PASITINKANT MONSINJORO Alfonso SVARINSKO 100-metį,
AR J. KRIKŠTAPONIO TIKROS BIOGRAFIJOS NUTYLĖJIMAS
DERINASI SU JUBILIATO ŽODŽIAIS:
„Ar visą padariau, ką Dievas norėjo...“?

 

Laba diena, gerbiamieji J. Krikštaponio gynėjai!

 

              Pranešu, kad nors Teismas panaikino J. Krikštaponiui paminklinio akmens iškeldinimą, bet, vis tiek yra grėsmė, kad jis gali būti iškeltas iš jo vardo aikštės. Apie tai parašė Ukmergės žinios, kad, neva, „ aikštė, turinti sąsajų su KGB, dabar kartais pavadinama ir „raudonąja aikšte“, o J. Krikštaponis buvo partizanas, tad ši vieta jo pagerbimui netinka.“

1.      Ką tai reiškia, tos J. Krikštaponio aikštės „sąsajos su KGB“?

2.      Ukmergėje stribynas buvo kitoje vietoje, o KGB paprastai būdavo milicijos pastatuose. Tai jeigu taip, tai, tada negi iš vis mieste negalima Partizanui paminklo turėti, nes visą miestą galima su KGB susieti? Toje dabartinėje J. Krikštaponio vardo aikštėje sovietmečiu buvo kažkoks paminklas žydiškos kilmės sovietiniam veikėjui-diversantui „Adomui Meskupui“ (Icikui Šmueliui),  kuris 1942 m. sovietinių diversantų grupėje žuvo. O, kaip tik, J. Krikštaponis, pagal, žymaus kraštotyrininko Romo Kauniečio užfiksuotus J. Krikštaponio sesers  atsiminimus, PER VISĄ VOKIEČIŲ OKUPACIJOS LAIKOTARPĮ SLAPSTĖSI NUO VOKIEČIŲ,  o po to ir nuo Raudonųjų banditų, galimai, Iciko sėbrų, jeigu jie Ukmergę buvo pasiekę? Tai gal kas sugalvojo ten atkurti buvusį sovietinį paminklą? Bet ir šis komunistinis pogrindininkas su KGB ne turėjo nieko bendro, nes tokios tada KGB dar nebuvo, ...

3.      Kodėl šioje J. Krikštaponio vardo aikštėje nėra užrašo, ir kodėl to pavadinimo nežino net pats naujas meras, jei neapsirinku? (Taip supratau, kai su juo kalbėjau). Kas ir kieno sprendimu panaikino tą aikštės pavadinimą? Kad buvo toks aikštės pavadinimas, „aikštėje, pavadintoje partizanų apygardos vado Juozo Krikštaponio vardu“ rašė paties monsinjoro Alfonso Svarinsko vadovaujamas laikraštis „Laiškai Lietuviams“.

