|
|
Atsiradus archyvuose
naujiems duomenims apie Juozą Krikštaponį, reikalaujame nedelsiant tęsti
išsamius viešus tyrimus - konferencijų ciklus, kurios buvo žadėtos
Ukmergėje ir buvo nutrauktos dėl prasidėjusio Ukrainoje karo.
Reikalaujame, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo
centras (toliau Centras) perskaitytų iki galo Priedą1;
pridėtą prie Pa-2 sprendimo2
dėl J. Krikštaponiui atminimo šalinimo, nes to priedo 10 psl. yra
pažymėta, jog J. Krikštaponis, grįžęs iš kalėjimo, slapstėsi nuo
vokiečių visą jų okupacijos laikotarpį. O tas jo slapstymasis, dar
patvirtintas naujai atrastu 1947 m. NKVD dokumentu3,
kaip tik įrodo, jog iš kalėjimo buvo išleistas, tame 10 psl.
4
paminėto J. Krikštaponio giminaičio generolo S. Raštikio įtakos dėka,
tikrai, ne už gražias akis, o važiavimą į Minską. Tačiau, pagal
fiziologijos dėsnius ir pagal sesers Veronikos prisiminimą, jog brolis
grįžo labai sublogęs5,
- aišku, kad po kalėjimo reikėjo atsigauti. Todėl pagal LOGIKĄ ir pagal
istorines aplinkybes Ukmergės restorane J. Krikštaponis spontanišką
protestą prieš nacizmą galėjo atlikti, kur tai, po Laikinosios
vyriausybės išvaikymo (LLV) bei Holokausto Ukmergėje vykdymo metu.
Juolab, J. Krikštaponiui rugpjūčio 1 d. tapus kuopos vadu, kurtai po LLV
išvaikymo - žydų trėmime į Vilijampolės getą kuopai vadovavo6
jau ne J. Krikštaponis. O Juozo kalinimas kartu su komunistais vienoje
kameroje, taip pat byloja jo suėmimą tik 1941 m., nes ir pagal
Standartenführer-io Karl-o Jäger-io
Holokausto kroniką7;
kalėjimuose komunistai buvo laikomi iki 1-3 ir 6 mėnesiams8,
...- taip parašyta toje iki 1941 m. gruodžio 1 d. Holokausto
ataskaitoje.
Be to, J. Krikštaponio Baltarusijoje būvimą neigia ir
Ypatingojo (LYA) archyvo dokumentų VISUMA, pagal kurią akivaizdu, kad
2-oje kuopoje tikro vado nebuvo. Todėl vokiečiai tą kuopą labiausiai
naudojo nusikalstamiems veiksmams, o vadai spec. operacijose nuolat
keisdavosi, priskaičiavus iki 7-ių karininkų, net iš kitų kuopų.
O Krištaponį Baltarusijoje minėjo tik du kuopų vadai
mirtininkai (1962 m. nuteisti mirties nuosprendžiu), nes žinojo, jog J.
Krikštaponis buvo žuvęs, ir todėl ... Kitas (J. S. Rutkauskas) irgi
galėjo žinoti apie J. Krikštaponio žūtį, nes buvo teistas už Partizaninę
veiklą ir todėl galėjo klaidinti okupantų tardytojus, arba, sąmoningai,
arba nesąmoningai, painiojant J. Krikštaponį su Nikodemu Reikalu, nes
jie buvo panašūs (aukšti ir liekni).
O dėl dar vieno pagrindinio J. Krikštaponio
kaltintojo Martyno Kačiulio minėto Pa2 sprendimo priedo 4-tame
psl. reikalaujama ištirti prieštaringų vertinimų priežastį. Tačiau tos
priežastys jau nustatytos, nes šis liudininkas buvo komunistiniu
nusikaltėliu, du kartus
kalėjęs už komunistinę-pogrindinę veiką, o iš kalėjimo sovietinė
okupacija jį išlaisvino
ir įdarbino karinėje bazėje. Užėjus vokiečiams, jam 2-asis batalionas
tapo puiki slėptuvė nuo atpildo. Bet, sovietų okupantams vėl atėjus, su
jais iki Berlyno nuėjo - gavo du medalius ir gavo
25
metus garsiojo Javas lagerio. Už jame
drausmės pažeidimus 10-čia m.
sutrumpinama bausmė ir tampa sovietinės prokuratūros specialiuoju
liudytoju, pasakas sekdamas apie Krištaponį Rudenske, nors iš Kauno
į Minską atvyko apie 2 d. po Rudenske įvykusių žudynių.
