Holokausto PRIEŽASTIS PER NUSIKALSTAMĄ LENINIZMĄ
AČIŪ LII (Lii) Pažymai, kuri padėjo šią išvadą formuoti!
 

       Malonu, kad, pagaliau apie Didvyrio - Partizanų vadovo Juozo Krikštaponio biografiją, kuri kėlė visą aibę klaustukų ir net įtarimų, slepiant pačius svarbiausius jo gyvenimo faktus, jau š. m. gruodžio 02 d.  viešai  bus nagrinėjama su paruošta programa,.

          Primenu, kad paniekinti jo didvyrišką žūties 80-mečio jubiliejų, 2014 m. gruodžio 19 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau LGGRTC), pateikdamas apie jo veiklą pažymą, nuslėpė Didvyrio Antinacinės veiklos aspektą - Gestapo suėmimą ir nacių kalinimo Kauno kalėjime bei kitus labai svarbius faktus. Kiek man teko asmeniškai su LGGRTC mokslininkais diskutuoti (net viešai) jie teigė, kad jojo giminės dėl šio fakto, neva, "sakė netiesą".

Paprašyčiau gerai įsigilinti į šių parašytų žodžių prasmę:

Čia 6-tame pav.: ir 7-tame pav.: galėtų nekreipti dėmesio tik tie, kurie nieko nežino apie sovietines represines struktūras, jųjų bausmių atlikimo vietas, kas nematė sovietinių įkalinimo įstaigų, nieko apie jas nežino ir net negirdėjo, kas yra GULAG-as, šalia kurių man asmeniškai 3 metus teko tarnauti Ryšių karinių pajėgų radarų Mordvijos (Mordovijos) dalinyje prie 100-to kilometrinės St. Potjma-Baraševo geležinkelio linijos, ėjusios ištysai per kalinių stovyklas ("lagerius").     O, štai, šios LGGRTC "pažymos" autorius dr. Alfredas Rukšėnas man, diskusijoje dėl  to KGB rašto - SĄRAŠO 2/12 bataliono 2-os kuopos, pateikdamas labai svarbią mintį, štai, kaip  atsako: 8. pav.: Galima VISĄ dialogą paskaityti dėl šio KGB dokumento.     Taigi, daktaras Alfredas Rukšėnas pateikė labai svarbią mintį, kad tas Juodrastis KGB kažkokiems SAVIEMS TARNYBINIAMS REIKALAMS. Jame matome labai svarbią detalę šią:   9 pav.: Ištrauka iš KGB dokumento, apie kurį dr. Alfonsas Rukšėnas pakomentavo aukščiau.               Todėl kyla klausimas:               "Ar šiuo dokumentu KGB negalėjo paveikinėti 1980-tųjų metų apklausiamuosius, arba planuoti jųjų paveikas parodymams teismuose keisti?"              Todėl skaitant šią naująją LII ( Lii) pažymą, ją būtina lyginti su senąją LGGRTC 2014-12-19 "pažyma", kurią rašė dr. Alfonsas Rukšėnas  10 pav. matomame sekančiai:  10 pav.: Ištrauka iš 2014-12-19 LGGRTC "pažymos", kurią galima pasididinti.             Dėl minėto garsaus Minske karo belaisvių lagerio "Štalag-352" (vok.: Stalag) bręsta neaiškumas, nes apie jame "masinius sušaudymus"  internetinėje erdvėje nieko neminima - 80 tūkstančių aukos oficialiai įvardijamos kaip labai prastų laikymo sąlygų pasekmė, dėl kurių vyko epidemijos, o taip pat labai daug aukų yra ir net dėl patyčių (bandantys pabėgti būdavo viešai nukankinami).  Kad jame būtų laikomi "civiliai tarybiniai žmonės", kaip rašoma toje "pažymoje", irgi, manyčiau, turėtų būt didelė abejonė. Pamenu iš vaikystės, kad "tarybiniais žmonėmis" būdavo vadinami tik žydai, nes tik taip juos vadindavo sovietai, slėpdami net Holokausto terminą, dėl ko mano senelis labai pykdavo. O, kad "žydai su karo belaisviais būtų laikomi", tai, manyčiau, dar didesnė nesąmonė. Todėl apie tą "Štalag"-ą Nr. 352 plačiau žemiau panagrinėsiu.             Kaip matome, 2-osios kuopos karys Stasys Rutkauskas vadovavimą jo kuopai priskiria "KriŠtaponiui" 1961 m. ir 1981 m. apklausose. Gaila, šioje "pažymoje" nepaaiškinta, ar jis buvo teisiamas, kaip aukščiau nurodytas Marius Kačiulis, kuris aiškiai keitė parodymus, suversdamas KALTĘ MIRUSIAJAM. Tai buvo pagrindinė REZISTENCIJOS METODIKA VISKĄ SUVERSTI ŽUVUSIEMS DRAUGAMS, kad išvengti kankinimų ir ... O ar pokaryje Stasys Rutkauskas buvo suimtas ir teisiamas - iš "pažymos" nieko neaišku. Neaišku ir dėl 3-čiosios kuopos vado-kapitono Juozo Ūselio. Todėl apie Stasį Rutkauską ir atskleidžia, kaip ne gaila, ne toji "pažyma", mano vertinama tik kabutėse, o minėtas KGB sudarytas ir A. Rukšėno  pavadintas Juodraščiu ir net "kompiliacija" 2/12 bataliono SĄRAŠAS, kuriame apie S. Rutkauską rašoma taip:

