Šį koliažą galima pasididinti

Šį koliažą galima pasididinti, o taip pat galima 5 kart raiškiau pasididinti 6,266 megabaito dydžiu.
Skirta Liepos 20 dieną Juozo Krikštaponio surengto pirmojo Partizanų sąskrydžiui ir
priminimui kitais metais paminėti antrosios sovietinės okupacijos 80-metį
IŠTRAUKA
iš ruošiamos studijos, skirtos
TRIMS MERAMS

apie žiauriausią Šventosios upės mūšį
1944 m. liepos mėn. 12-31 d. d.

Šioje studijoje papildomai nagrinėju Vidurio Lietuvos 1944 m. liepos mėnesio istoriją, analogišką dabar vykstantiems mūšiams UkraJinoje. Tai apie Šventosios mūšį dėl Ukmergės-Jonavos-Kėdainių 1944 m. LIEPOS „išlaisvinimo“ ir nuo jo Pasipriešinimo pradžios, Juozui Krikštaponiui surengus 1944-07-20 Partizanų sąskrydį; kurio tikslas buvo gelbėti mūsų vyrus nuo sovietinio mobilizacinio genocido, koks vyko Lietuvos centre prie Šventosios upės.

Todėl aktualu dabartinį NUSIKALSTAMĄ karą UkraJinoje palyginti su prieš 79 metus tokį pat sovietinį-nusikalstamą savo karių naikinimą Šventosios upės mūšyje, vykusiame 1944 metais nuo liepos 12.:
iki liepos 25 d., įžengus į Ukmergę,
iki liepos 29 d., įžengus į Jonavą, ir
iki rugpjūčio 02 d., įžengus į Kėdainius.

Visam šiam artėjančiam 80-mečio įvykiui teikiu Ukmergės-Jonavos-Kėdainių 1944 m. LIEPOS II-osios sovietinės okupacijos problemos studiją su garbingiausios Lietuvoje šeimos ir giminės atstovo Juozo Krikštaponio APŠMEIŽIMO dokumentiniu įrodymu ... psl., ... pav., ir ... nuorodų apimtyje, kurios turinys toks:

-9-

Šios STUDIJOS TIKSLAS:

1. Patikrinti ir patikslinti istorinius faktus.

2. 3-ims centrinėms Lietuvos savivaldybėms apginti nepelnytai žiniasklaidoje, ypač, LRT šmeižiamą Ukmergės savivaldybę.

3. Ukmergės savivaldybės gynimui paskatinti įtraukti savivaldybių tarybą

4. Siekti, kad savivaldybėse atsirastų minėtų Instituto ir Centro veiklos kokybės kontrolė.

5. Šios STUDIJOS UŽDAVINYS – tolesnis J. Krikštaponio veiklos ir centrinės Lietuvos antrosios sovietinės okupacijos aplinkybių tyrimams, paskatinant šia problema užsiimti kvalifikuotiems specialistams.

ŠIAI GINČYTINAI PROBLEMAI IŠSPRĘST SIŪLOMAS ARITMETINIS METODAS APLINKYBĖMS VERTINTI PAGAL PATIRTĮ:

Jeigu greitu laiku nebus sąlygų atkopijuoti Maskvos archyvuose saugomus GESTAP-o dokumentus, bylojančius J. Krikštaponio suėmimą ir kalinimą „kuriuos greičiausiai matė NKVD bei KGB ir jais vadovavosi, nustatydami 1941 m. spalio mėnesiui mūsų Didvyrio ne 2/12 batalione tarnystę, o GESTAP-o suėmimą ir kalinimą vokiečių okupacijos metais, o taip pat visų bataliono 2-os kuopos narių apskaitoje, J. Krikštaponio nerodydami Baltarusijoje, todėl SIŪLAU:

1. Žymiai kokybiškiau ištirti čia pateiktus pastebėjimus ir jų visas čia pateiktas ir dar ateityje atrastas ar pataisytas istorines aplinkybes, kurias EKSPERIMENTUI įvertinti balais-taškais, nustatant jų ribas pagal reikšmingumą.

2. Sudaryti komisiją, kuri vertintų visus rodiklius konkursine tvarka.

3. Komisijos narių rezultatus susumuoti, vertinti įvairiai pagal matematinius statistikos žinomus metodus.

4. Tokio konkurso principus galima pasiskolinti iš kai kurių konkursinių sporto šakų, kaip gimnastika, dailusis čiuožimas ir kitos ...

5. Ypatingąja patirtimi siūlyčiau pasinaudoti buvusiąja Keliautojų sporto šakos (Turizmo čempionatų - pirmenybių) apskaitos patirtimi. Joje būdavo vertinamos keliavimo sąlygos, maršrutų sudėtingumai, logiškumai, ... ir. Ypatingą reikšmę turėjo kraštotyrinės-pažintinės veiklos įvertinimas.

6. Manyčiau, kad galima būtų pakalbinti Lietuvos Šviesuolį – Keliautojų Sąjungos prezidentą Algimantą Jucevičių, kurį čia šioje studijoje paminėjau.

7. Iš Keliautojų sąjungos sukauptų sportinių kelionių atskaitų bei protokolų, gal, galima būtų susidaryti šios sukauptos patirties vaizdą, tą viską ženkliai ištobulinus.

