|
|
Vienintelėje
Lietuvos politinėje partijoje tik ką įvykus pirmininko atviriems
rinkimams, SVEIKINKIME šį demokratinį procesą ir tikėkime, kad tai padės
ir LGGRTC-ui apsispręsti, kad J. Krikštaponio biografiją reikia
moksliškai, o ne politiškaitirti. Juolab,
sveikinkime LGGRTC-ą, jog naujoje knygoje anglų kalba apie Holokaustą
Lietuvoje neminimas nei J. Krikštaponis, nei nėra A. Rikšėno straipsnių
ciklo, neatitinkančio mokslinių reikalavimų, kuriame buvo pripaistyta ir
apie J. Krikštaponį
Taigi,
atsiradus archyvuose naujiems duomenims apie Juozą Krikštaponį,
reikėtų reikalauti nedelsiant toliau tęsti išsamius tyrimus ir
organizuoti konferencijų ciklą, kuris 2021 m. buvo žadėtas Ukmergėje,
bet buvo nutrauktas dėl prasidėjusio Ukrainoje karo. Todėl reikėtų
matyti-svarstyti:
I. APIE J. KRIKŠTAPONIO ĮKALINIMO VOKIEČIŲ KALĖJIME FAKTĄ.
Visų
pirma, reikėtų, kad Lietuvos gyventojų genocido ir
rezistencijos tyrimo centro (toliau LGGRTC-o, arba Centro) darbuotojai
perskaitytų iki galo Priedą1;
pridėtą prie Pa-2 sprendimo2
dėl J.
Krikštaponiui atminimo šalinimo, nes to priedo 10 psl. yra pažymėta, jog
J. Krikštaponis, grįžęs iš kalėjimo, slapstėsi nuo vokiečių visą jų
okupacijos laikotarpį. Jo slapstymasis, dar patvirtintas naujai
atrastu 1947 m. NKVD dokumentu3,
kuris įrodo, jog J. Krikštaponis iš kalėjimo buvo išleistas, tame 10
psl.
4
paminėto J. Krikštaponio giminaičio generolo S. Raštikio įtakos
dėka, tikrai, ne už „gražias akis“, o
gražinimui
jį į karinę tarnybą.
II. KADA J. KRIKŠTAPONIS GALĖJO KALĖTI?
Pagal sesers Veronikos prisiminimą; brolis grįžo labai sublogęs5,
todėl akivaizdu, kad po kalėjimo, greičiausiai, ant kojų
nepastovintis-nusilpęs, karinei tarnybai galėjo netikti ir reikėjo
atsigauti namuose.
Savo spontanišką protestą
prieš nacį Ukmergės restorane
J. Krikštaponis galėjo atlikti jausdamas neapykantą naciams dėl svarbių
istorinių priežasčių: - po Laikinosios vyriausybės išvaikymo (LLV) ir po
Holokausto Ukmergėje vykdymo metu. Juolab, J. Krikštaponiui rugpjūčio 1 d. tapus 2-osios kuopos
vadu, po LLV išvaikymo - žydų trėmime
į Vilijampolės getą kuopai
vadovavo6
jau ne J. Krikštaponis. O J. Krikštaponio kalinimas kartu su komunistais
vienoje kameroje, taip pat byloja apie tai, kad jis buvo suimtas tik
1941 metais, nes pagal
Standartenführer-io Karl-o Jäger-io
Holokausto kroniką, kurioje pateikta Holokausto vykdymo ataskaita
iki 1941 m. gruodžio 1 dienos7;
kalėjimuose komunistai buvo „laikomi iki 1-3 ir 6 mėnesių8,
...“.
III. AR J. KRIKŠTAPONIS APSKRITAI BUVO BALTARUSIJOJE?
J. Krikštaponio kalinimas kelis mėnesius Kauno kalėjime neigia jo buvimą
Baltarusijoje. Tą buvimą ten neigia ir Ypatingojo (LYA) archyvo
dokumentų VISUMA, iš kurių matyti, kad 2-oje kuopoje tikro vado nebuvo.
Jos vadai „spec. operacijose“ nuolat keisdavosi, paminėta iki 7-ių
karininkų, kai kurie iš jų net iš kitų kuopų. Tikriausiai todėl tą kuopą
labiau negu kitas naciai naudojo nusikalstamiems veiksmams.
