|
Dviratis pas mus dar neišrastas
Į tradicinę Plutiškių vasaros šventę skirtą Lietuvos
1000-mečiui Kazlų Rūdos jaunimo klubas "Jaunoji Sūduva" nutarė
nuvažiuoti dviračiais. Prie šios akcijos prisidėjo ir savivaldybės
Sporto centro du mažieji orientacininkai - Kazlų Rūdos pradinės mokyklos
absolventai Liveta JURAITYTĖ ir Paulius RAGINA. Jiems dviratis jau ne
naujiena, jiedu jau du kartus yra dalyvavę respublikiniame dviračių
krose vykusiame Kazlų Rūdoje. Aišku, dviratis, tai ne pagrindinė
sportavimo priemonė. Yra tokia sporto šaka - orientavimasis kalnų
dviračiais. Josios pasaulio čempionatas vyks rugpjūčio
9-16 d.d. Izraelyje. Teks pergyventi už mūsų
šalies rinktinę ir vieną jauną sportininką Vykintą ČELKĮ, kuris yra
dalyvavęs prieš porą metų Kazlų Rūdos mero taurės kroso varžybose. Jis
tą taurę trečios vietos ir buvo iškovojęs, nežiūrint to, kad dar jaunių
amžiaus. Pernai Europos orientavimosi dviračiais čempionate tarp jaunimo
jis buvo iškovojęs aukštą ketvirtą vietą. Vykintas garsių Lietuvos
dviratininkų palikuonis - jo senelis ir tėvelis buvo geriausi mūsų
šalies dviratininkai ir treneriai. Gaila, mūsų vaikučiams bandyti save
šioje romantiškoje orientavimosi dviračiais sporto šakoje dar kol kas
nėra galimybių. Juk žemėlapiui laikiklis-planšetė kainuoja tiek, kiek
dviratis Maximoje. O rankoje žemėlapio nelaikysi, kai reikia su bėgiais
ir stabdžiais ištysai trasoje dirbti - į žemėlapį suorientuotą patogiai
akį turi užmesti akimirksniu tik važiuodamas. Kitaip
nepalenktyniausi stoviniuodamas ir pakaušį besikrapštydamas.
Norėtųsi
atkreipti dėmesį į "Jaunosios Sūduvos" šios akcijos reikšmę. Mat
dviratis mūsose dar nėra labai populiarus. Prisiminkime prieš
keliasdešimt metų Kazlų Rūdą, kai vos ne kiekvienas gyventojas turėjo
dviračius, jie visur riedėdavo miško keliukuose. O dabar į parduotuvę
mūsų gyventojai verčiau su automobiliu atvažiuos, nors iki josios tik
vos keli žingsniai iki josios. Pažvelkime bet kokį dokumentinį filmą
apie Skandinavijos, Olandijos, Danijos didmiesčius. Pėsčiųjų ten žymiai
mažiau nei su dviračiais važiuojančiųjų. Nepopuliarus dviratis ir visoje
Lietuvoje. Pagal dviračio naudojimą poilsiui ir buičiai mes, lietuviai
dar labai toli esame nuo Europos. Todėl labai reikia vertinti šią
"Jaunosios Sūduvos" akciją populiarinant dviratį, pirmiausia, kaip
nuostabią poilsio ir sveikatos stiprinimo priemonę. Tai patvirtinti
galiu ir aš - šių eilučių autorius. Man teko su dviračiu apvažiuoti pusę
Lenkijos ir rytų Vokietijos pakraščiais, o taip pat minti dviratį ir į
Čekiją, per josios Sudėtų kalnus prariedėti - grožėtis tikruoju jų
grožiu. Iš jokio automobilio langų nepajusi tų kalnų didybės, jei pats
nepaprakaituosi įkopdamas su pedalais į stačiausius ir ilgiausius
pakilimus, kur aukštai virš jūros lygio labai gaivus oras ir
nuostabiausi vaizdai. O leidimasis nuo kalno serpantinais su
nepakartojimais peizažais taip pat nuostabiai kvapą gniaužia. Viso to
grožio neišpasakosi keliomis eilutėmis. Ten kalnuose visur pilna
dviratininkų takų, kiekviename žingsnyje sutinki pavienius ir grupėmis
dviratininkus. Net lygumų laukuose netoli didelio miesto Olomoucas, kur