        P.S.: visame tekste šalies pavadinimą „UkraJina“ rašau su didžiąja raide „J“, tam, kad iškelti teisingos šalies rašysenos problemą; pagal ukraJinų kalbą jau mūsų 51-uoju Kalbos komisijos nutarimu: vietoje Kijevas, leista vartoti naujai Kyjivas. Todėl laikas keisti ne tik sostinės, bet ir visos šalies pavadinime teisingesnę rašyseną, atsisakant šią šalį niekinti pagal didžiarusiškąsias šovinistines paniekinimų manieras. Todėl jau laikas ne niekinti šią šalį, kaip, neva, esančios pakraštyje-paribyje (на окраине), o turėtų būti šalis siejama ne su Rusijos imperijos „pakraščiu-nuošale“, o su Kraštu-ŠALIMI - Valstybe, t.y. ukr.:Краина (KraJina) ir t.t. Be, to, yra dar ir nuomonė, kad, gal, reiktų rašyti ne tik raidę J, bet ir raidę Y, rašant, UkraJYna, nes ukraJinai taria šį skiemenį labai ilgai.
   Net ir UkraJinos lenkai taip pat tardavo ilgai - taip man mano močiutė sakydavo, kuri buvo gimusi Kremenčiuge ir jame mano tėvą ten pagimdžiusi, dar mažą parvežė į Lietuvą ir senelis jį - 4-metį nuvedė į Vileišio aikštę žiūrėti-klausytis Pirmąją Dainų šventę. Nuo jos jis taip sužavėjo dainavimu, kad chorus nuo ankstyvos vaikystės pradėjo lankyt. Po to VDU, o po to KPI Akademiniame chore, kuris vėliau "Jaunyste" pasivadino, o dar vėliau iš choro veteranų jis organizavo "Antrosios Jaunystės" veteranų chorą, kuris vėliau tapo ir KTU choru. Todėl jis kaip Lietuvos Automobilių sporto įkūrėjas ir Eismo saugumo psichologijos dėstomojo dalyko sukūrėjas, savo Zaporožiečiu išvažinėjo Gimtąją UkraJYną, nes ją prisiminė nuo vaikystės, kai nuo šlaito į Dnieprą žiūrėdavo ir dainuodavo susirinkę vaikai su tėvais.
      Todėl ta pačia proga, tą patį teigiu ir dėl pačios ukraJYnų tautos pavadinimo, nes nereikia tyčiotis iš ukraJinų, kaip, neva, juos vadinant kažkokiais „ukrainiečiais“, kaip kokiais PASIENIEČIAIS. Juk mus, lietuvius nevadina „lietuviečiais“, arba mūsų kaimynus „latviječiais“, „estiečiais“, „gudiečiais“, „baltarusiečiais“, „lenkiečiais“, o toli esančius ne rusiškai pravardžiuoti „kiniečiais“, o reiktų vadinti kinais, taip, kaip ir japonais ar korėjais.

2 PS.: šios studijos pagrindinės mintys išryškintos šifru ir spalvomis, o su Jonava susiję paminėjimai pažymėti rudu fonu.

2-tra tema: Pirmiau; neteisėto karo veiksmų būdus matykime prie Šventosios

11 pav.: Trostyanets-o "pergalės" (40-tosios armijos) aikštėje ant postamento paminklas tankui yra 50°28'53.04" Š 34°58'00.41" E. Galima šią nuotrauką pasididinti. Šios nuotraukos prasmė yra ta, kad perdėta„ ПОБЕДОБЕСИЕ“ su iškreiptu Kremliaus melo „istorija“, privedė prie eilinės„didžia“RUSIŠJOSIOS ŠOVINISTINĖS-fašistinės-nacistinės, ir ČeKis-tinės Z ir O raidžių beprotystės.
Todėl ši tema buvo pradėta nuo Vakarų civilizacijos Laisvės pasaulio pripažintos :
gegužės 8-tos
iki Vidurio Lietuvos II-osios okupacijos karinių nusikaltimų mūšių metu

Nusikalstamam karui UkraJinoje demaskavimo tikslu, siūlau atverti 1944 m. liepos mėnesio antrosios sovietinės invazijos į Jonavos-Ukmergės, o po to į Kėdainių apylinkes įsiveržimo būdą, nesiskaitant su savų kareivių gyvybėmis. Tai aktualu dabar, kai UkraJinos okupuotose teritorijose irgi vyko prievartinė mobilizacija kovai prieš savo Tėvynę, - tai įvardinti reikia irgi genocidu, kaip nusikalstamus kovos veiksmus, kurio dėka sovietų armija iki Berlyno atėjo su vokiečių/sovietų karių nuostolių santykiu 1/10. Tai čia
„tokia ПОБЕДА“?

Tokių veiksmų braižas vyko ir prie Šventosios upės prieš 79 metus, kur Ukmergė-Jonavos savivaldybių (Veprių-Upninkų seniūnijų) žemėse gali gulėti net per prievartą mobilizuotų į sovietinę kariuomenę mūsų tautiečių palaikai, kuriems „neliko vietos“ nei Jonavos ir nei Ukmergės sovietinių karių kapinėse.

      O jose gali gulėti net Raudonojo teroro aukos, kurios yra užmaskuotos "pergalės įsiūčio" (победoбесии) ekstazės. Tos ekstazės pasekmę parodau kairėje vaizdeliu Trostinece, dėl ko tokie sovietiniai-"rusiški" (maskoliniai) militaristiniai paminklai visur naikinami, kaip po Gegužės 8-tosios ir po Pralaimėjimo dienos;, prasidėjusios nuo gegužės 10-tosios, išsakytos Marko Solonino, jam pabrėžus, jog po tos dienos prasidėjo pralaimėjimai visuose sovietų okupuotose Rytų Europos ir, ypatingai, Baltijos-UkraJinos šalyse bei Kinijoje, Korėjoje, ...

-10 -


     Todėl tęsiu problemą dėl KAIMYNINĖS Ukmergės SAVIVALDYBĖS gynimo; paminklų politikos klausimu, prašant skubiai sustabdyti nuo sovietinių okupantų žuvusiajam ir nuo vokiškųjų okupantų nukentėjusiajam Didvyriui Juozui Krikštaponiui paminklinio akmens nukėlimo klausimo svarstymą, nes jam inkriminuotuose, tiksliau, gal

falsifikuotose „karo nusikaltimuose“ dalyvauti negalėjo, nes buvo GESTAP-o suimtu ir Kauno kalėjime kalintas, o mūsų mokslininkų kažkodėl tas faktas buvo ignoruotas. Juolab, mūsų Didvyris, galėjo būt suimtu pačių Holokausto Ukmergėje vykdytojų. Taigi, tolimesniam moraliniam K. Krikštaponio „kaltinimui“ būtina Maskvos archyvuose atrasti GESTAP-o dokumentus, nurodančius J. Krikštaponio suėmimo-kalinimo laikotarpį. Kol jie neatrasti, būtina jo suėmimo-kalinimo laiką tik hipotetiškai spėlioti pagal istorinę-psichologinę logiką. Todėl apie jo biografijoje visus kitus - NAUJAI ATRASTUS FAKTUS ir labai aiškių NKVD-KGB falsifikacijų simptomus teikiu po mūšių prie Šventosios apžvalgos. Joje panašu, kad Niurnbergo procese vokiečių apkaltinimo tikslu dėl Lenkijos kariuomenės belaisvių sušaudymo Katynėje, J. Krikštaponio "byloje" atsiranda galimai išgalvoti "karo belaisvių naikinimo faktai", juos, tikriausiai, sąmoningai supainiojus su civilių kalinių naikinimu (Holokaustu) Minsko centre (dabar Marytės Melninkaitės gatvės srityje) ir supainiojus su karo belaisvių stovyklos Štalag-352 vietove, buvusia už Minsko miesto. Jį iš vokiečių sovietai išvadavo liepos 3 d., o prie Šventosios sovietų armija atsidūrė jau liepos 12 d.

