Kiek dar bus tyčiojamasi iš mūsų Tautos?

_I-oji dalis

Galima pasididinti

     Po švento Jono  "paparčio žiedo", artėjantiems Seimo rinkimams sudarant žiedą, siūlau ruoštis kitų metų Birželio sukilimo 80-tosioms metinėms. Tik tam reikia, pirmiausia,  visiems susitelkti  į melo propagandos pasekmes dėl II-ojo pasaulinio karo sufalsifikuotos istorijos.

Galima pasididinti

Praeitą savaitgalį (š.m. birželio 24 d.) prie Kremliaus; pagerbiant nuo 10 iki 25 kartų daugiau žuvusių sovietų nei vokiečių karių atminimą (Markas Soloninas 1:32:00 įrašo dalyje) – ne gedima, o švenčiamas ir garbinamas ginklas, V. Putinui pasakius, kad visad bus atmenama, jog „nacizmą sutriuškino sovietinė liaudis“. Ne sovietinės tautos, o bendra sovietinė liaudis. Be to, rusų kalboje „народ“ reiškia ne tautą, o liaudį. Ar šį nacionalinės psichologijos aspektą nereiktų kalbotyriškai patyrinėti?

      Juk, NACIZMO SUTRIUŠKINIMUI LEMIAMĄ VEIKSNĮ SUDAVĖ V a k a r ų CIVILIZUOTAS PASAULIS, o V.Putinas jam ačiū ir nepasakė nei  už suteiktą lendlizą (paskolą, už kurią sovietai dar neatsiskaitė), nei už juo atsiųstą geriausią karo techniką, be kurios karo veiksmai nebūtų įmanomi. Juolab, A. Hitleris dideles pajėgas turėjo skirti Vakarų frontui. Taip, kad nacizmas sutriuškintas tapo ne Stalino imperijos dėka - Stalino dėka tik atsirado nacizmas. Kodėl apie tai tylima?

         Bet, gedinti II-ojo pasaulio aukų atminimą, ar ne reikia kelti klausimą, kad už II-o pasaulinio karo sukėlimą kalta tik Stalino imperija?  Juk  tik, gelbėdamas Vokietiją nuo užpuolimo, birželio 22 d. A. Hitleris smogė sovietams, kurie sėlino ir liepos pradžioje turėjo užpulti Vokietiją pagal viso pasaulio užkariavimo planą. Todėl Vokietijos užpuolimui ir buvo 1940 m. okupuota Lietuva, kaip ir visos kitos šalys palei Vokietijos sieną ir jose 1941 m. buvo visur įvykdyti trėmimai nepageidaujamų šeimų, galinčių nepritarti bolševikiniams-komunistiniams tikslams. Tuo tikslu buvo sušaudyta Lenkijos kariuomenė, kuri nebūtų prisidėjusi prie komunistinių ketinimų. Ir todėl būtina kuo skubiausiai rinkimams į Seimą skelbti žmonėms šią žinią, kad nuo komunistinio paveldo sisteminės partijos net nesiruošia falsifikuotą komunistinę „istoriją“ peržiūrėti-pervertinti, dėl ko „pienburniški“ visai nemąstantys sostinės  tarybos nariai su meru R. Šimašiumi, matyt, pagal Kremliaus užsakymus, tyčiojasi iš Lietuvos atminimo.    

Kad tokių nesąmonių nebūtų, ar ne reiktų siūlyti ties kiekvieną pateikiamą informaciją mąstyti pagal vidurinio išsilavinimo žinias? Kad ir dėl D. Floido „nužudymo“, pažiūrėjus į nuotrauką policininko su keliu užspaustą sprandą mirštančiajam  nuo uždusimo, siūlyčiau prisiminti Anatomiją. Negi su keliu per sprandą galima užspausti trachėją? Kur ji yra – ar prie sprando, ar prie kaklo?  O, gal, vis tik, užduso sulaikomasis dėl visai kitų priežasčių?