kukurūzų didžiausi plotai, laukus skiria nuostabūs asfaltuoti keliai,
kuriuose mašinų beveik nesimato. Juose karaliauja tik dviratininkai,
vieni pavieniui po prakaitu sukdami pedalus, kiti grupėmis,
organizuotomis sportinėmis grupėmis, kurias palydi ir treneris su
keturrate priemone. Pavažinėjus tais laukais, aišku kaip dieną, kad visi
dviračių mėgėjai laisvu laiku lekia į užmiestį pasportuoti. Tokių
sportuojančių didžiules aibes sutikdavau ir Lenkijos keliuose - ypač
Pietų Lenkijoje. Ten taip populiarus dviračių sportas, kad labai dažnai
sutinki seną ir jauną įsivilkusį į nuostabų sportinį aptakų elastinį
kostiumą ir sukantį pedalus tik dėl sporto. Sportuojančius sutikdavau
net senelius su anūkais! Vakarų Lenkijoje
sutikdavau daugiausia dviratininkų turistų grupes, daugiausiai
keliautojus iš Vokietijos. Ne mažas dviratininkų grupes, mažas grupeles
ar pavienius keliautojus sutinki vos ne kas keletą minučių. Vienus iš
priešaisatvažiuojančius sveikini, būtinai pakeldamas ranką - tokia jau
tradicija, kitus lenki ar tave lenkia. Labai dažnai su pakeliui
pavažiuojančiais pasišneki, bendraminčių sutinki kiekviename žingsnyje.
Patikėkite, visiškai ne nuobodu keliauti su dviračiu vienam, pašnekovus
visad susirasi. Reziumuodamas galiu pasakyti, kad dviračius daug kas ima
vasarą, įvarę į garažus automobilius ir per atostogas prie jų daug kas
net neprisiliečia - nori pailsėti visapusiškai.
Liūdna pasidaro, kai pervažiuoji sieną ir
įvažiuoji į Lietuvą. bendraminčių keliaujančių ar sportuojančių jau
nesutinki, o į tave visi žiūri su nuostaba, kažkaip keistą savijautą
pajunti savo Gimtinėje iš karto. Dar keisčiau, kad tik įvažiavęs į
Lietuvą plentu riedėdamas vos nenuverčiau miškovežio su rąstais. Galėjau
nuversti, nes mano dviratis irgi buvau pakrautas. Gerai, kad pavyko į
griovį nusiversti - taip išvengiau susidūrimo su iš šalikėlės
pagrindiniame kelyje užtvėrusiuoju staigiai ir netikėtai. Tokių kuriozų,
kad nesiskaitytų su dviratininku, ten; Europoje dar neteko matyti. Visur
vairuotojai itin atidūs dviratininkų atžvilgiu - tai ne taip, kaip pas
mus, pradeda nervuotis, plūstis, kai pamato riedantį dviem ratais. Kad
dviratininkai būtų labai pastabūs, ne veltui dabar yra reikalavimas
ryškias liemenes dėvėti. Be to ir šalmas - tai net pati būtiniausia
saugos priemonė. Ypač Lietuvos miestuose pavojinga, kai lenki stovintį
transportą, žiūrėk, netikėtai tau dureles vairuotojas atidarys ir
įsipjausi į aštriausias su dviračiu. Ypatingai labai skaudi trauma gali
būti, kai didelio sunkvežimio duris atidaro, kurios su aštriausiu kampu
gali perbraukti per pakaušį. Gaila, bet mūsų vaikams dar negalima
įtikinti, kad važiuojant su dviračiu privalu šalmą dėvėti. Pirmiausi,
tai didžiausia "gėda" - kaip čia atrodysiu ... Kiek problemų turime,
mes, masinių dviračių varžybų organizatoriai, kad net į krosą vaikai
atvažiuoja lenktyniauti be šalmų. Ir reik juos suprasti, bent Kazlų
Rūdos prekyboje šalmas dar deficitas. Ne kiekvienas žino, kad yra viena
padėvėtų prekių parduotuvėlė, kurioje pilnas maišas šalmų, bet jie tik
dėl vaizdo, praktiškai dėvėjimui ir saugai netinkami.
