TEISINGUMO PAMYNIMAS, SUŽLUGDĘS EKSPEDICIJĄ Į MĖNULĮ, ATSKLEIDŽIA Jurijaus Gagarino IR Drąsiaus Kedžio APŠMEIŽIMO VIENODĄ BRAIŽĄ.

Pasididinkite ir pamatysite neįtikėtinus vaizdus
 




Nors ir pavėluotai didžiausios XX-to amžiaus disidentės Nijolė Sadūnaitės jau praėjusio 75-mečio ir Lietuvos žemėlapio 400-mečio jubiliejų proga siūlau pažvelgti per FotoKartoGRAFINĮ metodą į vietas, kur tik Stalino "saulei" patekėjus į Zubovo Polianą atsiduria NijolėsSadūnaitės vaikystės aplinkai artimas arkivyskupas Teofilius Matulionis. O po ketvirčio amžiaus jau pačią Nijolę Sadūnaitę; tik sekančioje už Zubovo Polianos "Станция Потьма" stotelėje jos grotomis apkaustytas vagonas nusuko į atskirą liniją, skirtą kaliniams per konclagerius išvežioti. Šia linija mūsų sesę vežė iki paskutiniojo to geležinkelio taško Baraševo kaime, kuriame pirmą kartą N.Sadūnaitė atsidūrė už tikybos platinimo "veiką".

Tas slaptąsias konclagerių zonas pažymėjau raudonai, ir Nijolės zonos sargybiniu bokšteliu šį foto ciklą pradedu per svarbiausiąją Dievui vietos nebuvimo problemą tame krašte. O kadangi Baraševo kaimas, kur buvo žymus politinių kalinių lageris, kurio PATVORIU tekdavo ir man dažnai kaip bėgikui prabėgti, netoliese miškų apsuptyje buvo pats slapčiausias pasaulyje miestas Arzamas-16 (dabar sugražintas vėl Sarov pavadinimas), kuriam slaptumą suteikė Lavrentijus Berija ir Večeslavas Molotovas J.V.Stalino įsakymu, kad sukurti ir gaminti branduolinį ginklą.

Taigi, ne kaliniams saugoti raudonus, o juodus pagonus teko man panešioti, kad saugoti, būtent, to miesto ir sostinės Maskvos padanges. Būtent, iš slaptojo "Kurgan" radiolokacinio taško teko stebėti, kaip žūsta kosmonautas Vladimiras Komarovas, kuris žuvo sąmoningai, kad išgelbėti savo mokytojo Jurijaus Gagarino gyvybę, nes jis buvo antrininku nežmoniško bandymo skrydyje, nesiskaitant su kosmonautų gyvybėmis.

Bet po metų vėl akibrokštas tapo, kad, labiausiai pasaulyje gerbiamo žmogaus gyvybė vis tiek nebuvo išsaugota, vėl tampu antros žūties liūdininku, tą žūtį stebėdamas per radijo lokatorių.

Kai demobilizavausi, buvo apmaudu klausytis, kaip visur buvo skleidžiamos sveiku protu nesuvokiamos paskalos, kad žmonijos pirmasis kosmonautas žuvo, neva, per alkoholį, nors jokių alkoholio pėdsakų jo ir jo instruktoriaus pulkininko Vladimiro Seriogino palaikuose nerasta. Lygiai taip pat, kaip ir Drąsiaus Kedžio lavone narkotinių medžiagų nerasta, bet eskaluoti "žinią", kad žudynes pradėjo dėl, neva, narkomanijos - niekas tai nesutrukdo, kad šmeižti mirusiuosius - žuvusiuosius, matomai, nužudytuosius, nes sąmoningai jie buvo šmeižiami.

