite, LCVA archyve jis nedirbo ir fondu R-1444 jis nesinaudojo. Įrodymui aš čia nepradėsiu teikti nuotraukų, kas jais naudojosi, nes tai būtų kitų istorijos tyrėjų duomenų saugos pažeidimu. Kam įdomu, Dokumentų panaudojimo lapus archyve gali pasikelti. Tai iš kur E. Balčiūnas priėjo „išvadų“? Apie jas M. Pocius savo minėto straipsnio 24 psl. pradžioje parašė taip:  
        
Tai buvo pasipiktinimo reakcija į minėtą dekretą, nes visi pulkininkų laipsnius gavę partizanų vadai, E. Balčiūno įsitikinimu, dalyvavo Holokauste ir kitų civilių žudynėse. ...“   
        Koks buvo tas „pasipiktinimas“ galima pamatyti su tos publikacijos data mano geltonai paryškinta:

          
185 pav.: 2021-12-03 Ukmergės konferencijos pranešime  paminėta
 pirmoji 2011 m. Evaldo Balčiūno publikacija,
 kurią galima 
pasididinti.

-186,8-

 

    Kaip matosi, čia 185 pav. ir 186 pav. bolševikinės pakraipos ANARCHIJOS tinklalapyje (pagal istoriją po D. Spalio perversmo anarchistų judėjimas mažai kuo skyrėsi nuo bolševikų-žudikų) todėl šis unikalus anarchistinis-antifašistinis, grynai, politinio pobūdžio tinklalapis su šiuo pirmuoju  J. Krikštaponiu Baltarusijoje paminėjimu ar negalėjo būti inspiruotas Didvyrio sesers išėjimu į Anapilį?

 
186 pav.: Pirmą kartą apie J. Krikštaponį Baltarusijoje publikacija buvo paskelbta ne bet kokiame, o bolševikinės pakraipos „anarchija.lt“ tinklalapyje. Todėl terminas „bolševikai“ ar dar buvo 1941 m. naudojamas? Todėl ir klaustukas padėtas. Galima prasiplėsti-pasididinti
.

 

  Labai įdomios E. Balčiūno publikacijos ir jo dviejuose socialinio „Facebook“ tinklo paskyrose, kur viename   iš jų matome atvirą gėrėjimąsi 1940 m. Lietuvos sovietine okupacija, kitame profilyje jam patinka komunistų  veikla tarpukario Lietuvoje, o jis pats, kaip matosi  187 pav.: ir 188 pav. Lietuvoje  organizuoja  „revoliucinę“-anarchistinę veiklą Todėl, nieko nuostabaus, kad žymų miškininką-profesorių Povilą Matulionį pastebį tik kaip 1905 m. revoliucijos dalyviu“, nors, šio gamtos mokslininko  nuopelnai Lietuvai yra, tikrai, toli gražu ne revoliuciniai. Juolab, P. Matulionis buvo ir Tautinio Atgimimo veikėju ir 1905m. revoliucijos įvykiai buvo naudingi  lietuviškajam Atgimimui. Todėl kaip E. Balčiūnas, kaip anarchistas, daro akcentą ne ten, kur reikia ištikrųjų..

187 pav.: E. Balčiūnas savo Facebook soc. tinklo portrete gėrisi kažkokio protesto ar piketo metu priešais policijos pareigūną. Galima pasididinti.

 

 
188 pav.: E. Balčiūnas, matyt, anarchistų kažkokį renginį prisimena. Galima pasi

     Be dalyvavimų karštuose Rytų Lietuvos pasienio krizinės situacijos vietinių gyventojų nepasitenkinimo akcijose dėl drastiškų valdžios veiksmų pabėgėlių užplūdimo metu (Evaldas Balčiūnas, tikrai, nėra Rytų Lietuvos gyventoju ir šio anarchisto dalyvavimas ar ne gali būti kurstitojiško pobūdžio?), bet jojo surinkta pirmosios sovietinės 1940 m. okupacijos laikraščių iškarpų kolekcija yra labai unikali istorijai. Manyčiau, tokias iškarpas reiktų tinklalapyje kaupti, kad galima būtų matyti visą iškarpų visumą, nes socialiniame tinkle medžiaga IŠTRAUKTA IŠ KONTEKSTO būna labai iškreipta ir tokius iš kontekstų ištraukimus mėgsta labai komunistinė ir dabar RAŠISTINĖ (rusiškojo fašizmo, arba istoriko Marko Solonino vadinama ČeKistinė) PROPAGANDA. Todėl 1940 metų sovietinės okupacijos "grožybėmis" labai lengvai manipuliuoja paleckininkai, kurie lengvai pritraukia iškreiptai istoriją matančius tokius, kaip V. Lakstučio "pasakų" gerbėjus. Todėl nuoširdžiai ponui Evaldui patarčiau iškarpas sisteminti, kad ir mano pavyzdžiu, kaip surinkau gorbačiovinės "perestroikos" ir Tautinio Atgimimo laikotarpio Jonavos Balso numerius į SĄMONĖS KAITOS skyrių. 
    

-188,8-

 

  Nors šio bolševikinio anarchisto yra didelis  politinis angažuotumas, kuris kelia jo tyrinėjamų studijų moksliškumo lygio abejonę, bet  malonu, kad Evaldas Balčiūnas fiksuoja Holokausto problemas, kuris sovietmetyje buvo politizuotas ir slėptas - žudomi žydai buvo vadinamitarybiniais piliečiais. Todėl AČIŪ Evaldui, užfiksavusiam sovietinį paminklą; kaip Holokausto slėpimo įrodymą, iš kurio neatsakytų klausimų šios studijos gale dar vieną hipotezės apmetimus parodysiu.Taip pat, studijos gale Prieduose pateikiu E. Balčiūno kai kurių įdomesnių iškarpų nuorodas.        

    Bet, gražinu mintį prie Mindaugo Pociaus pranešimo, kuriame jis pamini kažkokį „teisininką“ Donatą Glodenį, apie kurį pasakė, jog jis „pastebėjo, kad pats Centras gali kreiptis į Administracinį teismą dėl kario savanorio statuso panaikinimo, tačiau to nepadarė ir klausimas buvo užšaldytas.  
        Dar liūdniau, kad ir tame pačiame straipsnio 26-tame psl. M. Pocius, VĖL KLAIDINA; kaip ir Ukmergės konferencijos klausytojus, taip ir čia; žurnalo SKAITYTOJUS su, neva,
 „teisininku“ Donatu Glodeniu, kuris, savo Facebook soc. tinkle pristato savo išsilavinimą tokį:


   189  pav. : 
Donato Glodenio išsilavinimas

     Kaip matome, Vilniaus Universiteto Filosofijos katedroje 2-jų metų Religijos studijų Humanitarinių mokslo magistro specialybė nieko bendro neturinti su Jurisprudencijos nelengvu  ir visiškai kitokio pobūdžio mokslu, nes programa yra skirta religijotyros, religijų istorijos, religijos filosofijos, teologijos, biblistikos, religijos bei kultūros sąveikos srityse.
        Tą patį matome ir Evangeliškosios teologijos centre Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto padalinį, atliekantį evangelikų bažnyčių ir evangeliškosios kultūros istorinius tyrimus.
        Taigi, nesuprantama, kodėl  M. Pocius vadovaujasi visiškai ne teisės specialisto teiginiais, jį klaidingai pristatant kaip, neva,
 „teisininką“ ir rašant, SIŪLO SU TEISE NIEKO BENDRO NETURINTĮ PASIŪLYMĄ, atseit, „pačiai Centro vadovybei kreiptis į administracinį teismą prašant panaikinti neteisėtą savo įsakymą dėl kario savanorio statuso J. Krikštaponiui (Kriš- taponiui) suteikimo.“? Kaip galima nusikaltimų žmoniškumui atvejuose ignoruoti baudžiamąją teisę ir ją perduoti administracinei? Tokiais pačiais elementariausiais ir grubiausiais skirtingų teisių suplakimo-pakeitimo praktiką atlieką tik mūsų kaimyninių valstybių diktatoriniais rėžimai, kad lengviau būtų galima Demokratiją į kalėjimus sugrūsti. Tai, čia, ką, kaimynų diktatorinių rėžimų iš Rytų praktiką M. Pocius nori pasiūlyti? 
    
   Toks kažkokio „teisininko“ siūlomas Baudžiamosios teisės ir josios Kriminologijoje specializavimosi  ignoravimas,  ir vietoje pastarosios; tik Administracinės teisės iškėlimas aukščiau  virš Baudžiamosios teisės - ar ta nebus panašus veiksmas, tai ką dabar kaimynystėje praktikuoja ypač diktatorius A. Lukašenka?

-190,5-

     Todėl tuo pačiu kiek kitokią studiją išsiunčiau ir Teisingumo ministrei, atskleisdamas veikas, neatitinkančias istorijos mokslui.


 189 pav.: pirmas iš kairės buvęs Baltarusijos vidaus reikalų ministras generolas Zacharčenko, kuris atsisakė pažeidinėti konstituciją ir todėl dingo be žinios  bei tapo nužudytu. Galima pasididinti.

      Pastarasis, kaip tik, tik administratoriškai, ignoruodamas Baudžiamąją ir Civilinę teisę, pradėjo Baltarusijoje atlikinėti savivales. Joms pasipriešino Vidaus reikalų ministras generolas Jurijus Nikolajevičius Zacharenko, kuris, nors, ir būdamas A. Lukašenkos politiniu bendražygiu, betkonstituciją pažeidinėti atsisakė - atsisakė net reikalaujamus mirties nuosprendžius be teismo vykdyti. Todėl J. N. Zacharenko 1999 m. gegužės 07 d. dingo be žinios ir tik po 20-ties metų šio generolo dukra Elena Zacharenko 2020-02-07 laikraščio „Neue Ciurker Zeitung“ redakcijoje susitiko su jos tėvo pagrobimo-nužudymo gaujos dalyviu Ranee Garavskiu. Jis nurodė, kokioje uždaroje karinėje teritorijoje pakasė Elenos tėvą

         Šį Baltarusijos pavyzdį pateikiu todėl, kad ignoruojant teisės mokslo pagrindus, galima nesunkiai nusiristi iki Rytų kaimynų lygio ir dar todėl, kad   J. Krikštaponis kaltinamas „buvimu Baltarusijoje“, apie kurią artimieji nieko neminėjo. Todėl save gerbiantiems istorikams būtina buvo nuodugniau tirti  Didvyrio biografiją. Todėl pranešėjo  Mindaugo Pociaus „teisininko“  paminėjimas ar nesigavo švelnus konferencijos dalyvių ir jos klausytojų, bei žurnalo GENOCIDAS IR REZISTENCIJA skaitytojų apgaudinėjimas? Juolab, internete D. Glodenis dar labai kritikuojamas dėl ...  ar ne dėl „sektantiško?“ požiūrio religijoje?
     Tačiau, manau, religija ir istorijos mokslas nieko bendro negali turėti. Todėl nerimą kelia Donato Glodenio kuriama kažkokia J. Krikštaponio kaltės sekta, kurioje atmetami bet kokie archyvuose esantys dokumentai, bylojantys kai ką kitą - apie juos ne tik nediskutuojama, buvo, bet ir imtasi buvo ne civilizuotų represijų, kurias patyriau Donato Glodenio moderuojamoje F.b. socialinio tinklo grupėje. Juolab, šis Teisingumo ministerijos darbuotojas bandė populiarinti proputiniškosios propagandos skandalingąją žmogaus teisių Amnesty International organizaciją ir jo temoje įvyko, galimai, kažkokia EILINĖ Kibernetinė ataka su komentaru ištrynimu ir manęs užblokavimu, kai  paaiškinau net GYNYBOS būtinumą karinėms struktūroms naudotis visuomeniniais pastatais, kaip geriausiai įrengtais apsaugai nuo sprogimų, turinčius puikius rūsius slėptuvėms bei puikią kovotojams relaksacijos  vietą po mūšių jų pamainų keitime. Todėl arba Rusijos propagandiniam Kibernetiniam veikimui, arba, galimai, Teisingumo ministerijos ciniškam prieš UkraJinos gynybą nusistatymui išsiaiškinti, pateikiu dėl Amnesty Internationalvykdytos diskusijos analizę. O, kadangi, ruošiantis ir Lietuvoje tokiems pat gynyboms veiksmams, jei Lietuva būtų užpulta, tai pats laikas pradėti aiškintis, ar Teisingumo ministerijos šis darbuotojas netrukdys gynybos veiksmams, teikdamas rusiškosios propagandos trafaretus ir ar ne vys karines struktūras iš miesto į užmiestį, kad priešas laisvai galėtų įžengti į miestą  ir savivaldybėse kelti pergalių vėliavas? Todėl teko su šia analize informuoti Teisingumo ministrę, pabrėžiant ir šios studijos visą esmę. 

-192-

 
 
 

   
    10-tojitema: ODIOZINĖ M. KAČIULIO FIGŪRA, LEMIANTI J. KRIKŠTAPONIO ATMINČIAI 
       

Kadangi man teko tarnauti šalia Mordovijos lagerių, tai tų kalinių laikymo psichologinius momentus esu ten girdėjęs ir todėl toliau galiu komentuoti ten vykusio labai keistus minėto M. Kačiulio parodymus Javas lagerių gyvenvietėje parodytus, kuriais jis neigė bet kokiose žudynėse dalyvavęs ir jų nebuvo jokių matęs. Manyčiau, kad tokiam jo prisipažinimui apie keistus įrašus protokole, kurio jis net nerodė, įtaką turėjo turėti tuometinis chruščiovinis Atšilimas, ir pačių kalinių naudojimas tų lagerių įkurtose įmonėse, kaip pigia darbo jėga, planų vykdyme. Todėl kaliniai galėjo būti drąsesni parodymuose ir nebijoti fizinio poveikio laike tardymų, kuris tuo metu jau turėjo būti ir uždraustu, ir pati lagerio vadovybė turėjo būti suinteresuota palaikyti gerus santykius su kaliniais, kad jie gerai dirbtų ir „komunizmo statybos“ planus viršytų, apie kuriuos dabartinei karta sunku suvokti.  
        Juolab jis ir dar vienas ...  tame lageryje demaskavo neteisingai užrašytus parodymus, įrodydami, kad sovietinių tardytojų protokoluose gali būti ir nesąmonių prirašyta. Todėl jau pagal M. Kačiulio 1961 m. parodymus, o po 20-ties metų tolimesnius  jo  „Rudensko žudynių parodymus“, pagal kuriuos priimtas šalinti Didvyriui sprendimas, toks N. Kačiulio „parodymas“ turėtų istorikų būti vertintinu kaip nepatikimas, nes jis  ankstesniame tardyme ne tik neigė buvimą žudynėse, bet ir pagal visas jo pateiktas aplinkybes 1961-tų metų tardyme ir  net po 20-ties metų jau apklausose pateiktose apie važiavimą į Minską antruoju reisu, ten, jis turėjo būti jau gerokai po spalio 10-11 d. d. Rudenske įvykusių žudynių. Juolab, M. Kačiulis tame Javas lageryje buvo pažymėjęs, kad jam nuvykus į Minską, buvo vykdoma sovietinių partizanų pakorimo vieša egzekucija. O ši egzekucija istorijoje yra garsi ir žinoma kaip spalio 24-tosios egzekucija, net dviem savaitėms parėjus po Rudenske žudynių. Kaip matome, Javas lageryje M. Kačiulis rodė, kad antruoju reisu išvyko po 5-ių dienų, tai jau pogarsaus Nr.42 įsakymo, rašyto spalio 6 dieną, tai jau gaunasi  spalio  11 dieną, kaip ir atvykus į Minską jau po žudynių vakare. Todėl labai keistai M. Kačiulis po20 metų dar labiau padidina tarpą iki 8-ių dienų. Todėl susidaro vaizdas, kad M. Kačiulis, galima, nebuvęs Rudenske, jis kaip ir nenori ten liudyti, bet, matyt, yra verčiamas per prievartą liudyti už iš lagerio anksčiau laiko išleidimą, ką ir įtarė JAV gynėja N. Grybauskaitė. Todėl M. KAČIULIS PADIDINA DIENŲ SKAIČIŲ, KAD ĮDĖMUS SPECIALISTAI PAMATYTŲ NEATITIKIMĄ. Juolab, Javase tardymo net M. Kačiulis minėjo, jog atvykus į Minską, paminėjo tuo metu apie pakartus partizanus viešai, kur tokia egzekucija žinoma spalio23 d. , kas visiškai netelpa apie 
„M. Kačiulį Rudenske“.
        Dar svarbiau, jog 
M. KAČIULIS MINĖJO, JOG KAREIVIAI VAŽIUODAVO ŠAUDYTI ŽYDŲ, BET KUR VAŽIUODAVO - JIS NEŽINO, NES NIEKAD TEN NEVAŽIAVO - tai tokie1961 m. liudijimo duomenys vienintelio „liudininko“, pagal kurį nuimamas paminklas J. Krikštaponiui. 
        Net pagal psichologinius d
 ėsnius nenatūralu, kad liudininkui labiau įsimintina egzekucija, kurios jis ne matė, ir būtų praleidęs jam matytas masines žydų gyventojų žudynes, kai prieš kiekvieną tardymą apklausiamieji supažindinami apie atsakomybę už parodymų nuslėpimą. Todėl šokiruojadar po 20-ties „prisiminimas“ tų žudynių, kurios buvo tardyme nuslėptos ir už tai neiškelta jokia baudžiamoji atsakomybė.  
        Be to, M Kačiulio „parodymas?“ apie Rudensko žudynėse įtartinas jau vien tuo, kad jis epizode mini irgi tokį patį jaunąjį karį, kaip ir jis pats,  - tai Grigonį, su kuriuo, neva., atsisakė žudyti.