Galima pasididinti

       Mat, man vadovaujant Lietuvos „Darbo rezervų“ (profesinių mokyklų) orientavimosi sporto rinktinei visasąjunginėse varžybose netoli Uralo priekalnių, tų varžybų vyriausiu teisėju buvo sovietinės okupacinės kariuomenės lakūnas, kuris tarnavo prie Vilniaus Kirtimų aerodrome. Jis man, kaip Lietuvos delegacijos treneriui-vadovui papasakojo jam ypatingą įvykį. Mat, pagal jį, iš kariuomenės vadovybės atėjo skubus įsakymas visiems kariniams lėktuvams atlikti  profilaktinius-reglamentinius remonto darbus. Tas buvęs lakūnas man pasakė, kad visiems lėktuvams tą dieną tapo nuimti varikliai, o jį patį išleido į taip vadinamą  <<уволнение>> ir atsidūrė Paneriuose pas mergaitę ant šieno. Bet paryčiais jis išgirdo vokiečių bombonešių gausmą ir Kirtimų aerodrome bombų sprogimus. Jis man pasakė, kad visa sovietinė karinė aviacija tapo subombarduota.

      Man tada nebuvo naujiena, nes panašiai tą patį pasakojo man senelis, kad Kaunas apie karą sužinojo iš bombų kritimo į Aleksoto aerodromą.

     Bet, man; kaip Priešlėktuvinės (Oro) gynybos buvusiam kariui, buvo nesuprantamas veiksmas nuo kovinio budėjimo nuimti remontui visus lėktuvus ir net nepalikti naikintuvus, kurie galėtų pakilti ir priešintis priešo bombonešių antskrydžiui.

     Pamenu, kad kai aš savo 3 radarus-aukštimačius kariniame dalinyje  71537 (Mordvijoje) aptarnaudavau, tai kai  pagal ППР (Planinį Perspėjamąjį Remontų) grafiką ruošdavau radarą profilaktikai, tai kitus du radarus patikrindavau, kad jie dirbtų be sutrikimų. Ir toks principas buvo visoje kariuomenėje, kad remontuojama būtų tik ne daugiau kaip 1/3 dalis karinės technikos, o kita būdavo statomą į kovinę parengtį.

    Kodėl 1941-06-22 išvakarėse buvo pažeistas šis principas –  jau net man tarnaujant 1965-68 m. m. kariuomenėje, buvo visai nesuprantama, kai << п о л и т з а н я т и е >>-ems reikėdavo nagrinėti „didžiojo tėvynės“ karo istoriją. Triuškinantį sovietų pralaimėjimą suvokti galima buvo tik kaip rengimąsi užpulti Vokietiją. Tai buvo aišku iš mums per karantiną Moršanske rodytų prieškarinių karinių-propagandinių filmų, kad tada visuomenė buvo ruošiama karui su Vokietija. Tada po Atšilimo chruščiovmečio mums „politodel“-o atsakingieji nesibodėjo rodyti gana juokingai primityvius ikikarinius propagandinius kinofilmus, iš kurių net A. Hitleriui tapti, kad duoti įsakymą"Barbarosos" plano rengimui.

Juolab, „politruk“-ai mums dėl nesėkmių kaltino tik Staliną, nors jau buvo po L. Brežnevo įvykdyto perversmo, kurį asmeniškai mačiau per televiziją transliuojamą demonstraciją Raudonojoje aikštėje, kai pasitinkant kosmonautus, ant mauzoliejaus vietoje Nikitos Sergejivičiaus matėsi kažkoks man nelabai pažįstamas L.B. Tada atkreipiau dėmesį tarp demonstrantų į skrybeliuotojų išsirikiavusias eiles, kurios plaukiančią demonstraciją skrodė kaip šukos per aikštę  ir įdėmiai stebėjo kiekvieną demonstrantą.