11 pav.: Ištrauka iš KGB sudaryto 2/12 bataliono 2-os kopos narių SĄRAŠO, prie kurių kiekvieno rašomos pastabos apie likimus.            Įraše "teistumas už banditizmą", tikriausiai, tai už standartinį NACIONALISTINĮ BANDITIZMĄ traktuotiną. Per GOOGLĘ Stasį Rutkauską rusų kalboje rodo tik LRT ir Delfi rusų  kalbos straipsniuose; kaip "KriŠtaponio liudininką" jo paminklo Ukmergėje nuvertimo "būtinybe", dėl kurio, pirmiausiai, pradėjo žymus Kremliaus intrigų puoselėtojas Grabauskas, kuris, beje, tiek prišmeižė, kad buvo priverstas pabėgti iš Lietuvos į Rusiją.  O dėl 12 pav. ir 13 pav. Salialionio SAMIZDATAS jį mini aukščiau mano paminėtose Mordvijos (Mordovijos) lageryje kalėjusį. Tikėkime, kad kriminalinio nusikaltėliu Samizdatas neminėtų. 12. pav.: Apie "Salialionio bylą" GOOGLE-ės parodymai. 13. pav.: Šis įrašas yra 1985 m. Samizdate ŠIAME.              Todėl matant šiuos duomenis, kad, Stasys Rutkauskas ir Marius Kačiulis gali būti susiję su Rezistencija, todėl kyla klausimas dėl jų teistumo 2/12 bataliono veikos. Todėl bandykime atsiversti Suimtų po karo bataliono karių sąrašą. Pradėkime nuo mįslingiausio Stasio Rutkausko:   14 pav.: Rutkausko Stasio paieška             Kaip, ne liūdna, bet tarp 3-jų Rutkauskų tik Stasio NĖRA šiame LGGRTC sudarytame sąraše. Kodėl? Tai ar jis buvo suimtas ar nebuvo? Net du kartus, 20-ties metų skirtume apklausinėjo, o teistumo jokio už dalyvavimą šiame kariniame junginyje negi nebuvo?. Žiūrėkime, už ką ir kaip-kiek teistas parodymus bekaitaliojąs Marius Kačiulis:  15 pav.: Mariaus Kačiulio paieška.              Kodėl ir Mariaus Kačiulio šiame sąraše nėra, nors buvo teistas? Čia jau SENSACIJA ! ! !  Negi LGGRTC Mariaus Kačiulio suėmimo-teistumo nerodo tik todėl, kad jis kaltę vertė J. KriŠtaponiui, dar pakeisdamas ankstesnį-pokarinį Nikodemo Reikalo vadovavimo parodymą? O kaip tada su 3-čios kuopos vadu kapitonu Juozu Ūseliu? Ką rodo šis LGGRTC sąrašas? 16 pav.: kaip matome, LGGRTC sudarytame po karo Suimtųjų sąraše, tarp J. KriŠtaponį "Baltarusijoje vadovavimu" liudijusių, tik sušaudytasis Juozas Ūselis parodytas!             Kaip galima mūsų Valstybėje vadovautis nuo mirties nuosprendžio įsisukinėjančiojo "parodymais"? Juolab, J. Ūselis galimai neteisingu parodymu gelbėjo dar gyvo esančio tarnybos draugo N. Reikalo gyvybę, suversdamas "kaltę" mirusiajam J.KriŠtaponiui. Gal, jis, kaip turintis aukštesnį laipsnį ir didesnį autoritetą, tą neteisingą liudijimą įtakojo ir minėtiems Stasiui Rutkauskui bei Mariui Kačiuliui? Gal tas, galimai, neteisingas liudijimas buvo kolektyvinis, susitarus tai rodyti kartu?  Kodėl mūsų istorikų įstaigos organizuotai netyrinėja Rezistencijos PSICHOLOGIJOS ? ? ?                       Be to, tarp LGGRTC 10-ties parodytų sušaudytų tame sąraše   Juozas Ūselis paskutiniuoju tapo tik  alfabeto tvarkos dėka? Tai kodėl tik jam vieninteliam neparodyta mirties nuosprendžio įvykdymo - sušaudymo data? Kodėl ir jojo teismo nuosprendžio paskelbimas ne taip, kaip visiems 1962-10-04 išskirtinis-vėlesnis po 16-os dienų? Kodėl Internete apie jį nieko nerašo? Klausiu, nes gerai pamenu tą teismą, bet juo specialiai domėtis man; tada 16-mečiui nebuvo kada dėl labai didelio užimtumo moksle I-mame kurse, kuriame per tą pirmąjį pusmetį iškrito net apie pusę kursiokų. Todėl ne iki Vakarų radijo stočių klausymosi tada buvo. Juolab, dabar iš 9-ių sušaudytų net 5 eiliniai kariai., kurie kito pasirinkimo neturėjo, kaip rizikuoti savo gyvybe dezertiruojant, arba ... O dezertyravusiųjų ne mažai - fiksuoti 52-57 ar ...? SUŠAUDYTŲJŲ SĄRAŠE Iš 90 paskelbtųjų 9 rodomi kaip Vilniuje garsiojo teismo, kurį vaikas pamenu, 1962-10-04 mirties nuosprendžiu nuteisti ir  1962-11-04 sušaudyti. Tai:    1. Bendzius Stasys, eilinis (LYA, baudžiamoji byla Nr. 47337/3) – 1946 m. suimtas belaisvių stovykloje, nuteistas 10 m.; 1962 m. vėl suimtas išaiškėjus, kad dalyvavo masinėse žydų žudynėse ir ...  2. Čirvinskas Boleslovas, jaun. puskarininkis (LYA, baudžiamoji byla Nr. 47337/3) – 1962 01 15 suimtas.3. Kopūstas Juozas, eilinis (LYA, baudžiamoji byla Nr. 47337/3) ir ... 4. Matiukas Pranas, jaun. puskarininkis (LYA, baudžiamoji byla Nr. 47337/3) – 1961 09 28 suimtas; ir ...  5. Mecius [Miecius] Leonas, eilinis (LYA, baudžiamoji byla Nr. 47337/3) – 1945 09 15 suimtas, 1946 04 27 nuteistas 6 m.; 1947 02 17 paleistas; 1962 02 20 suimtas; ir ...Palubinskas Jonas, jaun. puskarininkis (LYA, baudžiamoji byla Nr. 47337/3) – 1961 09 29 suimtas; ir ...  6. Plungė Jonas Mečys, jaun. leitenantas (LYA, baudžiamoji byla Nr. 47745/3) – 1979 09 28 sušaudytas. 7. Raižys Aleksas, eilinis (LYA, baudžiamoji byla Nr. 47337/3) – 1962 01 25 suimtas; ir ... 8. Skabickas Klemensas, grandinis (LYA, baudžiamoji byla Nr. 47337/3) – ir ... 9. Ūselis Juozas, kapitonas (LYA, baudžiamoji byla Nr. 47386/3) – 1962 01 04 suimtas; ir ?                    Taigi, grįžtant prie LII (Lii) pažymoje tokio Mariaus Kačiulio prieštaringo vertinimo pastebėjimo, šio keisto reiškinio priežastis skaitytojams beveik gali paaiškėti iš tolimesnio tos pažymos 8-tame psl. dėstymo, kad apklausa vyko „vykdant SSRS generalinio prokuroro pavedimą dėl JAV Teisingumo ministerijos Specialiųjų tyrimų skyriaus prašymo pagalbos 2-ojo bataliono 2-os kuopos 3-ojo būrio vado leitenanto Jurgio Juodžio byloje. 1982 m. rugpjūčio 16 d. apklausa buvo vykdoma dalyvaujant JAV Teisingumo ministerijos Specialiųjų tyrimų skyriaus atstovui N. Šerui ir to paties skyriaus operatoriui filmavimo kamera darant vaizdo ir garso įrašą. Apklausą vykdė LSSR prokuroro vyresnysis padėjėjas, vyresnysis justicijos patarėjas J. Bakučionis ir N. Šeras“.         Šį LSSR prokuroro padėjėją - vyresnįjį justicijos pararėją J. Bakučionį paryškinau, nes jis internete žinomas kaip sovietmetyje uolus tikinčiųjų persekiotojas Nedingės ir Gargždų bažnyčiose dėl mažamečiams religijos mokymo, kunigų persekiojimu Kronikos bei Alfonso Svarinsko ir Sigito Tomkevičiaus bylose, o taip pat buvus KGB rezervistu. Tad, jeigu net su religija buvo kovojama šio "teisininko", tai negi kitų neteisėtų veiksmų jis negalėjo atlikti? Kas gali patikėti, kad parodymams prieš JAV atstovą "nebuvo" pravestas iš ankstinis pokalbis su apklausiamaisiais?         Pagalvokime, ne tik dėl apklausiamųjų, bet ir dėl sovietinės politikos motyvacijų:                            2-as klausimas: Kaip sovietinei sistemai  naudingiausiai buvo "liudyti" Juodžio byloje? Kad Juodį labiau apjuodinti, kokį sovietams naudingiau 2-osios kuopos vadą teikti JAV teisėsaugai - dar gyvąjį ar jau mirusįjį? Kad greičiau bylą sėkmingiau baigti, ar mirusysis epizoduose ne naudingesnis buvo sovietų propagandai ir greitesnei bylos baigčiai?  Ar palanku sovietinei "teisingumo" sistemai susidurti su dar gyvo ar tik, tik mirusiojo Nikodemo Reikalo, ar jo artimųjų galimais kitokiais bylos aplinkybių vertinimais? Ar negalėjo apklausiamųjų ir KGB tikslai sutapti dėl mirusiojo, o ne dar gyvo 2-ojo kuopos vado rodymo?           O iš ISTORINIO TAŠKO šioje LII (Lii) pažymoje ne tik abejotinas, bet ir net šokiruojantis yra šis žemiau:  17 pav.: galima šį teiginį PLAČIAU pamatyti             3-čias klausimas:  Tai, jeigu NKVD jau 1945 metais "žinojo", tai kodėl generolas Kapralovas nepaminėjo apie J. KriKštaponio dalyvavimą 2/12 batalione? Kokia svarbesnė okupantams ir NKVD generolams žinia - ar jųjų nukautojo dalyvavimas baudžiamosiose operacijose, ar jojo suėmimas Gestapo dėka ir nacistų kalinimo Kauno kalėjime žinia? Ar NKVD-ista žinojo, kad J. Krikštaponis yra Prezidento sūnėnas? O vėliau KGB-istai ir propagandistai apie tai ar viešino?  O apklausiamieji protokoluose kodėl niekur nemini, kad tai A. Smetonos ir generolo S. Raštikio artimas giminaitis?       PER PSICHOLOGIJOS ir Šaltojo KARO PRIZMĘ ...           Manau, kad kiekvienas kriminologas ar psichologas pasakys, kad liudijimai patikimesni yra ankstesni, o ne po dviejų ir daugiau dešimtmečių. Net, jei ir nebuvo su apklausiamaisiais padirbėta, tai jau vien dėl psichologijos dėsnių parodymai gali keistis po daugelį metų.  Galiu tai patvirtinti net iš savo asmeninės praktikos, kai 1968-03-27 per kovinį budėjimą mums radare, pametus, neva, "J. Gagarino" skrydį jo "žuvimo" metu, kuriuo mes fiksavome tada dar neregėtą apie 1700 km/val. greitį, tada aš "jo" ir ieškojau intensyviai su jautresniu radaru-aukštimačiu. Tą mano paiešką už mano nugaros stebėjo  mūsų pamainos viršininkas vyr. leitenantas. Ir kai po 45-ių metų (2013-06-11) kosmonautas A. Leonovas paskelbė J. Gagarino žudiku bandomąjį naikintuvą Su-15, tai tada ir paaiškėjo, kad tą žudiką mes pametėme radare. Ir kai V. Putinas išslaptino žuvimo aplinkybių "tyrimo"-SLĖPIMO ataskaitą, kurioje parašyta nesąmonė, kad žuvimo metu pro žuvusiųjų vietą praskrido V. A. Krečetovas tuometinio pasaulio lygio rekordo "21000 m aukštyje".   Tai aš ir tas vyr. leitenantas esame liudininkais, kad tame sektoriuje link žūties vietos ir paminėto Alekdsandrovo miesto krypties sektoriuje mūsų aukštimatis nefiksavo ne tik tame pasakiškame aukštyje, bet ir aplamai jokio lėktuvo nematė. Jeigu būtume atradę, būtume rėkę, kad "atrastas dingęs J. Gagarinas". Bet, deja, neradome, nors labai norėjome jį rasti. O  18. pav.: nuotrauka iš J. Gagarino katastrofos aplinkybių "tyrimo"-SLĖPIMO ataskaitos nurodytas pasaulio rekordo lygio 21000 m aukštis, kurį standartiniai lėktuvai; specialiai neruošti pasaulio rekordui - tokio aukščio pasiekti negalėjo. Juolab tada Su-11 naikintuvas buvo labai avaringas ir jau 2 metai tada praėjo, kai buvo nuimtas nuo gamybos. Todėl "bandymų" su juo būti negalėjo - pagal A. Leonovą tada buvo bandytas Su-15, ir tai patvirtina visi kiti istoriniai šaltiniai. Tą NUOTRAUKĄ visą ir taip pat kito ataskaitos puslapio galite pamatyti iš dokumentinio filmo, pagal jame nurodytą laiką.             