Liudijimus apie J. Krikštaponio buvimą Baltarusijoje
davusių asmenų parodymai negali būti laikomi tikrai patikimais.
Krištaponį kaip buvusį Baltarusijoje paminėjo tik du kuopų vadai –
mirtininkai (1962 m. nuteisti mirties nuosprendžiu), kurie žinojo, jog
J. Krikštaponis buvo žuvęs, ir todėl galėjo jam versti kaltę taip
teisindami savo veiksmus. Kitas
„liudininkas“
„J.“ S. Rutkauskas jau buvo teistas už partizaninę veiklą, todėl
taip pat galėjo žinoti apie J. Krikštaponio žūtį. ir dėl tos priežasties
galėjo klaidinti okupantų tardytojus. Kita vertus, neatmestina, kad
jis nesąmoningai supainiojo J. Krikštaponį su Nikodemu Reikalu,
nes jie buvo panašūs (aukšti ir liekni).
Dar vieno - pagrindinio J. Krikštaponio kaltintoju
laikomo Martyno Kačiulio minėto Pa—2 sprendimo priedo 4-tame psl.
reikalaujama ištirti jo prieštaringų vertinimų priežastį. Tačiau tos
priežastys jau yra nustatytos, nes šis „liudininkas“ tarpukariu buvo du
kartus
kalėjęs už komunistinę-pogrindinę veiką, sovietinės okupacijos
išlaisvintas iš kalėjimo ir įdarbintas okupantų karinėje
bazėje. Užėjus vokiečiams, jam 2-asis batalionas tapo puiki slėptuvė nuo
atpildo. Bet, sovietų okupantams vėl sugrįžus, jis atsidūrė jau
sovietinėje kariuomenėje, su ja nuėjo iki Berlyno - gavo du medalius, o
po to 25-iems metams įkalintas garsiajame Javas lageryje. Už jame
drausmės pažeidimus 10-čia m.
sutrumpinama bausmė ir tampa sovietinės prokuratūros specialiuoju
„liudytoju“, pasakodamas neįtikinamus dalykus apie „Krištaponį
Rudenske“, nors jis pats, kaip 1982-08-16 Tarptautinėje apklausoje
Vilniuje prasitarė, jog iš Kauno į Minską vyko po 8-ių dienų, ir
pagal aritmetiką gavosi dvi dienos po Rudenske įvykdytų žudynių. Galima
manyti, kad JAV teisininkai, turėjo pastebėti tokią
„parodymų“
koliziją. Todėl per apklausos pietų pertrauką M. Kačiulį ir paėmė
į Neringos restoraną papietauti, kas matosi tos apklausos stenogramoje.
Dėka civilizuotai apklausą vykdančių JAV teisininkų teigiamos įtakos, M.
Kačiuliui, pagal psichologijos dėsnius, galėjo kažkiek atsistatyti
atmintis ir galėjo prisiminti du minėtus panašius
2-osios
kuopos vadus J. Krikštaponį bei N. Reikalą, kurį pastarąjį prieš
34 metus NKVD 1948 m. tardyme ir parodė Baltarusijoje vadovavusį.
Todėl nenuostabu, jog po pietų M. Kačiulis vėl keičia prieš pietus duotą
parodymą, pabrėždamas apie pakeistus 2-osios kuopos vadus
„ne Krištaponį, o
Reikalą“
9.
Tokio
„liudytojo“ „parodymų“ J. Krikštaponio
veiklą tyręs istorikas A. Rukšėnas neturėjo rimtai vertinti, tuo labiau,
kad KGB tyrėjai, būtent, N. Reikalą nustato kaip
2-osios kuopos vadą nuo
1941 m. spalio mėnesio. Kvestionuoti KGB
specialistų-kriminalistų teigimą nebuvo pagrindo. Minėto istoriko
teiginys apie J. Krikštaponio išvykimą į Minską neįtikina, nes
majoro
A. Impulevičiaus 1941-10-06 įsakymas Nr. 4210,
parašytas 5 val. ryto Šančiuose „dėl išvykos į Minską“, šokiruojančiai
būtuoju kartiniu laiku, konstatuojant, kad batalionas „išvyko“11.