        Tai buvo prevencija nuo pasikėsinimo į tribūna. Supratau, kad tai buvo perversmas. O po kelių mėnesių patekau į rekrūtus, aprašytiems aukščiau 3-ims metams.

        Todėl, pamenu, kaip mus šokiravo toks triuškinantis sovietinės kariuomenės pralaimėjimas iki Staliningrado – Maskvos mūšių. Juolab, Vokietija žemėlapyje prieš sovietinę imperiją atrodė kaip "PELYTĖ PRIEŠ KATINĄ". Taip, kad hitlerinės "pelės akiplėšiškumas užpulti katiną" buvo labai neaiškus ir net tada nesuprantamas.

       Tam supratimui įgauti, apie 2012 metus teko su naujos kartos istoriku Marku Soloninu  virtualiai pabendrauti ir jam parašyti savo prisiminimą minėto to lakūno iš Kirtimų papasakojimą. Tada internete atradau avionuotraukas, rodančias visus subombarduotus sovietinius karinius lėktuvus. Buvo ir nuo žemės fotografuota visa sunaikintą sovietinę karinė technika. Visas tas nuotraukas buvau pasiuntęs ir Markui Soloninui, su kuriuo susirašinėjau. Deja, tas su juo susirašinėjimas nutrūko, nes  keistai tapo sunaikintu  lietuviškas elektroninis paštas ...@keliauk.lt su visais kontaktas bei susirašinėjimu..

     Bet, svarbiausia, tų nuotraukų internete dabar nerandu, o Marko Solonino 2011 metais parašytoje knygoje KATASTROFOS CHRONOLOGIJA (2013 m. „Briedis“ leidyklos) nuotraukos visai ne tos, kurias siunčiau autoriui – jos buvo žymiai aiškesnės, nei pateikiu žemiau iš tos knygos:

Galima pasididinti

Galima pasididinti

Galima pasididinti

   Marko Solonino šios knygos 202-203 psl. matote, kaip vokiečiai bombarduoja aerodromą ir rodyklėmis pažymėti lėktuvai. Kitoje nuotraukoje Vilniaus aerodromo aeronuotrauka, padaryta vokiečių žvalgybos lėktuvo. Mano supratimu, nuotrauka daryta dar prieš 1941-06-22 antpuolį tam, kad bombonešiams nurodyti, ką bombarduoti, nes aš mačiau žymiai geresnes aerofoto nuotraukas jau po bombardavimo, iš žymiai žemesnio aukščio.

Galima pasididinti

Galima pasididinti

Galima pasididinti Galima pasididinti

Galima pasididinti

Galima pasididinti

Galima pasididinti

           Būtent, tokius subombarduotus lėktuvus Kirtimų aerodrome mačiau per internetą. O žemiau knygos 223 psl. parodytame „palikti“ Vilniaus aerodrome 31-ojo NAP lėktuvai Il-2 (vadnam „il“-ais) 1941 m. birželyje, matyt, dar prieš aerodromo bombardavimą, nes paabejočiau, kad tai vokiečių karys. Tokių sveikų lėktuvų man neteko matyti aerofoto nuotraukose to aerodromo.

Galima pasididinti

Galima pasididinti

        Šokiruoja Marko Solonino knygoje palikti ir sudegę Kauno aerodrome lėktuvai, kaip bombonešio SB-2M ir lėktuvo UT-1, kurį apžiūri vokiečiai. Ypatingai šokiruoja aprašyti prisiminimai pačių lakūnų, koks buvo pasimetimas.  Ir net Nachmanas Dušanskis prieš mirtį minėjo Zoknių aerodromo bombardavimą, kai traukiniu iš poilsio Kryme grįždamas matė.   

