PAVOJAUS VISUOMENEI ASPEKTAI
dėl niekam nežinomo sovietinio karinio objekto Užusalių seniūnijoje,
kurio adresas Raisto 5 šalia Mikainių kaimo prie Didžiojo Raisto gyvenvietės.

         Čia nužudydami Lietuvos Tautininkų sąjungos Jonavos skyriaus atkūrėją Giedrių Valiūną,  žudikai naudojasi buvusių sovietinių karinių dalinių teritorijomis. Bet, deja, nei Jonavos savivaldybės ir nei Užusalių seniūnijos darbuotojai; ir net seniūnė nežino, kas per objektas, kam jis priklauso ir kas jame anksčiau buvo. Teritorija buvo aptverta ir dabar yra spygliuotos vielos likučiai.

      Miškelis tankus-paslaptingas, o prie pastato tarp žolių yra klastingi šuliniai, kuriais gali įkristi į kažkokius požeminius rezervuarus net dienos metu. į tuos šulinius įkristi gali ne tik suaugęs, bet ir vaikai žūti juose. Net smulkūs žvėreliai gali įkristi. Ties vienu šuliniu tarp žolių atrastą paslaptingą skylę pažymėjau rėmu, jį uždėjęs ant tos skylės.

 Sužinoti, kam priklauso ši teritorija, pagal įstatymus, visuomenė neturi teisės - registrų centras telefonu informacijos nesuteikinėja. Ir, vargu, ar, išvis, yra koks savininkas šios teritorijos? Aiškinausi daugiau nei mėnesį, bet Seniūnijos darbuotojai net nepabandė pasidomėti, nors prašiau.


79. nuotr. Ar ne pavojingas gyvybei bet kam toks klastingas šulinys?

       Juolab, ir be mano prašymo turėjo po lavono suradimo susirūpinti. Naujai išrinkto mero sekretorė, kai paaiškinau apie problemą ir paprašiau, kad mero nuomonę sužinotų, tai po to visą savaitė mero telefonu neatsiliepinėjo. niekas, daug kartų skambinant.  Keista, kad mero sekretorės ar padėjėjos vieta tapo tuščia, o meras neatsiliepia, žinodamas, kad aš skambinu. (?) Negi dabar savivaldybėse telefonai, rodantys skambintojo telefono Nr-į ir, negi, meras, nežinodamas, ką atsakyti, liepė sekretorei-padėjėjai neatsiliepinėti į mano skambinimus?

-2-
 

       Kas gali paneigti, kad toje sovietinėje karinės bazės filialo teritorijoje nėra daugiau nužudytų žmonių lavonų paslėptų? Juk tai PATI GERIAUSIA NUŽUDYTŲ ŽMONIŲ LAVONŲ SLĖPYKLA. Man keista, kodėl Giedriaus Valiūno lavoną paslėpė į ryškiausiai matomą iškilųjį rezervuarą? Man, atrodo, yra ir užmaskuotų rezervuarų kažkokių, į kuriuos lengvai galima įkristi.

       Be to žudikams reikėjo gerai žinoti šią vietą. Jei būtų "spontaniškas-netyčinis" Giedriaus Valiūno nužudymas, kaip tai visai Lietuvai paskelbė prokuratūra, tai, tikrai, manau, į tokią paslaptingą vietą "netyčia žudantys" vežti nebūtų iš kart susiprotėję. Reikėjo iš anksto žinoti šią vietą. Be to  čia ir nuošaliausia vieta, matyt, jokių savininkų neturinti.

   Kadangi prieš 50 m. tarnavau techniniuose daliniuose, tai tą objektą atpažinau kaip karinį, o ne "gamybinį"

    


