Šis straipsnis dar tik rašomas ir pastoviai keisis.

AR NE LAIKAS ATSISAKYTI ISTORIJOJE SOVIETINIŲ NARATYVŲ ? ? ?

 

    M i e l i e j i istorikai ir politikai, šokiruoja viešai LRT paskelbtas istorikų laiškas dėl LGGRTC darbo. Negi, mielieji, negalima buvo uždarai išsiaiškinti? Kokią žalą Lietuvos Valstybei ir jo Nepriklausomybei tokie vieši rašinėjimai daro, aš žemiau pateiksiu pavyzdžius. Bet į šitą skaudžią istorijos problemą, manau, būtina žvelgti plačiau pagal Holizmo principą, dabartį su praeitimi siejant:

  Juk šiuo metu, A. Navalną nunuodyti neigimu užsiima net žymus Rusijos istorikas Viačeslavas Nikonovas, kuris yra Viačeslavo MOLOTOVO ANŪKAS. Jį kaip istoriką-politologą auklėjo senelis net iki 30-ties metų amžiaus, kai kandidatinę disertaciją jau buvo paruošęs apie JAV Respublikonų partiją. Apie ją ir daktarinę disertaciją gynėsi ir yra dabar "trampizmo" geriausiu Rusijos žinovu, putinizmo ideologu ir Dūmoje už Rusijos Švietimą komiteto vadovu. Svarbiausia, V. Molotovo vienturtė duktė Svetlana Skriabina (tokia tikroji V. Molotovo pavardė ir jo brolis buvo žymus kompozitorius) buvo irgi istorikė ir antrą kartą ištekėjo už NKVD istoriko-profesoriaus Aleksejaus Nikonovo, kuris buvo svarbiausio Sovietų Sąjungos ideologinio žurnalo "Komunist'' vyriausiu redaktoriumi. Tai ar šį giminė negali ir dabar turėti įtakos į Lietuvos istorijos padėtį? O nepriklausomybę praradome ar ne V. Molotovo diplomatinės klastos meistriškumo dėka? O genocido tyrėjams ar nereikia į jį labiau atkreipti dėmesį, kuris daugiausiai sankcionavo nužudymų?

  Nukrypstu kažkiek nuo šio laiško turinio todėl, kad AŠ ESU pirmojo mūsų planetos kosmonauto Jurijaus GAGARINO NUŽUDYMO LIUDININKU (radaru fiksavau jo žudiką-naikintuvą), dėl šio įvykio būtina man kreiptis pas minėtą V. Nikonovą. Todėl reiktų dėl to iš Lietuvos istorikų ir politikų gauti patarimą, nes už J. Gagarino nužudymą atsakingu turėtų būti V. Molotovo dukros pirmasis vyras: garsiausias lakūnas-bandytojas V. Iljušinas (garsaus avio konstruktoriaus sūnus), kuris buvo "Suchoi" firmos viršininko pavaduotoju bandymų reikalams ir turėtų atsakyti už savo pavaldinio V. A. Krečetovo praskridimą  net 10-15 m atstumu pro J. Gagarino - V. Seriogino ekipažą. Apie tai 2013-06-11  žiniasklaidos konferencijoje kosmonautas a. a. Aleksejus Leonovas pranešė pasauliui šią svarbią žinią, bet nutylėjo ir visuomenei įnešė suklaidinimą dėl skrydžio pažeidėjo asmenybės. Tą pažeidėją atradau, nes yra internetas ir per jį išsiaiškinau A. Leonovo paskelbto pažeidėjo-naikintuvo Su-15 sugebėjimą skrieti automatiniu rėžimu, kaip tai atliko MH17 lainerį numušusi raketa. Apie visą tai mano STUDIJA,  ir naujausi mano tyrimai.