Panašu, kad bataliono vadas, atėjęs į kareivines, nerado
savo bataliono, ir todėl tik konstatavo, jog batalionas IŠVYKO, kas yra
„įsakymo“ parodija. Todėl prieš kelias dienas rašytas pusės tūkstančių
pavardžių apimties įsakymo projektas neturi jokio realaus pagrindo, nes
pasirašant tą įsakymą, nebuvo galimybės patikrinti, kas išvyko, o kas
ne. Deja, istorikai į šią svarbią aplinkybę neatkreipė dėmesio.
Įsakymo patikimumas kelia
abejonių ir dėl tos priežasties, kad jame randamas galimai neegzistavęs
BENDRAVARDPAVARDIS „Jonas
Klimavičius12,
kurio egzistavimas istoriniuose dokumentuose dar neaptiktas13.
Tuo labiau, šokiruojančiai „sutampantys“ „abiejų Klimavičių?“ visi
biografijos duomenys, panašu į pasaką, ant kurio vieno iš jų, J.
Krištaponis neteisėtai „tarpininkauja“, pasirašydamas ant melagingo14
Raporto, aiškiai ne „Minske“,
o, greičiau, Kauno kalėjime15,
su tikslu; tuo melagingu Raportu - apgauti GESTAP-ą ir,
greičiausiai, su tikslu jį patį ištraukti iš kalėjimo. Kam ne aišku,
siūlytina per nuorodas pamatyti tų dokumentų vaizdus.
Kad batalionas išvyko iš Kauno ne spalio 6 d., o
spalio 5 d.16
yra ir liudininkų, tarp kurių intelektualiausias puskarininkis
Edvardas Guoga, pasižymėjęs kaip Valkų mūšio vienas iš vadų,
Magadano kalinys17
ir kovų atminties puoselėtoju – memuarų rašytojas18.
Jo patikimiausias liudijimas dėl išvykimo datos yra todėl, kad per
tokią pačią Tarptautinę apklausą į JAV atstovo klausimą jis
paaiškino, jog „tokios datos nepamirštamos“
19.
E. Guoga ir dėl leitenanto KriKštaponio
aiškiausiai paliudijo, kad jis kuopos vadu buvo, kol batalionas
buvo Kaune20,
o
vėliau
nurodė vadu buvusį J. Krikštaponio pavaduotoją Vladą Tamošiūną.
J. Krikštaponį kaip kuopos vadą tik Kaune minėjo apie 8-9
liudininkai. Svarbu, kad kaip kuopos vadą Baltarusijoje nurodė
žymiai daugiau liudininkų, nei ten N. Reikalą liudijo.
Tačiau istorikai tų protokolų, gausiai Tamošiūną liudijančių, net
nematė - todėl prifantazavo, jog, neva,“ J. Krištaponis su N.
Reikalu kaitaliojosi“, kai tokios nesąmonės niekas neliudijo.
IV. AR PATIKIMI TEIGINIAI APIE KRIKŠTAPONIO
DALYVAVIMĄ ŽUDYNĖSE?
Kai kurių mokslinių publikacijų autorių (dr. M. Pociaus, dr.
A. Rukšėno ir dr. A. Bubnio) tuos 8-9
liudininkus kartu
su
E.
Guoga;
J. Krikštaponį tik Kaune liudijančius,
pavertė, atseit, Didvyrio „dalyvavimą žudynėse patvirtinančius21“
dokumentus neišlaiko
kritikos, nes kaip matyti, minėti istorikai nepasinaudojo visa esamų
dokumentų medžiaga, panaudojo tik jos dalį, iki galo, gal, juos
neperskaitydami, o daugelio kitų apskritai nestudijavo.
Nepatikimas ir istorikų teiginys apie J. Krikštaponio
„demobilizaciją“. Jos negalėjo būti, nes
pagal NKVD 1947 m. dokumente J. Krikštaponio paminėtą „bėgimą
iš vokiečių armijos bei slapstymąsi Ukmergės rajone“ – joks
„paleidimas į atsargą“ būti negalėjo, nes besislapstančių
nuo kariuomenės niekada nedemobilizuoja. Bet
visuomenei ir
mokslininkams apgauti, sugalvoti neegzistuojantys J. Krikštaponio
„demobilizacijos dokumentai“ su jų signatūromis, vedančiamis į
nieką22
- t. y. į svetimo karininko Vsevoldo Krylovo ir į iki
1939-1940 m. m.
