-toji tema:Kaip 2014-2015 metais LGGRTC  bandė kvailinti LR Generalinę prokuratūrą

 

     Nors Centro 2014-12-19 Generalinė prokuratūra ir buvo apgaudinėjama, nuslėpus J. Krikštaponio kalinimą Kauno kalėjime, bet teisininkai 2015-01-22 raštu Centrui Nr. 17.2-829 vis tiek atmetėatmetėPROKURORAI J. Krikštaponiui kaltinimus, išvardinus didžiulį pluoštą svarbių priežasčių, kurios susivedė į pagrindinę priežastį, jog NĖRA OBJEKTYVIŲ DUOMENŲLLKSkonkrečiai, kaltinimui. 
        Bet, nežiūrint to, LRT per tuos 10 metų nesuskaičiuojama kartų šmeižė prieš Lietuvos gyventojus Ukmergės savivaldybę, nors teisininkai minėtame dideliame rašte pagrindinę atmetimo priežastį paminėjo, jog MIRUSIAJAM BYLOS NEKELIAMOS.  Bet, deja, matyt, LGGRTC istoriko dėka žiniasklaida ir Lietuvos žydų bendruomenė (toliau LŽB) galimai buvo apgaudinėjamos ir todėl prasidėjo piktinimaisi, kad, mirusįjį negalima kaltinti. Todėl pasidarė panašu, jog 
Lietuvai iki teisinės valstybės dar toli, jei žiniasklaida gali tyčiotis iš teisininkų išvadų. Juolab, kyla ir istorikų teisinio išprusimo problema, jei jau pačių elementariausių žmogiškųjų etinių normų nepaiso, nors aukštosiose mokyklose visoms specialybėms buvo dėstomi teisiniai pagrindai. 
        Tuo labiau, kad Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Žydrūno Radišausko buvo aiškiai išvardinta, kodėl mirusiajam negalima kelti bylos, ne tik, kad miręs negali apsiginti - pateikti niekam nežinomas išteisinančiąsias aplinkybes, bet ir aplamai, buvo išaiškinta, kokie liudininkai gali būti pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau ABTĮ) straipsniuose aplinkybės, kuriose turi būti pridedami priedai, kaip liudininkų gyvenamos vietos bei kitų įrodymų buvimo vieta, kurios nebuvo nurodytos. 
      O, kai nežinai, kur gyvena liudininkas, tai kokį  galima 
„tyrimą“ atlikti, kai negalima patikrinti jo „liudijimo“, kad ir per gimines-artimuosius, jam numirus? (Nežinau, ar fantazuoju, bet kaip kraštotyrininkas, tikrai, tai daryčiau, kad įsitikinti liudijimo ...?) Be to, reikalingas irskundžiamasis aktas ir dokumentai, bet LGGRTC pateikė tik pažymą (jai kabučių šį kart neuždėjau, nes teisininkai irgi neuždėjo, nes , matyt, nežinojo, kad jie Centro apgaudinėjami buvo, ne viską surašant, net nepaminėjus N. Reikalo, kalinimo-suėmimo ir kitų žinomų, bet praleistų aplinkybių.)
        Be J. Krikštaponio (Krištaponio) veiklos vokiečių okupacijos laikotarpiu pažymos, prokurorai pasigedo  kitų objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių prašymo kreiptis dėl ginčijamo administracinio akto panaikinimo pagrįstumą, net duomenų, patvirtinančių J. Krikštaponio tapatybę, dėl kurios visuomenei net neaišku buvo, dėl tapatybės ir man nebuvo aišku  - maniau, kad, tai, neva, 
„kitas asmuo“, kol neatradau minėtus sportinius protokolus. 
        Be to, prokurorams reikalingi buvo J. Krikštaponio individualūs veiksmai, LGGRTC2014-12-19 pažy
moje
 nurodytuose įvykiuose, visų galimų liudytojų asmens tapatybių duomenys, nors jau čia mano minėta Pasipriešinimo dalyvių (Rezistentų) teisių komisija Centro kaip tik ir prašė tai pateikti Gen. prokuratūrai. 
        Tai sveiku protu nesuvokiama, kai prie Centro esanti Komisija prašė pateikti, o Generalinė prokuratūra net negavo, to ko prašė rezistentų teisių gynėjai.