   Teisingam istorijos supratimui apie II-o pasaulinį karą maišo ir kaimynystėje įvestas  ''lukofašistinis'' rėžimas su tikslu iškreipti visą istoriją. Tam rėžimui net Europos Sąjunga 2011 metais neįvedė sankcijų, nes 2011-04-11 Minsko metro buvo įvykdytas didelis teroristinis aktas, kuris ir tapo naudingu tam rėžimui.. Apie tai atskleidė Lietuvos nugirdymą alkoholiu per kiaurą Lietuvos-Baltarusijos sieną demaskavęs žurnalistas Pavelas Šeremetas, kurį nutariama susprogdinti to teroro metinių dieną ir tą užduotį atlikti duodama galimai tame metro terorizmo aktą įvykdžiusiam. Šis žurnalistas ir tapo viešai susprogdintu Kijevo centre. Apie visą šį Baltarusijos KGB pirmininko V. J. Zaicevo nurodymo susprogdinti garso įrašą labai plačiai svarstoma pasaulyje, išskyrus Lietuvoje, taip kaip mūsų ''žiniasklaida'' nutyli daug ką; pav.: ir dėl nužudyto dailininko Romano Bondarenkos; iš Minsko Permainų aikštės jo pagrobėjų - artimiausių diktatoriui žmonių pokalbius telefoninius, viešinamus pasauliui, bet ne Lietuvai. Kad nesismulkinti, kaip visą tai Lietuvoje slepiama ir kaip atrodė J, Gagarino pasirengimo nužudyti procedūra, galite pasiskaityti mano naujausiame aprašyme.

 Todėl dėl to viešo istorikų laiško prieinu iš plačiosios perspektyvos, kurios pasigendu tame laiške ir pasigendu etikos, nes jis viešas. Todėl klaidingi interpretavimai tampa šmeižtu ir dar, gal, net sąmoningu, nes klaidingus rašymus galima pasitikrinti internete. Šokiruoja, kad iš kritikuojamo Centro jau kaip mėnuo, pasitraukė V. Valiušaitis, o jis vis tiek tame laiške minimas kaip tolimesnė blogybė, parašymu tokiu:

''...indėlio į rezistenciją visuomenei kiltų žymiai mažiau abejonių negu dėl asmens, kurio vienintelis pasipriešinimo aktas buvo pasirodymas mitinge prie Mickevičiaus paminklo, įsimaišius į kelių tūkstančių žmonių sambūrį?''

   Pirmiausiai, iš kur tie ''keli'' tūkstančiai tame mažame plotelyje? Nuotraukose matosi tik keli šimtai, kai kas teigia net iki tūkstančio, bet tai abejotina. O, čia, štai, ''istorikai'' ''atranda'' net ''kelis tūkstančius'' ! ! ! Ar šitaip tinka istorikams iškreipinėti skaičius Kremliaus propagandos metodu? Negi istorikams nereikia atsisakyti nuo tų sovietinių melo metodų? Juolab, Vidmantas ir buvo pašalintu iš aspirantūros už tą ''įsimaišymą'' tame mitinge ir toliau tęsė pasipriešinimo veiklą, redaguodamas Kauno aidą dar sovietmečiu. Tai ar nebuvo čia pasipriešinimas, organizuojant pasipriešinimo-Sąjūdžio minties spaudą ir jo platinimą? O be to, kaip galima teigti tik ''įsimaišymu'', o ne prisidėjimu jį organizuojant?  Juk, kai V. Valiušaitis 1981 m. įstojo į antrąją aukštąją mokyklą - Vilniaus universitetą (ar daug sovietmetyje du aukštuosius baigusių buvo?), dalyvavo Literatų klube ir leido sienlaikraštį ''Filomatas'', kurį redagavo Emanuelis Zingeris. Ar ''Filomato'' pavadinimas nebuvo ezopine kalba; nešantis pasipriešinimo idėją? O laikraščio ''Aušra'' 100-mečio paminėjimo organizavimas negi nebuvo švelnaus pasipriešinimo idėjos iniciavimu?

 Kaip tik internete atrastoje NUOTRAUKOJE V. Valiušaitį  matome prie Filomato sienlaikraščio rengimo tam Aušros jubiliejui paminėti. Ar ne tokių aktyvistų dėka prie A. Mickevičiaus paminklo ir buvo sukviestas tas mitingas? Juk Adomas Mickevičius ir buvo FILOMATU - aktyviai dalyvaudavo jų veikloje ir už tai kalėjo. Ar ne filomatų pasekėjų ir buvo pasiūlyta mitingo vieta prie A. Mickevičiaus paminklo?