Keista, bet tik po 45 metų tas melas įgrįso neteisingu keliu net 45 metus dirbusios tyrimo komisijos nariui, pirmajam pasaulyje kosmonautui, išėjusiam į atvirą kosmosą, ir kosmoso priemonių mokslininkui Aleksejui Leonovui, kuris po J.Gagarino mirties iš velionio perėmė kosmonautų rengimo centre pavaduotojo etatą. Jis, Rusijos prezidentui V.Putinui leidus pažvelgti į slaptuosius duomenis, kuriems slaptumo grifą uždėjo Leonidas Brežnevas, prieš mėnesius du atskleidė galimą žūties priežąstį - tai iš Žukovskio akademijos aerodromo tada dar bandomojo naujo "Suchoi" konstruktoriaus biuro Su-15 naikintuvo nesankcionuoto skrydžio, pažeidus grubiai saugumo reikalavimus, skrendant virš garso greičiu ne žemiau, kaip 10,5 km aukštyje, kaip reikalaujama, o skrista tik 0,5 km aukštyje ir prieš pat atskrendant J.Gagarino naikintuvui, tąsai, lyg ,į viršų staigiai šovęs ir net 15 m atstumu praskridęs (tai lokatoriai įrodo atžymų susiliejimą) ir dėl to garso bangos trenksmo, matyt J.Gagarino ir V.Seriogino lėktuvą apvertė aukštyn kojomis ir nuvedė lėktuvą į kritimą suktuku žemyn. Keista, bet tas kosmonautas neatskleidžia to piloto tapatybęs, minėdamas, kad jis senyvo amžiaus ir ligotas.

Tai labai svarbus pranešimas šio kosmonauto, nes aš asmeniškai per tuos 45 metus na, nekaip negalėjau suprasti, kad mes tada lokatoriuje fiksavome labai fantastinį gretį net apie 2,5 tūkst.km/val. ir manėme, kad J.Gagarinas bandė kokį nors naują lėktuvą. Bet vėliau, kai sužinojau, kad jis žuvo su Mig-15 gamintu 1956 m.ir kuris gali išvystyti greitį tik iki 1075 km/val. - todėl nesistebiu, kad atsirado visokių pasakų, kad kosmonautą pagrobė kitų planetų ateiviai.dabar tik po Aleksejaus leonovo pranešimo man aišku, iš kur tas fantastinio greičio objektas, kurį mes fiksavome. Matyt, galėjome ir sumaišyti, kai jie buvo susilieję. Juolab, arti 300 km mūsų lokatoriams centimetrinio diapazono buvo kaip ir jau prie ribos galimybių.

Dar didesnis akibrokštas yra tai, kad man pavyko aptikti internete tvirtinimus, kad J.Gagarinas žuvo ne prie Novosiolovsko kaimo pietryčiau nuo miesto Kiržač, kuriame minėtas kosmonautas Aleksejus Leonovas turėjo vykdyti su parašiutais šokinėjimus ir girdėjęs ten du sprogimus (vieną garso, kitą tikrą), o pietrvakariau prie Meležos upės tarp Riazancų kaimo ir Kutec gyvenvietės. Dėl šios žinios todėl ir vėluoju su šiuo darbu - dar nesveikinu Nijolės Sadūnaitės su jubiliejumi, nes buvau pasimetęs kaip reikalas, kad rusai visiškai nusimelavę net ne ten žuvusiems paminklą pastatę. todėl niekaip NEGALIU SAU ATLEISTI, KAD TUO METU NEUŽSIRAŠIAU AZIMUTO IR ATSTUMO, TIKSLIAI, KUR MUMS IŠ LOKATORIAUS MATOMUMO DINGO TADA J.Gagarinas. Net neturėjome jokio supratimo, kad bus dabar tokia Google Žemė programa, kurios dėka išmatavus, galima nustatyti, kad NUO MANO RADARO ANTENOS IKI J.Gagarino ŽUVIMO VIETOS YRA TIKSLIAI 294,72166 Km ir 306,95 laipsniai. Dabar labai norėtųsi žinoti, ties kuria vieta naikintuvas mums išnyko, kada aš asmeniškai paskutinį kartą su aukštimačiu matavau aukštį. Visa tai papildytų ir būtų aišku, kokiu kampu ir kaip jis tėškėsi į žemę, nes matosi, kad vieningų duomenų apie tai nėra.

