P R I E D A I

D  ė  m  e  s  i  o  ,
PIKETAVO PAGAL
„
n a c i s t i n į 
 R E I K A L A V I M Ą “:  PAŠALINTI  D i d v y r i u i PAMINKLĄ UŽ SLAPSTYMĄSI NUO VOKIEČIŲ
- slapstėsi po kalėjimo, kad nevažiuoti į Minską, nes J. Krikštaponis nenorėjo vokiečiams tarnauti. Tai patvirtina atsiminimai ir istorinis dokumentas.

Mat, tas slapstymasis nuo vokiečių paminėtas šių piketuotojų „pažymos“-TRANSPARANTO 10-to psl. pabaigoje, kuris patvirtintas neginčijamu istoriniu šaltiniu - NKVD generolo P. Kapralovo rašteliu, įrodančiu J. Krikštaponio kalinimą Kauno kalėjime. Pagal atsiminimus, nacių buvo kalinamas su komunistais vienoje kameroje už protestą prieš nacizmą Ukmergės restorane, greičiausiai Holokausto vykdymo metu?
Todėl kiekvienas mokinys, žinantis Holokausto kroniką
(tikslią Standartenführer-io Karl-o Jäger-io žudynių ataskaitą) pasakys, kad J. Krikštaponis turėjo būti kalinamas iki 1941 m. pabaigos.  

1 pav.: čia žaliai apvestą matome tos Pažymos (rašytinos iš didžiosios raidės, nes be kliedesių yra ir keli labai reikšmingi faktai paminėti)  10-to psl. pabaigą, kurį perskaityti galima žemiau esančią 2 pav skiltį, pačią svarbiausią.


2 pav
.: priešpaskutinis Pažymos 10 psl., su perėjimu į 11-tą psl. pradžią, kurios raudonai pabraukti teiginiai perbraukia visos Pažymos paistalus-fantazijas, nes J. Krikštaponis tų paistalų apie „J. Krikštaponį Baltarusijoje“laike kalėjo Kauno kalėjime. Jeigu jis būtų, neva, „vėliau “ kalėjęs; pagal istorikų kliedesius, nežinančius istorijos mokykliniu lygiu, tai tada jam nereikėtų slapstytis ir t. t., kas yra didžiausių nesąmonių krūva, apie kurią čia neverta ir minėti.

Taigi, PIKETUOTOJŲ PROBLEMA TA, KAD JIE NEPERSKAITĖ tos savo Pažymos iki galo. Šią baisiausią ydą neskaityti dokumentus iki galo turi visi iki vieno „veikėjai“, kurie „skaldo malkas“ su savo dokumentų skaitymo ignoravimu.

Todėl SIŪLOME NESEKTI ŠIŲ SAVO DOKUMENTO NEPERSKAČTANČIŲJŲ IKI GALO PIKETUOTOJŲ „pavyzdžiu“. Todėl siūlome įdėmiai viską skaityti ir, skaitant - dar ką nors atrasti.

 SĖKMĖS skaityme!
 

          Panevėžio rajono pakraštyje; šalia A. Smetonos ir J. Krikštaponio gimtojo Užulėnio; Šilų bibliotekininkė ir  kraštotyrininkė Audronė Astrauskaitė, užrašinėjusi žmonių atsiminimus, labai daug bendravo ir Su J. Krikštaponio seserimi Veronika, bei jos brolio Partizanais, vieno iš jų Audronė užrašė prisiminimą tokį:

„Papasakojo Bronius Juospaitis

                             Man teko dalyvauti kautynėse, kuriose žuvo Juozas Krištaponis. Mūsų būrio vadas Eitmanavičius – Rupūžėnas pasiuntė mus užmegzti ryšius su J. Krištaponiu. Žinojom, kad jis išrinktas Vyčio apygardos vadu, kad jungia partizanų būrius į apygardą. Nuėję į Ukmergės rajono miškus, trečią dieną sutikom Vaitelio būrio vyrus. Jie nuvedė mus į J. Krištaponio stovyklą. Nuėjom apie pirmą valandą nakties: mes trys ir du Vaitelio vyrai. J. Krištaponis pasakė: „Jūs pavargę, eikit pailsėti, rytą aptarsim reikalus.“ Auštant stovykla buvo užpulta. J. Krištaponio būryje buvo apie penkiasdešimt vyrų. Mūšis vyko 5-6 val. Kareiviai, gal pritrūkę šovinių, puolė su durtuvais, o partizanai buvo gerai ginkluoti, pylė automatiniais ginklais. Mes prasiveržėm iš apsupimo, man liko tik vienuolika šovinių. Pabėgom, užėjom pas D. Vaitelį. Vienas partizanas sakė matęs, kaip vadas J. Krištaponis, parkritęs ant kelių, viena ranka užsikabinęs už eglutės dar šaudė iš pistoleto. Sužinojom, kad vadas žuvo. D. Vaitelis davė mums šovinių, ir mes grįžom į Rodų pušyną prie Krekenavos.

