Į pradžią


Pirmojo mūsų planetos kosmonauto nužudymo studija

 

NAUJAUSI ATRADIMAI MŪSŲ PLANETOS 

PIRMOJO KOSMONAUTO  "ž ū t i e s "

APLINKYBĖSE

MH17 keleiviių SĄMONIGO nužudymo įrodymai  

 

nes kita naikintuvo markė

     
 

   Kas konkrečiai nužudė pirmąjį mūsų planetos kosmonautą Jurijų Gagariną ir jojo skraidymo mokymo instruktorių  bei II-ojo pasaulinio karo dalyvį pulkininką Vladimirą Serioginą, yra užfiksuota katastrofos "tyrimo", tiksliau, slėpimo ataskaitoje, kuri buvo užslaptinta, o dabar jau dalinai išslpatinama.

     Šių eilučių autoriui - Vyteniui ALEKSANDRAIČIUI (koliažo dešinės viršuje iš krašto) kaip J.Gagarino nužudymo liudininkui, fiksavusiam savo radaru jo žudiką-labai greitą ir net neįprastai tada greitą bandomąjį naikintuvą jo žuvimo metu, PAVYKO iš Rusijos Gynybos ministerijos archyvo minėtoje atakaitoje nufotografuoti (per dokumentinio kinofilmo Print Screeną) lakūno-bandytojo ir galimai, žudiko paminėjimą, paminėtą tekste tik jo pavardę be inicialų. Todėl Vytenis pagal ataskaitoje paminėtus skrydžio pagrindinius parametrus, sudarė SKRYDŽIO TRASOS HIPOTETINĮ PROJEKTĄ.

  Galite pasididinti, pasididinti nežymiai, pasididinti labiau, o taip pat labai pasididinti, kad visas smulkmenas įžiūrėti. Apie tai Vytenis Alekandraitis dėsto žemiau:

 

Pirmiausiai, pasveikinkime Lietuvos Aeroklubo garbės narį Jurgį Stanaitį, Lietuvos žiniasklaidoje parašiusį vienintelį teisingą straipsnį apie apie Gagarino "žūtį". Tenka apgailestauti, kad, skirtingai nuo Jurgio, kaip aviacijos veterano  dėstymo, Delfi.lt, tiek lietuviškame, tiek ir rusiškame variante  mūsų planetos pirmojo  kosmonauto "žuvimo" 50-mečio metu apgavo Lietuvos skaitytojus, aklai perspausdinat galimai kaltininkų nepagristas versijas, prieštaraujančias Aleksejaus Leonovo pateiktiems faktams.  (Detaliau apie tai žemiau.)   

Dalykas tame, kad aš esu kaip ir liudininkas jo „žuvimo“ aplinkybių, nes tą dieną kariuomenėje per budėjimą su radaru fiksavome labai didelį greitį (apie 1700 km/val.), o po to mums iš Centro (iš Maskvos) generolai davė priekaištą, kad pametėme Jurijaus Gagarino skrydį. Tada aš su aukštimačiu tame sektoriuje ilgai ieškojau, bet neradau, nors aukštimatis jautresnis yra už horizonto išėjusiems – žemai skrendantiems objektams aptikti ir, nors už mano nugaros stovėjo karininkas – pamainos viršininkas, labai pykdamas, kad neaptinku.

 

Pasibaigus įjungimo darbui, Komandiniame punkte mūsų akivaizdoje mūsų pamainos vadovas ant planšeto pagal mūsų radarų parodymų duomenis išmatavo planšetistų nubrėžtą skrydžio trajektorijos greitį ir pasakė, kad „žuvo bandydamas kažkokį naują konstruojamą-bandomą naikintuvą“, nes tada mums tokie greičiai dar tada buvo neįprasti ir žinojome, kad kuriami naujos kartos naikintuvai.

 

Pamenu, kaip mes stebėjomės ir net pykome, kad pirmąjį mūsų planetos kosmonautą kažkas įkišo į „bandomąjį lėktuvą“, nes bandytojo profesija yra labai pavojinga-sudėtinga, reikalaujanti ypatingo pasirengimo, kurią, aišku, kosmonautas negalėjo turėti. Be to buvo ir neaišku, kodėl ir instruktorius žuvo, ir kas per „bandymai“ su dviviečiu bei dar instruktoriumi, kai ne mokomieji naikintuvai būna vienviečiai.

 

Tik, kažkur „Перестройк“-os periode ar vėliau pamačiau senutėlį MiG-15 maketą žuvimo vietoje ir tada suprasti negalėjau: „iš kur mums gavosi tas didelis greitis?“ Juk tąsai Mikojano ir Gurevičiaus Korėjos karo laikų kūrinys galėjo išvystyti greitį tik iki 1070 km/val. Tokie lėktuvai iš Karmėlavos aerodromo mano vaikystėje virš Kauno miesto ar iš Nimerzatės virš Palangos kurorto praskraidė labai daug - todėl jį atpažinau.

 

Aišku tapo tik 2013-06-11, kai per pres konferenciją Aleksejus Leonovas paskelbė bandomojo naikintuvo Su-15 praskridimą tik 10-15 m atstumu ir žuvimo priežastį suktuką. Tada ir paaiškėjo man, mūsų didelio greičio fiksavimo priežastis – to bandomojo lėktuvo fiksavimas. Tada atradau jau mirusio akademiko-generolo Sergejaus Belocerkovkio įrodymus, kad „mes, radarininkai sumaišėme“, nes to Su-15 iš 400 m aukščio stataus į debesis forsažo iki 4,2 km žuvusiųjų skrydžio aukščio mes pamatyti radaru tą susilietimą ne kaip negalėjome. Tai per konferenciją pabrėžė ir A. Leonovas

 

Bet, kai pradėjau studijuoti MH17 keleivių nužudymo aplinkybes, ir atradęs, kad zenitiniai raketiniai įtaisai turi apsaugas, kad raketą per apsirikimą nepaleisti į keleivinį lėktuvą, skelbiu  SĄMONINGĄ keleivių nužudymą, apie ką dar niekas nekalba.

 

Todėl pradėjau abejoti ir 1968-03-27 „netyčinio“ praskridimo versija, nes su radaru dalyvaudavau naikintuvų užvedimo („неведение“) pratybose, dėl ko abejoju:

 

-Taip tiksliai praskrieti; tik 10-15 m atstumu, ir dar su dideliu greičių skirtumu; debesyse nieko nematant, ar įmanoma be autopiloto ir bortinio radaro sąveikos?

