Lietuvos Žydų bendruomenės pirmininkei-advokatei Fainai Kukliansky, Ukmergės rajono Žydų bendruomenės pirmininkui Artūrui Taicui, Ukmergės savivaldybės merui Dariui Varnui, Kauno Žydų bendruomenės pirmininkui Gercui Žakui, Žydų bendruomenės "Vilnius - Lietuvos Jeruzalė" pirmininkui Algirdui Malcui, Kauno Žydų religinės bendruomenės pirmininkui Maušai Bairakui, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkui Gennady Kofman, Šiaulių krašto žydų bendruomenės pirmininkui Naum Gleizer,  Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkui Feliksui Puzemskiui, Lietuvos sporto klubo „Makabi“ prezidentui Semionui Finkelšteinui,  Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui, Žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo skyriaus vedėjai Danutei Selčinskajai,  IX-to forto muziejaus direktoriui Mariui Pečiuliui, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Generalinei direktorei Dainai Kamarauskienei, Ukmergės Veprių muziejui, Ukmergės Užugirio muziejui, Pasipriešinimo (Rezistencijos) dalyvių teisių komisijos pirmininkui, Sociologijos mokslų daktarui Raimundui Kaminskui, Seimo nariui Emanueliui Zingeriui, Seimo nariui-istorikui Valdui Rakučiui

 

buvusio Sąjūdžio tarybos nario Jonavoje ir 
sporto pedagogo,
dabar keliautojo-kraštotyrininko, 
jau 2,5 metų tyrinėjančio
Juozo Krikštaponio biografiją,
Vytenio Aleksandraičio

 

Klausimas dėl iškraipytos Juozo Krikštaponio biografijos mokslinių konferencijų pratesimo?

 


Laba diena, G e r b i a m i e j i  Lietuvos Žydų bendruomenės vadovai, ir Lietuvos istorijos gerbėjai!

 

        Kadangi artėja Pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos 150-mečio jubiliejus, o prieš tai bus  ir Pasipriešinimo prieš sovietinę okupaciją 80-mečio jubiliejus, todėl  skubiai informuoju Jus (tuo pačiu ir visas Lietuvos institucijas), kad, man 2,5 metų tyrus, ir jau ištyrus Didvyriškai žuvusiojo Antano Smetonos sūnėno Juozo Krikštaponio biografiją, Lietuvos dviejuose archyvuose aptikau labai daug dokumentų; prieštaraujančių jo buvimui Baltarusijoje,juolab, yra istoriniu dokumentu patvirtintas jo kalinimo Kauno kalėjime faktas, o pagal liudininkų atsiminimus buvo nubaustu už  išpuolį prieš nacizmą.

 

     Todėl šią informaciją skiriu artėjančiai Birželio 14-tosios Gedulo ir Vilties dienai, kai į Sibirą iškeliavo ir žydų tautybės Lietuvos piliečiai. Todėl leiskite pagerbtiUkmergės rajono Žydų bendruomenės pirmininko Artūro TAICO senelį Altarą Meerį Taicą, 1941 m. birželio 14 d., NKGB suimą ir išvežtą į garsųjį Rešiotų lagerį (Krasnojarsko krašte.) Tame pačiame lageryje kalėjo ir garsi Lietuvos mokytoja-švietėja bei visuomenininkė, o taip pat Juozo Krikštaponio teta Julija Smetonaitė(Lietuvos prezidento Antano Smetonos sesuo), kuri galėjo net viename vagone būti vežama su Altaru Meeriu Taicu? Reikėtų pabandyti visų iš Ukmergės išvežtųjų sąrašą sudaryti? Todėl ši Vilties diena galėtų išsipildyti iki minėtų jubiliejinių sukakčių.