Bet, aš to vyr. leitenanto pavardės ne kaip neatsimenu - net galiu supainioti jį su kitu vyr. leitenantu ar tik leitenantu -  nepamenu. Juk tas vyr. leitenantas, kaip ir Baltarusijos 1942 m. rudens poros mėnesių įvykių laikotarpyje ir mūsų 3-jų metų tarnyboje buvo tik epizodinis ir jo asmenybės ypatumais nesidomėjome. Juk kariuomenėje tik laipsniu kreipiniai vykdomi. Todėl atmintyje išliko tik tie, su kuriais buvo labai bendrauta sudėtingos radijo technikos ir jos elektronikos aptarnavime, nes buvo didelės motyvacijos pažinti sukurtą paslaptingą techniką. O neatsiminus to karininko pavardės, todėl negaliu jo vykdyti paieškų, kad mes abu taptume J. Gagarino SĄMONINGO nužudymo liudininkais.           Juk, pagal tokią pat "aviokatastrofos" IMITACIJĄ 1977 m., panašu, kad nužudytas tas pats V. A. Krečetovas, ne savo noru - tik autopilotiniu rėžimu praskridęs 10-15 m atstumu pro J. Gagarino pilotuojamą MiG-15, jį įvedęs į suktuką. O tokia pat "katastrofos" IMITACIJA 2010-04-10 Smolenske SUSPROGDINTAS Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio lėktuvas ir MAK-Millerio komisijos "tyrimai" (aviokonstruktoriaus Marko Solonino įrodymų 1-ma ir 2-atra dalys) analogiški J. Gagarino "žuvimo tyrimams".  Tai ar su J. Krikštaponio - "tyrimu-liudijimu" Blogio imperijoje ne panašu? Todėl čia šios LII (Lii) pažymos apžvalgoje, toliau tas klausimų grupes skirstydamas pagal temas ir jas numeruodamas, dabar pereinu prie politologinių klausimų grupės:           4-tas klausimas: Skaudžiame Holokausto tyrime; Šaltojo karo sąlygomis, ar moksliška pasitikėti minėtos tarpvalstybinės apklausos rezultatais, vykdytais ne JAV Laisvės sąlygomis, o jau tada vadintos Blogio imperijos šalyje? O, gal, ir A. Juodžio apšmeižimo-nuteisimo tikslu liudininkams N. Reikalo vadovavimo fakto viešinimas buvo uždraustas, kol jis buvo dar gyvas ar gyvi jo artimiausi tų įvykių liudininkai? Negi, net tikinčiuosius persekiojančiai sovietinei "justicijai" politinės propagandos tikslais nebuvo lengviau-paprasčiau "nurašyti nusikaltimus" ant mirusio asmens, nei dar liesti-minėti gyvą ir dar gyvenantį JAV su didele gausa tų įvykių liudininkų?  O antras politinis-komunistinis tikslas negalėjo būti, kad labiau apjuodinti tarpukario Lietuvos ne autoritariniu, o perdėtai "fašistiniu" vadintu A. Smetonos rėžimą per jo sūnėno "apkaltinimą"? Ar negalėjo būt to kaltinimo "fabrikavimas" atliekamas kompleksiškai, aptuštinant-apvalant archyvus, ar kai ką išvežant į Maskvą, ir numatant "X" dieną-laikotarpį, kad apie jį paskelbti? Ar jo paskelbimo laikui nebuvo sąmoningai laukta, kol numirs  visi artimiausi J. Krikštaponiui asmenys  - tų įvykių ir jo biografijos liudininkai? Moksliškumo labui ar buvo apklaustas ir tirtas minėtas vyresnysis justicijos patarėjas J. Bakučionis bei Maskvos vadovavimų-nurodymų dokumentacija bei kitų pareigūnų apklausos ar buvo atliktos?           Tokio stiliaus klausimą grindžiu, nes  aptariamojo sesuo Veronika Krikštaponytė-Juodienė mirė 2011 m., o minėtas tautodailininkas Mykolas Dirsė iš Šio Pasaulio pasitraukė 2008 metais, kai jie, atrodo, dar net negirdėjo apie Didvyriui „Baltarusiją“ inkriminuojamą. Be to, tame  minėtame KGB 4. pav.:   čia žemiau 19 pav, SĄRAŠE prie N. Reikalo yra prierašas „установлен в США“ (nustatytas JAV) ir apie jo mirtį nėra nurodyta: 19 pav.: KGB sudaryto SĄRAŠO pradžia, ar ne įrodanti, kad KGB žinojo apie Nikodemą Reikalą iš kažkokių mums gal dar nežinomų šaltinių?          Siūlyčiau gerai pastudijuoti tą visą pirmo puslapio SĄRAŠĄ, kuris ar ne įrodo, kad N. Reikalas,  vykimui į Baltarusiją 2/12 bataliono 2-os kuopos vadovavimą perėmęs iš kažin kokio J. KriŠtaponio, "Karolio sūnaus" (gal čia ir suklydo rusų raštininkas dėl tėvavardžio, arba tame 2/12 batalione yra ne vienas panašia pavarde dokumentuose minimas ir apie tai rašė a. a, Antanas Ališauskas),  tuo metu negalėjo būti miręs? Juk, šalia visiems kitiems yra pastabos apie tai, kad nužudyti, sušaudyti ar žuvę, o 168-tas efreitorius Viktoras Štuopis „gyveno ir numirė JAV“ - tokia pastaba įrašyta. Ar ši V. Štuopio mirtis JAV ne patvirtina, kad N. Reikalas tos apklausos metu galėjo būti dar gyvas? Ar ne todėl, galėjo būt pakeisti "liudininkų", parodymai, dėl 2-os kuopos dar gyvą vadą, pakeitus į mirusį? Ar tai ne paprasčiau ir patikimiau greičiau baigti Juodžio bylą, visai nejudinant gyvo N. Reikalo, kuris ar negalėjo prieštaringus duomenis teigti ir vilkinti bylos užbaigimą? Ar vilkinimas bylos sovietams buvo naudingas?         Juk, analogiškas lietuviškasis prie įsakymo Nr. 42 A. Impulevičiaus parėdimu sudarytas  sąrašas, logiškai mąstant,  NEĮRODO, KAD MINĖTI   „  v i s  i  “  IKI VIENO ASMENYS GALĖJO IŠVYKTI, nes tas sąrašas turėjo būt iš anksto sudarinėjamas ir ne paskutinę minutę sudaromas. Todėl, panašu, kad šis, galimai, KGB sudarytais rusiškasis 1982 metų SĄRAŠAS  sovietinių saugumiečių struktūrų ir jų teisininkų pakoreguotas-patikslintas ne kažkokiai "ataskaitai, prieš JAV, o kaip darbinis į kažkokią bylą įsegtas ir matosi kopijoje tas įsegimas.          Nieko neįrodo ir tame lietuviškame sąraše, atseit, "ginklininko" Nikodemo Reikalo, neva, "neišvykimas" į Baltarusiją, nes "jo pavardės tame sąraše nėra" - taip  soc. tinklo "Facebook" mano sienos  sukurtose dviejuose temose  tvirtina buvusios 2014-12-19 LGGRTC "pažymos" autorius istorikas-mokslininkas Alfredas Rukšėnas.            Bet, logiškai galvojant, ar prieš išvyką kažkas negalėjo atsitikti, kad, galimai, kažkoks J. KriŠtaponis; "Karolio sūnus" išvykti negalėjo ir staigiai prieš išvyką pastarąjį, galimai, pakeitė Nikodemas Reikalas? Jeigu, tėvavardis "Karolio sūnaus" yra klaidingas, ir tai tikrasis J. KriKštaponis su jam kaitaliojama pavarde yra "tas pats asmuo?" (tam "įrodymui" skirta didžioji šios LII pažymos dalis), tai  neišvykimui priežastis ar ne galėjo būti tas istoriniuose šaltiniuose minimas J. Krikštaponio konfliktas su naciais ir jo kalinimas? To konflikto pradžia atrodo tik ne vidurvasaris, nes minima SERRMĖGA apsirėdęs senuolis, kuris į Ukmergės restoraną atėjo ir dėl iš jo nacių pasityčiojimo įvyko konfliktas. Vadinaisi, konflikto laikas - šiek tiek atvėsus orams, greičiausiai, rudenį. Ar tai ne gali atitikti išvažiavimą į Baltarusiją momentui? Žiemos momento nesimato atsiminimuose. Jei tai būtų žiemos laikas, manykime, kad rogės šnekamojoje kalboje būtų pamintos.   O, "kitu laiku; po įvykių Baltarusijoje" tas J. Krikštaponio suėmimas žymiai mažiau tikėtinas ne tik pagal logiką, bet ir pagal istorinę situaciją bei  fiksuotas asmenines aplinkybes šias:   1. Jei „vėliau“ būtų kalėjęs, tai slaviškos kilmės pavadinimo Bagnapolio kaimą J. KriKštaponis ar būtų išgelbėjęs nuo sudeginimo su žmonėmis? 2. Ar nacistai būtų šnekėjęsi-derėjęsi dėl to kaimo likimo su  tik, tik iš kalėjimo išjusiu ir vienoje kameroje su komunistais pasėdėjusiu? 3. Ar būtų 1942 m. ir pogrindinė „Tautos frontas“ organizacija Ukmergės apskrityje pradėjusi veikti, kai jos vienas iš organizatorių už grotų būtų buvęs? Ar  įmanoma iš kalėjimo kameros tos organizacijos kūrimą įtakoti bei Žvalgybos viršininku tapti , būnant kalėjime ar tik, tik iš jo paleistam? 4. Ar vokiečiai Partizaniniam pasipriešinimui būtų skirę ginklų po ne seno konflikto su jais?.    Tai, apie tai ar ne reikia atskirai labai nagrinėti nuodugniai, pasitelkus įvairiausių specialistų tyrimus?           Šiai hipotezei oponuoti, šios LII pažymos gale (11 psl.) pateikta žinia, jog „. 1941 m. gruodžio 18 d. 2-ojo bataliono vadas mjr. A. Impulevičius parašu patvirtino, kad „ltn. Juozas Krištaponis“, nuo 1941 m. rugpjūčio 1 d. ėjęs kuopos vado pareigas, „tinka būti pakeltas į kapitono laipsnį“. Toliau čia pat prie šios žinios pridedama pastaba, jog  "Paprastai laipsnis pakeliamas už gerą pavestų užduočių vykdymą ir nepriekaištingą tarnybą“ - tokia "išvada" apie šį pakėlimą užbaigiama, duodant suprasti, jog laipsnis pakeliamas „už nepriekaištingą  žudymų akcijų vykdymą“? Šiuo dokumentu mano sienoje labai "mosikavo" ir minėtas istorikas Alfredas Rukšėnas, pabrėždamas, kad, nors kitokia pavardė KriŠtaponio varianto, bet tėvavardis ir gimimo data su gimimo vieta teisingai nurodyta.        Bet paaiškėjo, kad pažymoje praleista labai svarbi detalė, kuri paneigia tos pažymos paskutinį teiginį apie "gerą tarnybą", kurios visai nėra nurodyta.  Tai atskleidė pats istorikas Alfredas Rukšėnas mano sienoje rašydamas taip:    „Tai, kad V. Aleksandraitis neteisus savo argumentacijose, liudija Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomas dokumentas, kurio pavadinimas Pakėlimo lapas į kapitono laipsnį. Jame 2-ojo Pagalbinės policijos tarnybos bataliono vadas mjr. Antanas Impulevičius 1941 m. gruodžio 18 d. pareiškė nuomonę, kad nuo 1941 m. rugpjūčio 1 d. kuopos vado pareigas einantis ltn. Juozas Krištaponis, Jono (g. 1912 m. kovo 1 d. Ukmergės aps. Taujėnų vls. Užulėnių k.), kuris yra išklausęs 5 semestrus teisių fakultete, teisių skyriuje ir yra baigęs karo mokyklos XVI laidą, tinka būti pakeltu į kapitono laipsnį (Pakėlimo lapas į kapitono laipsnį, LCVA, f. R-1444, ap. 1, b. 2, l. 45)“  (P.S.: paryškinau aš)

