Laba diena!

AČIŪ* Ramutei už straipsnį - perskaičiau pavėluotai, nes su kompiuteriu turi labai rimtų problemų, kai po Putino rūmų Gelendžike analizės, hakeriai mane ant menčių paguldė – sunaikino fotošopą su visais melų įrodymais, ir visas vaizdo funkcijas iš kompiuterio išėmė Ypač, kai tų rūmų pasiskelbusį „šeimininku“. A. Rotenbergą susiejau su Lietuvoje įvykiais. Todėl dar nemačiau žiemos ir dar su slidėm neišvažiavau – gal po po kokios savaitės išvarysiu į miškus sniego paieškoti.

O tas straipsnis EILINĮ KARTĄ PATVIRTINA, kad Lietuvoje SĄMONINGAS ir KENKĖJIŠKAS VISAPUSIS APLAIDUMAS lygiai toks, kaip ir Putino oligarchų valstybėje, prieš kurią A. Nevalnas kariauja, o Lietuvoje Neringa Venskienė kaip A. Navalno atmaina Lietuvoje. Nuo Rusijos Lietuva toli nenužengė - pas mus problemos ne ką geresnės - tas pačias ligas visuomenė turi, tik kiek švelniau išreikštas. Pavyzdžiui, šiuo metu Jonavoje neveikiantis slidinėjimo centras, kai sniego per akis, su patrankomis nereikia sniego gaminti, o pandemijos metu nuo kalnų važinėjimas ypatingai būtinas, kad imūninę sistemą stiprinti. Todėl Jonavoje lėšų švaistymą ne ką mažesnį matau, nei šalia Gelendžiko Idikopuso iškyšulyje Putino rūmų prašmatnybės švaistymą.

Man baigusiam biologinį mokslą, sveiku protu nesuvokiama, kaip gydytojas kariuomenėje gali tik nuskausminamuosius vaistus siūlyti ir nebandyti aiškintis, iš kur tas skausmas atsiranda. Tokių dalykų sovietinėje 3-jų metų karinėje tarnyboje neteko man matyti. Mūsų dalinėlyje buvo med. sesutė tik ką mokyklą seselių baigusi ir ji labai rūpinosi karių sveikata - jos nurodymai būdavo įstatymas. Net labai prasti seržantai į sveikatą savo pavaldinių kreipė didelį dėmesį. Pamenu, sunegalavau, tai šiltu treningu apsirengiau ir dar su "bušlatu" išėjau pabėgioti, kad kuo labiau išprakaituoti ir po to atsiguliau šiltai persirengęs. Tada efreitorius iš valgyklos parnešė virdulį karštos arbatos - jąja pasivaišino ir draugai mano. Jie bandė mane slaugyti nors morališkai. O ryte buvau sveikas, kaip ridikas ir seselė į "sančiastį" pavėlavo paguldyti.

Šiaip. DELFI STRAIPSNIAI ŽEMO LYGIO - neaukšto ir šis straipsniapalaikis su nekonkrečiais- VERKSNIŠKAIS aprašymais. Ypač, kai seselė "pažeistą širdies dalį" pabrėžė. Tokių nesąmonių spaudoje neturėtų būti - turi būt konkreti širdies sutrikimo diagnozė, o ne "bobutės pasakos". Jei silpna širdis, tai jos neišsivystymas su onkologiniu susirgimu neturėtų koreliuoti. Jei silpnas buvo kareivis, tai mediciniškai turėtų jis grifą turėti, kad rikiuotės tarnybai netinkamas, ir be jokių stresų jam tarnyba privalėjo būt suteikta, kad jos eigoje sveikata stiprėtų ir ypatingesnę jos kontrolę turėtų. Šaukimo komisijose man teko dirbti po kariuomenės Jonavoje. Silpnesnius matydavome iš akies ir dėl jų ginčydavomės, stengdavomės išbrokuoti. Todėl PATIKRINIMAS VISAPUSIŠKAS turi būt atliktas po šio įvykio ir net Baudžiamoji byla iškelta privalo būti. Tik DELFI rašinys labai nekonkretus ir iš juridinės pusės nieko ne cituoja - necituoja įstatymų ir instrukcijų straipsnių. Todėl  iš šio rašinio matau didelį niekalą, kaip tai būdinga visiems DELFI rašiniams.

KAM DIRBA MŪSŲ „ŽINIAKLAIDA“?

Todėl matau DIDŽIAUSIĄ MŪSŲ " ž i n i a s k l a i d o s " - (YPAČ SISTEMINĖS) K  R  I  Z  Ę  , ne tik dėl labai mažos kompetencijos ir visiško neprofesionalumo (net rusų kalbos žurnalistai nemoka), bet ir matau tendenciją Lietuvos skaitytojus-žiūrovus apgaudinėti, slepiant pačius baisiausius V. Putino ir A. Lukašenkos nusikaltimus ir tuo mūsų „žiniasklaida“ ar ne jųjų labui atidirbinėja?

Todėl aiškiai matydamas Lietuvos problemas per sovietinės praeities ydas, pasiraitojau rankoves atskleisti sveiko protu nesovokiamus įrodymus, kurie sąmoningai nuo Lietuvos gyventojų slepiami, IGNORUOJANT APLINKOS KAIMYNŲ Lietuvai POVEIKĮ.

Pavyzdžiui, Europos sąjunga turi būt atsakinga, kad jos dėka išbujavo Baltarusijoje LUKOFAŠIZMAS. Apie tai profesorius Gediminas Merkys pabrėžė, o jojo bendrapartietis profesorius Povilas Gylys mane užblokavo Facebook-e, kad jam pranešiau naujausius A. Lukošenkos žudynių organizavimo faktus, Lietuvos "žiniasklaidos" nutylimus. Taip, kad buvusiam Užsienio ministrui, matyt, bendravusiam su A. Lukošenka, kai jis tuo metu buvo lyg ir teigiamas, gal ir hakeriai pasidarbavo, mane nuo jo užblokuojant? Mat, jie buvo atidirbę lygiai taip pat ir su Arvydu Juozaičiu, kai vietoje to, kad jis man padėkotų už informaciją, mane buvo užblokavęs - kažkas už jįjį tai padarė - tai jis aiškinosi. Mat, šiuo metu surinkau įrodymus -tie programišių-("hakerių") pakenkimai visi buvo sukaupti mano Fotošope, bet pastarieji tik dabar sugadino mano kompiuteryje nuotraukų redagavimo programą ir dingo visi mano fiksuoti faktai. O Jonavoje Fotošopo programų specialistų nėra - kaži, ar jų Lietuvoje yra? Tokių kenkimų mano kompiuteryje per akis - jųjų išdaigų šalinimai man ne mažai kainuoja.  

 Dalykas tame, kad ES 2011 m. balandžio sesijoje turėjo būt svarstomos sankcijos A. Lukašenkos rėžimui, dėl kurio ir V. Putinas buvo su "batjka" susipykęs.  Todėl santykių pagerinimui, panašu ir jau su įrodymais atrodo, kad diktatorius per KGB Minsko metro suorganizuoja keleivių susprogdinimą, kuriame labai daug žūsta ir apie 300 tampa sužeisti. Kad pateisinti sprogdinimą, jis sukurpia bylą dviem nieko dietiems jaunuoliams ir jųjų teismo nagrinėjimą daro beveik uždarą be jokių įrodymų. Todėl žymus žurnalistas Pavelas ŠEREMETAS į tai atkreipia dėmesį, kad METRO TERORO AKTAS BUVO NAUDINGAS TIK A. LUKAŠENKAI, nes po šio teroro nei ES nesvarstė žadėtų sankcijų ir V. Putinas su "batjka" susitaikė po šio įvykio, o teisiamieji jaunuoliai nei teroristinėms, nei religinėms ir jokioms politinėms organizacijoms nepriklausė - jokių motyvacijų žūdyti negalėjo turėti.

