MININT mons. A. SVARINSKO 100-mečio JUBILIEJŲ, PUIKUS MOMENTAS IR NUO J. KRIKŠTAPONIO ŠMEIŽTO PURVUS NUPLAUTI     
 Nors ne seniai Teismas atmetė nepagrįstą minėtam Didvyriui suregztą Atminties naikinimą, tačiau atėjo pats laikas pagerbti visus ukmergiečius, atlaikiusius centrinės žiniasklaidos, ir ypatingai LRT šmeižto lavinas.


0 pav
.: šį skelbimą galima pasididinti

   
 

              Todėl reiktų Naujųjų mokslo metų proga vėl pratęsti Ukmergės savivaldybės žadėtų mokslinių konferencijų ciklą Juozo Krikštaponio biografijos klausimu, kurį nutraukė Ukrainoje prasidėjęs karas.

              Labai svarbu pareikalauti iš Istorijos instituto, kodėl per 2021-12-02 pirmąją konferenciją buvo paskleista daug grubios netiesos dėl archyvuose saugomų dokumentuose priešingų žinių ir kodėl buvo praleisti-nenagrinėti dokumentai, neigiantys „J. Krikštaponio Baltarusijoje“ išsigalvojimą.


        Būtina AČIŪ pasakyti Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC-ui)  už tai, kad Teisme jo atsakovė pripažino, jog „Centras žino, kad išsamių istorinių tyrimų nėra atlikta ir nėra patikimų įrodymų apie J.Krikštaponio dalyvavimą ar nedalyvavimą nusikaltimuose.“ Vėliau LGGRTC-o Gen. direktorius  dr. Arūnas Bubnys žiniasklaidai papildė, jog pagal vienus dokumentinius liudijimus Juozo Krikštaponio kuopa vykdė žudynes, pagal kitus - „tuo metu kuopai vadovavo kitas karininkas“. Tačiau kraštotyrininkų dėka Ypatingajame (LYA) archyve atrasti šiai 2-ajai kuopai iki 7-ių vadų-karininkų, vadovavusių, net iš kitų kuopų.

             Todėl tokiomis aplinkybėmis ne kaip „J. Krikštaponis Baltarusijoje“ būti negalėjo, nes didžiausia tikimybė yra ta, jog jis tuo metu kalėjo Kauno kalėjime, o grįžęs iš jo, SLAPSTĖSI NUO VOKIEČIŲ PER VISĄ JŲ OKUPACIJOS LAIKOTARPĮ. Tokie žodžiai jo sesers Veronikos į magnetofono juostą 1990 m. liepą įrašė Šiluose  žymus kraštotyrininkas Romas Kaunietis. Tą brolio slapstymosi nuo vokiečių faktą patvirtino taip pat kraštotyrininkų atrastas ir 1947 m. NKVD dokumentas. Tų dokumentų atrasta yra ir daugiau, jie visi nurodyti dar dabar ruošiamoje studijoje. (Labai būtume dėkingi už patarimus, pastabas dėl tos rengiamos studijos)

 

         Taigi, šį šeštadienį per monsinjoro Alfonso SVARINSKO jubiliejaus paminėjimą Ukmergėje reikėtų ypatingai pagerbti jo rūpinimąsi Partizanų atminimu ir J. Krikštaponiui paminklinio akmens pašventinimu. (Paprastai nusikaltusiems šventinimai nėra atliekami - ir patys artimieji nebūtų iniciavę paminklinio akmens, jei būtų ką nors ne gero žinoję.)  Tačiau Juozas po kalėjimo buvo namuose ir slapstėsi nuo vokiečių, kad nereikėtų jiems tarnauti ir nuo jų nesislėpė tik tada, kai jie jau traukėsi iš Ukmergės krašto, ir kai reikėjo jam Bognopolio kaimą gelbėti nuo „Pirčiupis-2“ likimo. Tai liudijo prieš dešimtmetį ir jo kaimynai per LLKS pirmininko - politinio kalinio Zigmo Vašatkevičiaus organizuotą ekspediciją.

              Todėl ukmergiečiai nekreipė dėmesio į šmeižiko G. Grabausko organizuotą šmeižto piketą, kuris dabar tapo tik ką dabar Rusijos URM S. B. Lavrovo inicijuotos prorusiškos Lietuvos „istorijos“ vienas iš autorių.

               O Ukmergės restorane Juozas nacį numetė su visa kėde (jis buvo garsiausias Lietuvoje lengvaatletis-metikas), ir šį protestą prieš nacizmą atliko, greičiausiai Holokausto vyksmo periode? Tai liudija labai daug istorinių faktų, kuriuos reikia dar tyrinėti - net į Vokietijos archyvus būtina važiuoti. Tai pabrėžė istorikas Arvydas Anušauskas per Birželio sukilimui Seime rengtą konferenciją.

