|
|
Vilniuje-lėktuvo-katastrofos-aplinkybių-matavimų-analizė
per svarbiausių nutikimų aviacijoje
istorinę prizmę
kraštotyrininko ir keliautojo iš Jonavos,
1966-1968 m. m. sovietinėje armijoje dirbusio
fotografu ypatingiems ir kosminiams skrydžiams,
bei fotografavusio iš radaro žūstantį kosmonautą Vladimirą Komarovą,
o taip pat radaru fiksavusį pirmojo kosmonauto Jurijaus Gagarino
žudiką
bandomąjį naikintuvą Su-15 -tąjį (pagal
kosmonauto Aleksejaus Leonovo versiją);
ir todėl internetu tyrinėjusio įvairias katastrofas
Vytenio ALEKSANDRAIČIO
pastebėjimai skirti naujai paskirtam LR Transporto
ministrui Eugenijui Sabučiui
bei pirmajam LR Krašto apsaugos ministrui Audriui Butkevičiui
P R O L O G A S
Atlikinėju tyrimus,
nes kariuomenėje buvau atsakingu už radarų-aukštimačių priežiūrą bei jų
opertatoriumi-aukštimatininku, o po kariuomenės Jonavoje teko
susipažinti su garsiu disidentu-keliautoju ir rašytoju-tyrinėtoju
Gediminu Ilgūnu, kurio Jonavoje įkurtas apie 1966-1967
m. m. Turistų klubas KGB bei LKP Jonavos RK tuoj pat
tapo uždraustu. Todėl tą Klubą 1969 m. pabaigoje
man teko atkurti (tai padėjo man dabar Šviesuolio vardu nominuotas
Algimantas Jucevičius), ir po to kelionėse, treniruotėse gamtoje bei
ekspedicijose teko domėtis Kraštotyra bei Orientavimosi sportu, jam
sudarinėti sportinius žemėlapius. O žlungant Blogio imperijai - Sovietų
Sąjungai, sportinių žemėlapių sudarymui teko pradėti naudotis ne tik
kosminėmis palydovinėmis nuotraukomis, kurios tapo prieinamos visiems
norintiems, bet Sovietų Sąjungos žlugimas; buvusiomis sovietinėmis
respublikomis, papildė ir Tarptautinę orientavimosi sporto
federaciją, nes jos nare būti draudė KGB Maskvoje būstinė Lubianka.
Todėl man 1972 m. teko būti Čekoslovakijoje ir
Slovakijos Staryje spalavy miestelyje stebėti tų metų
Pasaulio orientavimosi čempionatą, kuriame Sovietų Sąjunga niekada
nedalyvavo iki jos subyrėjimo.
Pažymėtina, jog tada tuo pačiu metu, atkūrinėjant man KGB uždraustą
Jonavos turistų klubą, teko domėtis per Kraštotyros draugiją, kodėl
Jonavos ir Ukmergės sovietinių karių kapinėse tiek daug yra palaidota
karių, kurių didžioji dauguma žuvo sąmoningai,
„tam, kad vokiečiams pasibaigtų kulkosvaidžiuose šoviniai ...“ -
tuos žodžius
1970 m. pavasarį man pasakė tų beprasmiškų žudynių liudininkas, gyvenęs
Domininkavos vienkiemyje (jo vietoje vėliau buvo pastatyta
Jonavos statybos tresto poilsiavietė-vila priešais Jurkonių km). Todėl
aš pradėjau dėl to beprasmiško Šventosios upės šturmo aiškintis su
buvusiu frontininku; LKP Jonavos RK II-uoju partijos sekretoriumi ...
Žabinu, kuris man išaiškino
„ЗАГРЯД ОТРЯД“-ų
paslaptį, padėjusių vokiečiams žudyti savus karius, kurie mažiausiai
norėjo beprasmiškai žūti.
Todėl neatsitiktinai man ir minėtam A. Jucevičiui, organizuojant
1970 m.