Todėl nieko nuostabaus, kad A. Lukošenkos nurodymu KGB pirmininkas Vadim-as Jurjevič-ius ZAICEVAS ĮSAKO SUSPROGDINTI Pavelą ŠEREMETĄ taip, kad "iš jo neliktų nei rankų nei kojų" - tie visi žodžiai yra įrašyti sąžiningų KGB darbuotojų ir jie tik dabar paskelbti visam pasauliui.  Visas įrašas ypatingas su keiksmažodžiais ir tas nurodymas duodamas net prezidento vardu, pabrėžiant, kad tas "priemones" jis kontroliuoja. Ir kadangi Pavelas Šeremetas Kijevo centre viešai tapo susprogdintu, todėl Pavelo motina tais KGB vadovo V. J. Zaicevo keiksmažodžiais pasibaisėjo. 
Kad būtų aiškiau, nes garso įrašo kokybė prastoka, todėl pačio svarbiausio pasitarimo pabaigos nurodymus pateikiu raštu parašytus ŠIUOS:

  Tą garso įrašą ir visus kitus įrodymus galite pastudijuoti mano tam sukurtoje temoje.

Kaip matosi iš teksto, tas sprogdintojas, kuriam nurodoma susprogdinti P. Šeremetą, tame pokalbyje tas sprogdintojas pagiriamas, kad yra nusipelnęs sprogdinime. Tai, akivaizdu, kad tas sprogdintojas galėjo sprogdinti metro, nes Baltarusijoje tik 3 teroro sprogdinimo aktai buvo įvykę tam, kad galima būtų persekioti opoziciją - ir "ES žadėtų sankcijų neuždėjimas buvo duotas iš Europos KARDBLANŠAS persekioti opoziciją" - tai P. Šeremeto žodžiai.

Todėl nieko nuostabaus, kad P. Šeremeto susprogdinimui nurodymas duodamas ne bet kada, o 2012-04-11 - tai per gedulo dieną dėl Minsko metro teroro metinių metu. (Tą aspektą, atrodo, tik aš vienas pastebiu, nes niekas kitas apie tai neužsiminė – ar ne todėl mane persekioja hakeriai?) 

Taigi, ŠIS PAVIEŠINTAS ŽUDYMŲ ĮRAŠAS NUO Lietuvos GYVENTOJŲ SLEPIAMAS kaip ir visi kiti slepiami viešinamo pasauliui įrašai, kurie pasaulyje yra labai aptarinėjami. Pavyzdžiui dėl dailininko Romano Bondarenkos nužudymo Permainų aikštėje Minske, kuriam į veidą du kart smogė 12 kart kik ir tai bokso pasaulio čempionas Dmitrijus Šakuta, o primuštąjį per jėgą nešė jojo draugas Baltarusijos Ledo ritulio federacijos pirmininkas Dmitrijus Baskovas su kitais ledo ritulininkais, kuris yra dar ir A. Lukašenkos sūnaus Kolios treneris ir su minėtu boksininku D. Šakuta žaidžia 4-ių Lukašenkų ekipoje bei yra atsakingas už gegužės 19 d. Rygoje ir Minske Pasaulio Ledo ritulio čempionato organizavimą. Todėl pasaulio visuomenė iš Minsko iškėlė šį čempionatą, o Lietuvos žiniasklaida apie šiuos du "didvyrius" net nieko nemini, nors po R. Bondarenkos mirties buvo paviešinti telefoniniai pokalbiai tarp jųdviejų, kaip jie aptarinėjo     R. Bondarenko mušimą ir pristatymą milicijai, ir buvo paviešinti du pokalbiai telefoniniai tarp A. Lukašenkos press sekretorės Natalijos Eismont ir minėto D. Baskov-o, kuri ledo ritulininkams organizavo į tą baudžiamąją operaciją ir nurodinėjo "pakuoti" civilius asmenis. 

Todėl iš kart po Romano Bondarenkos mirties reanimacijoje, kurio sveikatos būklę tiesiogiai mes-internautai internete stebėjome, nes stebėjome ir jo mušimą ir pagrobimą iš Permainų aikštės, tai Latvijos Užsienio reikalų ministras Edgars Rešetniks iš karto parašo įsakymą šiems dviems "veikėjams" draudimą įvažiuoti į Latviją, o Latvijos Ledo ritulio federacija paskelbė griežtą Baltarusijos ledo ritulininkų pasmerkimą dėl dalyvavimo baudžiamosiose operacijose, kaip nieko bendro neturinčiose su sporto idealais. (mat miręs Romanas Bondarenka irgi buvo ledo ritulio mėgėjas ir dar OMON-e tarnavęs.) Deja, lietuviška google apie šiuos "sportininkus" nutyli, o D. Šakuta dar pristatomas kaip 12 kart pasaulio čempionas, kuris ir yra „pavyzdžiu“ mūsų jaunuomenei, kaip reikia sporto įgūdžius panaudoti merginų daužymui – Jurbarke taip ir buvo atlikta.   

NUO Lietuvos GYVENTOJŲ SU VISAIS  NUSLĖPTAIS IR PASAULIUI PAVIEŠINTAIS TELEFONINIAIS POKALBIAIS nuslėptas ir paties A. Lukošenkos ciniškas pokalbis su Armėnijos prezidentu dėl Karabacho pardavimo Azerbaidžanui. Toks įspūdis, kad PASAULIO VIEŠINAMI POKALBIAI NUO LIETUVIŲ SLEPIAMI TIK TAM, KAD MŪSŲ GYVENTOJAI NESIGAUDYTŲ, KOKIE TIKRI PROCESAI VYKSTA KAIMYNINĖSE Rytų-Vakarų VALSTYBĖSE. Juk Lietuvoje telefoninis pasiklausymas vidutiniškai yra apie 50 kartų didesnis nei Vokietijoje, kurioje terorizmo grėsmė yra žymiai didesnė, nei pas mus. Negi yra baimė, kad po Lukošenkos demaskavimų neprasidėtų tokie patys telefoninių pokalbių viešinimai Lietuvoje? O pokalbis dėl žudymų ir P. Šeremeto susprogdinimo neviešinamas pas mus negi tik dėl to, kad ... Abromavičius buvo susprogdintas? Kuo kitu galima paaiškinti tokį tylėjimą-slėpimą nuo lietuvių? 

Tuo labiau, kad Kijeve SUSPROGDINTAS Pavelas ŠEREMETAS YRA LABAI SUSIJĘS su Lietuva, kurios nugirdymą alkoholiu demaskavo, viešai paskelbęs kontrabandai kiaurą sieną tarp Lietuvos ir Baltarusijos, kurios kiaurumas buvo naudingas ne tik Lietuvos kontrabandiniam "elitui", bet ir A. Lukošenkos diktatoriniam rėžimui stiprinti per jojo alkoholio monopolį, kurį baltarusiai pradėjo masiškai pirkti ne sau gėrimui, o į Lietuvą ir į Latviją bei į Estiją atvežimui. Todėl baltarusių nupirkto alkoholio kiekis pasaulyje pats didžiausias visiškai nerodė, kad mūsų brolių gudų tauta "nusigėrusi". Kai su dviračiu ekspedicijose riedėjau po Baltarusiją, alkoholizmo skirtumą tarp Lietuvos ir Baltarusijos mačiau labai didelį ne mūsų lietuvių naudai.