Labai didelį nesiskaitymą
su dviratininku pajunti, ypač, Kazlų Rūdoje. lenkia tave automobilis ir
tuoj pat pasuka į šalikelę, užtverdamas netikėtai dviratininkui kelią.
Tik imk ir trenk tokiam su ratu į dureles!
Tik, kaži, katras labiau nukentės? Net ir dabar, šios akcijos metu,
nežiūrint, kad dviratininkų kolona važiavo su ryškiu ženklinimu, vienas
automobilis aplenkė tris dviratininkus ir tarpelį kolonoje atradęs,
staigiai užsuko į Bebruliškių kelią. Gerai, kad vaikučių stabdžiai buvo
geri, sureagavo juos paspausti. O kelias link Ąžuolų Būdos ypatingai
pavojingas. Transporto srautas intensyviausias, kelias siauriausias su
vientisa juosta viduryje ir jeigu atvažiuoja iš priešais automobilis,
lekiančiajam didžiuliu greičiu kito varianto nėra, kaip dviratininką
"nuskinti". Negi išlėksi į priešpriešinę juostą ir susidursi su kitu
automobiliu dėl dviratininko? Avarija bus dar skaudesnė. Todėl tėvai
itin nenori, kad vaikai važiuotų šiuo keliu. Ne veltui šiame kelyje yra
didelis užrašas, kad tai pavojingiausias ruožas - labiausiai čia
žūstama. Kur tai apie 80-tuosius metus šiame
kelyje žuvo ir mano vaikystės draugas, su kuriuo Pilvėje vėžiaudavau, ir
kuris, gyvenantis Senažiškės kaime sugalvojo dviračiu pavažiuoti į Kazlų
Rūdą apsipirkti. Taigi aš galiu pasakyti, kad čia; tarp Kazlų Rūdos ir
Ąžuolų Būdos tokio pavojingo kelio dviratininkams minėtosios Europos
keliuose dar neteko regėti, kad tokio didelio intensyvumo kelias
neturėtų specialiai dviratininkams skirto takelio. O juk gyventojai čia
labai dažnai su dviračiu priversti rizikuoti - juk į sodus negi su
automobiliu ar autobusu važiuosi?
Šios
akcijos vienas iš organizatorių - Sporto centro direktorius Giedrius
Bielskus susirūpino, kad vaikams šiame kelyje nesaugu. Su mažyliams teko
atsiskirti, palikti koloną ir minti smėlėtais miškų keliukais. Tai bent,
gavosi, vaikams treniruotė - tikras dviračio valdymo meistriškumo
ugdymas, kai reikia išminti per smėlį, kai lietaus miškas jau seniai
regėjo. Tik, štai, dar vienas netikėtas įvykis, vaikučiui bėgiai
visiškai naujame dviratyje nepersijunginėjo. Pasikrapščius, paaiškėjo,
kad reikia specialios dirbtuvės - tokių dviračių Kazlų Rūdoje niekas
nemoka taisyti - reikia jiems ypatingų įrankių, prietaisų ... Jei kas
nors atsitinka naujai pirktajam iš Maximos dviratukui, vėl į parduotuvę
bėk ir pirk vėl iš naujo. Net ir miestų specialiose dirbtuvėse, kuriose
eilės didžiausios, pigius dviračius niekas nenori taisyti. Remontininkai
siūlo pirkti naujus dviračius, kainuojančius kur kas brangiau nei
automobiliai. Su tokiais dviračiais pajusi tikrą "pedaliavimo" malonumą
- tik su labai brangiu dviračiu galima ir rezultatą sporte pasiekti, kai
jo detalė kiekviena labai ypatinga.