Kauno miesto turistų sąskrydį; prie garsiosios Matelių rėvos, -
prie to vienkiemio buvo KGB suimtas Gediminas Ilgūnas (jis vėliau tapo
Nepriklausomybės signataru ir socdemų politikos puoselėtoju), ir jam
tada, kaip "liaudies priešui" buvo uždrausta bendrauti su Turizmą
puoselėjančių jaunimu, nors tada atkūrinėjant tą KGB uždraustą klubą,
man slapta teko suorganizuoti, kad G. Ilgūnas pademonstruotų savo
garsiosios ekspedicijos; Lietuvos tremtinio bei garsiausio Sibiro
tyrinėtojo Jono Čerskio keliais kinofilmą, tada rodytą per
televiziją ir kinožurnaluose, kuris Jonavoje buvo uždraustu rodyti. ...
Šį intarpą pagal Holizmo (VISUMINĮ) principą įterpiau todėl, kad su
tomis beprasmiškų sovietinių karių žudynėmis yra susietas
ir Pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos sūnėnas Juozas
Krikštaponis, kuris tų beprasmiškų sovietinių karių žudynių metu -
1944 m. liepos 20 d. prie Lėno kapinių miške rengė Pirmąjį Partizanų
sąskrydį ir pagal jo sesers Veronikos atsiminimus, jos brolis į mišką
ėmė tik tuos, kuriems grėsė beprasmiškai žūti sovietinėje armijoje.
Apie pastarąjį dabar taip pat tyrimo studiją atlieku, nes jis kartu su
žydų tautybės atstovais iš Makabi klubo kartu daug metų
sportavo-rungtyniavo čempionatuose bei tarptautinėse varžybose ir buvo
garsiu disko metiku bei rutulio stūmiku - daugkartiniu Lietuvos
čempionu. Jis pastarosios rungtyje 6-iais centimetrais 1936 m. Lietuvos
čempionate apstūmė garsaus dvarininko-agronomo sūnų Vladimirą Komarą,
kuris buvo garsiu ir kitų rungčių lengvaatlečiu, o minėtais
1972-ais metais, man būnant Čekoslovakijoje ir jos viešbučiuose stebint
Miuncheno olimpinių varžybų transliacijas, kaip ne keista, olimpiniu
čempionu tapo minėto J. Krikštaponio varžovo sūnus taip pat rutulio
stūmimo rungtyje ir taip pat savo tėvo Vlado ... vardą gavęs.
Kaip tik su šiuo olimpiniu čempionu toje Miuncheno olimpiadoje
susidraugavo geriausiai nuo Sovietų Sąjungos pasirodęs Rimantas
Plungė, kurio treneriu buvo kaip tik Juozo Krikštaponio vardo
rinktinėje žuvę ir jai vadovavusiųjų sūnėnas Algimantas Baltušnikas,
kuris J. Krikštaponiu pavyzdžiu (gimęs ir augęs netoli J. Krikštaponio
bei A. Smetonos gimtinės Užulėnio) tapo taip pat garsiu disko metiku -
du (2)
kartus Sovietų Sąjungos rekordininku, bet dėl to, kad buvo garsių
Partiaznų sūnėnu, todėl jam buvo uždrausta atstovauti Sovietų Sąjungą
olimpinėse varžybose, ir tai dar net dabar apie tai slepiama Sporto
enciklopedijoje, kai Rusijos Vikipedija kaip tik labai apgailėstauja,
kad žymiam sportininkui nebuvo leidžiama atstovauti sovietų. (P.
S.: kaip tik, tas A. Baltušnikas, būdamas
1963-1965 m. m. Kauno politechnikume kūno kultūros mano dėstytoju, mane
ir sudomino domėtis lengvąja atletika. Tuo ir baigiu čia prologą)
ŽEMĖS RELJEFO POBŪDŽIO ĮTAKA TRANSPORTO SAUGUMUI
Ypatingai atkreipiu dėmesį, kad Orientavimosi sporto pagrindą sudaro
reljefo aukščių skirtumų subtilybės, kurios, manau, turi didelę
įtaką ir aviacijos saugumui.
Taigi, įvykus pirmajai ir pačiai laimingiausiai š. m. Vilniuje aviacijos
katastrofai, nerimą kelia tai, kad tokia didelė katastrofa, pagal
žiniasklaidos pranešimus, kol kas manoma
„tik dėl piloto klaidos“. O tai, pagal Orientavimosi sporto
psichologijos dėsnius taip pat būtina nustatynėti priežastis, NES
ORIENTAVIMOSI KLAIDOS VISADA TURI PRIEŽASTIS. Net garsiausi pasaulyje
orientacininkai varžybose atlieka kai kuriuos suklydimus ir laimi tas,
kas jų mažiau atlieka. O
„nurašynėti“ klaidas žuvusiems pilotams, buvo didelė mada
sovietmetyje.