Taigi, kai per Baltarusijos valstybinę televiziją Pavelas Šeremetas pademonstravo visiškai kiaurą sieną tarp Lietuvos ir Baltarusijos, jis pats į Lietuvą nueidamas ir grįždamas be jokio sustabdymo, tai šis filmas sukėlė Baltarusijoje didžiausią skandalą. Todėl Pavelas Šeremetas ir jį filmavęs televizijos operatorius D. Zavadskis iš kart suimami, nežiūrint į tai, kad pastarasis buvo dar ir asmeniniu A. Lukašenkos filmavimo operatoriumi.  

Iš suėmimo Pavelą Šeremetą išgelbsti Borisas Jelcinas, kuris neleido Lukošenkos lėktuvui įskristi į Rusijos teritoriją, kol nepaleis į laisvę P. Šeremeto. Todėl Lukašenkai "sprogo kaip muilo burbulas" tapti bendros Rusijos ir Baltarusijos valstybės valdovu, nes N. Jelcinas pastatė į vietą per daug užsimaniusįjį. Todėl P. Šeremetas  pradėjo dirbti Ostankino televizijos studijoje. Ir kai jis kaip Rusijos žurnalistas atvyksta į Minską, jį turėjęs pasitikti jojo draugas minėtas D. Zavadskis iš aerouosto pagrobiamas ir kankinamai nužudomas. . Mat jis aktyviai filmavo buvusių A. Lukašenkos bendražygių ir vėliau tapusių politiniais oponentais Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Viktoro Gončiaro ir Vidaus reikalų ministro-generolo Jurijaus Zacharenko dingimo-pagrobimo ir nužudymo problemas, kuris pastarasis A. Lukašenkos užmanymams atsisakė vykdyti politinius mirties nuosprendžius ir tuo pažeidinėti konstituciją. Todėl pastarųjų nužudymą demaskavo pagrindinis mirties nuosprendžių vykdymo vadovas - Tardymo izoliatoriaus Nr. 1 viršininkas-pulkininkas Oleg-as Leonidovič-ius Alkajev-as, kuris pasitraukė į Vokietiją ir parašė knygą „Sušaudymo komanda“. Jos išleidimu rūpinosi pats Pavelas Šeremetas. Apie šį Šviesiosios Atminties žurnalistą tik ką užsiminė Olegas Leonovičius, kuris rašo naują knygą „Nuosprendis“ – apie visą tai jis šiuo metu papasakojo Vilniuje magistratūrą baigusiajai gražiausiai Baltarusios opozicijos politikei Olga-i Karač.  Po to ji papasakojo, kad Kryme pas V. Putin-ą A. Lukašenka-i („čik-čirik“-ui – tai nauja jo pravardė) ne kokia padėtis – jis lyg ir negavo tikėtosios injekcijos dėka šios Olgos kreipimosi į Rusiją – yra ženklų, kad Rusija pradeda investuoti pinigus tiesiogiai Baltarusios verslininkams, apeinat diktatoriaus rėžimo sistemą.

Grįžtant prie Lietuvai svarbaus susprogdinto Pavelo Šeremeto, po Rusijai atlikus Krymo užgrobimą, Pavelas dėl protesto pasitraukia iš Rusijos ir tampa produktyviu internetinės leidyklos "Ukrajinos Tiesa" žurnalistu, kurios steigėjais  2000-taisiais metų balandyje tapo Georgijus Gongadze su savininke Aliona Pritula, o josios vyru vėliau ir tap tas pats Pavel-as Šeremet-as, kai josios bendradarbis G. Gongadze po tos leidyklos įkūrimo rugsėjo mėnesį pagrobiamas ir nužudomas. Todėl tai "Oranžinės revoliucijos" iniciatorei "UkraJinos Tiesai" Pavel-as Šeremet-as užsiėmė ŽURNALISTIKOS MOKYKLOS kūrimu "meistro-klasės" interviu technikoje, specialiuose reportažuose ir dokumentalistikoje, ko Lietuvos "žiniasklaidai" labai trūksta. Į televizijos studiją Pavelas pasikviečia savo gerą draugą Borisą Nemcovą. Tų debatų pabaigoje Pavelas Borisui padovanoja senovišką žadintuvą, kurį ir aš turėjau savo mamos. Priimdamas dovaną, kaip visad juokaudamas Borisas pasako, kad žiūrės į tą laikrodį ir "skaičiuos kiek minučių jam liko gyventi". Ir neatsitiktinai kažkur po tos laidos aš per internetą tiesioginėje transliacijoje atsiduriu ant Maskvos upės tilto priešais Kremlių prie tik ką nušauto Boris-o Nemcov-o kūno, šalia kurio atsidūrė ir Ksenija Soobčiak.  

Jam atminti panichidoje Pavel-as Šeremet-as ir pabuvo paskutinį kartą Rusijos publikoje ir dar jo artimoje aplinkoje Boriso metinėse skaitė eilėraštį. Tuo metu iš video reportažo nufotografavau Boriso šeimos aplinkoje buvusį žymų katastrofų mokslininką-aviacijos ekspertą ir Hagos teismo Amsterdame dėl MH17 lainerio keleivių Donbase nužudymo tyrimo patarėją Vadim-ą Lukoshevich-ių (galite jį Facebook-e paskaitinėti) į kurį, kaip Kosmoso istoriką, jau kreipiausi dėl konkretaus Jurijaus Gagarino žudiko V. A. Krečetov-o, kuris 1977 metais pats tapo nužudytu ir apie jį aprašiau Viačeslav-o Molotov-o anūko temoje. Mat V. Molotovo vienturtė dukra Svetlana Skriabina (tokia tikrojo V. Molotovo pavardė – jo brolis buvo žymus kompozitorius) ir buvo ištekėjusi už žymaus aviacijos konstruktoriaus Sergej-aus ILJUŠIN-o (jo vardu gaminami sunkūs lėktuvai IL-ai) sūnaus Vladimir-o, kuris buvo garsiu lakūnu-bandytoju ir „Suchoj“-aus firmos vadovo pavaduotoju bandymų reikalams. Todėl jis tiesiogiai turėtų būti atsakingu už J. Gagarino nužudymo organizavimą, nes 2013-06-11 kosmonauto A. Leonov-o atrastas chuliganiškas praskridimas tik 10-15 m atstumu pro J. Gagarino pilotuojamą MiG-15 buvo atliktas, mano nustatytame; automatiniame režime, įjungus autopilotą, kurį atradau Su-15 naikintuvo konstravimo ir bandymų istorinėse knygos, kurių išleista nemažai. Kitaip taip tiksliai praskrieti debesyse tokiu artimu atstumu neįmanoma. Tai tvirtinu todėl, nes dalyvaudavau naikintuvų užvedimų pratybose, kai būdavo vykdomi skraidymai ir su radarais tuos skraidymus aptarnaudavome.
Vadinasi, tą chuliganizmą galėjo planuoti aukštesni vadovai, o V. Iljušin-as galėjo būti tik to nusikaltimo tik vykdytoju, nors turėjo suprasti, kad pirmąjį planetos kosmonautą ruošiamasi nužudyti, nes iš tokio suktuko, praskridus kitam lėktuvui iš apačios į viršų, ir smogus sutelktu oro gūsiu, dar dideliu greičių skirtumu. Praskrendant vos keli metrai nuo J. Gagarino lėktuvo sparno, su tuo oro gūsiu smogus per vieną sparną, pagal aeromechaninę logiką turi lėktuvas pasisukti ir įeiti į suktuką. Manyčiau, kad net patyręs lakūnas neišsisuktų iš tokio artimo suktuko.