Todėl tokio liudytojo parodymų istorikas A. Rukšėnas
neturėjo teisės imti domėn. Todėl 1982-08-16 Tarptautinėje apklausoje,
dėka civilizuotos JAV teisininkų įtakos - M. Kačiulis vėl keičia
priešpiet duotą parodymą, pabrėždamas apie pakeistus vadus Ne
Krištaponį, o Reikalą
9.
Kaip tik, pastarąjį, kaip 2-osios kuopos vadą nuo 1941 m.
spalio mėnesio nustato KGB tyrėjai, ir A. Rukšėnui kvestionuoti
KGB-istų, kaip specialistų-kriminalistų nustatymą loginės teisės
neturėjo. Šis istorikas neturėjo jokio nei juridinio ir nei loginio
pagrindo konstatuoti dėl, neva, į Minską J. Krikštaponio išvykimo, nes
majoro A. Impulevičiaus 1941-10-06 įsakyme Nr. 4210,
parašytame 5 val. ryto Šančiuose dėl išvykos į Minską, nekreiptas
istorikų dėmesys, jog įsakymas parašytas šokiruojančiai būtuoju
kartiniu laiku, konstatuojant, kad batalionas išvyko11.
Panašu, kad bataliono vadas, atėjęs į kareivines, nerado savo bataliono,
ir todėl tik konstatavo, jog batalionas IŠVYKO, kas yra įsakymo
parodija. Todėl prieš kelias dienas rašytas pusės tūkstančių pavardžių
apimties įsakymo projektas neturi jokio realybės pagrindo, nes
pasirašant tą įsakymą, nebuvo galimybės patikrinti, kas išvyko, o kas
ne.
Tuo labiau, kad įsakyme yra simptomas klastoti tą įsakymą,
prigalvojant galimai neegzistuojantį BENDRAVARDPARADĮ Joną
Klimavičių12,
kurio egzistavimas istoriniuose dokumentuose dar neaptiktas13.
Tuo labiau, šokiruojančiai sutampantys abiejų Klimavičių? visi
biografijos duomenys, panašu į pasaką, ant kurio vieno iš jų, J.
Krištaponis neteisėtai tarpininkauja, pasirašydamas ant melagingo14
Raporto, aiškiai ne Minske, o, greičiau, Kauno kalėjime15,
su tikslu apgauti GESTAP-ą ir, greičiausiai, su tikslu jį patį
ištraukti iš kalėjimo.
(Visus simptomus
vardinti dėl vietos stokos neverta.)
Kad batalionas išvyko iš Kauno ne spalio 6 d., o spalio 5 d.16
yra ir liudininkų, tarp kurių intelektualiausias liudininkas
puskarininkis Edvardas Guoga, pasižymėjęs kaip Valkų mūšio
vienas iš vadų, Magadano kalinys17
ir kovų atminties puoselėtoju memuarų rašytojas18.
Jo patikimiausias liudijimas dėl išvykimo datos yra todėl, kad į
JAV atstovo klausimą jis paaiškino, jog tokios datos
nepamirštamos
19.
Taip pat E. Guoga ir dėl leitenanto KriKštaponio aiškiausiai
paliudijo, pabrėždamas, kad jis kuopos vadu buvo, kol batalionas
buvo Kaune20,
o
vėliau
nurodė vadu buvusį J. Krikštaponio pavaduotoją Vladą Tamošiūną,
kurį Baltarusijoje kaip kuopos vadą nurodė žymiai daugiau
liudininkų, nei ten N. Reikalą liudijo. O J. Krikštaponį kaip
kuopos vadą tik Kaune minėjo apie 8-9 liudininkai, kuriuos
mokslinėse publikacijose kartu su E. Guoga dr. M. Pocius, dr.
A. Rukšėnas ir dr. A. Bubnys pavertė, atseit, Didvyrio
dalyvavimą žudynėse patvirtinančius21,
nes minėti MOKSLŲ DAKTARAI
NESKAITO DOKUMENTUS IKI GALO
IR APIE JUOS FANTAZUOJA ATVIRKŠČIAI, NEI JUOSE RAŠOMA.