Miškais iškirtus į seną
ir platųjį traktą "Sankt Peterburgas - Varšuva", automobilių eismo
intensyvumas tarp Kauno ir Marijampolės pasirodė daug kartų mažesnis nei
anksčiau minėtu keliu į Kazlų Rūdą. Net keista, kad svarbesnėje
magistralėje automobilių žymiai mažiau. Mat šalia yra pagrindinė nauja
magistralė ir senuoju traktu tik vietinės reikšmės transportas
neskubantis. Na, o pro Gudelius pasukus link Plutiškių, vaikus nustebino
labai smulkiagrūdis asfaltas. Kaip būtų
nuostabu juo su riedučiais! Toks asfaltas ir
riedslidininkams didelis deficitas. Kelionėje po Čekija vakarais daug
sutikti tekdavo riedslidininkus su slidininko lazdomis ir ilgomis
riedslidėmis, panašiomis į slides riedinėjančius. Juk slidininkams ir
vasarą reikia treniruotis - slidinėjimo mėgėjų Europoje daug kartų
daugiau pagal gyventojų skaičių, nei pas mus Lietuvoje. O kiek jų mes
turime Kazlų Rūdoje? Kur dingo iš Kazlų Rūdos slidinėjimo varžybos?
Pamenu, kai buvau paauglys ir Jonas Marcinkevičius, mūsų savivaldybės
metraštininkas, tada buvęs žinomas Lietuvoje ėjikas ir slidininkas,
atlikdamas pedagoginę praktiką apie 1960-tus
buvo surengęs slidinėjimo varžybas per Vokiškus kalnelius ir finišas
buvo miesto parke. Kiekvienoje sodyboje būdavo slidės - slidinėjimas
buvo mėgstama pramoga. Kodėl dabar iš Kazlų Rūdos buities išnyko slidės?
Klausimas labai susijęs ir su dviračio problema mūsuose.
Minantys mažyliai kelyje atrodė lyg
kokie rimti dviratininkai - lenktynininkai. Kai riedėdavau Lenkijos ar
Čekijos keliais, visur užėjus į kavinę per televizorių galėdavai stebėti
garsiausias pasaulyje tradicines Tur de Franc daugiadienes lenktynes
Prancūzijos keliais. Tai neišpasakyto grožio transliacija, kai
televizijos kamera seka paskui dviratininkus, televizijos žiūrovas
matydamas prabėgančius vaizdus pasijunta lyg būtų pats toje dviratininkų
kolonoje. Šio transliacijos grožis kaip tik ir skatina gyventojus
domėtis dviračiu sportu. Gal ne vienas užsimano tapti tokiu, kaip
garsenybė iš JAV Lance Amstrongas, daug metų tapdavęs nugalėtoju
nuostabiuose Prancūzijos keliuose. Po ilgesnės pertraukos dabar šis
38 metų veteranas jau ne lyderis - pirmauja
dabar ispanas Alberto Contador. Liepos 28-tąją
dieną Paryžiaus Jelisejaus laukuose finišuos šios daugiadienės. Kas iš
Kazlų Rūdos tą nuostabų reginį pamatys? O iš kur mūsų mažyliams
gauti fantazijas apie dviračių sporto grožį, kai per vietinę
žiniasklaidą (televiziją) tokių reginių nerodo!?
Paklauskime, kodėl Kazlų Rūdoje nėra televizijos kanalo "Eurosport"?
Negi Kazlų Rūdos didžioji Lietuvos giria dar nepriklauso Europai? Kodėl
pačio įdomiausio kanalo nerodo vietinė kabelinė?
"Lenktynių" etapą į
Plutiškes teko nutraukti, kai priartėjome Viva Baltika magistralės. Kaip
tik ant kelio gulėjo negyvas kurmis, perspėdamas vaikučius, kad kelyje
reik būt atsargiam. Perkirsti šią magistralę buvo ypatingai ne lengva.
Automobilių srautai iš abiejų pusių beveik be pertraukos ir pertraukėlė
labai apgaulinga, kai toli matomas automobilis neįprastu dideliu greičiu
labai greitai artėja - gali nespėti perkirsti magistralės. Ypač vaikai
dar neturi atriedančio transporto pojūčio greičio - jiems atrodo, kad
transportas stovi. Šį eismo psichologijos dėsnį aiškindavo savo
paskaitose a.a. mano tėvas, kuris dabar guli Kazlų Rūdos kapinėse. Apie
eismo saugumą, tai plati tema, bet josios negalima ignoruoti, galvojant,
kaip plėsti pomėgį dviračiams.