 

 Tą sąveiką atradau, studijuodamas to Su-15 naikintuvo-žudiko (praminto „Boengų žudiku“ – rusai tuo didžiuojasi) kūrimo ir bandymų istoriją. Už to naikintuvo bandymus buvo atsakingas garsiausias lakūnas-bandytojas Iljušinas (sūnus konstruktoriaus), buvęs net Pavelo Osipovičiau Suchojaus pavaduotojų bandymų reikalams ir, gal, būt, net „buvęs kosmose vieną savaitę anksčiau nei J.Gagarinas“ (pagal rašytoją Obergą), atradau, kad jis pats asmeniškai tam naikintuvui išbandė ir bortinį radarą „Орёл-Д“ (o bortiniai radarai ir yra skirti tam, kad debesyse nesusidurtų) ir Pavelas Osipovičius Suchojus, kuris gimė 1896 m/ Vilniaus gubernijos Glubokij mietelyje (ten jam memorialinis muziejus dabar) tam naikintuvui oro užgriebtuvus pakišo po sparnais, kad priekyje būtų kuo didesnė radaro antena, užmaunama elektromagnetiniams virpesiams laidžiu aptekiliu.

 

Be to, tas bandomasis naikintuvas turėjo ir autopilotą АП-28-Т-1  , kuris, , po išbandymų Sverdlovsko pašto dėžutės gamykloje, kažkodėl, į gamybą nebuvo priimtu. Negi dėl jo galimo naudojimo J.Gagariną nužudant ir, kad naikintuvų aviatoriai J.Gagarino "žūties" hipotezių nekeltų?

 

Juk visas praskridimas pro J.Gagariną-V.Serioginą vyko pagal zenitinės raketos valdymo galvutės РГС9Э50М1 „Guidance“ veikimo principą, kuri irgi tik šalia praskrenda ir sprogsta šalia iš 30 m atstumo. Tai negi už tai tą praskridimą tas lakūnas-žudikas gavo Sovietų  Sąjungos didvyrio vardą?

 

Na, o kadangi šiemet kovo 27 d. per pirmojo mūsų planetos kosmonauto “žuvimo” 50-metį jo nužudymą buvo bandoma užmaskuoti slėpusios katastrofos komisijos nario per 100 m. amžiaus mokslininko ir ilgamečio Skraidymų tiriamojo  instituto (ЛЛИ) darbuotojo-vadovo, net iki šiolei jame dirbančio Arsenijaus Mironovo paistalais, mulkinant ne tik pasaulio, bet ir Lietuvos visuomenę, net per DELFI, aklai perkopijuotus tuos paistalus be jokių specialistų komentarų – todėl gavosi akivaizdus visuomenės mulkinimas. Akivaizdu, kad už tokį Aleksejaus Archipovičiaus Leonovo atrastą nesankcionuotą su skrydimo grubiausiu pažeidimu bandomiesiems Žukovskio akademijos (Remenskoje aerodromo) lėktuvams skraidyti ne žemiau 10,5 km aukštyje, nusileidus iki  . 400 m aukščio, ką nustatė pats A.A. Leonovas su liudininkais, tai ar nėra tam vienam iš STI atsirandanti atsakomybė už tą įvykį? Juolab, 1968 m. A.Mironovas buvo to minėto Gromovo vardo Instituto Mokslinio-tiriamojo skyriaus viršininku. Todėl nenuostabu, kad pradėjo neigti A.Leonovo parodymus, aiškindamas, kad „žuvimo metu nebuvo ore Su-15“ išsigalvojo Žukovskio akademijos Remenskoje aerodromo skrydžių registracijos žurnalo „parodymais“, lyg, nusikaltimą darantys fiksuotų savo nusikaltimą. Juk tokį pat žurnalą ir aš pildydavau, kokius aptikdavome taikinius ore. Praleisti-nepastebėti ar skraidymų lapus išimti po tokio grubaus pažeidimo, manau, nėra kas.  Tad keistai atrodo minėtame DELFI.lt tokia nesąmonė perspausdinta:

.

"Миронов отмечает, что специалистам в ходе расследования катастрофы так и не удалось установить, кто следил за радаром в момент трагедии и должен был видеть опасное сближением меток от двух самолетов."

 

Todėl dar kvailiau paklausiu: Ką, manęs "negalėjo" prie radaro sėdinčio nustatyti? Juk ne nuo gatvės prie radarų sėdamasi - įsakymai kareiviams rašomi prieš kiekvieną budėjimą, per rikiuotę iškilmingai perskaitant, o karininkų - skrydžių vadovų balsus aš ir dabar atpažinčiau įrašuose savo dalinio. Čia tą ar į kvailiausių pasiteisinimų " Gineso rekordų knygą" ne reiktų įtraukti tokį paistalą?

  

 Todėl aš Rusijai PASIŪLIAU iš Gynybos ministerijos archyvų pakelti mūsų ir visų karinių radarinių dalinių tuos registracijos žurnalus bei radarų duomenis turėt būt saugomus, ypač, katastrofos. Nurodžiau, kokiose formose turėtų būt saugomi. Todėl antrą kartą parašiau laišką J.Gagarino dukroms, Kosmoso muziejui, aviacijos ir kosmoso specialistams-istorikams, žiniasklaidai bei Rusijos ambasadai Lietuvoje, nes prezidentui V. Putinui iš kitos šalies automatai neleidžia rašyti laiškų.

 

Tą laišką-studiją iš 10-ties temų, rusiškai rašytą, galite paskaityti mano sukurtame tinklalapyje. Žymiai platesnę lietuvišką studiją dar plėsiu, nes suabejojau ir jau Rusijai įrodžiau, kad, aplamai, J.Gagarino skrydžio negalėjome matyti, o matėme tik žudiką Su-15, pagal A.Leonovą turėjusį skristi žymiai aukščiau ir arčiau mūsų radarų dislokacijos.

 

Tik dabar šį ATRADIMĄ atlikau pagal Orientavimosi sporto žemėlapių piešimo kompiuterine programa OCAD-u, pagal mastelį nubrėždamas mūsų planetą ir pagal paviršiaus kreivumą išmatavau horizontą labai apytiksliai gavau 9,5-10 km aukštį. Tiksliau pateikia formulės ir lentelės. Ar galėjome matyti J.Gagarino-V.Seriogino ekipažo skrydį iš per 300 km atstumo nuo Mordovijoje esančio Baraševo kaimo 71537 karinio dalinio „Kurgan“ radarų pozicijų,  teko pasitelkti  dar a.a. mano tėvo-docento knyga apie televiziją, kuri buvo atspausdinta jos Lietuvoje įvedimo proga, kurioje pateikti Optinio matomumo duomenys. Jie turi būt analogiški radarams, nes elektromagnetinių virpesių dažniai panašūs. Su Lietuvoje radarų esančiais specialistais išsiaiškinti nepavyko. Bet atradau mūsų dalinio metrinio diapazono radaro Лена (П-14) techninius duomenis, kuris pas mus traukdavo iki Baikonuro kosmodromo ir su juo, kaip štabo fotografas ypatingiems skrydžiams, fotografuodavau į kosmosą bei atgal gražinamus kosminius aparatus – fotografavau ir kosmonauto Vladimiro Komarovo žuvimą.

