Todėl reiktų Naujųjų mokslo metų proga vėl pratęsti Ukmergės savivaldybės žadėtų mokslinių konferencijų ciklą Juozo Krikštaponio biografijos klausimu, kurį nutraukė Ukrainoje prasidėjęs karas.

              Labai svarbu pareikalauti iš Istorijos instituto, kodėl per 2021-12-02 pirmąją konferenciją buvo paskleista daug grubios netiesos dėl archyvuose saugomų dokumentuose priešingų žinių ir kodėl buvo praleisti-nenagrinėti dokumentai, neigiantys „J. Krikštaponio Baltarusijoje“ išsigalvojimą.

        Būtina AČIŪ pasakyti Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC-ui)  už tai, kad Teisme jo atsakovė pripažino, jog „Centras žino, kad išsamių istorinių tyrimų nėra atlikta ir nėra patikimų įrodymų apie J.Krikštaponio dalyvavimą ar nedalyvavimą nusikaltimuose.“ Vėliau LGGRTC-o Gen. direktorius  dr. Arūnas Bubnys žiniasklaidai papildė, jog pagal vienus dokumentinius liudijimus Juozo Krikštaponio kuopa vykdė žudynes, pagal kitus - „tuo metu kuopai vadovavo kitas karininkas“. Tačiau kraštotyrininkų dėka Ypatingajame (LYA) archyve atrasti šiai 2-ajai kuopai iki 7-ių vadų-karininkų, vadovavusių, net iš kitų kuopų.

             Todėl tokiomis aplinkybėmis ne kaip „J. Krikštaponis Baltarusijoje“ būti negalėjo, nes didžiausia tikimybė yra ta, jog jis tuo metu kalėjo Kauno kalėjime, o grįžęs iš jo, SLAPSTĖSI NUO VOKIEČIŲ PER VISĄ JŲ OKUPACIJOS LAIKOTARPĮ. Tokie žodžiai jo sesers Veronikos į magnetofono juostą 1990 m. liepą įrašė Šiluose  žymus kraštotyrininkas Romas Kaunietis. Tą brolio slapstymosi nuo vokiečių faktą patvirtino taip pat kraštotyrininkų atrastas ir 1947 m. NKVD dokumentas. Tų dokumentų atrasta yra ir daugiau, jie visi nurodyti dar dabar ruošiamoje studijoje. (Labai būtume dėkingi už patarimus, pastabas dėl tos rengiamos studijos)

         Taigi, šį šeštadienį per monsinjoro Alfonso SVARINSKO jubiliejaus paminėjimą Ukmergėje reikėtų ypatingai pagerbti jo rūpinimąsi Partizanų atminimu ir J. Krikštaponiui paminklinio akmens pašventinimu. (Paprastai nusikaltusiems šventinimai nėra atliekami - ir patys artimieji nebūtų iniciavę paminklinio akmens, jei būtų ką nors ne gero žinoję.)  Tačiau Juozas po kalėjimo buvo namuose ir slapstėsi nuo vokiečių, kad nereikėtų jiems tarnauti ir nuo jų nesislėpė tik tada, kai jie jau traukėsi iš Ukmergės krašto, ir kai reikėjo jam Bognopolio kaimą gelbėti nuo „Pirčiupis-2“ likimo. Tai liudijo prieš dešimtmetį ir jo kaimynai per LLKS pirmininko - politinio kalinio Zigmo Vašatkevičiaus organizuotą ekspediciją.

              Todėl ukmergiečiai nekreipė dėmesio į šmeižiko G. Grabausko organizuotą šmeižto piketą, kuris dabar tapo tik ką dabar Rusijos URM S. B. Lavrovo inicijuotos prorusiškos Lietuvos „istorijos“ vienas iš autorių.

               O Ukmergės restorane Juozas nacį numetė su visa kėde (jis buvo garsiausias Lietuvoje lengvaatletis-metikas), ir šį protestą prieš nacizmą atliko, greičiausiai Holokausto vyksmo periode? Tai liudija labai daug istorinių faktų, kuriuos reikia dar tyrinėti - net į Vokietijos archyvus būtina važiuoti. Tai pabrėžė istorikas Arvydas Anušauskas per Birželio sukilimui Seime rengtą konferenciją.

          Dėl monsinjoro A. Svarinsko, taip pat jo biografijoje yra klaidų - neteisingai oficiali biografija traktuojama internete. Tai šiemet  per jo jubiliejinę konferenciją Seime atskleidė istorikas, Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis. Pasirodo, monsinjoras Alfonsas paliko Kunigų seminariją ne dėl to, kad būti ne Vyčio partizanų apygardos  „ryšininku“, o būti Didžiosios Kovos apygardos partizanu.

1 pav.: 
 

2 pav.

3 pav.

4 pav.:

Ši  2 pav.: J. Krikštaponio nuotrauka įrodo, jog jis tikrai buvo aukšto ir liekno sudėjimo ir turėjo būti pagal kūmo sudėjimą panašus į jų Baltarusijoje pavadavusį Nikodemą Reikalą  - aukštą ir liesą, pagal J. Gervino liudijimą. Todėl du "liudininkai" privalėjo juos painioti - painioti jų pavardes. .               

5 pav.: šias iš tarpukario laikraščių nuotraukas man prisiuntė Mgadano politinio kalinio sūnus ir žymaus Sibiro tyrinėtojo-tremtinio Jono Čerskio  palikuonis, kraštotyrininkas Robertas Čerskus

Pagarbiai,
visų tyrinėjusių
kraštotyrininkų vardu
Vytenis ALEKSANDRAITIS