                             J. Krištaponis buvo tikras patriotas, geras organizatorius.“


 

3  pav.:Restauruotas Juozo Krikštaponio portretas - restauravimo autorius fotodailininkas Juozas Valiušaitis. Galima pasididinti ir iš labai RAIŠKAUS PORTRETO pastudijuoti net akių struktūrą

KAD Juozas KRIKŠTAPONIS „Baltarusijoje“ BŪTI NEGALĖJO - ĮRODYMAI YRA ŠIE:

.... 4 pav.: tai Juozo Krikštaponio jaunesnės sesers Veronikos Krikštaponytės-Juodienės (buvo ir vyresnė sesuo Elena, kuri tada pas tėvus jau negyveno) kraštotyrininko Romo Kauniečio įrašyta
5 pav.karo gydytojas-J. Krikštaponio draugas


6 pav
.: Kazio Mikalausko namas (dvarelis) buvusioje Liepų alėjoje - dabar A. Smetonos gatvė

7 pav.: K. Mikalauskas su J. Krikštaponiu dezertyravo iš R. armijos ir todėl gydytojas Kazys po karo buvo pamaskvėje kalinamas.

 
 

        Iš sesers Veronikos pasakojimo chronologijos akivaizdu, kad brolis Juozas Krikštaponis, kaip žymiausias Lietuvoje disko metikas nacį su kėde numetė Ukmergės RESTORANE  VOKIEČIŲ OKUPACIJOS PRADŽIOJE, nes sesuo paminėjo civilinę aprangą. Vadinasi, tai įvyko, kai Juozas buvo karinėje tarnyboje ir brolio civilinė apranga sesei buvo retenybė. (Jei tai būtų, neva, „po demobilizacijos“, kaip istorikai paisto, tai tada sesuo nebūtų minėjusi aprangos, nes civiliai ir taip civiliškai vaikšto apsireng)

Kita vokiečių okupacijos pradžios aplinkybė yra tai, kad J. Krikštaponis buvo laikomas vienoje kameroje su komunistais:

Tai ištrauka iš garsiosios Karlo Jägerio ataskaitos
 apie žydų sunaikinimą iki 1941 m. gruodžio pradžios:

8 pav.: ištrauka iš Standartenführer-io Karl-o Jäger-io ataskaitos iki 1941 m. gruodžio mėnesio iš kurios aišku, kad iki to laiko komunistus kalėjimuose laikė iki 1-3 mėnesių ir iki  6-ių mėnesių ilgiausiai. Taip, kad iš šios ataskaitos aišku, jog Juozas Krikštaponis vienoje kameroje su komunistais galėjo kalėti tik iki 1941 m. pabaigos ir jokioje Baltarusijoje būti negalėjo.  
 

Žemiau 9 pav.: ) į magnetofono juostą kraštotyrininko Romo Kauniečio įrašytas pasakojimo fragmentas, kuris dar neredaguotai nurašytas nuo magnetofono juostos:


10pav
. Svarbiausia, jog J. Krikštaponis iš kalėjimo grįžo į tėviškę ir NAMUOSE VISĄ VOKIEČIŲ OKUPACIJOS LAIKOTARPĮ SLAPSTĖSI. Pagal istorinę logiką reikėjo slapstytis tam, kad negrįžti į batalioną, nes vokiečiams tarnauti nenorėjo - tai fiksuota ir prisiminimais. Tai įrodo Veronikos tolimesnis pasakojimas, kai Juozas miške bemedžiodamas sutiko sovietinius diversantus:

2023-08-11 radio klausytojams įteigė Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių rėžimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vadovas  Ronaldas Račinskas: J. Krikštaponiui nenuimtas  paminklas neva, „džiaugsmas Maskvai“.
        