    Taigi, buvusios KGB falsifikacijos gali turėti tąsas ir dabartinės Rusijos FSB bei Baltarusijos (po kurią dviračiu dvi tyrinėjimo ekspedicijas rengiau) per pastarosios šalies KGB vykdomus kažkokius Kibernetinių atakų poveikius net Jonavos žiniasklaidos F. b. socialinio tinklo paskyrose. Juk Rusijos Jonavai poveikis užkoduotas nuo Jonavos įkūrėjų Kosakovskių tarnavimo Rusijai, už ką vienas Vilniuje - kitas Varšuvoje buvo pakarti. Todėl apie to poveikių simptomų tąsą rodau šios studijos pabaigoje.

   Bet, pirmiausiai, ATKREIPIU DĖMESĮ Į SOVIETINIŲ KARIŲ KAPUOSE galimas beprasmiškų žūčių AUKAS, kurias ir toliau Rusija tęsia nusikalstamą prievartinį karių varymą į kautynes, prieš savo tautiečius. Todėl ir siūlau skubiai atkreipti dėmesį į Jonavos sovietinių karių kapų nedideliame plotelyje-šlaitelyje palaidotus net 1524 karius. Manau, kad jų daugiausiai žuvo, kur tai, ties Upninkais, forsuojant Šventosios upę. Pagal vieno liudininko pasakojimą, kiek pamenu - žuvusius-plaukiančius ir sugaudė, matyt, prie geležinkelio tilto? O prie Upninkų - Veprių ir dabar, pagal duomenis, gali gulėti, tikriausiai, daug dar nepalaiduotų - reik tai patikslinti. Nežinomieji žuvusieji tik gyventojų pakasti žūties vietose, arba visai sudūliję per karščius ar negali būti tik į kariuomenę per prievartą paimti, kad ir gudai ar lietuviai dar buvę be atpažinimo-identifikavimo ženklų? Gal ir nelaidojo lietuvius politiniais motyvais?

3-čia tema: Gediminas Ilgūnas buvo KGB-istų sulaikytas prie Šventosios mūšio vietos ir to mūšio liudininko ...

    Mat, Jonavos garbės piliečio: disidento-tyrinėtojo Gedimino Ilgūno po 1965-1966 m. m. įkurto Turistų klubo ir tuoj pat LKP Jonavos RK bei KGB uždrausto, kai man 1969 m. pabaigoje teko jį atkūrinėti; - tada sportiniu-kraštotyriniu tikslu teko man kalbėtis su Domininkavos vienkiemio trobelėje gyvenusiu tų beprasmiškų žūčių liudininku (to vienkiemio žemėje vėliau buvo pastatyta Statybos tresto poilsiavietė su garsiu „X-as“ praminimu), kurio jautrus su ašaromis pasakojimas apie masišką-beprasmišką karių žūtį mane labai stebino. Mat, tada buvau tik grįžęs iš 3-jų metų karinės tarnybos, kurioje buvau mokytu net Vietnamo karo taktikos, dėl ko šio liudininko pasakojimas mane net šokiravo.

   Todėl iš smalsumo bandžiau aiškintis su žymiu karo veteranu - Jonavos rajono partijos komiteto II-uoju sekretoriumi Filipu Žabinu, kuris man ir atskleidė «ЗАГРЯД отряд»-ų liūdną paslaptį, šaudant savus karius. Vėliau (po 5-ių metų) tasai rajono partijos sekretorius buvo keistai pažemintas pareigose, nukeliant jį į Elevatoriaus (grūdų bazės) direktoriaus pareigas. O po mano pokalbiu su tuo II-uoju „партсек“-u ir įvyko žemiau aprašytas įvykis:

13-pav.: Buvusio Domininkavos vienkiemio vieta atžymėta raudonu kvadratu. Būtent, su šio prieškariniu "smetoniško" žemėlapio kopijomis teko slaptai naudotis per treniruotes bėgimo azimutu įgūdžiams tobulinti. . Galima pasididinti

    Gal, neatsitiktinai tada, kai to KGB uždraustojo Jonavos klubo atkūrimo proceso didelis padėjėjas – Jonavos valdžios įtikinėtojas; dabar žinomas kaip Šviesuolio vardu nominuotas Algimantas Jucevičius 1970 m. vasarą: šalia minėto Domininkavos vienkiemio; prie Matelių rėvos ir priešais Jurkonių kaimą rengė Kauno miesto turistų sąskrydį, pakviesdamas į susitikimą žymiausią tuo metu Lietuvoje keliautoją ir tyrinėjimų ekspedicijų organizatorių Gediminą Ilgūną, - tada pastarasis ir tapo KGB sulaikytu šalia to Domininkavos vienkiemio, ir jam, kaip „liaudies priešui“ tada buvo praneštas oficialus draudimas dalyvauti visuose viešuose renginiuose. Jis apie tai Sąjūdžio laikais Taurostos laikraštyje rašė.
.

           Panašu, kad tas KGB-istų G. Ilgūno sulaikymas ir galėjo būt susietas su Šventosios upės šturmu, nes dabar, dėliojant 1969-1970 m. m. to Klubo atkūrimo detales; su mano Kraštotyros kėlimo klausimais, keltais Jonavos Balse 1969 m. pabaigoje
     Todėl tas KGB įsikišimas prie Šventosios tada mums buvo nesuprantamas, nes G. Ilgūno garsi kelionė-ekspedicija Lietuvos tremtinio ir žymaus pasaulyje geografo - Sibiro tyrinėtojo Jono Čerskio keliais buvo tuo metu Mokslų akademijos aprobuotu ir „Tarybų Lietuvos“ kino žurnaluose per televiziją demonstruotu.
   Keista, bet tuos mano straipsnius; skirtus jaunimui-komjaunimui ir apie Kraštotyra mintis dabar galima pamatyti tik Mažvydo bibliotekoje, nes iš Jonavos bibliotekų buvo visi išimti laikraščio J. B. numeriai. Apie tai žemiau.

-11-

P.S.: Š. m. gegužės 7-8 d. d. Upninkuose vyko minėtos Mokslų akademijos ir minėto Lietuvos Šviesuoliu nunominuoto Algimanto Jucevičiaus organizuojamas pėsčiųjų 49-tas maratonas. Jam pateikiau istorinį fotoreportažą su šios problemos analizę per aplinkos pažinimo filosofiją Upninkų seniūnijos perspektyvoje.