Panašiai buvo padaryta ir
2010-04-10 Smolenske laike Lenkijos prezidento Lecho
Kačinskio lėktuvo Tu-154 katastrofos,
kuris buvo akivaizdžiai susprogdintas ore ir tai labai akivaizdžiai
matosi iš kosminių nuotraukų, padarytų tą pačią katastrofos dieną,
ir kitą dieną, kas matosi labai aiškiai:
1
pav.:
šias nuotraukas ir dar dabar per GOOGLĘ galima pamatyti,
skirtingomis dienomis fotografuotomis,
į tą vietą galima nueiti per GOOGLĘ žemėlapį, bet ten nuėję,
pamatysite tik užaugusį mišką ir žuvimo vietos paminklo atžymą,
o taip pat pamatysite melagingą - dabar visą pasaulį
apgaudinėjantį dėl, neva,
„Smolensko beržo“, kuris iš tikrųjų privalo būti ten pažymėtu
kitoje gatvės pusėje pagal skrydį į tą žuvimo vietą. To
lėktuvo žuvimo vieta yra pagal koordinates 54°49'26.57" Š
32°03'00.95" E ir tada, kad šį dabar matomą katastrofos vaizdus
pamatyti, reikia kompiuterine programa Google-Žemė (Google-Earrh)
skiltyje
, bet |
Prašyčiau nenustebti dėl šokinėjančios detalės -
uodegos kylio pernešimo, tam, kada suklastoti KATASTROFOS„tyrimą“.
Pirmiausiai, LĖKTUVAS NĖRA KRIŠTOLINĖ VAZA, kad subyrėtų į
šipulius, lyg,
„į
kietą paviršių“atsitrenkusi.
Juolab, lėktuvas ne
„į
uolą atsitrenkė“,
o į pelkėtą žemę turėjo įsirėžti ir privalėjo iškapstyti pailgą
kraterį, kuris turėjo tuoj pat vandehiu užsipildyti, o visi
keleiviai likti gyvi, tik su išgąsčiu geru. Tačiau, jokios nuo
fiuzeležo nėra žymės minkštoje-pelkėtoje žemėje. O tai ir įrodo,
kad LĖKTUVAS ORE SUBYRĖJO TIK DĖKA SPROGIMO.
Kadangi lėktuvas pametė sparną irgi pirmojo sprogimo metu (jam
paneigti Rusijos sudaryta IKAO komisija sugalvojo
„pasaką“-anekdotą, apie, neva,
„į
beržą atsitrenkimą“).
todėl lėktuvas be sparno dar labiau nukrypo nuo nusileidimo tako
ir apsivertė ratais aukštyn
, dėl ko vairavimo kyliu ir užkabino žemę, ir su
juo išrėžė griovelį, matomą nuotraukose. |
Tačiau to kylio užkabinimo metu įvyko sprogimas (archeologai
atrado žemėje temperatūros paveiktas nuo sprogimo šukes) ir todėl tas
kylis sprogimo jėgos nurautas tapo atmestu atgal. Todėl AKIVAIZDU, JOG
KYLIS PRIVALĖJO SKRIETI Į PRIEKĮ DĖKA
INERCIJOS. O čia fizikos (mechanikos) inercijos dėsnio priešingybė
gavosi, nes
gavosi sprogimo jėgos atmetimas
atgal. Todėl Rusijos
spec. tarnybos tą kylį kitą dieną ir pernešė, kad
nebūtų sprogimo jėgos įrodymo ir padėjo tą kylį prie žemės
užkabinimo vietos, nors jei, neva,
„nebūtų sprogimo“, tai tas kylis, pagal elementariausius fizikos
dėsnius: pagal skrydžio inerciją; privalėtų būti numestu į priekį.
Todėl katastrofos vietoje pagal koordinates
54°49'26.57" Š 32°03'00.95" E galima ir net dabar per Googlės
palydovinių nuotraukų istoriją, aprašytą
1 pav, galima studijuoti katastrofos vaizdus,
geriausiai suvokiamus vaizdu iš kosmoso.