Apie tai man teko diskutuoti su skraidžiusiais – aero klubą Pociūnuose lankiusiais. Kaip supratau, kalbant su jais telefonu, jie nesuprato – apie tokius dalykus ne telefonu reikia kalbėtis – reikia brėžiniais ir MECHANINĖS TEORIJOS nubraižytais jėgų vektoriais bei pačių veikiančių jėgų skaičiavimais diskutuoti, taip, kaip ir inžinierius A. Leonovas tai atliko pagal 2000-aisiais metais mirusio tos katastrofos tyrėjo akademiko-generolo  S. Belocerkovskio sukurtą J. Gagarino žuvimo teoriją – pateikiu A. Leonovo brėžinius:

Juolab, po sparnais J. Gagarinui buvo prikabinanti ne aišku kam papildomi kuro bakai, kurie pastovumą lėktuvo mažino ir aukštojo pilotažo pratimų su tokiais bakais atlikinėti draudžiama. Todėl bet koks sąmoningas priartėjimas su kitu lėktuvu buvo nusikalstamas. Nusikalstama buvo ir tai, kad generolas su J. Gagarino instruktoriumi V. Serioginin-u susipliekė ir dėl to pavėlavo išskristi, tuo sudarant papildomus skrydžiui pavojus. Be to, J. Gagarino kontrolinis skrydis iki Kiržačio miesto bei atgal pagal užduotį buvo trumpalaikiu, nes jis, įrodęs, kad moka valdyti lėktuvą, tą pačią dieną turėjo dar persėsti į vienvietį lėktuvą MiG-17 ir dar su juo paskraidyti. Todėl jam papildomų bakų prikabinimas trumpalaikei užduočiai panašu į tai, kad bakai buvo specialiai prikabinti, kad iš suktuko nesugebėtų išeiti. Juolab, tie bakai buvo, atrodo, tušti?  Juk, kai tėškėsi lėktuvas, didelio gaisro, lyg, nebuvo? Gaisrą stabdė, gal, lėtuvo įsirausimas į gilią šlapio grunto duobę ir gilus sniegas?  Išnaudoti kurą tame trumpame skrydyje negalėjo. Tai jei tušti buvo bakai, kodėl jie buvo nenukabinti? O, jei, su papildomu kūru buvo, tai tuo labiau iš suktuko išsisukti buvo  labai sunku. Kad su papildomais bakais MiG-ai skraidytų, kiek pamenu iš vaikystės Kaune, kai iš Karmėlavos aerodromo MiG-ai skraidydavo virš miesto – jie būdavo be bakų. Be to,  kadangi lėktuvo pastovumą mažina tie bakai, kodėl jie jie tapo nenukabinti mokomajame-trumpalaikyje skrydyje? Pagal pedagoginio laipsniškumo principą, kai J. Gagarinui tertekėjo atlikti trumpalaikį skrydį, tai ar tų bakų nenuėmimas ar nebuvo to mokymo principo pažeidimu? Juk į tolimesnius skrydžius planuojami labiau patyrę lakūnai. Tuo labiau, kai J. Gagarinui nuvo planuojamas antras-savarankiškas skrydis. Juk  Kosmoso muziejuje per ekskursijas ekskursijos vadovė ir kaltina tuos bakus pakabinamus, kad jie buvo katastrfos kaltininkais. Net kas ir kada juos prikabino – nėra aišku. Iš pastarosios nuorodos aišku, kad J. Gagarinas su V. Serioginu nėra skaraidęs, nes kosmonautas turėjo kitus instruktorius ir be to jau J. Gagarinas buvo pats pasruošęs skrįsti savarankiškai ir tą dieną jam buvo užplanuotas skrydis vienviečiu MiG-17 – tuoju naikintuvu. O skrieti su V. Serioginu įsakymas iš Maskvos atėjo tą patį rytą ir todėl buvo susijaudinęs šis instruktorius. Be to tam mokomajam dviviečiui MiG-15UTI lėktuvui buvo išmontuota lėktuvo valdymo svirtis (vairolazdė) instruktoriaus sėdynėje. Pasirodo,  „mokomasis“ lėktuvas be instruktoriui vairolazdės, kuris buvo skirtas J. Gagarinui nužudyti, tam užplanuojamas katapultavimų demonstravimui ir prieš J. Gagarino skrydį buvo padarytas, kad mokymui nebutų tinkamas. Tuo tikslu, likus dviem savaitėm iki J. Gagarino  nužudymo  kovo 15 d. lėktuvo technikas vyr. leitenantas Aleksej-us Levick-is nutempė tą lėktuvą į Techninio-ekspluatacijos dalinį („ТЭЧ“-ą) kažkokiai „доработк“-ei, - kokiai, jis pats nežinojo.

Man tas terminas, kaip kariškiui nelabai priimtinas, nes be reglamentinių darbų kažkokie prie technikos nestandartiniai mechanizmų pakeitimai ar papildymai nebuvo priimti, oficialiai tai neapiforminus kaip racionalizatorinį pasiūlymą ar išradimą. Tą aš dažnai atlikinėjau, bet tai dariau su radarais, kurie jokio pavojaus nesudarė, nes „radarai neskraidė“ ir bet kokie mūsų kareivių pakeitimai nekeldavo jokių pavojų, o tik buvo skirti aptarnavimo tobulinimui ar radaro kovingumui pagerinti, kurį buvau vienu išradimu sukūręs ir sėkmingai išbandęs tą išradimą. Už tai aš gaudavau premijas. Bet, kad karininkas „nežinotų“, kas jo aptarnaujamam lėktuvui daroma, kai jis yra atsakingas už to lėktuvo techninį stovį, tai čia ir yra įrodymas, kad kažkas buvo negero daroma su lėktuvu. Juolab, tada ir buvo išimta instruktoriaus valdymo rankena. Tai ar ne tam, kad instruktorius nepadėtų J. Gagarinui išsisukti iš suktuko?

Juk, vienas iš sovietų kosmonautikos įkūrėjų akademikas Valentin-as GLUŠKO tiesiai šviesiai pareiškė, kad politinis biuras nenori patekti į tiesos dugną. Jo sūnus Aleksandr-as Gluško savo atsiminimuose rašo: "Gerai prisimenu, kaip 1987 m. mano tėvas man pasakė, kodėl jie nesužinojo, kas nutiko Gagarinui ir Sereginui. Jis tikėjo, kad reikalas kilo ne dėl kovo 27-osios įvykių painiavos, o dėl to, kaip jie bandė paslėpti ir užvualizuoti juos ...“.

Tuo pačiu tikros padėties slėpimu ir sąmoningu katastrofos sukėlimu įsitikinęs buvo ir J. Gagarino tiesioginis viršininkas – garsiausias lakūnas Čkalovo mokinys generolas Kamaninas, kuris paliko skandalingai išsamius užrašus ir juose daug ką galima atsekti.