   Paaiškėjus, kad LAIPSNIS PAKELTAS TIK UŽ IŠSILAVINIMĄ ir pasigedus tarnybos kokybės įvertinimo, man paklausius, "ar nėra tarnyboje nuopelno įvertinimo?", ir negavęs atsakymo, priėjau prie tokios Hipotezės:

   Kaip toliau vyko "diskusija", galima "pasigrožėti".

    Pagyrus šią LII pažymą, vis tik, deja, joje kaip ir prieš 8 metus; ir toliau šokiruoja NEPAGRĮSTOS prielaidos, ypač, dėl pavardės.  Be to, pažymoje MĖGAUJAMASI ŽUDYMO AKCIJOMIS, kur skaitant vis kartojasi "žudė, žudė, žudė ...". Toks įspūdis, kad, pirmiau, norima įtikinti žudymo akcijomis, o po to, kai skaitytojo dėmesys pavargęs, tik pažymos gale įkišti vos pastebimi minėti prieštaravimai.

i

                   Bet, deja, matyt, ir ši pažyma buvo skubotai paruošta, kuri šokiruoja  nauja "grožybe" - naujai išmąstyta prielaida, Todėl siūlau: 

                „Pasigrožėti“" Lietuvos Istorijos instituto „grožybe“:

       Šioje Lietuvos Istorijos instituto  pažymos pradžioje teigiama dėl „klaidingo asmenvardžio“ taip:

„ ...galima daryti atsargią prielaidą, kad tikrasis J. Krikštaponio (Krištaponio) asmenvardis

buvo Krištaponis. Galima prielaida, atgavus nepriklausomybę tikrasis asmenvardis Krištaponis dėl dokumentuose pasitaikančių įvairių variacijų pradėtas klaidingai rašyti kaip Krikštaponis.“

         2-mas klausimas: Tai, ką, ant paminklinio akmens neteisingai iškalta Didvyrio pavardė? Kodėl  Istorijos instituto darbuotojai vėl kurpia prielaidą, ignoruodami Juozo Krikštaponio gimimo dokumentą, išrašytą kunigo ir jo tėvų sutuoktuvių liudijimą, bylojančius abu, kad jųjų pavardės buvo Krikštaponis, o ne kažkoks „kriŠtaponis“?

 

20 pav.: Išrašas iš metrikų, pasirašyto Vadoklių klebono ir publikuoto žiniasklaidoje.
Galima pasididinti. Šis metrikų įrašas buvo publikuotas žurnale KARYS 2015 m. Nr. 1, 

21 ir 22 pav.: : Juozo Krikštaponio tėvų (knygnešio Jono ir Mortos Smetonaitės 1900 m. sausio mėn. sutuoktuvių liudijimas. Galima pasididinti   Šis liudijimas, surašytas rusų kalba, yra e-pavelde (dešinėje apačioje).

         6-tas klausimas: Kodėl  istorikai Istorijos instituto NE KLAIDOS PRIEŽASTĮ TYRINĖJA, O TĘSIA IR GILINA TĄ KLAIDĄ ATSIRADUSIĄ ? ? ? Kodėl netyrinėja ir Užulėnių apylinkėse gyvenusius Krikštaponius ir jose nebuvus kažkokių „krištaponių“?

         Jei pažymoje nurodoma, kad J. Krikštaponis gimė 1912 m. kovo 1 d. Ukmergės apskrities Taujėnų valsčiaus Užulėnio kaime, tai tada:

          7-tas klausimas: Tai kodėl nesivadovaujama to gimimo dokumentu, patvirtinančiu gimimą ir gimimo pavardę, o  jo tikrojo KriKštaponio asmenvardžio minėjimas, atgavus Nepriklausomybę, kodėl šioje pažymoje vadinamas „klaidingu rašymu“? Nuo kada asmenvardžio rašymas pagal asmens gimimo dokumentus traktuojamas kaip „klaidingu rašymu“?

          Be to tos pažymos 2 psl. pradžioje minima apie Juozo Krikštaponio baigimą Lėno pradžios mokyklą, Raguvos  progimnaziją, Marijampolės gimnaziją, Karo mokyklos Kaune baigimą ir jaunesnio leitenanto laipsnio suteikimą.

          8-tas klausimas: Tai po kokia pavardę - kokiu asmenvardžiu Juozas Krikštaponis baigė tas mokyklas ir po kokia pavarde jam buvo suteiktas karinis laipsnis?

          9-tas klausimas: Ar yra fiksuotas „faktas“, kad J. Krikštaponis „keitė savo pavardę“ mokymosi metu ir atsisakė savo lietuviškosios tapatybės, ją susilenkindamas, kai Lietuvoje buvo atvirkščias procesas pavardes lietuvintis?

         10-tas klausimas: Pažymos 2  psl. vidurio paminėjime apie 2-ojo PTM bataliono vado majoro Antano Impulevičiaus 1941 m. spalio 06 d. įsakyme Nr. 42 į Baltarusiją išvykusių karininkų pilname sąraše jau figūruojančio 2-osios kuopos vado „ltn. Juozas Krikštaponis“ paminėjime KODĖL nepaminėtas visai jo tėvavardis? Kodėl slepiama, kad tai sūnus visai kito tėvo  - sūnus Karolio, kai J. Krikštaponio  tėvas žinomas kaip knygnešys buvo Jonas, o ne kažkoks „karolis“? Kiek procentų, kad KGB suklydo šiame tėvavardyje?

24. pav.: Ši pavardė su tėvavardžiu LGGRTC 28-to (paskutiniame) dokumento 1-mo psl. pradžioje - vos ne to dokumento pavadinime, kurio pradžią galima pamatyti.

         Tos pažymos 2 psl. pabaigoje minimi „Išlikę keli originalūs dokumentai su autentišku parašu, kur J. Krikštaponis (Krištaponis) pasirašo kaip „kuopos vadas ltn. Krištaponis“.

          11-tas klausimas: Tai, gal, ir yra to; kito asmens: KriŠtaponio, sūnaus Karolio dokumentai su juo parašu? Ar yra  su parašu ir nagrinėjamojo KriKštaponio išlikę parašų pavyzdžiai? Ar yra išlikę šio nagrinėjamojo asmens fiksuotos nuostatos, kad jis atsisako lietuvybės ir savo pavardę susilenkina? Esant rusiškajam KGB dokumentui, įrodančiam kitą asmenį 2/12 batalione su panašia, bet kitokia pavarde ir kitu tėvavardžiu, ar buvo atliktos paieškos tarp baigusiųjų Karo akademiją? Juk, be Karo akademijos baigimo leitenanto laipsnio gauti neįmanoma. Jei tokio nebuvo rasta, ar negalėjo būt KGB laikais atliktas koks nors "valymas" archyvuose?