 

     O J. Krikštaponis prieš nacizmą savotišką protestą Ukmergės restorane atliko, numetęs nacį su kėde, ir todėl GESTAP-o buvo suimtas bei atsidūrė Kauno kalėjime. O jį išgelbėjo buvęs Krašto apsaugos ministras, jo giminaitis Stasys Raštikis, kuris labai nesėkmingai nuo Lietuvos laikinosios vyriausybės (toliau LLV) nesėkmingai bandė prašyti nutraukti žydų žudynes. Tačiau viskas baigėsi tuo, jog ir LLV tapo išvaikyta, o J. Krikštaponis iš šio giminaičio galėjo sužinoti ir dar klaikesnių nacių nusikaltimų, kaip jo, galimai, pažįstamų 42-iejų Alytaus šaulių-Birželio sukilėlių nacistinį sušaudymą.

 

     Taigi, jau visiškoje neviltyje, tas restorane įvykis ir galėjo įvykti greičiausiai, tik, Holokausto Ukmergėje vykdymo metu? Kitu laiku sunkiai įsivaizduojamas toks beprasmiškas poelgis, kaip Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklos pedagoginio darbuotojo ir Vytauto Didžiojo universiteto  Teisės fakulteto 3-čio kurso klausytojo.

        Tokį neapgalvotą prieš nacius poelgį, karininkas su nebaigtu teisiniu išsilavinimu, galėjo atlikti tik kažkokio streso apimtas, nes jis ir fiziologiškai pagal aukštą ūgį (1,90 m), ir pagal charakteristikas fiksuotų prisiminimų buvo labai ramaus būdo asmuo.

        Tuo labiau, jis buvo labai didelio sportinio meistriškumo lengvaatletis – disko metikas bei rutulio stūmikas, ne kartą tapęs Lietuvos čempionu ar prizininku, garsinęs Lietuvą net tarptautinėse varžybose ir tapęs vienu iš pirmųjų kvalifikuotu Fizinio lavinimo instruktorių. O jo varžovai ir bendramoksliai geriausioje Lietuvoje Humanistinės pedagogikos pakraipos Marijampolės Jono Rygiškių gimnazijoje, kaipStasys Šačkus bei Leonas Puskunigis, buvo Sporto Rūmų (dabar Sporto universiteto) kūrėjais, prie kurio kūrimo galėjo kažkiek ir J. Krikštaponis prisidėti?       

        Todėl akivaizdu, jog J. Krikštaponis net nuo gimnazijos suolo keliolika metų sportavo ir su Žydų bendruomenės „Makabi“ klubo atstovais, ką įrodo Lietuvos lengvosios atletikos 100-mečio prizininkų suvestinė, tarp kurių begalė daug žydų tautybės sporto meistrų buvo.  

       

     Deja, Lietuvos istorijos institutas (toliau Institutas) bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau Centras) nesuprantamai J. Krikštaponio pastaruosius du labai svarbius biografijos  ypatumus nuo Lietuvos gyventojų nuslėpė, nors Pasipriešinimo dalyvių (Rezistentų) teisių komisija (toliau Komisija) prašė „prokuratūrai pateikti papildytą istorinę-archyvinę pažymą su visais žinomais J. Krikštaponį (Krištaponį) charakterizuojančiais duomenimis

        Taigi, „pažyma“ nei buvo papildyta ir tie svarbiausieji J. Krikštaponį charakterizuojantys duomenys net iki dabar Lietuvos gyventojams nežinomi. Nežinomi, kad J. Krikštaponis buvo pasinešęs ne tik į TEISINGUMO mokslus, bet ir jo puoselėjimą, ugdant jaunuosius karininkus-aspirantus būti teisingais visiems, kas atsispindi jo ranka rašytoje Atestacijoje.  

        O toji Komisija, kurioje buvo ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja. 2014-12-17 nutarime Nr. 2PD – 8 (231); be kreipimosi į LR Generalinę prokuratūrą, priėmė sprendimą įpareigoti Centrui ištirti, „ ... kodėl suimti ir tardomi 2 (12)-ojo Pagalbinės policijos tarnybos apsaugos bataliono nariai neliudijo prieš J. Krikštaponį (Krištaponį) 1948–1949 m., o pirmieji parodymai nenuteisto asmens duoti tiktai 1961 m.“.