Be to, ar ne tuo pačiu  sąmoningo nužudymo tikslu ir konfliktas su instruktoriumi buvo sukeltas, kad jis būtų neadekvatus skrydyje ir streso būsenoje nesugebėtų katapulto gelbėjimuisi įjungti? Ar čia įparstai taip vadinamas „rusiškasis“ aplaidumas, ar sąmoningas veiksmas? Kiek pamenu, tas „rusiškasis“ aplaidumas būdavo vadinamas „kolhoziniu“ ir kariuomenėje būdavo stengiamasi, kad jo nebūtų. Ypatingai aviacijoje tvarka buvo įvesta dar Stalino laikais po garsiosios aviacijos bylos. Pačioje kariuomenėje nesąmones pradėdavau matyti „partizanaudamas“ per papildomus apmokymus, kai į juos buvau įmamas iš kart, kai grįžau iš armijos, nes armijoje, po 1968 m., man demobilizuojantis ir perėjus iš 3-jų metų į 2-jų metų tarnybą, dėl karių trukumo prasidėjo tikros nesąmonės ir todėl mus - buvusius  karius iš kart demobilizuotus vėl pradėjo kviesti į armiją, kad joje tvarką mes padarytume. Todėl ir Matjas-as Rust-as nusileido Raudonojoje aikštėje, nes jau tada į mūsų karių radarų-opertatorių vietas sėdo karininkai, vietoje to, kad jie karius mokytų, kurie pradėjo visokius vergiškus pašalinius darbus ūkinius atlikinėti, nesusijusius su karinėmis gynybos reikmėmis.

Bet J. Gagarinas „žuvo“, kai tokių nesąmonių-aplaidumų kariuomenėje ir ypač aviacijoje nebuvo – aš tokių nesąmonių nemačiau. Todėl jas ir vadinu sąmoningai sukeltomis.

Todėl, PO SĄMONINGAI PRASKRIETO NAIKINTUVO PRO J. GAGRINĄ, visas kitas sveiku protu nesuvokiamus „aplaidumus“ reikia peržiūrėti ir pamatyti kaip sąmoningai sukeltus.

Taip, kad sukeltas generolo barnis prieš skrydį su J. Gagarino instruktoriumi V. Serioginu irgi yra grubus ir sveiku protu nesuvokiamas pažeidimas, lakūnui prieš skrydį gadinant nuotaiką. Juolab, to konflikto priežastis slepiama – niekur neradau jos aprašymo.

Mat, instruktorius pirmiau pagal instrukciją turėjo lėktuvą palikti, nes pirmiau J. Gagarinas katapultą jungti neturėjo teisės – pirmiau jam iššokus, instruktorius būtų užblokuotu ir būtų pasmerktas pražūčiai. Tokios niekšybės J. Gagarinas atlikti negalėjo. Be to, žuvimo metu instruktoriaus širdis buvo jau negyvybinga – jos audiniuose nerasta deguonies. Tai ir yra įrodymas, kad instruktoriui, patekus į beviltišką situaciją, įvyko STRESINĖ MIRTIS, kardiologijoje aprašyta, kai inkstai streso metu išmeta katachaminus ir jie blokuoja deguonies pateikimą į širdies raumenį – taip man paaiškino mano sporto draugas ir akademiko-kardiologo Jurgio Brėdikio mokinys profesorius Liudas Poderis, kuris apie 1975 m. tapo Jonavoje geresniu bėgiku, nei aš.

Taigi, susipykimas su instruktoriumi prieš skrydį ir įrodo, kad jis buvo kaip ir sąmoningai atliktas. Juk V. Serioginas kaip II-o pasaulinio karo dalyvis buvo dvigubai vyresnis už savo mokinį J. Gagariną ir instruktoriaus organizmas nebuvo treniruotas stresams įvairiuose centrifūgomis, kaip tai buvo daroma su kosmonautu, dar jį per atranką ypatingos sveikatos stoviu atrinkus. Todėl nieko nuostabaus, kad J. Gagarinas iki žūties buvo gyvybingesnis. Niekur nerašoma, kad J. Gagarinas, pamatęs, jog jo iinstruktorius beviltiškoje be sąmonės padėtyje, galėjo bandyti lėktuvą palikti ir be katapulto, kad nepažeisti instrukcijos? Dedu klaustuką, nes tai mano hipotezė.  Neaišku, kaip ten su tuo „parašiutu besivilkusiu paskui lėktuvą“, pagal liudininko parodymus? Galima juos ir atmesti, kaip „išgalvotus“, bet kodėl ir kieno parašiutas buvo pavogtas iš katastrofos vietos? Tą vagystę atliko vienas „kolhoznikas“, kurį rado katastrofos tyrėjai pas jį namuose ant šieno tą parašiutą pavogtą. Jei nebūtų tas parašiutas išsiskleidęs, tikrai, tas vagis nebūtų knaisiojęsis po prasmegusio lėktuvo į duobę gilią. Aprašymuose neradau jokio paaiškinimo, kieno tas parašiutas buvo pavogtas? Kaip jis galėjo išsiskleisti? Čia jau virš sveiko proto supratimo ribų. Gal lėktuve buvo kažkas padaryta, kad katapultas neįvyktų? Apie tai nemačiau keliant tokios versijos – tai man tik dabar iškilo šis klausimas, kai mano atrastajam tų dviejų lakūnų žudikui V. A. Krečetovui taip pat į katapulto kėdę įkištas kaištis, kad jis 1977 metais nesikatapultuotų ir žūtų. Tai gal ir J. Gagarinui buvo tas pat padaryta?

Apie sąmoningą J. Gagarino nužudymo organizavimą byloja ir visa sukurta nesklandumų seka:

1.     J. Gagarino lėktuve prieš skrydį į savirašį aukščio registracijos prietaisą nebuvo užtaisytas popierius rašymui, ar ne tam, kad nebūtų katastrofos aplinkybės nustatytos? Juk, planuojant pro jį praskrieti, staigiame į suktuką įvedime, tame grafike iš karto būtų matomas labai staigus aukščio kritimas, kuris būtų įrodymu kaip pašalinė priežastis, kuri ir būtų nustatyta kito lėktuvo praskrydimu. Kad nuslėpti staigų aukščio kritimą, todėl ir ar nebuvo išimtas popierius iš to savirašio prietaiso? Ar neįstatytas, ar išimtas?

2.      Prie J. Gagarino buvo pusiau atidarytas ventiliacijos kranas, kuris veiktų į organizmą staigaus kritimo metu ir staigiam slėgio pokyčiui neigiamai veiktų į jo būseną, kad jam iš suktuko išvedimui nebeliktų jėgų.

3.     Kad nebūtų nustatytas kitas praskrendantis lėktuvas, buvo tam sugadintas fotografavimo įtaisas nuo radaro (lokatoriaus) indikatoriaus, nuo kurio analogiško aš pats fotografuodavau per ypatingus ir kosmoso skrydžius. Per eilinius skrydžius aš nefotografuodavau. Bet, kadangi tos katastrofos aprašyme ne kartą buvo minima, kad „nebuvo įjungta“ man nelabai suprantama „фотоприставка“, tai šis man terminas tapo nesuprantamu, nes pas mane kariniame dalinyje toji „fotopristavka“ tai buvo parasčiausias įtaisas prie sienos fotoaparatui įtvirtinti prieš radaro indikatoriaus (taip vadinami būdavo radarų monitoriai apvali) ir pats tas įtaisas „įjungtas“ negali būti, nes ne įtaisas, o fotoaparatas fotografuoja. Be to fotografavimui turi būt ir atskiras indikatorius įjungtas, nes sėdint opertariui prie indikatoriaus, fotografuoti neįmanoma. Manau, kad  aviacijoje galėjo būt man nežinomas specialus koks nors ypatingas fotopriedėlis ir pedagoginiams tikslams įgyvendinti galėjo būt nuolatinė fotografavimo kontrolė būt pravedama, kad būtų kiekvieno skrydžio dokumentas. Juk aviacija buvo tuo metu labiau išvystytta, nei kitų kariuomenės rušių technika ir ypatingesnė foto kontrolė man suprantama.  Ir jeigu J. Gagarinui buvo išjungtas tas jo skrydžio dokumentavimas, tai ir yra įrodymas, kad NORĖTA NUSLĖPTI PRO JĮ PRASKRENDANTĮ KITĄ LĖKTUVĄ, nes jis fotografavimo metu aiškiai matytųsi. Apie tai dar žemiau-aiškiau pabrėšiu.