Yra klastotas ir išgalvota J. Krikštaponio, neva, demobilizacija,
kuri tokia, ne kaip negalėjo būti, nes pagal minėtą NKVD 1947 m.
dokumente J. Krikštaponio paminėtą bėgimą iš vokiečių armijos
bei slapstymąsi Ukmergės rajone joks paleidimas į atsargą
būti negalėjo, nes besislapstančiuosius nuo kariuomenės niekas,
niekad nedemobilizuoja. Bet visuomenei ir mokslininkams apgauti,
sugalvotos demobilizacijos signatūros, vedančias į nieką22.
Šokiruoja minėtųjų teiginiai,
teikti; net visai neskaitant dokumentus, o taip pat labai daug bylų
visai nestudijuota. Todėl NKVD persekiojamų J. Krikštaponio
bendražygių ir sesers Veronikos Krikštaponytės byloje
istorikų, tikriausiai nematytas 1955 m. Pabaltijo karinės
apygardos Karinio prokuroro padėjėjo justicijos majoro Mamulin-o
konstatavimas apie J. Krikštaponio namuose buvimą vokiečių
okupacijos metu23.
Tą patį Juozo buvimą namuose tvirtino ir Lėno-Užulėnio apylinkių
gyventojai, kai jie buvo po 2011-04-09 sujaudinti bolševikinės
Anarchijos puoselėtojo Evaldo Balčiūno paskleisto šmeižto24
ekstremistiniame ANTIFA tinklalapyje, o po to jau dabar
teisėsaugininkų paieškomo bei Rusijos politinio prieglobsčio
pasiprašiusiojo Giedriaus Gabrilavičiaus piketų, juodinančių
Partizaninį judėjimą. Tada žmonės buvo pasimetę pradėjo abejoti
dėl Didvyrio pagerbimo. Tada buvęs politkalinys ir Ukmergės LLKS
pirmininkas Zigmas Vašatkevičius25
organizavo ekspediciją klausti žmonių apie Juozą. Nuo tada ir
paaiškėjo ukmergiečiams, jog apie J. Krikštaponį buvo sukurptas
šmeižtas. Tuo labiau, kad buvęs meras Roladas Janickas irgi
nesiruošė vadovautis tik prielaidų A. Rukšėno pažyma.
Todėl istorikams būtina atsimerkti ir suvokti, kad istorija
privalo būti mokslu, o ne užsakomąja religija ir privalo keistis
požiūris dėl atsiradusių naujų aplinkybių, aptiktų archyvuose. Visa
tai
privalu paskelbti-aptarti, tirti pagal mokslinius ir
kriminalistinius principus bei nustoti šmeižti dvigubą Didvyrį jį
nedelsiant būtina skelbti kaip pavyzdinę asmenybę, paviešinat
nuslėptus svarbius biografijos faktus.
autorius-tyrėjas
Vytenis Aleksandraitis
(per Sausio ir Rugpjūčio pučo įvykius Jonavoje
kvietęs ginti perlamentą,
dabar kviečiantis ginti J. Krikštaponį)
1
tai Lietuvos gyventojų
genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau LGGRTC-o, arba Centro)
paruošta pažyma, kurios autorius keistai nenurodytas, bet pagal GOOGLĘ
galima nustatyti ir manyti, kad tai PLAGIATAS, viską su grubiausiomis
klaidomis aklai nurašius nuo 2021 m. Lietuvos istorijos instituto
[toliau LII(Lii), arba Instituto] dr. Mindaugo Pociaus istorinės
archyvinės Pažymos (rašytinos iš didžiosios raidės dėl svarbių istorinių
atradimų), ir kurios internetinis adresas
-
https://www.genocid.lt/UserFiles/File/Draudimas/Sprendimai/20230629_isvada01_priedas.pdf
2
2023-08-17 sprendimas PA-2
dėl viešo objekto pakeitimo, kurio internetinis adresas:
genocid.lt/UserFiles/File/Draudimas/Sprendimai/20230817_sprendimas_krikstaponis.pdf
3 tai 1947 m. lapkričio
7 d. (Didžiojo Spalio perversmo šventės dieną) NKVD suimtos ir kalintos
Juozo Krikštaponio buvusios žmonos Kunigundos SLIESORAITYTĖS
tardymo metu tardytojo užrašytas alegorinis sakymas Krištaponis
bėgo iš vokiečių armijos ir slapstėsi Ukmergės rajone,
... kurį atradau iš pastarajai skirtos 1947-12-27
baudžiamosios bylos Nr.