Taigi, KGB uždraustojo Jonavos Turistų klubo vienas iš atkūrimo pagalbininku ir buvo Algimantas Jucevičiaus, kuris jaunystėje su Keliautojų sportu buvo ir Orientavimosi sporto pradininku - jo organizatoriumi, dirbo sportinio Turizmo srityje, visai Lietuvai iniciavo masinių slidžių "Snaigės" žygius, kurie pagal gyventojų ir dalyvių skaičių masiškiausi buvo Jonavoje, kurioje tie žygiai iki šių dienų išliko. Kai Nepriklausomybę atkūrėme, tada Algimantas iniciavo Keliautojų sąjungą ir jos prezidentu buvo išrinktas Gediminas Ilgūnas, o po jo mirties sąjungos vadovu liko A. Jucevičius.

14 pav. : Orientavimosi sportas Gamtoje išsivystė kaip geriausia Keliautojų sportui savybių pasitikrinimo priemonė, kuriam KGB draudė dalyvauti pasaulio čempionatuose. O ši gražiausia Santakos girios vieta nuo 1970 m. tapo turistinių sąskrydžių ir OS varžybų mėgiamiausia vieta, kurią galima pasidid

O nuo 1967 m. jojo vadovaujamas Kauno Turistų klubas, kuris čia dešinėje 14 pav. matomoje vietoje 1970 m. buvo surengęs aukščiau paminėtą turistų sąskrydį, į kurį G. Ilgūnui KGB buvo uždrausta ateiti, ezopiškai Kauno tiesos laikraščio keliautojams skirtame skyrelyje populiarino šūkį:
K E L I A U K , P A Ž I N K , N E N U R I M K !

Šitas šūkis seniems komunistams atrodė "pavojingu". Mat, turizmu labiausiai domėjosi ir tremtinių dalią patyrusieji.

Tarp pačių aktyviausių Jonavos turistų-orientacininkų buvo ir iš Sibiro grįžusiųjų, kaip Algimantas Gaižauskas, Adomas Bizokas, Olga Kairytė-Charitonova, Julius Pakštas, o mūsų Klube švietėju buvo rezistencijos dalyvis Edmundas Simonavičius-Simanaitis, kuris būdavo kviečiamas ir kaip gidas į Azoto Jaunųjų specialistų organizuojamas išvykas.

15. pav.: Apačioje Jonavos Balso redaktoriaus M. Vikerto 1965 m. nuotrauka miesto centre profesinės mokyklos statybos, su kurios direktoriumi 1969 m. sutariau Turistų klubo atkūrimo (įkūrimo) konferenciją. Galima pasididinti.

Šių Šviesios Atminties paminėtųjų turistų-tremtinių dėka sportinė-turistinė veikla buvo ypatingai turininga ir prasminga, puoselėjanti Viltį sulaukti Laisvę.

Tiesa, apie tą paminėtą G. Ilgūnui dalyvauti renginiuose draudimą 1969 m. pabaigoje aš žinojau - mane Jonavos rajono partijos Propagandos ir agitacijos skyriaus instruktorė buvo įspėjusi, bet tą NETEISĖTĄ draudimą buvau aš pažeidęs, kai G. Ilgūną pakviečiau į to Turistų klubo „įkūrimo“ konferenciją, kad jis parodytų savo sukurtus ir Lietuvos Mokslų akademijos aprobuotus minėtus kino filmus. Tie kino filmai buvo parodyti miesto profesinėje mokykloje priešais Jonavos Balso redakciją, kurioje ir buvo profesionali kino filmų demonstravimo aparatūra. (Dabar tame pastate, kur buvo Švietimo centras, o dabar tik ką naujai sukurta Švietimo pagalbos tarnyba, tikėkime, paspartins pokyčius, būtinus Demokratinės valstybės ateities kūrime.)

Tada aš iš karto po dienos-kitos tapau pašalintu iš rajono Komjaunimo instruktoriaus pareigų (apie tai G. Ilgūnas rašė pratarmėje knygos apie Sąjūdį Jonavoje), todėl neįvykdžiau žemiau parodytų numatytų rajono Jaunųjų specialistų tarybos įkūrimo užmojų. Dar įdomiau, kad čia pat iš visų Jonavos bibliotekų-skaityklų buvo išimti visi Jonavos Balso laikraščio numeriai, kuriuose aš aprašinėjau apie naujovišką jaunimo pažintinę-turistinę ir sveikos gyvensenos - sportinę veiklą.

Todėl dabar Jonavos Viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriuje 1969 metų „Jonavos Balsas“ įrištoje knygoje yra paskutinis tik 1969-09-08 laikraščio numeris, kuriame ir buvo mano straipsnis, skatinantis įkurti rajono Jaunųjų specialistų tarybą.

Šią idėją kėlė inžinierius Romas Gudunavičius, kuris vėliau tapo mokslų daktaru, kūręs kalbų vertimo programą elektroninėmis mašinomis, kuriomis dabar GOOGLE-vertėju visi naudojamės. Jo žmona iki šių dienų dirba Švietimo srityje, o sūnus buvo geriausiu rajono slidininku. Apie Romualdą rašoma Enciklopedijoje, Vikipedijoje, lietuviai pasauliui, Unijapedijoje ir labai plačiai apie profesorių Antaną Romualdą kaip pedagogą mokslinio darbo patirties perdavime aprašė Dunojaus profesorius Johann Günther ir kiti mokslininkai. Taigi, dėl Jaunųjų specialistų mano straipsnio pabaigos pavyzdį žiūrėkite žemiau:

16 pav.: 1969-09-18 straipsnis Jonavos Balse apie Jaunųjų specialistų veiklą Galima pasididinti.

-12-

Čia 16 pav.: matote mano straipsnyje rajono JST steigimo pasiūlymą, kuris, pasirodo, tapo pavojingu komunizmo idėjoms, nes komjaunimo organizacijoms pagal TSKP planus turėjo tada didelis %-tas būti vadovaujančių bemokslių komunistų, kurių tarp išsilavinusių jaunųjų specialistų KP narių nebuvo, nes tik bemokslius galima buvo komunizmo idėjomis sužavėti. O tai ir buvo paslėpta komunizmo žlugimo viena iš priežasčių. Tuo įsitikinau 3,5 mėnesio laikotarpyje, "padirbėjęs" Pilkuose rūmuose (dabar ten Viešoji biblioteka), kuriuose tik Turistų klubo atkūrimu teko rūpintis, o dėl numatytos JST net jokios kalbos man neleido sakyti, kaip komunizmui nenumatyto-svetimo darinio, privedusio prie "Prahos pavasario" proceso, pradėjusio griauti nusikalstamą komunizmą.