             Tačiau pats ... Grigonis toje pačioje tarptautinėje apklausoje net nemini Rudensko įvykio - jis mini kitas žudynes. O tai jau nenatūralu. Ir, akivaizdu, kad dėl šio neatitikimo M. Kačiulis gali būti prokuratūros pakoreguotas ir per jau minėtą 
1982-08-16 tarptautinę apklausą, kurioje minėdamas tą patį „ atsisakymo žudyti su Krištaponiu“ epizodą, jau nemini Grigonio, bet minį kažkokį jaunąjį karį, su  kuriuo, neva, atsisakė žudyti.
        Todėl akivaizdus prokuratūros koregavimo braižas labai ryškiai matosi, palyginus skirtingas apklausas. Juolab dviem metais ankstesnėje  1980 m. apklausoje, minėdamas Grigonį ir Krištaponį, kažkodėl įterpė, kad jų, neva,  likimus nežino. Juolab, tas įterpimas atliktas protokole skliausteliuose ir kaip tai tuos skliausteliuose įterpimą galima pavaizduoti šnekamojoje kalboje - visai ne aišku, kai į protokolą užrašomi tik parodymų žodžiai? Neaišku, ir kam buvo reikalinga ta skliausteliuose paminėta pastaba, kai prokuratūrai turėjo būti žinomas J. Krikštaponio likimas ir likimas paties ... Grigonio, kuris čia pat kitose apklausose buvo apklausiamas.
        Dar sykį šokiruoja su tuo Grigoniu visiškas neatitikimas, kai jau tarptautinėje apklausoje M. Kačiulis pripažino gerai žinąs Grigonį, gyvenantį Kaune, kuris, paaiškėjo, dar 1940-aisiais buvęs komjaunuoliu.
        Labai iškalbinga toji tarptautinė apklausa, iš matomų  stenogramos  „vaizdelių“, kurių istorikai greičiausiai, nematė-nestudijavo, yra epizodai, kai iš JAV J. Juodžio gynėja N. Grybauskaitė, pradėjo įdomiai klausinėti M. Kačiulį, jį demaskuodama, kaip filmuotą kinostudijoje ir įtardama, sudarius su prokuratūra sutartį, kad būtų profesionalus liudininkas, jau keliose bylose liudijęs ir todėl  iš lagerio ankščiau išleistu, jam sumažinus bausmę.
        Tas M. Kačiulio paleidimas iš minėto Javas lagerio yra gana keistas, kai jis turėjo ir pražangų. 
        O pati M. Kačiulio odiozinė figūra labai iškalbinga, kai jis, sūnus „ ...Simo gimęs 1912 m. Papartynų km. Seredžiaus valsč., beturčių-valstiečių šeimoje ..., visą laiką dirbo pas buožes, jų samdomas ... Laike Smetonos valdymo buvo suimtas ir kalinamas kalėjime. 1940 metais stojus Tarybų valdžiai, iš kalėjimo buvo paleistas. ...“- apie tai rašė Seredžiaus valsčiaus Vykd. Komiteto pažymėjimas Nr. 486 IX mėn. 14 d., bet metų neįskaitomų stalinistinių, greičiausiai iki 1950 m. birželio 20 d., kai teritorija buvo priskirta Vilkijos rajonui kalinamas (reikia aiškintis, ar kaip kriminalinis, ar politinis?), bet sovietinės okupacijos dėka išleidžiamas iš kalėjimo ir dirba Raudonosios armijos karinių bazių statyboje. O antrosios sovietinės okupacijos metu, kariauja už sovietus, eidamas iki Berlyno ir apdovanojamas medaliu 
„Už pergalę!“, 


190 pav
.:


191 pav.
: ištrauka iš Mariaus Kačiulio charakteristikos Javas lageryje iš 1963 m.teismo posedžio, apie NEIGIAMAS SAVYBES, kaip 1958 m. save vedė ypatingai neigiamai buityje ir vestuose politiniuose užsiėmimuose, už ką administracijos buvo baudžiamas. 1959 turėjo atsisakymą nuo darbo, už ką irgi buvo baudžiamas. Todėl  UŽ TOKIUS NUSIŽENGIMU BAUSMĖS LAIKO SUMAŽINIMAS BYLOJA apie specialiuosius „nuopelnus“ ir taip vadinamas „nepaklusnumas“ gali būti KGB numatytas provokacijoms numatyti. Todėlšokiruoja, kad istorikai pasitikėjo tokios asmenybė „liudijimais“. .


192 pav.: po aukščiau išvardintų M. Kačiulio neigiamų savybių, toliau keistai rašoma, jog, neva, „sąžiningai atsineš į darbą ir 1962 metais nuobaudos nuimtos, dirbo staliumi. dienos normas įvykdydavo 120-130 %, dalyvavo meninėje saviveikloje, yraVIDAUS TVARKOS SEKCIJOs NARYS, aktyviai dalyvauja diskusijose“ ir dėl to sumažinamas baudimo terminas.


193 pav
.: pagrindiniai Mariaus Kačiulio duomenys  pagal SIGNATŪRĄ Ypatingajame archyve:LYA, f-K, ap-2, b77-8psl. paimti iš garsaus A. Impulevičiaus 1941-10-06 įsakymo Nr. 42 dėl išvykos į Minską, KGB-istų sudaryto apie 1981-1982 m., greičiausiai, skirtai Tarptautinei apklausai. Pažymėtina, kad M. Kačiulio dalyvavimas „Rudenske žydų šaudyme“ įrašytas po 1980 m. apklausos, kurioje jis „ liudijo J. Krikštaponį“ ir kitus, ir greičiausiai, tas įrašas pateiktas tik dėl proformos, nes jo 1948 m. nuteisimo byloje Rudensko miesto nėra ir pagal Rudenske žudynių datą, M. Kačiulis išvykę į Minską antruoju reisu po 8-ių dienų nuo spalio 5-os dienos pirmojo reiso išvykimo, gaunasi, kad jis turėjo atvykti į Minską jau po žudynių. Šokiruoja tai, kad ŠIO LABAI SVARBAUS IR NET SVARBIAUSIO SĄRAŠO NEMATĖ M. POCIUS , klausimas, ar A, Rukšėnas jį gerai studijavo, nes nepastebėjo M. Pociaus klaidos, kai M. Pocius M. KAČIULĮ PAVERTĘS Į KARININKĄ, kai prie jo pavardės aiškiausiai yra parašyta, jog jis jaunasis karys. Tai, galima spėlioti, kad M. Pocius, arba nemoka rusų kalbos, arba  visai to sąrašo nematė nei rusų nei A. Impulevičiaus įsakymo lietuvių kalba . Tuo labiau, rašoma, kad M. Kačiulis dėl kažkokios "belaisvių Kačino stovyklos", labai didelė abejonė, ar ten galėjo būti, aplamai būti kokia nors stovykla? Apie ją internete jokių žinių.


194 pav
.: čia iš 1948-08-26 Kaune M. Kačiulio tardymo protokolo esančiame (saugomame) fonde K-1-4738386-299, iš kurio labai aišku, kad šalia geležinkelis, labai panašu į Masiukovščinoje Miško stovyklą (geležinkeliukas-siaurukas galėjo būti ir Šiaurinėje Minsko dalyje netoli Pškino kareivinių ir Prodos), tačiau atkreiptinas dėmesys į KONCENTRACIJOS STOVYKLĄ, o ne karo belaisviš stovyklą, ką Koncentracijos stovyklomis vadinamos yra tik civilių asmenų koncentracijos. Tuo labiau, kad M. Kačiukis pasakojo apie naikinamus žydus (tarybinius piliečius), o po 30metų jam žydai pavirto į „karo belaisvius“, juolab, ta Koncentracijos stovykla galėjo būti į pietus nuo Minsko  garsiausioje žydų naikinimo vietoje, kurioje taip pat geležinkelis buvo. Todėl, vėl nieko neaišku. - panašiausia, kad M. Kačiulis per prievartą „liudija“, kur jis būti negalėjo. Dar svarbiau, kad jis KONCENTRACIJOS STOVYKLOS PAVADINIMO NEŽINOJO, o po 30 metų „sužinojo“ ir tai matome žemiau. Tik iš ko sužinojo?  

  
195 pav.: iš 80-tųjų metų apklausos, M. Kačiulio paistymas, kelis kartus sumažinus atstumą į Kačino gyvenvietę, kai, tai gali būti greičiau Masiukovščinoje Miško stovykla, dvigubai toliau, nei nurodė, , o Kačino dar toliau tiek pat. Skandalingas M. Kačiulio parodymas apie naikinamus "polit vadovus?", kai jis po karo rodė žudomus žydus, o po 30 metų pavirsta žydai į "karo belaisvius?", kai 1961 m. Javas lageryje per tardymą M. Kačiulis neigė bet kokį buvimą žuidynėse. Toks kardinalus parodymų pokytis gali vykti tik pagal kažkokį politinį užsakymą!?  Tuo labiau, kad karo belaisvių FILTRACIJA (valymas nuo komunistų-politrukų ir nuo išsimokslinusių žydų buvo) liepos mėnesį Drozų kaimo apylinkėse iki 10-20tūkst. aukų, kai dar Lietuvoje to bataliono kūrimosi stadija buvo.) Todėl labai abejotinas šis įvykis apie "politvadovus?"?


196 pav
.: o čia jau vėlesnėje  po - 2-jų metų Tarptautinėje apklausoje, kurioje M. Kačiulis pabrėžė, kad VYKO VISA KUOPA.

 
197 pav
.: įrodymas, kad M. Kačiulis dirbo sovietų kariuomenė bazės statyboje, kai buvo sovietų išleistas iš kalėjimo. Tai iš STENOGRAMOS, ISTORIKŲ NESTUDIJUOTOS, gynėjos iš JAV N. Grybauskaitė klausimų 41mo lapo, paklausus apie 40 tūkstančių lietuvių ištremtų į Sibirą, prokuroro padėjėjas Eugenijus Bakučionis (EB) uždraudžia M. Kačiuliui į tą klausimą atsakinėti.  


198 pav
.: o čia 1961-09-05 Javas lageryje M. Kačiulio paneigimas - NKVD "tardymų" demaskavimas.


199 pav
.:o čia galutinai M. KAČIULIS DEMASKUOJA 1948 m. tardytojų melą


200 pav
.: kaip matome, šiame karo belaisvių naikinimo epizode jau nėra J. Krikštaponio - jo nemini niekas, bet ir nemini net pats M. Kačiulis, nežiūrint tai, kad Juozas“ Rutkauskas J. Krikštaponį.  Todėl, akivaizdu, kad jei jis ten būtų buvęs, tai daug kas jį būtų minėję, o NEATITIKIMAI DĖL J. KRIKŠTAPONIO VIENAS KITĄ NEIGIA - naikina ne tikslų„liudijimą“, greičiausiai, apsirikus, sumaišius abiems pavardes, ką M. Kačiulis tai ir pripažino.  mini

-200-

 
 


201 pav
.: kažkaip niekam neužkliuvo aritmetikos neatitikimai

Tai, prašome „pasigrožėti“ M. Kačiulio „liudijimų?“ palyginimais:


202 pav
.:


203 pav
.:


294 pav
.:

-203-

 


205 pav
.:


206 pav.
:


207 pav
.:


208 pav
.:


209   pav.
:


210 pav
.: M. Kačiulio bylos atsakomybės už  komunistinę veiklą


211 pav
.:

-208-

 


212 pav
.:

 

 

11-toji tema: Ar ne dokumentų archyve studijavimo ignoravimo dėka pasidarė 11 apgavysčių, skirtų visuomenei, mokslininkams ir Komisijai apgauti?

     Tame retoriniame klausime susitelkė visi pagrindiniai įrodymai, kad J. Krikštaponio Baltarusijoje galėjo nebūti. Tai tos apgavystės ar sąmoningos, ar savaiminės, ignoruojant visapusišką (Holistinį-visuminį) tyrimą, šiam klausimui lai ieško atsakymą, kam priklauso. Tos visos apgavystės išplaukė iš Istorijos instituto [LII(Lii)] 2021-12-03 Ukmergėje mokslinei konferencijai skirtos mokslų daktaro Mindaugo Pociaus labai teigiamos Pažymos, kurios gale buvo pabrėžtos nepaneigtosios prieštaringos žinios, kurios, kaip ir braukia visas apgavystes bei galimai išsigalvojimus apie J. Krikštaponį Baltarusijoje.   

     Bet, vis tik, M. Pociaus apgavystės, garbingai Komisijai ir Visuomenei apgauti buvo labai efektingos pagrindinės šios:

 

        1) Kad,  niekam iš skaitytojų nekiltų mintis, jog J. Krikštaponis buvo kalėjime, tai J. Krikštaponio bendramokslio Jono Klimavičiaus melagingas 1941-11-04 Raportas, akivaizdžiai skirtas GESTAP-ui apgauti, paverčiamas į „Krištaponio raštą“. Todėl net aršiausiems J. Krikštaponio palaikytojams atpuola jo kalėjime tikimybė, jeigu jųjų ginamasis „raštus Minske rašinėja“. Todėl akivaizdu, kad, matyt, istorikas M. Pocius to „rašto“ nematė, nes archyve nebuvo, ir  už tą apgavystę gal turi dėkoti LGGRTC istorikuiAlfredui Rukšėnui? (P.S.: jam jis ir dėkojo2.). Juk, jis (A. Rukšėnas) ir man labai taikliai, tik ezopine kalba, apie tą paslaptingą  „raštą“ parašė, kaip J. KRIKŠTAPONIS TAPO ARTISTU, ATLIKĘS „ t a r p i n i n k o “ VAIDMENĮ ir apie tai ... temoje atskleidžiu. 

    
 

        2) Kad skaitytojas įtikėtų „J. Krikštaponio vadovavimą žudynėms“, M. Pocius sufalsifikuoja „kompetenciją“ didžiausiam jo kaltintojui   Martynui Kačiuliui, kuris 1948-07-08 tardyme11 pabrėžė savo kuopos vadą Nikodemą Reikalą, o po 20 ir po 40 metų apklausose šiam „liudininkui“  N. Reikalas pavirsta į „Krištaponį“.  Tai toks Jaunajam kariui (net Eilinio laipsnio neturinčiam) jo vadų pokytis protingų analitikų neturėtų  stebinti, nes, pagal statutą kariai tada neturėjo žinoti savo karininkų pavardžių ir pavardes šalutiniuose parodymuose galėjo maišyti, - ypač supainioti galima buvo panašius aukštus-lieknus N. Reikalą su J. Krikštaponiu.  Bet, kad N. Reikalo „pavirtimas į Krištaponį“ skaitytojams būtų įtikinamesnis, tam M. Kačiuliui M. POCIUS FALSIFIKUOJA12 KARINĮ LAIPSNĮ - iš pradedančiojo kario paverčia į „jaunesnįjį karininką“ (tokio laipsnio net nėra - yra tik Jaun. leitenantas),  kaip, neva, „karo mokyklą baigusį“ ir privalantį „gerai pažinoti“ J. Krikštaponį  - dėl jo „vadovavimo žudynėms“,  ir dėl pastarojo asmenybės, neva, „negalinčiu“ apsirikti. (Apie šį istoriko falsifikatą ...temoje) 
 
      Todėl nieko keisto, jog Komisija, paskaičiusi tokią LGGRTC „pažymą“, ir nubalsuoja už J. Krikštaponiui atminimo šalinimą.

 _______________________________________________________________

    11 - Marius Kačiulis 1948 m. liepos 8 d. ir 1948 m. liepos 16 d. per apklausą savo kuopos vadą nurodo vyr. leitenantą Reikalą. ( Jo apklausos protokolai:  VII-08 LYA, f. K-1, ap. 58, b. 11238/3, t. 1, 1. 1. 1. 278 ir VII-16 LYA, f. K-1, ap. 58, b.11238/3; t. 1, 1. 1. 283) Pie M. Kačiulio parodymų yra kartu pateikti Stanislovo Gervino ir Baltraus Simonavičiaus parodymai, kurie irgi liudijo žudynėms vadovavusį vyr. leitenantą/kapitoną Reikalą. (P. S.: vyr. leitenanto, gal, tai sovietinis laipsnis, o kapitono lietuviškas? Įdomu, kad niekas vardo nenurodo savo kuopos vado) Tų visų liudijimų vaizdo internetinis adresas - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/apie-nikod-reikala-saudant-zydus-net-vii-forte.jpg , kuris nufotografuotas iš LGGRTC man atsiųsto išsamaus 14 psl. atsakymo, kurio inter. adresas -http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lggrtc-man-apie-kriksta.pdf   
   12 - keičiančiam „parodymus“ nepatikimam „liudininkui“  Martynui Kačiuliui M. Pociaus sufalsifikuojama jo, kaip liudininko  „kompetencija“, savo Pažymos 5 psl. ir 7 psl., o taip pat LGGRTC  „pažymos“ 4 psl. ir  6 psl. ir pradedančiojo jaunojo kario paverčiant į jaunesnįjį „karininką“ . To falsifikato pavyzdžio nuotraukos internetinis adresas -http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/pocius-kaciuli-iskelia-detale.jpg    P. S.: NE „klaida“, O FALSIFIKATU TAI VADINAMA TODĖL, KAD DVEJOSE VIETOSE IR DVEJOSE PAŽYMOSE TOKIOS GRUBIOS SPECIALISTAMS  „nepastebėti“ NEĮMANOMA . Internetiniai adresai nurodyti ... ir ... pastabų pozicijose.        

 

-210,2-

           3)  O Ukmergės savivaldybėje dėl paminklinio akmens J. Krikštaponiui niekas nesirengė net svarstyti tik pagal PRIELAIDŲ 2014-12-19 sudarytą LGGRTC „pažymą“, nustačius J. Krikštaponiui „demobilizaciją“, nes apie ją „nerasta dokumentų“ - taip aprašyta tos „pažymos“ 3-čiame psl.. Ir tai natūralu, nes pagal J. Krikštaponio sesers Veronikos Krikštaponytės-Juodienės 1990 m. liepą Šiluose į magnetofono juostą  įrašytus Atsiminimus13 (žymaus kraštotyrininko Romo Kauniečio), jos brolis iš kalėjimo grįžo namo ir, kaip ji teigia, „visą vokiečių okupacijos laikotarpį slapstėsi nuo vokiečių“. Vadinasi, į dalinį negrįžo, nors iš kalėjimo ištrauktas buvo, suvaidinus išgalvoto-mistinio „jo pavaduotojo susirgimą“. O, kad negrįžti į batalioną, gal, todėl ir slapstėsi? Todėl natūralu, gal, negrįžusiam į batalioną įsakymo paleidimo į atsargą niekas ir nerašė? Kam paleidinėti į atsargą karininką, kuris jau pats save paleido? Pagal sesers prisiminimus, po kalėjimo dėl blogo maisto buvo labai sublogęs.  Tai, gal, po kalėjimo pastovėti negalėjo - gal oficialiai slaptoji reabilitacija buvo jam numatyta? Na, o M. Pociaus Pažymos14, skirtoje 2021-12-03 Ukmergės mokslinės konferencijos dalyvius apgauti (ten daug apgavysčių ir jos surašytos ...), 11 psl. (o LGGRTC naujos „pažymos“  10 psl.)  jau „atsiranda dokumentas“, kurio archyvinis adresas „LCVA, f. 930, ap. 2 K, b. 255;“  Deja, pagal jį archyve atradau bylą, kuri pradėta 1922 m. birželio 12 d., o pabaigta 1929 m., kai  Juozas Krikštaponis buvo nuo 9-ių iki 17-os metų amžiaus. Šios M. Pociaus apgavystės nuotraukos ... temoje.

