K O K I E . P S I C H I K O S . B A N D Y M A I . A T L I E K A M I . S U . M E R G A I T E ? ? ?

Po teisėjo Auriaus Cinino sprendimo Pedofilijos byloje ir jo paskelbto žurnalistų konferencijoje apie pasakišką mergaitės „ištrintą atmintį“, ko neįmanoma tai padaryti – dar pasaulio mokslas nežino, kad galima būtų ištrinti Ilgalaikę atmintį, jis vėliau, man jam tai paaiškinus, jis netikėtai pasitaisė. Kitą dieną jis man asmeniškai ir žiniasklaidoje paskelbė, kad, neva, mergaitei josios tėvas a.a.Drąsius Kedys, neva, ištrynė kažkokią dar pasaulio mokslui nežinomą „Sveikąją atmintį ir įteigė sex.patirtį“. Deja, jis nesiteikė paaiškinti, iš kur toks paimtas terminas ir kokios kvalifikacijos yra ekspertai, kurie tai nustatė. Kelis kartus jo tai klausiau, ir jis visus mano klausimus tik trindavo, kol, galop, mane užblokavo kaip Facebook-o draugą, kad negalėčiau ant jo sienos nieko rašyti.

Kad teisėjas naudojosi dar pasaulyje nežinomu terminu, tai nieko nuostabaus. Pasaulio kriminalistikos psichologijos praktikoje atsirado toks reiškinys, kaip NETEISINGAS ATMINTIES SINDROMAS (angl.: „False memory syndrome“; sutrumpinatai: FMS) Žiūrėkitehttps://translate.google.lt/?hl=pl&tab=wT
Neteisingas atminties sindromas apibūdina būklę, kai asmens prisiminimai yra faktiškai netikslūs, tačiau stipriai įtikėję. Šios teorijos kūrėjais yra teismo psichologas Robertas Underwager psichologė Elizabeth Loftus ir sociologas Ričardas Ofshe. Tačiau reik pažymėti, kad visame pasaulyje rašoma, kad NETEISINGOS ATMINTIES SINDROMAS NĖRA PRIPAŽINTAS OFICIALIA PSICHIKOS SVEIKATOS DIAGNOZE. Vadinasi Lietuvos teisėjas Audrius Cininas diagnozavo tai, ką oficialia niekas pasaulyje dar nedeagnozuoja.

Vienas iš svarbiausių šioje srityje pasaulyje pasižymėjo Elizabeth Fishman Loftus, gimusi 1944 m. Los Anželo ir specializavosi Kongnityve psichologija, studijavo Vašingtono ir Harvardo bei Džordžtauno universitetuose. Ji yra pripažinta, kaip pažinimo psichologė ir žmonių atminties ekspertė, atliko daug tyrimų dėl žmogaus atminties tąsumo. Loftus geriausiai žinoma už savo novatorišką darbą neteisingos informacijos poveikio ir liudininkų atmintyje [4], ir sukurtų ir klaidingų prisiminimų [5], įskaitant regeneruotus prisiminimus vaikystės seksualinės prievartos. [6] Loftus buvo pripažinta visame pasaulyje už savo darbus, buvo gavus daugybę apdovanojimų ir garbės laipsnių. 

Taigi,,kalbant apie Neteisingą atminties sindromą, Vikipedijoje rašoma, kad Diagnostikos statistikoje į psichikos sutrikimus nėra įtraukti. O dėl atminties įteigimo MEDICINOS ETIKA DRAUDŽIA tokią PRAKTIKĄ. Pabrėžiama, kad nukentėjusiam gali būti taip, kad jam neįmanoma pasakyti, kurie prisiminimai yra tikri, o kurie ne.

Todėl dabar žiniasklaidoje perskaičius, kad žymus paauglių psichiatras Linas Slušnys daug dirbo su Garliavos mergaite, kuri neturėjo jokių raidos sutrikimų, tai iškilo labai pavojingas klausimas, KOKIU TIKSLU PSICHIATRAS DIRBO SU SVEIKU VAIKU. Jei kokie gyvenimo aplinkos galėjo būti sutrikimai, tam naudotini yra psichologai, o ne psichiatrai. Kaip jau įprasta, psichiatrija naudojama ligų, sutrikimų gydymui ir gydymas dažniausiai naudojamas medikamentinis. Todėl labai reiktų susirūpinti, kad sveikam vaikui galėjo būt taikomas medikamentinis gydymas. Juolab, kad oficialiai yra pripažinta, kad pas mergaitę atsirado netikėtai galvos ir pilvo skausmai SUSINERVAVUS. Kyla retorinis klausimas, nuo ko mergaitė nervuojasi, kai jai gimtuose namuose tokių simptomų, neatmena. 

Bet po šios dienos L.Ryte Astos Kuznecovaitės straipsnio „N. Venckienė bijo, kad bus apklaustas sūnus” , paskelbtiems šokiruojantiems faktams apie mergaitės “liudijimus” kitame teisme, pirmame Pedofilijos teisme buvo pripažinta “ištrinta atmints”, o po kelių mėnesių ta atmintis atsiranda – tai čia kažkas tokio …

Todėl po dabar paaiškėjus apie, neva, mergaitės “kankinimus”, iškyla tada retorinis klausimas: 
-“ Kodėl tada “kankinama” mergaitė nesiskundė savo mamai per susitikimus ir kodėl ji nesiekė ištrūkti iš tų “kankinimų”?