Tik, niekas negali suprasti, dėl ko „Maskva  džiaugtis“ turi, dėl esančio Ukmergėje paminklo mūsų Pasipriešinimo prieš Maskvą organizatoriui, kai Lėno mūšyje žuvo ir „maskvėnų“ nemažai?


11 pav.:
 tai  pasakyta buvo nuo 7:00 įrašo dalies, kurį atsidaryti galima ČIA , arba 11- tos pastabos nuorodoje, kuriame AŠ YouTubė-je SAVO KOMENTARĄ PARAŠIAU - jis vienintelis ir yra. Galima raiškesnę nuotrauką atsidaryti.

Be to, Maskvos Lubiankoje FSB, tikrai, žino, kad „J. Krikštaponis Baltarusijoje“ nebuvo, nes tai  1981-1982 m. m. buvo  pati KGB nustačiusi, jog J. Krikštaponį kuopos vado pareigose pakeitė Nikodemas REIKALAS, sūnus Simono  , kurį aptiko gyvenantį JAV  iš 1941-10-06  išvykai A. Impulevičiaus į Minską  įsakymo Nr. 42, aišku, koreguojant nesąmoningiausią tą „įsakymą“, tikrinant pagal liudininkų parodymus ir KGB-istams, kaip kriminalistikos specialistams, matant, kas melavo, o kas ne:


a2iau pav.: KGB-istų sudarytas (galima ir VISĄ pirmąjį psl. atsidaryti šio dokumento) J. Krikštaponio 2-osios kuopos Sąrašo viršutinė pagrindinė dalis, nurodant, kokiu dokumentu (įsakymu Nr. 42 sudarytas tas Sąrašas, ir nurodyta archyvo adresas, kuris šiuo metu yra Lietuvos centriniame valstybiniame (LCVA) archyve. Matome, nurodyta J. Krikštaponio kuopos pareigybė VIENASKAITOS  formoje ir IŠVYKOJE į Minską RODOMAS KAIP KUOPOS VADAS Nikodemas REIKALAS, sūnus Simono ... Ne tas tėvavardis Juozui Krikštaponiui pripaišytas todėl, kad KGB-istai nežinojo, jog po vestuvių  J. Krikštaponis pakeitė savo pavardę (viena raide sutrumpino)

         Tik kokią „teisę“ istorikas A. Rukšėnas turėjo, kvestionuoti KGB-istų, kai specialistų kompetenciją ir nusispjauti į jų išvadą?

Taigi, pasirodo, istorikui A. Rukšėnui didžiausiu „autoritetu“ tapo komunistinis nusikaltėlis, du sykius už komunistinę pogrindinę veiką kalinto ir prie,š A. Smetonos rėžimą kovojusio, Martyno Kačiulio „parodymai“, kuris 1948 m. tardymuose savo kuopos vadą rodė N. Reikalą, o po 32-jų metų  1980 m.- 1982 apklausose šiam „liudininkui“ N. Reikalas pavirsta į „Krikštaponį“. Tai, būtent, pagal jo „parodymą“ Ukmergėje LGGRTTC-as reikalauja pašalinti J. Krikštaponiui atminimą.  


13 pav.: už komunistinę veiką kalinamojo ...

        Tačiau tą susipainiojimą pripažino vienas iš tų 2-jų  pats didžiausias „J. Krikštaponio kaltintojas“ Marius Kačiulis, kuris Tarptautinėje  1982-08-16  Vilniuje vykusioje apklausoje į JAV atstovo iš Specialiųjų tyrimų departamento Nilo Šero klausimą, visai ne į temą pradėjo teigti, jog jo kuopos vadai buvo pakeisti ir davė Apklausai suprasti, jog jo tik ką prieš pertrauką duotame„liudijime“  kaip iš tikrųjų turėtų būti. Po galimai prisiminimų pauzės, įžiūrimos stenogramoje, jis ištarė:

     „Ne Krištaponis, o Reikalas“.