Šios Blogio imperijos žlugimo priežastis buvo užkoduota komunistų nesirūpinimu visuomene, kuri net negerbė savo karių žūties vietos – joje net jokio atminties ženklo nepaliko, kad prie Upninkų buvo svarbus mūšis, pareikalavęs daug aukų. Tada ir paaiškėjo, jog didelis aukų skaičius buvo slepiamas. Ne mažas palaiduotų aukų skaičius yra ir Ukmergės sovietų karių kapinėse Pašilėje, - joje ilsisi per 1600 karių iš 262-oje šaulių divizijos, kurie Ukmergę iš vokiečių perėmė 1944 metų liepos 25-ąją. Apie tai Ukmergės žiniose 2011 m. gegužės 9 d. rašė Vilma NEMUNAITIENĖ. Ta tematika 2022/04/24 rašė ir Loreta EŽERSKYTĖ.

Žymiai mažiau sovietinių karių palaiduota Šėtos kapinėse – jose Kultūros vertybių registras mini 236 (96 žinomos pavardės), o 2013 m. žuvusiųjų sąrašas papildytu 342 pavardėmis su keista - metais vėlesne 1945 m. žuvimo data. Ar tai nebus pasipildę nuo mūšų su mūsų Partizanais kritusieji - Lietuvos priešai? Todėl jokio jų garbinimo negali būti - tik žmogiškai vardan artimųjų skausmo galima laikyti mūsų žemėje, ar gal, net pasiūlyti perlaiduoti į jų gimtines, jei yra palikuonių? Tokie perlaidojimai Baltarusijoje į Rusiją propaguojami. Jei dabar Karo ukraJinoje nebūtų, gal ir mums galima būtų šios Humanistinės iniciatyvos imtis? Tik gaila, kad Kėdainių soviet. karių skaičius nei internete ir nei registre nenurodytas.

4-ta tema: AČIŪ monografijai „Vepriai“, atskleidusiai mūšių prie Šventosios baisumus!

Reikia pagirti Ukmergės savivaldybę, kuri išleido monografiją apie Veprių miestelį, kurioje yra nemažai ir man buvusio pažįstamo kraštotyrininko-skulptoriaus bei mokytojo, jau a. a. Jono Žentelio bei kitų pastebėjimai apie karo - sovietinės armijos puolimo keistus veiksmus, atspindinčius Raudonojo teroro metodus, kur teigiama, jog:

"Mūšių metu daug kareivių žuvo. Rankraščio autoriaus teigimu Upninkų apylinkėse jų palaiduota apie 400. ... nuo karšto oro ir saulės labai greitai sudūlėjo ... po mėnesio liko tik baltutėliai kaulai ir drabužių likučiai. ...". Vanduo ... ties Upninkėliais nuo kraujo buvo raudonas."

18 pav.: liudijimas apie Upninkus-Upninkėlius. Galima pasididinti-prasiplėsti.

19. pav. Šią monografiją galima pasididinti.

Dar 285 psl. rašoma: "Frontą išgyvenę žmonės Antanas Morkūnas, Leonas Novikas ir kiti pasakojo, ... kad Pauplių lauke žuvusiųjų sovietinių karių galėjo būti daugiau kaip šimtas. Juos rado ir užkasdavo kareiviai ir vietiniai žmonės. 1944 m. liepos mėnuo buvo karštas. Naktinių mūšių metu žuvę kareivių kūnai greitai iro." Šių mūšių data fiksuojama žemiau 20. pav.

Kadangi Jonavos ir Ukmergės istorijai yra labai svarbus tų mūšių paminėjimas, galintis liudyti, kad laukuose gali būt palaiduoti ir lietuviai, tik per prievartą paimti į sovietinę kariuomenę (žemiau tai bus J. Krikštaponio sesers patvirtinimas), todėl šios labai svarbios žinią žemiau pateikiu ryškesnę monografijos 163 psl. to paminėjimo 21 pav. nuotrauką:

-13-

Todėl būtina atkreipti dėmesį, jog Jonavos ir Ukmergės sovietinių karių kapinėse, nors ir labai daug palaidota karių, bet net Veprių monografijoje paminėti Upninkų, Pauplių ir už Gelvonų palaidojimai liudija nenormaliai didelę sovietinių karių žūtį,. o taip pat nenormaliai ŽIAURŲ ir, net, galimai NUSIKALSTAMĄ su ELGESĮ SU SAVO KARIAIS, kurį būtina priminti UkraJinoje tokį pat nusikalstamą karo vedimo praktiką.

21 pav.

Kai vietiniai gyventojai užkasinėjo žuvusius, jų „pasiklausti“, kokių tautybių - negalėjo. Mirusieji visad tyli.

       Ar ši tyla nebylojo, kad ir lietuvių ar mums artimų kaimyninių tautybių galėjo būti tarp nežinomųjų žuvusiųjų? Ar tie nežinomieji bet kur pakąsti neįrodo, Raudonojo nusikaltimo slėpimą
      Pagal analogišką mano aukščiau aprašytą 1969-1970 m. m. Domininkavos vienkiemio gyventojo man klaikaus pasakojimo liudijimą, irgi panašiai, taip pat šioje monografijoje minimas nuo vokiečių kulkosvaidžio kulkų verdantis Šventosios upės vanduo, o į tą vandenį žuvimui buvo varomi sovietų kariai, nuo kurių kraujo ir tapo net raudonas upės vanduo.
   Panašios kautynės vyko ir dabartinės Ukmergės žemėje, aprašant taip:

„Iš vokiečių ... lauko nebuvo galimybės surinkti žuvusiųjų, suteikti pagalbos sužeistiesiems, jie kančiose ir kaitroje mirė nesulaukę pagalbos. Užkasami buvo daugiausia tose vietose, kur krito. Daugiausia abipus Gelvonų-Veprių vieškelio, kurio grioviais šliaužė iki pakildami atakon. O ataka reiškė žūtį.
Apie 1961 metais buvo platinamas Praniukų-Veprių vieškelis. Buvo atkasta daug kareivių kaulų, batų su kojų kaulais juose. Mat, laidojama buvo vos prakasant negilę duobę.“ (Vepriai, J. Žentelio str. 285 psl. padidinta))

