Atsiradus archyvuose naujiems duomenims apie Juozą Krikštaponį, reikalaujame nedelsiant tęsti išsamius viešus tyrimus - konferencijų ciklus, kurios buvo žadėtos Ukmergėje ir buvo nutrauktos dėl prasidėjusio Ukrainoje karo.

              Reikalaujame, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau Centras) perskaitytų iki galo Priedą1; pridėtą prie Pa-2 sprendimo2 dėl J. Krikštaponiui atminimo šalinimo, nes to priedo 10 psl. yra pažymėta, jog J. Krikštaponis, grįžęs iš kalėjimo, slapstėsi nuo vokiečių visą jų okupacijos laikotarpį. O tas jo slapstymasis, dar patvirtintas naujai atrastu 1947 m. NKVD dokumentu3, kaip tik įrodo, jog iš kalėjimo buvo išleistas, tame 10 psl. 4 paminėto J. Krikštaponio giminaičio generolo S. Raštikio įtakos dėka, tikrai, ne už „gražias akis“, o važiavimą į Minską. Tačiau, pagal fiziologijos dėsnius ir pagal sesers Veronikos prisiminimą, jog brolis grįžo labai sublogęs5, - aišku, kad po kalėjimo reikėjo atsigauti. Todėl pagal LOGIKĄ ir pagal istorines aplinkybes Ukmergės restorane J. Krikštaponis spontanišką protestą prieš nacizmą galėjo atlikti, kur tai, po Laikinosios vyriausybės išvaikymo  (LLV) bei Holokausto Ukmergėje vykdymo metu. Juolab, J. Krikštaponiui rugpjūčio 1 d. tapus kuopos vadu, kurtai po LLV išvaikymo - žydų trėmime į Vilijampolės getą kuopai vadovavo6 jau ne J. Krikštaponis. O Juozo kalinimas kartu su komunistais vienoje kameroje, taip pat byloja jo suėmimą tik 1941 m., nes ir pagal Standartenführer-io Karl-o Jäger-io Holokausto kroniką7; kalėjimuose komunistai buvo „laikomi iki 1-3 ir 6 mėnesiams8, ...“- taip parašyta toje iki 1941 m. gruodžio 1 d. Holokausto ataskaitoje.

           Be to, J. Krikštaponio „Baltarusijoje“ būvimą neigia ir Ypatingojo (LYA) archyvo dokumentų VISUMA, pagal kurią akivaizdu, kad 2-oje kuopoje tikro vado nebuvo. Todėl vokiečiai tą kuopą labiausiai naudojo nusikalstamiems veiksmams, o vadai „spec. operacijose“ nuolat keisdavosi, priskaičiavus iki 7-ių karininkų, net iš kitų kuopų.
               O „Krištaponį Baltarusijoje“ minėjo tik du kuopų vadai – mirtininkai (1962 m. nuteisti mirties nuosprendžiu), nes žinojo, jog J. Krikštaponis buvo žuvęs, ir todėl ... Kitas („J.“ S. Rutkauskas) irgi galėjo žinoti apie J. Krikštaponio žūtį, nes buvo teistas už Partizaninę veiklą ir todėl galėjo klaidinti okupantų tardytojus, arba, sąmoningai, arba nesąmoningai, painiojant J. Krikštaponį su Nikodemu Reikalu, nes jie buvo panašūs (aukšti ir liekni).

               O dėl dar vieno – pagrindinio „J. Krikštaponio kaltintojo“ Martyno Kačiulio minėto Pa—2 sprendimo priedo 4-tame psl. reikalaujama ištirti prieštaringų vertinimų priežastį. Tačiau tos priežastys jau nustatytos, nes šis „liudininkas“ buvo komunistiniu nusikaltėliu, du kartus kalėjęs už komunistinę-pogrindinę veiką, o iš kalėjimo sovietinė okupacija jį išlaisvino ir įdarbino karinėje bazėje. Užėjus vokiečiams, jam 2-asis batalionas tapo puiki slėptuvė nuo atpildo. Bet, sovietų okupantams vėl atėjus, su jais iki Berlyno nuėjo - gavo du medalius ir gavo 25 metus garsiojo Javas lagerio. Už jame drausmės pažeidimus 10-čia m. sutrumpinama bausmė ir tampa sovietinės prokuratūros specialiuoju „liudytoju“, pasakas sekdamas apie „Krištaponį Rudenske“, nors iš Kauno į Minską atvyko apie 2 d. po Rudenske įvykusių žudynių.