1258, esančios LYA archyvo K-1 fonde, skirtame okupantų
politinėms baudžiamosioms byloms apraše 58-tame (pagal okupacinį Rusijos
b.k. straipsnio numerį), kur minėtai P-4455 byloje tardymo protokolo 4
psl. (archyviniame 27 lape), kurio nuotraukos adresas
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/ypating-archyv/sliesor-7-tard-protok-4-psl-27-lap.jpg,
o pačios Kunigundos kalinimo nuotraukos internetinis adresas yra
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/ypating-archyv/sliesor-baudz-bylos-portret.jpg
4 - to minėto Priedo
istorinės-archyvinės pažymos (jos plagiato) 10 psl. duomenų vaizdo
nuotraukos internetinis adresas -
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/pazymos-11-psl-pabaiga.JPG
5
- sesers prisiminimas, kad brolis
SUBLOGĘS grižo, pagal kraštotyrininkės Audronės Astrauskaitės
2009 m. lapkričio 25 d. straipsnį XXI amžius laikraštyje Nr.83 (1775)
skirtą Lietuvos kariuomenės dienai Įvykdė Lietuvos kario priesaiką,
kuriame rašė, kad Artimieji nešdavo maisto, bet jis prašė nenešti
kaip kitiems užtenka, taip ir jam užteks, nes paskui jį įtaria šnipą.
Grįžo iš kalėjimo sublogęs, nes maistas buvo prastas. Šio
straipsnio internetinis adresas yra -
https://web.archive.org/web/20141222151402/http:/www.xxiamzius.lt/numeriai/2009/11/25/atmi_04.html
6 -
žydų
trėmimui į Vilijampolės getą (žydų areštuose), pagal 1961 m. J.
Nacevičiaus liudijimą, kažkodėl 2-ai kuopai vadovauja ne J.
Krikštaponis, o Juodis. To liudijimo protokolo vaizdo
internetinis adresas yra
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/20240516_142646.jpg
(P.S.: tame protokole pabraukimai rudu pieštuku atlikti KGB-istų)
7
taip
vadinamojo Holokaisto
kronika yra
garsiausiame pasaulyje
Standartenführer-io Karl-o Jäger-io
žudynių ataskaitoje, kurią galima pamatyti ne tik Vikipedijoje, bet ir
kaip ir originalą? (greičiau sovietiniais laikais išverstą į liet.
kalbą?) patalpintas yra E. Balčiūno Anarchijos-Antifa ekstremistiniame
tinklalapyje pagal internetinį adresą -
http://www.anarchija.lt/politika/1733-holokausto-lietuvoje-buhalterija-karlo-jagerio-suvestines-zinios-apie-operatyvinio-burio-3-teritorijoje-iki-1941-gruodzio-1-ivykdytas-egzekucijas
8
čia
aukščiau paminėtos Holokausto
kronikos (ataskaitos) pabaigoje citatos nuotraukos internetinis adresas
yra -
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/istrauka-is-karlo-gegerio-ataskaitos.jpg
9
- aukso spalva papuošta E. Guogos
liudijimas
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/ypating-archyv/guogos-teig-apie-kriksta-kaune-didele-raiska-vm.jpg
10
įsakymo Nr.42 1-mo psl. vaizdo nuotraukos internetinis adresas -
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_110615-isak-42-159-m-m.jpg
11
įsakymo Nr. 42 dalis, kurioje aiškus žodžio išvyko vaizdo nuotraukos
internetinis
adresas http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/isak-42-2-4-paragr.jpg
12
-