Ne tik Kauno, bet ir Panevėžio aerodrome paliktą garsųjį sunkųjį TB-3 bombonešį matome, kitą užmaskuotą po antskrydžio miškelyje, ar nutemptą į šalį.    Taip, kad 1941-06-22 66-iuose aerodromuose, sovietai neteko 1200 lėktuvų, iš jų 800 buvo sunaikinti žemėje.  Sveiku protu negalima suvokti, kodėl nebuvo zenitinių pabūklų aerodromų apsaugai ir kodėl pasienio tarnybos nepranešė aerodromams, kad sieną pažeidžia priešo lėktuvai, verždamiesi į teritoriją? Kodėl nebuvo perspėti aerodromai ir kodėl nebuvo pakelti lėktuvai priešui atremti? Visą šį aplaidumą galima paaiškinti tik tuo, kad kariuomenė buvo ruošiama Vokietijos staigiam užpuolimui ir gynybai nebuvo ruošiama, o karinė žvalgyba buvo labai prastame lygyje.

Galima pasididinti

         Į tai atkreipia dėmesį savo kūriniuose rašytojas – buvęs karo žvalgas „Viktoras Suvorovas“-Rezunas, o Markas Soloninas yra linkęs manyti, jog, aplamai sovietinėje Raudonojoje armijoje buvo absoliuti betvarkė iš komunistinių vergų sudaryta „armija“, neturinti jokių motyvacijų stengtis. Manau, kad abu yra teisūs, nes pastarasis archyvuose yra atradęs dokumentus Vokietijai užpulti. Apie jį net Andrejus Ilarjonavas rašė. Jai užpulti ir aš pats kažką žinojau iš prieškarinių kinofilmų, kaip buvo visuomenė psichologiškai ruošiama karui su Vokietija – apie tai šie abu istorikai ikikarinės sovietinę propagandinę kinomatografiją dar mažai nagrinėja.

     Buvau iškėlęs hipotezę, kad jeigu Kazį Škirpą būtų priėmęs Prezidentas Antanas Smetona, tai jis būtų Prezidentą įtikinęs, kad net pačių lenkų ir Vilnijos lietuvių gelbėjimui nuo bolševikų-žudikų, į Vilnių Lietuvos kariuomenė įžengtų anksčiau, nei sovietų, kaip tai daug lenkų pageidavo – tada ne tik Lietuva nebūtų okupuota sovietų, bet ir nei trėmimų ir nei Holkausto nebūtų, o, gal, net ir II-as pasaulinis karas būtų pro šalį praėjęs, arba visai jo nebūtų. Blogiausiu atveju, nesant Lietuvoje Trojos arklio – „riboto“ sovietinio karinio kontingento, būtų atsiradusios prielaidos priešintis sovietinei okupacijai iš išorės, kaip tai Suomija padarė, ir ji procentaliai prarado mažiau gyventojų, nei mes nesipriešinę. Be to ir sovietams nebūtų motyvų atvirai agresijai prieš Lietuvą po Vilniaus atsiėmimo, nes Lietuva buvo Vokietijos įtakos sferoje po Molotovo-Ribentropo pakto susitarimo ir vokiečiai mus sovietams nebūtų atidavę. Atidavė, nes Vokietijai Lietuva tapo NEreikalinga su sovietine kariuomene Gaižiūnuose, ir kitose Lietuvos vietose, taip, kaip Lietuvoje sovietinės armijos dalinių atsiradimas akivaizdžiai bylojo pasirengimą pulti Vokietiją. Ypač, įvykdyti palei visą Vokietijos pasienį tautų trėmimai į Sibirą (ne tik lietuvių) turėjo būti aišku, kad ruošiamasi Vokietiją pulti. Juk lygai taip pat ir I-mame pasauliniame kare Rusija trėmė žydus iš visos pafrontės zonos, kaip nepageidaujamą elementą.   