80. nuotr.-diptikas: Nuo buvusių Jonavos tautininkų ir sąjūdiečių žvakelę prie šulinio uždiegiau. Kaip tik po šio įvykio nužudytojo našlė Jūratė Mice (Micevičienė pagal pirmojo vyro, Lukiškėse mirusiojo pavardę) ir supyko, kad pagerbiau kaip politiką-visuomenininką, nes ją suklaidino ir priešiškai prieš mane nuteikė "advokatas", siekiantis ją atstovauti baudžiamojoje byloje. O, be to, našlė, pasirodo, supyko, kad jos nužudytąjį vyrą viešinu kaip politiką-visuomenininką, nes ji nori nužudytąjį matyti tik kaip kriminalinį nusikaltėlį; t.y. rus.: "ЗЭК"-ą. Tokį žargoną ji man telefonu parašė ir parašė, kad padėdamas gėles su žvakutės uždegimu, neva, "tarp lietuvių ir rusų noriu nesantaiką sukelti". Tuo ir išsidavė našlė, kad, matyt,  nuteikta ginti įtariamuosius rusus pusbrolius Denisus, kurie čia į tą šulinį jos buvusį vyrą, matyt, dar pusgyvį sužeistąjį įmetę, dabar nori tapti "netyčinės" žmogžudystės dalyviais. Panašiai kalbėjo per pres konferenciją ir prokuroras, kad nužudytojo lavonas "buvo kruopščiai paslėptas", matyt, irgi "netyčia", nes pusgyvį įmetusieji į šį šulinį po 20 parų paleisti į laisvę, kad darytų įtaką tyrimui ir skleistų dviejų seniūnijų gyventojams galimai, nužudytojo šmeižtą ir "netyčinės žmogžudystės ir į šulinį įmetimo" įtikinamą pasaką.

-3-

81. nuotr.: Rytinis pastato kraštas.

     

Deja, viena Užusalių seniūnijos darbuotoja bandė man aiškinti, kad neva, Tai Didžiojo Raisto "durpyno sandėlys ar įmonė" buvusi. Bet apžiūrinėdamas, ten nieko "gamybinio" nepastebėjau. Pastatas turi daug patalpų, kuriuos jungia stačiakampiai latakai, turintys tikslias kantuotas atbrailas tiksliai dangčiams uždėti  - taip vadinamiems "latafetams" įsprausti, kad neslankiotų.


82. nuotr.: kabelių latakai su dangčiams-latafetams kantuotomis įspraudois.

        Tais latakais turėjo eiti įrengimų valdymo kabelių sistemos ir aiškiai matosi įrengimų padai, ant kurių galėjo stovėti arba siurbliai, arba net dizeliai generatoriams elektrinei stočiai atsarginei, kurias kariniai daliniai privalo turėti savo gaminamą energetinę sistemą.

83. nuotr.: Tarp objekto ir Karmėlavos raketų bazės centro 3,957 km ilgio geltona linija ir 257 laipsnių kampo.		         Mat, už kelių kilometrų kitoje geležinkelio pusėje yra dabar jau žinoma garsioji pasaulyje Karmėlavos raketinė bazė, kuri yra prie pat aerouosto nusileidimo tako ŠR galo. Juk prie sovietų Karmėlavos aerodromas buvo skirtas naikintuvams, o Raketų bazė įėjo į bendrą karinį kompleksą. Tuo labiau, kad ir Šveicarijos seniūnijoje esanti prie Dumsiškių raketinė bazė yra pagal sovietinius karinius dokumentus taip pat buvo vadinama Karmėlavos kariniu objektų su Nr.2, jei neapsirinku, - tai buvo Karmėlavos raketų bazės filialas.

      Na, o tas aprašomasis paslaptinga objektas prie Mikainių kaimo ir turintis adresą "Raisto gatvės Nr.5", kelia visišką absurdą, kad yra objekto net adresas, o savivaldybės ir seniūnijos valdžia net nesiteikia žinoti, kas jų teritorijoje yra ir kam priklauso. Negi mūsų valdžia jaučiasi tik kaip laikina ir laukia ateinančių buvusių šios teritorijos šeimininkų iš Rusijos?