Taigi, kaip matome, tas netikėtas 1961 m. sovietinių karių palaikų aptikimo faktas įrodo, jog nebuvo iškilmingo žuvusiųjų karių laidojimo ceremonijų - nebuvo net padoraus atsisveikinimo su žuvusiais. Toks su kariais nesiskaitymo faktas gali byloti, jog šie žuvusieji galėjo būt tik ką paimti į kariuomenę - neturėję savo kovos draugų. Tai ar pagal tikimybę „nebus“ panašu, jog gali būti lietuvių ar gudų tautybių žuvusieji? Taigi, pagal galimybes, ar negalima iki liepos mėnesio kuo skubiausiai patikrinti Ukmergės ir Jonavos 1961 m. rajoninę spaudą ir įsitikinti, ar nebuvo minimas Praniukų-Veprių vieškelio platinimo faktas bei jo radiniai, o taip pat, ar vyko karių perlaidojimai ir kur buvo perlaiduota? Jei nebus spaudoje aptiktas tas paminėjimas, tai ar nebus galima traktuoti, kad ir Atšilimo laikotarpiu galėjo būt slepiamas su kariais nesiskaitymo faktas?

Kai dėl Vilniaus kovos vyko liepos 10-14 d. d., mano pažįstamas kraštotyrininkas a. a. Jonas Žentelis, pas kurį man ne kartą teko būti Veprių istorijos klausimais, šios monografijos straipsnyje „1944 metų liepos mūšiai Veprių apylinkėse“, pamini, kad sovietų kariuomenė per Žuvintės upelį prie Šventosios priartėjo liepos 12 d., t. y., net 4-iom dienom anksčiau, nei prasidėjo mūšiai ties Upninkais. Taip, kad jeigu Minskas buvo išvaduotas liepos 3 d., tai liepos 12 d. sovietų pasirodymas prie Šventosios parodo gana greitą fronto slinkimą, kuris kaip tik užstrigo prie šio slėnio, kaip labai patogaus gynybos atžvilgiu, kurį, mano supratimu, ar ne galima buvo išnaudoti šią gamtinę LIETUVIŠKĄJĄ MONARHEIMO LINIJĄ pasipriešinimui ir prieš pirmąją 1940 m. per sovietinę okupaciją, jeigu , jei šalia Jonavos į Gaižiūnų poligoną nebūtų įsileistas „Trojos arklys“ - „ribotas“ sovietinis kontingentas? (Čia retorinis klausimas.)

-14-

Kaip tik, sprunkantys vokiečiai; priešais Žuvintės upelį rytiniame Kazlaučiznos kaimo pakraštyje iki Ramoniškių griovos, nuo kurios piečiau „iš patogių pozicijų šaudė į bandančius priartėti prie upės sovietų karius.“ Toje vietoje man asmeniškai tekdavo prisidėti prie turistinių sąskrydžių: trijų rajonų moksleivių ir Chemikų respublikinio orientavimosi, baidarių slalomo bei jųjų rali varžybų organizavimo; (net iki Pasaulio lietuvių žaidynių ralio), kur vokiečių lėktuvas subombardavo sovietų tiltą ir kur upe plaukė daug žuvusiųjų kareivių. Jų „kūnai, srovės užnešti ant seklumos ir užkliuvę už akmenų, netrumpai plūduriavo vandeny.“ (Vepriai, J. Žentelio str. 283 psl..) Bet, toje skaudžių žūčių vietoje mes sovietmetyje, organizuodami varžybas, net nenumanėme, kad tos žiauriausios kautynės galėjo būti ir žymiai aukščiau, nei 1969-1970 m. m. man pasakojo gyventojas iš Domininkavos vienkiemio (vėliau ten „X-so“ atsiradusio vietoje.) Kodėl nežinojome, man dabar pačiam įdomu, kodėl iki galo nepavyko išsiaiškinti? Nors komunistinio ateizmo laike nebūdavo statomi kryželiai žuvusiesiems pagerbti, bet kodėl nebuvo ir su penkiakampe žvaigždute paminkliukų?

Iš atsiminimų aišku, kad žuvo karių daugiau, nei palaiduota Jonavos-Ukmergės kapinėse, nors ir jose perdėm didelis palaiduotųjų skaičius. Net Baltijos kelio išvakarėse mūsų darytoje ekspedicijoje po Kareliją, kurią aprašinėjau Jonavos Balse "Baltųjų naktų tamsos" serialu, tada mus šokiravo miškuose atrandami sovietų-suomių Žiemos karo dalyvių raudonarmiečių karių griaučiai su ginklu rankose. O šioje Veprių monografijoje užfiksuoti nesiskaitymai su žuvusiais ir jųjų net mėnesį nelaidojant, ar sulaidojimas be jokios pagarbos; bet kur, - „sulaidoti, ten, kur krito", net neatžymint tų palaidojimų vietų, - ar tai ne rodo RAUDONOJO TERORO simptomą? Ar tokia PRIEVARTINĘ MOBILIZACIJĄ, gal, net neparuošus karių kovos veiksmams ir kovos draugams neduodant, net atsisveikinti - tai ar ne panašu į naujokų sąmoningą žudymą, kad jų nereikėtų ruošti-mokyti? Ar tie Veprių-Upininkų apylinkėse išmėtyti kauleliai nėra mūsų lietuvių ar gudų - mūsų tautiečių? Kai monografijos čia aukščiau pateikti žodžiai: ATAKA REIŠKĖ ŽŪTĮ - tai, negi, "nėra" atviro genocido formos įrodymas? Ar ne kokio „СМЕРШ"-o dalinių dėka kariai buvo varomi į tą žūtį? Koks skirtumas, kai viešai sušaudomas, nenorintis kariauti, ar jis nužudomas beprasmėje atakoje? Kada istoriškai-teisiškai bus įvertintas bendras vokiečių/sovietų žuvusių karių 1/10 santykis?

Ar ne šių masinių netekčių slėpimo tikslu dabar vėl Rusija kartoja beprasmį karą su šūkiu „можем повторить!“?

Ar dabar UkraJinos užpuolimas nėra to Raudonojo teroro pasekmė?

Juk jis buvo demaskuotas Vokietijos socialdemokratų vadovo Karlo Kautskio veikale TERORIZMAS IR KOMUNIZMAS, pasmerkus Didįjį Spalio perversmą. Ar tai nėra to pasmerkimo užmarštis, per tokiu pat pavadinimu žydo Leibo Bronšteino (Levo Trockio) brošiūrėlėje, įteisinto Raudonojo teroro ir Stalino išdievintos antikautskiškosios pozicijos pasekmė?

