Skirta artėjančiai siūlomai Liepos 20 dienai -
Pasipriešinimo pradžios prieš antrąją Lietuvos okupaciją dienai ...

    
   

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, Seimo frakcijoms, Švietimo, mokslo ir sporto laikinai einančiai LR teisingumo ministrei Ewelinai Dobrowolskai, Sporto Universiteto rektorei Dianai Rėklaitienei, Sporto muziejaus L. e. p. direktorei Ilonai Petrokienei,  Ukmergės savivaldybės merui Dariui Varnui, Ukmergės Švietimo, Kultūros ir sporto skyriaus vedėjui Vaidotui Kalinai, Ukmergės muziejams,  Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkui Romualdui Povilaičiui, Lietuvos Žmogaus teisių asociacijos pirmininkui Vytautui Budnikui, L. R. Lietuvos žiniasklaidai 

 keliautojo-kraštotyrininko,
buvusio sąjūdininko Jonavoje
Vytenio Aleksandraičio,
pradėjusio tyrinėti
 Juozo Krikštaponio-Krištaponio
biografiją

SKUBI INFORMACIJA

apie Seimo Žmogaus teisių komiteto daromą galimai grubią klaidą dėl nuo nacių nukentėjusiojo Juozo Krikštaponio atžvilgiu


     Šio žuvusiojo Lietuvos Didvyrio nuo nacių nukentėjimo faktą slėpė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau LGGRTC arba Centras), kol aš 2021-08-28 Ypatingajame archyve nenufotografavau ir 2021-09-15 nepaskelbiau atsakingojo už J. Krikštaponio sunaikinimą NKVD generolo Kapralovo ataskaitą apie Didvyrio sunaikinimą bei jo kalinimą nacių Kauno kalėjime minimą faktą, o taip pat KGB tyrėjų sudarytą Sąrašą, kurie „J. Krikštaponio Baltarusijoje", nerodė - vietoje jo ten rodė Nikodemą Reikalą, sūnų Simono. Todėl AČIŪ Lietuvos Istorijos instituto (toliau LII (Lii) istorikui Mindaugui Pociui savo Pažymos 12 psl. pripažinusiam esamos prieštaringos informacijos. Ta Pažyma buvo skirta 2021-10-03 Ukmergės konferencijai, kuri buvo žadėti jos tęsiniai, bet jųjų rengimą nutraukė prasidėję Ukrainoje karo veiksmai. Jie ir man buvo svarbesni, nes ten yra gimęs mano tėvas bei močiutė. Todėl J. Krikštaponio biografijos tyrimus atidėjau.
        Todėl labai keista, jog pagal 2023-06-27 LRT ir ELTA žurnalistę Viktoriją Smirnovaitę,  karo Ukrainoje situacija naudojasi, atseit, „Seimo komitetas“, kuris pagal žurnalistę „kreipėsi į Ukmergės merą dėl Krikštaponio paminklinio akmens nukėlimo: šis žada situacija spręsti“. Iš straipsnio neaišku, ar pats komitetas, ar tik jos pirmininko Vytauto Rackevičiaus iniciatyva ketinimas neteisėtai kištis į savivaldybės reikalus? Neteisėtai, manau, nes remiamasi tik LGGRTC „pripažinimu dalyvavus Holokauste“, kai tuos Centro neobjektyvius „duomenis“ L. R. Generalinė prokuratūra raštu 2015-01-22 Nr. 17.2-829 atmetė „kaltinimus“ Didvyriui, kaip nesant objektyvių duomenų.
        Reikia pažymėti, jog tada Generalinė prokuratūra net nežinojo, jog J. Krikštaponis buvo GESTAP-o suimtas ir kelis mėnesius kalinamas Kauno kalėjime. Panašu, kad tai galėjo ir nežinoti buvusi LGGRTC direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Juk, net sveiku protu nesuvokiama, kaip galima prašyti panaikinti savanorio statusą Didvyriui, kuris nuo abiejų okupantų buvo nukentėjęs ir nuo paskutiniųjų žuvęs?