NKVD bylas.,
Net
ir pastarojoje
nekaip negali būti būsimųjų
1942-ųjų metų ateities
„raganų išpranašautos“
žinios.
.
Istorikai tikriausiai nematė NKVD persekiojamų J. Krikštaponio
bendražygių ir jo sesers Veronikos Krikštaponytės bylose
esamo 1955 m. Pabaltijo
karinės apygardos Karinio prokuroro padėjėjo – justicijos majoro
Mamulin-o konstatavimo apie J. Krikštaponio namuose
buvimą vokiečių okupacijos metu23.
Tą patį Juozo buvimą namuose teigė ir Lėno-Užulėnio apylinkių
gyventojai sujaudinti, po 2011-04-09 bolševikinio Anarchizmo
puoselėtojo Evaldo Balčiūno paskleisto šmeižto24
ekstremistiniame ANTIFA tinklalapyje, o taip pat teisėsaugininkų
paieškomojo bei Rusijos politinio prieglobsčio pasiprašiusiojo
Giedriaus Gabrilavičiaus piketų Ukmergėje, juodinančių
Partizaninį judėjimą. Tada žmonės buvo pasimetę – pradėjo abejoti
dėl Didvyrio pagerbimo. Tada buvusio politkalinio ir Ukmergės LLKS
pirmininko Zigmo Vašatkevičiaus2525organizuotos
ekspedicijos metu apklausti J. Krikštaponį pažinoję žmonės
paliudijo, jog apie jį sukurptas šmeižtas. Tuo labiau, kad buvęs
meras Rolandas Janickas irgi nesiruošė vadovautis tik
prielaidomis grįsta A. Rukšėno „pažyma“.
Todėl pastarajam būtina atsimerkti ir suvokti, kad istorija
privalo būti mokslu, o ne užsakomąja religija ir privalo keistis
požiūris dėl atsiradusių naujų aplinkybių, aptiktų archyvuose. Tuo
labiau, kad tokios svarbios asmenybės nustatinėjimasneturėtų
apsiriboti tik vienu angažuotu ar aplaidžiai
„tiriančiuoju“ - jo kokybę privalėtų kolektyvas tikrinti, o ne aklai
plagijuoti sveiku protu nesuvokiamus nusirašymus, apie kuriuos dar
atskirai reikia nagrinėti.
Todėl
panašias istorijas privalu tirti pagal mokslinius ir
kriminalistinius principus
ir laikas nustoti šmeižti dvigubą Didvyrį – jį nedelsiant būtina skelbti
kaip pavyzdinę asmenybę, paviešinat nuslėptus jo labai svarbius
biografijos faktus.
autorius-tyrėjas
Vytenis Aleksandraitis
(per Sausio ir Rugpjūčio pučo įvykius Jonavoje
kvietęs ginti perlamentą,
dabar kviečiantis ginti J. Krikštaponį)
1
–
tai Lietuvos gyventojų
genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau LGGRTC-o, arba Centro)
paruošta „pažyma“, kurios autorius keistai nenurodytas, bet pagal GOOGLĘ
galima nustatyti ir manyti, kad tai PLAGIATAS, viską su grubiausiomis
klaidomis aklai nurašius nuo 2021 m. Lietuvos istorijos instituto
[toliau LII(Lii), arba Instituto] dr. Mindaugo Pociaus istorinės
archyvinės Pažymos (rašytinos iš didžiosios raidės dėl svarbių istorinių
atradimų), ir kurios internetinis adresas
-
https://www.genocid.lt/UserFiles/File/Draudimas/Sprendimai/20230629_isvada01_priedas.pdf
2
–
2023-08-17 sprendimas PA-2
dėl viešo objekto pakeitimo, kurio internetinis adresas:
genocid.lt/UserFiles/File/Draudimas/Sprendimai/20230817_sprendimas_krikstaponis.pdf
3 tai 1947 m. lapkričio
7 d. (Didžiojo Spalio perversmo šventės dieną) NKVD suimtos ir kalintos
Juozo Krikštaponio buvusios žmonos Kunigundos SLIESORAITYTĖS
tardymo metu tardytojo užrašytas alegorinis sakymas „Krištaponis
bėgo iš vokiečių armijos ir slapstėsi Ukmergės rajone,
...“ kurį atradau iš pastarajai skirtos 1947-12-27
baudžiamosios bylos Nr.