Antikautskiškosios nuostatos dėka ir bolševikinio-stalininio kerštu socialdemokratijai dėka rinkimuose į Vokietijos Reichą Stalinas per Kominterną uždraudžia komunistams su „soc.dem.“-ais sudaryti koaliciją ir ar ne sąmoningai šitaip Stalinas sudarė prielaidą A. Hitleriui iškovoti absoliučią balsų daugumą?

Negi A. Hitleris Stalinui „nebuvo" naudingu pasaulio užkariavime, įteisintame sovietiniame herbe per mūsų planetos gaublio įkišimą bei per šūkio "visų šalių proletarai, vienykitės!" įrašymą?

22-23 pav.: K. Markso ir F.Engelso bendražygio, taip pravardžiuojamojo
"Marksizmo Romos popiežiumi"Vokietijos socialdemokratų vadovo Karlo Kautskio ir ANTIKautskiškosios pozicijos to paties pavadinimo brošiūrėlė Leibo Bronšteino, persivadinusio į

„Levą Trockį“, kurio šią brošiūrą išdievino J. Stalinas, nes jis su ja įteisino Raudonąjį terorą. Galima pasididinti.

O Lenkijos karo belaisvių masinis sušaudymas, palei Vokietiją visų šalių okupacija (jų tarpe ir Lietuvos) ir iš jų birželio viduryje pradėti trėmimai, bei kariuomenės koncentravimas palei Vokietijos sieną - negi tai ir dabar tai "neįrodo" rengimosi pastarąją užpulti? Ar ne todėl V. Putinas tik ką susirūpino II-ojo pasaulinio karo tikros istorijos aiškėjimu? O industrializacijos tikslu sąmoningai sukeltas masinis badas visoje Sovietų Sąjungoje ir, ypač, Badmaris UkraJinoje, Kryme, kad už maistą iš žmonių atimti tauraus metalo dirbinius, jungtuvių žiedus, už kuriuos buvo perkami įrengimai industrijai - tai "nėra" komunistinio-leninio nusikaltimo simptomo, davusio pradžią stalinizmo terorui? Šalia Jonavos į Gaižiūnų poligoną "riboto kontingento" įvedimas ir tuo metu prie Karo muziejaus mitinge Antano Smetonos Stalino imperija pavadinta "drauginga valstybe" - kaip tai dabar istoriškai turėtų būti vertintina?

-15-

Kaip galima "drauginga valstybe" vadinti tą, kuri numarino savų piliečių daugiau, nei jų žuvo II-ojo pasaulinio karo metu, kartu su Holokaustu? Ar pastarasis "nėra" komunistinio nusikaltimo pasekmė? Kaip gali būti "drauginga valstybė", sąmoningai numarinusi tiek savų piliečių? Ką VSD tuo metu veikė, jei Prezidento neinformavo apie sąmoningai sukeltus Badmarius? Ar apie tai Lietuvos spauda ką nors rašė? Ar šio karo UkraJinoje priežastis nebus dėl viso to įteigto Raudonojo TERORO pasekmė?

Apibendrindamas SIŪLAU papildomai ištirti PAKARTOTINĄ SOVIETINĖS ARMIJOS LIEPOS MĖNESIO ĮSIVERŽIMĄ - visą tai NUODUGNIAU ARCHYVUOSE IŠTIRTI MŪŠIŲ POBŪDĮ IR NETEKTIS; su tikslu atskleidžiant tolimesnio nusikalstamo karo vedimo metodus UkraJinoje, o taip pat mūsų Partizanų žūtis – Vyčio apygardos vado Juozo Krikštaponio Ukmergėje žūties aplinkybes, kurios buvo paniekintos šiam Didvyriui skirtoje Ukmergės konferencijoje iš VU dėstytojui-docentui Neriaus Šepečio pusės, Didvyrį išvadinus „nusikaltėliu-kolaborantu“ tik todėl, kad jis sugebėjo įtikinti hitlerininkus, kad kaimą su žmonėmis deginti nereikia – įrodė žmonių nekaltumą. Todėl:

5-ta tema: IŠ NAUJO REIKIA TIRTI
Juozo KRIKŠTAPONIO BIOGRAFIJĄ

Tai reikalauja toje konferencijoje kai kurių istorikų pademonstruotas viešas nenoras tirti naujai aiškėjančias aplinkybes, jog J. Krikštaponis bendravo su pasitraukti pasiruošusiais vokiečiais ne „kolaboravimo“ tikslu, kaip Ukmergės konferencijoje docentas N. Šepetys isteriją sukėlė, o ginklų gavimo tikslu, kuriuos su lėktuvėliu parsiskraidino iš Vokietijos, ką apie tai minėjo jo sesuo ir tautodailininkas M. Dirsė. Kai Didvyrio sesuo buvo dar gyva, kraštotyrininkas Romas Kaunietis 1990 m. liepą Šiluose į magnetofoną įrašė jos žodžius tokius:

23 pav.: Sesers Atsiminimų ištrauka, į magnetofoninę juostą įrašyta 1990 m. liepos mėnesį Šiluose (netoli Užulėnio Panevėžio rajono pakraštyje) žymaus Panevėžio kraštotyrininko Romo Kauniečio. Kalba netaisyta - neredaguota; rašyta nuo magnetofono ar diktafono.

24 pav.: Restauruotas Juozo Krikštaponio portretas - restauravimo autorius fotodailininkas Juozas Valiušaitis. Galima pasididinti ir iš labai RAIŠKAUS PORTRETO pastudijuoti net akių struktūrą.

       Kaip matome, SESUO AKCENTUOJA SLAPSTYMĄSI net vokiečių okupacijos metais, nes, matyt, ir prieš artėjančius sovietus pasipriešinimo organizavimas, tikriausiai, buvo slaptas - besitraukiančių vokiečių, gal, neaprobuotas?

    Matyt, su jais nesutiko pasipriešinimo koncepcija - vokiečiai norėjo gyventojus-vyrus mobilizuoti Vokietijos gynybai, o lietuviai savo Gimtinės? Kad nusikalstamai buvo gaudomi vyrai į frontą - tai patvirtino ir šio Didvyrio sesers Veronikos Krikštaponytės-Juodienės paminėtu Partizanų ryšininko fronte tokiu pat žuvimu, kaip daugelis žuvo šalia Veprių-Upininkų-Upininkėlių. Žuvo, nes buvo tik ryšininkas, o ne miške besislapstąs kovotoju ir nuo žūties fronte už svetimą valstybę-okupantę išsisukti nesislapstant nebuvo įmanoma. Todėl dabar okupuotos pietų UkraJinos gyventojų likimas laukia toks pats, kai stepių landšafte miškų nėra, o miškeliai visi okupantų užimti - jie ten apsikasę nuo Kijevo puolimo.