4)  Prie apgavysčių galima priskirti ir M. Pociaus ir  manipuliacijas, kad ir nutylėjus jo publikacijose  J. Krikštaponio prie atlyginimo priedo paskirtį, ir jį prilyginus prie atliktų bataliono žudynių (apie tai čia ... psl.), kur toks sutapatinimas skaitytojui gali atrodyti, kaip priedas „už žudynes“. Bet, deja, LCVA archyve pamačiau Vedusio vyro priedą15, kuris, pagal logiką, turėjo būt forminamas ir J. Krikštaponiui; net patekus į nacių kalėjimą, nes tuo metu turėjo vykti su GESTAP-u kokios nors derybos dėl jo išlaisvinimo - į batalioną sugražinimo. 
    ______________________________________________________________    
       13 - su J. Krikštaponiu pas tėvus ilgiausiai gyvenusios sesers Veronikos Krikštaponytės Juodienės į magnetofono juostą Atsiminimus 1990 m. liepą Šiluose (netoli gimtinės Užulėnio) įrašė žymus kraštotyrininkas Romas Kaunietis. Jis man atsiuntė dar neredaguotus, tiesiai nuo magnetofoninio įrašo nurašytus, kurių internetinis adresas -http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/index-sesers-pasakojimai.htm  
      14 - 
numatytai 2021-12-03 Ukmergėje mokslinei konferencijai LII(Lii) istoriko-mokslininko Mindaugo Pociaus  dėl J. Krikštaponio Pažyma verta rašymo iš didžiosios raidės, nes, nežiūrint joje „klaidų?“ ir skaitytojų apgaudinėjimų, vis tikpirmą kartą oficialiai jos pabaigoje pateiktos PRIEŠTARINGOS ŽINIOS, paneigiančios „J. Krikštaponio Baltarusijoje“ išsigalvojimą, o taip pat yra ir kitos svarbios žinios, reikalaujančios atlikti tyrimus. Bet, ĮSPĖJU dėl šios Pažymos internetinio adreso - keistai pradėjo adresas plėstis iki kelių eilučių mažame šifre (kada pradėjo - nepastebėjau, gal tokį pere GOOGLĘ parsisiunčiau?) ir jeigu Word-as tą ilgą adresą sulaužo į kelias eilutes, tai interneto svetainę jis išplečia iki nerealaus pločio, kelis kartus platesnį, nei šis. Todėl teko ilgai sugaišti dėl šios "Kiberatakos?", kol išsiaiškinau priežastį. Todėl čia žemiau matote aktyvią liniją - tai supermažų raidžių eilė šio internetinio adreso, kuris aktyvus  -

https://www.ukmerge.lt/uploads/Lietuvos%20istorijos%20instituto%20pa%C5%BEyma%20apie%20J.%20Krik%C5%A1taponio%20(Kri%C5%A1taponio)%20biografij%C4%85%20ir%20veikl%C4%85/Pa%C5%BEyma%20apie%20J.Krik%C5%A1tapon%C4%AF.pdf?fbclid=IwAR03AHZ_0jP2IapJfH4OSOq4Wrfkr3wcPsA4xBdVYnzBd9Uurfp0O_cyyc8

   Kadangi aš negalėjau atidaryti ir LGGRTC man atsiustame laiške šios Pažymos internetinio adreso, todėl galima manyti, kad Kiberataka negi atlikta, kad panaikinti šią Pažymą, kaip įrodymą, iš kurios LGGRTC padarė plagiatą? Mano kompiuteris su senesniais windus-ais neatidaro šios Pažymos - skelbia, jog SVETAINĖ NEGALI UŽTIKRINTI SAUGAUS RYŠIO.  .Gerai, kad  tą Pažymą išsaugojau bei paskelbiau savo tinklalapyje. Jeigu ši ilgoji (, kuri prasideda "ukmerge.lt/uploads/Lietuvos%20istorijos%20instituto% ...") neatsidarys, tai tada galima atsidaryti adresu  ŠIUO -http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/pazyma%20apie%20j-kriksta.pdf
      
15 - įsakymas Nr. 43 1941 m. 4 priedo prie atlyginimo kaip Vedusio vyro priedas, į bylą įklijavimo Nr.164 . To įsakymo vaizdo internetinis adresas - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_111513-isak-43-kristaponiui-vedusio-atlyg.jpg         

 

-211,5-

Todėl  komendantūros telefonogramos, kurio, archyve nebuvęs, M. Pocius, gal nematė, bataliono vadovybė ignoruoti aukštesnės institucijos nurodymo negalėjo ir todėl tas šio istoriko nutylėtas Vedusio vyro priedas prie atlyginimo, pagal etiką, nekaip su atliktomis žudynėmis negali būt siejamu.

     5)  Garbingo LGGRTC mokslinio žurnalo GENOCIDAS IR REZISTENCIJA 2022 Nr. 1(51) 21 psl. ir savo Pažymos 11 psl., o LGGRTC „pažymos“  10 psl. apie J. Krikštaponiui kapitono laipsnio suteikimą, po išvardintų atliktų žudynių, M. Pocius ir LGGRTC   parašė: Paprastai laipsnis pakeliamas už gerą pavestų užduočių vykdymą ir nepriekaištingą tarnybą. Manau, kad, jei istorikas archyve būtų perskaitęs visus Pakėlimo lapus, ir liudininkų prisiminimus, taip būtų nerašęs, nes yra žinių, kad tas laipsnis buvo J. Krikštaponiui suteiktas dar 1939 m.16 ir, gal, sovietų sulygintas iki vyr. leitenanto17, nes tokio laipsnio Lietuvos kariuomenėje nebuvo? Taigi,  tas 1941-12-18kapitono laipsnio suteikimas18 galėjo būti pakartotinu, kad GESTAP-ą įtikinti  iš kalėjimo išprašymo būtinybe. Juolab, J. Krikštaponio nuopelnai Lietuvos kariuomenei buvo ją bei Lietuvą garsinant, kaip kelis kartus šalies čempionas19, tarptautinių varžybų prizininkas, bei profesionalus Fizinio lavinimo instruktorius kariuomenėje, o taip pat VDU Teisės fakultete 5 semestrus išklausęs kursą20. Todėl kapitono laipsnis turėjo priklausyti kaip papildomą svarbų išsilavinimą turinčiam ir 1941 m. buvo kaip vadovybės J. Krikštaponiui sena skola, nes sovietams, greičiausiai, J. Krikštaponį iš kapitono pervedus į vyr. leitenantą, ką NKVD generolas Kapralovas J. Krikštaponį nurodo; kaip vyr. leitenantą, todėl išsitarnauti“ (rus.: выслужится) gal nereikėjo, kaip, kario nuo karininko neskiriantis, M. Pocius galimai klaidina skaitytojus? Todėl J. Krikštaponiui galimai antrą kartą suteiktas kapitono laipsnis nėra  joks „įrodymas“ apie „J. Krikštaponio Baltarusijoje“ tarnybą - greičiau atvirkščiai, - kapitono laipsnio suteikimas buvo reikalingas iš kalėjimo J. Krikštaponio išprašymui, arba, tiesiog, suteiktas Kalėdų proga. Tik M. Pociui, nebuvusiam archyve, ir neturėjusiam rankose Pakėlimų lapų bylos, ir neskaičiusiam 1941-12-18 visiems vienu metu suteikimų laipsnių motyvus, klaidingų „išvadų“ sklaida yra ir kaip ryškus MOKSLINĖS ETIKOS PAŽEIDIMAS, nes tik už gerą tarnybą laipsniai suteikti, A. Impulevičiui tai įrašius savo ranka. Ir tai daroma, atrodo, tik reikiamo išsilavinimo neturintiems karininkams, kaip, pav., 1-osios kuopos vaduiZenonui Kemzūrai21 
   ______________________________________________________________ 
  
  16 - Žurnalo XXI-as amžius kraštotyrininkės Audronės Astrauskaitės straipsnyje „Įvykdė Lietuvos karininko priesaiką“, pagal sesers V. Juodienės ir J. Krikštaponio ryšininko Mykolo Dirsės pasakojimus apie J. Krikštaponį užrašyta „.... buvo paskirtas į Kauno II pėstininkų pulką. 1939 metais gavo kapitono laipsnį.“. Viso straipsnio internetinis adresas -  http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2009/11/25/atmi_04.htmlJ    
  17 -  garsiajame NKVD generolo P. Kapralovo raštelyje, aprašytame čia 9-toje pastaboje, yra pažymėta, jog J. Krikštaponis (Krištaponis) buvo Raudonosios armijos vyr. leitenantu. To Kapralovo raštelio dalies - apie J. Krikštaponį-Krištaponį vaizdo internetinis adresas -  http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/kaparl-teig-m.jpg
 
   18  -   Krikštaponiui ("Krištaponiui") 1944-12-18 kapitono laipsniui Pakėlimo lapas - jo į bylą įklijavimo Nr. 45, ir jo labai ryškaus vaizdo internetinis adresas -                                http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_115147 
   
19 - visų LIETUVOS LENGVOSIOS ATLETIKOS ČEMPIONATŲ 1921 – 2020 (olimpinės stadiono rungtys)  čempionų ir prizininkų sąvadas, atlikto L. a. federacijos statistiko Misiūno unikalus sąvadas, kurio internetinis adresas -http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/Lietuvos_cempionatai.pdf
   20 - čia iš 8-toje pastaboje J. Krikštaponio Pakėlimo lapo apatinėje dalyje įrašo apie išsilavinimą: a) Bendrą, parašyto „Išklausęs 5 semestrus teisių fakultete, teisių skyriaus (Kaune) .“ itin labai ryškaus vaizdo internetinis adresas -http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_115216-tik-ivertinim.jpg . P.S.: Kadangi Karo mokykloje, kuri nurodyta prie įrašo b) Kariško išsilavinimo, baigus Karo Mokyklos XVI laidą, tokio fakulteto nebuvo ir kadangi tas fakultetas nurodomas prie Bendro-civilinio išsilavinimo, tai aišku, kad J. Krikštaponis tik VDU galėjo klausyti, nes fakultetai tik aukštosiose mokyklose nurodyti. Juolab, pažymėta, kad Kaune tas fakultetas, kad nebūtų maišoma su Vilniaus universitetu. Šio įrašo trūkumas, kad nenurodyta, kokios teisės skyriuje laikė paskaitas, nes teisės yra Administracinė, Baudžiamoji, Civilinė, gal Karinė ... Jei kas iš istorikų abejotų šiuo įrašu, tai J. Krikštaponis pademonstravo savo teisinį išmanymą išgelbėdamas Bognopolio kaimą nuo sudeginimo su žmonėmis, kurį naciai norėjo atlikti. 
    21 - Zenonui Kemzūrai Pakėlimo lape (į bylą įsegimo Nr. 44) A. Impulevičius savo ranka įrašo: „Visais atžvilgiais gali būti pakeltas į kapitonus, kaip drausmingas ir sąžiningas pareigomis. 1541.XII.18 Mjr. Impulevičius“. To įrašo labai ryškaus vaizdo internetinis adresas - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/impul-kemzurai-iskirtinai.jpg ,o, taip pat, galima pamatyti  ir visą Z. Kemzūros labai didelės raiškos Pakėlimo lapą internetiniu adresu -http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_115632.jpg    (P.S.: Z. Kemzūra, kaip II-osios kupos vadas, taip ir jo kolega III-čiosios kuopos vadas Jonas Ūselis buvo tardomi 1962 m. ir tais pačiais metais po teismo Vilniuje buvo abu sušaudyti. Todėl jų rodymai apie savo kolegą „J. Krikštaponį Baltarusijoje“ neturėtų būt vertinami, nes pastarąjį kaip žuvusįjį jie abu ir kiti galėjo pakišinėti KGB tardytojams, bandydami ne tik save apsaugoti, bet galėdami, kad ir pykti ant pastarojo, kad po kalėjimo negrįžo į batalioną, arba, paprasčiausiai, tiesiog, vardan to, kad apsaugoti nuo teisinio persekiojimo J. Krikštaponio pavaduotoją Baltarusijoje N. Reikalą, nes J. Ūselis po karo buvo Ukmergės partizanų būrių vadu ir privalėjo žinoti, jog J. Krikštaponis buvo žuvęs. Todėl jis ir galėjo nurodyti, kad KGB tardytojams reikia pakišinėti žuvusįjį J. Krikštaponį.)          

 

-213,2-


        
6) Be to, minėtų LII(Lii) ir LGGRTC istorikų „pažymose“ nuslėpti nuo skaitytojųHenriko Salelionio22 ir Juozo Vėsos23  parodymai, jog po J. Krikštaponio, kuopos vadais tapo pastarojo pavaduotojas Tamošiūnas, o po to Reikalas, kurie ir keitėsi. Nuslėpti, nes jie griauna „Krištaponio Baltarusijoje“ minėtų „2-jų istorikų?“ išsigalvojimą, kuriems, panašu, kad jiems mokslinio tikrinimo-oponavimo nebuvo.

 

____________________________________________________________

     22 - LGGRTC ir LII(Lii) „pažymose“ nuslėptasis Henriko Salelionio 1961 m. liepos 20 d. parodymas, kad „2-ajai kuopai iš pradžių vadovavo ltn. Krikštaponis, po jo ltn. Tamošiūnas“. (P.S.: LGGRTC ir LII(Lii) istorikai slepia-nerodo, nes iš karto kiltų J. Krikštaponio dingimo klausimas, nes Vladas Tamošiūnas yra  J. Krikštaponio pavaduotojas kaip I-ojo būrio vadas, ir tai natūralu, jog J. Krikštaponiui kažkur, dingus, jis pirmiau perėmė kuopai vadovavimą, iki kol pradėjo vadovauti N. Reikalas, kuris, irgi iki žiemos neužsibuvo Baltarusijoje, nes gruodyje fiksuotas Kauno sargybos tarnyboje.) Šį H. Salelionio parodymą - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lggrtc-man-salelionio-henriko-ir%20kitu-liud.jpg man atsiuntė LGGRTC savo išesamame-moksliniame net 14 psl. apimtie atsakyme, kai man buvo neaišku dėl J. Krikštaponio dvigubo asmenvardžio. To man atsiųsto rašto su H. Salelionio parodymu vaizdo internetinis adresas -http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lggrtc-man-salelionio-henriko-ir%20kitu-liud.jpg                                    

     23 - lygiai, kaip ir 22-oje pastaboje, taip ir čia yra nuslėptas labai svarbus jaunojo puskarininkio, o ne „kario“, kaip mane bandė suklaidinti LGGRTC, Juozo Vėsos iš Punios kaimo, kuris, kaip ir H. Salelionis, tik papildydamas tą patį parodė: „Nuvykus š Baltarusiją mūsų batalionas buvo vadinamas 12-tuoju, jo vadu buvo Impulevičius. Aš buvaus antroje kuopoje, pirmame būryje. Mūsų kuopos vadu buvo iš pradžių Krištaponis, vėliau Tamošiūnas, Reikalas. Jie keisdavosi. ...“  (čia iš Juozo Vėsos 1962 m. sausio 24 d. apklausos protokolo LYA, f. K--1, ap. 58, b. 47386/3, t. 3, I. 334). P.S.: Šis J. Vėsos parodymas, kaip sakant,  „viską į savo vietas sustato“, nes J. Krikštaponiui dingus, jį pirmiau pavaduoja V. Tamošiūnas, bet jį kažkodėl keičia KGB-istų - specialistų nustatytasis ir labiau patyręs, pagal Stanislovo Gervino parodymą, žydų naikinimui vadovavimo darbuose pasižymėjęs Nikodemas Reikalas. Galima manyti, kad V. Tamošiūnas galėjo simuliuoti-apsimetinėti, neva, nemokąs tokių „darbų“, todėl nieko nuostabaus, kad KETĖSI PAVADUOJANTYS J. KRIKŠTAPONĮ. Bet, deja, M. Pocius ir LGGRTC situaciją ir gal šį nuslėptą parodymą iškraipė, pripaistę, kad, N. Reikalas keitėsi ne su Tamošiūnu, o, neva, su „J. Krikštaponiu“, lyg, pastarasis būtų „atsisakęs egzekucijose ...?“. Šią išgalvotą nesąmone triuškina ir Stanislovas Gervinas, kuris savo 1948-07-28 duotus parodymus dėl ltn. Nikodemo Reikalo per 1962-02-13 apklausą tik pakoregavo: „Visą savo tarnybos batalione laiką aš buvau antroje kuopoje. Kuopos vadu vienu metu buvo leitenantas Reikalas, o prieš jį Krikštaponis.“( iš tos dienos Stanislovo Gervino apklausos protokolo, LYA, f.. Kp. 58, b. 47386/3, t. 4, I. 47 - šių parodymų vaizdo internetinis adresas - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/vesa-liud.jpg) P.S.: Įdomi S. Gervino parodymo detalė, pasakius teisingą Krikštaponio pavardę. Čia reikia ištirti, ar LGGRTC suklydo, man laišką rašydama, arba jis Lietuvoje bendravo su pirmuoju savo kuopos vadu, kuris buvo pasisakęs, kad jo neteisinga pavardė?