 

Pagal tuos duomenis 10 000 m aukštyje naikintuvas matomas 280-300 km atstumu. Pagal kitus duomenis, kurie po mano laiško Rusijai jau internete iš kart panaikinti, naikintuvas MiG-17 1000 m aikštyje  aptinkamas iki 105 km, o dvigubai sumažinus aukštį: iš 500 m, matyt, dėl EMB refrakcijos efekto aptinkamas ne pusiau kelyje pusės šimto km atstume, o toliau – iki 80  km. Na, o 6000 m aukštyje matomas 230 km atstumu. Be to, mes dirbome ne su metrinio, o su centimetrinio diapazono radaru П-35, kurio skleidžiamų radijo bangų refrakcija mažesnė ir lėktuvų aptikimo galimybės irgi šiek tiek mažesnės, nei metrinio diapazono minėto П-14 radaro.

 

 Taigi, pagal apytikrį skaičiavimą, panašu, kad J.Gagarino-V.Seriogino ekipažo skrydžio 4,2 km aukštį būtume matę, matyt, tik nuo 200 km atstumo, iki kurio jis prie mūsų arčiau nebuvo priskridęs. Trūksta net trečdalio nuo mano radaro antenų iki žuvimo vietos 294 km atstume, kur žuvo labiausiai nutolęs nuo Čkalovsko aerodromo. Iki jo nuo mano antenų net 339 km. O tai jau net radaro indikatoriaus skalės arti 350 km ribos, ties kuria matydavome tik aukštai pasikėlusius gerokai per 10 km aukštyje. Jame žuvusieji neskrido – skrido net daigiau kaip per pus žemiau.

 

Be, to, jei ir per kažkokį stebuklą mes būtume ir užmatę 4,2 km aukštyje prie indikatoriaus ribos, tai tada dėl tokio aukščio dingimo generolai iš Maskvos nebūtų mums priekaištavę, arba mūsų vadovas-karininkas kaip puikus radarų specialistas būtų aiškinęs jiems matomumo ribą ir nebūtų sukėlęs-perdavęs isterijos dėl pametimo. Net ir aš pats būčiau jam; prie manęs stovėjusiam, prieštaravęs, jei būčiau pamatęs radaro galimybių ribą. Tada tas savo radarų galimybes, kaip I-os (aukščiausios) klasės operatorius, puikiai žinojau. Todėl tą ginčytiną` situaciją būčiau įsidėmėjęs ir ją būčiau laikęs atmintyje. Bet, deja, tada nieko įtartino dėl radarų galimybių ribų tada nebuvau pastebėjęs, todėl ir neprisimenu net, kokiame aukštyje fiksavome bei kur, konkrečiai, mes pametėme tų „žuvusiųjų“ skrydį.

 

Vadinasi, mes galėjome užmatyti tik žymiai aukščiau skridusį bandomąjį naikintuvą su nerealiu tada mums greičiu ir apie tą 4,2 km žuvusiųjų skrydžio aukštį sužinojau prieš 5 metus iš Aleksejaus Leonovo paskelbtos interviu. Todėl peršasi išvada, kad minėti generolai iš Centro nesusigaudė situacijoje ir neteisingai mus apkaltino dėl žuvusiųjų skrydžio pametimo. Tik dabar supratau, kad mes pametėme tą bandomąjį naikintuvą, kai, pagal A.Leonovą, iš per 10,5 km aukščio nėrė žemyn iki 400 m, kad vėl po to forsažu į debesis šauti, kad ... Iš mūsų radarų žudiko dingimas galėjo apytikriai sutapti su J.Gagarino-V.Seriogino žuvimo laiku ir Centre vadovybė, matyt, nesusigaudė, kodėl taip keistai dingo tas bandomasis naikintuvas, turėjęs būt matomu dideliame aukštyje.  
Tik keistas Maskvos apskrities Oro gynybos vadovų nesusiprotėjimas, kad bandomasis Su-15 nėra dvivietis. Tuo labiau, kad J.Gagarinas nebuvo lakūnu-bandytoju. Nebent, pamanė, kad jis kaip Žukovskio akademijos absolventas iš josios Remenskoje aerodromo „akademijos kurso“ skraidymą supaistė? Negi nežinojo, kad J.Gagarinas, kur tai, prieš mėnesį diplomą to akademijos buvo jau apsiginęs?

 

Pagal A. Leonovą ir a.a. S. Belocerkovskį, kad žuvusiųjų atžyma radaruose, vadinama „taikiniu“ (rus.: „цель“) radaruose dar buvo kurį laiką matoma ir perduodama į Centrą, tai ir yra tos žūties didelis fenomenas, įrodantis, kad pro žuvusiųjų praskridimas buvo atliktas tik iš apačios, radarams nematant žemai skrendančio taikinio ir kai pakilo iki matomumo labai arti J.Gagarino-V.Seriogino ekipažo, tai radaruose to susilietimo nesimatė. Tai 2013-06-11 per konferenciją A.Leonovas pabrėžė, kad taip tas pažeidėjas buvo vedamas žuvusiųjų vietoje.  Todėl, matyt, ne iš karto ir pasigedo – Čkalovsko aerodrome pasigedo, ne iš radarų jiems dingus, o, pagal A. Leonovą, kai degalų išsinaudojimo laikas atėjo. Šį momentą S.Belocerkovskis minėjo, kad vėliau, kai susiprotėjo, tai tas jųjų taikinys buvo pervadintas į naikintuvą Su-11.

 

Mano supratimu, geras planšetistas, pamatęs didelį greitį, (iš akies planšete galima tai pastebėti tik po kelių-keliolikos minučių, pamačius didesnį atstumą nuskridusio, nei kiti įprasti) ir pervadino iš Mig-15

 Į žymiai greitesnį naikintuvą.

 

Taip, kad po S. Belocerkovskio veikalo pasirodymo (jis mirė 2000 m.) dar praeitame tūkstantmetyje jau buvo aišku, kad kažkas neaišku su ta radare atlikta „klaida“, kuri tik dabar paaiškėjo, kad ji buvo neišvengiama, nes tokio susilietimo, ir į suktuką nuėjus, kai į jųjų vietą atsiranda kitas lėktuvas toje pačioje vietoje ir tame pačiame aukščio ešelone – PAMATYTI TOKIO FOKUSO SU DVIMAČIAIS RADARAIS NEĮMANOMA.