Gerai, kad pagal kitus pranešimus, pavyko atsekti, kad tas liudijimas buvo, gal, ir klaidingas, nes tas tvirtintojas, nežinojo, kieno lėktuvasi ten buvo rastias. Jis, eidamas įkarinį objiektą, netikėtai pamatė praskrendantį prie Dubrovo kaimo lėktuvą kaip vaiduoklį be garso (be variklio veikimo, gal degalai buvo pasibaigę) ir jis tada nustebo, kad čia uždara skraidymasms vieta. Po labai ilgų ieškojimų internete atradau, tuo pat metu patyrė avariją kitas naikintuvas, kurio pilotai katapultavosi ir tas naikintuvas "nurašytas ant adatų" (taip rašoma), būtent, krito prie tos Meležos upės, prie kurios dabar tie du kaimai, lyg, sąmoningai būtų naikinami, sugriautas tiltas tarp jų ir nyksta kaimas, labai tuo nepatenkinti gyventojai. Rašoma, kad, per skraidymus buvo "sparka" su J.Gagarino lėkuvu ( "Sparka" - tai pratybų, kurios vadinasi "navedenijomis" svarbiausioji dalis; susiliejimas abiejų lėktuvų ir toms lakūnų pratyboms aš asmeniškai esu daug padėjęs su lokatoriumi, kad "naikintoją" užvesti ant "naikinamojo", kuris būdavo "sunaikinamas" fotokulkosvaidžio dėka, nufotografavus, į kur tos "kulkos" fotoobjektyvo buvo nutaikytos) su J.Gagarino lėktuvu. Kodėl abu lėktuvai patyrė avariją, pasirodo, ten yra kažkokios slaptos zonos L1 ir L2, ir operatorius per radiją jaudindamasis klausė J.Gagarino, kodėl buvo užskrįsta į tas zonas. Kad jos galėjo būti tokios pat slaptos, kaip Arzamas-16, šalia kurios aš tarnavau, ir šalia kurios N.Sadūnaitė kalėjo ir kurioje buvo automatinės raketos bet kokiu atveju numušinėjimuii bet kokius lėktuvus, kaltus, ne kaltus - nesinori tikėti, kad tokia zona galėjo būti dar ir prie Maskvos. 

Bet, vis tik liudininkai yra, kad girtą traktoristą išvežė KGB-istai "k jedreni feni" t.y. išvežė pas save į Liubianką ir ten jį aprengę nuo galvos iki kojų, jam liepė pasirašyti, kad jis nematė šalia jo nukritusios vienos iš dviejų paleistos raketos, bet nesprogusios ir nukritusios šalia jo miegančio.

Keista ir tai, kad į katastrofos vietą pasikėlė vidaus reikalų ir priešlėktuvinės gynybos kariuomenės malūnsparniai ankščiau, nei Čkalovko karinis aerodromas (iš kurio pakilo J.Gagarinas) dar nebuvo jo, kaip kritusio pasigedęs. Tai negi iš anksto buvo planuota ta katastrofa, kad jos pėdsakus šalinti?

Kažkodėl A.Leonovas apie antrą patyrusį avariją lėktuvą dar nekalba. Todėl visus 45 metus komisijai tyrinėjusiai, ar jie girti skrido, akivaizdu, kad norėta sąmoningai dėmesį nutraukti nuo tikrosios katastrofos priežasties. Žodžiu, melo ir falsifikacijų metodai labai sėkmingai dabar perimti ir Lietuvoje - patirtis tų tarnybų yra didelė.

Todėl, kas pažįsta sesę Nijolę Sadūnaitę, paprašyčiau nuo manęs ją pasveikinti su praėjusiu jubiliejumi ir pasakyti, kad aš dažnai pro josios konclagerio tvorą prabėgdavau. Dabar visa taio žemėlapyje pavaizdavau, kur tas lageris stovėjo (iš kosmoso jo jau nesimato) - atrodo, Rusija jau irgi keičiasi. Įmečiau ir to kaimo vaizdelius. Būtų gerai atradus anų laikų vaizdus. Na, o, svarbiausia, vis tik galimo J.Gagarino nužudymo versiją reik įdėmiai tyrinėti, lygiai, taip, kaip ir Drąsiaus Kedžio.