 

          Dėl monsinjoro A. Svarinsko, taip pat jo biografijoje yra klaidų - neteisingai oficiali biografija traktuojama internete. Tai šiemet  per jo jubiliejinę konferenciją Seime atskleidė istorikas, Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis. Pasirodo, monsinjoras Alfonsas paliko Kunigų seminariją ne dėl to, kad būti ne Vyčio partizanų apygardos  „ryšininku“, o būti Didžiosios Kovos apygardos partizanu.

               Nieko nuostabaus, kad monsinjoras  A. Svarinskas ir įkūrė Didžiosios Kovos apygardos parką.         

          Bet Ukmergėje gal reiktų ir Vyčio apygardai atminimo ženklesnio? Ar ne galėtų jis būti J. Krikštaponio vardo aikštėje (skvere), kur dabar jam yra paminklinis akmuo ir kuris ten pašventintas? Ar ne būtų tam dėkinga vieta šalia Vlado Šlaito bibliotekos planuojamos  vasaros skaityklos pavėsyje kokia nors partizanų  apygardos laikinoji ekspozicija?

         Juk, J. Krikštaponio puikus mokymasis, tolimesnis VDU Teisės fakultete studijavimas, savarankiškas sportavimas labai aukštame meistriškumo lygyje yra kaip tik puikus pavyzdys jaunimui, moksleivijai, studentijai, sportiniam pasauliui ir Tėvynės gynybai pavyzdys. Juolab, jo tėvas Jonas buvo knygnešys, tetos žymios mokytojos, mama kaimo šviesuolė. Per Juozą Krikštaponį gal reiktų jo dėdės - Pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos prestižą atkurti? Juk per pastarojo 150-mečio jubiliejų Istorijos instituto buvęs direktorius taip pat organizavo šmeižto kampaniją per LRT radiją kas valandą žiniose.

         Tik, problema, kodėl Ukmergėje pamirštas to skvero J. Krikštaponio vardo pavadinimas? Juk, apie tos aikštės J. Krikštaponio vardo egzistavimą Ukmergės GIMTOJI ŽEMĖ rašė taip:

          „1996 metais partizanų žūties vietoje buvo pastatytas medinis kryžius. Tais pačiais metais kapitono J. Krikštaponio vardu pavadinta aikštė Ukmergėje, apygardos vado atminimui joje spalį atidengtas paminklinis akmuo

      Dar svarbiau, kad tuo metu ir JAV (Čikagoje) leistas religinės kultūros mėnesinis žurnalas  LAIŠKAI LIETUVIAMS, kurio adresas yra https://laiskailietuviams.lt/index.php/1997m-1-sausis/8316-tevyneje  taip pat rašė, kad „miesto seniūnijos aikštėje, pavadintoje partizanų apygardos vado Juozo Krikštaponio vardu.“ (2 pav.) Taip pat apie J. Krikštaponio vardo aikštę rašė ir prieštaringai vertinamas istorikas Mindaugas Pocius mokslinio žurnalo GENOCIDAS IR REZISTENCIJA - 2022 Nr.1(51) 24 psl., kurio tekstą galima pamatyt 3 pav. žemiau kartu su minėtų leidinių internetiniais adresais.

         Taigi, jei žiniasklaidos net 3-jų leidinių minėta J. Krikštaponio vardo aikštės egzistavimas, tai, gal dėrėtų atkurti tos aikštės pavadinimą? 

              AČIŪ, kad pagal šį pasiūlymą ir pateiktus duomenis dar net svaresnį Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija (LŽTGA) ir  kreipimąsi paskleidė.

 

 

   P R I E D A I

          Apie tos aikštės ir paminklinio akmens šventinimą 1 pav. nuotrauką paimta iš jau paminėto istorinio 2021-05-31 Loretos Ežerskytės  straipsnio GRIAUTI PARTIZANŲ VADUI PASTATYTO PAMINKLO NESKUBĖS, kurio adresas - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/mons-svarinsk-krikstap-paminklis-ezerskytes-str.jpg

 


1 pav.: 
 

2 pav.

 


3 pav.

 


 4 pav.:

Ši  2 pav.: J. Krikštaponio nuotrauka įrodo, jog jis tikrai buvo aukšto ir liekno sudėjimo ir turėjo būti pagal kūmo sudėjimą panašus į jų Baltarusijoje pavadavusį Nikodemą Reikalą  - aukštą ir liesą, pagal J. Gervino liudijimą. Todėl du "liudininkai" privalėjo juos painioti - painioti jų pavardes. .               

5 pav.: šias iš tarpukario laikraščių nuotraukas man prisiuntė Mgadano politinio kalinio sūnus ir žymaus Sibiro tyrinėtojo-tremtinio Jono Čerskio  palikuonis, kraštotyrininkas Robertas Čerskus

 

Pagarbiai,
vi
sų tyrinėjusių
kraštotyrininkų vardu
Vytenis ALEKSANDRAITIS