          12-tas klausimas: Ten pat (2 psl. viduryje), minint  1941 m. gruodžio 1 d. pakėlimo kapitono laipsniu dokumente, kodėl, galimai, ANTRĄ KARTĄ J. Krikštaponiui suteikiamas tas kapitono laipsnis, kai jis jau pagal logiką ir  pagal kraštotyrininkės Audronės Astrauskaitės užrašytus jau mirusiųjų: žinomo Vepriuose gyvenusio tautodailininko–partizano M. Dirsės bei karininko J. Krikštaponio sesers Vandos Juodienės pasakojimus, publikuotus 2009 m. lapkričio 25 d. XXI-mame amžiuje, skirtame Lietuvos kariuomenės dienai, buvo teigta, kad jis „1939 metais gavo kapitono laipsnį“? Kodėl pažymoje neminimi ir kitokie kraštotyrininkų fiksuoti teigimai?

           13-tas klausimas – grupė klausimų: Kodėl šios pažymos traktuotė dėl J. Krikštaponio pavardės pakeitimo į „Krištaponio“ atitinka su okupanto, atsakingojo už J. Krikštaponio; kaip Partizanų vado sunaikinimą; NKVD generolo-majoro Kapralovo atliktu tuo pavardės pakeitimu raštelyje skirtame generolui leitenantui Tkačenkai? Jeigu kitakalbis mūsų okupantas atliko slavakalbiams būdingą lietuviškos atmainos KriKštaponio pavardės pakeitimą į slaviškosios-lenkiškosios atmainos KriŠtaponio (nuo vardo Kžištow) pavardę, tai kodėl šioje pažymoje teigiama, jog labiau lietuviškasis KriKštaponio asmenvardis yra „klaida“? Kodėl Istorijos institutas nesukontroliavo, kad tokios šios okupanto atliktos pavardės keitimo netęstų LR Prezidentas Valdas Adamkus dekretais:   2002-10-31 Nr. 1965 ir po 5-ių metų 2007-01-05 Nr. 1K-849, paliekant skliausteliuose senąją klaidingąją ne lietuviškąją pavardę, kai pats Prezidentas V. Adamkus savo pavardę susilietuvino? Kodėl pastarojo dekreto stiliumi LGGRTC ir Istorijos instituto pažymose pradėta rašyti dvi pavardes su klaidingąja skliausteliuose? Ar tokiame stiliuje kam nors dokumentai-pasai išrašinėjami dvigubos pavardės su kita pavarde skliausteliuose? Ar ką panašaus J. Krikštaponis turėjo savo dokumentuose? Toks jam pavardės keitimas be asmens sutikimo ir dar po mirties ar ne pažeidžia asmenybės teisę į savo asmenvardį? Ar ne šios pažymos autoriaus, ar šio teiginio iniciatyvos dėka buvo pradėtas visur literatūroje ir net žiniasklaidoje J. Krikštaponio pavardės keitimas?

25. pav.: Krikštaponio pavardės iškraipymo pavyzdys Jonavos, Ukmergės ir Kėdainių savivaldybių dėka išleistos knygos „„Partizaninis judėjimas vidurio Lietuvoje“ autorius Vaclovas SLIVINSKAS, kuris man teigė, kad dėl skirtingai iš visų šaltinių rašomą pavardę, vienodai ją rašyti liepė, tikriausiai, redaktorius“. Tai ar ne šios pažymos iniciatorių dėka?

          14-tas klausimas: Kodėl šioje pažymoje nutylima dėl tame NKVD generolo Kapralovo raštelyje paminėto J. Krikštaponio kaip Raudonosios Armijos vyriausiojo leitenanto, kurio tokio laipsnio Lietuvos kariuomenėje nebuvo? Ar negalėjo taip būti, kad,  naujam suteiktajam kapitono laipsnį tik ką okupavę sovietai to laipsnio neužskaito ir pagal sovietinį laipsniškumą jam suteikia vyr. leitenanto laipsnį? Jeigu J. Krikštaponis nebūtų turėjęs Lietuvos kariuomenės kapitono laipsnio, tai už kokius „sovietams nuopelnus“ jie jam suteikia paaukštinimą? Ar galėjo J. Krikštaponis, turintis kapitono laipsnį, o po to sovietinį vyr. leitenanto laipsnį, sovietams pabėgus, eiti tarnauti žemesniu tik leitenanto laipsniu? Už kokius „nusižengimus“ J. Krikštaponiui pažeminamas karinis laipsnis?  

         Tos pažymos 3 psl., paminėjus „J. Krikštaponio (Krištaponio) sesers Veronikos pavardė publikuotose atsiminimuose rašoma kaip „Krikštaponytė“ ir po to pateikiamos kraštotyrininko Rimanto Kauniečio išleistų raštų nuorodos.   Bet vis tiek, keistai ir toliau toje pažymoje teigiama, kad „Pateikti asmenvardžio naudojimo faktai neleidžia daryti galutinės išvados (reikia papildomų tyrimų), bet galima daryti atsargią prielaidą, kad tikrasis J. Krikštaponio (Krištaponio) asmenvardis buvo Krištaponis“.

           15-tas klausimas: Kokių dar ypatingų „tyrimų reikia“ dėl J. Krikštaponio sesers Veronikos asmenvardžio? Negi ji „susigalvojo“ savo kitokią mergautinę pavardę ir Istorijos institutas negali pakelti josios tardymų protokolus bei jos nuteisimo dokumentus? Su kokia pavarde ji buvo nuteista ir po kokiu asmenvardžiu kalėjo? Nuo kada brolio ir sesers gali būti kitokios pavardės tų pačių tėvų? 

             Dar keisčiau pažymos 4 psl. apie tai, kad „Tarp išvykusiųjų karininkų minimas ir 2-osios kuopos vadas leitenantas „Juozas Krištaponis“", pateikus minėtą 1941 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 42.

             16-tas klausimas: Kodėl toje pažymoje nutylima visai apie kitokį to leitenanto tėvo vardą ir nutylima, kad jis spalio mėnesį jau nebuvo kuopos vadu? Kiek tikimybės, kad KGB suklydo dėl tėvavardžžio? Kodėl pažymoje rašoma netiesa žodžiu „ tarp išvykusiųjų“, jei tas sąrašas sudarytas prieš išvyką? Ar minimas kažkoks leitenantas J. Krištaponis, sūnus "Karolio" galėjo vykti į Baltarusiją, jei jau spalio mėnesį nebuvo kuopos vadu? Kodėl prieš išvyką jis nuimamas nuo vadovavimo kuopai ir paskiriamas kitas karininkas - vyr. leitenantas  Nikodemas Reikalas sūnus Simono? Ar negalėjo tam įvykiui jo suėmimas pamaišyti, ar jo koks nors konfliktas dėl išvykos?

            17-tas klausimas:  Kuom remiantis tos pažymos 1 psl. teigiama, kad, neva, „ Archyviniai dokumentai rodo, kad 1941 m. spalio-gruodžio mėnesiais ltn. Juozas Krikštaponis (Krištaponis) ir ltn. Nikodemas Reikalas galėjo pakaitom eiti 2-ojo PTM bataliono vado pareigas.“, jeigu minėtas kažkoks J, Krištaponis, sūnus Karolio  kuopos vadu jau nebuvo? Kodėl konkrečiai nenurodoma, kas per „dokumentai“ vadovavimą kuopai priskiria buvusiam kuopos vadui, kuris jau nevadovauja jai? Ar yra minėto įsakymo atšaukimo įsakymai ir pan.? Kaip karinėje formuotėje kuopai gali vadovauti jau ne kuopos vadas be jo sugražinimo vadovauti įsakymo? Kur tokia "praktika" karinėse formuotėse: turėti du vadus pakaitomis, buvo taikoma istorijoje?

Malonu, kad po  mano viešai paskelbto kuopos vado N. Reikalo, ir šioje pažymoje atsirado šios pavardės paminėjimas. Taigi, šos pažymos 1 psl. pabaigoje teigiama, kad „N, Reikalas vadovavo 2-ai kuopai Slucko, Klecko, Minsko ir Borisovo žydų getų žudynėse. Iš žinomų archyvinių dokumentų neaišku, kas vadovavo 2-ai kuopai kitose žudymo akcijose (reikalingi papildomi tyrimai).“ (P.S.: skliausteliuose Pažymos citatą aš paryškinau)               18-tas klausimas:  Tokie tyrimai ar šiuo metu įmanomi Baltarusijoje, kai jai vadovauja nelygitimaus-neteisėto diktatoriaus A. Lukašenkos rėžimas, net liguistai persekiojantis vieną seniausių Europoje (LDK)  baltarusių tautos vėliavą? Ar čia šioje istorijoje negalėjo būti kokių nors ir daugiau pripainiojimų to rėžimo primestų, kaip 14-mečiui Valdui Adamkui buvo šiemet bandyta ...? 26 pav.: Minsko Nepriklausomybės aikštėje priesaikos priėmimo metu kairėje kraštinis buvęs Vidaus reikalų ministras Jurij-us Michailovič-ius Zacharenka, kuris atsisakė pažeidinėti Konstitusija, atsisakė be teismo nuosprendžių vikdyti mirties nuosprendžius, todėl dingo be žinios su jo nenustatytu nužudymu. 27 pav.: Baltai-Raudonos-Baltos (BRB) baltarusių tautinės vėliavos genetiką nuo viduramžių laikų galima pasididinti.