Net, ir, jei, atmetus sprogimo atvejį, tai vis tiek rusai labai
akcentavo dėmesį ė Smolensko aerodromo prieigos reljefo
įmantrumą, kaip, klaidinantį pilotus aspektą, ypač, mažo ir
visiško nematomumo (didelio rūko) sąlygomis,
kurį matome
3 pav
su nebaigtu piešti reljefu, nes gerų kariškų žemėlapių prie pat
Smolensko internete surasti nepavyko.
Taigi, Lenkijos lėktuvui iš vakarų atskridus prie Smolensko,
reikėjo miestą apskristi ir prtadėti l;ei9dimą`si nuo rytų, kur
matome gana gilias griovas kertančias, nes skrendama išilgai
labai plataus Dniepro upės šlaito, kuris yra išraižytas gana
giliomis į Dnieprą įtekančių intakų griovomis.
Taigi, Smolensko taip vadinamas ^Šiaurinis aerodromas yra
3 pav
kairėje ir pats nusileidimo aerodromo taką maršrutas pagal
raudoną liniją yra sužymėtas
rudais skaičiukais, atitinkančiais lygį virš jūros lygio, pagal
Googlės-Žemė žemėlapio piovimą, pakeltą virš to žemėlapio.
|
3 pav.:
žemėlapis Smolensko aerodromo prieigos (nusileidimo) reljefo
tyrimo |
Taigi, tame
3 pav.pavaizduotame
pjūvyje matosi prie Smolensko prieigose jau gilesnė
ir platesnė griova, o paskutinioji mažiau gili mažesnio
intakiuko, krentančio į Dniepra statesniu (didesnio kritimo)
nuolydžiu. Visą to šlaito analizę atlikau, pateikdamas to
reljefo ir detalesnes charakteristikas tokias: |
...
pav.:|
detalesnis per 4-ių
kilometrų ilgio reljefo pjūvis nuo Piskarichos upelio, nuo kurio
reljefas banguodamas, is kyla iki aerodromo nusileidimo tako,
kuris, kaip ne keista, pradeda lėkštai leistis, kaip ir
Vilniaus
Kirtimų aerodrome. |
... pav. |
4 pav.:
čia mano sukurtas MONTAŽAS vaizdumui su triptiku iš 3-jų
paskutiniojo Radijo švyturio nuotraukomis bei įmontuotu
Tu-154 lėktuvu prie medžio, kurio viršūnę nukirto
nukentė, o po to, palietus radijo antenas, kurios
sukibirkščiavo ir tada, kaip tik lėktuvas pametė sparną. |
Tai, būtent,
rūko metu lėktuvas buvo, greičiausiai, užvestas per
žemai, ir todėl priešais paskutinįjį Radijo švyturį
kerta beržo viršūnėlę taip, kaip pavaizduota
4 pav.
mano sukurtame, vaizdumo dėlei, montaže-triptike iš
3-jų
nuotraukų. Toliau lėktuvas užkabina šio Radijo švyturio
antenas ar ieną anteną (nepamenu skaitytą Švyturio
liudininko pasakojimą), kad kaip tik ir net
sukibirkščiavo kabinimo metu. |
|
Todėl prieš
pat aerodromą paskutinioji griova yra su labai stačiu šlaitu ir dar su
kalvele, ant kurios ir yra paskutinis Radijo švyturys:
:
Taigi, galimai ir sureagavo
sprogdiklis, sparnui nukirsti, per žemai praskridusį šį Švyturį?
Pagal lenkų tyrėjus, sprogdiklis juostinis buvo įmontuotas
sparno kuro bake, kurį atrado ir kitame Prezidento tarnybos
lėktuve, kai tie abu lėktuvai praėjo Samaros (buvusio Kuibyševo,
kur netoli aš tarnavau) tų lėktuvų gamyklos remonto bazėje.