4.     Pakartoju PAPILDOMŲ KURO BAKŲ įtaką ktastrofai, kuri buvo pažymėta net politio biuro pranešime. Tas dvivietis „mokomasis“ ne vairolazdės instruktoriaus kabinoje katastrofinis MiG-15UTI, kurio numeris „18“ (per paskutines 3 savaites J. Gagarinas skrido net 18 kartų, o su pulkininku ir pulko vadu V. Serioginu dar nebuvo skridęs), nebuvo numatytas skrydžiui ir iš  „ТЭЧ“-o buvo atagabentas tik po generolo Kamanino įsakymo atsiųsto iš Maskvos, kad V. Serioginas pirmojo kosmonauto valdymo technikos įgūdžius dar kartą patikrintų, nors ir V. Serioginui skrydis tą dieną nebuvo numatytas. Dėl tų kūro bakų minėtas A. Levickis paklausė eskadrilės inžinieriaus Nikolajaus Samarino, kuris liepė bakus nenuimti, nes skrydžio užduotis bus paprasta. Tai tuo labiau, mano supratimu, kad tie bakai nebuvo reikalingi, nes ir meteo sąlygos pradžioje nebuvo sudėtingos. Kam jie išvis reikalingi, jei jie be kuro? Vadinasi, buvo galima tuos bakus nuimti – technikas norėjo, bet inžinierius neleido. Motyvas juos nuimti visiškai neaiškus.  

5.     Taip pat nepaaiškinamai ir net nusikalstamai neveikė radaro aukštimatis, prie kurio analogiško aš dirbdavau ir savo dalinyje visus tris aptarnaudavau. NIEKAD KOVINIUOSE DUOMENŲ PERRDAVIMŲ DARBUOSE NEMAČIAU RADARO TOLIMAČIO DIRBANČIO BE AUKŠTIMAČIO, nes aukščių matavimus būtina kas 5-ias minutes perdavinėti.  Jeigu, kaip rašo, kad aukštimatis „buvo remontuojamas“, tai jo vietoje privalėjo būti dar du veikiantys aukštimačiai. Tolimatinis radaras be aukštimačio veikti negalėjo ir tokia nesąmonė su radarais atlikta negalėjo būti – tai sveiku protu nesuvokiamas nusižengimas. Juk net skrydžių negalima vykdyti, jei aukštimačio nėra – lėktuvų aukščių nedavimas – tai vienas iš didžiausių nusikaltimų, galintys privesti prie labai rimtų pasekmių ir dispečeris aklai lėktuvus vedžioti, nežinodamas jųjų aukščių negalėjo. Toks baisus nusižengimas ir byloja, kad pro J.Gagarino mokomąjį lėktuvėlį buvo planuojamas praskridimas – jį į suktuką numetimas ir be aukštimačio tokio chuliganizmo, kad nebūtų galima pastebėti. Juk, matuojant aukštį ir kai po juo būtų pasislėpęs kitas lėktuvas žemai skrendantis – tolimatis pasislėpusiojo nematytų, o aukštimatyje iš karto matytųsi kad vienoje plokštumoje du lėktuvai. 

Todėl J. Gagarino nužudymui ir buvo išvestas aukštimatis, kad šito chuliganizmo nebūtų įmanoma pastebėti.

Kartoju - net fotografuojant iš indikatoriaus, kitas pasislėpęs lėktuvas matytųsi ir matytųsi visas apvertimas į suktuką procesas, kuriame būtų išryškėjęs ir kitas lėktuvas – suktuko kaltininkas. Aš tai tvirtinu, kaip indikatorių fotografas – tai išdidintuose nuotraukose per padidinamą stiklą galima butų įžiūrėti. Todėl tas fotografavimas ir nebuvo vykdomas, kad nebūtų išaiškintas lakūnų nužudymo sąmoningas nusikaltimas. Iš akies radaro operatoriui tai pastebėti praktiškai neįmanoma, nes jis stebi ir kitus skrendančius objektus ir nežiūri į vieną tašką. Bet pastoviai žiūrint į tą tašką, arba nepertraukiamo fotografavimo metu, jau prie didintuvo foto laboratorijoje ryškumo ir kontrastų kaitų dėka atrasti pašalinį lėktuvą, tikrai, nėra sudėtingas reikalas, nes labai tiksliai pasislėpti po kitu lėktuvu logiškai neįmanoma. Todėl visa ši „aplaidumų“ seka byloja apie tendencingą pirmojo mūsų planetos kosmonauto nužudymo proceso suplanavimą.

Aišku, aš su savo radaru tuo metu dirbau per 297 km atstume nuo katastrofos vietos ir tik dabar išsiaiškinau, kad J. Gagarino skrydžio tik 4,2 km aukštyje matyti negalėjau. Mus radarininkus  Mordvijos miškuose šalia Baraševo kaimo dirbusius generolai iš Maskvos apkaltinę „Gagariną pametus“, matyt, nežinojo, kad mūsų planeta nėra plokščia? Tik iš savo tėvo knygutės „Kaip įsirengti televizorių“, kuris parašė televizijos Lietuvoje įvedimo proga ir kurioje aš piešinius piešiau; būdamas 11-mečiu, - įrodau Optinio matomumo dėsnius radarams tokius pat, kaip ir televizijai ir pagal Orientavimosi sporto sportinių žemėlapių piešimo OCAD programą nustačiau mūsų radarams horizontą nuo 9,5 km. Todėl pagal A. Leonovo teiginius mes galėjome matyti tik naikintuvą-žudiką Su-15, kurio įrodymas mūsų fiksuotas apie 1700 km/val. greitis, kurio tokio J. Gagarinas su MiG-u negalėjo pasiekti. Todėl pamenu mūsų nuostabas, kad „kažkokie bepročiai įkišo Gagariną į bandomąjį lėktuvą“, nusižengiant elementariausiai mokymo pedagogikai, „mokymo skrydį su instruktoriumi atlikinėdami bandomajame lėktuve“ – kaip mums tada atrodė, fiksavus jo ne realų tam laikmečiui greitį. Tokius greičius galėjo pasiekti tik Su-11 naikintuvai, bet jų buvo ne daug pagaminta, nes jie buvo avaringi-nepatikimi ir todėl mums-radarininkams su jais susitikti mažai teko. Žinojome, kad jų pakaitalui konstruojami tobulesni tada mums vadinami NAUJOS KARTOS naikintuvai.