įsakymo Nr. 42 tarp , neva, išvykusių karininkų virš J. Krištaponio
yra Stankaičio pavardė įrašyta, kuris neišvyko, nes susirgo ir
vėliau pristatė raportą su gydytojo pažyma, dėl ko A. Impulevičius rašė
kitą įsakymą ir atitaisė buvusį įsakymą Nr. 42, ką dėl J. Krikštaponio
tai padaryti negalėjo, nes iš kalėjimo ar GESTAP-o sulaikymo vietos jis
jokio raporto parašyti negalėjo. Be to, JEIGU IR VYKO DERYBOS DĖL IŠ
KALĖJIMO IŠLEIDIMO, PRIKURIANT KITĄ BENDRAVARDPAVARDĮ NEEGZISTUOJANTĮ
Joną Klimavičių, tai, akivaizdu, kad J, Krikštaponio iš įsakymo
išmesti negalėjo, tikint, kad bus, gal, greitai išleistas, tuo labiau,
kad iš sąrašo braukti reikalingo karininko nėra jokios loginės
būtinybės. O du bendravardpavardžiai mažame kolektyve, dar su
vienodomis labai keistomis biografijomis, turint mirties nuosprendžius
paskelbtus, ir jas sovietams neįvykdžius, kai Minske ir ypatingai
Červenėje daug sušaudytų politinių kalinių,
tai mirtininkų palikimas ir net neišvežimas, kai garsus tardytojas
Eusejus Rozauskas siekė sušaudyti visus iki vieno kalinius, bet tam
negavo leidimo tai tokia dviejų bendravardpavardžių pasaka čia labai
keista, kai jie dar gimę abu 1907 m., vienas Marijampolėje, o kitas
Kapsuke,
ir istorikai, gal, nežino, kad tai tas pats miestas? Jei žinotų, tai tas
keistas rebusas būtų iš karto išaiškintas?
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_111115-isak-42-karininkai.jpg
13-
LGGRTC-os sudarytame bataliono karininkų sąraše matome tik vieną
Joną Klimavičių, o Lietuvos karininkų sąvade-enciklopedijoje yra dar
vienas Jonas Klimavičius, bet jis kaip voldemarininkas, dalyvavęs
maište, buvo nuteistas-kalinamas ir slaptu įsakymu paleistas į atsargą
dar gerokai prieš karą, ir apie jį jokių kitų žinių nėra. O 2021-12-02
Ukmergės mokslinėje konferencijoje A. Rukšėnas galimai apgaudinėjo
konferencijos klausytojus, sakydamas, kad, neva, 2-oje kuopoje buvo
toks Jonas Klimavičius, kai jo tarnybos sąraše, gal, net jo paties
sudarytame J. Klimavičius tik vienas yra iš 3-čiosios kuopos.. TODĖL
BUVAU PRIVERSTAS VAŽIUOTI Į ARCHYVUS IR TIKRINTI ISTORIKŲ PRIPASITYTUS
PAISTALUS. Taip, kad siūlyčiau pažvelgti į LGGRTC-o sudarytą sąrašo jo
vaizdo nuotraukos internetinis adresas
yra -
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lggrtc-batal-sar-klimaviciu.jpg
-
14
melagingas neaiškaus Jono Klimavičiaus Raportas, dėl kurio istorikai
A. Rukšėnas ir M. Pocius arba su tikslu apgaudinėti visuomenę, tuos
raportus vadino J, Krikštaponio raštais, arba jie tų raportų nematė ir
jiems abiems taip liepė rašyti, kad niekam nekiltų fantazijų apie J,
Krikštaponio galimybę būti tuo pačiu metu Kauno kalėjime? Na, o,
MELAGINGAS TAS RAPORTAS yra todėl, kad J. Klimavičiui; pagal Lietuvos
karininkų sąvadą-enciklopediją, mirties bausmė gegužės mėn. ... yra
pakeista į 10 m. lagerio, ir iki Birželio sukilimo tąsai, neva,
mirtininkas galėjo labai lengvai pasveikti, džiaugdamasis, kad gyvens.