14 pav.: tai didžiausio J. Krikštaponio „kaltintojo“ Mariaus Kačiulio (protokole MK. žymimu), kaip ir visų „apie Krištaponį fantazijų“ perbraukimas, matomas šioje STENOGRAMOJE: apklausos, vykusios  Vilniuje 1982 m. rugpjūčio  16 dieną, kuri prasidėjo 11 val.  32 min. ir šis M. Kačiulio  atsakymas buvo apklausai gerai įpusėjus, kai JAV Spec. tyrimų departamento atstovui Nilui Šerui  paklausius apie miestus, kuriose vyko žudynės, tai, čia, kažkaip  M. Kačiulis nelabai raiškiai pradėjo atsakinėti visai ne į temą, ir ką matome, tą ir matome - galimai patvirtino, kad Krištaponis buvo N. Reikalu pakeistas jau, gal, išvykos į Minską metu.  M. Kačiulo ATSAKYMO APLINKOS PSICHOLOGIJAI SUVOKTI, galima visą šios stenogramos puslapį pamatyti. Tikiuosi kitoje - II-oje informacijos dalyje pateikti kai kurias stenogramas, su skandalingais sovietinių prokurorų demaskavimais.  

    Pagrindiniu šiuos TIESOS pagrindu ir yra tas mano atrastasis dokumentas, apie kurį privalau pranešti visiems ir  istorikams, gal visų šių privalomų dokumentų nemačiusiems, jog J. Krikštaponio bendražygių, išlikusių gyvų (žinomo kalbininko dr. A. Smetonos tėvo Mariaus, J. Krikštaponio sesers Veronikos Krikštaponytės bei kitų) baudžiamojoje byloje atradau NKVD ir vėliau KGB 1955 m. patvirtintą paminėjimą apie J. Krikštaponį, kaip po dezertyravimo iš Raudonosios armijos GYVENUSĮ NAMUOSE, o po to įstojusį į Vietinę rinktinę; NKVD-istų pavadintą „Plechavičiaus nacionalistinę armiją.“. . Tas dokumentas atrodo taip:

15 pav.:, kaip matome, NKVD; persekiojusi ir suėmusi J. Krikštaponio sesę Veroniką su išlikusiais gyvais kovotojais,  toje byloje apie jokią „Baltarusiją“ nėra net jokio užsiminimo. Jeigu jis būtų ten, tai jojo visas kaimas tai būtų žinojęs ir tada NKVD labai lengvai būtų sužinojusi  iš savo agentūros - vietinių komunistėlių. Tuo labiau, kad šis raštas rašytas 1955 m. lapkričio 19 d. Vilniuje ir jos autorius yra Pabaltijo karinės apygardos Karinio prokuroro padėjėjas - justicijos majoras Mamulin-as, kuris peržiūrėjo archyvinę-tiriamąją bylą Nr. 30422/3 skirtą Smetonai, Kuliavui ir kitiems (tuo pačiu ir Veronikai Krikštaponytei), kur rašo jis, ką atrado, konstatuodamas, jog nubaudimas yra griežtas ir neatitinka nusižengimui, bet ... Taigi, jeigu J. Krikštaponį būtų aptikę Baltarusijoje, tikrai, būtų atsiliepta ir tolimesnei eigai V. Krikštaponytės byloje, nes jau iki to laiko NKVD tada labai tyrinėjo ir baudė visus 2/12 bataliono  surastus karius, o taip pat ir visą   2-ąją kuopą, kurios pirmuoju vadu ir buvo J. Krikšaponis tik kol batalionas buvo Kaune - tai liudija tos kuopos kariai. Todėl tos kuopos vado seseriai Veronikai būtų atsiliepę, nes NKVD, o vėliau KGB sistema buvo akyla, ir nuslėpti nuo jos tokių Baltarusijoje atliktų nusikaltimų nebuvo įmanoma. Todėl LGGRTC -ui persistengti virš okupacinių struktūrų kompetencijų nėra jokio nei teisinio ir nei mokslinio pagrindo, ignoruojant visus archyvinius parodymus, prieštaraujančius sveikam protui. 

v.:


16
pav
.: minėtas NKVD generolo Piotro Kapralovo raštas, kurį prieš 3,5 metį pirmą kartą Lietuvoje paskelbiau tą dokumentą

 

 kraštotyrininkų užrašytus prisiminimus ir kiti autoriai skelbė, jog J. Krikštaponis buvo - IR IŠ KALĖJIMO IŠTRAUKTAS DRAUGŲ bei generolo S. RAŠTIKIO ĮTAKOS DĖKA grįžo į tėviškę Pabarninio vienkiemį; šalia Lėno-Užulėnio ir Užugirio ir PAS TĖVUS SLAPSTĖSI NUO VOKIEČIŲ VISĄ VOKIEČIŲ OKUPACIJOS LAIKOTARPĮ - taip sesuo buvo pasakiusi.  
          O čia net vaikų darželio amžiaus vaikas paklaustų - „tai ko nuo vokiečių slapstytis, jei  vokiečiai iš kalėjimo išleido?“

        Aišku, kiekvienas pagalvos, kad, neva, neteisėtai  iš kalėjimo draugai „pro langą ištraukė“. Tačiau:

 


.17pav
.: matome, kad „iš po sargybos išleistas“.
Tai ko slapstytis nuo vokiečių, jei vokiečiai išleido?

