Visoms trims Baltijos "sesėms" - šis tradicinis čempionatas tapo ne tik jėgų
išbandymo poligonu, bet ir savo šalių įvairaus amžiaus orientacininkų vienijimo
priemone. Moderniškasis "Filarelaretų" turizmo centro dviaukštis Neoplanas
pravažiavęs skersai Lietuvos, surinko pakeliui pajėgiausias jaunųjų
orientacininkų pajėgas. Stambiausia kryžkelė Kryžkalnyje savo atžalas palydėję
vedantieji šalies treneriai trumpam sustojo pokalbiui su rinktinės treneriais ir
ir naujuoju nacionalinės rinktinės treneriu Edgaru. Aš asmeniškai į Baltijos
čempionatą Latvijon vykstu po ilgokos pertraukos - dar tada, kai Edgaro treneris
Povilas buvo vyriausiu rinktinės treneriu. Iki šios dienos išliko įsimintini jo
žavingi ir aistringi pasakojimai apie SPORTO FILOSOFIJĄ. Labai malonu, kad po
ilgos pertraukos, mums, treneriams vėl atsirado mūsų veiklos šviesėjanti
perspektyva skirtingai nei Povilas, Edgaras ramia, net tylia, bet įtaigia kalba
dėsto naujausios sporto DVASINGUMO idėjas. Prasitarė jis apie rašomą knygą.
Pritrenkė mane asmeniškai tai, kad Edgaro bendramintis yra ir treneris Antanas
gan gerai žinantis apie japonų mokslininko Emoto Masara unikalų atradimą,
kuris darys perversmą dvasingumo pajutime ir jo pažinime.
Nuo aukšto autobuso gerai ir toli
matosi besikeičiantys peizažai, įvairi žemės paviršiaus morfologija aktuali mūsų
sportui. Yra kas pamąstyti, kaupiantis prieš rytdienos startą. Modulinei
treniruotei laiko nedaug liko. Autobuso laiko ribotuvai reikalavo daryti
ilgalaikę pertrauką. Todėl tik 45 min. liko
susipažinimui su vietove. Tai Ivandene ir jos nuostabus senoviškas vandens
malūnas - peizažai labai nuostabūs. dar nuostabesnis miškas: išvartos po
išvartų. Jei vieną apibėgi, tai tuoj kita padaro mirtiną sieną. dar vieną
stengiesi apeiti, o apėjus vėl siena. Apėjus labirintus, pasirodo, kad jei
tiesiai įveikinėtum per išvartas, jų pakelyje būtų mažiau. Treneris Antanas,
kaip visad juokauja, sako kad reiks naktį kažką sugalvoti,
"tikriausiai eisime mišką valyti". taip pakelia dvasią - IŠEITIS VIENA, IŠVARTAS
ĮVEIKINĖTI TIESIAI, JOKIŲ APIBĖGINĖJIMŲ.
Dabar visi ilsisi-grožisi miestu. apie jo
grožį, apie varžybų vietovę ir ką pasakys organizatoriai, skaitykite bei
žiūrėkite kiek vėliau
Delegacijos sėkmei daug įtakos turi josios
išvakarės nusiteikimas. Iš vakaro po darbo atvyko daug ir suaugusiųjų. Labai
gaila, kad organizatoriai neturėjo kada pabendrauti su vadovais. Matyt, daug
jiems rūpesčių. Todėl mūsų treneriams reikėjo improvizuoti - APIBENDRINTI
MODULINĘ TRENIRUOTĘ. Treneris Antanas šią treniruotę apibūdino, kaip kopimą į
bažnyčios didelį kalną. Kaip sakant, didelis vargas einant arčiau Dievo, bet po
to didelis malonumas po pamaldų leistis nuo to kalno. Tokių religinių sentencijų
Antanui netrūksta. Mat modulinės treniruotės gabaliukas buvo lyg ir prasčiausio
miško. Jei bus lengvesnis miškas, teks labiau telktis kūrybiškumui - tai
užakcentavo suaugusiųjų treneris Edgaras. O patiems jauniausiems-mažiausiems
Antanas pasiūlė nebijoti tolėliau pabėgti keliais, bus taip garantuotai. Net iki
dvigubo atstumo siūlė keliais naudotis. Tačiau Edgaras suabejojo, kad kelių daug
šiame žemėlapyje nebus. Bet Antanas linkęs manyti, kad vaikams turėtų būti
keliukai. Suaugusiųjų trenerio nuomonė, kad geriau laikytis kiek galima tiesiau,
drąsiau. Ypač siūlo naudotis gero miško lopinėliais ir juostomis. Pasiūlė būt
atsargiems nežymėtuose žvejų ir žvėrių takeliuose, kad perspėjo stebėti jų
kryptį ir būt atsargiems, juose nenuklysti. Jauniesiems užakcentuota kovingumo
svarba, patarta nenusileisti, jei ir nesiseks - kovoti iki galo. ypač gerai
psichologiškai nusiteikti įveikinėjant sunkiai labai blogą mišką. Jei kris
nuotaika, patarta galvoti, kad nelengva bus ir varžovams. Svarbiausia, negalvoti
apie rezultatą. galvoti tik apie orientavimasis, jo džiaugsmą. O rezultatu
džiaugtis siūloma tik finišavus.