    Todėl dabar savivaldos lygiu galime UkraJinai padėti per nusikalstamo II-o pasaulinio karo vyksmų išryškintas detales, kurias būtina skelbti pasauliui apie ukraJinų gaudymą į karą prieš savo Tautą. Ar tai ne baisiausias nusikaltimas, prilygstantis tos tautos genocidui?

-16-

     Sesers paminėtas „Žalias velnias“ buvo gerai žinomas sovietmetyje Upininkų-Musininkų ir Kernavės apylinkėse (dabar seniūnijose) - apie jį mums-sportininkams Gamtoje (orientacininkams) ir keliautojams, keliavusiems Kernavės-Jonavos maršrutuose, apie "Žalią velnią" vietiniai gyventojai minėdavo ir net pasakodavo. Todėl tada komunistinei propagandai nuslėpti rezistencijos nepavyko, nors, ir kaip buvo stengtasi.

Toliau apie J. Krikštaponį skaityti galima

TURINYS

2. tema:

Pirmiau; NUSIKALSTAMO karo veiksmų būdus matykime prie Šventosios upės .. ..

9 psl.

3. tema:	G. Ilgūnas buvo KGB-istų sulaikytas prie Šventosios mūšio vietos ir to mūšio liudininko .......	10 psl.
4. tema:	AČIŪ monografijai „Vepriai“, atskleidusiai mūšių prie Šventosios baisumus!	12 psl.
5. tema:	.... IŠ NAUJO REIKIA TIRTI Juozo KRIKŠTAPONIO BIOGRAFIJĄ . ..............	15 psl.
6. tema:	...Kodėl Ukmergės konferencijos pranešime prieštarauta jai skirtoje Pažymos duomenims?	17 psl.
7. tema:	NKVD ir KGB dokumentai atmeta J. Krikšaponio „buvimą Baltarusijoje“ ............ .... ..	22 psl.
8. tema:	A. Impulevičiaus įsakymas Nr. 42 dėl išvykos neįrodo, jog „išvyko“, nes buvo tokių, kurie neišvyko ir jiems tas 42 išvykimo įsakymas buvo atšauktas ................. ............... ....... ..	25 psl.
9. tema:	Kodėl istorikai „nematė“ neteisingus-melagingus Jono Klimavičiaus raportus ir neteisėtą J. Krikštaponio „tarpininkavimą? ............... ............ ................. ............. ................. ............	28 psl.
10. tema:	10 klausimų J. Krikštaponio NETEISĖTAM „tarpininkavimui“: ............. .........	33 psl.
11. tema:	Ukmergės konferencijos dalyvių ir Lietuvos skaitytojų ar ne APGAUDINĖJIMAS su, neva, Krištaponio“ raštu? ................................. ......................... ........................... ............. ............	35 psl.
12. tema:	Kodėl istorikas A. Rukšėnas „nematė“, kad Jonas Klimavičius, vaidinęs raportuose „ligą“ ir „liuosavimąsi“, bet taip ir nepasiliuosavo, o tarnavo toliau vos ne metus? ... .................... ..........	38 psl.
14. tema:	O laipsnį pakelti negalėjo už tai, kad kalėjime atsidūrė kitos valstybės? ........ .............. .........	41 psl.
15. tema:	Juozo Krikštaponio Humanistinis požiūris į savo pavaldinius ir jo psichinio sukrėtimo analizė	46 psl.
16. tema:	. Kur J. Krikštaponio paleidimo į atsargą įrodymas ir kodėl istorikas apgaudinėjama su „ įrodinėjimo šaltiniais“? .......... ...................................... ............... ................... ..........	48 psl.
17. tema:	IŠVADA archyvų dokumentų apžvalgai ....... ..................... .................... .................	51 psl.
18. tema:	Didvyrio sesuo apie brolio kažkokį „buvimą Baltarusijoje“ ne tik neminėjo, bet ir visą laiką namuose buvimą prie vokiečių akcentavo .... ........................................... ................. ..........	52 psl.
19. tema:	.Gera naujiena – J. Krikštaponis buvo žymus lengvaatletis – kelis kartus Lietuvos čempionu disko metimo ir rutulio stūmimo rungtyse . ........... ............................................ .............. a) svarbi potemė: Minsko istorijos sąsaja su J. Krikštaponio sportavimo aplinka ......... b) potemė: A. Baltušniko seserų ir sūnaus bei Birutės Zalagaitytės-Kaledienės, o taip pat jos trenerio sūnaus Eiginto prisiminimai ......................................................	56 psl. 59 psl. 61 psl.
20. tema:	Negi sovietai Holokaustą slėpė ir tam „karo belaisvių masinį naikinimą“ išgalvojo?	65 psl.
21. tema:	Net garsioje NKVD-istų knygoje apie jokį „karo belaisvių naikinimą“ net neužsimenama. .....	68 psl.
22. tema:	Tai, kur už Minsko miesto „Krikštaponio žudymo“ aukų palaikai ilsisi?	70 psl.
23. tema:	..Kokios Minske buvo aplinkybės 1941 m. laikotarpyje?	74 psl.
24. tema:	Štai, A. Bubnio, A. Rukšėno ir M. Pociaus klaidų priežastis! Negi tai nemokėjimai perskaityti istorinį dokumentą? ................................................................................	85 psl.
24. tema:	Istorinės Minsko paslaptys ...........................................................................................	91 psl.

	Užmiršti veikalai TERORIZMAS IR KOMUNIZMAS suformavo metodą ŽUDYTI SAVUS, kad tuo žudymu kaltinti kitus – priešus ir oponentus: a) Kam buvo naudinga nužudyti A. Dugino dukrą? ................................ 42 psl. b) c) d).
	Gera naujiena – J. Krikštaponis buvo žymus lengvaatletis – kelis kartus Lietuvos čempionu disko metimo ir rutulio stūmimo rungtyse, o taip pat jo ir kitų rezistentų įtaka l. a. metimų rungčių aukšto meistriškumo tradicijoms

Toliau apie J. Krikštaponį skaityti