4.      Ar ne todėl užsimanyta iškelti paminklą, kad pamirštas tikras aikštės pavadinimas?


1 pav.: kai buvęs URM ministras ir TS-LKD pirmininkas Gabrielius Lansbergis pasirašė Ukmergės merui raštą su siūlymu paminklinį akmenį  nuke lti už miesto, ir kai pamačiau jo rašte minimą pavardę visai kitą, nei ant paminklo rašomą, tada nutariau pasidomėti - paskambinau, merui. O jis atostogavo - jį pavadavo profesoriaus anūko vadovaujamai partijai priklausanti Aušrinė, kuri man padėkojo, nes niekas nematė, jog Anūkas gali „grybauti“, todėl primenant užvakar buvusią Kosmonautikos dieną, o aš, kaip mūsų planetos Pirmojo kosmonauto net sąmoningo nužudymo liudininkas, fiksavęs savo radaru pasaulyje pramintą naikintuvą-„žudiką“ keleivinių Boengų, todėl nutariau tuos tyrimus atidėti, nes jau 2021 m. vasarą buvo aišku, kad nerimstanti Maskovija (liaudyje vadinama „maskolija“) nerimsta dėl KYJYvo Rusios, iš kurios pavogė pavadinimą. Tai, dabar, gal, reiktų tą pavogtą pavadinimą atimti? Ar tai nebus geriausia jai bausmė, už Verbų sekmadienio sukeltas Sumuose žudynes? Todėl jau tada man paaiškėjo, kad, kad mūsų J. Krikštaponis daug kartų svarbesnis nei J. Gagarino nužudymo kriminalistika, jau nekalbant apie praėjusį ketvirtadienį 15-os metų Katynės-2 sukaktį (t. y. Smolensko aerodrome Lecho KAČINSKIO LĖKTUVO ORE SUSPROGDINIMĄ - dėl kurio siūlyčiau nesiblaškyti, nes apie tai galima bus mano F.b. profilyje pastudijuoti  apie abejas minėtas žudynes.)
Tuo labiau, kad „grybai pjaunami“ tuose „tyrimuose“, lygiai tokie patys, kaip ir J. Krikštaponio „tyrimo“ atvejyje, nes visų „grybų“ priežastis yra HOLIZMO (visuminio stebėjimo) IGNORAVIMAS - t. y. mūsų planetos ignoravimas, kad ji nėra plokščia, nes Holizmas dar anksčiau buvo suvoktas net Aristotelio Metafizikoje ir Hipokrato praktiškai naudota, kai jau žymiai vėliau; - visiškoje Viduramžių tamsybėje Koperniko mokslas atsirado.
Todėl, grįžtant prie monsinjoro Alfonso SVARINSKO, kuris buvo kalinamas Mordvijos Javas lageryje, kuriame visai netoli buvo labai galingas radaras, su kuriuo žūstantį kosmonautą Vladimirą Komarovą fotografavau, nevykusiai grįžtantį į mūsų Žemę, nes jis žinojo, kad žus. Bet jis gelbėjo savo kolegos Jurijaus Gagarino gyvybę, nes jei būtų atsisakęs, tada būtų privalėjęs žūti planuojamas ekspedicijos į Mėnulį vadas. Jau tada buvo mirtinos lenktynės dėl Mėnulio. O, kaip tik kitoje radarų pusėje Baraševo galutinėje „tepluškos“ stotelėje kalėjo sesė Nijolė Sadūnaitė. O visiškai gretimai buvo kalinamas pirmasis LGGRTC-o generalinis  direktorius Vytautas Skuodis. Jo kameros draugu buvo poetas Zigmas Salelionis, kuris buvo vienas iš svarbiausių šešių liudininkų, neigiančių  „J. Krikštaponį Baltarusijoje“.
Taigi ir Ukmergės krašte kraštotyrinę dvasią puoselėjanti Loreta EŽERSKYTĖ dėl minėto anūko Gabrieliaus pasiūlymo„išnešdinti J. Krikštapon“į iš Ukmergės, trumpai-drūtai 2021-05-31 atsakė