Tačiau 9 pav. NKVD dokumente (generolo Piotro Kapralovo raštelyje) parašyta aiškiai, kad IŠLAISVINTAS IŠ PO SARGYBOS (pažodinis vertimas rus: „освобожден из под стражи“) kaip tik tame raštelyje dėmesio akcentas į tą J. KRIKŠTAPONIO IŠLAISVINIMĄ, greičiausiai, norint apkaltinti kažką už  „banditų gaujos“ išlaisvinimą? Ir, tai, greičiausiai, gal, norėta generolą S. Raštikį apkaltinti ir į Maskvą iš Sąjungininkų išplėšti? (Tai  hipotezė, nes, neva, „operatyvinio“ pranešimo data šokiruojanti, net 3 mėnesiai ir 21 diena, kai hitlerinės Vokietijos nebeliko.)


18
 pav.:
taigi, dar kartą būtina pažvelgti į NKVD generolo Kapralovo rusiškai „записка“ vadinamą: NKVD generolo Kapralovo raštelio išsiuntimo data rugpjūčio 29 d., praėjus net 7,5 mėnesiui po J. Krikštaponio sunaikinimo. 

 

O toks pats operatyvinis pranešimas buvo pateiktas kitą dieną Lavrentijui Berijai ant stalo; iš kart, po J. Krikštaponio sunaikinimo - 1945 m. sausio 13 d. ir čia pat peradresuotas Merkulovui. Be to, analogišku turiniu ataskaita apie J. Krikštaponio sunaikinimą buvo pateikta generolui Leonovui, kuris buvo atsakingas už kovą „su banditizmu“ visai vakarinei Sovietų Sąjungos daliai.


19 pav
.:Lavrentijui Berijaiišsiųsta iš karto, kitą dieną išsiųsta ataskaita apie J. Krikštaponio būrio sunaikinimą. Galimaatsiversti visą psl.   O taip pat, galima atsiversti   ir dideliam viršininkui kovai su banditizmu visoje Vakarinėje Sovietų Sąjungos dalyje Leontjevui, kuris turėjo tik pradinį išsilavinimą, kai Lietuvoje reziudavęs Piotras Kapralovas mokėsi, bet nebaigė Rytų kalbų garsiajame Maskvos institute.

         

O toks pats operatyvinis pranešimas buvo pateiktas kitą dieną Lavrentijui Berijai ant stalo; iš kart, po J. Krikštaponio sunaikinimo - 1945 m. sausio 13 d. ir čia pat peradresuotas Merkulovui. Be to, analogišku turiniu ataskaita apie J. Krikštaponio sunaikinimą buvo pateikta generolui Leonovui, kuris buvo atsakingas už kovą „su banditizmu“ visai vakarinei Sovietų Sąjungos daliai.


20 pa
v
šis raštas apie J. Krikštaponio sunaikinimą buvo iš karto sekančią - simboliškaiSausio 13-tąją (Laisvės gynėjų dieną) pateiktas Lavrentijui Berijai ant stalo ir po to peradresuotas žymiausiam žudikui Merkulovui.

         Be to, buvo raštas ir Leonovui, kuris buvo tik su pradiniu išsilavinimu. O jam pavaldus minėtas Piotras Kapralovas mokėsi net prestižiniame Rytų kalbų universitete (Maskvos) ir vidurinę privalėjo būti baigęs. Taip, kad visišku „beraščiu“ būti negalėjo, kad būtų minėjęs J. Krikštaponio suėmimą-kalinimą ir „netyčia praleistų“ datą, minint įvykį, kuris be jokios datos yra visiškai bereikšmė „žinia“. Tuo labiau, šokiruoja, kad, kam, išvis, „prisireikė“ sunaikinto priešo biografijoje knaisiotis, ir, aplamai, kad reikalinga buvo tokia smulkmena asmeninė? Juk, reikėjo kelti GESTAP-o dokumentus, kuriuos, gal, išsivežė į Maskvą ar ne dėl generolo S. Raštikio pargabenimui - Sąjungininkų apgavimui? 
          Taigi, ar SĄMONINGAI PRALEISTA J. Krikštaponio suėmimo-kalinimo DATA „nerodo“ kad Ukmergės restorane įvykis su J. Krikštaponiu buvo 1941 metais, kuriais inkriminuoti generolo Raštikio nebuvo įmanoma, todėl ta data ir nutylėta, bandant Sąjungininkus apgauti? Ar ne sugriuvus šiai apgavystei, todėl generolo dukrytės 1946 m. iš Sibiro į Lietuvą pargabenamos?  Tai hipotetinis klausimas, kurį galima tęsti, bet ... 