      Taip, kad, nors Vokietijai nebuvo naudinga  pulti kelioliką kartų stipresnę Stalino imperiją ir tą puolimą visaip Vokietijai reikėjo atidėti, nes jos ekonomikos vystymosi tempai buvo net keliasdešimt kartų spartesni, nei sovietinės „ekonomikos“, bet 1941-06-22 diena tapo Vokietijos apgynimui būtinybe, kad nublokšti už Uralo besėlinantį bolševikinį marą. Todėl Vilnijos lenkų nuotaikos buvo tokios:

Pamatykite visą nuotrauką Tas uždraudimas negrįžti paimti pamirštų pirštinių išgelbėjo gyvybę – tapo vieninteliu nesušaudytu iš visos Lenkijos kariuomenės. O žymus istorikas-kraštotyrininkas Vladas Turčinavičius apie K.Škirpą taip man buvo parašęs:

Pamatykite visą nuotrauką

Dėl ekonomikos abiejų imperijų (Stalino ir Hitlerio) siūlyčiau pakelti Vilniaus universiteto profesoriaus Vladislavo Svianevičiaus disertaciją, kuris liepė melsti Dievo, kad į Vilnių Lietuvos kariuomenė pirmiau, nei sovietų ateitų, ir todėl jis ir išliko vienintelis gyvas iš visos Lenkijos kariuomenės – liko nesušaudytu, nes jo ekonominės žinos buvo reikalingos Liubiankai. Todėl jis iš Drozdovo geležinkelio stoties, iš kurios atvežti lenkų kariai buvo vežami už kelių kilometrų į Katynę sušaudyti, jis iš vagono nebuvo iškrapštytas ir su tuo vagonu tapo nuvežtu į Smolensko kalėjimą, o po to į Liubianką ir nuteistas už abiejų valstybių šnipinėjimą, nes ekonominių žinių rinkimas daktarinei disertacijai prilygo „šnipinėjimui“, o Vokietija buvo Stalino imperijos tada draugė. Taip jis pateko į generolo V. Anderso armiją ir tapo vieninteliu liudininku apie sušaudymus Katynėje, ką dabar Rusijoje bandoma vėl neigti.

        Taigi, kad apginti K. Škirpą ir J. Noreiką nuo ŠIMAŠIZMO, reikia peržiūrėti vidurinėse mokyklose "TSRS istorijos" bei aukštuose mokyklose "TSKP istorijos" įkaltus į smegenis falsifikatus.  Štai, kad   iš garsaus Vokietijos pramoninko Kruppo Stalinas gavo tankus su sąlyga, kad jis įsakys komunistams palaikyti nacistus. O tie tankai buvo pradėti naudoti Ukrajinos žemės ūkyje, kurie  ir prisidėjo prie Badmario sukėlimo.     

    Taip, kad prieš rinkimus į Seimą reiktų prisiminti 1933 m. rinkimus Vokietijoje, kurioje A. Hitleris gauna 43%, o socialdemokratai ir komunistai gavo kartu 49%. Bet, jeigu  komunistams J. V. Stalinas nebūtų uždraudęs rinkimuose dalyvauto koalicijoje su socialdemokratais, tai A. Hitleris būtų neatėjęs į valdžią ir II-o pasaulinio karo nebūtų buvę. Juk 1928 m. per VI-tąjį Pasaulinį Kominterno kongresą kapitalistinėms šalims buvo duotas pasipriešinimas socialdemokratijai ir todėl darbininkų judėjimuose prasidėjo skilimas.

      Todėl, ar verta prisidėti prie P. Cvirkai paminklo nuvertimo, kai jis buvo tik marksistas, o apie nusikalstamą leninizmą mūsų literatai net nebuvo nutuokę? Ar jo paminklo nuvertimas nepridengs NKVD nusikaltimus, mįslingai į Aną pasaulį galimai pasiuntus visus literatus-kolaborantus, kurie pabandė atsitokėti?