 , jog GRIAUTI PARTIZANŲ VADUI PAMINKLO NESKUBĖS, nes kurie pažinojo tą paminklinį akmenų atidengusią J. Krikštaponio sesę Veroniką bei vyresnę Eleną, o taip pat ir visus kaimynus - jie visi net negirdėjo, kad jųjų brolis bei kaimynas vokiečių okupacijos metais būtų kur išvykęs, kai grįžo iš nacių valdomo kalėjimo. O kai atsirado komunistuojantys „protestuotojai“, prisikaitę nepatikimų KGB  dokumentuose šmeižtų, tada LLKS pirmininkas ir minėtų Mordvijos lagerių politinis kalinys Zigmas Vašatkevičius rengė ekspediciją tikslinimui, kur dar tada buvę gyvi kaimynai, kurie gavo net šoką dėl šmeižto. Tuo labiau, kad ir dabar tik ką pasibaigusiame Teisme, vienas iš Juozo sūnėnų tvirtino, jog jo mama ir kiti artimieji irgi matė  Juozą tik namuose - kitaip nebūtų jie aukoję savo pinigus ir nebūtų aukas rinkę  paminklui, jei būtų matę išvykusį ir įtarę ... Tuo labiau, kad vyresnių girdėjo pasakojant, jog Juozas BĖGO IŠ VOKIEČIŲ - jiems nenorėjo tarnauti - Šį liudijimą fiksavo ir 2016-03-04 Delfyje publikavo Ukmergės žurnalistas-tyrinėtojas, jau a. a Antanas Ališauskas, kuris labai pagrįstai dėl „istorikų teiginių“ suabejojo, klausdamas „... ar pagrįstai?“
Tuo labiau, kad ir Ypatingajame (LYA) archyve  mūsų-kraštotyrininkų dėka du svarbūs NKVD dokumentai 1945 m. ir 1947 m. yra surasti, patvirtinantys, jog J. KRIKŠTAPONIS BUVO KALINAMAS Kauno kalėjime ir patvirtinantys, jog BĖGO IŠ VOKIEČIŲ ARMIJOS IR SLAPSTĖSI Ukmergės RAJONE, kai dar vieną neseniai atradau aš jau pats sesės Veronikos byloje 1955 m Pabaltijo karinės apygardos karo prokuroro justicijos patarėjo majoro Mamulino išvadą, jog J. KRIKŠTAPONIS PO DEZERTYRAVIMO IŠ R. A., IKI ĮSTOJIMO Į NACIONALISTINĘ RINKTINĘ, BUVO NAMUOSE. Tuo labiau, kad  „istorikai“ paskutiniojo dokumento nė nematė, o priešpaskutinį matė, bet slepia iki šiolei - apie jį tyli, kuris visiškai griauna jam kaltinimus.   

5.      Kodėl tame pačiame Ukmergės žinių straipsnyje meras teigė, kad, neva, tos aikštės „erdvę paversti patrauklesne jaunimui – įrengti lauko skaityklą su patogiomis vietomis poilsiui, tad paminklas joje nelabai tiktų.“? Nuo kada „jaunimui nepatrauklus“ žuvęs už Tėvynę žymus ir gana jaunas Partizanų vadas? Ką tai reiškia „patogios poilsiui vietos“ lauko skaitykloje? Negi planuojama kokios nors pramogos, supynės, ar kitokie judantys daiktai, kurie neduotų susikaupti skaitytojams?   Pavyzdžiui Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus vardo bibliotekoje yra irgi lauke erdvė skaitymui – galite pažiūrėti, - lauko terasą. Dabar įtemptu tarptautiniu laikotarpiu kodėl šalia paminklinio akmens negali būti ekspozicija apie Partizanus ir dokumentų kopijos, įrodančios, kad J. Krikšaponis nebuvo ten, kur išsigalvota, jo apšmeižimui? Negi jaunimui „nebūtų patrauklu“ karo tematika, ypač, Ukrainoje? Ką galvoja Šaulių sąjunga? Kodėl negalėtų būti vasaros lauko terasa medžių pavėsyje ir skėčiai išskleidžiami nuo kritulių, o pavėsis per karščius dar būtų patrauklesnis, nei Jonavoje. Toje lauko skaitykloje galėtų būti kokia nors ekspozicija ar technine vaizdumo priemonė su distanciniu valdymu, skirtu lauko sąlygomis?  

6.      Kodėl „negalima“ tokios ekspozicijos apie J. Krikštaponį padaryti ir Ukmergės muziejuje? Juk merui prisiunčiau beveik visų dokumentų kopijas, neigiančius apie šį Didvyrį išsigalvojimus.