        O tolimesnis J. Krikštaponio biografijos PROBLEMOS LOGINĖS KONCEPCIJOS sprendinys taip ir toliau lieka su tuo pačiu klausimu:\
        „Tai, kam reikėjo J. Krikštaponiui slapstytis nuo  vokiečių?“            
      Tuo labiau, kad tas J. Krikštaponio slapstymasis nuo vokiečių  paminėtas ir 1946 m. NKVD tardymo protokole, kurį rodžiau praeitose Jums teiktose 2-jose informacijose, kurią LGGRTC-as žinojo, man prasitaręs, bet nedetalizavęs - nuo manęs nuslėpęs žadėdamas ištirti, bet į pažymas netraukti kol bus neištirta, nes Centrą ta žinia „nerimą“ kėlė ir todėl, matyt, kad nereikėtų tirti ir savo tyrimų klaidoms nuslėpti paskubėta su PA-2 sprendimu? Bent, man taip man atrodė, dėl ko ir aš suskubau atrasti tą „nerimą  keliančią žinią“ ir ją Ypatingajame archyve Jums teiktose informacijose nurodžiau signatūras,1946 m. NKVD tardymo protokolus,   kuriuose buvusi J. Krikštaponio žmona Kunigunda Sliesoraitytė patvirtino, jog JOS VYRAS SLAPSTĖSI Ukmergės RAJONE. Ji tai pabrėžė, kad apie tai sužinojo iš jos pažįstamos Irenos Ramanauskaitės.  


21 pav.: iš 1947 m. gruodžio 27 d. baudžiamosios bylos Nr.  1258Kunigunda SLIESORAITYTĖ, kurios portretą ir pirštų antspaudų pavyzdį analizei galima ženkliai pasididinti. Tai yra saugoma Lietuvos ypatingajame archyve (LYA) f. K-1, ap. 58 Kunigundos Sliesoraitytės, Jono (gimusi 1917 m.) baudžiamoji byla Nr. P-4433 1947 m. lapkričio 7 d. ji buvo suimta vykdant LSSR („LTSR“) MGB 2N valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnų sprendimus dėl arešto ir kardomosios priemonės skyrimo. Ji buvo įtarta nusikaltimus pagal RSFSR BK 58-11 straipsnius. Ji buvo kaltinama tuo, kad priklausė nelegaliai organizacijai, pavadindama ją Lietuvių nacionalistinė partija, kad užsiėmė antisovietinė agitacija, nelegalių laikraščių ir lapelių platinimu, lėšų pogrindžiui rinkimu, kad savo bute rengė nelegalios organizacijos narių susirinkimus.  Baudžiamosios bylos tyrimas buvo nutrauktas, nes NKVD pareigūnams nepavyko gauti įrodymų, patvirtinančių K. Slesoraitytės pateiktus kaltinimus.

D ė m e s  i o , šis, žemiau geltonai pažymėtas įrašas NKVD tardymo protokole įrodo, kad LGGRTC neteisėtai naikina J. Krikštaponiui atminimą, kuris bėgo iš vokiečių armijos ir slapstėsi Ukmergės rajone


22 pav.
:  1947 m. Kunigundos Sliesoraitytės tardymo protokolo 4-tame psl. yra užrašyta, jog„Krištaponis bėgo iš vokiečių armijos ir slapstėsi Ukmergės rajone , o po Lietuvos teritorijos išlaisvinimo ...“. Galima to tardymo protokolo 4-tą psl. ir nedažytą atsidaryti visą ORIGINALŲ puslapį, kurio internetinis adresas yra http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/ypating-archyv/sliesor-7-tard-protok-4-psl-27-lap.jpg  Šios žinios signatūra yra: LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-4455,  
 


23 pav
.: toliau kitame 5-tame psl. to tardymo protokolo, Kunigundos Sliesoraitytės apie savo buvusį vyrą parodymai užrašyti tokie: po išlaisvinimo nuo„ okupantų, jis buvo" partizanu", kovo 1945 metais miške Ukmergės apskrityje Krištaponis užmuštas, kieno ji nepasakė“ (P. S.: J. Krikštaponis žuvo sausio 12 d.)