1258, esančios LYA archyvo K-1 fonde, skirtame okupantų
politinėms baudžiamosioms byloms apraše 58-tame (pagal okupacinį Rusijos
b.k. straipsnio numerį), kur minėtai P-4455 byloje tardymo protokolo 4
psl. (archyviniame 27 lape), kurio nuotraukos adresas
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/ypating-archyv/sliesor-7-tard-protok-4-psl-27-lap.jpg,
o pačios Kunigundos kalinimo nuotraukos internetinis adresas yra
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/ypating-archyv/sliesor-baudz-bylos-portret.jpg
4 - to minėto Priedo
–istorinės-archyvinės „pažymos“ (jos plagiato) 10 psl. duomenų vaizdo
nuotraukos internetinis adresas -
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/pazymos-11-psl-pabaiga.JPG
5
- sesers prisiminimas, kad brolis
SUBLOGĘS grižo, pagal kraštotyrininkės Audronės Astrauskaitės
2009 m. lapkričio 25 d. straipsnį XXI amžius laikraštyje Nr.83 (1775)
skirtą Lietuvos kariuomenės dienai „Įvykdė Lietuvos kario priesaiką“,
kuriame rašė, kad „Artimieji nešdavo maisto, bet jis prašė nenešti –
kaip kitiems užtenka, taip ir jam užteks, nes paskui jį įtaria šnipą.
Grįžo iš kalėjimo sublogęs, nes maistas buvo prastas“. Šio
straipsnio internetinis adresas yra -
https://web.archive.org/web/20141222151402/http:/www.xxiamzius.lt/numeriai/2009/11/25/atmi_04.html
6 -
žydų
trėmimui į Vilijampolės getą („žydų areštuose“), pagal 1961 m. J.
Nacevičiaus liudijimą, kažkodėl 2-ai kuopai vadovauja ne J.
Krikštaponis, o Juodis. To liudijimo protokolo vaizdo
internetinis adresas yra
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/20240516_142646.jpg
(P.S.: tame protokole pabraukimai rudu pieštuku atlikti KGB-istų)
7
– taip
vadinamojo Holokaisto
kronika yra
garsiausiame pasaulyje
Standartenführer-io Karl-o Jäger-io
žudynių ataskaitoje, kurią galima pamatyti ne tik Vikipedijoje, bet ir
kaip ir „originalą?“ (greičiau sovietiniais laikais išverstą į liet.
kalbą?) patalpintas yra E. Balčiūno Anarchijos-Antifa ekstremistiniame
tinklalapyje pagal internetinį adresą -
http://www.anarchija.lt/politika/1733-holokausto-lietuvoje-buhalterija-karlo-jagerio-suvestines-zinios-apie-operatyvinio-burio-3-teritorijoje-iki-1941-gruodzio-1-ivykdytas-egzekucijas
8
–
čia
aukščiau paminėtos Holokausto
kronikos (ataskaitos) pabaigoje citatos nuotraukos internetinis adresas
yra -
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/istrauka-is-karlo-gegerio-ataskaitos.jpg
9
- aukso spalva papuošta E. Guogos
liudijimas
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/ypating-archyv/guogos-teig-apie-kriksta-kaune-didele-raiska-vm.jpg
10 –
įsakymo Nr.42 1-mo psl. vaizdo nuotraukos internetinis adresas -
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_110615-isak-42-159-m-m.jpg
11
–
įsakymo Nr. 42 dalis, kurioje aiškus žodžio „išvyko“ vaizdo nuotraukos
internetinis
adresas http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/isak-42-2-4-paragr.jpg
12
-
įsakymo Nr. 42 tarp , neva, „išvykusių“ karininkų virš J. Krištaponio
yra Stankaičio pavardė įrašyta, kuris neišvyko, nes susirgo ir
vėliau pristatė raportą su gydytojo pažyma, dėl ko A. Impulevičius rašė
kitą įsakymą ir atitaisė buvusį įsakymą Nr. 42, ką dėl J. Krikštaponio
tai padaryti negalėjo, nes iš kalėjimo ar GESTAP-o sulaikymo vietos jis
jokio „raporto“ parašyti negalėjo. Be to, JEIGU IR VYKO DERYBOS DĖL IŠ
KALĖJIMO IŠLEIDIMO, PRIKURIANT KITĄ BENDRAVARDPAVARDĮ NEEGZISTUOJANTĮ
„Joną Klimavičių“, tai, akivaizdu, kad J, Krikštaponio iš įsakymo
išmesti negalėjo, tikint, kad bus, gal, greitai išleistas, tuo labiau,
kad iš sąrašo braukti reikalingo karininko nėra jokios loginės
būtinybės. O du bendravardpavardžiai mažame kolektyve, dar su
vienodomis labai keistomis biografijomis, turint mirties nuosprendžius
paskelbtus, ir jas sovietams neįvykdžius, kai Minske ir ypatingai
Červenėje daug sušaudytų politinių kalinių,
tai mirtininkų palikimas ir net neišvežimas, kai garsus tardytojas
Eusejus Rozauskas siekė sušaudyti visus iki vieno kalinius, bet tam
negavo leidimo – tai tokia dviejų „bendravardpavardžių“ pasaka čia labai
keista, kai jie dar gimę abu 1907 m., vienas Marijampolėje, o kitas
Kapsuke,
ir istorikai, gal, nežino, kad tai tas pats miestas? Jei žinotų, tai tas
keistas rebusas būtų iš karto išaiškintas?