 

 

-214-

    

       7)  Panašu, kad pastarasis nuslėptasis J. Vėsos liudijimas „apverstas aukštyn kojomis“ M. Pociaus Pažymos 5 ir 11 psl. bei LGGRTC naujos „pažymos“ 4 ir 10 psl., prisigalvojant, kad N. Reikalas KEITĖSI NE su Tamošiūnu, o, neva, su „J. Krikštaponiu“, kai minėtame, KGB tyrėjų-tardytojų nustatytame J. Krikštaponio kuopos Sąraše, paminint du asmenis, oficialiai  minima TIK VIENA 2-osios kuopos vado pareigybė, ją rašant vienaskaitos formoje. Jei pavaduotojai keitėsi, J. Krikštaponiui neišvykus, tai natūralu. Bet oficialiam vadui atliekant tarnybą, kad atsirastų kitas vadas - tai nesuvokiama nei karinėje praktikoje, nei gyvenime, kaip vienu metu, neva: „dvi žmonos“, ..., kaip organizacijų „du direktoriai“, „du prezidentai“, ... - tai yra kažkokia nesąmonė, lyg, būtų „J. Krikštaponis  atsisakęs žudymams vadovauti“, ir todėl jiems vadovavo N. Reikalas, kaip jau patyręs tokius darbus atlikinėti? Apie tai kitoje - 8-toje pozicijoje parodau:

        8) Rašant, apie kuopos vadu buvusį Nikodemą Reikalą ir jį liudijusius asmenis, LII(Lii) Pažymos 5 psl. ir „pažymos“ LGGRTC 4 psl., paminėjus  Stanislovo Gervino1948 m. liepos 28 d. LYA, f. К-l, ap. 58, b. 11238, t. 1, l. 199- 206 a. p.; tardymo protokolą, nutylėtas jo parodymas, kad  Reikalas, vardo nežinau, turėjo vyr. leitenanto laipsnį - 2-osios kuopos vadas. Dalyvavo šaudant žydų tautybės asmenis LSSR Kauno miesto VII forte, Baltarusijos SSR - Minske, Slucke, Klecke. Vykdavo į reidus šaudyti ir naikinti tarybinių partizanų. Kur jis dabar yra nežinau, kilęs iš Kauno miesto. Požymiai: aukštas, liesas, plaukai tamsūs, nosis normali.“ Už šį ir kitus LII(Lii) bei LGGRTC „pažymose“ slepiamus-nerodomus svarbius liudijimus esu dėkingas to paties Centro istorikui Alfredui Rukšėnui, mokslų daktarams - direktoriams: Arūnui Bubniui beiBirutei Burinskaitei, kuriai, man paskambinus, ir ją pasveikinus su disertacijos apsigynimu, iš kart, Centrui 2021-10-06 į mano pateiktą 21 klausimą,  po kokių 2-jų dienų2022-02-07 09:12; t. y., nuo mano rašto po 4-ių mėnesių LGGRTC atsiuntė man, neva,2021-11- labai puikų-mokslinį; net 14 psl. apimties atsakymą Nr. 55R24, kuriame ir buvo tie dabar slepiami liudijimai apie N. Reikalo vadovavimą kuopai. Taigi, dėl jų, manau, jei mano vadinamoji Dekomunizacijos-desovietizacijos komisija būtų mačiusi tuos nuslėptus liudijimus, tikrai, nebūtų balsavusi už J. Krikštaponiui atminimo šalinimo. 
      
______________________________________________________________ 

    

    24 - man atsiųsto LGGRTC  išsamaus mokslinio 14-os psl. apimties atsakymo internetinis adresashttp://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lggrtc-man-apie-kriksta.pdf

        9) Svarbiausia, kad dvejose paskutinėse „pažymose“, pagal kurias atliktas sprendimas naikinti A. Krikštaponiui atminimą, yra absurdiškiausių; net Ikimokyklinės vaikų ugdymo logikos ignoravimų, kaip pavardžių paveldėjimas iš tėvų, t. y., perkeltine prasme net J. Krikštaponio tėvui - buvusiam knygnešiui norėta pakeisti - sulenkinti pavardę, apie ką detaliau aiškinu ... temoje. Taip pat sveiku protu nesuvokiamas užmiesčio su miestu painiojimas, kad, neva, „tas pat“, taip pat painiojami civiliai ir karo belaisviai, dėl ko tapo supainiotos Minske karo belaisvių spalio mėnesio žudynės, kurios nurodomos ten, kur jos neturėjo būti, nes jos buvo vykdomos liepos mėnesyje, kai A. Impulevičiaus batalionas dar nebuvo sukurtas, o spalio mėnesio žudynės pagal NKVD sudarytą Aktą-6425    vyko miesto belaisvių stovykloje – visai ne ten, kur visose „pažymose“ nurodoma. Tai įrodo svarbūs argumentai, kaip sušaudomam kariui skulptūra stovi visai ne ten, kur LGGRTC „pažymos“ paisto, arba taip pat, tų masinių karo belaisvių žudynių aukų kraupios ekshumacijos vyksta visai priešingose vietose, nei kur tos „pažymos“ nurodo. Todėl panašu, kad „liudijimuose“ galėjo buti kažkas prikurta ar ne N. Reikalo nuo teisinės atsakomybės gelbėjimo tikslu? Apie tai detaliai ... temoje.
     
______________________________________________________________

   25 - 1944 m. Minsko apskrities komisijos Aktas-64 apie vokiškųjų fašistinių grobikų žvėriškumus prieškario belaisvius, kuris paimtas iš R. Černoglazovos (buvusios Minsko muziejaus direktorės) knygos "Masiukovščina: Štalag-352 1941-1944. Dokumentai ir medžiagos, kurį nufotografavo žymus Minsko kraštotyrininkas Olegas Usačiovas. Tai šio Akto-64 I-mas psl. ir jo nuotraukos internetinis adresas:  http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/minske/is-cernoglaz-1.jpg, To paties Akto-64 II psl., kurio vaizdo internetinis adresas -  http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/minske/is-cernoglaz-2.jpg . To paties Akto-64 II psl. 4-to skirsnio išdidintas vaizdas, kuriame minimos 1941 m. spalio mėnesio masinės karo belaisvių žudynės, tuos belaisvius IŠVEŽANT UŽ MIESTO IR SUŠAUDANT ir laike 3-jų dienų sušaudžius 8000 sovietinių karo belaisvių. Šio sakinio ištraukos vaido internetinis adresas yra http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/minske/akto-minsko-apskr-komisijos-nr64--istrauka-1.jpg  O to Akto-64 5-tame skirsnyje yra RAUDONAS KLAUSTUKAS  dėl nuo belaisvių stovyklos iki kapinių 400 metrų, neva, „piet“ryčių kryptimi, kas gali būti teisinga, jei turima galvoje nuo Puškino kareivinių link Tolbuchino alėjoje ar Čeliuskinkiečių parko alėjoje esančių kapinių, o jeigu tai nuo Miško stovyklos (už Minsko į vakarus šalia Masiukovščinos gyvenvietės, tai kryptis į priešingą pusę privalo būti. Deja, knygoje apie tą batalioną dr. A. Bubnys kaip tik padarė grubiausią geografinę klaidą, kuri parodyta čia ... Bet, kadangi tame Akte-64 nenurodyta,, katra belaisvių stovykla, tai galima manyti, kad tai rašoma apie miesto stovyklą, o dr. A. Bubnys tą parodymą, matyt, iš miesto stovyklos pertempė į Miško stovyklą, kurioje masinės žudynės visai niekur neminimos - jų internete man nepavyko atrasti.

 

-215,8-

 10) Istorikai ir visuomenė, kaip ir, apgauta tapo 2021-12-03 Ukmergės mokslinės konferencijos po M. Pociaus trečios kalbos, pradėjus 3:06:23 laike, pasakytų įtaigių žodžių šių: ... Naujausiais duomenimis yra 9 (devyni) skirtingų laikų apklausti policininkai-liudininkai,  mini Krikštaponio pavardę, kad jis buvo kuopos vadas - dabar yra papildomas tyrimas padarytas. Jeigu būtų koks vienas liudijimas, tai tada galima būtų abejoti. Bet kai yra 3 (trys) - 9 (devyni). Nežinau, kokio dar reikia didesnio, kad šitas žmogus vadovavo 2-ai kuopai?26 O, čia ir gavosi aukščiausio lygio manipuliacija, kai visų pirma, NIEKAS NENEIGIA J. Krikštaponiui buvus kuopos vadu, o antra - pas tuos NAUJAI ATRASTUS APKLAUSTŲJŲ PARODYMUOSE NĖRA „Baltarusijos“ ŽODŽIO. Nors M. Pocius J. Krikštaponio pareigybės terminą „rudenį-žiemą“ pabrėžė, tačiau tų visų išvardintųjų, tarp kurių buvo felčeris-karys Juozas Vosylius, ir visi kariai:Stasys Arštikaitis, Motiejus Migonis, Petras Andriuškevičius, Edvardas Guoga, - jųjų liudijimų žodžiuose nei pas vieną nėra jokio nei rudens, nei tuo labiau žiemos laiko paminėjimo; man LGGRTC atsiųsto laiško 4-tame psl27., nei paties M. Pociaus straipsnio minėto „G ir R“ žurnalo 15-16 psl., kur kiekvieno liudininko išvardintos pavardės ir jųjų liudijimų žodžiai. Kad, lengviau būtų analizuoti, aš to žurnalo puslapių nuotrauką sistemiškai paspalvinau skirtingom spalvom, iš kurių matosi vieno tardytojo braižas, visiems vienodai liudijimus surašyti. Tarp tų naujų matome tik  5-ias pavardes, matyt, o, jei pridėjus dar čia jau visai ką kitą liudijančius 22-oje ir 23-čioje pastabose paminėtus nuslėptuosius  H. Salelionį bei J. Vėsą, tai, iš 9-ių matome tik 7-is. Ir, jeigu 2 iš tų  paskelbtų 9-ių bus tikri J. Krikštaponio kaltintojai, tai, matematiniu 7/2 santykiu gauname persvarą J. Krikštaponio kaltinimo nenaudai.Tai, kaip matome, M. Pocius akivaizdžiai viską atvirkščiai teigia. Negi I-os klasės lygio Aritmetikos nemoka? Net, jeigu ir būtų teiginys „su Krištaponio kuopa buvau Baltarusijoje“, tai dar nebus „įrodymas“ apie to kuopos vado buvimą ten, kaipišvykę kariai galėjo laikyti save KRIŠTAPONIO KUOPOS nariais, jam nesant - jam tuo metu atsidūrus kalėjime, kas batalione galėjo būti griežčiausia karine paslaptimi. Todėl jie galėjo save laikyti jo kuopos nariais, kaip tai laikė ir Partizanai save KRIKŠTAPONIO RINKTINĖS NARIAIS; jam žuvus ir pervadinus rinktinę jo vardu.______________________________________________________________ 
     
26 -  2021-12-03 Ukmergės mokslinėje konferencijoje LII(Lii) istoriko Mindaugo Pociaus paminėtos frazės pasakymo pradžios vaizdo įrašo 3:06:23 laike internetinis adresas yra https://youtu.be/2vb_tQeM1Nw?t=11182 
    
27 - LGGRTC man atsiųsto atsakymo 4-tame  psl. naujo tyrimo išvardintų visų liudininkų atskirai pateiktų liudijimų vaizdo internetinis adresas   http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/lggrtc-man-1-kriksta-teigiantieji.jpg  
    28 - 
 LGGRTC mokslinio GENOCIDAS IR REZISTENCIJA žurnalo („G. ir R.“) M. Pociaus straipsnio 15-16 psl. paspalvintos nuotraukos internetinis adresas yra http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/poc-kuop-vadu-15-ir-16-psl.jpg                                                

 

-216,9-

 

     11)  Apie Bognopolio kaimo išgelbėjimą nuo sudeginimo (nuo „Pirčiupis-2“ likimo) M. Pociaus straipsnyje nekorektiška „išvada“ yra tokia: „... atpasakotas įvykis atitinka tikrovę, kalba ne tik apie J. Krikštaponio (Krištaponio) siekį išgelbėti kaimynus, bet ir jo sąsajas su nacių okupacine valdžia, tam tikrą autoriteto galią, įtaką, nes niekuo vokiečiams nenusipelnęs, jokių ryšių su karine policine vadovybe neturėjęs žmogus kažin ar galėjo paveikti baudėjus. Jie taip pat netiesiogiai neigia artimųjų prisiminimuose esančią informaciją apie J. Krikštaponio (Krištaponio) savavališką pasitraukimą iš 2-ojo bataliono (dezertyravimą), nes tokiu atveju jis turėjo vengti bet kokių kontaktų su vokiečių policija (grėstų kalėjimas, sušaudymas).29 Deja, apie straipsnyje išgalvotą dezertyravimą“ nėra visiškai minima minėtose sesers Veronikos įrašytose Atsiminimuose, nes išbadėjusiam J. Krikštaponiui, grįžus iš kalėjimo, jokio „dezertyravimo“ būt negalėjo, kai reikėjo po kalėjimo atsigauti. Tą „dezertyravimą“ galėjo pats J. Krikštaponis išsigalvoti, kai pagal sesers Atsiminimus, slapstėsi nuo vokiečių, tai po šio kaimo išgelbėjimo, greičiausiai, ir reikėjo jam išsigalvoti „grįžimo iš Baltarusijos“ pasaką, nes vokiečių laikais nuo jų slapstymusi negalėjo girtis. Taigi, ta savo  žmonai ir tolimesniems giminėms bei kaimynams J. Krikštaponio išsigalvota „grįžimo iš Baltarusijos“ pasaka vėliau galėjo pavirsti į „dezertyravimo“ legendą.  O pavyko išgelbėti kaimą, matyt, dėka teisinio išprusimo, įgauto VDU Teisių fakulteto įvairių teisių skyriuose, į kurį M. Pocius nekreipia visai dėmesio, nes nebuvo LCVA archyve ir nematė J. Krikštaponio Pakėlimo lapo, kuriame pažymėtas pagrindinis motyvas tam laipsniui pakelti yra, būtent, tas juridinis išsilavinimas. O, pati, to kaimo gelbėjimo operacija vyko, J. Krikštaponiui išmanant ir apie vadybinius niuansus, iš kurių minėtoje Ukmergės konferencijoje žymių „istorikų?“ buvo pasityčiota ir apie tą skandalingą momentą čia ... temoje aprašau.     __
____________________________________________________________ 

     
29 - čia 2-o psl 2-oje  pastaboje paminėto LGGRTC mokslinio „G. ir R.“ žurnalo 21-mame psl., kurio internetinis adresas yra  http://www.genocid.lt/UserFiles/File/leidyba/Zurnalas/51_zurnalas.pdf

 


 

 

12-toji tema: Jei dabar ne karas Ukrainoje, tai J. Krikštaponio visi smerkėjai būtų jau atsiprašę

     Jei nebūtų dabar karo, tai, toliau būtų tęsiama Ukmergės savivaldybėje žadėtas mokslinių konferencijų ciklas, kurį karas ir nutraukė.      

     Taigi, dėkime ranką prie širdies. Juk visos čia mano pateiktos pažymų apgavystės man pasidarė aiškios, kai po tos mokslinės konferencijos paskutinę 2021 metų darbo dieną atsidūriau LCVA archyve ir iškart pamačiau tai, ko niekas pamatyti ir nesitikėjo. 
        Todėl, jei ne karas, kitose Ukmergės žadėtų mokslinių konferencijų cikluose būtų tekę tų 
„pažymų“ autoriams aiškintis ...

        Bet, gavosi, kaip gavosi. J. Krikštaponio atminimo pašalinimas buvo numatytas2023-08-17 terminu, kuris „sutapo“ su J. Krikštaponio bendražygio - Lietuvos Laisvės Armijos (toliau LLA) įkūrėjo  Kazimiero VEVERSKIO 110-tųjų gimimo metinių anksčiau paskelbtų metinių minėjimu, kuris, beje, žuvo dviem savaitėm anksčiau, nei J. Krikštaponis. O pastarasis irgi buvo LLA steigėju.
         O, kadangi šiuo metu Ukrainoje labai sunkiomis sąlygomis vyksta karas, todėl šį tyrimą nesu išbaigęs - teikiu tik, kas pastebėta. Bet šio karo situacijoje 
NUSISTAČIUSIOJO PRIEŠ DVEJUS TOTALITARINIUS RĖŽIMUS
 ASMENS NIEKINIMAS ir nuo abiejų rėžimų nukentėjusiojo, sąmoningai slepiant pirmąjį nukentėjimą, yra net pavojingas Valstybei, nes artėjantis prieš antrąją sovietinę okupaciją pasipriešinimo pradžios 80-metis yra labai susijęs su dabartiniais įvykiais Ukrainoje ir ypatingai su dabar Rusijos nusikalstamais karo vedimo būdais.

 

      Apie dar labai mažai žinomą prie Šventosios upės tragediją ir jos sąsajas su Ukrainos tragedija plačiau  pateikiu ...  
        Jeigu dabar  nebūtų karo Ukrainoje, manau, kad, net ir Žydų bendruomenės būtų siūliusios J. Krikštaponiui 
naujovišką įamžinimą ir net atsiprašymą. Tam Ukmergės savivaldybė inicijavo ir paskelbė  PRADEDANTI  VIEŠŲ mokslinių konferencijų DISKUSIJŲ CIKLĄ39  dėl Juozo Krikštaponio asmens biografijos.
         Bet, deja, po pirmosios 2021-12-03 konferencijos prasidėjo Kalėdų-Naujųjų metų linksmybės ir Žiemos olimpinės varžybos, kurios ir tapo skirtomis karui pradėti. Todėl Olimpinių varžybų uždarymo metu Facebook soc. tinkle ir pradėjau Holistinę tem
ą40 , skirtą po 3-jų dienų prasidėsiančiam karui, nes iš anksto žinojau, kad karas prasidės. Todėl to prasidedančio karo Ukrainoje problemą perpiniau su J. Krikštaponio problema kaimyninėje Ukmergės savivaldybėje ir tą temą pradėjau, su nuotrauka prieš 10 metų Jonavos centre pagerbiant Maidano įvykių tada 8-metį. Tas Maidano įvykių sutapimas ir ženklino karo pradžią, kuriai paskyriau tą temą to karo pradžios sekimui, nes buvau ruoštas karui Vietname, bet dėka Kinijos, mūsų karių ten nesiuntė, Todėl istorijai - ateinančioms kartoms, pradėjus sekti įvykius Ukrainoje (ten mano močiutės ir mano tėvo Gimtinė) ir todėl nutraukiau Krikštaponio biografijos tyrimus, nors jie šokiravo po pirmosios Ukmergės konferencijos - netikėjau, kad Istorijos institutas su Centru užsiims melu  - grubiai pažeidinės 8-tąjį Dievo įsakymą. Manau, kad su šiuo Dievo įsakymo ignoravimu, pasibaigia ir mokslas, ISTORIJA TAMPA JAU NE MOKSLU, O PIKTYBINĖS RELIGIJOS SEKTA, kurios gijos tysta net į Teisingumo ministerijos vieną kabinetuką ...