 atmetėPROKURORAI
LLKSkonkrečiai

     Dar įdomiau, jog dar antrą kartą  2015-03-12 Nr. 17.9-954 raštu LR Generalinė prokuratūra turėjo parašyti NUTARIMĄ ATSISAKYTI TAIKYTI VIEŠOJO INTERESO GYNIMO PRIEMONES. 
        Mat, kai Generalinė prokuratūra čia jau išnagrinėtą pirmąjį atmetimą nusiuntė Centrui, tai ant jo matome Generalinės direktorės Teresės Birutės Burauskaitės vizą p. A. Bubniui 
„ ... pateikti Gen. Prokurorui visus pažymoje minimus dokumentų patvirtintas kopijas“:


5 223 pav.: 
Šokiruojanti T. B. Burauskaitės viza. Galima pasididinti ir to pasididinto vaizdo internetinis adresas yra
http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/sasajos/burauskaite-post-faktum.jpg

 

     Pamačius šią „ š a u k š t ų   P O   p i e t ų “ vizą, šokiruoti, manau, turi ne vieną skaitantįjį, kai 2014-12-19 prokurorams LGGRTC padavė tik „tuščią“ „pažymą“ be jokių įrodymų ir tais įrodymais direktorė susirūpino tik po atmetimo. Suvokti neįmanoma, kai sovietiniais laikais aukštosiose mokyklose už teisinių pagrindų kursą reikėjo gauti įskaitą, o pats Centras turi turėti ir juristų etatus, tai, čia kaip suprasti skundo rašymą be pateikiamų įrodymų?

     Taigi, pagaliau iš Centro 2015-02-12 su raštu Nr. 13R-43 į 2015-01-22 Nr. 17.2-829 L. R. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojui Žydrūnui Radišauskui iškeliaujakitasLGGRTCraštas Lietuvos ypatingojo ir Lietuvos centrinio valstybės archyvų dokumentų kopijos, kurios Centro manymu kelia abejonių dėl 1997-12-22 m. J. Krikštaponiui suteikto kario savanorio teisinio statuso teisėtumo.
        (Žodžiu, 
prisidirbo ir Centro vadovybė, neimdama jokios atsakomybės už atliktas klaidas, kitas institucijas kvaršina ir net nebando ieškoti pati savo klaidų, o, greičiausiai, buvusios direktorės - jau tuometinės Seimo narės ir du kart buvusio mūsų šalies Prezidento apkaltinimo politiniu tikslu, tik pagal komunistuojančio bolševikinio Lietuvos Anarchizmo pradininko Evaldo Balčiūno paskleistą paskalą, kuris sulaukęs J. Krikštaponio sesers mirties, be jokios etikos, net gedului nepasibaigus, tą paskalą paskleidžia 2011-04-10BalčiūnoPASKALA, kai J. Krikštaponio artimieji ir jam paminklų statymo organizatoriai net nebuvo girdėję apie jokį „Juozo Baltarusijoje“ buvimą. O tada vienas iš aršiausių paleckininkų ir tada iškart, panašu, kad prasideda ...?)