 Mano supratimu, kad tai turėjo būti, matyt, rezervinė teritorija, matyt, geriamam vandeniui. Juk Raketinėje bazėje žemės paviršius turėjo ypatingos rizikos laipsnį, nes raketinis kuras labai nuodingas ir jam išsipylus, būtų užterštas gruntas ir toje teritorijoje giluminiuose šuliniuose geriamam vandeniui iškiltų didelės taršos bei kariniam personalui  mirtinas pavojus. Todėl, pagal logiką, mano supratimu, ir turėjo būt vandentiekio siurblinė kažkur tolėliau siurbliai su rezervuarais  ar daspaudžiamaisiais slėgį sudarančiais siurbliais, nes vandentiekio bokšto niekur likučių nesimato. Aišku, vien vandentiekiui pastatas per didelis.  Pavyzdžiui; kai tarnavau per 100 asmenų kariniame radiolokacijos kariniame dalinyje, tai siurblinė buvo karinės gyvenvietės mažoje budelėje ir vienas budėtojas joje budėdavo, kuris buvo beraštis ir be jokios kvalifikacijos; toks iš Kinijos uiguras, kuris, kartais pramiegodavo ir perpildydavo bokšto rezervuarus - iš bokštų pradėdavo vanduo tekėti. Tada mes pas jį bėgdavome jį žadinti , kad siurblį išjungtų. Todėl, pamenu, žiemos metu nuo to vandentiekio bokšto tysdavo didžiausi varvekliai, nes šalčiai būdavo labai didelį Mordvijos krašte. O čia, matyt, objektas buvo skirtas ne tik vandens tiekimui. Galėjo būti ir atsarginė elektros stoties dyzelinė, nes įrengimų ir patalpų daug, ir tie įrengimai, akivaizdžiai, valdomi distanciniu būdu iš atstumo - iš kažkokio atskiroje patalpoje valdymo-komandinio punkto, apsaugoto nuo įrengimų triukšmo, kaip ir visuose techninių karinių dalinių dizelinėse patalpose, turinčiuose savo autonomiškąsias elektros stotis. 

-4-


    nuotr.: iš palydovo per GOOGLĘ-Žemę programą (Google-Eartth), viršuje-kairėje mėlynu matomu plunžeriuku pasirinkus pirmąją 2000-ųjų metų fotografavimo nuotrauką. Joje matosi dar ryškiai išvažinėtas kelias iki pat pastato ir šalia jo esančio garažo kažkokiam transportui, aptarnaujantį tą buvusį karinį objektą. Šalia kelio ryškiai matosi kalnelis su įkastu į žemę rezervuaru, kuriame ir buvo rastas Giedriaus Valiūno lavonas. Šalia kalniuko tarp kelio dar jokių krūmų nėra, kurie dabar užaugę ir užaugę jau prie pietinio pastato galo.

       Pagal seniausias šio naujo tūkstantmečio pradžios palydovines nuotraukas atradau prie pastato PR. kampo buvusią kažkokią bokšto konstrukciją. Panašu, kad, lyg, ne vandens rezervuaro, o kažkokiai anteninei sistemai, nes konstrukcija labai lengva vėlesnėse nuotraukose ir jose menkai įžiūrima. Tik pačių 2000-ųjų metų ryškiausio fotografavimo palydovinėje nuotraukoje matosi masingo stovo pėdsakas ir kažkokį pagrindą viršuje. Kad tai būtų vandens rezervuaras slėgiui palaikyti, galima paabejoti. Dabar toje vietoje yra status kalniukas labai apžėlęs krūmais ir  bokšto pado likučių neieškojau - ten iki viršūnės to kalnelio per krūmus prasibrauti neįmanoma be kirvio. Manau, kad tai galėjo būti ir kažkokia antena aerouosto aptarnavimui. Vadinasi, patalpose galėjo būti ir kokia nors radijo rėlinės stoties įrengimai - siųstuvai ir imtuvai. Tada galima suprasti, ne mažo dydžio pastato paskirtį su daug kambarių, matyt, turinčias skirtingas funkcijas. Mat, jei dyzeliai keli, jie būna bendroje dyzelinės patalpoje. O, čia, dar, galėjo būti ir papildomi generatoriai aukštai dažnio srovei perversti (taip vadinamais VPL-ais  rus.: "преобразователи частоты ВПЛ") ir panašiai.      

Aišku, galėjo ir nedidelis vandens rezervuarėlis būti, jį kartu  išnaudojant ir antenų sistemai, nes be bokšto siurbliams visą laiką veikti ir vandens slėgį palaikyti, manyčiau, neekonomiška ir ne saugu būtų, kad raketinę bazei būtų su vandens tiekimo nutraukimui didesne rizika sudaroma, kokiam siurbliui iš rikiuotės išėjus, ar pereinant iš vieno siurblio į kitą.
        Dar vienas svarbus faktas, kad  prie to pastato pietinio galo kampo buvęs bokštas-antena labai tiksliai projektuojasi į Karmėlavos nusileidimo tako paties vidurio projekciją, Pravedus liniją 3,4 km ilgio aerodromo nusileidimo tako viduriu, pratęsta tos linijos projekcija ir kaip tik pataiko labai tiksliai į to buvusio bokšto vietą, kuris nuo aerodromo pradžios (jo vakarinio galo) yra už 7043 metrų.