        Dar svarbiau, kad nuo Lietuvos gyventojų nuslėpta, jog Juozas Krikštaponis-Krištaponis buvo labai žymus sportininkas - kelis kart Lietuvos prizininkas ir 3 kartus Lietuvos čempionu disko metime, bei rutulio stūmime. Jojo sporto vadovu gimnazijoje turėjo būti visų laikų geriausias sportininkas ir Lietuvos sporto teorijų pradininkas Stasys Šačkus, o bendramoksliu ir varžybų konkurentu garsusis Leonas Puskunigis, kuris ne tik Študhofo „Dievų miške“ ir GULAG-e kankinosi, bet ir parengė pirmąją lietuvaitę - mūsų planetos rekordininkę Birutę Zalagaitytę-Kalėdienę. Įdomi sąsaja, jog 1935 m. J. Krištaponis kaip čempionas, tik 6 cm. apstūmė nuo Ukrainos Komorogrado kilusį didikų palikuonį Vladą Komarą, kurio žmona buvo daugiakartinė Lenkijos rekordininkė rutulio stūmime, o jųdviejų sūnelis 1972 m. Miuncheno olimpiados čempionu taip pat rutulio stūmime. O netoli J. Krikštaponio gimtinės kilęs Algimantas Baltušnikas buvo du kartus Sovietų Sąjungos rekordininku disko metime (jis buvo mano dėstytoju) ir Romos bei Tokio olimpiadose nedalyvavo, nes jo dėdės žuvo J. Krikštaponio vardo rinktinėje, o vienas iš jų Jonas Baltušnikas-„Vienuolis“, buvo J. Krikštaponio rinktinės vadas. Todėl, prieš išeinant iš šio pasaulio, A. Baltušnikas atkūrė J. Krikštaponio  rinktinės bunkerius. Bet, ar ne todėl Lietuvos sporto enciklopedijoje nuo gyventojų slepiama, jog A. Baltušnikas politiniais sumetimais buvo neišleidžiamas į Olimpines žaidynes? Apie tai rašė tik Mokinių rašymo konkursui 2019 metais Raguvos gimnazijos mokinukė Augustė Kielaitė, kuri pateikė rašinį „Nuo mažo takelio į didįjį olimpinį kelią ...“, kuriame mini, kad „XIX a. ūkininkų Baltušnikų šeima” gyvenusią “Panevėžio apskrities Raguvos valsčiaus Vėžiškių kaime.“ Šis kaimas, kaip rodau nuorodoje,  yra Panevėžio apskrities krašte šalia Kauno apskrities ir netoli J. Krikštaponio gimtųjų vietų. Ši mokinė gyvena Šiluose, kuriuose gyveno ir Juozo Krikštaponio sesuo ir kuriuose 1990 m. liepos mėnesį žymus Panevėžio kraštotyrininkas Romas Kaunietis įrašė jos parodymus apie savo brolį, kurie turi išteisinti jo atminimą. O pagal Sporto psichologijos dėsnius, J. Krikštaponis čempionatuose ir kitose varžybose dalyvavęs kartu su žydų tautybės atstovais iš Makabi, galima manyti, kad dėl prasidėjusiųjų žydų žudynių, nerviškai nesusitvardė ir Ukmergės restorane fiziškai sukonfliktavo su galimai žydų naikinimo vadovais (jo suėmimo-sumušimo aplinkybė; kieme atsiradus daugiau vokiečių, gali byloti Holokausto vykdymo dieną). Detaliau visą šią sportinę studiją, kaip PRIEDĄ rengiu Centrui.
        Todėl AČIŪ reikia tarti LGGRTC direktoriui Arūnui Bubniui, LGGRT Departamento direktorei  Kristinai Burinskaitei ir istorikui Alfredui Rukšėnui, kuris į mano klausimus paruošė man, Centro vardu.  net 14 psl. apimties mokslinį-išsamų atsakymą, iš kurio paaiškėjo naujų tyrimų detalės, patvirtinančios, jog J. Krikštaponis negalėjo būti Baltarusijoje. Tai patikimiausi-logiškiausi liudijimai šie:

   
   


1. pav.: Henriko Salelionio teiginys

  2 pav.: Juozo Vėsos liudijimas, papildantis  1 pav.: Henriko Salelionio teiginį ir taip pat  Stanislovo Gervino, lyg. ir psichologinis prievartavimo bandymas 1948 m. N. Reikalo žudynėse paliudijimą po 14-os metų pakeisti į J. Krikštaponį, kaip tai pakeitė Martynas Kačiulis. Galima pasididinti