 

Ne Su-15, o Su-11 S. Belocerkovskis knygoje mini, matyt, todėl, kad pirmasis buvo bandomasis – tik į gamybą įvedamas ir Oro (Priešlėktuvinės) gynybos sistema apie juos dar nedisponavo, ir, greičiausiai, nesireklamuodavo, kokius naikintuvus bando – turėjo būt tai karine paslaptimi.

 

Dėl tos paslapties minėtas 100-metis Arsenijus Mironovas bando neigti A. Leonovo paskelbtą tikrą “žuvimo”, tiksliau, nužudymo priežastį ir net visą pasaulio visuomenę klaidina dėl  A. Leonovo atrastų Su-15 liudininkų, išsigalvodamas, kad, neva, bandomasis  modelis „buvo ypatingai slaptas ir rodyti išvaizdos negalėjo“ kolūkiečiams, kad atpažintų ryškiai panašų į „balalaikos“ instrumentą, iš kitų rodytų.

 

Taip, kad net aš pats tą šio senuolio skleidžiamą nesąmonę ir dabartinės Rusijos visuomenės klaidinimą galiu paneigti su mūsų  71537 karinio dalinio 1965-1968 m.m. karių trečius metus tarnavusiųjų nuotraukų  vinjiete, sukurtą mūsų staliaus-dailininko ukraJino Minjko, kurioje jis atvaizdavo kažką panašaus į Su-15, kuris jau buvo publikuojamas mūsų Maskvos apygardos oro gynybos  "На боевом посту" ir visos sovietinės armijos "Красная звезда" laikraščių piešiniuose kaip fantastinis kažkoks aptakusis-aštrianosis ateities modelis.  Taip tada mums jis atrodė, nes mes nebuvome aviatoriais - nematėme. O, kad A. Leonavas tuo metu jo nematytų skraidančio ir negalėtų modelio piešinio atlikti, būdamas pats dar ir dailininku, tai eilinė A.Mironovo nesąmonė, kuris, matyt, ir  žūties priežasties "tyrimo"-slėpimo komisijoje, matyt, ir buvo vienas iš vedančiųjų nulėpimo iniciatorių, nes, pagal logiką, jam turėjo priklausyti ir Su-15 naikintuvo radaro „Орёл-Д su autopilotu АП-28-Т-1  ,  kaip zenitinės raketos sąveikos bandymai.

 

Juk A.Leonovas solidžiame laikraštyje "Аргументы и факты" prasitarė, kad tame slaptame komisijos voke, į kurį prezidentas V.Putinas leido pažvelgti, jis matė paminėtą radijo ryšyje to Su-15 bandytojo-lakūno išreikštą pasimetimą, netikėtai praskridus arti kito lėktuvo. Mokslininkas Arsenijus, tyrinėjęs viršgarsio greičio efektus, bando aiškinti, kad tada, neva, vėliau žuvusio lakūno-bandytojo Bogoradskio naikintuvui lėtinant greitį, atsirado dvigubas viršgarsio greičio "dvigubo trenksmo" efektas. (Nemanyčiau, kad kosmonautai neatskirtų sprogimo ir viršgarsio greičio efekto trenksmo garsą nuo sprogimo, nes aš pats vaiku būdama gerai skirdavau.)

 

Todėl nieko nuostabaus, kad  Arsenijus Mironovas A.Leonovui pradėjo oponuoti iš karto po  Su-15 praskridimo fakto paskelbimo, kad ir 2014 m. dėl dvigubo sprogimo A.Leonovo grupei girdėjus Kiržačio aerodrome 13 km nuo katatrofos vietos.

 

Keista, kad vėliau A.Mironovas keičia bandomųjų Su-15 naikintuvų skrydžių laikus dviejų lakūnų-bandytojų  A.P. Bogorackio 18 km aukštyje ir A.A. Ščerbakovo (garsaus politinio veikėjo ir legendinio Stalino numylėtinio Kirovo giminaičio sūnaus) 14 , tvirtindamas, kad  pirmasis ore buvo 9:41-10:24, kai J.Gagarinas pranešė apie užduoties užbaigimą 4,2 km aukštyje  ir žuvo 10:31, o antrasis pasikelia 11:22 vos ne po valandos jau J. Gagarinui žuvus. O tada senuolis-mokslininkas aiškina dvigubo trenksmą kažkaip kitaip (nesupratau jo moksliško išaiškinimo) ir gaunasi pagal jį, kad, neva, "Su-15 ore nebuvo laike J.Gagarino skrydžio".

 

Tada, ką aš radaru galėjau fiksuoti su didžiausiu mums tada neįprastu greičiu?

 

    PAPILDAU: pirmasis pagamintas Su-15 naikintuvas Novosibirsko gamykloje buvo išbandytas 1967 m. kovo 05 d. ir tais pačiais metais pirmieji jo gaminiai, pirmiausiai, atiteko žymaus Dorochovo aerodromo  (šalia Bžetsko Tverės apskrityje) pulko perginklavimui. Aišku, mes iš Mordvijos radarais jų skraidymų negalėjome matyti. Todėl mus ir šokiravo to Žukovskio akademijos bandomojo naikintuvo pasiektas greitis dar tada mums neregėtas. Jis  buvo tada dar tobulinamas ir bandymai jo dar tęsėsi - tai yra aprašyta knygose apie jo konstravimą-tobulinimą. 

 

Vakar aptikau naują filmuką kažkokio  pulkininko, įrodinėjančio absoliučią betvarkę aerodrome ir kad dvivietis-mokamasis MiG-15 nebuvo paruoštas skrydžiui - jis į techninį parką remontui-saugojimui buvo atiduotas, todėl aukštimačio registratoriaus savirašis prietaisas nebuvo užtaisytas popieriumi, ventiliacinis kranas neužsuktas, nenuimti prikabinami atsarginio kuro bakai ir instruktoriaus darbo vietoje nebuvo lėktuvo valdymo rankenų - INSTRUKTORIUS V.SERIOGINAS KABINOJE BUVO TIK KAIP ŽIŪROVAS-PATARĖJAS. Jo įsakymu, netikėtai įskridus į debesis, kuriuose skraidymui J.Gagarinas nebuvo paruoštas, buvo jam liepta grįžti į  aerodromą,  todėl vietoje 21 min. po 4 min. J.Gagarinas į skrydžių valdymo centrą raportuoja apie "užduoties įvykdymą" ir debesyse nėrė žemyn, kad iš debesų išlysti. O iš jų išėjus, jam ir neužteko laiko, kad išlyginti.