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_111115-isak-42-karininkai.jpg
13-
LGGRTC-os sudarytame bataliono karininkų sąraše matome tik vieną
Joną Klimavičių, o Lietuvos karininkų sąvade-enciklopedijoje yra dar
vienas Jonas Klimavičius, bet jis kaip voldemarininkas, dalyvavęs
maište, buvo nuteistas-kalinamas ir slaptu įsakymu paleistas į atsargą
dar gerokai prieš karą, ir apie jį jokių kitų žinių nėra. O 2021-12-02
Ukmergės mokslinėje konferencijoje A. Rukšėnas galimai apgaudinėjo
konferencijos klausytojus, sakydamas, kad, neva, „2-oje kuopoje buvo
toks Jonas Klimavičius“, kai jo tarnybos sąraše, gal, net jo paties
sudarytame J. Klimavičius tik vienas yra iš 3-čiosios kuopos.. TODĖL
BUVAU PRIVERSTAS VAŽIUOTI Į ARCHYVUS IR TIKRINTI ISTORIKŲ PRIPASITYTUS
PAISTALUS. Taip, kad siūlyčiau pažvelgti į LGGRTC-o sudarytą sąrašo – jo
vaizdo nuotraukos internetinis adresas
yra -
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lggrtc-batal-sar-klimaviciu.jpg
-
14 –
melagingas neaiškaus „Jono Klimavičiaus“ Raportas, dėl kurio istorikai
A. Rukšėnas ir M. Pocius arba su tikslu apgaudinėti visuomenę, tuos
raportus vadino „J, Krikštaponio raštais“, arba jie tų raportų nematė ir
jiems abiems taip liepė rašyti, kad niekam nekiltų fantazijų apie J,
Krikštaponio galimybę būti tuo pačiu metu Kauno kalėjime? Na, o,
MELAGINGAS TAS RAPORTAS yra todėl, kad J. Klimavičiui; pagal Lietuvos
karininkų sąvadą-enciklopediją, mirties bausmė gegužės mėn. ... yra
pakeista į 10 m. lagerio, ir iki Birželio sukilimo tąsai, neva,
„mirtininkas“ galėjo labai lengvai pasveikti, džiaugdamasis, kad gyvens.