       Tai, kur dingo vėliau J. Krikštaponis, jeigu ne į nacių kalėjimą pateko? Juk ir KGB tyrėjai nustatė, jog  Krištaponis kuopos vadu buvo tik 1941 m. rugsėjo mėnesį, o spalio mėnesį; išvykos į Baltarusiją metu kuopos vadu  buvo minėtas N. Reikalas. Todėl nieko nuostabaus, kad Reikalas galėjo keisti Tamošiūną, kuris pagal KGB Sąrašą sudarytą, buvo 1-ojo būrio vadu, ar ne automatiškai privalėjo būti kuopos vado pavaduotoju - jį pakeisti, jam neišvykus?
        Todėl labai keista, jog minėtas ir pagirtasis istorikas Mindaugas Pocius, savo straipsnyje žurnalo GENOCIDAS IR REZISTENCIJA bei minėtoje Pažymoje nuslepia Juozo Vėsos liudijimą ir juo pagrindu, tą nuslėptą liudijimą „apverčia aukštyn kojomis“  savo Pažymos 6 psl., galimai prisigalvodamas, jog, neva, „... 1941 m. spalio – gruodžio mėnesiais ltn. Juozas Krikštaponis (Krištaponis) ir ltn. Nikodemas Reikalas galėjo pakaitom eiti 2-ojo bataliono 2-osios kuopos vado pareigas ...“ Tokio absurdo man neteko matyti nei kariuomenėje, nei kino filmuose apie karą. Negi J. Krikštaponis atsisakinėjo žudyti, todėl jį keitė N. Reikalas? Kad tai galėjo atsisakinėti J. Krikštaponį pavadavęs jo kraštietis Vladas Tamošiūnas  iš Valtūnų kaimo (nuo Siesarties, šalia Šventosios), tai natūralu, jog pavaduotojai gali kaitaliotis. Tai vadybiškai nieką stebinti neturėtų, gal? O kodėl žudynėse labiau patyręs ne galėjo Nikodemas Reikalas pakeisti nemokantį žudynėms vadovauti? Tik, kodėl M. Pocius minėtuose savo veikaluose nuslėpė ir šitą Nikodemo Reikalo patirtį, - nuslėpė Stanislovo Gervino liudijimą, jog N. Reikalas vadovavo žydų žudynėms Kauno VII-tame forte?


3 pav.: Nikodemą Reikalą vadovavus žydų žudynėms liudijimai. Galima pasididinti.

     Tai, kaip matome, Nikodemo Reikalo nuo teisinės atsakomybės gelbėjimo tikslu, kuris į JAV pasitraukė, pastarojo ir Juozo Krikštaponio draugams būtina buvo okupacinės struktūros tardytojus apgaudinėti ir pagal taisykles - mirusį-žuvusį nieko dėtą J. Krikštaponį pakišinėti. Ypač tai turėjo atlikinėti 3-čios kuopos vadas Juozas Ūselis, kuris Ukmergės apskrityje nuo 1945 m. iki 1947-10-07 vadovavo Partizanų būriams ir privalėjo žinoti, jog jojo kovos draugas J. Krikštaponis žuvo. Pakišinėjo J. Krikštaponį todėl, kad nemanė, jog ateityje istorikai bus visiškai nemąstantys - nenutuokiantys apie tardymų psichologiją bei kriminologijos taisykles. (P. S.: tai čia mano nuomonė. Kuo ji bloga?)
          Tai, kaip Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas gali IGNORUOTI MIRUSIOJO-ŽUVUSIOJO ŽMOGAUS TEISĘ NEBŪTI APŠMEIŽTAM?

     Kad J. Krikštaponis galėjo nebūti Baltarusijoje, patvirtina ir Lietuvos Centriniame valstybiniame archyve (toliau LCVA) saugomi dokumentai, kaip Ukmergės konferencijos metu jos klausytojai ir stebėtojai buvo apgauti su Jonu Klimavičiumi, kuris buvo ne „2-oje kuopoje“, o 3-čios kuopos vado J. Ūselio pavaduotoju. Taigi, J. Krikštaponio bendramokslis  J. Klimavičius ar ne GESTAP-ui apgauti ir J. Krikštaponiui iš kalėjimo ištraukti rašo melagingą Raportą? Galite „pasigrožėti“:


4 pav.: keistas ir daug klausimų keliantis Jono Klimavičiaus raportas. Galima pasididinti

       Man, kaip ne istorikui, bet tik šiek tiek mokyklinio kurso istoriją žinančiam, melas vos ne „akis išdūrė“.  (Koks tas melas, siūlau pagalvoti ir savo mokyklines žinias patikrinti. Atsakymą galima bus gauti žemiau į mano platesnę studiją nuorodoje.). Ir tas melas buvo skirtas GESTAP-ui apgauti - nes lygiai taip pat ir vokiškai buvo  atspausdinta. Daugiau dvikalbių dokumentų nemačiau to bataliono rinkinyje. Todėl siūlau „pasigrožėti“ to Raporto kita puse:

     5 pav.: Ant kitos pusės Juozo Klimavičiaus raporto  J. Krikštaponio-„KriŠtaponio“ keisto „tarpininkavimo“ parašas ir tik po 3-jų - 4-ių dienų A. Impulevičiaus tarpininkavimas, viską bataliono vadui rašant savo ranka. Svarbiausia, kažkodėl  spausdinimo mašinėle tarpininkavimo  žodis ir jo registracijos numeris su data ATSPAUSDINTI TIK J. KRIKŠTAPONIUI ("Krištaponiui"),.Kodėl toks raštvedybinis  išskirtinis dėmesys tik kuopos vado tarpininkavimo forminimui? . Galima pasididinti.
        Tai, kaip matome, IŠ J. KRIKŠTAPONIO (Krištaponio) PARAŠAS IŠGAUNAMAS KALĖJIME ir po to į Minską parvežamas. Ką, per 3-4 dienas negalima suvažinėti ten-atgal? Keistai lapkričio 8 d. ištaiso į 7 d.. Kodėl jis taiso? Negi „nežino“ garsiojo komunizmo nusikaltimo dieną, kurios „garbei“ Minske buvo nužudyta apie 50 tūkstančių susijusių su komunizmu?
     O pats svarbiausias klausimas:

     KOKIĄ J. KRIKŠTAPONIS (Krištaponis) TURI  „ t e i s ę “ TARPININKAUTI NE SAVO PAVALDINIUI ? ? ?

     Kaip A. Impulevičius apsisaugojo nuo GESTAP-o demaskavimo ir atsakymus į visus kitus klausimus galima detaliau panagrinėti žymiai plačiau mano išdėstytame laiške, skirtame L. R. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkei Paulei Kuzmickienei,  Lietuvos Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, visų Istorijos įstaigų vadovams ir ...
        Ten ir daugiau bus galima pamatyti, kiek istorikų buvo nuslėptų faktų; net iki paties juokingiausio lygio. Tik kyla klausimas: Jei A. Impulevičius apgaudinėjo GESTAP-ą, tai kodėl istorikams reikia lygiai taip pat apgaudinėti J. Krikštaponio biografija besidominčius?
        Ar tai ne pavojinga karo Ukrainoje akivaizdoje?
         Primenu labai svarbią artėjančią datą - Liepos 20 d. - Pasipriešinimo antrajai okupacijai svarbos aplinkybę bei artėjantį NATO viršūnių pasitarimą, kuriam ar ne galima parodyti 1944 m. liepos 12-31 d. d.  prie upės Šventosios žiauraus mūšio padarinius, kai sovietai naikino savo karius beprasmiškoje atakoje, kokias dabar Rusija vykdo Ukrainoje?
        Taigi, to žiauriausio mūšio metu VYRŲ GELBĖJIMUI NUO MOBILIZACINIO GENOCIDO, J. Krikštaponis,  Liepos 20 d. rengia Pirmąjį Partizanų sąskrydį - pirmąjį, matyt, Pasipriešinimo antrajai okupacijai veiksmą! Ar istorikai negalėtų  patikrinti ir paieškoti dar ankstesnių veiksmų? (P. S.: apie žiauraus Šventosios upės mūšio aspektus galima paskaityti mano ruošiamoje TRIMS MERAMS STUDIJOJE) Todėl siūlyčiau pagalvoti tiems, kurie karo metu nori nuimti Didvyriui paminklą:

     1.  Ar reikalautojai dėl Didvyriui paminklo šalinimo neatlieka Kremliaus politikos Z raidės paslaugą, kurią kažkas poniai F. Kuklianski įteikė?
    2. Norintiems nuimti paminklinį akmenį, ar ne reikėtų nuvažiuoti į Maskvos archyvus slaptus ir iš ten atvežti GESTAP-o dokumentus, kuriais vadovavosi NKVD ir KGB tarnybos, matydamos buvimo kalėjime laikmetį ir todėl nerodydamos J. Krikštaponio Baltarusijoje?
    3. O norintys nuimti paminklinį akmenį, negalėtų pagalvoti, jog, jei J. Krikštaponio suėmimas bei kalinimas nacių kalėjime būtų buvęs ne 1941 metais, tai ar nebūtų Kremliaus ideologai pametėję suėmimo-kalinimo datą bylojantį dokumentą?
    4. Reikalaujantys nuimti paminklą, ar ne galėtų pirmiau pagalvoti, kad nekaltai Ukrainoje žūsta žmonės? Tai ar mums dėl paminklinio akmens reikia kariauti, ar rūpintys, kaip padėti broliškai Tautai?

 

          

Laba diena!
PAPILDYMAS-1

     Vakar (t.y. liepos 4 d.) Ukmergės savivaldybėje vyko pasitarimas dėl Juozo Krikštaponio - dalyvavo žymūs Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos nariai, nes meras pakvietė pasitarti, pasiūlant garbingai perkeliant Didvyrio atminimui skirtą akmenį, nes iškilo būtinybė rekonstruoti aikštę šalia Vlado Šlaito bibliotekos.
        Deja, dėl respublikinėje žiniasklaidoje tik ką prasidėjusių dezinformuojančių pranešimų plejados, kad, neva, "meras kolaborantui turi nukelti paminklą", ar dėl Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko viešą Rackevičiaus kreipimosi į merą atsiskaityti dėl nukėlimo planų, ką meras Darius Varnas paneigė šiuos pramanus, bet atvykusiems pasikalbėti su meru kilo tokio "sutapimo" įtarimas. (Dėl tokios antiįstatyminės Seimo Žmogaus "teisių" komisijos pirmininko veiklos jo pavaduotojas Dainius Kepenis buvo šokiruotas - šokiruotas, kad J. Krikštaponis net labai žymiu sportininku buvo. Jau (š.m. liepos 05 d.) sureagavo Lietuvos Žmogaus teisių ir kitų visuomeninės organizacijos, parašiusios bendrą pareiškimą DĖL LR SEIMO ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETO NETEISĖTO VEIKIMO PRIEŠ LIETUVOS LAISVĖS KOVOTOJŲ ATMINIMĄ.)


Galima pasididinti


Galima pasididinti.

Nuotraukos Antabo Buroko - Aniceto Varno F. b. tinkle

 O Ukmergės tame pasitarime buvo pabrėžta, kad jei tą paminklą iškelti, tai būtina jį perkelti į matomą vietą tik miesto centre. Svarbias pastabas davė profesorius Alfonsas Vaišvila, LLKS garbės pirmininkas Jonas Burokas, pastarojo brolis istorikas Antanas, Ukmergės istorikas Vladas Kavarskas ir daug kitų garbingų žmonių, kurių aš išvardinti ir negaliu.