Perklausius jo ne trumpą paskaitą, pasidarė man jis įtartinas, PERPASAKOTOJO TOKIO, KOKS ČIA AŠ ESU, "skambinėjantis J.Gagarino dukroms", lyg, būtų žūties metu "dirbęs Čkalovsko aerodrome", nes į J.Gagarino bendraamžius iš išvaizdos per jaunas.  Todėl atradau, kad tai Nikolajus Sergejevas iš JAV, tik 1971 m. baigęs Baranaulo aukštąją aviacijos karinę lakūnų mokyklą (БВВАУЛ) ir jo "paskaitos parodymai" , neigiantis pašalinę įtaką katastrofoje, tai tik nuomonė, o ne įrodymas. Gerai, jei jis koks giminaitis, ar dukras pažįstantis. Todėl nesistebiu, kad jos man neatsako, nes, matyt, pavargusios nuo per didelio dėmesio.

 

Tokį be priežasties nėrimą žemyn kosmonautai su A.Leonovu atmeta kaip savižudišką ir beprotišką veiksmą - jie įsitikinę, kad tokios nesąmonės negalėjo atlikti. Todėl dėka jų rašto prezidentui V.Putinui, užslaptintoje tyrimo medžiagoje atrado tą "chuliganą" Su-15.

 

Natūralu, kad Žukovskio akademijos lakūnai bandytojai tapo šoke ir todėl tą nerealų "chuliganizmo" variantą atmeta, kaip "savavališką-neįmanomą" ir tai laiko A.Leonovo "paistalu".  Iš vokiečių rašytojo atrodo, kad dukros yra nuteiktos prieš jų šeimos draugą A.Leonovą. Todėl, matyt, man ir neatsako jos, nes aš jo tiesos liudininkas esu, o jos negali susitaikyti, kad tėvas sąmoningai nužudytas, kai vyresnioji dukra Elena yra Kremliaus istorinio draustinio direktorė.

 

 Bet, deja, yra ir daugiau A.Leonovo tiesos atradimą patvirtinančių faktų, kaip rašytojo Krylovo minimas gyventojas iš kaimo Panfilovo šalia gyvenvietės Boljšyje Gorki, kuris matė smailianosį (su oro aptekikliu Su-15, kurio kiti modeliai neturėjo) naikintuvą  upės Šeredarj slėniu skridusį link Novosiolovo, bet sprogimo negirdėjo. Tai ne nuostabu, nes jam reikėjo forsažu pakilti iki 4,2 km Gagarino-V.Serigino skrydžio ešelono aukščio ir laiko tam turėjo praeiti, todėl žmogus nežymų iš didelio atstumo žymiai vėlesnį trenksmą-sprogimą galėjo neatsiminti.

 

Prie pirmojo mūsų planetos kosmonauto tikrosios "žuvimo" priežasties Rusija dar nėra pasirengusi ir prie TIESOS (ne prie bolševikinės "правда"reikšmės, o prie "иcтина", kuri į lietuvių kalbą, atrodo, nesiverčia) rusų tauta  eina labai iš palengvo. Bet tik šiandieną pirmą kartą peržiūrėjau jo žūties 50-mečiui geriausią iš visų kino dokumentinį filmą pagal J.Gagarino asmeninio kino opertatoriaus Boriso Golovnia istorinius dar nerodytus dabar kadrus. Pagrindiniu pasakotoju yra Centrinio Aerohidrodinaminio instituto (ЦАГИ) Žukovkio vardo (šiemet jam 100-metis) technikos mokslų daktaras Alekasndras Želannikovas, kuris, skirtingai nuo Arsenijaus Mironovo, yra nepriklausomas ekspertas, nes nėra suinteresuotas slėpti kito A.Mironovo instituto kaltę ir todėl tame filme išaiškina kaip niekad praskridėlio apvertimo į suktuką efektą - pasitelkta ir kitais žymiais ekspertais. Pirmą kartą buvo parodytas ir Gynybos ministerijos archyvas, kuriame saugomos užslaptintos išvados. To archyvo  vyriausia dokumentų tvarkytoja  Viktorija Kajajeva parodė komisijos įvykio aprašymą, kurį Print Screen-p klavišu nufotografavau unikaliausią komisijos slėpimo faktą užrašytą tokį:

 

"Iš aerodromo Ramenskoje lėktuvu Su-11, pilotuojamo lakūnu Krečektovu, buvo atliekamas bandomasis viršgarsinio greičio skrydis pagal maršrutą Nr. 3, kuris praeina per РИП (MANO P.S.: "район исполнения полётов" - Skrydžių atlikimo rajonas) Remnskoje ir Čkalovsko. Nurodytas maršrutas nustatytas pagal veikiančias instrukcijas šių aerodromų.
   Skrydis pradėtas
10.14, nusileido 10.51. Lėktuvas Su-11 ...14.500 m aukštyje  su aukščio rinkimu perkirto ... apatinę Čkalovsko aerodromo. 10.36 aukštyje 21000 m ... traverse  virš m. Aleksandrov pradėjo dešininį posūkį ...|" 

 

Kur daugtaškiai, ten nemačiau už kadro ribų žodžių ir nebaigiau akinio, kuris kitame puslapyje ir jo kinofilme neparodė.

 

 Taigi iš 3-jų žymių Krečetovų lakūnų-bandytojų geriausiai tinkantis yra tik Vladimiras  Anfimjevičius Krečektovas (1939 gim.m. - žuvęs 1977 m.) pakėlė į dangų tolimesnės Su - 15-tojo modifikacijos T-58-т bandomąjį gaminį, kurį; atidavus į Novosibirsko  gamyklos gamybą, gavo markę Su-15T, ir dar toliau modifikuotas į Su-15тм. Tas lakūnas-bandytojas dalyvavo ir kitų naikintuvų modifikacijų bandymuose. tol, kol ne žuvo bandydamas T-6-6 (Su-24), nes katapultas nesuveikė.

 

Galima būtų atmesti jį J.Gagarino-V.Seriogino žūtyje, nes A. Leonovas mini kitą: Su-15 markę, ir kalba apie dar "gyvą" lakūną.

 

Bet, atleiskite. Koks gali būti 1968 m "bandomasis" Su-11, kai bandymai to lėktuvo vyko nuo 1958 iki 1961 m. ir gamintas buvo tik iki 1965 metų? Todėl, logiškai galvojant,  tas modelis 1968 m. ne kaip negalėjo būt bandomu jau po gamybos nutraukimo. Juolab, į  21 km aukštį, taip pat, vargu, ar galėjo pakilti? Pagal technines charakteristikas max. aukštis tik 18 km Todėl KOMISIJOS IŠVADOJE TO MODELIO PAMINĖJIMAS NESUPRANTAMAS - nesitiki, kad nekvalifikuota buvo komisija, "neatskirdama" ar "sumaišydama" modelius. Panašu į sąmoningą komisijos pėdsakų mėtymą, nes ji turėjo matyti, kad buvo atlikinėjami ir saviveikliniai tyrimai - gyventojų apklausinėjimai vykdomi A. Leonovo bei kitų J.Gagarinui artimų aviacijos specialistų; aprašytų rašytojo Aleksejaus Nikolajevičiaus Krylovo kūrinyje "Технические аспекты трагической гибели Первого космонавта Земли.", kuris dar pervadintas yra į "Гибель Гагарина, как предтеча гибели СССР

"

 

Surinkęs neįkainuojamus duomenis, rašytojas leidžia sau ir pafantazuoti.