 Dėl tokio sakymo stiliaus, čia gali būti ir vertimo klaida, arba tardomosios nelabai geras rusų kalbos žinojimas? Tas BĖGIMAS NUO VOKIEČIŲ  gali būti kaip nuo jų slapstymasis po kalėjimo. Kad „iš bataliono Minske“ pasitrauktų, tai tikimybės visai nėra, nes tada labai kertasi su kalėjime buvimu. 

 

LCVA archyvą, kuriame paaiškėjo, kad tai ne „J. Krikštaponio raštas“, o žemiau čia 9 pav.: parodytas Jono Klimavičiaus Raportas:


26 pav.: keistas ir daug klausimų keliantis Jono Klimavičiaus raportas. Galima pasididinti

     Taigi, man nuvažiavus į archyvą, paaiškėjo ne tik tos mokslinės Ukmergės konferencijos apgavystės, bet ir pamačius tų fondo R-1444 dokumentų panaudos lapą, paaiškėjo tų apgavysčių priežastis labai paprasta, jog LII(LII) istorikas Mindaugas Pocius savo Pažymoje apgaudinėjęs konferenciją, visai nebuvo archyve ir tų dokumentų, matyt, nematė, kad apie juos melagingai aprašinėjo?

      O dėl J. Klimavičiaus akivaizdžios simuliacijos, akivaizdu, kad ta simuliacija buvo skirta kaip ir GESTAP-ui apgaudinėti, nes visas tas J. Klimavičiaus Raportas buvo išverstas į vokiečių kalbą:


.   27 pav.: EKSPERTIZEI galima pasididinti.... pav.: Paryškintas (sukontrastintas) J. Klimavičiaus raportas, kurį galima pamatyti ir  ORIGINALŲ mažo kontrastingumo labai didelės raiškos nuotrauką., kurios vaizdo internetinis adresas yrahttp://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_103354.jpg

    Daugiau tokių DVIKALBIŲ dokumentų tame R-1444 fonde man neteko pastebėti.

      Tokios „raštvedybos“ dar neteko matyti, kad būtų pasirašoma ant tuščio lapo, nematant teksto, po kuo pasirašai. Tas ANT TUŠČIO LAPO PASIRAŠYMAS ATRODO TAIP: 


28pav.: Ant Jono Klimavičiaus raporto kitos pusės   J. Krikštaponio-„KriŠtaponio“ keisto „tarpininkavimo“ parašas ir tik po 3-jų - 4-ių dienų A. Impulevičiaus tarpininkavimas, viską bataliono vadui rašant savo ranka. Svarbiausia, kažkodėl  spausdinimo mašinėle tarpininkavimo  žodis ir jo registracijos numeris su data ATSPAUSDINTI TIK J. KRIKŠTAPONIUI ("Krištaponiui"),.Kodėl toks raštvedybinis  išskirtinis dėmesys tik kuopos vado tarpininkavimo forminimui? . Galima pasididinti, o šio padidinto  labai raiškios nuotraukos vaizdo internetinis adresas yra http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_103046.jpg  

 Labai panašu, kad kitoje Raporto pusėje atliekamas NETEISĖTAS „tarpininkavimas“ tam, kad J. Krikštaponį apgauti, kad jis nematytų po ko pasirašo, arba tai jo paties, kaip teisę išmanančiojo, sugalvota manipuliacija apsisaugojimui, jei nepavyktų GESTAP-ą apgauti?     
        Pirmiausiai, į akis krenta ne J. Krikštaponio braižu užpildytas raštvedybinės procedūros (tarpininkavimo) registracijos numerio ir datos užpildymas, kas įrodo, kad J. Krikštaponis ne Minske pasirašė, o, greičiausiai Kauno kalėjime. 
Tai istorikai iš pirmo žvilgsnio privalėjo pamatyti, nes jei tokių dalykų 
„nemato“, tai gal neturi jokios patirties darbe su dokumentais? Juk, iš pirmo žvilgsnio pažvelgus į skaičius, turėtų būti įtartina: 

