mažosios fotomenininkės Livetos FOTOREPORTAŽAS. |
Tradicinės "Žalgiriados" (žiemos žaidynių) slidinėjimo varžybos Ignalinoje Lietuvos žiemos sporto centre 2010.01.30-31 d.d. Žemiau žiūrėkite žygį vasario 16-tosios garbei Marijampolėje link Meškučių piliakalnio |
|
Olimpietės Kazytė STROLIENĖ ( 1992 m. Albertville) ir 1988-aisiais kALGARYJE olimpinė čempionė Vida VENCIENĖ-Mogenytė su Kazlų Rūdos mokytoja, |
buvusia treniruočių drauge slidinėjimo ir biatlono trasose Vita Štarolyte-GUDYNIENE., kuri prieš 4 metus buvo absoliuti šių Žalgiris slidinėjimo varžybų nugalėtoja tarp veteranių. |
Nuo pat vaikystės buvusi ignaliniete Viktorija JURKUTĖ ir Edita orientavimosi ir slidinėjimo trasose kaudavosi tarpusavyje visada. |
Viktorija visad buvo su gerais slidinėjimo įgūdžiais - juos įgavo savo gimtojojeIgnalinoje. |
Trenerė Lidija iš Zarasų. |
Danutė Vaičiuluienė |
Vilma NARKAUSKIENĖ |
Jūratė RAGAIŠIENĖ iš Jonavos |
Vitalija KUBILIENĖ iš Elektrėnų |
Marijonas TUTKUS iš Anykščių |
vyr. teisėjas Henrikas RUDAKAS |
Simonas NARVYDAS iš Elektrėnų |
Orientacininkė-šalies rinktinės narė Vilma RUDZENSKAITĖ visad tapdavo nugalėtoja tarp veteranių |
Atspindys |
Marijan PAVILOVSKIJ iš Vilniaus |
Timofei KAZANČENKO iš Visagino |
Bronius VITKŪNAS iš Anykščių |
|
Algimantas GAIŽAUSKAS, buvęs UAB "Achema" profsąjungos pirmininkas, Jonavos raj. Tarybos narys inicijavęs Jonavoje dviračių takus kuriuose galima ridinėti ir su riedslidėmis. |
Vytautas MATULAITIS iš Panevėžio |
BUVĘ BENDRAMOKSLIAI -tai Bronius CICĖNAS ir šio puslapio autorius |
Direktoriaus būstinė |
Šį kart Kazlų Rūdai atstovauju |
Mikola KAZAČENKO iš Visagino |
Vincas BAŠKYS |
Stefan MILCEVIČ iš Vilniaus ir po 30 sek. išslys Kazlų Rūdos atstovas |
A |
|
Mykolos iš Visagino |
VALČIŲ NUOMA |
Trasoje pavyko pasivyti ir aplenkti tik vieną vilnietį |
Pagaliau ir finišas |
|
ORO, ORO ... |
Po 28 sek. finišavo ir pirmiau startavęs aplenktasis. |
Visaginiečio pasveikinimas. |
Po varžybų į trasą iščiuožė ir mažoji fotografė-savo trenerio trenerė. |
Buvę auklėtiniai-diplomuoti sporto specialistai pagaliau pirmą kartą startavo už savo gimtąjį miestą Jonavą. |
Užkopus |
Nuo grožio apstulbo |
Į aukščiausią tašką |
Dar vis aukštyn ir aukštyn |
Nuo kalno atsiveria visas Ąžušilės aukštumų vakaro grožis |
Bronza Romai RAMANAUSKIENEI |
Julija STAŠELIENĖ iki 1967 m. treniravo geriausius Jonavos slidininkus Alvydą SKOMINĄ, Antaną BIELINĮ ir Viktorą SIZOVĄ |
Nors 1933 m. gimusi, bet lenkia gerokai jaunesnes. |
Vytautas Vytautui |
Bronius - Lietuvos žiemos centro direktorius nugalėtoju būna visad, nes jis yra vienas stipriausių pasaulyje tarp dirbančiųjų savo amžiaus slidininkų. |
Vyriausi prizininkai |
Nugalėtojas Marius BUTRIMAVIČIUS iš Trakų |
Mariui Rindzevičiui bronza |
Kazytė STROLIENĖ galėtų ne trenerė dabar Vankuveryje būti, bet turinti net 50 m. amžiaus yra pajėgi startuoti net olimpiadoje - jis buvo greičiausia šiose varžybose - slydo greičiau nei jaunosios kandidatės į Lietuvos rinktinę. |
Jonavietės ir kazlųrūdietė |
Žalgirio mūšiui 600 metų ir Nepriklausomybės 20-mečiui. |
Iš Jonavos TARP ELITININKIŲ Iirmą kart prizininkė. |
RŪPESČIAI LIKS ir toliau |
LAZDOS |
NENDRĖS |
Vasario 16-tajai pažymėti Žiemos žaidynės Ignalinoje ir "Snaigės" žygis Marijampolėje |
. |
|
. |
|
. Ruošiama vėliavą pakelt |
Pasididinkite, kas norite labiau įžiūrėti |
. Vėliavą buvo patikėta pakelti daugkartiniam Lietuvos čempionui |
. |
Keliausime ten |
Pokalbis apie vasario 16-tąją ir jos reikšmę. |
. |
MEŠKUČIŲ piliakalnis buvo įrengtas aukštumos iškyšulyje Šešupės kairiajame krante, santakoje išnykusio bevardžio upeliu.. Didžiąją piliakalnio dalį dar iš pietų nuplovė Šešupė., tad pirminė piliakalnio išvaizda ir dydis nežinomi.. Sprendžiant pagal išlikusį šiaurinį šlaitą, aikštelė buvo apie 20 m. ilgio, orientuota beveik vakarų - rytų kryptimi. Jos vakariniame pakraštyje buvo supiltas mažiausiai 1 m aukščio, 3 m pločio pylimas, kurio išorinis galas į 4 m. pločio, 1m gylio griovį. Rytiniame aikštelės pakraštyje, atrodo,m jokio pylimo nebuvo, tik apie 10 m pločio , iki 3 m gylio griovys, skyręs piliakalnį nuo papilio. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 12 m aukščio. Į šiaurę nuo piliakalnių kasinėtoje teritorijoje, archeologai aptiko didžiulę papilės gyvenvietę, kurią pirminėmis žiniomis priskiria I tūkstant. po Kristaus I-ajai pusei. Čia rastas židinys, stulpavietės akmenys, mėlino stiklo karoliukas, molinis verstukas, daug keramikos ir kt. Prie pastatėlio liekanų mokslininkai atrado tekėjusio į šešupę mažo upeliuko pėdsakus. Ekspedicijos vadovas dr. doc. A. Merkevičius. Tyrinėjimuose plotuose archeologai aptiko ir XVI-XVII a gražios žiestos keramikos. Dar ketinama tyrinėjimo darbus plėsti į vakarų pusę.. (Šią informaciją parengė Marijampolės moksleivių kūrybos centras 2010-02-13) |
Kleboniškyje OSS-2010 |