 

Bet, pagal slaptus komisijos duomenis matome, kad Su-11 ore buvo J.Gagarino-V.Seriogino skrydžio metu, nors Arsenijus Mironovas įrodinėjo, kad "nebuvo". Išmatavus atstumą nuo Remenskoje aerodromo iki Aleksandrovo miesto, kur pagal komisiją Su-11 apsisuko, yra apie 100 km, o žūties vieta nuo tos linijos pagal statmenį į rytus yra tik apie 32 km.  Таs "bandomasis" ore išbuvo net 37 min. ir tai, gaunasi toje tiesėje apie 320 km/val. vidutinis greitis "viršgarsinio bandomojo" skrydžio. Kur dar galėjo gastroliuoti tas "bandomasis"?

.

Aišku, pabandau nupiešti optimalią trasą, nes Ramenskoje areodromo takas palei Maskvos upės slėnį nukreiptas į pietus, matydavau pro traukinio langą kylančius lėktuvus, kai iš savo karinio dalinio 71537 važinėdavau į komandiruotes nuo Riazanės Maskvos Kazanės geležinkelio stoties kryptimi. Todėl pakilimo ir nusileidimo trajektoriją pasuku pagal didesnę tikimybę prieš laikrodžio rodyklės kryptį nuo Maskvos mieto link Mordvijos miškų, kur buvo mūsų radarai, su kuriuo vienu iš jų galėjau matyti ir žemiau 10 km aukščio skrendančius, kai bandomieji lėktuvai prie mūsų priartėdavo iki 211 km. Juk nuo Ramenskoje aerodromo pakilimo tako sukti priešinga palei laikrodžio rodyklės kryptimi nėra racionalu, kad viršgarsiniai skrydžiai būtų atliekami virš Maskvos miesto ir jo centro, bereikalingai trukdant miesto gyventojų rimtį su viršgarsio efekto trenksmais.  Todėl pratempiau lanką per miškus, nutaikęs pagal liudininkų parodymus į  Šeredarj upės slėnį   tarp kaimo Panfilovo bei gyvenvietės Boljšyje Gorkį link Novosiolovo, ir šalia kurios; link vakarų prie Andrejevski ir yra žūties vieta.

 

Todėl nuo Novosiolovo pagal Averino parodymus (17:35), įrašytus į slaptąją komisijos ataskaitą, kuriame liudininkas  matė naikintuvo skrydį nuo Novosiolovos link Kharlamovo kaimelio, kurį paminėjo minėto kinofilmo  iš ataskaitos skaitant G.M. archyvo vyr. tvarkytojai  Viktorijai Kajajevai. Pagal jį, girdėjo skrendantį su sproginėjimais.

 

Aišku, kad tai ne J.Gagarino-V.Seriogino, nes tolo nuo žūties vietos į šiaurę. Sproginėjimai galėjo būti forsažo  variklio įjungimas, kad šauti į debesis ir juose praskrieti pro žuvusiųjų MiG-15UTI. Maršrutą kloju toliau link Kiržačio aerodromo, kur besiruošiantys  neįvykusiai ekspedicijai į Mėnulį mėnulininkų kosmonautų grupė, vadovaujama Aleksejaus Leonovo, ir girdėjo du sprogimus 1,5 sek. skirtumu, ir kurių parodymus komisija dešimteriopai padidinusi, atmetė praskridimo versiją.

 

Toliau maršrutą nuo Kiržačio aerodromo virš Aleksandrovo miesto pasuku dešiniu posūkiu pagal laikrodžio rodyklę taip, kaip nurodyta komisijos ataskaitoje ir pratempiu vėl link  Novosiolovo SIMBOLIŠKAI ties galimai praskridimo vietos. Mat, pagal garsiausio pasaulyje lakūno, gelbėjusio ČELIUSKINKIEČIŲ ekspediciją  Arkties vandenyne ir pasižymėjusio kare, bei vadovavusio J.Gagarino ir visų kosmonautų parengimui į kosmosą generolo Nikolajaus Kamanino užrašuoe parodymus apie rastą FOTOKULKOSVAIDŽIO DETALĘ net 5 km nuo katastrofos vietos, bylojančią, kad žuvusiųjų mokomasis naikintuvas, pagal Kamaniną "ardytis pradėjo dar ore". Mano supratimu, kad, gal, tas naikintuvas ir užkabino išsikišusį fotokulkosvaidį? Buvo rašoma:

"в 5 километрах от места падения самолета найден люк от ... это признак разрушения самолета в воздухе. Но эту версию надо еще изучать".(Kamanino užrašai)

 

Taigi, panašiai, ties pirmojo mūsų planetos kosmonauto lėktuvo išsiardimo vieta nuplanavau to grubaus pažeidėjo maršruto susikirtimą . Nuo tos vietos vedu hipotetinį maršrutą panašiu, bet šiek tiek trumpesniu maršrutu, kiek tolimesniu nuo mano radaro, nes, matyt, tas pažeidėjas, vargu, ar kilo aukščiau jam numatyto ešelono aukščio virš 10,5 km ? JEIGU TOKIAME AUKŠTYJE BŪTŲ ARTĖJĘS, TAI AŠ SU SAVO RADARU BUČIAU PAMATĘS-PERDAVĘS ir tada būtų Centre sumaištis, kad J.Gagarinas "atsirado". Kitokį variantą sunku išmąstyti, nes prieš J.Gagarino žuvimą fiksavome didelio greičio skrydį. Ir kai aš su savo porininku radare (rus.: "lokatoriuje") pamečiau skrydį, tai tuoj pat man buvo pranešta, kad "išdrįsome pamesti J.Gagariną", dėl ko mano porininkas kazacho kilmės net supyko dėl tokios "žinios" pateikimo, lyg jam būtų svarbu, kokie lakūnai skraido. Kai baigėme radarais judėjimo rėžimo darbą ir juos (tolimatį ir aukštimatį, prie kurios aš asmeniškai dirbau)  išjungėme, tai komandiniame punkte ("КП") aptarėme įvykį, nes jau žinojome, kad Gagarinas žuvo - mums iš Centro gana greitai pranešė, dėl ko mūsų lakūnų atstovai su mėlynais pagonais stebėjosi greitu nelaimingo atvejo patvirtinimu. Kai tame komandiniame punkte mūsų budėjimo pamainos vadovas-karininkas, vadinamas "operatyviniu budėtoju" MŪSŲ AKIVAIZDOJE IŠMATAVO DIDELĮ GREITĮ, TAI MES TAPOME ŠOKE, KAD "PIRMASIS PLANETOS KOSMONAUTAS BUVO ĮKIŠTAS Į BANDOMĄJĮ LĖKTUVĄ" - toks tada buvo mūsų įspūdis. Po 2013-06-11 spaudos konferencijoje A. Leonovo apie Su-15 fakto paskelbimą, savo įspūdį pakeičiau į galimąi "atliktą mūsų klaidą" "sumaišius" lėktuvus" ("taikiniais" vadinamus radaruose), taip, kaip A. Leonova užakcentavo ir kaip generolas-akademikas Sergejus Belocerkovskis knygoje apie J.Gagarino žūtįrašė. Deja, TIK ŠIEMET VASARĄ NUSTAČIAU-APSKAIČIAVAU, KAD J,GAGARINOS-V.SERIOGINO SKRYDŽIO NEGALĖJAU MATYTI, NES MŪSŲ PLANETA Žemė NĖRA PLOKŠČIA - MAČIAU TIK JO ŽUDIKĄ, aukščiau skridusį.

