Lietuvos Respublikos Seimo nariui Juliui Sabatauskui
Nuorašas (informacijai): LSDP pirmininkui, Jonavos rajono merui Mindaugui Sinkevičiui
Nuorašas: Jonavos sporto centro vadovybei ir sporto bendruomenei

 

Vytenio Aleksandraičio,
buvusio Sąjūdžio Jonavos tarybos nario,
sporto pedagogo – keliautojo
5-tus metus archyvuose tiriančio
 J. Krikštaponio biografijos ypatumus

 

SKUBUS KREIPIMASIS:
 Dėl LGGRTC tyrimų revizijos būtinybės iki birželio 15 d. ir Jonavos sporto garbės gynimo

 Laba diena, gerbiamas Seimo narį Juliau!

     Prieš kreipdamasis į Jus, pirmiausiai noriu prisistatyti, nes esu iš Jonavos, kurioje 1968 m. atsidūriau po kariuomenės. Kad sportuoti Gamtoje, teko iš karto atkūrinėti KGB uždraustą Turistų klubą. Tada ir susipažinau su jo įkūrėju-disidentu Gediminu Ilgūnu, kurį prikalbinau kad jis savo klubo atkūrimo metu parodytų savo ekspedicijos sukurto kinofilmo dvi dalis apie 1861 m. tremtinio ir Sibiro tyrinėtojo Jono Čerskio keliais.

                Po 20 metų Klubo puoselėjama kelioninė-sportinė veikla padėjo mėgėjus suburti prie Sąjūdžio veiklos, kurio lyderiu ir tapo Gediminas Ilgūnas. Tada, Sąjūdžio veiklai įsisiūbavus, pradėjo kurtis ir politinės partijos, kur tada man teko susipažinti ir su Jūsų tėveliu Vytautu, nes mes su juo buvo Demokratų partijos kuopelėje, kurioje buvo tik 3 nariai. Tada mes sudarėme koaliciją su Kridemais ir Socdemais, kur pastariesiems vadovavo į rajono Tarybą išrinktasis mano bendradarbis ir kolega Jurgis Bielinis-Bieliakas. Jis buvo ne tik pirmojo Lietuvos knygnešio Jurgio Bielinio anūku, bet ir pasaulio lietuvių-socdemų vado Kipro Bielinio sūnėnu.
   

              Šios mūsų koalicijos veikla buvo paminėta per monsinjoro Alfonso Svarinsko jubiliejaus konferenciją Seime, kai mes tada viešai parėmėme monsinjoro kandidatavimą į Seimo narius, kur, dar pareiškėme, kad neremiame jo varžovo – mūsų kolegos-Sąjūdžio tarybos buvusio nario Marijono Visakavičiaus. 

               Nors pastarajam, iš didelės pagarbos, kaip pažangiausiam komunistui, radikaliai prisidėjusiam prie visų Sąjūdžio idėjų puoselėjimo, bet mes vertinome monsinjorą Alfonsą labiau, nes jis buvo Mordovijos Javas lagerio politiniu kaliniu.                    .                        
             Deja, Marijonas buvo to lagerio prižiūrėtojų-sargybinių vienas iš vadų - vyr. seržantu, ir jis ten į TSKP įstojo.

              Tai žinojau, nes ir man netoli to lagerio teko aptarnauti radarus ir su galingiausiu radaru Lena man ten teko fotografuoti žūstantį kosmonautą Vladimirą Komarovą. Taip pat ir per kovinį budėjimą teko fiksuoti Jurijaus Gagarino žudiką-naikintuvą Su-15, kuris paaiškėjo tik 2013-06-11 pagal paskelbtą A. Leonovo versiją.

               Todėl man internetu teko daug atlikti analizių, kurios rodė, kad Pirmojo mūsų planetos kosmonauto „katastrofa“ turi daug jos inscenizacijos simptomų.

              

     Tačiau, Ukrainoje prasidėjus karui, tuos tyrimus teko nutraukti ir nuo tada pradėjau tyrinėti Juozo Krikštaponio problemą, nes ji šiuo metu Lietuvai yra svarbesnė.

 

      Grįžtant prie Jūsų tėvelio, taip jau gavosi, kad politikoje mums visiems teko būti iki Rugpjūčio pučo pabaigos, kuriam pralaimėjus, - daugiau Lietuvai realių pavojų nebelikus, visi mes metėmės prie įvairių darbų ir skirtingų kelių. 
              Taip, kad; tik iš Jūsų sūnėno Šarūno – Šveicarijos sporto instruktoriaus sužinojau, kad jo senelio jau apie 10 metų, kaip nėra.                                   .
              Liūdna, kad LAIKAS LEKIA AKIMIRKSNIU.

     Dėl tos nenumaldomos laiko tėkmės ir Juozo Krikštaponio biografiją pradėjau tyrinėti, nes pasinaudojus Vikipediją – ją įdėmiai paskaičius, pasidarė aišku, kad dvejos prieštaringos žinios – jų KOLIZIJA  viena su kita LOGIŠKAI nesiderino. 
               Todėl, man, kaip SPORTO TRENERIUI; teko „atsiraitoti rankoves“, kad apginti žymiausią Lietuvos sportininką-lengvaatletį-metiką, ką „istorikai“ ir tai nuslėpė nuo mūsų šalies gyventojų.