     Juk NKVD žudymų politika buvo sėkmingai taikyta pokaryje Partizaniniam judėjimui pažaboti. Kaip  Lukiškių aikštėje dėl Vyčio skandalo fone iš Seimo tribūnos buvo apšmeižta Patriotų išžudyta Lebrikų šeima, dėl kurios visiems Seimo nariams rašiau ir prašiau atsitokėti, tai lygiai tokia pat žudymų politika ir toliau tęsiama ne tik nužudžius pirmąjį mūsų planetos kosmonautą J. Gagariną (aš esu šio įvykio liudininkas, bet ir jo dukroms rašiau, bei naujausius žudiko tyrimus atlikau), ar MH17 maršrutu skridusio lainerio SĄMONINGAS keleivių nužudymas. Dabar dėl to Amsterdame vyksta Hagos teismas ir todėl poryt ( š.m. liepos 1 d.) Rusijoje vyks referendumas, kad V. Putiną išgelbėti nuo to teismo. Ar tame teisme bus teisiamas terorizmas, ar "netyčinis" numušimas, viskas priklausys nuo pasaulio kompetencijos suvokti apie šiuolaikinių ginklų paskirtį. Juk zenitiniai raketiniai įtaisai, kaip BUK-M1 dirba tik komplekse su radaru "Kupol" ir su vadaviete, kurioje karininkai-specialistai atrenka, katruos lėktuvus numušinėti. Juk ne seržantams tokią atsakomybė turi būt skiriama, kad be radaro numušti lėktuvą nežinant, kokį numuši. Juolab, tas įtaisas buvo pastatytas po tarptautine keleivinių lėktuvų trasą, kurias aš kaip eilinis karys , dirbantis su radaru, privalėjau atmintinai žinoti, o lainerį nuo karinio lėktuvo net beždžionė atskirtų pagal dydį, greitį ir skridimo aukštį. Juolab, net automatika turėjo būti tame įtaise, kuri neleistų per klaidą paleisti raketos į keleivinį lėktuvą, nes turėjo sureaguoti į keleivinių lėktuvų "Flightradar-24" siunčiamus signalus, kuriuos jau net vaikai žino civilizuotų šalių. O, kad mums-lietuviams "neįdomu", nes Lietuvoje tokio ginklo nėra, tai ar čia nėra problema, kad visuomenei galima "ant ausų bet kokius makaronus kabinti"? Ar ne tuo tikslu sisteminė žiniasklaida tyli - tik labai šykščias žinias retkarčiais pamini apie šį teismą? Ar lietuvių tauta būtų išgyvenusi, jei apie to laikmečio ginklus nebūtų nusimaniusi?

      Tai pasakykite, ar ne sąmoningai šių karštų dienų atokaitoje pamesta Lukiškių aikštėje "pliažo" provokacija, kad dėmesį visuomenės nutraukti nuo pasaulinių ir istorinių aktualijų?  Negi vėl pagal Kremliaus propagandos užsakymą atliekama  3-čioji ar 4-toji provokacija su Lukiškių aikštės išniekinimu? Kiek galima tokias patyčias pakęsti sostinėje?

        Todėl jau net per LRT skelbiamomis reikia pabaigti PATYČIOMIS IŠ ISTORIJOS ir tų patyčių ŠIMAŠINIAIS JUOKELIAIS, vedančiais prie vėl Lietuvai Vilniaus praradimo.

Galima pasididinti

          Be to pliažas be vandens telkinio dar ir sveikatai gali būti kenksmingu, ir net pavojingu dėl perkaitimo, kai atsivėsinti nebus kur. Šlakstymasis fontane, ta nėra ta vandens „procedūra“, kuri būtina žmogaus organizmui bei psichikai, padedančiai formuoti būtinų laikymosi ant vandens įgūdžių.  Prisiminkime vaikystę, kai verždavomės į miesto pliažus tik tam, kad maudytis, plaukioti ir džiaugtis vandeniu taip, kad jame išmokti plaukioti taip, kaip neria žuvys, ar vandens paukščiai jaučiasi Laisvi vandenyje. Tai tik taip sveiki žmonės suvokia Laisvę, o ne kaip “laisvės“ partija sukurta per Tarptautinę vaikų gynimo dieną tam, kad PAVERGTI VAIKUS, juos atitraukiant nuo elementariausio harmoningo vystymosi, juos atitraukiant nuo VANDENS DŽIAUGSMO ir kepinant-lepinant tam, kad nesivystytų ir būtų paliegę.