       Toks akivaizdus sutapimas ir įrodo, kad šis bokštas buvo skirtas  radijo švyturiui, kad tiksliai nukreipti lėktuvus į Karmėlavos aerodromo nusileidimo taką, kuris sovietmetyje buvo karinis ir kiek pamenu iš vaikystės, jame bazuodavosi naikintuvai Mig-15, kurie skraidydavo virš Kauno.

       Todėl šio pastato paskirtis  ir yra aerodromui, ką vietiniai Didžiojo Raisto gyventojai taip pat patvirtina apie to objekto priklausomybę aerodromui, o ne Raketų bazei. Tais lakais raketų bazės buvo užslaptinti objektai ir apie jas niekas nekalbėdavo, o aerodromas karinis buvo kaip ir dėmesiui nukreipti. Juk lėktuvus kylančius-besileidžiančius visi mato.  Mat, tai buvo 42-asis raketinis pulkas kaip karini dalinys (k/d) rus.: в/ч 83301 "Бабочка" šaukiniu ir įkurta buvo 1962 m. sausyje, o išformuotas 1990 m. Tas pulkas priklausė 50-tajai (Smolensko) raketinei armijai. Jos istorijoje pabrėžiama, kad  Gorkio apskrityje 1944 m. Arzamase-16 (netoli jo tarnavau) buvo įkurta КБ-11, M.L. Zernovui ir profesoriui J.B.Charitonui vadovaujant, buvo sukurtas branduolinis ginklas ir jis 1949 m. buvo išbandytas.


86. nuotr.: Karmėlavos aerodromo nusileidimo tako projekcija  pataiko į G.Valiūno nužudymo objekto pietinio pastato buvusią anteną. Apačioje reljefo pjūvis ir žemiausia vieta  prie upelio Vėsa.

-5-

           Gaila, kai aš Užusaliuose buvau tarnavęs ("partizanavęs") Radijo lokaciniame taške, buvusiame Užusalių miestelio rytuose ant aukštumos, ir priklausančiame Kauno pulkui, kur Rokuose buvo pulko centrinis komandinis labai svarbus punktas, tai aš tų dviejų mėnesių tarnyboje, kažkaip, į tą pusę link Didžiojo Raisto nenubėgdavau, kai treniruodavausi laisvalaikiu nuo tarnybos, nes žvyrkeliu nesmagu būdavo bėgti - bėgiodavau greičio jėgos ištvermės ugdymui daug kartų Šešuvos slėnį įveikinėdamas, kuris yra prie atsišakojimo į Didįjį Raistą. Todėl ir man naujiena šis karinis objektas, nors teko tarnauti net Užusaliuose vos kelis km nuo G.Valiūno lavono radimo vietos. 

           Šiai temai iš istorijos, apie Užusaliuose radiolokacinį dalinį galiu priminti, kad tų Užusalių KAZARMOS SPINTOSE BUVAU SLEPIAMAS NUO INSPEKTUOJANČIO GENEROLO, NES ATSISAKIAU NUSISKŲSTI BARZDĄ.  O šio Užusalių RLS taško dalinio vadas buvo suinteresuotas mane paslėpti, nes generolas atvyko aiškintis dėl įvykio, kuris sužlugdė apmokymus. Mat, prieš apmokymus atvilko kažkokią užkonservuotą ir man dar niekad nematytą radarinį aukštimatį, matyt, kažkokią nestandartinę senieną, kurios man savo 3-jų metų tarnyboje neteko matyti, nors buvau 1-os (aukščiausios) klasės stoties operatorius ir turėjau net stočių viršininko patirtį nežiūrint to, kad buvau tik eilinis. (Turėjau principą pagal posakį "ant lyčkos NE tempti".)
               Taigi, su ta stotimi reikėjo išvažiuoti į atsarginį poligoną ir ją išskleidus, pradėti darbą. Bet, kadangi aš tos stoties akyse nebuvau matęs, todėl Užusalių taško dalinio vadas man liepė lipti į tą stotį ir maršo metu studijuoti techninę tos stoties literatūrą-instrukciją. Deja, kadangi aš dirbau tuo metu  Jonavos Azoto Įrengimų bazės inžinieriumi, todėl išmaniau ir apie saugumo techniką, kad priekabose keleiviai būti negali. Juolab, stotis ant ratų nepastovi su aukštai esančiu svorio centru dėl antenų sunkios sistemos ant viršaus esančios. Be to, nepasitikėjau vairuotoju kareivuku kažkokiu paduotu iš Kauno pulko centro.. Todėl atsisakiau tokios nesąmonės.
               Ir kaip tik tyčia, kai kolona važiavo pro Skarulius ir per Azoto gamyklą aptarnaujančio geležinkelio pervažą  kolona kiero tą pervažą nežiūrint tai, kad artėjo šilumvežis. Vairuotojas, matyt, ne greitai važiavo ir, gal stabtelėjo ir mano RLS stotį pakišo po tuo šilumvežiu , ją į šipulius sudaužęs. Stebuklingai, pats sunkvežimis neapvirto.  