29pav.: Išdidinta J. Krikštaponio parašo aplinka, kurią EKSPERTIZEI galima dar labiau pasididinti. ir šio labai išdidinto vaizdo internetinis adresas yra
      Konkrečiam įrodymui, kaip tuos  registracijos skaičius  ne J. Krikštaponis rašė, užtenka, paimti J. Krikštaponio ranka rašytą Atestaciją ir iš jos palyginti  su neteisėto „tarpininkavimo“ rašysena:

J

30 pav.: Krikštaponio-"Kristaponio" parašai Atestacijos ištraukoje ir neteisėtame „tarpininkavime“. Galima pasididinti ir šio pasididinto vaizdo internetinis adresas yrahttp://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/krikstaponio%20parasas.jpg   

 

31

 pav.:  Krištaponio-"Krikštaponio" RAŠYSENOS PALYGINIMAS: Dešinėje jojo ranka parašyti skaičiai raporte ir kairėje, greičiausiai, raštvedžio arba paties J. Klimavičiaus ranka užpildytas neteisėto „tarpininkavimo“ registracijos numeris su jo data. Galima pasididinti.  ir šio padidinto vaizdo internetinis adresas yrahttp://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/krikstaponio-rasysenos-palyginimas.jpg

 

          Tai akivaizdu, jog parašas iš J. Krikštaponio išgautas kalėjime - tai pasakys net vaikas, besimokantis rašyti, nes jis ir pasakys, kad registraciją savo parašo atliko ne J. Krikštaponiso ranka, dar net su kita plunksną. O tai reiškia, kad ne Minske tas parašas išgautas, o Kauno kalėjime, greičiausiai, nes A. Impulevičius patvirtina Raportą po 3-4 dienų.  O tiek dienų ir reikia, kad suvažinėti iš Minsko iki Kauno ir atgal.


     Patį geriausią įrodymą, kad „J. Krikštaponis Baltarusijoje “ būtį negalėjo - tai 1982-02-24 apklausoje paliudijo  žymus disidentas - Edvardas GUOGA;


32 pav.: ištrauka iš Edvardo GUOGOS 1982-02-24 Vilniuje apklausos protokolo 2-o psl. ir 216 archyvinės numeracijos lapo, kurio visą lapą pridedu PRIEDUOSE; dokumentų vaizdų failus su jų užvardymais archyvinių adresų. 
Visuose tuose dokumentuose AŠ BRAUKAU-ŽYMIU RAUDONAI PERFOMANSO STILIUMI, kad niekas nepagalvotų, jog tai
 „KGB-istų žymėjimai“, ir ant tų dokumentų
 RAUDONOM RAIDĖMIS PASTABAS-KLAUSIMUS RAŠAU.

Taigi, TĄ SVARBIAUSIĄ LIUDIJIMĄ AUKSINE SPALVĄ PADABINKIME!


33 pav.: kaip matome, puskarininkis Edvardas GUOGA savo pirmąjį kupos vado pavardę sako jo senuoju - dar nepakeistuoju asmenvardžiu su šaknyje K raide (apie tai samprotavimą atskirai pateiksiu), pabrėždamas, jog KriKštaponis VADU BUVO, KOL BATALIONAS BUVO KAUNE, o vėliau tapusį vadu nurodo jo pavaduotoją Tamošiūną, kurį labai daug liudininkų liudijo.

Na, ir apie patį Edvardą Guogą, o jo prisiminimus internete galima paskaityti.


35 pav
.: straipsnelis laikraštyje Tremtinys  Nr. 42 (727)-2006 Galima pasididinti Mūšio vietoje paminklą statė Šakių savanoriai, iniciatyvos ėmėsi šviesios atminties Juozas Miliušis. Jie atsiveždavome akmenis, po to rankomis nešė į kalvą. Tuomet daug žmonių prisidėjo, kad atsirastų atminties paminklas, menantis čia vykusias kovas. Prisidėjo ir gyvas po Valkų mūšio likęs partizanas Edvardas Guoga.

 

 

 

 

 

 

 

36 pav.:  pro memoriam laikraštyje TREMTINYSNr. 46 (924)-2010 Galima šio pranešimo vietą iš PDF formato pasididinti ir prasiplėsti.