 

Tik šiemet man l

 

  Mano radarų vieta nuotraukoje dešiniajame apatiniame kampe prie Serovo miesto, kuris buvo pats slapčiausias pasaulyje miestas Arzamas-16, Lavrentijaus Berijos įkurtas tam, kad fizika Kurčiatovas pradėtų gaminti ginklus branduolinius ir termobranduolinius; t.y.vandenilines bombas, iš kurių viena "Кускина мать" buvo susprogdinta Naujojoje Žemėje. Taip, kad mūsų 71537 dalinys prie Barašęvo ir buvo skirtas dar ir tam miestui saugoti. Kai  treniruodavausi maratonų bėgimams, iki jo nesiryžau nubėgti, nes tai buvo man per toli.  Mūsų tas dalinys po žodžio "Google" pirmos "G" raidės apačioje per vidurį nuo tos raidės krašto iki apatinių skaičiukų.

 

Kaip matome, hipotetinio to "bandomojo Su-11" maršruto ilgis  425 km, sugaišus tiksliai 37 minutes tame skrydyje - t.t., 0, 616667 val.  Todėl gauname panašesnį 689,19 km/val. vidutinį greitį. Jis, atrodo, vis tiek yra per mažas, nes tokiu panašiu 300 km/val. greičiu kylama ir leidžiamasi. O aš radaru fiksavau tada mums neįprastą greitį, vos, ne dviejų garso greičių dydžio. Kiek, pamenu, tai buvo apie 1700 km/val.

 

Žinome, kad žuvo J.Gagarinas su V.Serioginu 10:31, o suktuko pradžia prieš 55 sek.  Tada ir turėjo praskristi. Iki žūties pradžios Su-11 ore prabuvo apie 15 min., o po apie 21 min. santykis 0,698 . O pagal skrydžio atstumus iki susikirtimo 157,78 km, po susikirtimo 267,58 km, santykis 0,590.  Vadinasi, iki susikirtimo greitis galėjo būti dar mažesnis, nei ir taip mažas greitis tik apie 631,1 km/val, o po susikirtimo jau didesnisnis 747,43 km/val. , kuris ir yra jau dar labiau panašesnis į to tipo lėktuvų greitį.

 

    Taigi, pirmojoje maršruto dalyje normalaus greičio praradimą galima paaiškinti tik tuo, kad naikintuvas nenormaliai nėrė žemyn iki 400  m aukščio, savaime suprantamai, prarasdamas ženkliai greitį, o po to vėl šturmuodamas į debesis, dar papildomai prarasdamas ir dėl vertikalaus žemyn-aukštyn papildomo kelio atlikimo tame trumpesniame pirmos dalies ruože, dėl ko aritmetiškai labiau pasijunta. Be to, antrosios dalies sugrįžimo kelias mano ir taip šiek tiek trumpintas pagal psichologinę lakūno logiką, trumpinti kelią Nežinau, ar aš teisus, nes su aviacija tik ne tiesiogiai kontaktavau ir apie jos taisykles nieko nenusimanau.

 

Na, o, jeigu, grįžimo kelias bus toks pat, tai tada greitis vidutinis taps dar realesnis-didesnis. O tai reiškia, kad PIRMOJE TRASOS DALYJE ŽENKLUS VIDUTINIO GREIČIO PRARADIMAS BYLOJA  APIE NAIKINTUVO KAŽKOKIAS, GALIMAI,  PAPILDOMO KELIO SĄNAUDAS - GREIČIAUSIAI; VERTIKALAUS  AUKŠTYN-ŽEMYN PASISKRAIDYMUS.   Šie greičių santykiai yra realūs su realiomis "bandomojo" naikintuvo Su-15 laiko sąnaudų santykiais, neleidžiančiais atmesti  įtarimo nužudžius mūsų planetos pirmąjį kosmonautą ir jo skraidymo mokytoją-instruktorių.

 

Kas dėl Aleksejaus Leonovo tvirtinimo, kad "lakūnas dar gyvas", atmesti to teiginio negalima, nes gali būt su ta pačia pavarde ir kitas internete dar neskelbiamas lakūnas-bandytojas, ant kurio gali būt uždėta cenzūra. Juk, gana su retomis pavardėmis Krečektovų garsių bandytojų yra ištisa karta. ĮTARTINAS KOMISIJOS ATASKAITOJE SLAPTUMAS, ASMENŲ PAVARDES RAŠANT BE VARDO IR NET BE INICIALŲ. Nebent, jie dažnai kartojasi byloje, bet, vis tiek, korektiškumo vardan turėtų būt, bent, inicialai. 

 

Neatmestina galimybė, kad struktūros kosmonautą A. Leonovą galėjo suklaidinti, arba, net jį priversti, kad jis visuomenę klaidintų su tuo "dar gyvu lakūnu",  kad visuomenės įtarimo šešėlį numesti nuo 1977 m. tragiškai žuvusiojo.                                                       

                                       

 


Galima pasididinti

 

 

 

Pavelas Fiodorovičius Kočetkovas (1944 gim.m.) tik 2-iems metais vyresnis už mane, vargu, ar galėjo skraidyti bandomaisiais, kai lakūnų bandytojų mokyklą baigė tik 1973 m. ir bandytoju tapo 1975 m. Jo  sūnus taip pat bandytojas 2012. žuvo Indonezijoje per parodomuosius skraidymus.