Galima pasididinti

Negi Universiteto istorikai savo buvusių studentų veiklos negali patyrinėti, vietoje to, kad skleisti ne tikras žinias apie juos - juos viešai neniekinus? Tą mitingą organizavo vilniečiai Antanas Terleckas, Vytautas Bogušis, ..., o kauniečiai prisidėjo. Bet vykti iš Kauno buvo pavojinga, galėjo KGB užkirsti. Reikėjo ir drąsos, vykstant į pirmąjį mitingą. Tai tvirtinu kaip Sąjūdžio įkūrimo Jonavoje iniciatorius, tik po metų įsitraukęs į 1988 m. rugpjūčio 23 d. mitingą Vingyje. O tame pirmajame mitinge dalyvavusieji, kiek žinau, visi patyrė persekiojimus. Prie jų net KGB-istai budėdavo 1988 m. vasario 16-tosios išvakarėse, kad jie nevažiuotų į mitingus. Tada ir man reikėjo būdėti  rajono Vykdomojo komiteto patalpoje naktį - manęs tai paprašė mano tiesioginis viršininkas Jonavos rajono SSD ''Žalgiris (Nemunas)'' tarybos pirmininkas'' Algimantas Žalakevičius (garsaus režisieriaus pusbrolis), nes jam kaip tremtiniui ta misija buvo nemaloni, o man asmeniškai reikėjo jo kabinete rašomos mašinėlės, kad rašyti diplominį darbą ''Pertvarkos ir Tautinio Atgimimo kūno kultūros problemos Jonavoje''. Iš partijos komiteto buvo man reikalaujama pakeisti pavadinimą ir buvo man grasinama mane pašalinti iš darbo. Nepaklusus, man teko nukentėti jau Nepriklausomybės pradžioje už kalbas per Sąjūdžio mitingus ir už Jonavos istorijoje klaidos demaskavimą - teko ilgam laikui iš jos pasitraukti. Mat, kai kam nepatiko, kad V. Valiušaičio redaguojamą ir kitą Sąjūdžio spaudą platindavau, ...

Todėl man tiesiog, keistai atrodo tame istorikų viešame laiške prie tokių niekų, kaip pirmajame mitinge kabinėjimasis. Juolab, tą kabinėjimąsi rodo google ir kituose istorikų inicijuotose straipsniuose, kai V. Valiušaitis patyrė didžiausią nuostolį už tame pirmajame mitinge dalyvavimą - buvo išmestas iš aspirantūros. Tai ar dabar neatrodo, kad ir po šiai dienai istorikai jam keršija už tame mitinge dalyvavimą? Keršija, nes jį kritikuoja ''esančiu ne specialistu''. Tokia ''kritika''; tai ar ne kerštas? Kritikuoja, kad neapsigynė mokslinio darbo, kritikuoja, kad dirbo Sąjūdžio spaudos leidyboje ir nesiekė mokslo?

Be to, kodėl istorikai negali patyrinėti, kodėl V. Valiušaitis nukentėjo? Negi  iš aspirantūros pašalino tik už ''įsimaišymą'' į sambūrį? Už tokį nieką, tikrai, nešalindavo, juolab, galima buvo pasakyti, kad jame ''ne tyčia pakliūta'' - gatve ''praeinant pro šalį''. Tai, gal, šalinimo metu V. Valiušaitis nesigynė ir ...? Kodėl istorikai negalėjo jo asmeniškai paklausinėti ir dokumentus patyrinėti? Neįdomu? Istorija nerūpi?

Juk M. Gorbačiovas jau buvo uždraudęs persekioti už politinius įsitikinimus. Kodėl net ''Perestrojkoje'' tas šalinimas įvyko? Juk mano bendradarbiui Azotinių trąšų gamykloje Algirdui Patackui apie 1968 metus (tik man iš armijos sugrįžus) uždraudė irgi gintis disertaciją, nes jis užsiiminėjo nesankcionuota leidyba. Bet tai buvo gūdžiausi brežnevizmo metai. Tiesa, toje ''Perestrojkoje'' Algirdas buvo nuteistas-įkalintas - jam atsikeršijo, nors negalima buvo.  Tai negi toks kerštas egzistuoja dar ir dabar istorikų tarpe?