  


2 pav.: šias iš tarpukario laikraščių nuotraukas man prisiuntė Mgadano politinio kalinio sūnus ir žymaus Sibiro tyrinėtojo-tremtinio Jono Čerskio  palikuonis, kraštotyrininkas Robertas Čerskus

 

                Tuo labiau, kad 2029 m. Jonavoje vyks XIII-tosios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, per kurias yra proga ATSIPRAŠYTI Didvyrio UŽ JO ŠMEIŽIMĄ.  

 

 

               Dar svarbiau, J. Krikštaponis yra prisidėjęs prie šių žaidynių kaip ir iniciavimo, nes jis, kaip rutulio stūmimo nugalėtojas buvo patekęs į 1935 m. Pasaulio lietuvių kongresą, kuris buvo skirtas aptarti 1938 m. Pirmųjų pasaulio lietuvių žaidynių rengimą. Juolab, J. Krikštaponio suorganizuotos  Vyčio apygardos žuvę partizanai buvo niekinami Jonavos mieste.

               Todėl labai svarbu, bent, jų vadą kuo skubiausiai reikia nustoti niekinti ir pradėti jį gerbti ne tik kaip prieš sovietus Pasipriešinimo vieną pirmųjų organizatorių, bet ir kaip protestuotoją prieš nacizmą.                                 .
                Deja, ir šį faktą nesuprantamai  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro; toliau LGGRTC-o, arba Centro tinklalapis slepia nuo Lietuvos gyventojų. Taip pat (J., Krikštaponio nuo nacių nukentėjimas – jo kalinimas Kauno kalėjime) buvo nuslėptas ir nuo LR generalinės prokuratūros 2014-12-19 taip vadinamoje „pažymoje“ kurioje buvo daug faktų nuslėpta.
 

      Nežiūrint to, kad LGGRTC-as slėpė nuo teisininkų svarbiausiąjį J. Krikštaponio biografijos faktą – nuo nacių nukentėjimą, bet vis tiek LR Generalinė prokuratūra atmetė J. Krikštaponiui „kaltinimus“ raštu 2015-01-22 Nr. 17.2-829, kaip nesant  objektyvių duomenų. 

  

 

      Kaip tik, ties šiuo momentu norėčiau labiausiai iš Seimo narių Teisę išmanantį Julių Sabatauską paklausti ir pasikonsultuoti  kaip pas teisininką ir Teisės bei teisėtvarkos komiteto narį, norėčiau pasikonsultuoti ir dėl Mokslinės teisės principų taikymo šioje byloje. Kaip holistinę pedagogiką išmanantis tyrėjas, suprantu, kad tiesa negali būti skaidoma į patogias dalis – ji privalo būti vientisa. Tačiau LGGRTC tyrimo metodika, mano įsitikinimu, pamina pamatinius teisinės valstybės principus:

1.            Aritmetinė ir loginė tiesa: Kaip vertinti tai, kad A. Rukšėno tyrimas remiasi M. Kačiulio parodymais, nors iš archyvinių protokolų aritmetiškai aišku, kad jis įvykių vietoje (Rudenske) fiziškai negalėjo būti? Maža to, pats liudininkas stenogramoje prisipažino suklydęs dėl J. Krikštaponio tapatybės, tačiau tyrėjai šią „nepatogią“ stenogramą tiesiog ignoravo.

2.            Faktų nuslėpimas: Kaip teisiškai kvalifikuoti veiksmus institucijos, kuri nuo Prokuratūros ir visuomenės nuslėpė prieškario VSD medžiagą apie liudininko praeitį bei paties J. Krikštaponio kalinimą nacių kalėjime? Ar tai nėra šiurkštus objektyvumo principo pažeidimas?

3.           Teisinis nihilizmas: Jei Generalinė prokuratūra 2015-01-22 oficialiai atmetė kaltinimus dėl duomenų trūkumo, ar LGGRTC turi mokslinę-teisinę teisę platinti priešingas išvadas, klaidindama šalies vadovus ir tarptautinę bendruomenę?

                Gerbiamas Juliau, liko vos dvi dienos iki birželio 15-osios, kai bus sprendžiami naujų LGGRTC vadovų ir Tarybos klausimai. Klausiu Jūsų: ar galime patikėti valstybės istorinės atminties vairą žmonėms, kurie toleruoja tokį akivaizdų dokumentų ignoravimą ir loginį broką?

                Prašau Jūsų teisinio įvertinimo: ar ši, faktus iškraipanti „pažyma“, neturėtų būti pripažinta niekine, kol nebus atlikta nepriklausoma ir visapusė (holistinė) revizija? Tai kritiškai svarbu ne tik J. Krikštaponio garbei, bet ir Lietuvos įvaizdžiui artėjant 2029 m. Pasaulio lietuvių žaidynėms Jonavoje.

Su viltimi ir pagarba,
Vytenis Aleksandraitis