Todėl akivaizdu, kad tas Raportas BUVO SKIRTAS gestap-UI APGAUTI, NES
LYGIAI TOKS PAT RAPORTAS YRA IR VOKIEČIŲ KALBA PARAŠYTAS, kur daugiau
dvikalbių tokių dokumentų nesimatė. Dar keisčiau, kad kitoje pusėje ANT
TUŠČIO LAPO J. KRIKŠTAPONIS „tarpininkavimo“ parašą deda, aiškiai ne
Minske, o Kauno kalėjime, nes ...(neaiškinu, nes bet koks vaikas tai
gali pasakyti) To Raporto nuotraukos internetinis adresas yra -
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/klimaviciaus-raportas-398.jpg
15-
kita
J. Klimavičiaus Raporto pusė,, kai skaitant šį ilgą aiškinimo tekstą,
reikia atsiversti ir žiūrėti į tą kitą Raporto pusę -
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_103046.jpg
, kurioje atlikta „tarpininkavimų“-derinimų procedūra ANT TUŠČIO LAPO
(kitoje nugarinėje Raporto pusėje), atliekant „tarpininkavimo“
procedūras tam, kad nematyti teksto, ant ko pasirašai,
kai vietos yra užtektinai suderinimus atlikinėti ir šalia teksto, dar
keisčiau, kai gana ilgo teksto Raportas rašomas taupant popierių,
Panašu, jog MANIPULIACIJA su mažu Raporto formatu atliekama tam, kad
apsisaugoti nuo to, jei nepavyktų apgauti GESTAP-ą, nes, labai
panašu, kad J. Krikštaponis ne savo pavaldiniui negali juridiškai
tarpininkauti, nes J. Klimavičius yra 3-ios, o ne 2-os kuopos
karininkas, turintis savo tiesioginį vadą Juozą Ūselį, o, neva, -„2-oje
kuopoje“ tas tariamas „J. Klimavičius-kvotų karininkas“, tai čia jau,
tam, galimai, išgalvotam karininkui, labai keistai ir ne logiškai tokia
pareigybė priskirta prie kuopos, kai tokia neeilinė pareigybė skirta
visam batalionui turėtų būti normaliai priskiriama iš karto prie štabo,
nes tai ne rikiuotės karininko pareigybė ir ta pareigybė turėtų būti
pavaldi tiesiogiai bataliono vadui, o ne kuopos vadui. Nebent,
priderinta asmeniškai prie J. Krikštaponio, kaip teisę išmanančiam –
III-čio kurso VDU Teisės fakulteto klausytojui. Todėl, panašu, kad
atlikta manipuliacija, akivaizdžiai „susargdinus“ kvotų karininką,
atseit, „negalintį tarnauti“, rašant melagingą Raportą, jame nuslėpus
mirties nuosprendžio panaikinimą ir tuo būdu atsiranda rimtas
pretekstas J. Krikštaponį iškaulinti iš kalėjimo, nes batalione, neva,
„nelieka“ karininko-juristo, ir tokį išsilavinimą turi kaip tik J.
Krikštaponis. Taip, kad pagal parašus ir pagal J. Krikštaponio parašo
registraciją štabo derinimų-tarpininkavimų registracijos žurnale ir nuo
jo nurašant procedūros eilės numerį, akivaizdu, jog ne J. Krikštaponis
tuos skaičius nurašo, o, greičiau J. Klimavičiaus ranka ir visai kita –
minkštesne plunksna tai atlikta. Todėl tai įrodymas, jog J. Krikštaponis
„tarpininkavimą“ atlieka ne Minske, o greičiau Kauno kalėjime, nes
keistai, tik po 4- ių dienų A. Impulevičius vizuoja
„sergančiajam“-„nesiskaitant su liga“ išleidžiamojo iš tarnybos ir dar
labai keistai taisant - atitaisant datą į pačią garsiausią pasaulyje
lapkričio 7-osios datą, lyg jos „nežinotų“ A. Impulevičius, kai tai
datai atžymėti Minske vokiečiai surengė kraupiaisiais komunistų šeimų
(ir jų vaikų) masines žudynes iki 54-ių tūkstančių, kažkur prie
Masiukovščinos gyvenvietės, ne visiškai nužudant žmones, o po to tankui
traiškant nužudytuosius, nes ten , pagal pasakojimus, labai ilgai žemė
krutėjo – tai Minsko kraštotyrininko Olego Usačiovo užrašyti
parodymai, kuriam jis man neatsakė – ne aiškus jo likimas, kai
sustiprėjo diktatūra dabartinė. .
16
–
apklausos metu Edvardas Guoga garsiam politinių persekiojimų
prokurorui... Bakučioniui klausinėjant, labai aiškiai E. Guoga
pasako, jog
į Minską buvo išvykta spalio 5-tą dieną.
17
–
Magadano rajone jau ne kalinys Edvardas
Guoga – jau tremtinys,
18
– parašytas Edvardo Guogos memuaras kaip Tauro apygardos
partizano prisiminimai, kuris nuo vaikystės gerai mokėsi ir todėl jo
Atsiminimuose yra labai svarbios detalės fiksuotos, jame mini
tarptautiniu reikalu važiuoti reikalavimą į saugumą – Bakučiuonis jį
kviečia. Paskaityti verta -
https://www.partizanai.org/laisves-kovu-archyvas-25-t-1999/3716-isejo-broliai-tevynes-ginti
19
–
apklausos metu Edvardas Guoga atstovui i6 JAV Specialiųjų tyrimų
departamento atstovui Nilui Šerui patvirtino, kad
išvykos į Minską spalių 5-tos dienos data yra nepamirštama.