   39 - Labai šauni Ukmergės savivaldybės idėja, kuri įeis į Lietuvos istoriją, kur jos iniciatyvą galima pastudijuoti internetiniu adresu https://www.ukmerge.lt/naujienos/ukmerge-pradeda-viesas-diskusijas-del-juozo-krikstaponio-biografijos/?lang=lt 
    40 - na, ir mano pradėta karo Ukrainoje analizė dar net   3 d. prieš karą pagal Facebook-o internetinį adresą -https://www.facebook.com/photo/?fbid=7243559885684314&set=a.153490474691326&locale=lt_LT

 

-219-

     Taigi, gavosi nekorektiška ir net nesąžininga situacija, kai nusistatymai prieš žuvusio mūsų Didvyrio įamžinimą pradėta naudotis karo Ukrainoje situacija, kai pažangioji visuomenės dalis nukreipė visą dėmesį į broliškos Tautos nelaimę ir dėl J. Krikštaponio apginimo būtinybės dėmesys savaime nusilpo. 
 

       Dar pavojingesniu mūsų Valstybei reiškiniu tapo net naudojimasis Rusijos spec. operacijos rusofašistinės Z raidės provokacija - su ja reikalaujant nukelti J. Krikštaponiui paminklinį akmenį (...), kai į Hagos teismą reikia paduoti karo Ukrainoje nusikalstamo karo vedimo būdus. 
        Juk, tie nusikalstami karo vedimo būdai Kremliaus paveldėti iš nusikalstamos komunistinės praktikos II-ajame pasauliniame kare - beprasmiškose kautynėse
, siekiant, kuo daugiau sunaikinti tik, tik į kariuomenę paimtus savus karius. Toks vaizdas susidaro, jog buvo siekta, kad iš vakarinių sovietinės imperijos dalių paimtųjų karių po Berlyno paėmimo kuo mažiau grįžtų namo.  Tai ar ne tam, kad sugrįžę, neprisidėtų prie rezistencinių veiksmų visoje vakarinėje sovietinės imperijos dalyje? 

   Tai, ar ne geriau ir pirmiau Genocido bei Rezistencijos Centrui, Hagos teismo labui tirti to MOBILIZACINIO GENOCIDO simptomus ir pateikti Ukrainoje nusikaltimų paveldėjimo įrodymus?
       
  Be to, toks rusofašistinis reikalavimas nukelti Didvyriui paminklą daro labai didelę žalą dabartiniams Rusijos nusikalstamo karo vedimo būdams Ukrainoje demaskuoti, kurie verti Hagos teismo, nes, būtent, J. KRIKŠTAPONIS GELBĖJO VYRUS NUO NUSIKALSTAMO KARO VEDIMO BŪDO, kuris vyko 1944 m. liepos 12-25 dienomis Šventosios upės šturme, sąmoningai naikinant sovietinius karius tik tam, kad vokiečių kulkosvaidžiams pasibaigtų šoviniai“ - taip man 1970 m. pasakė to kraupaus mūšio liudininkas, gyvenęs prie Šventosios upės buvusiame Domininkavos25 vienkiemyje. Detaliau apie tai ... temoje.

 

 

13ioji tema: Bręsta Gineso rekordas dėl Atminimo naikinimo; pagal pridėtą neaiškią „pažymą“, kurios pabaigoje prieštaravimas dėl „J. Krikštaponio Baltarusijoje“ ir siūloma tyrimus atlikti.

     Bet, deja, jokių tyrimų atlikta taip ir nebuvo. o Atminimui panaikinti sprendimas parašytas, matyt, tos „pažymos?“ neskaičius  nei gen. direktoriui, nei Komisijos nariams?
        Dabar, kaip ir sovietmetyje, pasirodo, reik EZOPINE kalba naudotis, skaitant tokias „pažymas“ anonimines- be autoriaus, kurios pabaigoje PRIEŠTARINGOS žinios perbraukia visus paistalus primeluotus. Juk, paprastai, gale būna mokslinės išvados. O, jeigu vietoje išvadų-apibendrinimų pateiktos prieštaringos žinios, tai, akivaizdu, kad jos ir teisingiausiomis turėtų būti.

     
Tačiau, dabar vykstant Rusijos nusikalstamam karo vedimo būdui  Ukrainoje ir tiek tokiam pačiam-nusikalstamam savų kareivių naikinimui prieš 80 metų prie Šventosios upės, todėl reiktų detaliau ištirti ir dar nepalaiduotų karių vietas - jas deramai perlaiduoti, nors Ukmergės ir Jonavos sovietinių karių kapinėse ir taip po 1.5 tūkstančių palaiduotų.

        Todėl tokio MOBILIZACINIO GENOCIDO formą ar ne galėtų tirti pats genocido tyrimo Centras, kaip vieną iš komunistinio nusikaltimo būdų? 
       Juolab, 2023-11-17 Seime vykusiame tarptautiniame forumui 
„Rezistencijos ir tremčių fenomeno vertinimo“ forume ir jam pristatyti spaudos konferencijoje L. R. Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė26  pranešime kalbėjo apie Rusijos tarptautinius nusikaltimus Ukrainai ir jos nebaudžiamumą kare bei okupacijoje, o to forumo vienas iš vedančiųjų LGGRTC Generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys27  forumo dalyvių sveikinimo žodyje  pabrėžė apie būtinybę aktyviai formuoti bendraeuropinės atminties ir istorijos politiką, komunizmo nusikaltimų naratyvą, pakeliant į aukštesnį lygį, ir prilyginti prie nacizmo nusikaltimo bei Holokausto naratyvams, - kad Europa būtų stipri, ji turi įvertinti ir komunizmo nusikaltimus. Tuo labiau, kad ši konferencija turėjo pavadinimą28 REZISTENCIJOS IR TREMČIŲ FENOMENO VERTINIMAS ŠIANDIENOS LIETUVOS ATMINTIES KULTŪROJE.
        Tačiau iš atminties 
„kultūros“  yra tik pasityčiojimas, kai J. Krikštaponio atvejyje ignoruojamas net elementarus mokslinis principas atminties naikinime nuo sovietų ir nuo nacių  nukentėjusiam asmeniui, pastarąjį nukentėjimą bandžius nuslėpti. Bet tai nepavykus ir pripažinus„tyrimų“ klaidas, tuo labiau naikinamas atminimas, kad nuslėpti klaidas, kurios pažymėtos neaiškios kilmės be jokios autorystės „dokumente“, kaip priede, publikuojamame LGGRTC tinklalapio. Galima tik nuspėti, jog tai plagiatas, viską pažodžiui nukopijavus nuo minėto LII(Lii) istoriko M. Pociaus Pažymos, skirtos Ukmergės konferenciją apgaudinėti. Jos pavadinimas „Istorinė-archyvinė pažyma apie Juozo Krikštaponio (Krištaponio) biografiją ir veiklą“  ir jos10 psl. rašoma: 
     „
Esama prieštaringos informacijos J. Krikštaponio (Krištaponio) šeimos narių atsiminimuose. Jo sesuo Veronika Krikštaponytė-Juodienė atsiminimuose teigė, kad brolis Juozas „visą nacių okupacijos“ laikotarpį slapstėsi nuo vokiečių ir sovietinių partizanų, bet buvo suimtas už konfliktą su vokiečiais restorane ir kelis mėnesius kalėjo Kauno kalėjime(Aukštaitijos partizanų....., p. 217 – 225). Archyviniai duomenys rodo, kad jis iš tiesų buvo suimtas gestapo ir tris mėnesius kalintas Kauno kalėjime (LSSR vidaus reikalų liaudies komisaro gen. mjr. P. Kapralovo 1945 08 29 pažyma SSRS NKVD-NKGB įgaliotiniui Lietuvoje gen. ltn. I. Tkačenkai apie J. Krištaponio nukovimą karinės operacijos metu, LYA, f. K-21, ap. 1, b. 49, l. 199). Sesuo buvo įsitikinusi, kad jį išgelbėjo įtakingų asmenų laidavimas, iš jų ir generolo Stasio Raštikio, su kuriuo buvo susijęs šeimos ryšiais. 
        Tai, kaip matome, nors yra prieštaringa informacija, kuri triuškina apie „J. Krikštaponio Baltarusijoje“ išsigalvojimus, bet vis tiek jam atminimas naikinamas „už slapstymąsi nuo vokiečių?“.
 Juk, jei sesuo įsitikinusi, kad brolį išgelbėjo įtakingų asmenų ir generolo Stasio Raštikio laidavimas, tai tas laidavimas privalo dokumentuose atsispindėti ir jis minėtame LCVA archyve akivaizdžiai matomas, net nespecialistams (tai įsitikinti  galima ... temoje).

     Juolab, užtenka tik SVEIKĄ PROTĄ TURĖTI susirūpinimui, to J. Krikštaponio NKVD-istams svarbumu, kad jie turėjo iškapstyti jo kalinimo pas nacius faktą. Tai turėjo būti itin kruopštus NKVD-istų darbas, naršant po GESTAP-o dokumentus. Tam turėjo būti ir motyvacijas ypatingos, o tas J. Krikštaponio suėmimo-kalinimo ir išlaisvinimo paminėjimas aukštesnei NKVD vyresnybei privalėjo turėti kažkokį ypatingiausią tikslą. Tokią keistenybę pamatytų net vyresnių klasių moksleiviai. Todėl šokiruoja istorikų nesidomėjimas šioje mįslėje.  Be to, paminėta gen. mjr. J. Kapralovo 1945 08 29 pažyma apie J. Krikštaponio nukovimą net po 7,5 mėnesio nuo jo nukovimo, kai toje „pažymoje“ yra smulkiai išdėstyta operatyvinės reikšmės kovos veiksmų labai svarbi ir skubi žinia ( ji  čia ... temoje yra), o ši kovinė svarba  pateikta tik po3 mėnesių ir 21-os dienos, kai hitlerinės Vokietijos nebeliko! 
        
Tai kam tokia 
žinia po karo buvo reikalinga, jei ne generolą S. Raštikį apkaltinti užbanditų vado išlaisvinimą ir taip jį iš Vokietijos parvežti į Maskvą, kaip tai buvo padaryta su generolais Vlasovu ir Kubiliūnu?

             Ar ne todėl skubama naikinti J. Krikštaponiui atminimą, nes jis susijęs yra su generolu S. Raštikiu ar kitaip, Rusijai su juo turint kitokias ypatingas sąskaitas29?  Dar „geriau“ to „dokumento“ 4-tame psl. pabrėžta, kad pagrindinio J. Krikštaponio kaltintojas M. Kačiulis1949 metais, kai atmintimi skųstis nebuvo įmanoma, rodė savo kuopos vadu Baltarusijoje ne J. Krikštaponį, o N. Reikalą. Pastarąjį rodė dar 3 liudininkai. O, tai, pagal aritmetiką  jau yra daugiau liudininkų už N. Reikalą, nei už J. Krikštaponį. Juolab, tame 4-tame psl. parašyta aiškiai taip: 
        
Krikštaponį (Krištaponį) 1941 m. rudenį ėjus 2-osios kuopos vado pareigas mini trys skirtingu laiku apklausti buvę 2-ojo bataliono policininkai: ...“. 
        O, tai labai natūralu, kad J. Krikštaponio tarnybą rudenį rodoma Lietuvoje iki jo suėmimo: tikriausiai, rugsėjo pabaigoje ar
 spalio pačioje pradžioje iki spalio 06 dienos išvykos į Minską? Juolab, apie jo suėmimą niekas iš kariškių galėjo ir nežinoti - tai turėjo būti karinė paslaptis ir liudininkais buvę jojo pavaldiniai galėjo save laikyti „Krištaponio kuopos kariais“, nors jiems Baltarusijoje ir kiti laikinai vadovavo? 
        SKAITYMASIS ĖJUS PAREIGAS, NEĮRODO „vadovavus žudynėms“, ar kitaip konkrečiai „išvykoje“ buvus, nes ir aš 1968 m. sovietinėje kariuomenėje  į dviejų mėnesių komandiruotę treniruočių stovykloms bei varžyboms buvau išvykęs, bet aš vis tiek skaičiausi radarų-aukštimačių tarnybos viršininku ir niekas mano pareigybės nekeitė.

      Be, to, to neaiškaus „dokumento“ 5 psl. parašyta:
        
Aukščiau minėti ir kiti, su 2-uoju batalionu susiję dokumentai rodo, kad 1941 m. spalio – gruodžio mėnesiais ltn. Juozas Krikštaponis (Krištaponis) ir ltn. Nikodemas Reikalas galėjo pakaitom eiti 2-ojo bataliono 2-osios kuopos vado pareigas, todėl aktualu identifikuoti ltn. J. Krikštaponio (Krištaponio) vaidmenį konkrečiuose įvykiuose.“
        Šis parašymas šokiravo 2021-12-03 Ukmergės mokslinės konferencijos dalyvius su neaiškia ir SVEIKU PROTU NESUVOKIAMA pareigų 
„kaita“, kas yra labai nenatūralu, lyg, „J. Krikštaponis būtų atsisakinėjęs vykdyti savo pareigas“ ir todėl jį keitė kitas ...? Tokių nesąmonių kariuomenėje man neteko regėti, kad būtų „pakaitiniai“ vadai, organizacijų „du direktoriai, prezidentai, ...“. 
        Tuo labiau, čia juridiškai korektiškai parašyta, jog „GALĖJO pakaitom eiti ... pareigas“.Tai abejonė - PRIELAIDA, kad „galėjo eiti ...“, nes, galėjo ir neiti ir nėra, matyt, tam įrodymų, ir jųjų M. Pocius (tikriausiai, tai jo autorystė?) minimų „dokumentų“ apie „pakaitą“ nepateikia - slepia (tai paaiškinta bus ... temoje) ir nurodo, kad AKTUALU IDENTIFIKUOTI ltn. J. Krikštaponio ... vaidmenį KONKREČIUOSE ĮVYKIUOSE. Tai labai natūralus pastebėjimas. 
        Bet, deja, 
nieko neidentifikavus, atminimas vis tiek J. Krikštaponiui naikinamas tik pagal prielaidas BE JOKIŲ ĮRODYMŲ.  
        Juolab to 
neaiškaus „dokumento“ 4-tame psl. parašyta: 
        
Kodėl M. Kačiulio parodymai prieštaringi, neaišku, reikalingi papildomi tyrimai.“. Bet, neištyrus pagrindinio kaltintojo keistenybės, irgi NETEISĖTAI naikinamas atminimas.

    Todėl, visumoje pagal šios LGGRTC naujos „pažymos“ (kabutėse, nes autorystės nėra) 4-5psl.  išvardintus privalomus ir neatliktus tyrimus bei pabaigoje (10 psl.) pagal prieštaringas žinias, neigiančias J. Krikštaponio Baltarusijoje buvimą,  atminimo naikinimas įrodo, jog LGGRTC Generalinis direktorius dr. A. Bubnys, priėmęs naikinti J. Krikštaponiui atminimą, tikriausiai, nė neskaitė tos jam pateiktos naujos „pažymos“ svarbiausiųjų akcentų?
        Neskaitė šios 
„pažymos“ labai ilgo pavadinimo taip pavadintos Dekomunizacijos-desovietizacijos komisijos nariai, arba skaitė tik melagingas-apgaulingas iškarpas, „nematydami“ ar nenorėdami matyti paminėtus akcentus, keliančius klausimus ir reikalaujančius iš naujo tikrinti archyvuose duomenis.

 

    P. S.: šis čia mano dėstymas, tai tęsinys ką Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (toliauLŽTKC) 2023-08-16 Prašymo  kopijose informavo L. R. Prezidentą, Seimą, L. R. Generalinę prokuratūrą, Ukmergės rajono savivaldybės tarybos narius bei merą, ... dėl nepagrįstų kaltinimų ... Juozui Krikštaponiui1. Visą tą  informaciją LŽTKC teikė pagal mano atliktus tyrimus, kurią dabar čia papildau, vadovaudamasis Holistiniu (VISUMINIU) principu, o svarbiausius akcentus, greitesniam suvokimui paryškinu.    

 

    Nors Juozas Krikštaponis buvo prieš nacius atlikęs savotišką protestą, už kurį kalėjo kelis mėnesius Kauno kalėjime ir savo giminaičio generolo Stasio Raštikio bei kitų draugų buvo ištrauktas2 iš kalėjimo, o nuo sovietų didvyriškai 1945-01-12 mūšio metu žuvo, kaip Vyčio partizanų apygardos įkūrėjas ir vadas, bet 2023-08-17 Nr. PA-2 sprendimu3 iki š. m. lapkričio18 dienos Ukmergės mieste turėjo būt pašalinti  jam skirti atminimo ženklai, nežiūrint to, jog LŽTKC ir aš asmeniškai ne kartą informavome Lietuvos gyventojų genocido bei rezistencijos tyrimo centrą (toliau LGGRTC, arba Centrą) apie jo nekokybišką J. Krikštaponio biografijos„tyrimą“ su atliktomis grubiausiomis klaidomis. 
       _______________________

__________________________________________________
       
 
1 - Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (toliau LŽTKC) 2023-08-16 Prašymo internetinis adresas:http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/index-papild-prok.htm 

 

-223,5-

       Apie tų klaidų esmę informavau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkęSkirgailę Žalimienę, nes prasidėjo teisminiai ginčai dėl tų ženklų nuėmimo. Todėl tai, ką čia plačiau dėstau, kaip KONCEPCIJĄ apie LGGRTC galimų klaidų esmę galima susipažinti su tik 2-jų psl. apimties sutrumpintai pateikta šia -http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/index-admin-teis.htm informacija. 
        Šiuo metu Vyriausiasis administracinis teismas 2023-11-08 sprendimu gražino bylą svarstyti į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir šis klausimas bus svarstomas eI2-12373-860/2023byloje.
         Tačiau ne pašventinto akmens ir geležinio Didvyrio bareljefo bei jo užrašo klausimas aktualiausias dabar turėtų būti. 
        Svarbiausia yra tai, kad kitais metais minėsime Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 150-mečio jubiliejų. Tai, 
kaip atrodys Lietuva prieš pasaulį, su šio Prezidento sūnėno sveiku protu nesuvokiamu istorikų 
kaltinamu,  kai to nedarė net KGB specialistai-kriminalistai? Juk,  tie KGB-istai, turintys dar ir psichologinį pasirengimą, po visų visų liudininkų tardymų bei apklausų, vykdytų nuo pokario  iki 1982 m. - nustatė, kad 2/12 bataliono Juozo Krikštaponio 2-ajai kuopai nuo 1941 m. spalio mėnesio Baltarusijoje vadovavo vyr. leitenantas Nikodemas Reikalas, sūnus Simono, gimęs 1907 m. ir nustatyta JAV gyvenęs?  s4

2 - Žinias apie J. Krikštaponio išlaisvinimą iš kalėjimo 1990 m. liepos mėnesyje Šiluose (Panevėžio rajone; netoli A. Smetonos ir J. Krikštaponio gimtinės Užulėnio) suteikė jojo sesuo Veronika Krikštaponytė-Juodienė kraštotyrininkui Romui Kauniečiui, kuris man dar neredaguotus - tik nuo magnetofono įrašytus atsiuntė ir aš juos paskelbiau - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/index-sesers-pasakojimai.htm , kuriuose yra pasakymas: Juozą suėmė ir tiesiai įkalėjimą Kaunan nuvežė. Nežinia, kuo būtų viskas pasibaigę, bet ir Kaune jis turėjo gerų draugų. Dar Raštikis tebebuvo, o Raštikis buvo vedęs mūsų pusseserę Eleną Smetonaitę   ... Po keleto mėnesių jį draugai ištraukė iš kalėjimo. Grįžo į tėviškę, Užulėnio vienkiemį - Pabarninį, kur gyveno mūsų šeima. Namuose visą vokiečių okupacijos laikotarpį slapstėsi, dieną niekur viešai nesirodydavo. ...