Kai pradėjome artėti
Plutiškių, stebino prasidedantis paviršiaus banguotumas. Tai Skriaudžių
geomorfologinio draustinio pakraštys. Atminus į šventę, įspūdžių per
akis. Koncertas kaimo gatvėlėje - mažiesiems keliautojams tai neregėtas
įspūdis. Dviratininkų grupę pasitiko Seimo narys Mantas Varaška.
Neatsitiktinai jis į L.R. Seimą yra išsikėlęs nuo "Jaunosios Sūduvos".
Štai sveikinimo žodžiai skirti Lietuvos 1000-mečiui.
Sunku susivokti, kokiame mes svarbiame laikotarpyje gyvename. Kaimo
šventės šiluma liks dideliu įspūdžiu atmynusiems su dviračiu mažyliams.
Atrakcijos, varžybos - nepakartojamas įspūdis. Jau ne kartą dalyvavusiai
varžybose dešimtmetei Livetai nebuvo jokio jaudulio užsiregistruoti į
sunkumo kilnojimo varžybas. Svarsteliai buvo ne sunkūs ir kiloti reikėjo
maksimaliu greičiu, kad kuo daugiau atlikti judesių per
3 min. - tai jėgos ištvermės savybė, kuri yra
svarbesnė nei maksimali jėga. Nepakartojamu Livetai įspūdžiu liks kaimo
bendruomenės ovacijos, kai ją iškvietė apdovanoti; įteikė trečios vietos
grąžų diplomėlį. Pasikalbėjome ir su seniūnu Arūnu ARLAUSKU - parodėme
nuostabaus miestelio topografinį žemėlapį. Seniūnui, kaip kadaise
sportavusiam orientavimosi ir turizmo sporte, pateikėme mintį, kad
Plutiškių miestelis gali būti įdomus šalies orientacininkams, pravedant
čia orientavimosi sprinto varžybas. Tokios pat įvyko neseniai Antanavo
šventės metu. Simboliška, kad tik dabar Taivanio saloje pasibaigė
Pasaulio žaidynės, kurios vyksta kas ketverius metus kaip ir olimpiados.
Iš Lietuvos pastarąsias tris vykusias Žaidynes geriausią rezultatą buvo
pasiekusi prieš 8 metus Japonijoje Giedrė
Voverienė, kuri buvo iškovojusi labai aukštą individualiąją ketvirtą
vietą ir su mūsų šalies estafetės komandoje buvo pelniusi sidabro
medalį. Neatsitiktinai ji buvo Antanavo varžybų dalyvė, o Antanavo
seniūno taurės nugalėtoju tapęs Ramūnas ŠIMANSKAS buvo prieš
4 metus Vokietijoje vykusių Žaidynių Lietuvos
rinktinės atstovas. Tokių žymių sportininkų galime savivaldybėje ir
daugiau sulaukti, jei padėsime organizuoti respublikinius renginius. Juk
Kazlų Rūdos girios vilioja labai rekreacinių sporto šakų mėgėjus. Šalia
Kazlų Rūdos miesto nusimato rugpjūčio 22-23
dienomis respublikinės EKO maratono varžybos. Dalyviai įtint ilguose
nuotoliuose rungtyniaus baidarėmis dviračiais ir bėgte, turės
orientuotis ir įveikinėti gamtines kliūtis, naudojantis turizmo
technikos elementais. Būtų labai malonu, kad atsirastų mėgėjų komanda ir
Kazlų Rūdos, kuri nors simboliškai įveiktų nors vieną etapą dviračiais,
baidarėmis ar bėgte. Apie šį numatomą respublikinį renginį sekite
tolimesnius pranešimus. Visą informaciją galima bus perskaityti
www.kazlusporto.puslapiai.lt. Šiame tinklalapyje pamatysite daug
nuotraukų ir iš šios Plutiškių bei Antanave vykusių švenčių.
Vytenis ALEKSANDRAITIS
Sporto centro treneris-sporto mokytojas
|