               Todėl tokio „liudytojo parodymų“ istorikas A. Rukšėnas neturėjo teisės imti domėn. Todėl 1982-08-16 Tarptautinėje apklausoje, dėka civilizuotos JAV teisininkų įtakos - M. Kačiulis vėl keičia priešpiet duotą parodymą, pabrėždamas apie pakeistus vadus „Ne Krištaponį, o Reikalą“ 9.

               Kaip tik, pastarąjį, kaip 2-osios kuopos vadą nuo 1941 m. spalio mėnesio nustato KGB tyrėjai, ir A. Rukšėnui kvestionuoti KGB-istų, kaip specialistų-kriminalistų nustatymą loginės teisės neturėjo. Šis istorikas neturėjo jokio nei juridinio ir nei loginio pagrindo konstatuoti dėl, neva, į Minską „J. Krikštaponio išvykimo“, nes majoro A. Impulevičiaus 1941-10-06 įsakyme Nr. 4210, parašytame 5 val. ryto Šančiuose „dėl išvykos į Minską“, nekreiptas istorikų dėmesys, jog įsakymas parašytas šokiruojančiai būtuoju kartiniu laiku, konstatuojant, kad batalionas „išvyko“11. Panašu, kad bataliono vadas, atėjęs į kareivines, nerado savo bataliono, ir todėl tik konstatavo, jog batalionas IŠVYKO, kas yra „įsakymo“ parodija. Todėl prieš kelias dienas rašytas pusės tūkstančių pavardžių apimties įsakymo projektas neturi jokio realybės pagrindo, nes pasirašant tą įsakymą, nebuvo galimybės patikrinti, kas išvyko, o kas ne.

              Tuo labiau, kad įsakyme yra simptomas klastoti tą įsakymą, prigalvojant galimai neegzistuojantį BENDRAVARDPARADĮ „Joną Klimavičių“12, kurio egzistavimas istoriniuose dokumentuose dar neaptiktas13. Tuo labiau, šokiruojančiai „sutampantys“ „abiejų Klimavičių?“ visi biografijos duomenys, panašu į pasaką, ant kurio vieno iš jų, J. Krištaponis neteisėtai „tarpininkauja“, pasirašydamas ant melagingo14  Raporto, aiškiai ne „Minske“, o, greičiau, Kauno kalėjime15, su tikslu apgauti GESTAP-ą ir, greičiausiai, su tikslu jį patį  ištraukti iš kalėjimo. (Visus simptomus vardinti dėl vietos stokos neverta.)

               Kad batalionas išvyko iš Kauno ne spalio 6 d., o spalio 5 d.16 yra ir liudininkų, tarp kurių intelektualiausias liudininkas puskarininkis Edvardas Guoga, pasižymėjęs kaip Valkų mūšio vienas iš vadų, Magadano kalinys17 ir kovų atminties puoselėtoju – memuarų rašytojas18. Jo patikimiausias liudijimas dėl išvykimo datos yra todėl, kad į JAV atstovo klausimą jis paaiškino, jog „tokios datos nepamirštamos“ 19. Taip pat E. Guoga ir dėl leitenanto KriKštaponio aiškiausiai paliudijo, pabrėždamas, kad jis kuopos vadu buvo, kol batalionas buvo Kaune20, o vėliau nurodė vadu buvusį J. Krikštaponio pavaduotoją Vladą Tamošiūną, kurį Baltarusijoje kaip kuopos vadą nurodė žymiai daugiau liudininkų, nei ten N. Reikalą liudijo. O J. Krikštaponį kaip kuopos vadą tik Kaune minėjo apie 8-9 liudininkai, kuriuos mokslinėse publikacijose kartu su E. Guoga dr. M. Pocius, dr. A. Rukšėnas ir dr. A. Bubnys pavertė, atseit, Didvyrio „dalyvavimą žudynėse patvirtinančius21“, nes minėti MOKSLŲ DAKTARAI NESKAITO DOKUMENTUS IKI GALO IR APIE JUOS FANTAZUOJA ATVIRKŠČIAI, NEI JUOSE RAŠOMA. Yra klastotas ir išgalvota J. Krikštaponio, neva, „demobilizacija“, kuri tokia, ne kaip negalėjo būti, nes pagal minėtą NKVD 1947 m. dokumente J. Krikštaponio paminėtą „bėgimą iš vokiečių armijos bei slapstymąsi