 

Kad geriau suprasti turinį šios FotoKartoGRAFIJOS, siūlau pasididinti per internetinį puslapį ir detaliai įsiskaityti, išstudijuoti žemėlapių parodymus - http://kazlusporto.puslapiai.lt/gyvenimas/didziausios-xx-amz-disidentes-sasajos-su-kelion-i-menul-zlugimu.jpg
 

  •  
    Maryte Miškinytė-Ulčinienė Noriu padėkoti už įdomią informaciją šią ir visus Jūsų komentarus...liūdna ,kad kažkam nepatiko ir nubraukė plaukuota ranka visą Jūsų indėlį kovai už Vaikų gerovę...nesuprantu kas atsitiko,tikrai nesuprantu.Gal kad buvo minima kaimynės valstybės pavojingiausi metodai nusipelniusiems ir pagarbos vertiems Žmonėms?Nenuleiskite rankų,labai prašau.
     
  •  
    Vytenis Aleksandraitis Na, miela Maryte, kaimynės valstybės visuomenė jau vaduojasi nuo PLAUKUOTŲ RANKŲ, gal, labiau nei mes, nes tos plaukuotos rankos jau nebeturėdamos vietos Rusijoje, atvaro, matyt, pas mus, kad gėjams ir pedofilams padėti, nes Rusijoje jie nepopuliarūs.Mat Rusijos internetas pilnas J.Gagarino žūties jau išslaptinamų duomenų, kurias iš prezidento V.Pūtino išrūpino 45 metus katastrofos tyrimo komisijoje dirbęs narys, pirmasis pasaulyje išėjęs į atvirą kosmosą ir po žūties J.Gagarino etatą užėmęs kosmonautų rengimo centro pavaduotojo, tai inžinierius ir kosmoso technikos mokslininkas Aleksejus Leonovas. Jis prieš mėnesius du iš slaptų duomenų nustatė, kad iš Žukovskio akademijos aerodromo pakilo garsios konstruktorių firmos "Suchoi" tada tik sukonstruotas naikintuvas Su-15, kuris pažeidė grubiai virš garso ribos skrydžio reikalavimus. Būtent, aš su savo porininku lokatoriais ir fiksavome tuo laiku dar neregėtą-fantastinį virš 2000 km/val. greitį, nors J.Gagarinas žuvo su Mig-15, gamintu 1956 m. ir galinčiu išvystyti tik 1075 km/val. Taigi, tik dabar man paaiškėjo, iš kur tokį stebuklą tada fiksavome, kuris, matyt, ir davė pagrindą postringavimams, kad "J.Gagariną pagrobė ateiviai", nes J.Gagarino žūtį su lokatoriumi turėjau ne aš vienas matyti, buvo dar keli RLS taškai, kurie sekė Maskvos karinio "okrugo" oro erdvę. Bet, kad prieš pat savo grandiozinio darbo pabaigimo aš būsiu užblokuotas nuo savo bendraminčių Klonio Gatvės Dienoraščio profilyje, kuriame retokai rašau - tai jau labai keistas suatapimas. Per daug tų sutapimų šioje Garliavos pedofilijos-Kauno žudynių istorijoje, kurios dėsningumus aptikau su J.Gagarino žūties metodais. Todėl detaliai mano žemėlapiuose žūties vietų bei super slaptų objektų bei konclagerių zonų parodymas, kurioje kalėjo tokia, kai sesė Nijolė Sadūnaitė (ji kalėjo šalia labai svarbių karinių objektų) ir dabar tai trugdymas man rodyti yra daugiau nei keistas -https://www.facebook.com/photo.php?fbid=600993306607705&set=a.153490474691326.29307.100000911233614&type=1&theater

    TEISINGUMO PAMYNIMAS, SUŽLUGDĘS EKSPEDICIJĄ Į MĖNULĮ, ATSKLEIDŽIA Jurijaus Gagarino IR Drąsiaus Kedžio APŠMEIŽIMO VIENODĄ BRAIŽĄ.

    Nors ir pavėluotai didžiausios...

    Žiūrėti daugiau
     
  •  
    Maryte Miškinytė-Ulčinienė Ačiū už papildomą informaciją,už pasiaukojimą ,skleidimą žinių iš ankstesnio laikmečio.Žinioms visada buvau žingeidi.Mokausi ir renku po kruopelytę visą savo gyvenimą.Rusija vaduojasi nuo plaukuotų rankų.Kas prieinama visada domiuosi.Ačiū Jums Vyteni ir visiems draugams.