Nežinau, galiu teikti ir dėl kibirkščiavimo po kokių kelių
dešimčių metrų sprogimą sparne įvykusį? Bet, ar ta hipotezė
pasiteisintų, kai galingas sprogimas įvyko dar antrasis ir
galutinis, sudraskęs lėktuvą ir jo keleivius į smulkiausius
gabaliukus?|
Buvo liudijimas, kai vienas matė, jog sparnas skrido sukdamasis,
ir, atsitrenkęs į beržą, toliau bildėdamas tarp medžių, nukrito
toli jau lauke. Keista, kad tas liudininkas lėktuvo nematė, nes
buvo rūkas.
|
... pav.:
... pav.:
pažeida 7 ir visas kelias 322
m ilgio nuo medžio viršūnėlės nukirtimo prie radijo švyturio, matomo
šios nuotraukos kairės viršuje
... pav.:
... pav.:
... pav.:
... pav.:
Išmatavus nusileidimo tako prieigų reljefo
skerspjūvį (iš maps.lt), galima daryti prielaidą, kad dėl katastrofos
didžiausi
„kaltininkai“ yra nukentėję gyventojai, nes jie GYVENA ANT
NUSILEIDIMO TAKO PRIEIGOS AUKŠČIAUSIOJE VIETOJE, į kurią privalo
trenktis visi besileidžiantys lėktuvai, kurie padaro nežymią aukščių
matavimų klaidelę. Taip, kad, jeigu dviaukščio namo nebūtų buvę,
avarijos nebūtų buvę, nes po namo reljefas leidžiasi, kas matosi iš jo
skerspjūvio:1
1-2 pav.:
šių dviejų nuotraukų diptike viršutinė palydovinės nuotraukos pora su
pjūviu, o žemutinėje reljefinio vaizdo pora su pjūviu. Galima
šį triptiką pasididinti
Po nuotraukomis skerspjūvis
atliktas išilgai nusileidimo tako viduriu, kurio ilgis
2,52 km ir po to pjaunama toliau pagal tą tiesę.
Taigi, matome, kad lėktuvams leidžiantis į taką, nuo tos aukščiausios
kalvos, kuri yra
214,7 m virš jūros lygio, ant kurio dar nukentėjusiųjų namas stovi
(adr.: Žirnių
5)RELJEFAS IKI NUSILEIDIMO
TAKO IRGI LEIDŽIASI KARTU SU LĖKTUVAIS, ir jau nutūpus, vis tiek takas
nežymiai leidžiasi,
dėl ko lėktuvui pasunkintos stabdymo sąlygos ir tik tako pabaigoje
nežymus aukštėjimas.
Tai, kaip matome, IR KVAILAM TURI BŪTI AIŠKU, KAD TOKIOJE AUKŠČIAUSIOJE VIETOJE
NAMAS STOVĖTI NEGALĖJO, nes su ratais virš stogo
skrydis yra labai pavojingas. Todėl nieko keisto, kad ant nusileidimo
tako trajektorijos daugiau čia gyvenamųjų namų nėra - visi kiek į šoną
per šimtą-du šimtus metrų.
TAIP, KAD JEIGU SAVIVALDYBĖ SIEKS TĄ NAMĄ ATSTATYTI, TAI JI SIEKS, KAD
IR TOLIAU AVARIJOS VYKTŲ DĖL TO NAMO, kuris anksčiau buvo vienaaukštis,
ir todėl už jo nekliūdavo su ratais ar sparnais to namo stogo. O kai
pasistatė antrą aukštą, tai ir įvyko katastrofa.
Tiesa, diptiko apatiniame pjūvyje matosi dar vienas gūbrelis,
kurio, greičiausiai, jo jau nėra, nes jis statybų metu gali būti
nukastas ir maps.lt dažnai reljefą rodo dar buvusį ankstesnį. Taip, kad
viršutinis to diptiko pjūvis yra už to namo jau švelnesnis ir todėl
tikimybė lėktuvui su ratais užkabinti yra mažesnė. Bet, kadangi reljefas
leidžiasi po to namo, todėl lakūnai virš to namo privalo kiek galima
žemiau nusileisti, nes kitaip, gali nesuspėti nusileisti iki nusileidimo
tako pradžios, kuris yra 197, 7 m aukštyje virš jūros lygio ir nuo to
namo iki tako pradžios yra tik km 1,35 km su 17,7 m skirtumu, arba šiame
nusileidimo ruože net su 13,11 m/km perkričiu, kaip tikroje slenkstėtoje
kalnų upėje. Palyginimui nusileidimo take žemiausias taškas yra 178,7 m
lygyje ties 1,9 kilometru tame take, kas sudaro irgi ne mažą 10 m/km
nuolydį. Ar lakūnams„smagu?“
tokiame nusileidimo take nusileidinėti - reik klausti specialistų.