Bet, kai po J. Gagarino šeimos draugo ir pirmą kartą pasaulyje į atvirą kosmosą išėjusio ir dar kartą kosmose su JAV astronautais buvusio inžinieriaus Aleksejaus Leonovo 2013-06-11 paskleistos žinios apie tą Su-15 naikintuvo praskridimą ir man tada sužinojus, kad J. Gagarinas skrido tik 4,2 km aukštyje, pradėjau abejoti, ar aš galėjau, išvis, matyti J. Gagariną. Net tuo klausimu kreipiausi į Radviliškyje Lietuvos oro saugos batalioną. Deja, to bataliono vadas man nieko negalėjo padėti, nes su sovietiniais radarais reikalų neturėjo, o apie šiuolaikinius dėl karinės paslapties nieko negalėjo komentuoti. Todėl teko geometriškai įsitikinti, nubrėžus mūsų planetos skritulį Lietuvos-Samaros  (Kuibyševo) platumos dydžiu iš išpjauti Žemės paviršiaus kreivę nuo mano radarų Mordvijos Baraševo iki Vladimiro apskrities Novosiolovo gyvenvietės, šalia kurios J. Gagarino žuvimo vieta:  

Tą pjūvį braižiau sportinių žemėlapių piešimo kompiuterine OCAD programa, ir Žemės paviršiaus kreivumą matote ta programa atliktame brėžinyje, Žemės gaublio segmentą; išpjautą iš pagal jo matavimus nupiešto ritulio. (Žemiau kitame piešinyje pamatysite analogišką matavimo pilną vaizdą) Mat, nuo mano radarų antenų iki J. Gagarino žuvimo vietos 294 km atstume pagal mastelį atidėtą, kur lakūnų žuvimo atminčiai stiebiasi paminklas, juodu brūkšniuku apie 10 km aukšio  pažymėtu tokiu aukščiu, kokiame yra horizontas nuo mano antenų. To juodo brūkšniuko ilgį (aukštį sąlyginiame skalės 15000 mastelyje 0,010 km) parodo minėtos programos kompiuterinė žemėlapių braižymo-matavimo lentelė. 

Šis mūsų planetos „Žemė“ sąlyginis matavimas įrodo, kad aš radaru tik 4,2 km aukštyje skridusio ir žuvusio J.Gagarino matyti negalėjau –  generolai iš Maskvos mus apkaltinę „Gagarino pametimu“,  matyt, NEŽINOJO,  KAD MŪSŲ PLANETA NĖRA PLOKŠČIA, arba sumaištyje pradingus dviem lėktuvams, pamanė, kad J. Gagarinas kaip diplomantas Žukovskio akademijos (jis diplomą apsigynė apie prieš 3 savaites iki jo „žuvimo“-nužudymo), atseti, „skrido tai akademijai priklausančiu lėktuvu?“. Bet, deja, Žukovskio akademijos aerodromas naudojamas buvo naikintuvų konstruktorinės „Suchoi“ firmos gaminių bandymams.

Šis klausimas man iškilo todėl, nes, būdamas 11 metų, padėdavau savo tėvui pešti piešinius jo rašomai knygai „Kaip įsirengti televizorių“ (ji žemiau nuotraukoje parodyta), kuri buvo išleista Lietuvoje televizijos įvedimo proga. Joje gerai prisimenu tos knygos „Optinio matomumo“ skyrių. Iš josios aišku, jog elektromagnetinių virpesių sklaida erdvėje tiek televizijos ir tiek radarų yra vienoda, nes tų dažnių – bangų ilgių diapazonas vienodas. Jųjų sklaida yra praktiškai tiesiaeigė.

.

Tik ilgesnės bangos turi Žemės paviršiaus gaubimo (refrakcijos) savybes. Bet aš dirbau centimetrinio (pačio didžiausio dažnio) trumpiausių ilgio bangų radaru. Buvo pas mus ir metrinio diapazono radarai; ypač, labai galingas čia kairėje matomas  1РЛ-113-П14-Лена radaras, kuris buvo pozicijų gale, kad  savo stipriomis elektromagnetinėmis bangomis nešvytintų bataliono karių-karininkų. Pagal šios stoties išnešamąjį indikatorių komandiniame punkte (vadavietėje) aš fotografuodavau darbus pagal kosmosą, nes ši stotis net 1,5 tūkstančių kilometrų traukdavo net iki Baikonūro kosmodromo.

Deja, komunistų partijos  Centro Komitetas skubino lenktyniauti  su JAV dėl pasirengimo skrydžiui į Mėnulį ir atidėti skrydžio neleido.  Tik dabar paaiškėjo, kad į Mėnulį skrydžiui buvo numatytas J. Gagarinas, A. Leonovas, D. Komarovas ir ... Tas skrydis į Mėnulį turėjo įvykti Didžiojo Spalio socialistinio perversmo ("revoliucijos") 50 -mečio išvakarėse.

 Pamenu, kaip liūdna buvo, kai nesulaukėme jokio skrydžio į kosmosą – tada kariuomenėje pas mus buvo karinis stovis paskelbtas; laukėme karo, mums pliurpė, kad Vakarų „kapitalistinis“ pasaulis neleis švęsti to sovietinio pusmažiaus jubiliejaus. Mums; net eiliniams buvo aišku, kad V. Komarovo žūtis sugriovė planus kosmoso užkariavime. Tada per kovinius budėjimus naktimis su karinio ryšio imtuvu-siųstuvu, skirtu su naikintuvų lakūnais ryšiui palaikyti per užvedimų skraidymus, slaptai užsirakinus stotelėje ir tik su ausinėmis, kad niekas iš lauko nepasiklausytų, tekdavo imtuvo bangas nureguliuoti į Bi-Bi-Si, „Свобод...“-os ir kitokias Vakarų radijų laidas.  Su karine technika tų radijo laidų girdimumas buvo kuo puikiausias, nors, šiaip, tuose miškuose nei Vakarų stočių, nei jokio eterio beveik nešiojamoms radijėlėms nebuvo. Ir vis tiek jų turėti mums kariams buvo griežčiausiai draudžiama. Jei kas atsiveždavo, reikėdavo jas priduoti į “каптиорка”-ą ir tik demobilizuojantis galima buvo pasiimti. Sakydavo valdžia, kad priešų Vakarų niekas neklausytų. Tai buvo tiesiog juokinga, kai ir taip su tomis radijėlėmis nebuvo įmanoma nieko girdėti tame užkampyje.

 Tik tos geros radijo karinės technikos naktinių pasiklausymų dėka sužinojome, kad tą Didįjį Spalio perversmą vykdė beveik vien žydai. Pritrenkianti buvo Aleksandr-o Fiodorovič-iaus KERENSKI-o interviu, įrašyta Kanadoje, kai aš dar į armiją išeidinėjau. Pamenu,  jo klausėme įtempę ausis. Siūlau jį ir dabar paklausyti, koks V. J. Leninas buvo apgavikas, sunaikinęs Demokratiją. Juk teisingumo ministro A. F. Kerenski-o dėka buvo įvesta Žodžio Laisvė ir iš įkalinimų-trėmimo vietų tapo paleisti visi politiniai kaliniai, tarp kurių buvo beveik vien bolševikai. Todėl toks bolševikinis „atsidėkojimas“ kėlė nepasitikėjimą klastos ir apgaulės ir žudynių dėka pastatytai komunistinei santvarkai.

Tik dabar išsiaiškinau, kad galėjau matyti tik minėtą žudiką ir jį pamečiau, kai jis nėrė žemyn ir po to, kai pagal A. Leonovą, nėrė į debesis, kad praskrieti pro J. Gagariną ir jam dingus iš radarų, matyt, generolai Maskvos centriniame komandiniame punkte pasimetė-susipainiojo ir todėl mus „Gagarino pametimu“ apkaltino.

Todėl nieko nuostabaus, kad net pats tiesioginis J. Gagarino viršininkas garsiausias prieškario lakūnas Kamaninas kaip Kosmonautų centro parengimo viršininkas (J. Gagarinas buvo jo pavaduotoju) tikėjo jo nužudymo versija. Juolab, fotokulkosvaidžio laikiklis nuo J. Gagarino lėktuvo raštas buvo toli nuo katastrofos vietos. Tai ir yra įrodymas, kad taip arti praskriedamas kitas V. A. Krečetovo Su-15 lėktuvas arba užkabino, arba nuo oro bangos  smūgio nusiplėšė. Šios smulkmenos netyrinėsiu, nes šalia lėktuvų nedirbau ir tai nereikšminga, kai A. Leonovas įrodė praskridimą.