           Be to, pažymos 1 psl. pabaigos prieš tai minėto sakinio pradžioje teigiama, jog „Buvusių 2-ojo bataliono PTM policininkų parodymai liudija, kad ltn. Krikštaponis (Krištaponis) vadovavo 2-ojo PTM bataliono 2-ai kuopai Rudensko žydų geto kalinių ir karo belaisvių stovyklos (Stalag) Nr. 352 kalinių žudynėse ...“.

           19-tas klausimas:  Kodėl ties tuo teiginiu ignoruojami Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2015-01-22 Nr. 17.2-829 atsakymo teiginiai, kad nėra konkrečių objektyvių duomenų tais minėtais teiginiais? Kaip galima pasitikėti neaiškiu žodiniu tvirtinimu tik 3-jų iš 50-ties (14-os)  apklausiamųjų, jei 5-is kartus daugiau apklausiamųjų neminėjo J. Krikštaponio pavardės? Negi egzekucijų metu leitenanto J. Krikštaponio sūnaus Karolio uniforma "turėjo užrašą savo pavardės", kad policininkai „žinojo“ jo pavardę ir jos „nepamiršo“ po daugelį metų? Ar negalėjo po NKVD, vėliau KGB tardytojai tuos apklausiamuosius suklaidinti, o jie apsirikti ir t.t.? AČIŪ, kad tik žemiau šios Pažymos puslapiuose yra prasitarta dėl Mindaugo Kačiulio prieštaringo "liudijimo" ir tuo pačiu jo nepatikimimu.  Kodėl istorikai nesivadovauja įstatymu, reikalaujančiu okupacinių struktūrų atliktų tyrimų išvadas patikrinti iš naujo? Be to, ar garsiajame Štalage-352 nebuvo naikinami bolševikiniai „politrūkai“ bei NKVD kariškiai - nusikaltę žmoniškumui?

            Šio 19-to klausimo pabaigai klausiu todėl, kad pagal žymaus šiuolaikinio istoriko bei Kremliaus "istorijos" kritiko Marko Solonino teiginius, dėl nusikalstamo stalininio rėžimo sovietinė kariuomenė neturėjo motyvacijų už  jį kariauti ir masiškai pasidavinėjo vokiečiams, o tie belaisvių apsaugai neturėjo pajėgumų juos saugoti, apsaugai skirdavo net iš jų pačių sargybinius, ir, net masiškai belaisvius paleidinėdami, kad jie grįžtų į savo šeimas Baltarusijoje, UkraJinoje bei kitose okupuojamose vietose tam, kad prisidėtų prie žemės ūkyje derliaus nuėmimo ir kitų darbų; reikalingų Wermachto aprūpinimui. Juk ir Lietuvoje daug kas atsimena belaisvius, talkinusius ūkininkams, pas juos gyvenusius iki antrosios sovietinės okupacijos. Be to, nemaža dalis belaisvių perėjo į generolo Vlasovo kariuomenę kovai prieš pačius sovietus. Todėl įdomu, kokia pasidavusios sovietinės kariuomenės dalis liko iki galo belaisviais-kaliniais, tarp kurių į karo pabaigą prasidėjo ligos, badas ir masinės mirtys dėl netinkamų kalinimo sąlygų? Be to,  1941 m. spalio 06 d. 2/12 (A. Impulevičiaus) bataliono įsakymas Nr. 42 dėl išvykos į Baltarusiją buvo skirtas kovai su nusikalstamo sovietinio komunistinio rėžimo diversantais bei strateginių kelių apsaugai.

Bet, deja, šioje garsioje karo belaisvių stovykloje kažkodėl viešai (internete, Vikipedijoje, video pristatyme ir kitoje literatūroje), visai neminimas belaisvių naikinimas - visos aukos apie 80 tūkstančių priskiriami prie žuvusiųjų, bet ne nužudytų. Minima 1941 m. lapkričio-gruodžio mėn.  šiltinės epidemija, dėka kurios kasdien mirdavo po 200-300 belaisvių ir taip joje žuvo 25 tūkstančiai, o iki 1942 kovo mėnesio dar 30 tūkstančių, o miesto dalyje (matyt, Dulage)  numirė 10 tūkstančių. Per 1941/1942 m. m. žiemą numirė 55 tūkstančiai žmonių. Žudomi su žiauriais kankinimais būdavo tie, kurie bandė bėgti. Atskirai masiniai naikinimai kažkodėl neminimi. Jame skelbiamuose žuvusiųjų sąrašuose taip pat neįmanoma aptikti "masinius sušaudymus" - daugelis sąrašų jau neatsidaro (ar tai nebus diktatoriaus rėžimui nepalanku?)

27 pav.: Šitaip iš Štalag-o lazareto pastoviai išvežinėdavo mirusiuos.

28 pav. : Masinių žudynių iniciatoriaus ir tuo pačiu pavadinimu taippat iniciatoriaus Efraimo Rozausko knygos "duomenų?" naudojamasis (Galima PASIDIDINTI) Labai neaišku, kam Stasio Artikaičio parodymai pateikti? Ar jis minėjo apie J. Krikštaponį? O gal jis atvirkščiai- yra paminėjęs, kad toms žudynėms vadovavo N. Reikalas? Kam jis čia rodomas? Šokiruoja, kad naudojamasi liūdnai pagarsėjusio 1940 m. okupantų uoliausių talkininkų, pagrindinių  NKVD-istų - atsakingų už masines žudynes Lietuvoje Boleslovo Baranausko ir Eusiejaus Rozausko knygos "žinia", Ar ji patikima, kai už Minsko prieš 3 mėnesius tada vyko  p Červenės žudynės, prie kurių iniciavimo nuo visų aukų nuo Rainių iki Červenės iniciavimo   ypatingai prisiėjo E. Rozauskas? Juolab, jis po to archyvams vadovavo! Ar ne todėl dabar turime juose skyles? Kur dingo NKVD generolo Kapralovo teikti duomenys apie J. Krikštaponio nacių laikais suėmimą ir kalinimą?.     NERAŠAU, kad "negalima naudotis" tomis NKVD-istų knygomis, nes jose  yra labai unikalių dalykų, pagal kuriuos  galima atsekti tikra Holokausto priežastis. Bet ..!           Todėl siūlau YPATINGAI TIKRINTI šių autorių surinktas žinias. Todėl aprašoma iš tos knygos žudynių vieta iš šių įtartinų liudijimų matomo aprašymo, skaitome, jog:  .  ..

"PRO STOVYKLOS VARTUS vokiečiai išvarė didelę koloną"

29 pav. Galite PASIDIDINTI šiuos istorinius belaisvių naikinimo vartus              Tie vartai yra labai garsūs ir jų nuotrauką  čia kairėje matote       Taigi, iš šios LII (Lii) Pažymos teksto žudynių vieta pagal aukščiau; 26 pav.:  parodytą žemėlapį turėtų būti už geležinkelio prie vienkiemio Petraškevičia.             Deja, bet ten prie Petraškevičia vienkiemio yra aptiktos didelės NE KARIŠKIŲ, O CIVILIŲ žmonių aukų vietos. Tai didesnis nusikaltimas žudyti civilius, nors belaisvių teises į gyvybę saugo konvencija.        O apie tą Petraškevičią vienkiemį rašoma taip:

Čia šiame 30-tame pav.: tų eilučių autorius garsus gudų tyrinėtojas O. I. Usačiovas iš jo garsaus 2013-06-14 veikalo Nr. 5620  apie Maciukovščiną 3-čios dalies Taigi, iš aprašymo matome, kad BELAISVIŲ MASINIS SUNAIKINIMAS minimas tik 1944 m. kai naciai, matydami aiškų pralaimėjimą, pradėjo desperatiškai naikinti savo nusikaltimų pėdsakus.       Mat, nesitikėjo Maskvos-Staliningrado, Kursko ir .. Todėl masiškai naikino savo nusikaltimų pėdsakus., kad aukos nebūtų ekshumuojamos.  Lygia tokius pat nusikaltimų pėdsakus degino ir šalia Jonavos Girelės miškelyje. Tik, koks likimas tų, kurie degino - nežinau. Teks pasidomėti.

Taigi, čia iš žemiau eilučių ryškiau aiškėja tikroji Holokausto priežastis: 30 pav.: Masinė egzekucija 7-to lapkričio "garbei" - galite daugiau askaityti.        Todėl neatsitiktinai, Rūta Vanagaitė Adolfą Ramanauską Vanagą apšmeižia lapkričio 7-tosios 100-mečio išvakarėse, išpopuliarindama savo knygą MUSIŠKIAI, būtent, šio lapkričio 100-mečio proga.