Todėl akivaizdu, kad tas Raportas BUVO SKIRTAS gestap-UI APGAUTI, NES
LYGIAI TOKS PAT RAPORTAS YRA IR VOKIEČIŲ KALBA PARAŠYTAS, kur daugiau
dvikalbių tokių dokumentų nesimatė. Dar keisčiau, kad kitoje pusėje ANT
TUŠČIO LAPO J. KRIKŠTAPONIS tarpininkavimo parašą deda, aiškiai ne
Minske, o Kauno kalėjime, nes ...(neaiškinu, nes bet koks vaikas tai
gali pasakyti) To Raporto nuotraukos internetinis adresas yra -
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/klimaviciaus-raportas-398.jpg
15-
kita
J. Klimavičiaus Raporto pusė,, kai skaitant šį ilgą aiškinimo tekstą,
reikia atsiversti ir žiūrėti į tą kitą Raporto pusę -
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_103046.jpg
, kurioje atlikta tarpininkavimų-derinimų procedūra ANT TUŠČIO LAPO
(kitoje nugarinėje Raporto pusėje), atliekant tarpininkavimo
procedūras tam, kad nematyti teksto, ant ko pasirašai,
kai vietos yra užtektinai suderinimus atlikinėti ir šalia teksto, dar
keisčiau, kai gana ilgo teksto Raportas rašomas taupant popierių,
Panašu, jog MANIPULIACIJA su mažu Raporto formatu atliekama tam, kad
apsisaugoti nuo to, jei nepavyktų apgauti GESTAP-ą, nes, labai
panašu, kad J. Krikštaponis ne savo pavaldiniui negali juridiškai
tarpininkauti, nes J. Klimavičius yra 3-ios, o ne 2-os kuopos
karininkas, turintis savo tiesioginį vadą Juozą Ūselį, o, neva, -2-oje
kuopoje tas tariamas J. Klimavičius-kvotų karininkas, tai čia jau,
tam, galimai, išgalvotam karininkui, labai keistai ir ne logiškai tokia
pareigybė priskirta prie kuopos, kai tokia neeilinė pareigybė skirta
visam batalionui turėtų būti normaliai priskiriama iš karto prie štabo,
nes tai ne rikiuotės karininko pareigybė ir ta pareigybė turėtų būti
pavaldi tiesiogiai bataliono vadui, o ne kuopos vadui. Nebent,
priderinta asmeniškai prie J. Krikštaponio, kaip teisę išmanančiam
III-čio kurso VDU Teisės fakulteto klausytojui. Todėl, panašu, kad
atlikta manipuliacija, akivaizdžiai susargdinus kvotų karininką,
atseit, negalintį tarnauti, rašant melagingą Raportą, jame nuslėpus
mirties nuosprendžio panaikinimą ir tuo būdu atsiranda rimtas
pretekstas J. Krikštaponį iškaulinti iš kalėjimo, nes batalione, neva,
nelieka karininko-juristo, ir tokį išsilavinimą turi kaip tik J.
Krikštaponis. Taip, kad pagal parašus ir pagal J. Krikštaponio parašo
registraciją štabo derinimų-tarpininkavimų registracijos žurnale ir nuo
jo nurašant procedūros eilės numerį, akivaizdu, jog ne J. Krikštaponis
tuos skaičius nurašo, o, greičiau J. Klimavičiaus ranka ir visai kita
minkštesne plunksna tai atlikta. Todėl tai įrodymas, jog J. Krikštaponis
tarpininkavimą atlieka ne Minske, o greičiau Kauno kalėjime, nes
keistai, tik po 4- ių dienų A. Impulevičius vizuoja
sergančiajam-nesiskaitant su liga išleidžiamojo iš tarnybos ir dar
labai keistai taisant - atitaisant datą į pačią garsiausią pasaulyje
lapkričio 7-osios datą, lyg jos nežinotų A. Impulevičius, kai tai
datai atžymėti Minske vokiečiai surengė kraupiaisiais komunistų šeimų
(ir jų vaikų) masines žudynes iki 54-ių tūkstančių, kažkur prie
Masiukovščinos gyvenvietės, ne visiškai nužudant žmones, o po to tankui
traiškant nužudytuosius, nes ten , pagal pasakojimus, labai ilgai žemė
krutėjo tai Minsko kraštotyrininko Olego Usačiovo užrašyti
parodymai, kuriam jis man neatsakė ne aiškus jo likimas, kai
sustiprėjo diktatūra dabartinė. .
16
apklausos metu Edvardas Guoga garsiam politinių persekiojimų
prokurorui... Bakučioniui klausinėjant, labai aiškiai E. Guoga
pasako, jog
į Minską buvo išvykta spalio 5-tą dieną.