        

     Taigi, galima tik išsivaizduoti, kai pridedami net 248 lapai, papildant (taip tame rašte parašyta) buvusį 2014-12-19“ ATMESTĄJĮ raštą. Svarbiausia, tų dokumentų kratinio pristatyme NET NĖRA JOKIO PAAIŠKINIMO, kaip prie pažymos priderinti tuos naujai pristatytus dokumentus. Taigi, tame dokumentų sąraše, kuriame šio žodžio nėra, o yra pavadinimas DĖL JUOZO KRIŠTAPONIO (KRIKŠTAPONIO) TEISINIO STATUSO ir nėra net tikros paskirties, ant prokuratūros „stalo prikratyti“ net 28 dokumentai be jokių paaiškinimų, kai „pažymoje“ priskaičiavau tik 8 dokumentus minimus. 
        Tai ką su kitais
 20-čia dokumentų veikti ne istorikams ir ne tų dokumentų šeimininkams? Kas per LGGRTC tyčiojimasis iš kitos srities specialistų?  Negi teisininkams reik kvalifikaciją keisti ir pradėti užsiiminėti tuo, kas jiems nepriklauso, kad suprasti prikratytų dokumentų paskirtis?

        Taigi, paanalizuokime, kas prikišta:       

1.         Šokiruoja prikišti net nieko dėto Jono Rutkausko ir kažkokio J. Rutkausko pateikti 6 dokumentai, nenurodant tikslaus vardo, kurie „pažymoje“ net visai neminimi, ir nėra nei vieno dokumento Stasio Rutkausko, kuris „pažymos“ 3-čiame psl. paminėtas.

2.         Stasiui Rutkauskui pagal „pažymą“ turėtų priklausyti tardymo protokolas (LYA. f. K-1, ap. 58, b. t. 47386/3, t. 3, l. 337, ap.46, b. 1287, l. 20), tačiau tarp pateiktų dokumentų su tokiu adresu nėra.

3.         Vadinaisi, 7 dokumentai prikišti nereikalingi ir reikalingiausio dokumento nepateikta. Tai tada, ką norėta nuo prokurorų nuslėpti, prikišant visai kito vardo asmens bendrapavardžio  net 7 dokumentus?

4.         Kokiu tikslu prikišti prokurorams „pažymoje“ visai neminėti ir  be paaiškinimų įvairūs nutarimai dėl liudininkų arešto, dėl kardomosios priemonės, asmens anketos ir ...? Ar juose yra nurodyti reikalaujami liudininkų adresai? Kodėl nenurodoma pašalinių dokumentų paskirtis, ir ką jie bendro turi su J, Krikštaponiu?`

5.         LCVA archyve mano atlikto A. Impulevičiaus įsakymo Nr. 42 fotografavimo karių 1-mame lape pagal Eilės numerį 63įsak yra Eilinis Rutkauskas Juozas, priklausantis I-ajai kuopai,  kai Rutkauskas Stasys yra II-osios kuopos Eilinis pagal Eilė Nr. 169 ir garsiajame KGB-istų sudarytame Sąraše nurodomas kaip sūnus Liudviko 1913 gim. m., gyvenantis Karagandoje Saratotovskaja gatvėje 9-11, pagal bylą Nr.28916 teistas „už banditizmą“,  apklaustas Salelionio byloje . Tai labai svarbi aplinkybė, kad jis buvo partizanu‘ kaip ir Juozas Ūselis, kuris privalėjo žinoti, jog jo kolega J. Krikštaponis žuvęs, nes partizanavo Ukmergės krašte, tai ir S. Rutkauską apie tai galėjo jis ar kažkas iš partizanų informuoti, kad reikia versti kaltę žuvusiajam ... Juolab, S. Rutkauskas nei J. Salelionis, kurio byloje buvo apklaustu, dėl J. Krikštaponio priešingai liudija, galimai, SAVĘS GELBĖJIMO TIKSLU SU J. ŪSELIU PRIEŠ TEISMĄ PRIVALĖJO VERSTI KALTĘ ŽUVUSIAJAM ... Tai psichologinė-loginė tikimybė, nes po 1962 m. Vilniaus teismo kuopų vadai Z. Kemzūra su J. Ūseliu buvo sušaudyti. Todėl istorikams vadovautis sušaudytojų „parodymais“ daugiau nei ciniška, ignoruojant psichologinius-kriminologinius niuansus, kaikaltinamieji, gelbėjantys savo gyvybę,  J. Krikštaponį galėjo KGB-istams pakišinėti vien dėl to, kad jis žuvęs ir kad jam jų kaltes suversti.