Ukmergės rajone“ – joks „paleidimas į atsargą“ būti negalėjo, nes besislapstančiuosius nuo kariuomenės niekas, niekad nedemobilizuoja. Bet visuomenei ir mokslininkams apgauti, sugalvotos „demobilizacijos“ signatūros, vedančias į nieką22. Šokiruoja minėtųjų „teiginiai“, teikti; net visai neskaitant dokumentus, o taip pat labai daug  bylų visai nestudijuota. Todėl NKVD persekiojamų J. Krikštaponio bendražygių ir sesers Veronikos Krikštaponytės byloje istorikų, tikriausiai nematytas 1955 m. Pabaltijo karinės apygardos Karinio prokuroro padėjėjo – justicijos majoro Mamulin-o konstatavimas apie J. Krikštaponio namuose buvimą vokiečių okupacijos metu23. Tą patį Juozo buvimą namuose tvirtino ir Lėno-Užulėnio apylinkių gyventojai, kai jie buvo po 2011-04-09 sujaudinti bolševikinės Anarchijos puoselėtojo Evaldo Balčiūno paskleisto šmeižto24 ekstremistiniame ANTIFA tinklalapyje, o po to jau dabar teisėsaugininkų paieškomo bei Rusijos politinio prieglobsčio pasiprašiusiojo Giedriaus Gabrilavičiaus piketų, juodinančių Partizaninį judėjimą. Tada žmonės buvo pasimetę – pradėjo abejoti dėl Didvyrio pagerbimo. Tada buvęs politkalinys ir Ukmergės LLKS pirmininkas Zigmas Vašatkevičius25 organizavo ekspediciją klausti žmonių apie Juozą. Nuo tada ir paaiškėjo ukmergiečiams, jog apie J. Krikštaponį buvo sukurptas šmeižtas. Tuo labiau, kad buvęs meras Roladas Janickas irgi nesiruošė vadovautis tik prielaidų A. Rukšėno „pažyma“.

         Todėl istorikams būtina atsimerkti ir suvokti, kad istorija privalo būti mokslu, o ne užsakomąja religija ir privalo keistis požiūris dėl atsiradusių naujų aplinkybių, aptiktų archyvuose. Visa tai privalu paskelbti-aptarti, tirti pagal mokslinius ir kriminalistinius principus bei nustoti šmeižti dvigubą Didvyrį – jį nedelsiant būtina skelbti kaip pavyzdinę asmenybę, paviešinat nuslėptus svarbius biografijos faktus.

autorius-tyrėjas
Vytenis Aleksandraitis

(per Sausio ir Rugpjūčio pučo įvykius Jonavoje
 kvietęs ginti perlamentą,
dabar kviečiantis ginti J. Krikštaponį)

1 – tai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau LGGRTC-o, arba Centro) paruošta „pažyma“, kurios autorius keistai nenurodytas, bet pagal GOOGLĘ galima nustatyti ir manyti, kad tai PLAGIATAS, viską su grubiausiomis klaidomis aklai nurašius nuo 2021 m. Lietuvos istorijos instituto [toliau LII(Lii), arba Instituto] dr. Mindaugo Pociaus istorinės archyvinės Pažymos (rašytinos iš didžiosios raidės dėl svarbių istorinių atradimų), ir kurios internetinis adresas - https://www.genocid.lt/UserFiles/File/Draudimas/Sprendimai/20230629_isvada01_priedas.pdf
2 – 2023-08-17 sprendimas PA-2 dėl viešo objekto pakeitimo, kurio internetinis adresas: genocid.lt/UserFiles/File/Draudimas/Sprendimai/20230817_sprendimas_krikstaponis.pdf