Klausiu todėl, kad V. Valiušaitis kaip ''ne specialistas'' yra išniekintas prieš visą mūsų planetą. Žemiau pateiksiu įrodymus

Juk tų 1989-tųjų metų pradžioje, man laikant baigiamuosius ''mokslinio'' komunizmo egzaminus, studentams jau buvo uždrausta rašyti nepatenkinamus pažymius. Todėl į egzaminą atėjau su Gedimino stulpų ženkliuku ir Instituto partijos sekretoriui bei Marksizmo katedros vedėjui ... Jeselskiui, kuris mus egzaminavo, pradėjau aiškinti, jog tie Gedimino stulpai su jokiu ''fašizmu'' neturi nieko bendro...

Bet, deja, Jono Noreikos anūkė Silvia Fotisavo senelį laiko ''nacistu'' ir sėkmingai su jo kariškio portretu įtikina ''tokiu'' esant, nes uniformoje tie patys Gedimino stulpai. O pasaulis ir ji pati ar žino, ką jie reiškia? Todėl, jei ant visos Lietuvos per LRT keliama abejonė dėl to rezistento statuso - nurodoma, kas iškėlė tą abejonę ir kas dėl to nukentėjo, tai negi nieko nereiškia, kad dėl to pirmojo mitingo V. Valiušaitis gal daug kartų daugiau nukentėjo, prarasdamas siekti mokslinio laipsnio popieriuko?  Negi jo, kaip du aukštuosius turint, atsidavimas savarankiškajai mokslinei-tiriamajai veiklai veiklai jau yra niekinė? Negi jo, kaip Teorinės mechanikos buvusio dėstytojo žinios ''nepritaikomos'' istorinės logikos analizėms? Negi, techninių ir filologinių žinių sankaupos negalima pritaikyti istorinėms paieškoms? Kodėl ne istorikai atrado Lietuvai svarbius dokumentus, kaip Vasario 16-tosios aktą ir kunigo Jono Borevičiaus liudijimą? Kodėl tai negalėjo atrasti studentai-praktikantai, nusiųsti į archyvus praktikoms atlikti? Ar vystoma tarp istorikų išradiminė paieškų veikla ir ar jai yra koks skatinimas?

Turiu pasakyti, kad pastaroji veikla sovietinėje armijoje prie technikos (prie radarų) tuoj po chruščiovinio atšilimo dar buvo labai skatinama - aš, kaip eilinis kareivis už apiformintus racionalizacinius pasiūlymus dažnai po kelioliką rublių gaudavau premijos. Buvau net išradimą įgyvendinęs, bet dėl karininko pavydo visos pastangos šiukšlyne atsidūrė. Dabar galvoju, kad, gal ir gerai, kad sovietinis viršininkų pavydas buvo. Kitaip 17-metis Matias Rust-as nebūtų šalia Raudonos aikštės nusileidęs.

Bet ar šios sovietinės ydos dabar nereikia atsisakyti? Kokia vystoma istorija - išradiminė ar uždaroji klaninė su ''mokslo'' etiketes tik kauke?

Klausiu kaip Orientavimosi sporto specialistas: Ar istorijoje paieškų žemėlapinį-struktūrinį principą ar kaip radioelektronikos schemose negalima taikyti? Ar nereikia paieškoms sudarinėti atitinkamus žemėlapius, kad istorinių situacijų tankmėje tikslus atrasti? Įsivaizduokite, jei labai tikslių sportinių žemėlapių nebūtų, ar sportininkai galėtų aukštais greičiais bėgti pagal paslėptų punktų gausą? Kuom baigtųsi jų paieškos neturint žemėlapio nors bet kokio? Todėl mes ir studijuojame visų net menkiausių nuklydimų teoriją ir net psichologiją.

Tai ar tą patį nereikia istorikams daryti su Jono Noreikos anūkės Silvijos Foti pasiklydimais? O, gal, ji sąmoningai paklaidinta mano aukščiau paminėto V. Molotovo teorijos ''mokslo'' dar ir toliau tobulinamo? Ar nereikia Tarptautinio teismo dėl jos Meksikoje spausdinamos knygos tokio, koks dabar vyksta viešas Hagos teismas Amsterdame dėl MH17 lainerio numušimo? Dėl tokio teismo ar negalima sutarti su Žydų bendrija?

Štai, anūkė PRISIPAŽINO, jog dėl jos senelio nacionalinės garbės atšaukimo pastarąjį dešimtmeti dirbo Grant Gochn-as, o ne ji pati. Tai ar ne jos įtakojimo ir KLAIDINIMO faktas? O, kaip jis grubiai klaidina, tai faktų per akis. Vieną iš jų pateiksiu po svarbaus pasiūlymo dėl istorinės atminties praradimo.