7.      Ar delsimas apie J. Krikštaponį TEISINGAI informuoti gyventojus - nėra pasityčiojimas iš monsinjoro Alfonso Svarinsko 100-mečio jubiliejaus, kuris pašventino tą J. Krikštaponiui skirtą paminklinį akmenį? Juk, monsinjoras A. Svarinskas tada pasakė: „Tauta, kuri neturi didvyrių, neturi ir ateities“. Tai, kodėl reikia, kad jaunimas lauko skaityklėlėje nežinotų apie savo Didvyrius? Kodėl  jaunimas negali žinoti, jog J. Krikštaponis buvo ypatingų pavyzdinių savybių, rodantis ir;   kaip reikia puoselėti saviugdą toms visoms savybėms įgyti?

 

8.      Jeigu, Alfonso Svarinsko patriotizmo idėjos bus įgyvendinamos Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke (taip nusiteikęs meras Darius Varnas), tai kodėl „negali‘ būti tokios idėjos įgyvendinamos ir Vyčio apygardai pagerbti? Juk A. Svarinskas 1946 metais buvo Vyčio apygardos Šarūno partizanų grupės ryšininku ir J.Survilos-Šarūno- 20 partizanų būrys (velkė daugiausia Pagirių ir Siesikų valsčiuje. Kodėl A. Svarinsko parkas pavadintas Didžiosios Kovos apygardos, kai tos apygardos veikimo sritis buvo kitoje Šventosios upės pusėje  iki Kaišiadorių ir ką bendro turėjo A. Svarinskas su ta apygarda? Kodėl apie tai niekur nerašoma? Gal monsinjorui DIDŽIOSIOS KOVOS pati idėja buvo svaresnė, ir, kad ši Partizanų apygarda buvo didžiausia Lietuvoje? Tuo labiau, kad parkas yra dar ir Vytauto bei Vyčio apygardų sankirtoje. Pastarosios  istorikų ignoruojamą įkūrimo 80-metį  praeitų metų liepos 20 d. Lėno kapinėse pažymėjo grupė visuomenininkų su Ukmergės meru Dariumi Varnu (čia dešinėje2 pav.), nes istorikai pripažįsta tik okupantų-NKVD rašomą „istoriją“, lyg, neva, Partizanų junginiams susidarymui pas NKVD „reikėjo registruotis“, o gal, net „leidimą gauti?“ Ką galima kitaip galvoti, jeigu ignoruojamos kraštotyrininkų teiktos žinios, kurios buvo internete skelbtos? Kodėl net internetas ignoruojamas ir pastarojo GOOGLE ignoruojama istorinių žinių rinkimui? Negi „sunku“ buvo LGGRTC-o istorikui A. Rukšėnui ar LRT Tyrimų skyriaus vedėjai Indrei Makaraitytei, išgalvojusiai, J. Krikštaponį, neva, net „Lietuvoje žudžiusį“, kodėl „negalima buvo“ pažvelgti į  Vikipedija ir Enciklopediją „Wikiwand“-o, kuriose buvo seniausiai žinios, jog jis buvo kalinamas nacių?