O kaip jis už tą įrodymą buvo purvais maišomas per 100 m. amžiaus mokslininko Arsenijaus Mironovo, kuris buvo komisijoje ir kuris, galimai, galėjo būt to praskridimo organizatoriumi – dabar reikia išsiaiškinti. Ypatingai „į lankas“ visuomenę vedė V. Molotovo geriausio draugo Anastaso Mikojano sūnus Sergo Mikojan-as dėstydamas apie "попутн"-ą "след"-ą visai ne į temą, kuris taip pat buvo labai garsus lakūnas-bandytojas, bandęs savo dėdės-konstruktoriaus Anastaso brolio naikintuvus MiG-us (Mikojan ir Gurevičj) ir labai draugavęs su minėtu bandytoju Vladimir-u Iljušin-u. Todėl nieko nuostabaus, kad jis visaip gynė savo draugą ir nuvedinėjo pasakomis nuo tikrosios katastrofos priežasties. Josios galutinį patikrinimą kosmoso dėka atlikau matavimus ir minėto naikintuvo-žudiko skrydžio greičio skaičiavimus, pagal minėto V. A. Krečetovo lėktuvo pakilimo iš Žukovskio aerodromo laiko ir jo nusileidimo laiko bei ataskaitoje nurodyto skrydžio trajektoriją su apsisukimu virš Aleksandrovo miesto, kaip tik J. Gagarino žuvimo vieta ir yra V. A. Krečetovo skrydžiui pakeliui ir J. Gagarino žuvimo laikas taip pat labai gražiai atitinka pagal V. A. Krečetovo skrydžio parametrus, kuriuos įrodžiau ČIA . Todėl minėtas minėtas Arsenijus Mironovas šlykščiausiai melavo iki savo mirties, kad, neva, į Žukovskio aerodromą nusileido vienas lakūnas, kai J. Gagarinas dar nebuvo pakilęs, o kitas pakilo, kai J. Gagarinas jau buvo žuvęs. Šis melagis vadovavosi registracijos žurnalo „parodymais“, lyg jame negalima būtų praleisti numatomą nusikaltimą. Juolab, tokį patįir aš pildydavau savo dalinyje ir prie manęs į radaro indikatorinę laike to skrydžio buvo pribėgęs to žurnalo pildytojas, kad pranešti mums apie „J. Gagarino pametimą“.  Todėl tyrėjai galėjo vadovautis mūsų dalinio to žurnalo parodymais. Bet A. Mironovo melas išaiškėjo, pažiūrėjus mokslininko Aleksandr-o Želanininkov-o iniciatyvos dėka pastatytą kinofilmą, kuriame, aiškinant suktuko mechanizmą, po kelių sekundžių buvo nufilmuotas „tyrimo“-SLĖPIMO katastrofos ataskaitos momentas, kurį aš iš to filmo ir nufotografavau, bei tame ataskaitos puslapyje matydamas pakėlimo-nusileidimo laikus ir žinodamas J. Gagarino žuvimo laiką bei jo suktuke 55 sekundžių žuvimo trukmę, akivaizdžiai aritmetiškai atitiko V. A. Krečetovo susitikimui su J.Gagarino lėktuvu. Pagal hipotetinę trajektoriją iki to susitikimo minėto V. A. Krečetovo bandomasis Su-15 naikintuvas šiek tiek skriejo vidutiniškai mažesniu greičiu, nes, jam dingstant iš mano radaro, reikėjo besileidžiant mažinti greitį, nes pagal taisykles virš garso greičiu galima skrieti ne žemiau 10,5 km aukštyje. Kadangi besileisdamas ne tik sumažino greitį, bet ir padidino sau skrydžio kelią, leisdamasis, o po to vėl kildamas žudymo operacijai atlikimui, ir todėl gavosi iki J.Gagarino-V.Seriogino nužudymo mažesnis vidutinis greitis, nei po to grįžtant. Todėl A. Mironovo skleistus melus galima traktuoti kaip sąmoningą melą, siekiant nuslėpti baisų nusikaltimą, kai toje ataskaitoje minimas skrydis.

Be to ir toje ataskaitoje irgi meluojama, kad V. A. Krečetovas atliko BANDOMĄJĮ SKRYDĮ su naikintuvu „Su-11“, kas yra didžiausia nesąmonė, nes tas Su-11 naikintuvas tada jau buvo kaip 2 metai nuimtas nuo gamybos kaip avaringas-nepasiteisinęs naikintuvas ir kažką su juo bandyti nebuvo ką. Be to ir V. A. Krečetov-o nekrologe nėra paminėtas joks Su-11 – pradėjo jis bandymus nuo Su-15. Pameluota ataskaitoje todėl, kad niekas neįtartų nusikaltimo, nes su naikintuvu Su-11 tokio nusikaltimo, matyt, nebuvo galima atlikti, nes pas jį  buvo silpnas radaras ir autopiloto neturėjo. O kai Su-15 buvo išbandytas su autopilotu, tai kažkaip keistai į Sverdlovsko pašto dėžutę – naikintuvų gamyklą buvo Su-15 atiduotas gaminti be autopiloto, matyt tam, kad lakūnai nesusiprotėtų, kad J. Gagarinas buvo nužudytas to autopiloto dėka?

Todėl tyrimus čia turi atlikti aviacijos specialistai-istorikai ir konkrečiai nustatyti, kas vadovavo J. Gagarino nužudymui. Juk Rusijoje iki dabar V. A. Krečetovas visai net neminimas – netyčia jis paminėtas tik viename tinklalapyje. O žinant, kad jis siejamas su J. Gagarino-V.Seriogino nužudymu, tai jo „žuvimo“ aprašymas daugiau nei keistas, kad  net 3 „atsitiktinumai“ įvyko. Taip būti negalėjo, nes skrido jau su gaminamu lėktuvu ir kvailioti jis, kaip aprašoma – negalėjo. Tuo labiau, katapultas buvo užstrikdytas. Ir jeigu jo porininkas-šturmanas Ivanovas su parašiutu iššoko, tai ir V. A. Krečetovas tai turėjo atlikti. Jei neatliko, tai irgi kažkas nesuprantamo buvo padaryta, kaip ir su J.Gagarinu, kad neiššoktų.

Bet žudymų politika jau lenda į paviršių, A. Navalno žudikui prisipažinus jam pačiam (apie tai šioje nuorodoje surinkau net Lietuvoje neskelbiamų faktų) – tai buvo pati aukščiausia GĖRIO PERGALĖ prieš blogį. Todėl dabar visa Rusijos sistema daro taip, kad žmonės dievintų A, Navalno nuodijimą ir net iš Airijos ES deputatė pareiškė, kad „A. Navalnas fašistas ir jįjį ne tik Rusija, bet ir ES turėjo suimti“. Žodžiu, „fašistas“, nes išdrįso nenumirti, kai buvo nunuodytas ir dabar bus laikomas „užsienio agentu“, nes gydėsi užsienyje. Ir kaip ne liūdna, Christo Grozdevo nuodytojų-žudikų demaskavimai eina niekais, nes Europoje kairiųjų politika visur laimi. Kaip tai atsilieps į Lietuvos padėtį, tuoj netruksime pamatyti.