  Buvo siūlyta daug įvairiausių variantų. J. Burokas davė Čečėnijos pavyzdį, kai jos prezidentas Dudajevas paminklus, reikalingus tautai centre įrengė, o kolaboravęs diktatorius Kadyrovas juos iškėlė į periferiją.Todėl buvo pasiūlyta, kad meras nesielgtų kaip Kadyrovas. Bet, meras buvo ir apdovanotas atminimo leidiniais, atsidėkojant jam už siekį išsaugoti šį paminklinį akmenį. Buvo sutarta įkurti nuolat veikiančią komisiją tai problemai ištirti
        Bet užkliuvo ir gražiai parengto aikštės rekonstrukcijos autoriaus klausimas, kuris projekte neįkomponavo to atminimo akmens Didvyriui, iškilo ir kas finansavo - ar ne finansuoja tos jėgos, kurios nori nukelti paminklą, kodėl tas projektas ne derintas su visuomene - dar neskelbtas? Galima suprasti, kad  to "projekto" idėja yra ar ne juodraštinio varianto? Man keistai atrodo numatomi hamakai tarp medžių, kurie tikrai netinka šalia žuvusiojo Didvyriui atminti akmens, bet, mano supratimu, tokio poilsiui pasisupimai pramogai ar ne gali trukdyti ir skaitytojams susikaupti, skaitant? Patsai "pramogų ir skaitymo" dirbtinai  sutapatinimas įtartinas, lyg, specialiai, kad atminimui akmenį išprašyti? Norėčiau ir klysti aš, tai rašydamas.
        Tik, man kilo pasiūlymas neatsisakyti pradėtų konferencijų - jas reiktų tęsti, nes per pirmąją 2021-12-03 konferenciją Vlado Šlaito bibliotekoje buvo primeluota, todėl istorikai turėtų atsakyti, kodėl ne tiesą prisakė ir prirašė pažymose bei straipsniuose, labai daug faktų nuslėpdami, kurie bylotų J. Krikštaponio buvimą ne Minske, o kalėjime tuo metu buvimą, ką patvirtina iš dalies ir dokumentai LCVA saugomi. Gaila, dabar meras istorijos nagrinėjimams planų neturi. Gal karas tam trukdo ir toliau? Bet ... (pasiūlymą kitą kartą pateiksiu). Bandžiau pasiūlyti, pirmiau visuomenėje reabilituoti Juozą Krikštaponį, kurį, net žydai, turėtų jo neniekinti. Aišku, žudynių jam nepavyko sustabdyti, bet jis jomis pasipiktinimą, tikriausiai, išreiškė Ukmergės restorane? Ar nereiktų išsiaiškinti jo vietą mieste? Juk, jei ne į kalėjimą būtų patekęs, tai, gal. J. Krikštaponisbūtų majorą A. Impulevičių sustabdęs nuo karo nusikaltimų? Mat šis majoras buvo NKVD-istų kankintas su pairusiais nervais ir jo bloga sveikata vokiečiai (naciai) pasinaudojo. Juk A. Krikštaponis VDU Teisės fakultete 5 semestrus kursą yra išlaikęs ir, gal, būtų majorą įtikinęs karinių nusikaltimų neatlikinėti? Tai jo Pakėlimo lape pažymėta. Kodėl istorikai" yra užsimerkę?  

        Pabaigai pacituoju pabaigą PAREIŠKIMO, kurį pasirašė: Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – Romualdas Povilaitis , Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Vytautas Budnikas , Lietuvos kultūros kongreso garbės primininkas - Krescencijus Stoškus, Lietuvos nacionalinė vartotojų teisų federacija - Alvita Armanavičienė, Lietuvai pagražinti draugija - Juozas Dingelis.
         Jųjų pareiškimo pabaiga yra tokia:

3. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra raštu 2015-01-22 Nr. 17.2-829, jau atmetė LGGRTC kaltinimus Juozui Krikštaponiui dėl konkrečių objektyvių duomenų nebuvimo. Mūsų žiniomis, Prokuratūra spręsdama dėl kaltinimų mirusiam asmeniui J. Krikštaponiui kartu vertino abejotinus to meto okupacinio režimo tardytojų fizine ir psichologine prievarta išgautus iš tardomųjų prisipažinimus, dalis kurių yra selektyviai nukreipti prieš mirusį asmenį, tuo tarpu esama ir dokumentų, kurie paneigia mirusio asmens kaltę (jų LGGRTC neakcentuoja). Taigi Šiuo atveju Seimo ŽTK pirmininkas šiurkščiai pažeidžia mirusio žmogaus nekaltumo prezumpciją ir, užuot nurodęs iš naujo viešai tirti apšmeižto Lietuvos laisvės kovų didvyrio biografiją, netiesiogiai reikalauja be teismo pripažinti mirusį J. Krikštaponį dalyvavus itin baisiame nusikaltime žmoniškumui - Holokauste.

Pažymime, kad nei LGGRTC, nei Seimo ŽTK neturi įgaliojimų naikinti paminėtus Lietuvos valstybės teisės aktus - jie yra galiojantys, todėl Seimo ŽTK negali reikalauti Ukmergės rajono merą nukelti partizano Juozo Krikštaponio paminklą, nes toks reikalavimas prieštarauja teisinės valstybės principams ir minėtiems teisės aktams, kurie gali būti panaikinti tik teismo sprendimu įstatymo nustatyta tvarka.