 

     Bet, deja, šis labai svarbus prašymas nebuvo įvykdytas, nes jau po 2-jų dienų; t. y., 2014-12-19 Centras į LR Gen. prokuratūrą kreipėsi su skundu Nr. 13R-300 „dėl Juozo Krikštaponio (Krištaponio) veiklos nacių okupacijos metais“, ir prie to skundo pridėtoje „pažymoje“ ir buvo nuslėptas pats pagrindinis skundžiamojo nacių okupacijos metu Kauno kalėjime kalinimo faktas, lyg, „kalinimas ne veikla“ būtų. Tą faktą Centras  ir dabar savo tinklalapyje nuo gyventojų slepia, kaiVikipedija ir internetinė Enciklopedija tai rodo, nurodydamos to fakto dokumentosignatūrą.         

        O tik per 2 dienas ištirti ir atsakyti į šios Komisijos užduotą klausimą nebuvo įmanoma, nes man, visai ne istorikui, reikėjo net apie 2-jų metų, archyvų dokumentus išnarstyti, kad surasti atsakymą į šį Komisijos dominamą klausymą:

        Taigi, atsakymas labai paprastas. Juk apie 1981-1982 m. m. KGB nustatė, jog  J. Krikštaponio 2-ajai kuopai nuo 1941 m. spalio mėnesio buvo paskirtas vadovautiNikodemas Reikalas, nustatytas JAV, kurį Centro ir Instituto istorikai KGB-istų, kaip specialistų-kriminalistų išvadą ignoravo, nors jie vykdė apklausas, ir kas tiesą ar ne tiesą sakė, jie puikiai tai išmanė. (Tą dokumentą ir kitus pamatyti galima mano žemiau pateiktoje nuorodoje.)

        Taigi, todėl istorikai ir „pasimovė“ tardymo protokoluose ant dviejų klystančių, bei kitų dviejų sąmoningai pakišinėjančių KGB tardytojams J. Krikštaponį, savo gyvybių gelbėjimo tikslu, kad dalį kaltės jam permesti, nes žinojo, kad jis žuvęs, ir ant jo galima versti viską.         

        Tačiau istorikai ne matė, – o aš atradau, jog 1962 m. Vilniaus teismo mirtiesnuosprendyje vienam iš J. Krikštaponio pakišinėtojų konstatavimą, kad jis būdamas 3-čiosios kuopos vadu, žudynėse vadovavo ir 2-ai kuopai, kurioje dažnai keisdavosi vadai, nes jos tikrojo šeimininko neturėjo, ir todėl žudynėms ši kuopa buvo išnaudojama vokiečių labiausiai. Tai matosi, paskaičius didžiąją dalį tardymo ir apklausų protokolų, kuriuos gausiai pateikiau nuorodose. 

     

     Na, o dėl 2-jų klydusiųjų paaiškinimas labai paprastas  - du 2-osios kuopos vadai: J. Krikštaponis ir N. Reikalas buvo aukšti ir liekni, ir, net iš veido kiek panašūs. Ir tai atskleidė didžiausias „J. Krikštaponio kaltintojas“ Marius Kačiulis, kuris 1948 m. tardyme savo kuopos vadą N. Reikalą rodė, o po  32-jų metų jau apklausoje jam „N. Reikalas pavirto į J. Krikštaponį“.

        Taigi, apie pastarąjį ir 1982 m. tarptautinėje apklausoje, M. Kačiulis pritauškęs, o atstovams iš JAV pasidomėjus jo atmintimi, ir Specialiųjų tyrimų departamento atstovui Nilui Šerui paklausius apie kitas vietoves, kur jam žudynėse teko būti, visai ne į klausimo temą, M. Kačiulis netikėtai pradėjo aiškinti, kad jo kuopos vadai buvo pakeisti, lygiai taip, kaip tai nustatė aukščiau paminėta KGB, ir kaip be galo daug liudininkų tai liudijo. Taigi, tarptautinei Apklausai M. Kačiulis davė suprasti, kad jo žodžiuose kaip ir turėtų būti „Ne Krištaponis, o Reikalas“.Greičiausiai, jis buvo susijaudinęs, ir galimai dėl laukimo-prisiminimo pauzės,stenogramos užrašinėtojas/-a neiginį „Ne“ su spausdinimo mašinėle užkėlė aukščiau.