6.         O tokio „Jono Rutkausko“ pusės tūkstančių bataliono karių sąrašuose aš neradau. Gal neįžiūrėjau kai kuriuose blogos kokybes nuotraukose? Todėl labai įdomu, dėl ko teisininkams LGGRTC pakišinėjo kažkokio Jono Rutkausko dokumentus, kurio tokio gali nebūti? Reikia patikrinti pagal to rašto paskutiniojoje 28-toje pozicijoje nurodytą 1941 10 06 įsakymo Nr. 42 pateiktus 9 lapus. Jeigu atsiras ten dar ir 3-čias bendrapavardis Rutkauskas, būsiu dėkingas. Bet vis tiek ne aišku, ką jis bendro turi su kito „pažymoje“ nurodyto Stasio Rutkausko parodymais?

7.         Kelia įtarimą teisininkams 24-toje ir 25-toje pozicijoje nurodytos pateiktosios 1941 10 21 vokiečių 11-tojo rezervinio policijos bataliono pranešimo apie specialias priemones Minske nuo spalio 14 iki 21 d. vokiečių kalba ir tų pranešimų vertimai, kuriose pagal NKVD-istų E. Rozausko Baranausko Rukšėno bei kitų autorių knygos „Masinės žudynės ...“ 312-313 pslnuotrauka. to vokiečių rezervinio bataliono tuo pačiu laiku atliktų masinių žudynių ataskaitoje yra minimi  625 ir kitu atveju 1115 komunistų nužudymai Minsko MIESTO stovykloje, kurių pritempimas prie UŽ Minsko MIESTO esančiai Miško karo belaisvių stovyklai, kurioje tokių „komunistų“ būti negalėjo po liepos mėnesio filtracijų, ir bandant teisininkams įtikinti, neva, ten „J. Krikštaponis vadovavo žudynėms“, kurios ten spalio mėnesyje tokios būti negalėjo, nes jos (filtracija) vyko liepos mėnesį Drozdų kaime, todėl tokių galimai pašalinių dokumentų (tai reikia patikrinti, nes aš spėlioju pagal minėtos knygos parodymus) primetimas gali būti irgi kaip bandymas apkvailinti Generalinę prokuratūrą su visai ne tais ir ne tų žudynių dokumentais, ką jau naujose LII(Lii) ir LGGRTC „pažymose“ tai jau daroma-rašoma akivaizdžiausia nesąmonė; turėtų buti matoma net vaikams, jei jie skaitytų tokias naujausias „pažymas“.

8.         Priešpaskutinėje  27-toje pozicijoje parodytas NKVD generolo mjr. Kapralovo raštelis įrodo, kad IŠ TO RAŠTELIO ISTORIKAI PRIVALĖJO ŽINOTI APIE J. KRIKŠTAPONIO KALINIMĄ KALĖJIME IR TODĖL LGGRTC NETURĖJO TEISĖS PRIEŠ NUO NACIŲ NUKENTĖJUSĮJĮ RAŠYTI SKUNDĄ, neištyrus, kada jis buvo kalinamas. Be to, nei šis NKVD generolas, nei jo raštelis minėtoje LGGRTC 2014-12-19 “pažymoje” nebuvo minimas, o aptikus tą raštelį, privalėjo nutraukti skundo teikimą. To nepadarius, galima manyti apie sąmoningą Centro siekį apšmeižti didvyriškai žuvusįjį asmenį.