Treneris Edgaras pasiūlė naudotis mums lietuviams
neįprastomis išvartomis. Jo žodžiais, mes prie jų neįpratę ir bėgdami jų
nematome. Bet matyti jas labai naudinga, bus aišku, kur tiksliai esi. Ypač tai
gerai, kad miškas labai riboto matomumo. Tai PAGALBINIAI ORIENTYRAI, kuriais
verta į juos kreipti dėmesio. Pabaigoje Antanas palinkėjo trasoje SUŽVĖRĖTI.
Pasitarimas baigėsi nacionalinės aprangos dalybomis.
Visi nuėjo miegoti, o aš patraukiau į
miestą. Senos gatvelės mena viduramžių miesto dvelksmą. Bet apie jo romantiką
kitą kartą. jau labai vėlus laikas, o mūsiškiai vis dar atvažiuoja.
Senas užrašas |
Senas žibintas |
Džiaugiuosi, kad gyvenu Lietuvoje.
s Su tokiu užrašu autobuse, išvykstančiu į
startą paleistas atvirukas su tautinemis spalvomis susukta juostele. Tai
pagrindinis šiuolaikinės SUBJEKTYVIZACIJOS princpo reikalavimas
džiaugtis. Tik džiaugsmas pagal šiuolaikinius mokslo nustatymus neša
siekiui sėkmes, tik džiaugiantis ir gėrintis gyvenimu gauni iš aplinkos teigiamą
energiją. Taip yra įsitikinęs nac.rinktinės treneris Edgaras.
Vykstant į varžybas autobusas pro paskutinė Kuldygos stambią
gyvenvietę Priedainę, pasuko į starto vietą. Gražus
pavadinimas!
-Viskas mūsų
rankose- išlipantiems iš autobuso pabrėžė treneris Antanas. - Todėl nusiplaukite
rankas upelyje.
Tai nuostabus upelis Vanka, pro kurio Ivandės seną malūną
kelias į startą. Šis upelis įteka į Užavą.
Tuoj po pasitarimo LOSF viceprezidentas darius informuoja paskutines gautas žinias. Perdavė organizatorių atsiprašymą, kad punktuose numeriai 68 ir 98 turės apačioje taškus. Be to ant žemėlapių šalia KP numerių nebus jų skaičių. Starte nebus izoliacijos.
Žiūroviniame KP galima bus pasidėti savo gėrimus - į jį gali eiti tik treneriai.
Savotiškai vyko atidarymas. Prie Baltijos šalių vėliavų atsistojo Latvijos orientacininkų prezidentas Janis Lazdans, vyriausias varžybų teisėjas Oskars Zarnis ir komentatorius Aivars Mazzarinš, kurie tik geros radiofikacijos dėka be jokios pompastikos atidarė trijų Baltijos šalių čempionatą. Šis čempionatas neeilinis. Pirmą kartą jame dalyvauja svečiai iš Sankt Peterburgo ir Baltarusijos. Šios delegacijos kol kas dalyvauja be konkurencijos. Bet kai man teko pakalbėti su šių delegacijų vadovais, gerai Lietuvoje žinomu ir dažnu svečiu iš Baltarusijos Vitalij-u Savanovič-iu, Sankt Peterburgo šefu Konstantin-u Volkov-u, jo pavaduotoju, žymiu Rusijos OS-o vaikų organizacijos veikėju Vadim-u Urnacev-u, šios delegacijos prašosi kituose čempionatuose oficialiai startuoti kaip Baltijos šalys ir Baltijos šalių kaimynės. Ponas Konstantinas man pasakė, kad jau sankt peterburgiečiams atsibodo jų šalies neaukšto lygio varžybos, jie mieliau dalyvauja pas kaimynus suomius ir vardan aukštesnio sportinio lygio žiūri į Baltijos regioną.
Baltcemp-ą paskelbė Latvijos orientacininkųprezidentas (kairėje),vyr. teisėjas ir komentatorius |
Sanktpetgerburgieciai |
|
Vilius-sprinto čempionas! |
Pagaliau šiame čempionate mūsų delegacijai džiaugsmas! Nepakartojamas finišo momentas. Čempionato organizatoriai pasirūpino, kad paskutiniame KP stovėtų 3 prizmės su atsižymėjimo stotelėmis. Ir, štai, prie jų pasirodė lyg 3 sesės - Latvijos, Estijos ir Lietuvos merginų paskutiniojo etapo dalyvės. Sunku pasakyti, katra anksčiau atsižymėjo. Garsiausios aistruolių ovacijos pavirto į baisiausią minios klyksmą. Net nematant, kas darosi raitytoje finišo juostoje, iš ovacijų griausmo galima buvo nuspėti, kad nepaprastas įvykis rutuliuojasi. Štai besikaunančiosios įveikia posūkį ir paskutinioji tiesioji atkarpa! Čia jau tapo aišku, kad mūsų šalies atstovė Aušrinė dėka geresnio fizinio parengimo ir neblogai išugdytos greičio ištvermės savybės - keliais metrais įgavo pranašumą ir užtikrintai laimėjo. Už lietuvaitės nugaros finišavusios latviukė ir estukė susmego perkirtusios juosta. Jos atidavė visas jėgas - atsikelti joms neleido ir apmaudas. O Aušrinė jau atsidūrė besveikinančiųjų gerbėjų glėbyje. Tokio nuostabaus džiaugsmo ne taip dažnai tenka patirti. |