89. nuotr.: Panaši pervaža be šlagbaumo buvo ir kelyje Jonava-Vilnius toje vietoje, iš kur fotografuota ši nuotrauka nuo viaduko.

88. nuotr.: Nuotrauka nuo viaduko fotografuota, po kuriuo 1971 m. buvo sutraiškyta mano radiolokacinė stotis, kuri buvo pakišta po šilumvežiu ir kurioje važiuoti per
karinius manevrus aš atsisakiau, nes tai buvo saugumo ir eismo taisyklių pažeidimas.

            Tad, jeigu aš būčiau buvęs toje prikabintoje stotyje, tai ir aš būčiau sutraiškytas.
                 O tos pervažos dabar nebeliko, nes toje vietoje kelyje iš Jonavos į Vilnių ir į Ruklą bei į Gaižiūnus, pastatė viaduką.  Taigi, dabar NAKTINĖ NUOTRAUKA su vaizdu į Achemos koncerną, kaip tik yra fotografuota nuo to viaduko, po kuriuo ir buvo sutraiškyta mano radiolokacinė stotis ir GYVAS IŠLIKAU, NES LAIKIAUSI EISMO IR SAUGUMO TECHNIKOS REIKALAVIMŲ ir nevykdžiau kvailo vado įsakymo. Juolab, mano stotį sudažė šilumvežininkas, kuris atvežinėdavo įrengimus į IĮrengimų bazę, kurioje dirbau ir kuri dabar matosi kairėje nuotraukose.
                 Matyt, todėl Užusalių Radiolokacinio taško dalinio vadas ir nesistengė man per prievartą nuskusti barzdos ir todėl su malonumu mane slėpė spintoje, kad neišsipasakočiau apie tą jo kvailą įsakymą.
                  Todėl mane kitą dieną išleido į "УВОЛНЕНИЯ"-ą, nes tas generolas dar kitą dieną atvyko aiškintis dėl tos avarijos ir brangios skarinės technikos sutraiškymo..
                 
 

         Todėl, kai išvažiavau iš Užusalių į Jonavą, kur tada jau gyvenau 1971 m., tai laukdamas į Jonavą autobuso Išorų gyvenvietės stotelėje, sutikau karinius patrulius, kurie pamatę mane su barzda, pakraupo. Gerai, kad turėjau "увольнительна записка"-ą (atleidimo raštelį), kurį man patruliams parodžius, jie pasakė, kad mūsų "dalinio vadą reikia teisti, kad mane su barzdą išleido laisvę".                
           Todėl aš nedelsiant, nuvažiavęs į Jonavą, iš kart pirmu taikymu nuėjau į Buitinio aptarnavimo kombinatą ir nusifotografavau-įsiamžinau po šiuo istoriniu įvykiu.