Taigi, ar technikos amžiuje negalima kažkaip ISTORINĘ ATMINTĮ įrašyti, kaip ji įrašoma magnetafoninėje juostelėje ar kompiuteryje? Kad ją Grant Gochin-as prarado, įrodo žemiau su juo L.ryto pravestas pokalbis-interviu, kuriuo galite ''pasigrožėti'', štai, šiuo:

 Įdomu, kodėl redakcija nepareikalavo to įsakymo parodyti? Kaip galima tokius ''žurnalistus'' vertinti, kurie skleidžia nepatikrintą informaciją? Svarbiausia, tame interviu buvo parašyta tai, kad jo seneliai per I-ą pasaulinį karą turėjo pabėgti iš Lietuvos, dėl, neva, ''lietuvių pogromų'', nors iš Lietuvos - t.y. iš Kauno gubernijos  caro administracijos sprendimu 1915-05-03 visi  iki vieno žydai buvo - trėmimai iš pafrontės zonos buvo vykdomi ir kitose gubernijose nuo Suomių įlankos iki Juodosios jūros. Tremiami buvo kaip ''nepatikimi'' piliečiai, ant vagonų rašant net ''ШПИОНЫ''. Matomai caro administracija manė, kad dėl jų kalbos į vokiečių panašumo ir dėl kitų, istorikų, matyt, neištirtų priežasčių, tie trėmimai vyko net labai baisiomis sąlygomis. Apie tai yra rašoma 1905—1917 m. m. Rusijos žydų istorijoje.

Gerai, kad tos Lryto publikacijos jau nerandu - atrodo, redakcija susiprotėjo ir panaikino. Todėl Grant Gochin-ą kaip vertinti, dar ne aišku - ar jį, kaip savos istorijos neišmanėlį, seneliai suklaidino, ar jis piktybinis melagis? Dėl pastarojo vertinimo, gal, reiktų susilaikyti, nes tas masinis trėmimas, aplamai, istorijoje nelabai minimas, esu daug sutikęs sovietinių istorikų su aukštuoju mokslu, kurie apie tai iš manęs pirmą kartą sužinojo.

 

Patikslinu - 1914-1916 m. m. iš Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos į vidines Rusijos gubernijas buvo ištremta 250-350 tūkstančiai žydų. Aišku, jų turtas buvo išgrobstytas krikščioniškųjų kaimynų. Todėl nieko nuostabaus, kad Jonas Noreika siekė tvarkyti priverstini emigruotų-iškeldintų žydų turtą, įpareigojant savivaldybes saugoti paliktą be priežiūros žydų turtą nuo išgrobstymo. Pabraukiau žodžius, kurie buvo Jono Noreikos įsakyme N.962 ir kuriame nebuvo jokio žodžio apie to turto "nusavinimą", kokį melą paskleidė R.Šimašius bei kiti "istorikai", net neskaitę to įsakymo teksto. O juk tai buvo tik 35-ių metų skirtumas ir Jono Noreikos motyvacija išsaugoti žydų turtą turėtų būt labai suprantama. Detaliau apie Jono Noreikos įsakymus galit pasiskaityti mano studijos  1 - oje temoje: PRASIDĖJUS MASINĖMS ŽYDŲ ŽUDYNĖMS, KOKIŲ VEIKSMŲ REIKĖJO IMTIS LLV ADMINISTRACIJAI? ir tos temos pirmojoje  a.) potemėje: ''Kodėl LRT taip Lietuvos žmonių neklausinėja, o tik apgaudinėja?''.

O, grįžtant tokius NE PAGAL SAVO VALIĄ iškeldinimus nagrinėjo Pavelas Polian-as savo istorijos-geografijos užrašuose pastebėdamas "patikimumo geografiją" iš patikimų ir nepatikimų gyventojų, kur žydu kaip "nepatikimus" pradėjo klasifikuoti, būtent, carinė Rusija. Deportacijai priklausė visi šaukiamojo amžius asmenys, kad jie netaptų priešininkų (vokiečių)  kariuomenei. Išsiunčiami buvo ne tik austrai, vengrai, bet ir lenkai, žydai. Pastarieji iš Kurliandijos deportuoti 40 tūkst, iš Kauno gubernijos  150-160 tūkst. Dėl tokios žydų deportacijos protestavo Pabaltijo apygardos generolas  P. G. Kurlov-as. Tokią carinės valdžios deportacijų praktiką sėkmingai perėmė leninizmo inspiruotas stalinizmas.