3     tai 1947 m. lapkričio 7 d. (Didžiojo Spalio perversmo šventės dieną) NKVD suimtos ir kalintos Juozo Krikštaponio buvusios žmonos Kunigundos SLIESORAITYTĖS tardymo metu tardytojo užrašytas alegorinis sakymas „Krištaponis bėgo iš vokiečių armijos ir slapstėsi Ukmergės rajone, ...“  kurį atradau iš pastarajai skirtos 1947-12-27 baudžiamosios bylos Nr.  1258, esančios  LYA archyvo K-1 fonde, skirtame okupantų politinėms baudžiamosioms byloms apraše 58-tame (pagal okupacinį Rusijos b.k. straipsnio numerį), kur minėtai P-4455 byloje tardymo protokolo 4 psl.  (archyviniame 27 lape), kurio nuotraukos adresas http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/ypating-archyv/sliesor-7-tard-protok-4-psl-27-lap.jpg, o pačios Kunigundos kalinimo nuotraukos internetinis adresas yra http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/ypating-archyv/sliesor-baudz-bylos-portret.jpg
4 -  to minėto Priedo –istorinės-archyvinės „pažymos“ (jos plagiato) 10 psl. duomenų vaizdo nuotraukos internetinis adresas - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/pazymos-11-psl-pabaiga.JPG
5 -  sesers prisiminimas, kad brolis SUBLOGĘS grižo, pagal kraštotyrininkės Audronės Astrauskaitės 2009 m. lapkričio 25 d. straipsnį XXI amžius laikraštyje Nr.83 (1775) skirtą Lietuvos kariuomenės dienai „Įvykdė Lietuvos kario priesaiką“, kuriame rašė, kad „Artimieji nešdavo maisto, bet jis prašė nenešti – kaip kitiems užtenka, taip ir jam užteks, nes paskui jį įtaria šnipą. Grįžo iš kalėjimo sublogęs, nes maistas buvo prastas“. Šio straipsnio internetinis adresas yra - https://web.archive.org/web/20141222151402/http:/www.xxiamzius.lt/numeriai/2009/11/25/atmi_04.html
6 -  žydų trėmimui į Vilijampolės getą („žydų areštuose“), pagal 1961 m. J. Nacevičiaus liudijimą, kažkodėl 2-ai kuopai vadovauja ne J. Krikštaponis, o Juodis. To liudijimo protokolo vaizdo internetinis adresas yra http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/20240516_142646.jpg (P.S.: tame protokole pabraukimai rudu pieštuku atlikti KGB-istų)
7 – taip vadinamojo Holokaisto kronika yra garsiausiame pasaulyje Standartenführer-io Karl-o Jäger-io žudynių ataskaitoje, kurią galima pamatyti ne tik Vikipedijoje, bet ir kaip ir „originalą?“ (greičiau sovietiniais laikais išverstą į liet. kalbą?) patalpintas yra E. Balčiūno Anarchijos-Antifa ekstremistiniame tinklalapyje pagal internetinį adresą - http://www.anarchija.lt/politika/1733-holokausto-lietuvoje-buhalterija-karlo-jagerio-suvestines-zinios-apie-operatyvinio-burio-3-teritorijoje-iki-1941-gruodzio-1-ivykdytas-egzekucijas
8 – čia aukščiau paminėtos Holokausto kronikos (ataskaitos) pabaigoje citatos nuotraukos internetinis adresas yra - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/istrauka-is-karlo-gegerio-ataskaitos.jpg  
9 - aukso spalva papuošta E. Guogos liudijimas        http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/ypating-archyv/guogos-teig-apie-kriksta-kaune-didele-raiska-vm.jpg
10 – įsakymo Nr.42 1-mo psl. vaizdo nuotraukos internetinis adresas - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_110615-isak-42-159-m-m.jpg
11
–
įsakymo Nr.  42 dalis, kurioje aiškus žodžio „išvyko“ vaizdo nuotraukos internetinis adresas           http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/isak-42-2-4-paragr.jpg