Tačiau VISAS PAVOJUS DĖL MINĖTO GŪBRIO su namu ant jo, nes to gūbrio
prieigose Sparno gatvės pabaigoje, kur kerta glisados (lėktuvo
nusileidimo) trajektorija, aukštis virš jūros lygio yra 192,3 m virš
jūros lygi ir galima
„pasigrožėti“, koks status tos gatvės pabaigoje pakilimas iki
kalno viršūnės su nukentėjusiu namu:
2 pav.:
Sparno gatvės pabaigoje staigaus pakilimo vaizdas.
Tai žemesnis lygis, nei nusileidimo tako pradžioje, kuris pašoka iki
215,2m
virš jūros lygio su 22,9
m šuoliu
tik 150 m atkarpėle. Taigi šis šuolis yra labai
pavojingas, nes lakūnai gali jo neįvertinti su aukščio matavimo
prietaisais, jei dar nėra sukurtų prietaisų, matuojančių į skrydžio
priekį?
Žinomi iš mokyklos fizikos kurso prietaisai yra slėginiai, kurių
parodymai priklauso nuo slėgio, kurie tikro nuo žemės atstumo nerodo.
Tikrą nuo žemės paviršiaus aukštį parodo radarinis aukštimatis, kurio
parodymai priklauso nuo signalo
iki žemės ir nuo jos atsimušimo-grįžimo laiko. Bet skrendant dideliu
greičiu tokie staigūs pakilimai, mano supratimu, turėtų būti klastingi žemai skrendantiems
lėktuvams, nes juos įvertinti neįmanoma.
Toks pats aerodromas su klaidinančiomis griovomis yra Smolensko karinis
aerodromas, kuriame 2010-04-10
leidosi Lenkijos
prezidento Lecho KAČINSKIO lėktuvas, greičiausiai, dirbtinio rūko
metu, kuriuo atsisakė leistis labai gerai žinantis aerodromą to
aerodromo karo lakūnas, nes žinojo tų griovų ir staigių reljefo
perkričius, dėl ko, nematant reljefo yra pavojus suklysti.
... pav.:
prisiminus
Smolenske 2010-04-10 Lenkijos
prezidento delegacijos žūtį, tai iš kairės žuvęs delegacijos kaip ir
vadovas ghenerolas Blasikas, o per bvidurų Smolensko aerodromo lakūnas
Olegas Frolovas šalia savo lėktuvo, desantininkų mėtymui, kuris, nors ir
kuo puikiausiai žinojo visas aerodromo nusileidimo sąlygas, tačiau rūko
sąlygomis atsisakė nusileidinėti dėl galimo suklydimo, pasirenkant
aukštį. Dešinėje lenkų pilotas Artūras Voštyl, kuris skraidino
žurnalistus ir sugebėjo nusileisti dar tik prasidėjusio rūko sąlygomis.
Kiek pamenu, antras pilotas (pavardės nepamenu) kažką aerodrome pamatė
tai, kas jam nepriklausė, todėl po kiek laiko savo rūsyje be jokios
priežasties "savižudybę" atliko, kuri neištirta ir gaubia paslaptį.
Galima šį
triptiką pasididinti.
O, čia Vilniuje buvo dar naktis, ir šviesos gatvėse, lyg, ir gal
neturėtų rodyti reljefo pobūdžio? (Čia spėlioju, nes lakūnu nebuvau -
tik su naikintuvų lakūnais prie radaro per jų skraidymus esu
aukštimatininku dirbęs.)
Detaliau nagrinėjant Vilniaus katastrofos situaciją, nusileidimo
trajektorijoje prie Markučių Vilnelėje yra
100,2 m, o Neris 88,6 m
virš jūros lygio žemumose, kur lėktuvui leidžiantis per Vilniaus
miestą, kaip niekur sutinkami net virš 200 m
aukščių skirtumai. NEŽINAU, ar lėktuvų bortiniai radarai sugeba į
priekį matyti būsimą reljefo pjūvį ir aukščių pokyčius nustatinėti
bei iš anksto apie juos perspėti pilotus? Pagal logiką gal turėjo
jau lyg atsirasti? Bet prieš 60 metų kariuomenėje
apie tokius negirdėjau, nes tada buvo tik bortinių radarų kūrimosi
laikmetis.
m
|
|
|