___________________________________________________________
         

        3 -  
LGGRTC generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio  2023-08-17 Nr. PA-2 sprendimas nuimti J, Krikštaponiui bareljefą ir ... , pagal prie jo pateiktą anoniminę "pažymą"; kaip ir logiškai neteisėtas - LOGINIO neteisėtumo paaiškinimas tekste...) kurio internetinė nuoroda:     http://www.genocid.lt/UserFiles/File/Draudimas/Sprendimai/20230817_sprendimas_krikstaponis.pdf 
   
     4 - Pagal 1941-10-06 A. Impulevičiaus įsakymą Nr. 42, skirtą išvykai į Minską KGB tardytojų-tyrėjų sudarytas 2/12 bataliono 2-osios kuopos karių Sąrašas su prasidedančiu kuopos vado, nurodyta VIENASKAITOJE pareigybe ir nurodytomis dvejomis pavardėmis: 
                a) J. Krištaponio ("KriŠtaponio") su klaidingu 
„Karolis“ tėvavardžiu, nes paauglystėje J. KriKštaponiui buvo pakeista pavardė ir KGB-istai to nežinoję,  jam surado kitą „tėvą“; tose vietose fiksuotą e-pavelde. 
                b) Tame Sąraše juodai ant balto, J. Krikštaponį išvykai į Minską keičia Nikodemas Reikalas, kuris KGB-istų-specialistų nustatytas, akivaizdžiai, pagal liudininkų parodymus. Šio pilno pirmo puslapio Sąrašo vaizdo internetinis adresas:
 http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/saras-impul.jpg  P. S.:  Tame KGB dokumente nurodyta J. Krikštaponio 2-osios kuopos vado pareigybės pavadinime VIENASKAITOS formoje įrodo, jog į Minską išvyko tik J. Krikštaponį pavadavęs N. Reikalas ir J. Krikštaponis ten būti negalėjo - LGGRTC istorikų išsigalvojimas įrodo, kad nemokėta perskaityti šio dokumento.

 

-224,5-

Todėl iškyla du klausimai retoriniai tokie:    

     Kokią istorikai turi „teisę“ kvestionuoti žymiai kompetentingesnių tyrėjų atliktus tyrimus, betarpiškai klausinėjusius gyvus liudininkus ir jiems matant, kas meluoja, o kas teisybę sako? Kodėl J. Krikštaponio apšmeižimui reikėjo pasirinkti aiškiai atsitiktinai meluojančius tik 3 „liudininkus“, kai nemeluojančiųjų (Nikodemą Reikalą rodžiusių) yra žymiai, o gal, ir daug kartų daugiau? 

     Juolab, KGB privalėjo matyti J. Krikštaponio kalinimo dokumentus, arba, bent, apie juos; galimai išvežtus į Maskvą, turėjo žinoti, nes; net NKVD 1945-08-29 konstatavo5, jog J. Krikštaponis nacių buvo suimtas ir 3 mėnesius kalintas Kauno kalėjime. Aišku, kad tą žinią „ne iš lubų“, o iš dokumentų ėmė. Tuo labiau, šokiruojančiai keistas tas NKVD generolo Kapralovo raštelis, kuris istorikų visai netirtas. O jis turi požymius, jog  sąmoningai  yra nutylėta J. Krikštaponio kalinimo data, nes 1941-ieji suėmimo-kalinimo metai buvo netinkami apkaltinti generolą Stasį Raštikį už „banditų gaujos“ vado J. Krikštaponio išlaisvinimą iš nacių kalėjimo, todėl ... (tęsinys ... temoje)

 

    Tai didelių tikimybių hipotezė, kuri gali patvirtinti to kalinimo-išlaisvinimo dokumentų išvežimo priežastį iš Lietuvos, kurių dalis su aiškiais išlaisvinimui iš kalėjimo simptomais saugomi Lietuvos centriniame valstybiniame archyve (toliau LCVA), kuriuos aš nufotografavau ir čia žemiau aprašau.  
        Bet, deja, nesuprantamai LGGRTC ne tik netyrinėjo ir ignoravo J. Krikštaponio nukentėjimo nuo nacių fakto, bet, ir su 2014-12-19 rašt
u6 Nr. 13R-300 L. R. Generalinei prokuratūrai, nutylėdama šio apskundžiamojo asmens labai svarbų biografijos tarpsnį, galimai apgaudinėjo šios įstaigos teisininkus. Ir taip buvo padaryta tam, kad su šiuo šmeižtu „pagerbti“ didvyriškosios žūties 70-mečio jubiliejų, iki kurio belikę tada buvo mažiau nei mėnuo. Juolab, toks politinis „sutapimas“ šio Centro organizuojamoje galimai šmeižimo kampanijoje „vainikavosi“  aukščiau paminėtas J. Krikštaponio atminties Ukmergėje šalinimui 

      ___________________________________________________________
        
5 -   šokiruojančio turinio ir aplinkybių NKVD generolo Kapralovo raštelis apie J. Krikštaponio būrio sunaikinimą su visomis operatyvinėmis labai skubios žinios 1945-01-12 būrio sunaikinimo smulkmenomis, kaip apie vokiečių desanto bandymą užmegzti radijo ryšį su J. Krikštaponio būriu ir kitomis labai svarbiomis karinėmis smulkmenomis, kai tuo metu vokiečiai iš Klaipėdos link Kretingos vykdė kontrpuolimą, o ši labai skubi informacija buvo perduota po 7,5 mėnesio, arba po 3  mėnesių ir 21-os dienos, kai nebeliko hitlerinės Vokietijos, dėl ko drąsiai galima teigti, kad šis NKVD raštelis buvo skirtas generolui S. Raštikiui apkaltinti už J. Krikštaponio išlaisvinimą. Jojo internetinis adresas:       
     https://www.facebook.com/photo/?fbid=6206066992766947&set=a.153490474691326 - tai 2021-08-28 mano pirmą kartą paskelbta vieša žinia apie šį raštelį, kurį nufotografavau Ypatingajame archyve pagal tekste nurodytos Vikipedijoje ir Enciklopedijoje paskelbto to dokumento   
        6 -  
LGRTC 2014-12-19 raštas Nr. 13R-300 L. R. Generalinei prokuratūrai, kuriuo buvo bandyta apskųsti  J. Krikštaponį,  su prie jo pridėta "pažyma", nuslepiančia skundžiamojo asmens nuo nacių nukentėjimo faktą. To rašto ir "pažymos" internetinis adresashttp://genocid.lt/UserFiles/File/Titulinis/2016/20160210_krikstaponis_02.pdf archyvinį adresą.

 

-225,7- 

 

numatytas 2023-08-17 terminas, kuris „sutapo“ su J. Krikštaponio bendražygio - Lietuvos Laisvės Armijos (toliau LLA) įkūrėjo  Kazimiero VEVERSKIO 110-tosiomis gimimo metinėmis, kuris, beje, žuvo dviem savaitėm anksčiau, nei J. Krikštaponis, o pastarasis irgi buvo LLA steigėju.
    Kadangi šiuo metu Ukrainoje labai sunkiomis sąlygomis vyksta karas, todėl šį tyrimą nesu išbaigęs - teikiu tik, kas pastebėta. Bet šio karo situacijoje  NUSISTAČIUSIOJO PRIEŠ DVEJUS TOTALITARINIUS RĖŽIMUS
 ASMENS NIEKINIMAS ir nuo abiejų rėžimų nukentėjusiojo, sąmoningai slepiant pirmąjį nukentėjimą, yra net pavojingas Valstybei, nes artėjantis prieš antrąją sovietinę okupaciją pasipriešinimo pradžios 80-metis yra labai susijęs su dabartiniais įvykiais Ukrainoje ir ypatingai su dabar Rusijos nusikalstamais karo vedimo būdais.

   Apie dar labai mažai žinomą prie Šventosios upės tragediją ir jos sąsajas su Ukrainos tragedija plačiau  pateikiu ...  
        Jeigu dabar  nebūtų karo Ukrainoje, manau, kad, net ir Žydų bendruomenės būtų siūliusios J. Krikštaponiui 
naujovišką įamžinimą ir net atsiprašymą. Tam Ukmergės savivaldybė inicijavo ir paskelbė  PRADEDANTI  VIEŠŲ mokslinių konferencijų DISKUSIJŲ CIKLĄ11  dėl Juozo Krikštaponio asmens biografijos.
         Bet, deja, po pirmosios 2021-12-03 konferencijos prasidėjo Kalėdų-Naujųjų metų linksmybės ir Žiemos olimpinės varžybos Kinijoje, kurios ir tapo skirtomis karui pradėti. Todėl Olimpinių varžybų uždarymo metu Facebook soc. tinkle ir pradėjau Holistinę tem
ą12 , skirtą po3-jų dienų prasidėsiančiam karui, jo problemą perpindamas su J. Krikštaponio problema kaimyninėje Ukmergės savivaldybėje ir tą temą pradėjau, su nuotrauka prieš 10 metų Jonavos centre pagerbiant Maidano įvykių tada 8-metį. Tas Maidano įvykių sutapimas ir ženklino karo pradžią, kuriai paskyriau tą temą to karo pradžios sekimui, nes buvau ruoštas karui Vietname, bet dėka Kinijos, mūsų karių ten nesiuntė, Todėl istorijai - ateinančioms kartoms, pradėjus sekti įvykius Ukrainoje (ten mano močiutės ir mano tėvo Gimtinė) ir todėl nutraukiau Krikštaponio biografijos tyrimus, nors jie šokiravo po pirmosios Ukmergės konferencijos - netikėjau, kad Istorijos institutas su Centru užsiims melu  - grubiai pažeidinės 8-tąjį Dievo įsakymą. Manau, kad su šiuo Dievo įsakymo ignoravimu, pasibaigia ir mokslas, ISTORIJA TAMPA JAU NE MOKSLU, O PIKTYBINĖS RELIGIJOS SEKTA, kurios gijos tysta net į Teisingumo ministerijos vieną religijų klausimų kabinetą, apie ką   .
 

 

 

 

 

 
 

14-toji tema: J. Krikštaponiui atminimo šalinimo naudingumą Rusijos invazijai Ukrainoje byloja prie to šalinimo reikalavimo pridėta rusofašistinės Z raidės provokacija

   Tada (2023-06-08) nerimą sukėlė karo Ukrainoje įkarščio metu; Ukmergės Pivonijos šilo Holokausto aukų vietoje pastovių-neaiškių provokacijų „aukščiausioji viršūnė“ - 2-ame pav.: matoma Z raidės provokacija. Ypač, tada mįslingu tapo Lietuvos Žydų bendruomenės tinklalapyje (į tą tinklalapį nueiti galima pagal internetinį adresąhttps://www.lzb.lt/2023/06/09/faina-kukliansky-lietvos-zydu-litvaku-bendruomene-ragina-nukelti-paminkla-zydsaudziui-krikstaponiui/ https://web.archive.org/web/20141222112453/http:/www.llks.lt/Varpo%20straipsniai/Ceponis%20apie%20Krikstaponi.html) su rusofašistiniu „Z“ ženklu  raginimas J. Krikštaponiui nuimti paminklą:

-227-

 

214 pav.: pagrindinė LŽB tinklalapio straipsnio nuotrauka

        Svarbiausia,  J. Krikštaponis prieš 80 metų buvo iniciatoriumi kovos prieš rusiškąjį kumunistfašistinį Lietuvos antrąjį puolimą,  prieš kurį dabar Kremlius atlieką tą pačią invazijos tąsą jau Ukrainoje su užpuolimo rusofašistiniu Z simboliu! 
        
Taigi,  po Žydų bendruomenės nuotrauką (šviesiai mėlynai pabraukta autorystė) parašymo, neva, dėl „vandalų“ ir dėl „išniekinimo“ galima labai paabejoti, nes Z raidė yra šviežiai užpiešta - neapdulkėjusi, o žvakutės tvarkingai sudėtos, uždegtos - aiškiai matosi   liepsnelės bei pilnos vaško. Tokios apdengtos stikle žvakės parafiną turi pilnai sudeginti ir tada vėjas turėtų jas išmėtyti-apversti. Bet jos šviežiai padėtos ant senų-sausų lapų. Todėl akivaizdžiai kaltinimas savivaldybei demagogiškas, dėl neva, dėl „nesutvarkomos“ aplinkos, jei nuotraukoje šviežiai uždegtos žvakutes ir, dar šviečiančias nufotografuotas ! ! !   Jųjų švytėjimo įsitikinimui, galima nueitiį originalo raiškesnės nuotraukos fragmentą, kuris yra internetiniame adresehttps://www.facebook.com/photo/?fbid=700393322100159&set=pcb.700393702100121 :

Prašome pažvelgti į Paneriuose memorialo išniekinimą su  ta pačia Z raide!

215 pav.: Paneriuose  2022 m. buvo išniekinta aplinka rusofašistiniais ženklais. Galima pasididint ir prasiplėsti

O kodėl  internete nėra apie aukščiau 214pav.: matomą Pivonijos šile rusifašistinių ženklų paišymą? Kodėl tai nuo visuomenės slepiama?

     Normaliai, Lietuvos pilietis, pamatęs nedraugiškos šalies atliktą provokaciją, privalo nedelsiant pranešti policijai, jau nekalbant apie tai, kai pamato žvakeles šviečiančias tai Z raidei pagerbti. Tada, kol pėdos provokatoriaus neataušo, nesunku operatyviai ir nustatyti.


216 pav.:
 išdidinta nuotrauka liepsnelėms ir parafinui stiklinėse įžiūrėti

 Pagal jokius „įstatymus“ ne galima savivaldybę kaltinti „nesutvarkant“ (nenurenkant žvakelių!), jei jos pilnos parafino!Be to, panašu, jog žvakės uždegtos visai ne Holokaustui, o „spec. operacijai“ Ukrainoje pabrėžti! Tai, ar ne Kremliaus reikalavimas su „Z“ reikalavimu Lietuvos Didvyriui pašalinti paminklą? Ar buvo  iš karto kreiptasi į policiją - ar nuo žvakelių paimti pirštų antspaudaiKodėl net žiniasklaidai nėra pranešta  apie šį politinį rusofašistinį aktą? Juk, lygiai tokie patys rusonacistiniai ženklai buvo 2022-04-04 išpiešti Paneriuose Holokaustui atminti memoriale. O per GOOGLĘ negalima internete aptikti Pivonijos šile rusofašistinės provokacijos užsiminimo! Negi pagal vienodą braižą negalima specialistams nustatyti? Kodėl nutylėta - visuomenė neinformuota?

-228-

 

 Tai, ar buvo pranešta, kodėl policija nesurado, kodėl visuomenei nepranešta ir kodėl visuomenė negalėjo padėti, kaip padėjo prieš metus dėl pagrobtos mergaitės?

Negi ne aišku, kad Z raidės paišytojas gal išdėstė tas žvakes ir jas uždegė? Negi „neaišku“, kad jos nufotografuotos; tik, tik; po to ženklo nupiešimo ir tų žvakių išdėstymo? Aš  217 pav raudonai mažytes rodyklytes ties liepsnelėmis ir šauktuką raudoną tuščiavidurį užpiešiau. 

-229-

 


217 pav.: 
šį KOLIAŽĄ galima labai stipriai išsididinti. ir perskaityti, kas parašyta po neteisėtu J. Krikštaponio parašu, ištyrinėjant net jo parašą, ir to parašo registraciją ne jo ranka (ne jo braižu) parašytu, įrodančiu, kad ne Minske pasirašė, o A. Impulevičiaus viza dėta net po 3-jų - 4-ių dienų atlikta, tikriausiai, laukiant, kol iš Minsko į Kauną ir atgal bus suvažinėta? Be to, VISUS ŠOKIRUOTI PRIVALO ANT TUŠČIO LAPO PARAŠAI SUDĖTI, prieštaraujant raštvedybos taisyklėms ar logikai (kitoje - nugarinėje Raporto pusėje), akivaizdžiai tam, kad J. Krikštaponį apgauti, nes jis ne savam pavaldiniui neturėjo jokios teisės tarpininkauti.  To išdidinto koliažo internetinis adresas yra http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/z-kukliansky-krikstap-koliaz.jpg Apie šį J. Klimavičiaus Raporto akibrokštą tik aš pamačiau, nes buvau archyve, fotografavau ir studijavau-tyrinėjau ilgai, o pagrindinis istorikas-kaltintojas, aplamai nebuvo archyve ir to klastoto dokumento nė nematė.

 

15-toji tema: 2014 metais LGGRTC vadovybė ignoravo Pasipriešinimo dalyvių (Rezistentų) teisės komisijos pasiūlymą pateikti J. Krikštaponį charakterizuojančius duomenis.

        Teisinėje praktikoje, kai skundžiamas asmuo, tai visad pateikiami tą asmenį charakterizuojantys duomenys, nepraleidžiant ir jo gerųjų savybių. Bet, deja, Juozo Krikštaponio atvejyje, LGGRTC jį L. R. Generalinei prokuratūrai apskųsdama, 2014metais ne tik  praleido-nuslėpė nuo teisininkų labai svarbų jo asmenybę charakterizuojantį - nukentėjimo nuo nacių faktą, bet teisininkams neparodė ir kitų pačių svarbiausių jo asmenybę charakterizuojančių bruožų. Jo oficialioje biografijoje LGGRTC net nepamini, kad jis praėjo konkursą važiuoti mokytis į sustiprintą - geriausią Lietuvoje Rygiškių Jono Marijampolės gimnaziją. O, tai nuslėpus, nuslėptos tapo ir joje išugdytos ypatingos savybės, dėl kurių jis tapo fizinio lavinimo instruktoriumi - net nepaminėta, kaip ir kodėl jis juo tapo, nes per jas teisininkai ir pedagogai gali spręsti, ar tokį asmenį galima įtraukti į nusikaltimus. Juolab, nuslėpus jojo teisinį išsilavinimą, bei sporto pomėgį, sportavus kartu su žydų bendruomenės asmenimis - dėl įsitraukimo į jųjų naikinimą; - kiekvienas blaiviai mąstantis paabejotų.