12 - įsakymo Nr.  42 tarp , neva, „išvykusių“ karininkų virš  J. Krištaponio yra Stankaičio pavardė įrašyta, kuris neišvyko, nes susirgo ir vėliau pristatė raportą su gydytojo pažyma, dėl ko A. Impulevičius rašė kitą įsakymą ir atitaisė buvusį įsakymą Nr. 42, ką dėl J. Krikštaponio tai padaryti negalėjo, nes iš kalėjimo ar GESTAP-o sulaikymo vietos jis jokio „raporto“ parašyti negalėjo. Be to, JEIGU IR VYKO DERYBOS DĖL IŠ KALĖJIMO IŠLEIDIMO, PRIKURIANT KITĄ BENDRAVARDPAVARDĮ NEEGZISTUOJANTĮ „Joną Klimavičių“, tai, akivaizdu, kad J, Krikštaponio iš įsakymo išmesti negalėjo, tikint, kad bus, gal, greitai išleistas, tuo labiau, kad iš sąrašo braukti reikalingo karininko nėra jokios loginės būtinybės. O du bendravardpavardžiai mažame kolektyve, dar su vienodomis labai keistomis biografijomis, turint mirties nuosprendžius paskelbtus, ir jas sovietams neįvykdžius, kai Minske ir ypatingai Červenėje daug sušaudytų politinių kalinių, tai mirtininkų palikimas ir net neišvežimas, kai garsus tardytojas Eusejus Rozauskas siekė sušaudyti visus iki vieno kalinius, bet tam negavo leidimo – tai tokia dviejų „bendravardpavardžių“ pasaka čia labai keista, kai jie dar gimę abu 1907 m., vienas Marijampolėje, o kitas Kapsuke, ir istorikai, gal, nežino, kad tai tas pats miestas? Jei žinotų, tai tas keistas rebusas būtų iš karto išaiškintas?    http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_111115-isak-42-karininkai.jpg
13-  LGGRTC-os sudarytame bataliono karininkų sąraše matome tik vieną Joną Klimavičių, o Lietuvos karininkų sąvade-enciklopedijoje yra dar vienas Jonas Klimavičius, bet jis kaip voldemarininkas, dalyvavęs maište, buvo nuteistas-kalinamas ir slaptu įsakymu paleistas į atsargą  dar gerokai prieš karą, ir apie jį jokių kitų žinių nėra. O 2021-12-02 Ukmergės mokslinėje konferencijoje A. Rukšėnas galimai apgaudinėjo konferencijos klausytojus, sakydamas, kad, neva, „2-oje kuopoje buvo toks Jonas Klimavičius“, kai jo tarnybos sąraše, gal, net jo paties sudarytame J. Klimavičius tik vienas yra iš 3-čiosios kuopos.. TODĖL BUVAU PRIVERSTAS VAŽIUOTI Į ARCHYVUS IR TIKRINTI ISTORIKŲ PRIPASITYTUS PAISTALUS. Taip, kad siūlyčiau pažvelgti į LGGRTC-o sudarytą sąrašo – jo vaizdo nuotraukos internetinis adresas yra - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lggrtc-batal-sar-klimaviciu.jpg      -
14 – melagingas neaiškaus „Jono Klimavičiaus“ Raportas, dėl kurio istorikai A. Rukšėnas ir M. Pocius arba su tikslu apgaudinėti visuomenę, tuos raportus vadino „J, Krikštaponio raštais“, arba jie tų raportų nematė ir jiems abiems taip liepė rašyti, kad niekam nekiltų fantazijų apie J, Krikštaponio galimybę būti tuo pačiu metu Kauno kalėjime? Na, o, MELAGINGAS TAS RAPORTAS yra todėl, kad J. Klimavičiui; pagal Lietuvos karininkų sąvadą-enciklopediją, mirties bausmė gegužės mėn. ... yra pakeista į 10 m. lagerio, ir iki Birželio sukilimo tąsai, neva, „mirtininkas“ galėjo labai lengvai pasveikti, džiaugdamasis, kad gyvens. Todėl akivaizdu, kad tas Raportas BUVO SKIRTAS gestap-UI APGAUTI, NES LYGIAI TOKS PAT RAPORTAS YRA IR VOKIEČIŲ KALBA PARAŠYTAS, kur daugiau dvikalbių tokių dokumentų nesimatė. Dar keisčiau, kad kitoje pusėje ANT TUŠČIO LAPO J. KRIKŠTAPONIS „tarpininkavimo“ parašą deda, aiškiai ne Minske, o Kauno kalėjime, nes ...(neaiškinu, nes bet koks vaikas tai gali pasakyti)     To  Raporto nuotraukos internetinis adresas yra - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/klimaviciaus-raportas-398.jpg  