Ir taip, mūsų Rūta savo bendrapavardžiui "atsidėkoja", nes tokių kaip A. Ramanauskas-Vanagas druskininkiečių-policininkų dėka buvo sustabdytas, atrodo,  Druskininkuose analogiškas galėjęs įvykti pogromas, koks įvyko netoli Druskininkų Jedvabno miestelyje. Jame aukos, pirmiausiai nuturtėjo nusigriauti savo V. I. Lenino paminklą, jį "palaidoti", numetant nuo šlaito, nuo kurio  tuoj pat tapo visi vyrai irgi numesti nuo to šlaito, pirmiau, juos užmušant, o po to visas moteris su vaikais išgaudant ir jas su vaikai gyvas sudeginant klojime. Visą tai, hitlerininkai tik stebėjo ir fotografavo-filmavo.          Todėl tą pačią, ar ne pačių žydų gelbėjimui, Kauno komendantas Seimo nario gydytojo Bobelio tėvas rašo įsakymą apie Vilijampolės geto įsteigimą, į kurį popusantro mėnesio, Judenrato dėka visi persikraustė.         Tik, gaila, Oskaro Koršunovo spektaklyje MŪSŲ KLASĖ, kaip tik to pirmojo epizodo su V. I. Lenino skulptūra. ir nebuvo, kurį aukščiau aprašiau.         Panašiai buvo ir Druskininkuose - juose irgi privalėjo žydai savo marksizmo klasikų skulptūras, ar biustus nusigriauti (nepamenu). Tai vertė ne visuomenė, o Policija, kuri ir prižiūrėjo bei SAUGOJO žydus, einančius į PIRMĄJĮ Lietuvos GETĄ. Aš tai pasakoju apie Druskininkus, kaip buvo aprašyta minėtoje mano MASINĖS ŽUDYNĖS knygoje, piktinantis, kad žydus privertė Sovietų Sąjungos vadus nusigriauti.        O juk tie vadų "balvonai"  Druskininkuose ir Jedvabne atsirado iš kart sovietams atėjus. kai Vokietija užleido sovietams šios Lenkijos gabaliuką, po ko iš kart įvyko masiniai trėmimai ir, matyt, "žydų valdžios užėmimas?" po įvykdytų trėmimų, jau esant tiems Lenino_Stalini ir ... balvonams.           Mat, lygiai taip pat caro valdžia trėmė žydus 1915 ? m. (patikslinti reikia)  gegužės 03 d. nuo Sankt Peterburgo iki JHuodosios Jūros iš pafrontės zonos.            Todėl ŠI VISŲ TAUTŲ TREMTIS ĮRODO BESIRUOŠIANT Vokietiją UŽPULTI. Todėl mano vienas pažįstamas (tik susipažinus prieš jo papasakojimą) - buvęs Uralo priekalnėse Orientavimosi sporto Visasąjunginių DR varžybų vyriausias teisėjas apie 1978-81 m. m., kuriose aš buvau Lietuvos DR rinktinės  vaikinų treneriu, tas garbus veteranas papasakojo mums-rinktinių treneriams, kaip jo 1941 m. birželio 20-21 d. d. buvo šalia Vilniaus Kirtimų aerodrome buvo ruošiamas - visiems lėktuvams buvo nuimti varikliai REMONTUI prieš ... . O jį patį su visais kitais lakūnais paleido į „ у в о л н е н е “. Tai jis į Panerius pas mergaitę ant šieno nuėjo ir paryčiais išgirdo Kirtimuose bombarduojamus jojo bombonešius.      31 pav.: Bombarduojamas Vilniaus Kirtimų aerodromas - galima PSIDIDINTI 32 pav.: Vilniaus Kirtimų aerodrome subombarduoti... - galima pasididinti  O visą tai ir numatė Karlo Markso ir Fridricho Engelso draugas bei bendražygis, ir "Marksizmo Romos popiežiumi" pravardžiuojamas Vokietijos socialistų- social-demokratų pirmininkas Karlas Kautskis, kuris pjovėsi su V. I. Leninu dėl PROLETARIATO DIKTATŪROS, o po Didžiojo Spalio perversmo, jį pasmerkė su veikalu TERORIZMAS IR KOMUNIZMAS. Tokio paties pavadinimo brošiūrėlę rašo ir Leibas Bronšteinas (Levas Trockis) su Antikautskiškomis nuotaikomis, įteisinęs Raudonąjį terorą. Ir jįjį labai įvertino Stalinas. Todėl man 5-tą parašė TSKP istorijos egzamine dėstytojas, kai tai įvardinau STALINIZMO priežastį. O dabar drąsiai galima teigti ir NUSIKALSTAMO LENINIZMO priežastį, pagimdžiusį Holokaustą, kuris net 5-is kart daugiau planetoje aukų nusinešė, nei Holokaustas. Ar ne keršto už tą pirmąją knygą dėka Stalinas per Kontrerną draudžia Vokietijos komunistams jungtis su socialdemokratais ir ar ne Stalino dėka į Reichstagą Adolfas ateina su absoliučia dauguma? 33 pav. Vienas išptanašavo Holokaustą, kitas įteisino kelią į jįjį. 34 pav.: Ar M. Kačiulis teisus apie "buvusią pievą"? Ką, jis buvo po to vėl toje vietoje, kai jau pievos nebeliko? Ir, išvis, ar jis buvo korespondentas-žurnalistas, viską išpasakojęs? Kodėl jojo nėra suimtųjų po karo sąraše?      Taigi, PER HOLOKAUSTO PRIEŽASTĮ IR NUSIKALSTAMO LENINIZMO KALTĘ gal pažvelkime Holistiškai per VISUMĄ dėl Mariaus Kačiulio "teiginių", pakeitus parodymus? Kas jam tai privertė daryti?:   Todėl siūlau apie Štalagą-352 pažiūrėti video jaunimo - Tuteišių-šlėktų parengtą ekskursiją ir taip pat ir žymios žurnalistės Irinos Chalip straipsnį apie šią baisiausią belaisvių stovyklą.    35 pav.: šį koliažą patariu PASIDIDINTI      Juk ji buvo suimta ir todėl jai KGB pirmininkas grasino nužudyti jos vienų metų sūnelį. Todėl ji liudija  kolegos Pavelo Šeremeto įsakymo susprogdinti garso įraše, atpažinusiojo, kuris tai įsako atlikti ,,, 36 pav.:  O šio autoriaus veikale, kuris pažymėtas šios Pažymos šaltinyje, rašo apie "einzac" komandas profesionalių Holokausto vykdytojų, kokie buvo ir Lietuvoje su preciziškai atlikta buhalterine ataskaita, kiek ir kur jie žudė, konkrečiomis datomis. Kodėl Rūta Vanagaitė šia ataskaita nepasinaudojo?       Todėl grįžkime prie LII (Lii) Pažymos ir teikime toliau klausimus:

        20-tas klausimas:  Kodėl tik šios pažymos pabaigoje (11 psl. gale) minima prieštaringa informacija aptariamojo sesers Veronikos Krikštaponytės-Juodienės atsiminimuose teiginys apie brolio Juozo „visą nacių okupacijos“ laikotarpį slapstymąsi nuo vokiečių ... bei jo kelis mėnesius sėdėjimą Kauno kalėjime, patvirtintą NKVD generolo Kapralovo? Kaip tokia informacija derinasi su smulkiai aprašytais pažymoje įvykiais Baltarusijoje?  Kodėl šio Kapralovo raštelio ir V. Krikštaponytės-Juodienės teiginių paminėjimo visai nebuvo LGGRTC pažymoje?  

      21-tas klausimas:   Kodėl ir šioje pažymoje nutylimas Ukmergės apskrityje 1942 - 1944  m. m.  Antinacinio pogrindinio „Tautino fronto“ veikimo faktas ir jo prisidėjimo prie mūsų tautos mobilizacijos į Wermacht-ą bei SS legiono kūrimo Lietuvoje boikoto organizacijos faktas? Ar tas Kauno kalėjime J. Krikštaponio kalinimas negalėjo sutapti su Baltarusijoje vykdytomis egzekucijomis, arba, bent, iš jos dezertyravimo organizavimu? Ar istorikai negali patikslinti to labai svarbaus kalinimo Kauno kalėjime laikotarpio? Negi Gestapo ar aplamai nacių Vokietijoje archyvuose negalima surasti patikslinimo? Jeigu jo sesuo minėjo nuolatinį brolio važinėjimą į Ukmergę ir jei pogrindinio Tautinio fronto veikimo pradžia buvo 1942 m., tai kokiu kitu laikotarpiu vyko jo kalinimas, jei ne 1941 m. antrojoje pusėje ar jų pabaigoje?

        22-tas klausimas:   Ar V. Krikštaponytės-Juodienės minimas jos brolio su naciu Ukmergės restorane konfliktas (išreikštas pyktis naciui) psichologiškai negalėjo būti visuomenės šoko būsenos išprovokuotu dėl netikėto ukmergiečiams Pivonijos šile žydų bendruomenės sunaikinimo ir Lietuvos Laikinosios vyriausybės uždraudimo, paaiškėjus kad naciai tokie patys okupantai, kaip ir bolševikai? Logiškai galvojant, jei J. Krikštaponis būtų nusižengęs žmoniškumui – nusipelnęs naciams, ar būtų jis lindęs į konfliktą su naciu ir dėl tokios smulkmenos naciai būtų taip ilgai kalinę jį?

