Buvusio Sąjūdžio Jonavoje tarybos nario, sporto pedagogo-keliautojo, jau 5-tus metus archyvuose tiriančio Juozo Krikštaponio biografijos niuansus
Vytenio Aleksandraičio

APIE š. m. balandžio 15 d. Seime vykusią į LGGRTC-o generalinio direktoriaus  pareigoms konkurso

 Pilietinio raporto išvada:

      Dr. A. Bubnio „programa?“, kurios jis viešai nedemonstravo, bet tik bandė pasakoti, sudarė įspūdį, kad tai yra tik „kosmetinis remontas“ jau griūvančiame pastate. Tačiau favoritės pademonstruota Donatos Kabelkės programa – tai „generalinė revizija“, pasitelkiant DI, kad būtų išvalytos tokios piktžaizdės kaip J. Krikštaponio-Reikalo tapatybės klastotė. (P. S.: nežinantiems, šie abu karininkai buvo labai panašūs ir 1,5 „liudininko“ juos tarpusavyje painiojo, – t. y., 0,5 „liudininko“ painiojo tik 2 metus, bet atsitokėjęs, pasitaisė ir to pasitaisymo istorikai ne matė, nes patingėjo stenogramas skaityti.)

Kodėl istorikai bijo Donatos? Nes ji siūlo ne „reklamas“, o skaitmeninę recenziją, su kuria neįmanoma „susitarti“ restorane „Neringa“. Jame tas 0,5 liudininko; su JAV teisininkais papietavęs, ir, pažiūrėjęs į sieninės tapybos Neringos legendos paveikslą, atgavo atmintį, prisiminęs tuos du panašius karininkus, ir per 1982-08-16 Tarptautinę apklausą Vilniuje, pasitaisė, pasakęs, kad žudynėse buvo ne Krikštaponis, o Reikalas.

    Taigi, pagal vakar-užvakar matytą Atviro Seimo video įrašą, mano, kaip vadybą išmanančio pedagogo tyrimo esmė yra tokia:

ANALIZĖ: Ar LGGRTC pasirinks tiesą, ar technologinę stagnaciją?

(Pilietinė stebėsena po 2024-04-15 kandidatų prisistatymo Seime)

     Išklausius kandidatų į LGGRTC generalinio direktoriaus postą programas (nuoroda į įrašą: youtube.com), tapo aišku: kova vyksta ne tarp pavardžių, o tarp praeities klaidų dangstymo ir ateities skaidrumo.

KODĖL ISTORIKAI BIJO DONATOS KABELKĖS VIZIJOS?

1.           DI kaip nešališkas recenzentas: Donata Kabelkė vienintelė pasiūlė įdarbinti Dirbtinį Intelektą (DI) ir kurti modernų Duomenų centrą. Tai mirtinas pavojus tiems, kurie rašė „paistalus“ apie J. Krikštaponį. DI algoritmas akimirksniu sudarytų tinklinius grafikus ir demaskuotų, kad 1948 m. NKVD protokoluose minimas N. Reikalas negali būti tas pats asmuo, kaip ir J. Krikštaponis. Skaitmeninės recenzijos neįmanoma „suderinti“ restorane „Neringa“ su Nealu Sheru. (pastarasis iš JAV Specialaus tyrimų departamento pasaulyje pagarsėjo su nekaltai „apkaltintu“ ukrainiečio Benjemino Demenjuko,  neva, „Ivanas Rustūsis“ byla.)

2.                     Psichologinis aklumas vs. Kokybė: Dabartinis vadovas dr. A. Bubnys savo „programos“ pristatyme apie 40 % laiko skyrė vidiniams konfliktams „gesinti“. Tai rodo gilią bėdą: jei vadovybė nesupranta savo darbuotojų psichologijos, ji niekada nesupras ir liudytojų psichologinių klaidų (apsipažinimų). J. Krikštaponio byloje remiamasi „liudytojais“, kurie painioja net nužudymo vietas, o Centras tai vadina „kokybišku tyrimu“.

3.                     Tarptautinis gėdos šešėlis: Kol Donata siūlo „aktyviąją diplomatiją“, Centras leidžia Baltarusijos propagandai valkioti savo vadovo citatas apie, neva, „neabejotiną Partizanų vado kaltę“. Kodėl viešai neužprotestuota dėl melo? Kodėl Centro tinklalapis iki šiol slepia faktą, kad J. Krikštaponis nukentėjo nuo nacių (kalėjo kalėjime), nors tai žino net Vikipedija?

4.                       Meno galia prieš sausas klastotes: Būtent Donata (o ne kiti) pasiūlė naudoti meną sudėtingai istorijai pasakoti. Tai leistų parodyti J. Krikštaponio dramą vizualiai ir teisingai, o ne per sovietinių protokolų prizmę.

IŠVADA:

          Donata Kabelkė siūlo „generalinę reviziją“. Centro kandidatai – tik „kosmetinį remontą“, kad niekas netyčia neištrauktų dokumentų apie tikrąjį kuopos vadą N. Reikalą. Jei Seimas nepasirinks kokybės, J. Krikštaponio byla liks didžiausia gėda Lietuvos istorijos moksle.

Visas tyrimas apie tapatybės painiavą čia:

http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/index-konkurs.htm

------------------------------------------------------------------------------

O čia jau 2026 m. balandžio 29 d.  kolegos iš polit. kalinių-tremtinių bendrija pasisuko Kremliaus pusėn ir ignoruoja demokratiškai-skaidžiai ir viešai įvykusį konkursą, parašydami slaptą (ne viešą) laišką Seimo pirmininkui ir primindami, kad jis yra jų bendrijos narys.