 

Juk

Pagal paminėtą Grant Gochin-o sukeltą triukšmą gana demokratiškas Europai, Azijai ir kitoms pasaulio šalims skirtas EAdaile 2020-06-23 12:43  įdeda straipsnį ''Žydai pasipyktinę: Lietuvos Istorinei atminčiai paskyrė matomai antisemitą'' - tai kultūringos žiniasklaidos bruožas ir priešais žodį ''antisemitą'' pridėjo, lyg, abejotinos informacijos priedėlį ''matomai''. O įdėta nuotrauka, kaip ''baltaraiščiai'' vedasi Kaune, neva, ''žydus sušaudyti'' jau yra dezinformacinio pobūdžio, nes nuotraukoje nėra jokio požymio, kad vedami ''žydai'' - nėra nei moterų nei pagyvenusių, nes akivaizdžiai vedami komunistiniai nusikaltėliai. Jie matyt, dalyvavo prieš savaitę didelės Tautos dalies ištrėmime, kurios didžiausioji dalis prie Ledjūrio ir žuvo. O nuotraukoje matomi Birželio sukilimo dalyvių rankovėse trispalvės raiščiai, kurie vėliau nacių buvo uždrausti. Tame straipsnyje iš esmės neteisingai juodomis raidėmis įrašyta, jog, neva, Valiušaitis ''iškraipo žydų istoriją'', nors jis visai net nagrinėja jos, nes jis užsiima tik Lietuvos istorija ir į ją reikia žiūrėti iš įvairiausių tautų aspektų - ne vien žydų. Todėl istorijos objektyvumui Gyventojų Genocido ir ne tik jo, bet ir Rezistencijos tyrimo centrui paskirtas, kaip suprantame, ištikimos Lietuvai per amžius Totorių bendruomenės pirmininkas, ir toks prieš jo veiklą sukeltas triukšmas ar nekiršina tarp šių tautinių mažumų? Ar buvusių KGB-istinių ir nelojalių Lietuvai struktūros nesumanė į tą vietą paskirti iš Žydų bendruomenės kokio buvusio NKVD-isto vaiką ar anūką? Nerimas, kad ši įtakinga pasaulyje EurAsia Daily žiniasklaida formuoja skaitytojams nuomonę, kad reikia Maskvoje atstatyti ''Geležinio Felikso'' skulptūrą ir Rusijai pasiimti Donecko-Lugansko sritis. Keista, kad ši eadaily.com/ru/news įdėjo šią ''informaciją'' iš Kremliaus ruporo ''Sputnik Литва'', kuriuo ir naudojasi, kaip ne gaila mūsų Lietuvos Žydų bendruomenė. Ar nereikėtų jai atsitokėti? ATVYKITE VĖLIAU - pakitimai-papildymai bus daromi pastoviai.

    a) Neaiškus Arvydo Anušausko tinklaraštyje  balandžio 01 d.  "Putiniškų blizgučių atspindys: informacinis karas prieš Lietuvos istorikus"ne tik kažkokie kratiniai, bet ir Valdemaro Klumbio bei Mingailės Jurkutės sugretinimas, paminėjus, Seimo nariui-ministrui apie pirmąjį "neva kritišką straipsnį ..." .