        23-tas klausimas:  Šios pažymos taip pat 11 psl. gale kokiu pagrindu ar dokumentu patvirtintu, ar tik prielaidos būdu, kaip LGGTC „pažymoje“ rašoma ir šioje; jau geresnėje – daugiau prieštaringus faktus mininčioje pažymoje, kad „J. Krištaponis (Krištaponis) 1942 m. rugsėjo 30 d. iš 252-E bataliono paleistas į atsargą.“? Kaip toks vėlyvas (tik 1942 m. antroje pusėje) į atsargą paleidimas derinasi su Ukmergės apskrityje minėto „Tautinio fronto“ 1942 m. veikimo pradžia  ir J. Krikštaponio kalinimu Kauno kalėjime? Jei tas kalinimas buvo „vėliau nei 1942 m.“, tai tada ar psichologinės prielaidos minėtam Ukmergės restorano konfliktui susidaryti galėjo nacių sukelto šoko visuomenėje jau ADAPTACIJAI prasidėjus ir Rytų fronte ryškiam nacių pralaimėjimui įsigalėjus? Ar J. Krikštaponio su naciu konfliktas būtų logiškas, kai jam iškilo iš jųjų gauti ginklus Partizaninei veiklai?

Taigi, sveikinant šios pažymos kaip ir, lyg, didesnį moksliškumą, nei 2014 m. gruodžio 19 d. LGGRTC  „pažymoje“, neatitinkančioje istorinės-archyvinės apimties, kuriuos kritikavau šios nuorodos  2-troje ir 5-toje temose, kai dar nebuvau žinojęs apie vėliau surastus du svarbiausius dokumentus, - dabar šioje  pažymoje, jau nevengiant minėti prieštaringus faktus, man, kaip ne istorikui susidaro paskutinio apibendrinančio 20-to klausimų grupės tokie klausimai:

       Paskutinis 24-tas klausimas - klausimų grupė:  O gal tas paminėtas Ukmergės restorano konfliktas buvo inscenizuota Gestapo provokacija su tikslu suimti įtariamąjį; kuriantį Antinacinę pogrindinę organizaciją? (Juk to konflikto V. Krikštaponytė-Juodienė nematė.)  Ar negalėjo būti jis kalinamu po kita pavarde ir todėl archyvuose dar neaptiktas? Ar šios pažymos 11 psl. pabaigoje atsainiai paminėtas  J. Krikšaponiui artimo giminaičio generolo Stasio Raštikio ir kitų asmenų laidavimas, gelbėjant J. Krikštaponį iš įkalinimo, negi „nėra“ mūsų istorijai svarbiu faktu ir minėto generolo buvusio asmeninio kontakto su Adolfu Hitleriu lygmens pasekmė? Ar J. Krikštaponis nebūtų į Štuthofą ar kitas mirties stovyklas iškeliavęs, jei nebūtų tokio įtakingo asmens laidavimas? Tai kaip suprasti reikalavimą atminimą Didvyriu naikinti, kai yra Antinacinio pasipriešinimo faktai tokie patys, kaip K. Škirpai ir J. Noreikai, kurie irgi buvo kalinami nacių koncentracijos stovyklose?

 Todėl APIBENDRINIMUI siūlau HIPOTEZĘ:

Taigi, visų pastebėjimų VISUMOS dėka jau beveik pabaigiau ANALIZĘ naujos apie LII (Lii) pažymos triuškinančius prasitarimus, kuriuos tik EZOPINE kalba jie buvo pateikti, faktus suvyniojant į ...

Taigi, paaiškėjo, kodėl1982-08-16 Marius Kačiulis pakeitė parodymus ir kodėl visi trys, matyt, „susitarę“, vadovavimą kuopai nuėmė nuo JAV gyvenančio Nikodemo Reikalo (kad jis vadovavus kuopai žudynių metu – liudijo daugiau apklausiamųjų, nei J. K...-iui) ir „kaltę“ suvertė mirusiajam-nužudytajam J. Krikštaponiui. Tai TOKIA TAKTIKA ir TAISYKLĖ Rezistencijos – versti „kaltes“ savo žuvusiems draugams, kad išvengti kankinimų ir naujų netekčių. Galėjo tai sugalvoti ir J. Krikštaponio kolega, -  3-čios kopos vadas Juozas Ūselis, kuris prieš jam mirties nuosprendžio 1962-10-20 skelbimo išvakarėse, galėjo pritaukšti visokių nesąmonių, kad bandyti savo gyvybę gelbėti, o, tai pat, nukreipti įtarimus nuo tikrojo 2-os kuopos vado Nikodemo Reikalo, kuris dar tada gyvas, matyt, buvo.

O vėliau (po 20 metų) tą patį tikslą – SUVERSTI KALTĘ MIRUSIAJAM  galėjo turėti ir sovietų „teisingumas“ su  KGB vykdęs„apklausą“, dalyvaujant JAV Specialiųjų tyrimų atstovui N. Šerui Juodžio byloje. Ar sovietai; propagandos tikslu, negalėjo norėti labiau apjuodinti Juodį ir todėl gyvo Nikodemo Reikalo judinti, gal, nenorėjo? Juk tada (1982-08-16) prieš pat Leonido B. mirtį, Blogio imperija jau buvo agonijos epicentre

O šiai HIPOTEZEI mintį davė LGGRTC paskelbtas to bataliono po karo suimtųjų sąrašas. Jame iš 90-tes paskelbtųjų kaip tik ir nėra tų 2-jų, kurie suvertė „kaltę“ J. Krikštaponiui. Kodėl tik jie neparodyti? Kodėl aplamai, N. Reikalas buvo nuslėptas, nuslėptas NKVD generolo Kapralovo raštelis, teigiantis apie J. Krikštaponio Ukmergėje suėmimą GESTAPO dėka ir jo kalinimą nacistų Kauno kalėjime?

Mat, laikotarpis kalinimo gali būti  panašiausias į Baltarusijoje įvykių laiką tą patį. Kitas-„vėlesnis“ laikotarpis nelogiškas ir mažiau tikėtinas. Jei „vėliau“ būtų kalėjęs, tai sentikių kaimo J. KriKštaponis nebūtų išgelbėjęs nuo sudeginimo su žmonėmis. Juk, tik su iš kalėjimo išjusiu ir vienoje kameroje su komunistais atsėdėjusiu, tikrai,  nacistai nebūtų šnekėję. Nebūtų tada 1942 m. ir pogrindinės „Tautos frontas“ organizacijos Ukmergės apskrityje – iš kalėjimo kameros jos nebūtų sukūręs ir Žvalgybos viršininku nebūtų paskirtu. Tuo labiau,  ir nebūtų vokiečiai palikę ginklų Partizaniniam pasipriešinimui, jei būtų „vėliau“ kalėjęs – su jais konfrontavęs. Be to, nuslėpta J. Krikštaponio ir pati Antinacinė veikla, kuri kardinaliai pjaunasi su Baltarusijoje žmonių tragedijomis.

 

Svarbiausia, neaišku, kokia ARCHYVUOSE visų per 50 apklausiamųjų visuma? Sakoma, kad jie nei vienas J. Krikštaponio neminėjo, išskyrus tuos tris. O ką ta visuma minėjo? Kiek iš jų N. Reikalą paminėjo, vadovavus kuopai Baltarusijoje? Koks iš tikrųjų Reikalo / KriŠtaponio santykis apklausimo? Kodėl tai slepiama?

Dar šiandieną padirbėsiu prie pačios Baltarusijos ir joje Štalago Nr. 352  -  pačio baisiausio belaisvių lagerio. Kažkodėl, oficialioje jo istorijoje dar neradau „masinio kalinių naikinimo“, kuriuo kaltina J. KriŠtaponį ir už tai sušaudytas J. Ūselis su .... Šio įvykio „pagrindiu šaltiniu“ garsi knyga M. Ž., kurią iniciavo nuo Rainių iki Červėnės žudynių iniciatorius Rozauskas, ir kuris  net archyvus vėliau galėjo ...?, kuriems vadovavo.  Ar ne todėl dabar juose skylės? Kai ką apvalyti, ar į Maskvą išvežti negalėjo? Juk toje M./Ž. knygoje remiamasi NKVD „komisijos“ išvadomis, dėl kurios internete yra kritikos , kad toji „komisija“ labai skubėjo Niurnbergo procesui, ir ...? Tam procesui nepavyko sovietų tokiai pat „komisijai“ prakišti –apkaltinti vokiečius Lenkijos kariuomenės Katynėje sušaudymu. Josios atgarsis 2010-04-10 Smolenske „Katynė –2“ – Lecho Kačinskio delegacijos SUSPROGDINIMAS dviem sprogimais. Tai jau įrodoma fizikos elementariausių dėsnių dėka, kuriuos mokėmės, pabaigę septynmetę.

Šiai ar panašiai HIPOTEZEI pagrįsti ir atlikau šios Pažymos analizę, kuri ir pakišo tas mintis su paskelbtais skandalingais faktais anksčiau (2014-12-19) nuslėptais.  

Šią Hipotezę galima bus kaitalioti, pagal naujai atrastas žinias. - http://kazlusporto.puslapiai.lt/joniniu-slenys/new_page_1-istori-instituti.htm

GERO STUDIJAVIMO !

Tai tiek, kol kas  ...

Vėliau papildysiu apie Kibernetines atakas - joms laiko pristygo.

 Čia pastoviai pildysiu ir kviečiu sekti adresu:

Pagarbiai

Vytenis Aleksandraitis

`