15- kita J. Klimavičiaus Raporto pusė,, kai skaitant šį ilgą aiškinimo tekstą, reikia atsiversti ir žiūrėti į tą kitą Raporto pusę - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_103046.jpg , kurioje atlikta „tarpininkavimų“-derinimų procedūra ANT TUŠČIO LAPO (kitoje nugarinėje Raporto pusėje),  atliekant „tarpininkavimo“ procedūras tam, kad nematyti teksto, ant ko pasirašai, kai vietos yra užtektinai suderinimus atlikinėti ir šalia teksto, dar keisčiau, kai  gana ilgo teksto Raportas rašomas taupant popierių, Panašu, jog MANIPULIACIJA su mažu Raporto formatu atliekama tam, kad apsisaugoti nuo to, jei nepavyktų apgauti GESTAP-ą, nes, labai panašu, kad J. Krikštaponis ne savo pavaldiniui negali juridiškai tarpininkauti, nes J. Klimavičius yra 3-ios, o ne 2-os kuopos karininkas, turintis savo tiesioginį  vadą Juozą Ūselį, o, neva, -„2-oje kuopoje“ tas tariamas „J. Klimavičius-kvotų karininkas“, tai čia jau, tam, galimai, išgalvotam karininkui, labai keistai ir ne logiškai tokia pareigybė priskirta prie kuopos, kai tokia neeilinė pareigybė skirta visam batalionui turėtų būti normaliai priskiriama iš karto prie štabo, nes tai ne rikiuotės karininko pareigybė ir ta pareigybė turėtų būti pavaldi tiesiogiai bataliono vadui, o ne kuopos vadui. Nebent, priderinta asmeniškai prie J. Krikštaponio, kaip teisę išmanančiam – III-čio kurso VDU Teisės fakulteto klausytojui. Todėl, panašu, kad atlikta manipuliacija, akivaizdžiai „susargdinus“ kvotų karininką, atseit, „negalintį tarnauti“, rašant melagingą Raportą, jame nuslėpus mirties nuosprendžio panaikinimą ir tuo būdu atsiranda rimtas pretekstas J. Krikštaponį iškaulinti iš kalėjimo, nes batalione, neva, „nelieka“ karininko-juristo, ir tokį išsilavinimą turi kaip tik J. Krikštaponis. Taip, kad pagal parašus ir pagal J. Krikštaponio parašo registraciją štabo derinimų-tarpininkavimų registracijos žurnale ir nuo jo nurašant procedūros eilės numerį, akivaizdu, jog ne J. Krikštaponis  tuos skaičius nurašo, o, greičiau J. Klimavičiaus ranka ir visai kita – minkštesne plunksna tai atlikta. Todėl tai įrodymas, jog J. Krikštaponis „tarpininkavimą“ atlieka ne Minske, o greičiau Kauno kalėjime, nes keistai, tik po 4- ių  dienų A. Impulevičius vizuoja „sergančiajam“-„nesiskaitant su liga“ išleidžiamojo iš tarnybos ir dar labai keistai taisant - atitaisant datą į pačią garsiausią pasaulyje lapkričio 7-osios datą, lyg jos „nežinotų“ A. Impulevičius, kai tai datai atžymėti Minske vokiečiai surengė kraupiaisiais komunistų šeimų (ir jų vaikų) masines žudynes iki 54-ių tūkstančių, kažkur prie Masiukovščinos gyvenvietės, ne visiškai nužudant žmones, o po to tankui traiškant nužudytuosius, nes ten , pagal pasakojimus, labai ilgai žemė krutėjo – tai Minsko kraštotyrininko Olego Usačiovo užrašyti parodymai, kuriam jis man neatsakė – ne aiškus jo likimas, kai sustiprėjo diktatūra dabartinė. .
16 – apklausos metu Edvardas Guoga garsiam politinių persekiojimų prokurorui...  Bakučioniui klausinėjant, labai aiškiai E. Guoga pasako, jog į Minską buvo išvykta spalio 5-tą dieną.