2 pav.: PIRMUOJU PASIPRIEŠINIMU Lietuvoje reikėtų laikyti 1941-07-20  Pirmąjį Partizanų sąskrydį, įvykusį šalia Lėno kapinių, ŠIOJE NUOTRAUKOJE matomame tolumoje miške. To įvykio liudininku buvo vėliau tapęs ryšininku, o po to Magadano kaliniu bei žymiu tautodailininku,  Mykolas DIRSĖ žinomu LGGRTC-ui, nes jo mirties metinių proga 2009 m. Centro patalpose buvo surengta jo darbų paroda. Taigi, jis ir suprojektavo Gedimino stulpų formos paminklą; čia nuotraukoje matomą, skirtą J. Krikštaponio būrio žuvusiems Partizanams pagerbti, kurį su vietos kolūkio pagalba ir suorganizavo jo pastatymą. Be to, jo prisiminimą užrašė tada gretimai Šilų bibliotekoje dirbusi kraštotyrininkė Audronė Astrauskaitė, kuris pabrėžė, kad Sąskrydyje buvo susirinkę apie 100-200 Partizanų, kurie įkūrė tada Vyčio apygardą, ir jos vadu išrinko Juozą Krikštaponį. Todėl ir reikia laikyti šią datą Vyčio apygardos įkūrimo, o ne NKVD-istų fiksuotą, neva, „1945 m. gruodį“, nes, pagal sveiką protą, negalėjo „be įkūrimo“ iki to laiko vykti šios apygardos aktyvi veikla. Todėl Pasipriešinimo 80-metį pagerbė visuomeninių organizacijų atstovai ir Ukmergės meras Darius Varnas.    Galima pasididinti šią nuotrauką ir net  labai pasididintipasididinti.  
 

Kodėl net iki šių dienų ši žinia slepiama LGGRTC-o tinklalapyje? Kodėl negalima buvo pagalvoti dėl šių prieštaringų žinių ir LRT Tyrimo skyriui pradėti tyrimą, vietoje, to, ką mes-kraštotyrininkai neapsikentę pradėjome? Kodėl net A. Rukšėnui reikėjo mane užblokuoti, kai jam pateikiau  NKVD generolo Kapralovo raštelyje žinią apie J. Krikštaponio kalinimą ir tokią pačią žinią jo sesers?   

9.      Tai Vyčio apygardos atminimas gal reikalingas ne tik savivaldybės pakraštyje, bet ir pačiame mieste? Išvis, ar korektiška net svarstyti apie Atminimo akmens iškėlimą, kai tą vietą pašventino monsinjoras A. Svarinskas, dar prisidėjęs savo lėšomis? Ir dėl artimųjų bei aukotojų lėšų galima nesiskaityti? Kur galima dar „geresnę“ vietą mieste surasti ir vėl iš naujo kitą aikštę  pervadinėti? Kaip galima nesiskaityti su šventinimu ir be jokios priežasties jį naikinti? Negi tik dėl to, kad Partizano atminimas „pavojingas“ jaunimui?

10.            Pasitinkant A. Svarinsko 100-metį, ar nereikėtų kuo skubiausiai numatyti Ukmergės savivaldybės žadėto mokslinių konferencijų ciklo pratęsimą J. Krikštaponio biografijos klausimu? Tas ciklas buvo nutrauktos, karui Ukrainoje prasidėjus. Tai, kodėl „negalima“ paklausti Istorijos instituto, kodėl 2021-12-03 pirmosios konferencijos dalyviai buvo apgaudinėjami  pažymos ir pranešimų kai kuriais neteisingais teiginiais? Kodėl Ukmergės savivaldybės gyventojai, su LR gyventojais turi būti apgauti J. Krikštaponio apšmeižimais? Tuos visus apgaudinėjimo atvejus buvau pateikęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkei Skirgailei Žalimienei.   

 

               PRIMENU, š. m. balandžio 15 d. 10:30 LR Seimo Konstitucijos salėje bus konferencija, skirta Alfonso Svarinsko 100-mečio jubiliejui.    