     BalčiūnoPASKALA -

      kitasLGGRTC - 2015-02-12  raštas Nr. 13R-43 raštas Gen. prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojui Žydrūnui Radišauskui su pateiktais 28-ais dokumentais, kurio internetinis adresas yrahttp://genocid.lt/UserFiles/File/Titulinis/2016/20160210_krikstaponis_04.pdf       įsakymo - įsakymo Nr. 42 karių 2-ojo lapo archyvinio įklijavimo 161 numerio didelės raiškos nuotraukos vaizdo internetinis adresas yrahttp://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/lcva/IMG_20211231_111047.jpg
    
  nuotrauka
 -  knygos „Masinės žudynės ...“ 312-313 psl.  to puslapio nuotraukos vaizdo  internetinis adresas yra http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/minske/kn-mas-zud-pagr-citata-312-osl.jpg 
     atmetė Generalinė prokuratūra 2015-01-22 raštu Centrui Nr. 17.2-829 atmetė ir to atmesto rašto internetinis adresashttp://genocid.lt/UserFiles/File/Titulinis/2016/20160210_krikstaponis_03.pdf 
     
 LLKS1 - kad NĖRA OBJEKTYVIŲ DUOMENŲ, Generalinė prokuratūra  2016-01-22 raštu Nr.. 17.2-841atsakė Lietuvos laisvės kovotojų sąjungai (toliau LLKS), kur to rašto kopijos vaizdo internetinis adresas yrahttp://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/gagarino-nuzudymas/laiskai/tyrimai/luk-pirat/impul/falsifik/gen-pr-llks-ui.jpg

 

 

 

 

...17-toji tema: Kur elementariausia etika moksliniame žurnale?