 

 

 

Mano tėvo knygos viršelis ir josios   Optinio matomumo priklausomybė    
Laiškas Lietuvos Žinioms  MSi mane, pagaliau užblokavusio ir pastoviai kelis metus terorizavusiu Jonu Liauksminu  paskutiniai diallogai.    

 

Почему убили Гагарина?  2011 m.

Čia Vytenio Aleksandraičio prisiminimai apie 3-jų m. tanybą sovietinėje amijoje TRILOGIJA apie SOVIETINĖS ARMIJOS AKIBROKŠTUS , lenktynių į Mėnulį fiaskoje, ž kio jis 7-tą katą nubastas-užblokotas skundėjų, matt, iš nelegalios sodų bendijos Baltais gandas  (buvusių sovietinių kaiškių, kaip kerštas už J.Gagarino ir MH17 tyrimus)

 

 

Технические аспекты трагической гибели Первого космонавта Земли.

Автор: Крылов АлексейНиколаевич
Читатели: 835
Внесено на сайт: 19:27 03.04.2017

 

Гибель Гагарина, как предтеча гибели СССР

 

Apie daugkartinio laivo "Buran" visus žuvusius bandytojus "Волчья стая" irtame filme pabrėžto vienintelio Lietuvos kosmonauto Rimanto Stankevičiaus prieš žūtį jo interviu apie žūtančiu jo draugus.  

 

  Apie neteiingai pažymėtą  

 

   smilgyt-Jonis

Здравствуйте, Алексей. Мне очень интересна эта тема. Пока ни один источник не смог мне достоверно ответить почему найдено 27% массы тела? Если тело было одно, тогда более-менее понятно. Свяжитесь со мной пожалуйста elgudovich@gmail.com

 

 

Vokiečių raštojas Gerhard Kowalski  Špigelj Наше издание связалось с дочерью Юрия Гагарина Галиной и спросило, что она думает по поводу утверждений Леонова. Галина Гагарина, профессор экономики и руководитель кафедры в Российском экономическом университете имени Плеханова, обвинила Леонова во лжи. По ее словам, не было опубликовано ни одного соответствующего документа, а кроме того, никто не подтвердил версию Леонова.

Как бы ни были велики заслуги Леонова, они «не дают ему права выдавать собственные предположения и фантазии за истину в поснемецкий пиатель ледней инстанции», подчеркнула дочь Гагарина. По ее словам, он ведет себя «отвратительно и позорно» и хочет всего лишь заработать на этом побольше денег.

Тайна гибели Юрия Гагарина: версию Алексея Леонова опровергают специалисты-авиаторы и историк

 

 

 

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba

 

Papildoma adreso informacija: Išsikėlė iš Perlojos g. 17 a
Telefonas: (8 37) 307864
Faksas: (8 37) 345412
El. pašto adresas:
Tinklalapis:

Papildoma informacija

Įmonės kodas: 188726432
Vadovas: Ramūnas Titenis
Darbo laikas: Pir-Ket 08:00-12:00 ir 12:45-17:00, Pen 08:00-12:00 ir 12:45-15:45.
 
 

Pas Gordoną Popovičius nors labai įtikinamai įrodo alkoholio absurdą skraidymuose dėl griežtos medicininės kontrolės aerodrome, bet netiki "pakeleivingo srauto" įtakos  apvertimo į suktuką. Netiki, matyt, todėl, kad neįsivaizduoja ne bet kokį pakeleivinį srautą šalimai, bet Su-15 naikintuvo praskrydimą iš apačios į viršų, kuris net ne specialistui turėtų būt aiškus apvertimo efektyvumu, nes srautas iš apačios smūgiu per sparną pagal bet kokius dėsnius privalo pasukti lėktuvą. Juolab, J.Gagarino-V.Seriogino lėktuvas buvo su papildomais kuro pakabinamais bakais, dėl ko pastovumas turėtų būt dar maženis, o jautrumas apvertimui didenis. Todėl Popovičiau neigimas yra įtartinas, kad nuo tikrosios tiesos ir nuo konkrečiai aiškių kaltininkų dėmesį nukreipti, akivaizdžiai, tai darant, matyt, nesąmoningai, sukūrus įsitikinimą klaidingu aspektu.   

.

 

 

 
 
 
 

 

 

 

 

tik ka pasibaigė eilinis 5-tasis manęs 30-čiai dienų užblokavimas už Vytauto Didžiojo paminėjimą Griunvaldo mūšyje, nes tai "neatitinka F.b. bendruomenės principų": https://www.facebook.com/photo.php?fbid=2431437843563233&set=a.153490474691326&type=3&theater " Blokuoja mane buvę sovietiniai kariškiai už MH17 lainerio keleivių ir J.Gagarino SĄMONINGŲ nužudymų įrodymus. Prie jųjų ir Jonas Liauksminas prisideda - nueikite pagal nuorodą ir įsitikinsite, kam jis tarnauja.

 

paskutiniai V.Komarovo ir J.Gagarino pokaliai, prieš žūstant Komarovui

Kuprevčius Gordono temą pradėjo

 

    Po visų susitikime su Dmitrijumi Gordonu pasakojimų, verta peržiūrėti dokumentinį filmą su unikaliais į atvirą kosmosą išėjimo kadrais, po to kosminio laivo orientacijos sistemos sugedimu ir pirmą kartą istorijoje panaudotu rankinės orientacijos nusileidimu į taigą. Labai įdomu, kaip filmavimo kameros buvo išstatytos taigoje? Ar tai montažas su vaidyba, ar unikalūs kadrai? Filmas vadinasi "КОСМОНАВТ ЛЕОНОВ:"Я МОГ НИКОГДА НЕ ВЕРНУТЬСЯ""

   Politinės pažiūros Alekejaus Leonovo 2014-04-17 pokalbyje su Vladimiru Pozneru. Joje papasakojo apie viešnagę pas Adolfo Hitlerio numylėtinį, žudžiusį Londono gyventojus su Fa-2 raketomis jų kūrėją Fon Brauną, vadovavusį Apolono skrydžiams į Mėnulį. Jis Aleksejui kuo puikiauiai atiliepė apie savo konkurentą - sovietinių raketų kūrėją, Kolymos GULAG-o mirties konclagerių politinį kalinį Sergejų Koroliovą. Tokiame mirties konclageryje kalėjo ir Aleksejaus Leonovo tėvas

 

Dug yra bandančių A.Leonovo versiją, bando versti kaltę "|A.Seriogino sąmonės netekimui"

 

APIE CENZŪRĄ Facebook-e, persekiojant trenerio Vytenio tyrimus.
Viktoro Kaminzko melas    
F.b. admin-ų Atsiprašymas už blokavimą Jono Lieuksmino temoje  apie blokavimus