          J. Krikštaponio klausimu paskutinėje Seimo Spaudos konferencijoje, kurioje vedė Seimo narys Vytautas Sinica, PUSIAU TIESOS sakymas tuo klausimu, kaip reikėjo tikėtis, sukels nepagrįstos kritikos bangą. Taip ir atsitiko, - garsus žurnalistas Kęstutis GIRSNIUS, kuris parašė straipsnį  „Quo vadis, Sinica?“ (Pagal Henriko Sienkevičiaus istorinį romaną „Kur eini, Sinica?“) Tai pasekmė, kai nepasakoma iki galo, jog J. Krikštaponis NEBUVO „Baltarusijoje“ – tai įrodo archyvuose VISUMA dokumentų. Nesuprantu, kodėl V. Sinicai reikėjo tik pusiau tiesą sakyti, kai aš jam ne kartą rašiau, dokumentais naujai aptiktais įrodydamas, ir dar, jam tai asmeniškai pasakydamas? Juk net Mindaugo Pociaus parašytos Pažymos gale yra įrodymas, jog ten „kaltinamasis“ būti negalėjo. Tuo labiau, kad tos Pažymos autorius, kaip labai ilgo pavadinimo Komisijos narys, iš kurios pabėgo, apgavęs savo narius, matyt, pats neskaitė, ką jis parašė? Dar svarbiau, kad ta Pažyma (rašytina iš didžiosios raidės); net nebuvo pateikta Komisijos nariams.

               Reik manyti, kad jeigu tos Pažymos 10 psl. būtų Komisija paskaičiusi, tai, gal, tikrai, nebūtų balsavusi už nacistinį reikalavimą bausti Didvyrį, kad jis išdrįso NUO VOKIEČIŲ SLAPSTYTIS PER VISĄ JŲ OKUPACIJOS LAIKOTARPĮ ? ? ?

 
3 pav.: čia tos Pažymos 10-to psl. pabaiga (po juodo brūkšnio 11-tas psl.),
kurios Teisme paaiškėjo, kad Komisija neskaitė, nes J. Krikštaponio klausimo svarstyme, iš garso įrašo paaiškėjo,
jog M. Pocius žadėjo tik atsiųsti, nors pagal įstatymą reikėjo iki 20 darbo dienų pateiktą klausimą nagrinėti.

             Todėl keista, kad tos Komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas dabar per „15 min.“ tinklalapį „suvedinėja sąskaitas“ su buvusia darboviete, ir, prieš jį, Desovietizacijos pataisos nukreiptos.  Tačiau, yra viltingų naujienų, kad tos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas kaip fotomenininkas, yra, lyg, ir savikritiškas. Todėl tik ką išsiunčiau ir minėtam Kaziui Girniui ne ilgą laišką, su 3 nuorodomis į paskutines tyrimų studijas, kad jis daugiau nerašytų, apie V. Sinicos pasiūlymą taip:

             „Raginimas suteikti teismams lemiamą žodį keistai skamba šiuo atveju, kai visiškai neaišku, ką naujo galėtų pasakyti teismas, kokius liudytojus apklausinėtų, kokias naujas aplinkybes nušviestų, kokį verdiktą paskelbtų. Jei vyktų teismas, jis veikiausiai apklausinėtų tuos istorikus, į kuriuos V. Sinica žiūri kreivai.“  

              Todėl keista, kad V. Sinica nutyli tas naujas aplinkybes, kurias mes-kraštotyrininkai atradome archyvuose ir sukelia sumaištį nežinantiems apie J. Krikštaponį tikros tiesos. Juk jau ne KGB laikai, ir archyvai prieinami visuomenei, ir reikia, pagaliau dokumentus skaityti taip, kaip juose parašyta, o ne kaip vaidenasi A. Rukšėnui bei M. Pociui.

               Apie Teismo sprendimą J. Krikštaponio klausimu gana išsamią informaciją Ukmergės savivaldybei pateikė tinklalapio „Gimtoji žemė“ žymi kraštotyros krypties žurnalistė  Loreta EŽERSKYTĖ  - ten ir trumpą komentariuką parašiau, kad J. Krikštaponis „Baltarusijoje“ būti negalėjo. Bet, manyčiau, tuo klausimu reikėtų pirmiausiai UKMERGĖNUS informuoti išsamiau, kad Lietuvos archyvai neigia „istorikų?“-brokdarių Alfredo Rukšėno ir Mindaugo Pociaus išsigalvojimus, davusius labai didelę žalą Lietuvai tarptautiniu mastu, dėl ko LGGRTC-ui pirmiausiai reiktų atsiprašyti Žydų bendruomenės už klaidinimą, jau nekalbant, J. KRIKŠTAPONIO ARTIMŲJŲ VIEŠO ATSIPRAŠYMO; net labai reikia. Reikia kuo skubiausiai apie padėtį Lietuvos archyvuose J. Krikštaponio klausimu informuoti ir Izraelio bei JAV ambasadas, - ypatingai akcentuojant apie archyvuose naujausiai aptiktus dokumentus, neigiančius „J. Krikštaponį Baltarusijoje“!