20
–
to
labai svarbaus Edvardo Guogos
1982-02-24 Vilniuje
paliudijimo protokolo 2 psl. 216 archyvinis numeris -
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/ypating-archyv/guogos-edvardo-1982-02-24-viln-216-2-psl.jpg
21
galima
nueiti į
15-17
psl.
M.
Pociaus straipsnį moksliniame žurnale GENOCIDAS IR REZISTENCIJA 2021
1(51) su skirtingais pagal reikšmes pažymėjimais, atkreipiant dėmesį į
konkrečius liudininkus, jųjų vienodus teiginius „istorikų“ sugalvotus,
nes kiekvienas tardomasis atsakydavo skirtingais savais žodžiais Taip
pat pamatysite, kad J. Krikštaponio liudijimai buvus Kaune „istorikas“
daro „íšvadą“, kad, neva, „Krištaponis vadovavo žudynėms
Baltarusijoje“ joje net nebuvęs – „vadovavo“ iš Kauno kalėjimo – tai
toks Lietuvos „mokslas“ istorijos.
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/poc-kuop-vadu-15-ir-16-psl.jpg
(P.S.:
A. Rukšėno-A. Bubnio tokią pačią klastotę nerodau, nes paskutiniais
dviem laiškais jau rodžiau jųjų „grožybes“.
22 - kaip
Istorijos institutas buvo atlikęs klastotę, dėl, neva, „J. Krikštaponio
demobilizacijos“ buvau 2022 m. sausio 04 d. paskelbęs Facebook-e
https://www.facebook.com/photo.php?fbid=6947008488672790&set=p.6947008488672790&type=3
23
Apie
jokią „Baltarusiją“ nemini NKVD tardymo protokoluose, Jeigu ten J.
Krikštaponis būtų buvęs, tai iš savo agentūros (vietibių komunistėlių)
būtų sužinojusi ir tada bausmė būtų tokia, kad į Lietuvą niekas nebūtų
grįžęs iš Partizanų artimųjų. Taigi, 1955 m. lapkričio 19 d. Vilniuje
Pabaltijo karinės apygardos Karinio prokuroro padėjėjas – justicijos
majoras Mamulin-as. Kuris peržiūrėjo bylas ir visą archyvinę
tiriamąją bylą Nr. 30422/3, skirtą Smetonai, Kuliavui ir kitiems (tuo
pačiu ir Veronikai Krikštaponytei). Kur rašo jis, ką atrado,
konstatuodamas, jog nubaudimas yra griežtas ir neatitinka nusižengimui,
bet ... Taigi, jeigu J. Krikštaponį būtų aptikę Baltarusijoje, tikrai,
būtų atsiliepta tolimesnei eigai V. Krikštaponytės byloje, nes NKVD tada
labai tyrinėjo ir baudė visą 2-ąją kuopą. Todėl jos vado seseriai būtų
ne tik atsiliepę, bet ir ji būtų tardoma-klausinėjama. Deja, apie tai
byloje nepavyko nieko panašaus pastebėti. Todėl galima paskaityti tą
majoro Mamulino rašto išvadą, kaip J. Krikštaponis buvo namuose prie
vokiečių.
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/ypating-archyv/nutartis-1955-11-19-viln-apie-kriksto-buri-156-4-psl.jpg
24
-
galimai laukęs, kol numirs sesuo Veronika Krikštaponytė-Juodienė, iš
karto, po jos mirties, tik mėnesiui praėjus, pirmasis J. Krikštaponį
apšmeižė 2011-04-09 ekstremistas Evaldas Balčiūnas šiame
straipsnyje - https://web.archive.org/web/20130517102746/http:/antifa.lt/post/4468682752/trys-naciams-tarnave-lietuvos-laisves-armijos-lla
25
apie
buvusį
Mordovijos lagerių politinį kalinį Zigmą Vašatkevičių galima paskaityti
gzeme.lt/2024/01/30/laisve-savaime-neatejo/
|
|
|