 

     Galiu pridurti, kad N. Reikalas, būdamas profesionaliu ginklininku, 1985 m.nusišovė. 
        O viską, ką čia pateikiau, visi įrodymai su dokumentais pateikti plačiu aiškinimu ir jame dar kita nuoroda yra į dar platesnį dokumentais pateikimą, kur galima pradėti studijuoti mano informaciją, pateiktą visoms Valstybės institucijoms -http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/ypating-archyv/papildym/index-1-dal-paaisk.htm 

 

     Bet nenumaldomai artėja minėti jubiliejai ir liepos 20 d., kai bus pirmojo Pasipriešinimo data, kurią vykdė Juozas Krikštaponis, surengęs pirmąjį Partizanų sąskrydį. Tada dar net Ukmergė nebuvo sovietų užimta, ir kai sovietai Šventosios mūšyje sąmoningai naikino savo karius, beprasmiškai į mirtį siųsdami (esu liudininkas liudininko pasakojimo – vėliau apie tai pateiksiu – visas sovietinis siaubas aprašytas Veprių miestelio monografijoje), tai J. Krikštaponis ėmė į mišką tik tuos, kuriems grėsė žūti fronte.

        Tai sąsaja su dabartiniu Ukrainoje Rusijos vykdomu tokiu pačiu nusikalstamu karo vedimo būdu, kurį Hagos teismui reiktų papildyti tuo Šventosios upės mūšiu.

 

     Kad visų, tik dabar  parodytų  archyvuose saugomų dokumentų staigmeną suvokti, reiktų, geriausiai pratęsti žadėto mokslinių konferencijų ciklą, kuris buvo pradėtas  2021-12-03 Ukmergėje ir tą ciklą nutraukė Ukrainoje prasidėjęs karas, nes visų Patriotų pastangos nukrypo broliškai Tautai į pagalbą.  O tikroji jai pagalba bus su tikrais tyrimais, paskelbus visus dokumentus, prie kurių priėjimas yra labai atviras, kai dokumentai visi į mikrofilmus sudėti ir net skaitmenizuoti. Todėl nagrinėjimo kokybė ir našumas pakilo net keleriopai ir tokius tyrimus gali bet kas atlikinėti.       

        Todėl Tardymo ir Apklausų protokolų VISUMOS analizei norėtųsi matyti tikrus mokslinius tyrimus, su matematiniais-statistiniais patikimumo skaičiavimais, kuriuos studentai savo kursiniuose ir diplominiuose darbuose jau seniai atlieka. Kodėl aritmetiškai-statistiškai pagal –žinomiausias Exselyje esančias  formules negalima išskaičiuoti, ar J. Krikštaponis buvo, ar ne buvo ...?

        Tų sovietinių dokumentų Ypatingajame archyve analizei labai praverstų ir advokatės, turinčios prokurorės darbo patirtį  Fainos Kukliansky komentarai-patarimai. Ypač, per Fainos tėvelio kriminalisto-kriminologo ir socialinių mokslų habilituoto daktaro Samuelio Kuklianskio minties prizmę, manyčiau, būtų vertingi pastebėjimai. Juolab, Samuelio paskutinis mokslinis darbas apie Apklausą ikiteisminio tyrimo teoriją ir praktiką matome jau šiame tūkstantmetyje publikuotą.       

        O kaip tik šio mokslinio darbo patirties ir reikia,  kad atsiskleisti dar istorijai nežinomas tendencijas, prie sovietų slepiant Holokaustą ir per „liudininkus?“, „tarybinių žmonių“ žudymą versti, neva, į galimai išgalvotą „karo belaisvių – politinių vadovų“ žudymą, dar, net, neva, „spalio“ mėnesį, kai iš tikrųjų filtracijos žudynės vyko liepos mėnesį Drozdų kaime, tik, tik Minską užėmus. Ypač, per minėto M. Kačiulio skandalingų „liudijimų?“ kaitą, dar daug ką istorijai galima naujo atrasti.

       

     Tai, kokie būtų pasiūlymai dėl žadėtų mokslinių konferencijų ciklo tąsos?