MES BE Vilniaus NENURIMSI

Togo respublikos Garbės konsulas Grant Gochingali "pasigrožėti", kaip ne tik Jono Noreikos - Generolo Vėtros anūkei Silvijai Foti, bet Vilniaus merui klystkelių miglą ar ne jis užpūtė? Dėl šios miglos Lietuvos dramaturgijos kūrėjo Petro VAIČIŪNO biustui ir yra ko susimąstyti. Juk, P. Vaičiūnas nuo 1941 m. pradėjo dirbti Mokslų akademijos bibliotekoje, kurioje dirbo, matyt, iki pat gyvenimo pabaigos ir, net jai vadovavo. Tai man pasakė jo anūkas ar proanūkis architektas-menininkas Gintautas Survila, kuris vietinės valdžios dar nekaip nesudomino dėl dramaturgo nykstančio paveldo. Todėl man tenka pažymėti, kad apie tai žinotų Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius , jo tėvas - mano buvęs bendradarbis Rimantas Sinkevičius, mero pavaduotojas Eugenijus Sabutis, Šilų Seniūnija Jonavos rajono, rajono Tarybos nariai Egidijus Sinkevičius, visuomenininkai-istorijos gerbėjai, kaip Violeta Neimontaitė, Arturas Narkevicius, Virginija Milker, Leonas Merkevičiusičius, Vytautas Sinica, Romualdas Povilaitis, ...., advokatasAdolfas Remeikis Remeikis ir kraštovaizdžio specialistė Dovilė Lileikienė, Holokausto tyrėjas Emanuelis Zingeris bei kiti.
Mat, Petras Vaičiūnas buvo sukūręs eilėraštį "Mes be Vilniaus nenurimsime", kuris buvo tapęs antruoju Tautos himnu. Tai ar VĖL Lietuva nepraranda Vilnių? Gal todėl ir Valerija Valsiūnienė šalia šios Vrublevskių bibliotekos apsigyveno dėl to, kad joje įsidarbino Jonas Noreika? O gal jos viršininkai iš NKVD kaip savo agentę "Oras" apgyvendino; kai iš tremties sugražinta tapo po Vilniaus "išvadavimo"? Todėl reikia ne lentas nukabinėti - paminklus griauti bolševikiškai-chuivenbiniškai, o toliau būtina tirti sąsają šią ir visas.
Bet keista, kad Vilniaus meras klaidina Lietuvos visuomenę dėl Jono Noreikos, neva, jis "konfiskavo žydų turtą". Juk pažvelgus į jo kaip Šiaulių apskrities viršininko 1941 rugpjūčio 22 d. parašytą įsakymą Nr. 962, jame aiškiai parašyta, kad VISAS ŽYDŲ TURTAS TURI BŪTI SAVIVALDYBIŲ RŪPESČIŲ s a u g o j a m a s IR SURAŠYTAS.
Todėl meras turėtų atsiprašyti visuomenės, nes kaip teisininkui tokių klaidų daryti negalima - reikia dokumentus skaityti paraidžiui ir nešnekėti to, ko nėra juose parašyta. Tą patį reikia pasakyti ir Lietuvos Žydų bendruomenės pirmininkei Fainai Kukliansky, kuri dirbo represinėje sovietinėje struktūroje kaip Ypatingų bylų tardytoja, taip, kaip ir josios tėvas a.a. Samuelis taip pat buvo tų šių Ypatingų bylų prokuroras ir net Kriminalistikos habilituotas mokslų daktaras, o prosenelis ir gydytojas ir teisėjas, kuris už 1863-1864 m. m. sukilėlių gydymą turėjo būt pakartas, bet atsipirko tik 3-jų plaukų iš barzdos išpešimu. Ir jei Faina gyrėsi, kad tardytojos postą gavo dėka tėvo pažįstamų "per blatą", betistorinių dokumentų kontekstą bei psichologiją visuomenės to laikmečio reikia bandyti suvokti ne komunistiškai-redukcionišistiškai, o pagal HOLIZMO visuminį principą.
Todėl Fainos ir jos tėvelio portretukus savo KOLIAŽE patalpinau virš to J.Noreikos įsakymo Nr.962, kuris tik pakartojo Komisaro įsakymą - ne pats sugalvojo. Juk REIKĖJO ŽYDUS GELBĖTI NUO POGROMŲ, kurių Lietuvoje niekad nebuvo ir saugoti žydus nuo keršto akcijų, nuo prasidėjusių savavališkų žudynių, organizuotų pačių vokiečių A. grupės ir gestapo, įtraukus į jas ir mūsų visuomenes padugnes. Todėl Getai visiems, ir net patiems žydams atrodė kaip APSAUGA - ką J. Noreika ir paminėjo ją tame įsakyme žaliai mano pabrauktą. Juk ir aukščiau Atsakymuose aš pateikiau žydų prisiminimus iš Jonavos gyvenimo, kur yra parašyta, kad viena žydė savo motiną ir visą šeimą kalbino persikelti į Kauno getą, bet jiems nepaklusus, jie Jonavoje tapo nužudyti visi. Juk tokios klastos iš vėliau tapusio okupanto - niekas nesitikėjo, kad išvaduotojas taps okupantu kitu.
O R.Šiamašiaus kaltinimai, kad J. Noreika turėjo "susiprotėti, išsilavinimą turintis", kad bus žudoma, tai nelogiškas kaltinimas. Juk ir pats asmeniškai R.Šimašius galėjo "susiprotėti", kai važiavo "paskui girtą a.a. A. Ūsą" - galėjo ne tik policijai pranešti mobiliuoju telefonu, kurie jau tada atsirado, bet ir pats galėjo jį bandyti stabdyti, jei važiavo ilgai iš paskos paskui vinguriuojantį ir sunkiai jį aplenkė. Juk kaip teisinį išsilavinimą turintis, privalėjo imtis preventyvių priemonių, kad girtas vairuotojas nežūtų, ar kitam eismo dalyviui nesukeltų. pasekmių.

Galite atsiversti P.VAIČIŪNO SUSIMĄSTYMO KOLIAŽĄ ir pastudijuoti