            Dar svarbiau, reikia informuoti Lietuvos visuomenę ir dėl Juozo Krikštaponio; kaip žymaus sportininko indėlį, garsinant ne tik Kariuomenę bei Šaulių sąjungą, bet ir net Lietuvą atstovaujant, o taip pat jo didelio meistriškumo sąsajas su žymiausiais net pasaulyje pasiekimais! Reiktų gal paprašyti Krašto apsaugos ministerijos ir Sporto bei Vytauto Didžiojo universitetus, kad jie padėtų ištirti J. Krikštaponio kaip Fizinio lavinimo gal pradininko kariuomenėje indėlį?


 4 pav.:

Ši  2 pav.: J. Krikštaponio nuotrauka įrodo, jog jis tikrai buvo aukšto ir liekno sudėjimo ir turėjo būti pagal kūmo sudėjimą panašus į jų Baltarusijoje pavadavusį Nikodemą Reikalą  - aukštą ir liesą, pagal J. Gervino liudijimą. Todėl du "liudininkai" privalėjo juos painioti - painioti jų pavardes. .               

5 pav.: šias iš tarpukario laikraščių nuotraukas man prisiuntė Mgadano politinio kalinio sūnus ir žymaus Sibiro tyrinėtojo-tremtinio Jono Čerskio  palikuonis, kraštotyrininkas Robertas Čerskus


6. pav.: Stasys Šačkus prie Sporto rūmų

               O hipotezė dėl J. Krikštaponio; kaip Kariuomenėje vieno iš Fizinio lavinimo pradininkų - turi pagrindą, nes J. Krikštaponis buvo generolo Stasio RAŠTIKIO giminaičiu; buvusio LR Kariuomenės vadu ir du kartus Krašto apsaugos ministru, tarptautinius kontaktus labiausiai iš Lietuvos politikų turėjusio (bendravusio su Stalinu, Hitleriu, Molotovu ir Ribentropu bei buvusio karalienės Elžbietos II-osios inauguracijoje). Taip, kad šio įtakingo generolo komunikabilumą J. Krikštaponis galėjo perimti.  Tuo labiau, kad Juozas Krikštaponis Marijampolėje Jono Rygiškių gimnazijoje mokėsi, kurios berniukų "Vaidotas" sporto klubui vadovavo garsiausias visų laikų Lietuvos sportininkas Stasys ŠAČKUS, kuris po Berlyno Kūno kultūros ir sporto universiteto baigimo tapo vienas iš Sporto Rūmų (dabar Sporto universiteto) įkūrėju. Tuo labiau, kad Stasys Juozui ir vėliau buvo pačiu aršiausiu varžovu, net pradėjusį metimo rungtyse lenkti pastarąjį.  

              Tuo labiau, kad šių Sporto Rūmų kursų pirmąją laidą buvo baigęs taip pat J. Krikštaponio bendramokslis ir varžovas Leonas PUSKUNIGIS, kuris buvo atsidūręs Študhofo (Dievų miško) mirties stovykloje, o po to dar ir GULAG-e. Iš pastarojo sugrįžęs, parengė pirmąją lietuvaitė mūsų planetos rekordininkę Birutę Zalagaitytę-Kaledienę, o po to tuose pačiose buvusiose Sporto Rūmuose tapo LVKKI dėstytoju.