17 – Magadano rajone jau ne kalinys Edvardas Guoga – jau tremtinys,
18 – parašytas Edvardo Guogos memuaras kaip Tauro apygardos partizano prisiminimai, kuris nuo vaikystės gerai mokėsi ir todėl jo Atsiminimuose yra labai svarbios detalės fiksuotos, jame mini tarptautiniu reikalu važiuoti reikalavimą į saugumą – Bakučiuonis jį kviečia. Paskaityti verta - https://www.partizanai.org/laisves-kovu-archyvas-25-t-1999/3716-isejo-broliai-tevynes-ginti
19 – apklausos metu Edvardas Guoga atstovui i6 JAV Specialiųjų tyrimų departamento  atstovui Nilui Šerui patvirtino, kad išvykos į Minską spalių 5-tos dienos data yra nepamirštama.
20 – to labai svarbaus Edvardo Guogos 1982-02-24 Vilniuje paliudijimo protokolo 2 psl. 216 archyvinis numeris - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/ypating-archyv/guogos-edvardo-1982-02-24-viln-216-2-psl.jpg  
21    galima nueiti į 15-17 psl.  M. Pociaus straipsnį moksliniame žurnale GENOCIDAS IR REZISTENCIJA   2021 1(51) su skirtingais pagal reikšmes pažymėjimais, atkreipiant dėmesį į konkrečius liudininkus, jųjų vienodus teiginius „istorikų“ sugalvotus, nes kiekvienas tardomasis atsakydavo skirtingais savais žodžiais Taip pat pamatysite, kad J. Krikštaponio liudijimai buvus Kaune „istorikas“ daro „íšvadą“, kad, neva, „Krištaponis vadovavo žudynėms Baltarusijoje“ joje net nebuvęs – „vadovavo“ iš Kauno kalėjimo – tai toks Lietuvos „mokslas“ istorijos.   http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/poc-kuop-vadu-15-ir-16-psl.jpg   (P.S.: A. Rukšėno-A. Bubnio tokią pačią klastotę nerodau, nes paskutiniais dviem laiškais jau rodžiau jųjų „grožybes“.
22    -    kaip Istorijos institutas buvo atlikęs klastotę, dėl, neva, „J. Krikštaponio demobilizacijos“ buvau 2022 m. sausio 04 d. paskelbęs Facebook-e  https://www.facebook.com/photo.php?fbid=6947008488672790&set=p.6947008488672790&type=3
23          Apie jokią „Baltarusiją“ nemini NKVD tardymo protokoluose, Jeigu ten J. Krikštaponis būtų buvęs, tai iš savo agentūros (vietibių komunistėlių) būtų sužinojusi ir tada bausmė būtų tokia, kad į Lietuvą niekas nebūtų grįžęs iš Partizanų artimųjų. Taigi, 1955 m. lapkričio 19 d. Vilniuje Pabaltijo karinės apygardos Karinio prokuroro padėjėjas – justicijos majoras Mamulin-as. Kuris peržiūrėjo bylas ir visą archyvinę tiriamąją bylą Nr. 30422/3, skirtą Smetonai, Kuliavui ir kitiems (tuo pačiu ir Veronikai Krikštaponytei). Kur rašo jis, ką atrado, konstatuodamas, jog nubaudimas yra griežtas ir neatitinka nusižengimui, bet ... Taigi, jeigu J. Krikštaponį būtų aptikę Baltarusijoje, tikrai, būtų atsiliepta tolimesnei eigai V. Krikštaponytės byloje, nes NKVD tada labai tyrinėjo ir baudė visą 2-ąją kuopą. Todėl jos vado seseriai būtų ne tik atsiliepę, bet ir ji būtų tardoma-klausinėjama. Deja, apie tai byloje nepavyko nieko panašaus pastebėti. Todėl galima paskaityti tą majoro Mamulino rašto išvadą, kaip J. Krikštaponis buvo namuose prie vokiečių.    http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/ypating-archyv/nutartis-1955-11-19-viln-apie-kriksto-buri-156-4-psl.jpg
24 -  galimai laukęs, kol numirs sesuo Veronika Krikštaponytė-Juodienė, iš karto, po jos mirties, tik mėnesiui praėjus,  pirmasis J. Krikštaponį apšmeižė 2011-04-09  ekstremistas Evaldas Balčiūnas šiame straipsnyje -     https://web.archive.org/web/20130517102746/http:/antifa.lt/post/4468682752/trys-naciams-tarnave-lietuvos-laisves-armijos-lla
25  apie buvusį Mordovijos lagerių politinį kalinį Zigmą Vašatkevičių galima paskaityti  gzeme.lt/2024/01/30/laisve-savaime-neatejo/