      Taigi, galiu pabrėžti, kad jau nuo tada prasidėjo Sovietų Sąjungos griuvimas, nes reikalai kariuomenėje prastėjo, jau tada man buvo aišku, kad kada nors bus kažkas panašaus į vokiečių jaunuolio Rusto praskridimą ir nusileidimą Raudonojoje aikštėje, davusį smūgį Sovietų Sąjungai sugriūti.. Jau tada mačiau, kaip katiai prastai aptarnauja jiems patikėtą sudėtingą techniką, mačiau, kaip jie nieko neišmanė techniškai, apie stočių reguliavimą net nebuvo jokios kalbos.. Todėl dar kai dviejuose apmokymuose buvau, tai mačiau, kaip debiliškai, tiesiogine prasme, sužlugdomi buvo apmokymai, nes į karinę techninės sistemą buvo rusiškai sakant, "напливательское отношение"(nusispjaunantis atsinešimas), kuris ir galutinai išvedė Sovietų sąjungą į žlugimą.  Todėl tas "nusispjaunatysis atsinešimas" į žmogžudysčių tyrimus - tai tikra sovietinė atgyvena.

-6-

          Todėl prašom labiau pastudijuoti šio paslaptingo objekto pavojingumą visuomenei. Visas nuotraukas galima išsididinti su pele per nuotraukas spragtelėjus.

90-91. nuotr.: Šulinys rezervuaro, esančio ant kalniuko, į kurį buvo įmestas a.a. Giedrius, gal, net pusgyvis, kuriame, matyt, ir nukraujavo galutinai - taip jo mirties išvadoje parašyta. Todėl tik šulinio mikrobiologinio turinio tyrimas turėtų atsakyti, ar dar gyvas buvo įmestas. O, šiaip, taijei ir buvo įmestas jau numiręs, tai vis tieks, matyt, tik klinikinės mirties nūsenoje, iš kurios, matyt, medicininę pagalbą suteikus, būtų galima išgelbėti. Juk buvo kovo mėnuo, naktis buvo ne šilta ir biologinės mirtis ištinka vėliau. Todėl drąsiai reikia teigti, kad nužudytojo Giedriaus mirties vieta galėjo būti tik šis rezervuaras., jei dar niekus nebuvo kitur laikomas ir slepiamas lavonas?

 


Tolumoje dulka automobilis. Todėl ar nepavojinga medžiotojams naudoti šį bokštelį šalia vieškelio ir į vieškelio pusę šaudyti?


Tą patį klausiu ir dėl tolumoje statomos sodybos. Ar ne pavojinga sodyboje bus gyventi, jei medžiotojai į ją nukreipinės savo dvivamzdžius?

  

Tolumoje Užusalių gyvenvietė. Būtent, ta kryptimi ir galėjo sklisti išgirstas Dumsiškių miške klyksmas "Jėzau, padėkite!" žudomo Giedriaus.


Nelabai panašu, kad tai būtų karinis to objekto sargybos bokštelis nuo sovietinių laikų. Tokių bokštelių Užusalių seniūnijos palaukėse yra daug medžiotojų pristatytų, tik šis yra geriausio stovio.


Jei būtų sargybos bokštelis, tai langai būtų ir į saugomą objektą atsukti, o ne persisvėrus iš kairiojo langelio į karinį objektą žiūrėti.

 

Laipteliai į bokštą iš dešinės ir matosi čia nuotraukoje to bokštelio apšiltinimas, kuris langų į objektą neturi.



 

 

Spygliuotos tvoros likučiai labai gerai dera su tuo bokštu, primindami sovietinę-komunistinę realybę pastatytą ant durtuvų, kurios paselmes dar po šiai dienai juntamos.
 


100. nuotr.: Garažas su duobe transporto priemonei aptarnauti, kuri, matyt, iš Karmėlavos raketinės bazės centrinės gyvenvietės-vadavietės vežiodavo šio objekto aptarnautojus bei jiems karštą maistą termosais atveždavo.


Tokių įėjimų į šį pastatą yra ne vienas. Šiaurrytiniame kampe yra įėjimas ir į tualetą, esantį pastato kampe.

  

-7-

Prie pietinio pastato galo dabar krūmai užžėlė, kalnelio vieta statoko, ant kurio stovėjo bokštas antenos, o gal ir vandentiekio rezervuaro nedidelio.
 