               Pastarasis LVKKI metimų teoriją dėstė ir J. Krikštaponio kaimynui, du kartus Sovietų Sąjungos rekordininkui disko metime Algimantui BALTUŠNIKUI, kuris tapo puikiu treneriu ir parengė geriausią Sovietų Sąjungoje rutulio stūmiką Rimantą PLUNGĘ, dalyvavusį 1972 m. Miunheno olimpiadoje ir ten susidraugavusiu su olimpiniu čempionu; J. Krikštaponio bei L. Puskunigio varžovo sūnumi Wladislow-u KOMARU, kurio senelio Raguvos dvare viešėjo Antanas SMETONA, kaip pas pažangiausią Lietuvos dvarininką-agronomą.


7 pav. Birutė Kaledienė sostinės stadione, kurio nebeliko. - Vilnius tapo vienintele ES „sostine“ be stadiono.

8 pav.: J. Krikštaponio vardo rinktinės vadas ...s ..

              Kai minėtas A. Baltušnikas buvo mano dėstytoju, kuris mus – Kauno politechnikumo moksleivius mokė savarankiškai sportuoti, studijuojant sportinę literatūrą (taip sportavo J. Krikštaponis, S. Šačkus ir L. Puskunigis, gimnazistais būdami), mus tada šokiravo, kad mūsų dėstytojas nebuvo paimtas į Tokio olimpiadą – nebuvo jis ir Romos olimpiadoje bei Stokholme Europos čempionate, nors buvo sovietų šalies rekordininku.       
         Neėmė A. Baltušniko į rinktinę todėl, kad Buvo „banditų“ sūnėnu - jo trys dėdės žuvo J. Krikštaponio vardo Partizanų rinktinėje, ir jos vadu buvo Jonas „Vienuolis“ – vyriausias Algimanto dėdė. Todėl šis mano dėstytojas, prieš išeidamas iš Šio pasaulio, atkūrė J. Krikštaponio vardo bunkerius. Deja, Lietuvos Sporto enciklopedijai apie tai draudžiama rašyti, nors rusiška Vikipedija apgailėstauja, kad A. Baltušnikui nebuvo galima atstovauti Sovietų Sąjungos. Man pačiam vienas iš Sporto enciklopedijos sudarytojų pasakė, kad „politikos“ duomenų nededa į tekstus.


9 pav.: Sovietinių trenerių pagerbtas A. Baltušnikas
 
10 pav.: A. Baltušnikas su savo seserimis savo dėdžių - J. Krikštaponio vardo rinktinės kovotojų atminimui..
   

               Todėl komplekse dėl J. Krikštaponio problemos reikėtų pareikalauti, kad S. enciklopedija išsilaisvintų nuo Kremliaus įtakos reikalavimų ir joje atsirastų vietos žymiems sportininkams-Partizanams bei jų artimiesiems ir minėti jų nukentėjimus sporte dėl Lietuvos okupacijos pasekmių.  

              APIBENDINANT SPORTINĘ J. KRIKŠTAPONIO PROBLEMĄ, pirmiausiai reikia toliau pratęst Ukmergėje žadėtą  J. Krikštaponio biografijos

                O po šio žingsnio, LGGRTC-ui   gal reiktų pradėti ieškoti Juozo ir Antano Krikštaponių palaikus? Yra kalbų, kad kaip ir žinoma, kur jie palaidoti, nes jų kūnai, lyg, ir buvo nuo stribų paimti ir slaptai palaiduoti, ir dabar jų nesistengiama ieškoti, kad vėl nebūtų išniekinti, kol nyksta jų šmeižimas? Todėl, pirmiausiai, reikia apšmeižimą panaikinti ir viešai tai paskelbti.

 

KLAUSIMAS:

- Kaip galima piketuoti su dokumentu, jo neperskaičius, net prie savo veido?