Ar nebuvo atlikta LGGRTC provokacija konfliktui įsižiebti?
Taigi, į tą pono Arvydo žodį  "neva" ir aš įžiūrėjau, kaip MEISTRIŠKAI ATLIKTĄ PROVOKACIJĄ, kuria galite "pasigrožėti" mano atsiustoje "istr-jurk-1" čia dešinėje esančioje nuotraukoje  Pranešė man, kad, metų pabaigoje panelė Mingailė savo F.b. soc. tinkle  "išdrįso labai negražiai kritikuoti savo darbovietę". Bet, nuėjus į josios gruodžio 26 d. temą, po josios kolegos dėstytojo Valdemaro straipsniu, į akis krito labai keistas TIK VIEN DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS docento Nerijaus Šepečio užsipuolimas savo buvusią doktorantę M. Jurkutę, kad, neva, "kaip ji išdrįso kritikuoti savo darbovietę". Lygiai taip pat girdėjau ją smerkiant irgi tais pačiais josios disertacijos darbų vadovo žodžiais parašytais. Pabandžiau josios temą patyrinėti ir neradau nei jokios "kritikos" ir net darbovietės minėjimo. Jeigu ir buvo "kritika", tai labai užslėpta ezopinėje kalboje, kurią naudodavome sovietinės cenzūros metais. Todėl man docento užsipuolimas į ezopinius "virkavimus" pasirodė supersovietišku-stalinistiniu stiliumi. Todėl įsisukau su docentu į diskusiją, ką ir nuotraukoje matote, minimą mano 12-tą atsakymą.


Galima pasididinti

    Todėl galima būtų perskaityti, ką paklausiau ir istorijos dėstytojo dėl patriotinio ugdymo ir Tautos "kaltinimu", kad ji  1940 m. nesipriešino. Mat, to dėstytojo straipsnyje buvo keliamas labai klastingas klausimas, kad, neva, nereikalingas patriotinis ugdymas, nes jis "tarpukaryje" nieko nepadėjo - tauta nesipriešino. Kodėl tauta nesipriešino, mano poziciją matote nuotraukoje. Tai, mano supratimu, Viačeslavo Molotovo mūsų vadovybės apgavimo dėka ir diplomatinės - organizacinės-diversinės-revoliucinės- veiklos ypatumais per į Lietuvą įžygiavusį Ribotą sovietinį kontingentą, dirbantį su vietiniais gyventojais - ypač, su kita-kalbiais. Apie tai mums; dėstytojams per pedagoginio minimumo kursus iš Partijos istorijos instituto dėstytojas dėstė V. Molotovo "revoliucijos" diegimo politiką tik tam, kad BŪTŲ KONTINGENTAS SOVIETINIUS TANKUS GĖLĖMIS PASITIKTI. Todėl nuotraukoje, matote, jaunų "istorikų" reakciją į mano klausimus. Po jų ši tema keistai tapo pašalinta, o po to Mingailė man prisipažino, kad paslėpė-ne viešą temą padarė, kol su LGGRTC "santykiai nepagerės". Ką turi bendro kažkokie "santykiai" su principiniais Lietuvos istorijos klausimais Birželio jubiliejaus sukilimo išvakarėse? Ar tai nėra to paties V. Molotovo anūko mūsų istorikams pasekmė? Juk prie J. Gagarino nužudymo prisidėjo irgi V. Molotovo dukros pirmasis vyras. O ta dukra ir buvo žymi istorijos mokslininkė bei josios antrasis vyras taip pat NKVD istorijos profesorius ir "Komunist" žurnalo vyr. redaktoriumi buvo. O jųjų sūnus-anūkas Viačeslavo, su tuo pačiu vardu senelio dabar   vadovauja per Dumos komitetą Švietimui-Mokslui Rusijos, o gal ir kitoms; greta esančioms šalims?

 
 

Markas Soloninas 2010 m. VU TSPMI   2-tra, 3-čia dalys

Mingailės Jurkutės sukurtoje protesto prieš tyrimus akcijos temoje į Orvelo citatą apie subombarduotą Londoną parašiau komentarą, apie LGGRTC skandalą su J.Gagarino nužudymu galimai turintį tų pačių užsakovų bendrą šaknį.

Monika Kareniauskaitė jau 2020 m. gegužės vidurio savo paskyroje "Apie tris didžiąsias "A"" bando ne kritikuoti savo darbovietę-LGGRTC, nes joje dirbo nuo 2010 m.. Todėl ją "neramina, kad Centro per ilgus metus sukurtu solidžiu vardu bei Valstybės institucijos kompetencija mėgina pasinaudoti atskiros politinės jėgos – ypač, kai kalbama apie be galo jautrius istorinės atminties momentus."  Čia Monika teisingai pastebi, jog "priešinama visuomenė, žydai su lietuviais, lenkais ir rusais, jaunoji karta su vyresniosiomis. Europietiškumas su lietuviškumu...".Labai gerai, kad Mingailei rūpi, jog Centras netaptų atskirų "politinių jėgų marionete".