-230-

 


            Viena iš svarbiausių kertinių klaustukų yra jo karinis laipsnis, kuris šokiruojantis yra 1941 metais, kaip, neva, tik leitenantas, vadovaujant kuopai, kai tai yra jau kapitono lygio pareigybė. Taip, kad, akivaizdu, jog J. Krikštaponiui vadovybė seniai buvo skolinga dėl laipsnio pakėlimo. Ne atsitiktinai  sesuo minėjo, jog jam kapitono laipsnis buvo suteiktas dar 1939 metais: 

 
 

 

  2184 pav.: ištrauka iš 219 pav.:  matomo straipsnio, pabrėžiančio Juozo mokymąsi sustiprintoje mokykloje ir buvus  žymiu lengvaatlečiu-metiku bei siekiu toliau mokytis 

 


219 pav.:    ištrauka iš kraštotyrininkės Audronės Astrauskaitės 2009-11-25 straipsnio XXI-amžiaus leidinioapie J. Krikštaponio kaimyno-ryšininko Mykolo Dirsės irsesers Veronikos atsiminimų ir to straipsnio internetinis adresas yra:  

                                              https://web.archive.org/web/20141222151402/http:/www.xxiamzius.lt/numeriai/2009/11/25/atmi_04.html  

    Šiuos atsiminimus užrašė iki 2004 metų Šilų bibliotekoje dirbusi kraštotyrininkėAudronė Astrauskaitė, kuri pastoviai bendraudavo su Veronika Krikštaponyte-Juodiene  ir pastoviai juos prisiminimus užrašinėjo  praėjusio ir šio tūkstantmečio sandūroje.

        Ir kai šių sesers pasakojimų istorikai-skeptikai, įsitikinę dėl, neva, artimųjų „ne tiesos“, tai, kažkodėl tie „specialistai?“ net nepatikrino sesers užsiminimo dėl brolio sportavimo. Iš jos pasakojimo galima buvo susidaryti įspūdį, kad tai kokios nors „žinybinės“-kariuomenės respublikinės varžybos, kaip prie sovietų buvo įprasta jomis girtis. 
        Bet, deja, pažvelkime į istorinius Lietuvos lengvosios
 atletikos 100-mečio čempionatų prizininkų suvestines kiekvienai rungčiai:

 

46 220 pav.: galima pasididinti

    Taigi, kaip matome, J. Krikštaponis dalyvaudavo aukščiausio lygio Lietuvos čempionatuose su garsiausiais Lietuvos lengvaatlečiais - buvusiais savo bendramoksliais, kaip su didžiausia Lietuvos sporto garsenybe Stasiu Šačkumi, kurį vėliau lenkė J. Krikštaponis ir sovietinių laikų Tautinio Atgimimo legenda - nuo XIX amžiaus Skriaudžių ansamblio įkūrėjo sūnus Leonas Puskunigis, bei kiti, įėję į garbingą Lietuvos sporto istoriją. Matome, jog  po Lietuvos rekordininko Stasio Šačkaus, J. Krikštaponis savo laiku  turėjo 2-trą rezultatą Lietuvoje, o pokaryje tik 1948 m. garsusis V. Mikėnas priartėjo prie J. Krikštaponio lygio. 
        Vadinasi, sesuo nei kiek neįsigalvojo, o tik labai kukliai jo nuopelnus paminėjo, net visai nepaminėjusi, jog jos brolis buvo du kartus Lietuvos čempionu ir disko metime.
        Na, o sesers paminėtame rutulio stūmime:


47 221 pav
.: galima pasididinti

     Ir čia matome, jog sesuo net nepamini brolį; kaip gimnazistą (nepilnametį) tarp suaugusiųjų tapusį rutulio stūmimo Lietuvos vicečempionu. Jojo 13,09 m. rezultatas, priartėjęs prie dabartinio pirmojo atskyrio lygio, tada irgi buvo antras ir lenkė garsiausią gimnazijos sporto organizatorių S. Šačkų, kuris su L. Puskunigiu tapo Sporto Rūmų (Sporto universiteto) kūrėjais bei jo dėstytojais. Jame galėjo kursus lankyti ir J. Krikštaponis, kaip vienas pirmųjų kariuomenės Fizinio lavinimo instruktorius. Juolab, gimnazistai trenerių tada neturėjo, sportą kūrė patys, skaitydami literatūrą ir sukūrę berniukų/mergaičių sporto klubus: Vaidotas bei Mirgą, tie klubai rengė spektaklius istorinėmis temomis ir iš žiūrovų už surinktus pinigus pirkosi inventorių sportui. Tai buvo Humanistinės pedagogikos rezultatas, kuri per sovietmečio Autoritarinės pedagogikos perlenkimus buvo nepelnytai pamiršta ši puikiausios motyvacijos saviugdos metodika, kuri deramai net iki dabar neatkurta.

      Jau vien tai, kad J. Krikštaponis pateko į sustiprintą gimnaziją ir joje tapo garsiu sportininku, tai jau yra įrodymas, kad jo karjeroje 1939 m. kapitono laipsnio gavimas gali būti visai realus dalykas, nors kai kurie istorikai prieštarauja, sakydami, kad prezidento A. Smetonos įsakymuose tokios pavardės nėra, įsakymai numeruoti ir dingti negalėjo, o J. Krikštaponio pavardė yra L. e. Kariuomenės vado p. Div. generolo VITKAUSKO ir Kariuomenės Štabo  viršininko Div. generolo Pundzevičiaus 1940 m. kovo mėn. 27 d. įsakyme Nr. 13 leidžiama laikyti egzaminusegzamVitkauskoĮSAKaukštesnei vietai užimti, kur tie egzaminai turėjo įvykti iki tų metų spalių 15 d.. Bet, deja, įvykus sovietinei okupacijai ir, ypač, išdavikiškose pozicijose buvusio Vitkausko dokumentas, su išvardintais 78-iais leitenantais, tarp kurių 36-tuoju minimas iš Karo mokyklos KriKštaponis Juozas, gali būti RAŠTVEDYBIŠKAI NEPATIKIMAS, nesneįprastai ir neteisingai įrašyta jo tikroji pavardė su raide K šaknyje, su kuria jis gimė ir vėliau ji buvo pakeista, pametus tą K raidę.


46  222 pav.:
 neteisingas tikros J. Krikštaponio pavardės parašymo labai retas atvejis aukščiau paminėtame egzaminų rengimo įsakyme gali byloti apie nelabai tvarkingą raštvedybos vedimą, galimai, nežinant, kad jam buvo pakeltas laipsnis.

    Pagal minėtos kraštotyrininkės A. Astrauskaitės įsitikinimą, ir jojo sesuo Veronika lyg ir laikė save „Krištaponyte“ - ne taip, kaip jos tėvo ir mamos tikros pavardės, nors jos dukros Artemida ir Regina man sakė, jog savo mamos mergautinės dokumentų nematė ir tikrosios jos pavardės nežino. O kaip LII(Lii) ir LGGRTC apie tai nusišnekėjo, aprašyta  ... temoje.
 
  
 ______________________________________________________________________

    egzamVitkauskoĮSAK - Kariuomenės vado įsakymas Nr. 13 (LCVA F. R-222, ap. 1, b. 2) - nuotraukas to įsakymo Facebook soc. tinkle pateikė LGGRTC istorikas Gintautas Miknevičius pagal internetinį adresą https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=695775426067579&id=100069053835200&comment_id=926182632512626&reply_comment_id
=
887654263102695&notif_id=1708549798376219&notif_t=comment_mention&ref=notif
   (P.S.: ties raudonais skaičiais reikia panaikinti tarpą, o jeigu Facebook-o nustatymai nerodys Gintauto Miknevičiaus komentarų su jo nuotraukomis, tai tada temos pradžioje reikia pakeisti AKTUALIAUSIUS komentarus į VISUS komentarus)

 

-231,8-


        Taigi, dėl J. Krikštaponio kapitono laipsnio; gauto prieš karą, NEGI VISI SUSITARĘ MELUOTI GALĖJO, kai sesuo į magnetofoną kraštotyrininkui R. Kauniečiui įrašė, jog brolis turėjo kapitono laipsnį, visai neminėdama Baltarusijos? O kraštotyrininkei A. Astrauskaitei su kitu liudininku M. Dirse jau po jo 2008 m. mirties; abiejų interviu apibendrinime atsiranda  net 1939 m.  to laipsnio suteikimo paminėjimas. Tada (2009 metais iki 2011 m. vasario pabaigos, kai sesuo Veronika numirė ir iki balandžio 11 d. minėto E. Balčiūno straipsnio) pasakos apie 
J. Krikštaponio Baltarusijoje“ buvimą dar niekas negirdėjo, todėl artimuosius įtarti „ne tiesą“ sakant, nėra pagrindo. Juolab, visi kaimynai, pagal šios kraštotyrininkės įspūdžius, Krikštaponius visi laikė labai šviesiais - teisingais žmonėmis.
        Dar svarbiau, kad 
taip pat ir Partizanai J. Krikštaponį vadino irgi tik kapitonu. Taip, kad jau čia kolektyviniu išsigalvojimu“ neapkaltinsi žmonių, kai jie, net nežinodami apie „jo Baltarusijoje“ buvimą, kapitonu vadino. Be to, žmonės turėjo matyti J. Krikštaponio karinę aprangą, ir jo nebūtų vadinę „kapitonu“, jei aprangos ženklai būtų tik leitenanto. Juolab, jei iš kalėjimo parėjo 1941-1942 m. m. sandūroje, net neužsukdamas į batalioną Minske, tai akivaizdu, jog laipsnį galėjo turėti tik iš prieškario laiko, ir ką bei ko  istorikai ar „nemato“, ar čia kažkas neaiškiai suvelta, čia žemiau ... pateikiu. 
        (P.S.: čia dar galutinės išvados daryti nesiruošiu, nes čia yra dar daug nežinomųjų. Bet, vis tiek, 
jei ir 
neatsirastų prieškario dokumentų, tai  ir tas 1941 m. gruodžio 19 d. A. Impulevičiaus teikimas kapitono laipsniui turėtų būtų kaip senos skolos gražinimas, juolab, jei ne GESTAP-ui įtikinti dėl būtinybės iš kalėjimo paleisti.)
        Be, to, kad tada ir paauglys M. Dirsė, būdamas Partizanų ryšininku, pagal aprangą gal irgi turėjo skirti karininkų laipsnius? Gal  ir jis galėjo matyti Juozą; 1939 m. į kaimą atvažiavusį su kapitono apranga?
        
Aišku, skeptiški karo „specialistai“ (nematantys, kad jų tarpe yra kolega, neskiriantis kario nuo karininko) tvirtins, jog, neva, „nebuvo pagrindo suteikti, nes tik būriui vadovavo“, o jam vadovauti yra tik leitenanto lygio pareigybė. Bet ir į 2/12Savisaugos batalioną kuopai buvo priimtas vadovauti irgi ne aišku, kodėl neturint kapitono laipsnio? Gal todėl, J. Krikštaponiui patekus į kalėjimą, per minėtą melagingą J. Klimavičiaus Raportą, kaip, neva, „nėra kam kuopai vadovauti“, ar iš vokiečių (iš GESTAP-o) išprašymui negalėjo būti kliūtis, kad kuopai vadovauti leitenantas negali? Kokios buvo pas vokiečius nuostatos laipsnių ir pareigybių neatitikimams? Tai, gal J. Krikštaponiui ir teko kalėjime, kur tai, iki šv. Kalėdų - Naujų metų būti, kol oficialiai nebuvo atstatytas jam priklausantis kapitono laipsnis? Be to, J. Krikštaponiui Pakėlimo lape siūlymas suteikti kapitono laipsnį, panašu, kad ir liko tik siūlymu, nes batalione nėra, kaip ir išlikusio jokio įsakymo jam suteikti kapitono laipsnį, nors kitiems yra. Tai ir yra požymis, kad po kalėjimo, negrįžusiam į batalioną, - tas kapitono laipsnis ir nebuvo suteiktas, arba neteiktas, nes jį jau turėjo nuo 1939-tų metų, kaip sesuo minėjo? ( Tai HIPOTEZĖ) O, kad po Naujųjų metų buvo paleistas, tai įrodo 1942 m. sausio-vasario mėnesyje Vilniuje J. Krikštaponio dalyvavimas skyrybų su žmona teisme.  
        Minėta 
labai ilgo internetinio adreso nuoroda    ir ginčo su G. Miknevčiumi neaišku kieno ištrinti komentarai       

       Na, o dėl J. Krikštaponio, tai VISUMOJE reikia jo biografiją tyrinėti ir matyti, kad jis Kariuomenei buvo nusipelnęs seniai, kurią garsino Lietuvoje ir už jos ribų, tapdamas daugkartiniu Lietuvos čempionu bei prizininku ir prizininku net Tarptautinėse varžybose. Be to, jis galėjo būti vienas iš pirmųjų kariuomenėje Fizinio ugdymo kvalifikuotu specialistu, galimai Sporto rūmuose (dabar ten Sporto universitetas) teorinį parengimą praėjęs ir tą teorinį parengimą galėjo skleisti karininkų ar puskarininkių tarpe? Aišku, tai spėlioju, bet pagrindas tam labai svarus, nes jojo varžovais buvo Sporto rūmų kūrėjasStasys Šačkus, kuris absoliučiai geriausiu sportininku buvo ir Berlyno sporto universitetą buvo baigęs, ir tokį patį kūrė Kaune. Jame dėstytoju dirbo ir jo bendramokslis, ir intensyvus varžovas Leonas Puskunigis, kuris parengė sovietmetyje pirmąją planetos rekordininkę Birutę Zalagaitytė Kaledienę bei mėtymų teoriją LVKKI perdavė J. Krikštaponio kaimynui - J. Krikštaponio rinktinės kovotojų bei vado sūnėnui Algimantui Baltušnikui, kuris buvo du kartus Sovietų Sąjungos rekordininku disko metimo varžybose, ir kuris tapdamas treneriu, perdavė aukšto meistriškumo estafetę disko metime bei rutulio stūmime. Apie tai detaliau ... temoje.

 

-235-

 

16-toji tema:Kaip 2014-2015 metais LGGRTC  bandė kvailinti LR Generalinę prokuratūrą

 

     Nors Centro 2014-12-19 Generalinė prokuratūra ir buvo apgaudinėjama, nuslėpus J. Krikštaponio kalinimą Kauno kalėjime, bet teisininkai 2015-01-22 raštu Centrui Nr. 17.2-829 vis tiek atmetėatmetėPROKURORAI J. Krikštaponiui kaltinimus, išvardinus didžiulį pluoštą svarbių priežasčių, kurios susivedė į pagrindinę priežastį, jog NĖRA OBJEKTYVIŲ DUOMENŲLLKSkonkrečiai, kaltinimui. 
        Bet, nežiūrint to, LRT per tuos 10 metų nesuskaičiuojama kartų šmeižė prieš Lietuvos gyventojus Ukmergės savivaldybę, nors teisininkai minėtame dideliame rašte pagrindinę atmetimo priežastį paminėjo, jog MIRUSIAJAM BYLOS NEKELIAMOS.  Bet, deja, matyt, LGGRTC istoriko dėka žiniasklaida ir Lietuvos žydų bendruomenė (toliau LŽB) galimai buvo apgaudinėjamos ir todėl prasidėjo piktinimaisi, kad, mirusįjį negalima kaltinti. Todėl pasidarė panašu, jog 
Lietuvai iki teisinės valstybės dar toli, jei žiniasklaida gali tyčiotis iš teisininkų išvadų. Juolab, kyla ir istorikų teisinio išprusimo problema, jei jau pačių elementariausių žmogiškųjų etinių normų nepaiso, nors aukštosiose mokyklose visoms specialybėms buvo dėstomi teisiniai pagrindai. 
        Tuo labiau, kad Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Žydrūno Radišausko buvo aiškiai išvardinta, kodėl mirusiajam negalima kelti bylos, ne tik, kad miręs negali apsiginti - pateikti niekam nežinomas išteisinančiąsias aplinkybes, bet ir aplamai, buvo išaiškinta, kokie liudininkai gali būti pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau ABTĮ) straipsniuose aplinkybės, kuriose turi būti pridedami priedai, kaip liudininkų gyvenamos vietos bei kitų įrodymų buvimo vieta, kurios nebuvo nurodytos. 
      O, kai nežinai, kur gyvena liudininkas, tai kokį  galima 
„tyrimą“ atlikti, kai negalima patikrinti jo „liudijimo“, kad ir per gimines-artimuosius, jam numirus? (Nežinau, ar fantazuoju, bet kaip kraštotyrininkas, tikrai, tai daryčiau, kad įsitikinti liudijimo ...?) Be to, reikalingas irskundžiamasis aktas ir dokumentai, bet LGGRTC pateikė tik pažymą (jai kabučių šį kart neuždėjau, nes teisininkai irgi neuždėjo, nes , matyt, nežinojo, kad jie Centro apgaudinėjami buvo, ne viską surašant, net nepaminėjus N. Reikalo, kalinimo-suėmimo ir kitų žinomų, bet praleistų aplinkybių.)
        Be J. Krikštaponio (Krištaponio) veiklos vokiečių okupacijos laikotarpiu pažymos, prokurorai pasigedo  kitų objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių prašymo kreiptis dėl ginčijamo administracinio akto panaikinimo pagrįstumą, net duomenų, patvirtinančių J. Krikštaponio tapatybę, dėl kurios visuomenei net neaišku buvo, dėl tapatybės ir man nebuvo aišku  - maniau, kad, tai, neva, 
„kitas asmuo“, kol neatradau minėtus sportinius protokolus. 
        Be to, prokurorams reikalingi buvo J. Krikštaponio individualūs veiksmai, LGGRTC2014-12-19 pažy
moje
 nurodytuose įvykiuose, visų galimų liudytojų asmens tapatybių duomenys, nors jau čia mano minėta Pasipriešinimo dalyvių (Rezistentų) teisių komisija Centro kaip tik ir prašė tai pateikti Gen. prokuratūrai. 
        Tai sveiku protu nesuvokiama, kai prie Centro esanti Komisija prašė pateikti, o Generalinė prokuratūra net negavo, to ko prašė rezistentų teisių gynėjai.

 atmetėPROKURORAI
LLKSkonkrečiai

     Dar įdomiau, jog dar antrą kartą  2015-03-12 Nr. 17.9-954 raštu LR Generalinė prokuratūra turėjo parašyti NUTARIMĄ ATSISAKYTI TAIKYTI VIEŠOJO INTERESO GYNIMO PRIEMONES. 
        Mat, kai Generalinė prokuratūra čia jau išnagrinėtą pirmąjį atmetimą nusiuntė Centrui, tai ant jo matome Generalinės direktorės Teresės Birutės Burauskaitės vizą p. A. Bubniui 
„ ... pateikti Gen. Prokurorui visus pažymoje minimus dokumentų patvirtintas kopijas“:


5 223 pav.: 
Šokiruojanti T. B. Burauskaitės viza. Galima pasididinti ir to pasididinto vaizdo internetinis adresas yra
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/burauskaite-post-faktum.jpg

 

     Pamačius šią „ š a u k š t ų   P O   p i e t ų “ vizą, šokiruoti, manau, turi ne vieną skaitantįjį, kai 2014-12-19 prokurorams LGGRTC padavė tik „tuščią“ „pažymą“ be jokių įrodymų ir tais įrodymais direktorė susirūpino tik po atmetimo. Suvokti neįmanoma, kai sovietiniais laikais aukštosiose mokyklose už teisinių pagrindų kursą reikėjo gauti įskaitą, o pats Centras turi turėti ir juristų etatus, tai, čia kaip suprasti skundo rašymą be pateikiamų įrodymų?