       Tai ar nereikia siūlyti žmonėms atsitokėti? Juk. per didelės saulės vonios gali būti pavojingos – gyventojus reikia skatinti sveikai gyventi, o ne iš pačių gyventojų tyčiotis, mieste prie upių panaikinus natūralius paplūdimius ir juose įrengus stačias krantines, kad būtų galima lengvai žūti.

      Todėl R. Šimašiaus pastovios patyčios, juokiantis ir besišypsant net pasakojant su šypsenėle, kaip paskui galimai a. a. Andrių Ūsą GIRTĄ važiavo ilgai, negalėdamas jį aplenkti, ir nesustabdė – nepranešė policijai, kaip tai priklauso eiliniam piliečiui ir jam leido žūti. Už tokį neatsakingą elgesį „teisingumo“ ministras turėjo atsistatydinti. Kai jam apie savo tėvą Viktorą; KPI docentą papasakojau, kuris studentams dėstė Eismo saugumo psichologiją, tam, kad išsilavinę inteligentai visad prevenciją darytų prieš neblaivius vairuotojus –  tai papasakojus, R. Šimašius mane iš F.b. draugų išmetė.

     Taigi, jo buvimas „teisingumo“ ministru, ir apvertus visą teisinę sampratą Garliavos istorijoje: Civilinę teisę pastačius aukščiau nei Baudžiamoji – ar tai jau ne kvepia LAISVĘ NUSIKALSTAMUMUI ? ? ?Negi tik toks "laisvės" partijos tikslas? Ar ne nusikalstamai ignoruojama net Lietuvos istorija? Prisiminkime naktį nukabintą atminimo lentą ne tik Lietuvos Didvyriui, bet ir net Žydų gelbėjimo organizatoriui Jonui Noreikai – Generolui Vėtrai ! ! ! O kaip suprasti, kai per K.Škirpos alėjos svarstymą, prikabinama jam citata, kurios jis nei rašė, nei sakė ir apgaunama visa sostinės taryba, neleidus pastabos duoti istorijos specialistui? Kada bus svarstoma tokia sostinės tarybos narių apgavystė?

Na, o kai šių abiejų mūsų Didvyrių nuopelnu tapo sugriauta į Wermachtą lietuvių mobilizacija bei sužlugdytas SS legiono kūrimas, simboliškai Lietuvai tapus antihitlerinėje Sąjungininkų koalicijoje – tai už tai ar ne kerštas atliktas sostinės mero? Juolab, 2012 m. R. Šimačius su L. Linkevičiumi  iš  Lietuvos pasityčiojo, kai Lukiškių kalėjimo sienoje iškabino pagal Stalino projektą prieš Sąjungininkus britus 1944-02-22 karą (sukilimą) Palestinoje pradėjusiam M. Beginui atminti. Ar tinka Lietuvai garbinti ne prieš Hitlerį, o jo pusėje kovojusius? O, mūsų kaimynė ar Lenkija jam iškabino atminimo lentą ant kalėjimo sienos to, kai jis buvo nusikaltęs Lenkijos įstatymams ir už tai sėdėjo irgi kalėjime? O kaip su per 90 nekaltų aukų; teroristiškai susprogdinus „Karaliaus Dovydo“ viešbutį? O kaip mūsų Sąjungininkės D. Britanijos paskelbta paieška kaip teroristo ir už jo galvą 30 tūkst. dolerių premija siūlyta? Kodėl tai Lukiškių kalėjimo sienoje neįrašyta? Kodėl tos lentos atidaryme dalyvavo ir nekaltų Kaniukų kaimo gyventojų bei jų vaikų žudikų bendrininkė?

       Kad į visus tuos klausimus atsakyti, ar nereikės pratęsti šį netrumpą dėstymą?