        Šiaip, nuo pastarojo nelabai ką geriau atrodo garbingo mokslinio žurnalo GENOCIDAS IR REZISTENCIJA 2022 Nr. 1(51) 13-14 psl. visai ne garbingamokslinė ? pastaba tokia: 34 LLKS pirmininkas J. Burokas rašė, kad 1944 m. pabaigoje tardoma J. Krikštaponio sesuo Veronika Juodienė teigė, kad brolis visą laiką buvo Lietuvoje, nebuvo išvykęs į Baltarusiją, tarnavo generolo Povilo Plechavičiaus Vietinėje rinktinėje ir savo tėviškėje net slapstėsi nuo raudonųjų partizanų. Esą J. Krikštaponio dukterėčia pasakojo, kad jis pabėgo iš bataliono, nes netikėjo nei sovietais, nei vokiečiais. Šiuos liudi-jimus reikia vertinti rezervuotai, nes artimieji galėjo būti suinteresuoti nuslėpti jo tarnybą 2-ajame batalione, žr.: J. Burokas, „Kas apgins pulkininko Juozo Krikštaponio garbę?!“, prieiga internete: https:// slaptai.lt/jonas-burokas-kas-apgins-pulkininkojuozo-krikstaponio-garbe/ [žiūrėta 2022-01-12].  (P.S.: sakinį padidintu šriftu ir kursyru paženklinau violetine gėdos spalva, ties ko reikia susimąstyti, į kur istorijos mokslas eina.) 
         Visų pirma, dėl, neva, 
dėl „artimųjų, galėjusių būti suinteresuotais nuslėpti“  kažką, tai, paprastai, TURINTYS KAŽKĄ NUSLĖPTI, NIEKADA SU KRAŠTOTYRININKAIS NEBENDRAUJA ir šią taisyklę istorikas turėtų žinoti, o ne niekus rašinėti net moksliniame žurnale. 
         Ir, aplamai, skaitant, ale, „citatą?“ J. Buroko, net negalima suprasti, kur cituojamojo žodžiai, o kur jau tos citatos komentavimas. Neįsigilinus, galima ir lengvai apsigauti, kad, neva, jau „Burokas iš artimųjų tyčiojasi“, nes jei po puslapio apačioje duodamos citatos su nuorodomis į tą citatą, tai pagal mokslinę logiką reiktų komentuoti pagrindiniame puslapyje, o ne sugrūdus mažu šifru, kad skaitytojas apsigautų. 
        Todėl tokia manipuliacija jau panaši į„mokslinį chuliganizmą?“, jei, aplamai, toks egzistuoja? Tuo, labiau, kad, tame straipsnyje aptikau net keliolika manipuliacijų, skaitytojams apgauti, dėl, ko, matyt, ir minėta Komisija apsigavo, kurios nariu ir autorius yra.  Mokslininkui moksliškai reiktų atpasakoti  kad ir „
Esą J. Krikštaponio dukterėčia pasakojo, kad jis pabėgo iš bataliono, ...“. Pirmiausiai, „pabėgimą“ dukterėčia gali maišyti, su iš Raudonosios armijos dezertyravimu. Be to, neaišku katra dukterėčia, nes vyresnė sesuo Elena negyveno su tėvais ir apie brolį Juozą galėjo mažiau žinoti. Todėl natūraliai prisiminimai išsikraipo. 
        Todėl mokslininkui priedėlis „Esą“ jau kertasi su moksliniu principu ir yra iš patyčių sferos, nes lygiai tą patį teigė ir buvusi J. Krikštaponio žmona, tik jau ne bet kur, o NKVD tardytojams, ir istorikas privalo tą teiginį žinoti. Tik ten žmona realiau pasakė, jog vyras jos „... BĖGO iš vokiečių ...“. Jei būtų „PAbėgęs“, tai būtų sušaudytas už dezertyravimą. O pasakymas, kad „bėgo“ - tai jau apie ilgą bėgimo procesą daug ką pasako tas vienas žodis, - apie tai pratęsiu aiškinimą žemiau ...  
        Juolab, ir atrinkta citata žemiau kritikos, kurio tokios moksliniame žurnale neturėtų būti, tokius niekus rašant, kaip „
sesuo Veronika Juodienė teigė, kad brolis visą laiką buvo Lietuvoje, nebuvo išvykęs į Baltarusiją,  Pirmiausiai, mokslininkas privalo žinoti, kad J. Krikštaponio sesuo ištekėjo, jau grįžusi į Lietuvą po keliolikos metų kalinimo ir tremties. Ir istorikas privalo žinoti, kad tame tardymo protokole žodžio „Baltarusija“ būti ne kaip negalėjo, nes apie ją artimieji žinoti nieko negalėjo, išskyrus, dukterėčias, kurios apie šią Rytų kaimyninę šalį tik iš čia aukščiau paminėto Evaldo Bačiūno sužinojo.
        Taip, kad jeigu E. Burokas neturėjo galimybių atsiversti karo laikų baudžiamąją bylą ir laisvai žurnalistiškai prikūrė du žodžius, tai istorikui derėtų geriau klaidas oponentų taisyti, o ne iš jų tyčiotis. Kitaip gaunasi labai grubus skaitytojų apgaudinėjimas.

     Taip, kad, APIBENDRINIMUI SAKAU, KAD JEIGU NEBŪTŲ KRAŠTOTYRININKŲ FIKSUOTŲ DUOMENŲ APIE J. KRIKŠTAPONIO SLAPSTYMĄSI NUO VOKIEČIŲ, TAI ŠIO TYRIMO NIEKAS MANE NEBŪTŲ PASKATINĘ ATLIKINĖTI.

    Dar kartą ATSIPRAŠAU, kad šis darbas dar nebaigtas - jį reikės daug metų tęsti - tęsti, visų pirmą, manau, kad privalės visi, kas su istorija yra susiję, nes jau ne sovietiniai metai ir archyvai jau visiems prieinami. Todėl istorikai, gyvenantys praeitimi, privalėtų nustoti piktnaudžiauti archyvais.

Šios archyvuose surinktos
ir apibendrintos medžiagos autorius

Vytenis Aleksandraitis

 

 

2024-08-09
Jonava

Paskutinis lapas su parašu