     Taigi, pagaliau iš Centro 2015-02-12 su raštu Nr. 13R-43 į 2015-01-22 Nr. 17.2-829 L. R. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojui Žydrūnui Radišauskui iškeliaujakitasLGGRTCraštas Lietuvos ypatingojo ir Lietuvos centrinio valstybės archyvų dokumentų kopijos, kurios Centro manymu kelia abejonių dėl 1997-12-22 m. J. Krikštaponiui suteikto kario savanorio teisinio statuso teisėtumo.
        (Žodžiu, 
prisidirbo ir Centro vadovybė, neimdama jokios atsakomybės už atliktas klaidas, kitas institucijas kvaršina ir net nebando ieškoti pati savo klaidų, o, greičiausiai, buvusios direktorės - jau tuometinės Seimo narės ir du kart buvusio mūsų šalies Prezidento apkaltinimo politiniu tikslu, tik pagal komunistuojančio bolševikinio Lietuvos Anarchizmo pradininko Evaldo Balčiūno paskleistą paskalą, kuris sulaukęs J. Krikštaponio sesers mirties, be jokios etikos, net gedului nepasibaigus, tą paskalą paskleidžia 2011-04-10BalčiūnoPASKALA, kai J. Krikštaponio artimieji ir jam paminklų statymo organizatoriai net nebuvo girdėję apie jokį „Juozo Baltarusijoje“ buvimą. O tada vienas iš aršiausių paleckininkų ir tada iškart, panašu, kad prasideda ...?)

        

     Taigi, galima tik išsivaizduoti, kai pridedami net 248 lapai, papildant (taip tame rašte parašyta) buvusį 2014-12-19“ ATMESTĄJĮ raštą. Svarbiausia, tų dokumentų kratinio pristatyme NET NĖRA JOKIO PAAIŠKINIMO, kaip prie pažymos priderinti tuos naujai pristatytus dokumentus. Taigi, tame dokumentų sąraše, kuriame šio žodžio nėra, o yra pavadinimas DĖL JUOZO KRIŠTAPONIO (KRIKŠTAPONIO) TEISINIO STATUSO ir nėra net tikros paskirties, ant prokuratūros „stalo prikratyti“ net 28 dokumentai be jokių paaiškinimų, kai „pažymoje“ priskaičiavau tik 8 dokumentus minimus. 
        Tai ką su kitais
 20-čia dokumentų veikti ne istorikams ir ne tų dokumentų šeimininkams? Kas per LGGRTC tyčiojimasis iš kitos srities specialistų?  Negi teisininkams reik kvalifikaciją keisti ir pradėti užsiiminėti tuo, kas jiems nepriklauso, kad suprasti prikratytų dokumentų paskirtis?

        Taigi, paanalizuokime, kas prikišta:       

1.         Šokiruoja prikišti net nieko dėto Jono Rutkausko ir kažkokio J. Rutkausko pateikti 6 dokumentai, nenurodant tikslaus vardo, kurie „pažymoje“ net visai neminimi, ir nėra nei vieno dokumento Stasio Rutkausko, kuris „pažymos“ 3-čiame psl. paminėtas.

2.         Stasiui Rutkauskui pagal „pažymą“ turėtų priklausyti tardymo protokolas (LYA. f. K-1, ap. 58, b. t. 47386/3, t. 3, l. 337, ap.46, b. 1287, l. 20), tačiau tarp pateiktų dokumentų su tokiu adresu nėra.

3.         Vadinaisi, 7 dokumentai prikišti nereikalingi ir reikalingiausio dokumento nepateikta. Tai tada, ką norėta nuo prokurorų nuslėpti, prikišant visai kito vardo asmens bendrapavardžio  net 7 dokumentus?

4.         Kokiu tikslu prikišti prokurorams „pažymoje“ visai neminėti ir  be paaiškinimų įvairūs nutarimai dėl liudininkų arešto, dėl kardomosios priemonės, asmens anketos ir ...? Ar juose yra nurodyti reikalaujami liudininkų adresai? Kodėl nenurodoma pašalinių dokumentų paskirtis, ir ką jie bendro turi su J, Krikštaponiu?`

5.         LCVA archyve mano atlikto A. Impulevičiaus įsakymo Nr. 42 fotografavimo karių 1-mame lape pagal Eilės numerį 63įsak yra Eilinis Rutkauskas Juozas, priklausantis I-ajai kuopai,  kai Rutkauskas Stasys yra II-osios kuopos Eilinis pagal Eilė Nr. 169 ir garsiajame KGB-istų sudarytame Sąraše nurodomas kaip sūnus Liudviko 1913 gim. m., gyvenantis Karagandoje Saratotovskaja gatvėje 9-11, pagal bylą Nr.28916 teistas „už banditizmą“,  apklaustas Salelionio byloje . Tai labai svarbi aplinkybė, kad jis buvo partizanu‘ kaip ir Juozas Ūselis, kuris privalėjo žinoti, jog jo kolega J. Krikštaponis žuvęs, nes partizanavo Ukmergės krašte, tai ir S. Rutkauską apie tai galėjo jis ar kažkas iš partizanų informuoti, kad reikia versti kaltę žuvusiajam ... Juolab, S. Rutkauskas nei J. Salelionis, kurio byloje buvo apklaustu, dėl J. Krikštaponio priešingai liudija, galimai, SAVĘS GELBĖJIMO TIKSLU SU J. ŪSELIU PRIEŠ TEISMĄ PRIVALĖJO VERSTI KALTĘ ŽUVUSIAJAM ... Tai psichologinė-loginė tikimybė, nes po 1962 m. Vilniaus teismo kuopų vadai Z. Kemzūra su J. Ūseliu buvo sušaudyti. Todėl istorikams vadovautis sušaudytojų „parodymais“ daugiau nei ciniška, ignoruojant psichologinius-kriminologinius niuansus, kaikaltinamieji, gelbėjantys savo gyvybę,  J. Krikštaponį galėjo KGB-istams pakišinėti vien dėl to, kad jis žuvęs ir kad jam jų kaltes suversti.

6.         O tokio „Jono Rutkausko“ pusės tūkstančių bataliono karių sąrašuose aš neradau. Gal neįžiūrėjau kai kuriuose blogos kokybes nuotraukose? Todėl labai įdomu, dėl ko teisininkams LGGRTC pakišinėjo kažkokio Jono Rutkausko dokumentus, kurio tokio gali nebūti? Reikia patikrinti pagal to rašto paskutiniojoje 28-toje pozicijoje nurodytą 1941 10 06 įsakymo Nr. 42 pateiktus 9 lapus. Jeigu atsiras ten dar ir 3-čias bendrapavardis Rutkauskas, būsiu dėkingas. Bet vis tiek ne aišku, ką jis bendro turi su kito „pažymoje“ nurodyto Stasio Rutkausko parodymais?

7.         Kelia įtarimą teisininkams 24-toje ir 25-toje pozicijoje nurodytos pateiktosios 1941 10 21 vokiečių 11-tojo rezervinio policijos bataliono pranešimo apie specialias priemones Minske nuo spalio 14 iki 21 d. vokiečių kalba ir tų pranešimų vertimai, kuriose pagal NKVD-istų E. Rozausko Baranausko Rukšėno bei kitų autorių knygos „Masinės žudynės ...“ 312-313 pslnuotrauka. to vokiečių rezervinio bataliono tuo pačiu laiku atliktų masinių žudynių ataskaitoje yra minimi  625 ir kitu atveju 1115 komunistų nužudymai Minsko MIESTO stovykloje, kurių pritempimas prie UŽ Minsko MIESTO esančiai Miško karo belaisvių stovyklai, kurioje tokių „komunistų“ būti negalėjo po liepos mėnesio filtracijų, ir bandant teisininkams įtikinti, neva, ten „J. Krikštaponis vadovavo žudynėms“, kurios ten spalio mėnesyje tokios būti negalėjo, nes jos (filtracija) vyko liepos mėnesį Drozdų kaime, todėl tokių galimai pašalinių dokumentų (tai reikia patikrinti, nes aš spėlioju pagal minėtos knygos parodymus) primetimas gali būti irgi kaip bandymas apkvailinti Generalinę prokuratūrą su visai ne tais ir ne tų žudynių dokumentais, ką jau naujose LII(Lii) ir LGGRTC „pažymose“ tai jau daroma-rašoma akivaizdžiausia nesąmonė; turėtų buti matoma net vaikams, jei jie skaitytų tokias naujausias „pažymas“.

8.         Priešpaskutinėje  27-toje pozicijoje parodytas NKVD generolo mjr. Kapralovo raštelis įrodo, kad IŠ TO RAŠTELIO ISTORIKAI PRIVALĖJO ŽINOTI APIE J. KRIKŠTAPONIO KALINIMĄ KALĖJIME IR TODĖL LGGRTC NETURĖJO TEISĖS PRIEŠ NUO NACIŲ NUKENTĖJUSĮJĮ RAŠYTI SKUNDĄ, neištyrus, kada jis buvo kalinamas. Be to, nei šis NKVD generolas, nei jo raštelis minėtoje LGGRTC 2014-12-19 “pažymoje” nebuvo minimas, o aptikus tą raštelį, privalėjo nutraukti skundo teikimą. To nepadarius, galima manyti apie sąmoningą Centro siekį apšmeižti didvyriškai žuvusįjį asmenį.

     BalčiūnoPASKALA -

      kitasLGGRTC - 2015-02-12  raštas Nr. 13R-43 raštas Gen. prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojui Žydrūnui Radišauskui su pateiktais 28-ais dokumentais, kurio internetinis adresas yrahttp://genocid.lt/UserFiles/File/Titulinis/2016/20160210_krikstaponis_04.pdf       įsakymo - įsakymo Nr. 42 karių 2-ojo lapo archyvinio įklijavimo 161 numerio didelės raiškos nuotraukos vaizdo internetinis adresas yrahttp://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_111047.jpg
    
  nuotrauka
 -  knygos „Masinės žudynės ...“ 312-313 psl.  to puslapio nuotraukos vaizdo  internetinis adresas yra http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/minske/kn-mas-zud-pagr-citata-312-osl.jpg 
     atmetė Generalinė prokuratūra 2015-01-22 raštu Centrui Nr. 17.2-829 atmetė ir to atmesto rašto internetinis adresashttp://genocid.lt/UserFiles/File/Titulinis/2016/20160210_krikstaponis_03.pdf 
     
 LLKS1 - kad NĖRA OBJEKTYVIŲ DUOMENŲ, Generalinė prokuratūra  2016-01-22 raštu Nr.. 17.2-841atsakė Lietuvos laisvės kovotojų sąjungai (toliau LLKS), kur to rašto kopijos vaizdo internetinis adresas yrahttp://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/gagarino-nuzudymas/laiskai/tyrimai/luk-pirat/impul/falsifik/gen-pr-llks-ui.jpg

 

 

 

 

...17-toji tema: Kur elementariausia etika moksliniame žurnale?

        Šiaip, nuo pastarojo nelabai ką geriau atrodo garbingo mokslinio žurnalo GENOCIDAS IR REZISTENCIJA 2022 Nr. 1(51) 13-14 psl. visai ne garbingamokslinė ? pastaba tokia: 34 LLKS pirmininkas J. Burokas rašė, kad 1944 m. pabaigoje tardoma J. Krikštaponio sesuo Veronika Juodienė teigė, kad brolis visą laiką buvo Lietuvoje, nebuvo išvykęs į Baltarusiją, tarnavo generolo Povilo Plechavičiaus Vietinėje rinktinėje ir savo tėviškėje net slapstėsi nuo raudonųjų partizanų. Esą J. Krikštaponio dukterėčia pasakojo, kad jis pabėgo iš bataliono, nes netikėjo nei sovietais, nei vokiečiais. Šiuos liudi-jimus reikia vertinti rezervuotai, nes artimieji galėjo būti suinteresuoti nuslėpti jo tarnybą 2-ajame batalione, žr.: J. Burokas, „Kas apgins pulkininko Juozo Krikštaponio garbę?!“, prieiga internete: https:// slaptai.lt/jonas-burokas-kas-apgins-pulkininkojuozo-krikstaponio-garbe/ [žiūrėta 2022-01-12].  (P.S.: sakinį padidintu šriftu ir kursyru paženklinau violetine gėdos spalva, ties ko reikia susimąstyti, į kur istorijos mokslas eina.) 
         Visų pirma, dėl, neva, 
dėl „artimųjų, galėjusių būti suinteresuotais nuslėpti“  kažką, tai, paprastai, TURINTYS KAŽKĄ NUSLĖPTI, NIEKADA SU KRAŠTOTYRININKAIS NEBENDRAUJA ir šią taisyklę istorikas turėtų žinoti, o ne niekus rašinėti net moksliniame žurnale. 
         Ir, aplamai, skaitant, ale, „citatą?“ J. Buroko, net negalima suprasti, kur cituojamojo žodžiai, o kur jau tos citatos komentavimas. Neįsigilinus, galima ir lengvai apsigauti, kad, neva, jau „Burokas iš artimųjų tyčiojasi“, nes jei po puslapio apačioje duodamos citatos su nuorodomis į tą citatą, tai pagal mokslinę logiką reiktų komentuoti pagrindiniame puslapyje, o ne sugrūdus mažu šifru, kad skaitytojas apsigautų. 
        Todėl tokia manipuliacija jau panaši į„mokslinį chuliganizmą?“, jei, aplamai, toks egzistuoja? Tuo, labiau, kad, tame straipsnyje aptikau net keliolika manipuliacijų, skaitytojams apgauti, dėl, ko, matyt, ir minėta Komisija apsigavo, kurios nariu ir autorius yra.  Mokslininkui moksliškai reiktų atpasakoti  kad ir „
Esą J. Krikštaponio dukterėčia pasakojo, kad jis pabėgo iš bataliono, ...“. Pirmiausiai, „pabėgimą“ dukterėčia gali maišyti, su iš Raudonosios armijos dezertyravimu. Be to, neaišku katra dukterėčia, nes vyresnė sesuo Elena negyveno su tėvais ir apie brolį Juozą galėjo mažiau žinoti. Todėl natūraliai prisiminimai išsikraipo. 
        Todėl mokslininkui priedėlis „Esą“ jau kertasi su moksliniu principu ir yra iš patyčių sferos, nes lygiai tą patį teigė ir buvusi J. Krikštaponio žmona, tik jau ne bet kur, o NKVD tardytojams, ir istorikas privalo tą teiginį žinoti. Tik ten žmona realiau pasakė, jog vyras jos „... BĖGO iš vokiečių ...“. Jei būtų „PAbėgęs“, tai būtų sušaudytas už dezertyravimą. O pasakymas, kad „bėgo“ - tai jau apie ilgą bėgimo procesą daug ką pasako tas vienas žodis, - apie tai pratęsiu aiškinimą žemiau ...  
        Juolab, ir atrinkta citata žemiau kritikos, kurio tokios moksliniame žurnale neturėtų būti, tokius niekus rašant, kaip „
sesuo Veronika Juodienė teigė, kad brolis visą laiką buvo Lietuvoje, nebuvo išvykęs į Baltarusiją,  Pirmiausiai, mokslininkas privalo žinoti, kad J. Krikštaponio sesuo ištekėjo, jau grįžusi į Lietuvą po keliolikos metų kalinimo ir tremties. Ir istorikas privalo žinoti, kad tame tardymo protokole žodžio „Baltarusija“ būti ne kaip negalėjo, nes apie ją artimieji žinoti nieko negalėjo, išskyrus, dukterėčias, kurios apie šią Rytų kaimyninę šalį tik iš čia aukščiau paminėto Evaldo Bačiūno sužinojo.
        Taip, kad jeigu E. Burokas neturėjo galimybių atsiversti karo laikų baudžiamąją bylą ir laisvai žurnalistiškai prikūrė du žodžius, tai istorikui derėtų geriau klaidas oponentų taisyti, o ne iš jų tyčiotis. Kitaip gaunasi labai grubus skaitytojų apgaudinėjimas.

     Taip, kad, APIBENDRINIMUI SAKAU, KAD JEIGU NEBŪTŲ KRAŠTOTYRININKŲ FIKSUOTŲ DUOMENŲ APIE J. KRIKŠTAPONIO SLAPSTYMĄSI NUO VOKIEČIŲ, TAI ŠIO TYRIMO NIEKAS MANE NEBŪTŲ PASKATINĘ ATLIKINĖTI.

    Dar kartą ATSIPRAŠAU, kad šis darbas dar nebaigtas - jį reikės daug metų tęsti - tęsti, visų pirmą, manau, kad privalės visi, kas su istorija yra susiję, nes jau ne sovietiniai metai ir archyvai jau visiems prieinami. Todėl istorikai, gyvenantys praeitimi, privalėtų nustoti piktnaudžiauti archyvais.

Šios archyvuose surinktos
ir apibendrintos medžiagos autorius

Vytenis Aleksandraitis

 

 

2024-08-09
Jonava

Paskutinis lapas su parašu