17
Magadano rajone jau ne kalinys Edvardas
Guoga jau tremtinys,
18
parašytas Edvardo Guogos memuaras kaip Tauro apygardos
partizano prisiminimai, kuris nuo vaikystės gerai mokėsi ir todėl jo
Atsiminimuose yra labai svarbios detalės fiksuotos, jame mini
tarptautiniu reikalu važiuoti reikalavimą į saugumą Bakučiuonis jį
kviečia. Paskaityti verta -
https://www.partizanai.org/laisves-kovu-archyvas-25-t-1999/3716-isejo-broliai-tevynes-ginti
19
apklausos metu Edvardas Guoga atstovui i6 JAV Specialiųjų tyrimų
departamento atstovui Nilui Šerui patvirtino, kad
išvykos į Minską spalių 5-tos dienos data yra nepamirštama.
20
to
labai svarbaus Edvardo Guogos
1982-02-24 Vilniuje
paliudijimo protokolo 2 psl. 216 archyvinis numeris -
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/ypating-archyv/guogos-edvardo-1982-02-24-viln-216-2-psl.jpg
21
galima
nueiti į
15-17
psl.
M.
Pociaus straipsnį moksliniame žurnale GENOCIDAS IR REZISTENCIJA 2021
1(51) su skirtingais pagal reikšmes pažymėjimais, atkreipiant dėmesį į
konkrečius liudininkus, jųjų vienodus teiginius istorikų sugalvotus,
nes kiekvienas tardomasis atsakydavo skirtingais savais žodžiais Taip
pat pamatysite, kad J. Krikštaponio liudijimai buvus Kaune istorikas
daro íšvadą, kad, neva, Krištaponis vadovavo žudynėms
Baltarusijoje joje net nebuvęs vadovavo iš Kauno kalėjimo tai
toks Lietuvos mokslas istorijos.
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/poc-kuop-vadu-15-ir-16-psl.jpg
(P.S.:
A. Rukšėno-A. Bubnio tokią pačią klastotę nerodau, nes paskutiniais
dviem laiškais jau rodžiau jųjų grožybes.
22 - kaip
Istorijos institutas buvo atlikęs klastotę, dėl, neva, J. Krikštaponio
demobilizacijos buvau 2022 m. sausio 04 d. paskelbęs Facebook-e
https://www.facebook.com/photo.php?fbid=6947008488672790&set=p.6947008488672790&type=3
23
Apie
jokią Baltarusiją nemini NKVD tardymo protokoluose, Jeigu ten J.
Krikštaponis būtų buvęs, tai iš savo agentūros (vietibių komunistėlių)
būtų sužinojusi ir tada bausmė būtų tokia, kad į Lietuvą niekas nebūtų
grįžęs iš Partizanų artimųjų. Taigi, 1955 m. lapkričio 19 d. Vilniuje
Pabaltijo karinės apygardos Karinio prokuroro padėjėjas justicijos
majoras Mamulin-as. Kuris peržiūrėjo bylas ir visą archyvinę
tiriamąją bylą Nr. 30422/3, skirtą Smetonai, Kuliavui ir kitiems (tuo
pačiu ir Veronikai Krikštaponytei). Kur rašo jis, ką atrado,
konstatuodamas, jog nubaudimas yra griežtas ir neatitinka nusižengimui,
bet ... Taigi, jeigu J. Krikštaponį būtų aptikę Baltarusijoje, tikrai,
būtų atsiliepta tolimesnei eigai V. Krikštaponytės byloje, nes NKVD tada
labai tyrinėjo ir baudė visą 2-ąją kuopą. Todėl jos vado seseriai būtų
ne tik atsiliepę, bet ir ji būtų tardoma-klausinėjama. Deja, apie tai
byloje nepavyko nieko panašaus pastebėti. Todėl galima paskaityti tą
majoro Mamulino rašto išvadą, kaip J. Krikštaponis buvo namuose prie
vokiečių.
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/ypating-archyv/nutartis-1955-11-19-viln-apie-kriksto-buri-156-4-psl.jpg
24
-
galimai laukęs, kol numirs sesuo Veronika Krikštaponytė-Juodienė, iš
karto, po jos mirties, tik mėnesiui praėjus, pirmasis J. Krikštaponį
apšmeižė 2011-04-09 ekstremistas Evaldas Balčiūnas šiame
straipsnyje - https://web.archive.org/web/20130517102746/http:/antifa.lt/post/4468682752/trys-naciams-tarnave-lietuvos-laisves-armijos-lla
25
apie
buvusį
Mordovijos lagerių politinį kalinį Zigmą Vašatkevičių galima paskaityti
gzeme.lt/2024/01/30/laisve-savaime-neatejo/
|
|
|