Teritorijoje yra ir ežeriukas, kuris iš senesnių palydovinių nuotraukų matydavosi, bet šiuo metu yra labai užžėlęs ir jo jau įžiūrėti labai sunku. Į šį ežeriuką įteka ar išteka upeliuko užpelkėjęs pėdsakas, kurio vanduo sunkiasi požeminiu dirvožemiu, sudarydamas apie pusę metro pločio pailgą pelkutę.
104. nuotr.; Šia kryptimi galėjo sklisti išgirstas Dumsiškių miške klyksmas "Jėzau, padėkite!" žudomo Giedriaus atstumu apie 8,24 km Nors, aišku, tas klyksmas galėjo atsklisti ir nuo Gumbiškių kaimo tik 4,4 atstumu, arba dar net arčiau, nes galėjo Giedrių užulti ir žudyti ne Gumbiškėse, o kur nors arčiau nugirstos vietos. Juk tada, kai Giedrius buvo nužudytas, jo oficiali paieška prasidėjo tik po 3-jų parų ir ne taip, kaip Ievos Strazdauskaitės tik po valandos jos pagrobimo. Gaila, kad policija neatskleidžia, iš  kur buvo taip operatyviai sužinota dėl pagrobimo.   		 
      Kad įsigilinti į šio paslaptingo objekto charakteristikas, siūlau peržvelgti šios teritorijos kitimo istoriją, kuri fiksuota šiam naujam tūkstantmečiui prasidėjus. Galite pastebėti, kaip po truputį išnyko tvora. Pirmosiose nuotraukose matosi aiški linija, o žemiau tvoros vietoje jau tos linijos nesimato.  Be to ir augmenija labai keičiasi.  Net ežeriukas, kuris, matyt, buvo skirtas pasimaudymui per karščius, po truputi dingo iš kosminių nuotraukų ir jo vietą galima tik atspėti pagal maps.lt žemėlapį. Visas žemiau pateiktas nuotraukas galima pasididinti.

 


2003-05-25
2007-04-15
2008-02-04		  

-8-

2010-01-16
2011-08-06		  
2015-06-12


2016-05-03


per maps.lt 2012-2016

    


113. nuotr.:  per maps.lt 2009-2010 plačiau visa teritorija,
aiškiai apibrėžta proskyna ir grioviu su tvora.


adresas: Užusaliai, Raisto-5

-9-


Pasididinus aiškiai dar matosi tvoros stulpai ir spygliuotų vėlų fonas., kurių dabar tik likučiai išliko.


116. nuotr.: Tas klastingas šulinys čia uždengtas kvadratiniu pailgu baltu daiktu kažkokiu, kuris yra prie kelio. Bet dabar to uždangalo nėra ir laisvai galima įkristi net dienos metu į labai klastingą šulinį, kurio tarp žolių visai nesimato.  Todėl nelaimę prisišaukti galima labai lengvai ir  atsakingų už nelaimę niekas neprisiimtų.  Raudona rodiklytė šulinys, kur buvo įmestas pusgyvis, matomai, Giedrius Valiūnas.

   Čia iš aerofoto (ortofoto) paimti vaizdai, fotografavimo apie 2010-uosius metus, kai jau bokšto nebeliko, prie pietinio pastato kalnelis jau sužėlė vešliu krūmynu. Bet užžėlimas teritorijos dar nėra didelis, kaip šiuo metu atrodo Prie kelio RAUDONA STRĖLIUKE PAŽYMĖTA ŠULINYS rezervuaro, į kur buvo įmestas nužudytasis Giedrius Valiūnas..
 


Čia irgi žvėrelis gali susižeisti, o smulkesnis ir įkristi.

Dar vienas atviras šulinys gana pavojingas yra šalia pastato ir palydovų  ir aeronuotraukose aiškiai matomas kaip kvadratukas, kurio centre ir yra neuždengtas šulinys. Aišku, jis nėra pavojingas, toks, koks čia aukščiau pateiktas, bet ir į jį naktį galima irgi nepastebėti ir įkristi. 
    Todėl visiškai neaiški šių požeminių rezervuarų paskirtis. Akivaizdu, kad tai ne kanalizacijos  srutų kaupimo šuliniai. Matyt, vanduo kaupiamas arba vandentiekiui kaip atsarga, gręžiniams nespėjus užpildyti, arba tai dyzelių aušinimo sistemos rezervuarai. TUOS POŽEMINIUS REZERVUARUS IR BŪTINA IŠTIRTI IR IŠSIAIŠKINTI, AR NĖRA DAUGIAU PASLĖPTŲ NUŽUDYTŲ  ŽMONIŲ LAVONŲ.